Valstybės kontrolė skelbia 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kas per pastarąjį pusmetį pasikeitė įgyvendinus audito rekomendacijas ir kokių svarbių pokyčių vis dar nepavyko pasiekti. Kartu pristatoma ir inovacija – interaktyvus įrankis „Viešojo sektoriaus apžvalga“, leisianti visuomenei stebėti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kokiose srityse, remiantis Valstybės kontrolės surinktais ir nuolat atnaujinamais duomenimis, kyla rizikos.
Per pastarąjį pusmetį įgyvendinta 20 apčiuopiamą naudą visuomenei atnešusių rekomendacijų, itin reikšmingi pokyčiai – socialinės apsaugos, aukštojo mokslo ir teisingumo srityse. Artimiausio pusmečio prioritetai – stiprinti valstybės atsparumą: tobulinti rezervų valdymą, stiprinti priešgaisrines pajėgas ir prevenciją bei priimti sprendimus dėl Jūrinio vėjo elektrinių parko projekto tęstinumo. Vis dėlto vėluojama įgyvendinti 93 Valstybės kontrolės audituose teiktas rekomendacijas.
„Kiekviena įgyvendinta rekomendacija – tai išspręsta problema ir pagerintas žmonių gyvenimas. Tačiau privalome atvirai konstatuoti: vidutiniškai 19 mėnesių vėluojantys sprendimai nėra tik statistika. Tai nepasiekti valstybės tikslai ir nerealizuotas potencialas. Negalime teisintis vien užsitęsusiais teisėkūros ar IT procesais, kai kalbame apie valstybės atsparumą ir gyventojų gerovę. Kiekvienas vėlavimas didina rizikas valstybei ir žmonėms“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Įgyvendintos audito rekomendacijos virsta realiais pokyčiais gyventojams
Per pastarąjį pusmetį reikšmingiausių pokyčių pasiekta socialinės apsaugos srityje. Sustiprinus paramą šeimynoms ir sudarius geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams, 2025 m. šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. – 77 proc.). Dar svarbiau, kad vyresnių nei 10 metų negalią ar sveikatos problemų turinčių vaikų globa šeimose padidėjo nuo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.).
Taip pat tapo labiau prieinama pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje – specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 82 proc. asmenų, dėl kurių gauti policijos pranešimai (2022 m. tokių asmenų buvo vos 22 proc.), o kontaktiniu būdu teisininko ir psichologo pagalbą gaunančių nukentėjusių asmenų dalis išaugo kelis kartus.
Teigiami pokyčiai fiksuojami ir kitose srityse: griežtinant priėmimą į aukštąsias mokyklas, užtikrinta geresnė studijų kokybė, sustiprintas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymas, o Generalinės prokuratūros veikla perorientuota į greitesnį ikiteisminių tyrimų atlikimą.
Vėluoja sprendimai, aktualūs gyventojų saugumui ir sveikatai
Iki šio rudens laiku liko neįgyvendintos net 93 rekomendacijos, iš kurių 34 (37 proc.) yra didelės svarbos. Valstybės kontrolės parengtos ataskaitos duomenys rodo, kad šie vėlavimai apima platų sričių spektrą, tarp kurių stringa ir gyvybiškai svarbūs valstybės bei gyventojų saugumo sprendimai.
Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami tie patys iššūkiai: 2025 m. reikalavimus atitiko tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų (2020 m. – 19 proc.), o tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo – 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189.
Sveikatos apsaugoje laiku priimtų sprendimų dėl paraiškų kompensuoti vaistus dalis padidėjo nuo 8 proc. 2023 m. iki 28 proc. 2026 m., tačiau vis dar beveik trys ketvirtadaliai sprendimų dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus vėlavo daugiau nei pusmetį (nuo 184 iki 616 dienų), taip užkertant kelią pacientams greičiau gauti reikiamą gydymą.
Be to, elektroninių nusikaltimų prevencija vis dar nėra tinkamai užtikrinta – šioje srityje trūksta tarpinstitucinio planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo. Šalia šių problemų išlieka ir kitų iššūkių, tokių kaip nepasiektas šalies miškingumo lygis ir stringantys sprendimai dėl antstolių išlaidų dydžių.
Būtini sprendimai ilgalaikiam atsparumui užtikrinti
Siekiant didinti valstybės saugumą, finansinį ir energetinį atsparumą, reikalingas nuoseklus strateginis planavimas ir atsakomybių išgryninimas. Rengiant 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą, siekiamą pažangą būtina suderinti su valstybės finansinėmis galimybėmis. Vienas svarbiausių artimiausio pusmečio prioritetų – valstybės rezervų kaupimą ir naudojimą būtina grįsti aiškiais principais: turi būti nustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbių sprendimų laukiama ir energetikos srityje. Pirmojo jūrinio vėjo parko valdymas jau perduotas projekto bendrovei, atlikta projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizė, numatyti galimi projekto įgyvendinimo scenarijai, o iki metų pabaigos turėtų būti priimti galutiniai duomenimis pagrįsti sprendimai dėl jo tęstinumo.
Sukurta nauja galimybė stebėti valstybės pokyčius ir rizikas
Siekdama dar didesnio atvirumo ir analitinių galimybių plėtros, Valstybės kontrolė visuomenei pristato naują interaktyvų atvirų duomenų įrankį – „Viešojo sektoriaus apžvalga“. Šis įrankis suteikia galimybę vienoje vietoje matyti naujausią informaciją – stebėti, kaip įgyvendinamos auditų rekomendacijos, kokie reikšmingi pokyčiai jau pasiekti ir kokius veiksmus institucijos dar turi atlikti reikšmingiems pokyčiams pasiekti; stebėti pažangą siekiant Nacionalinio pažangos plano tikslų ir jos rizikingumą; susipažinti su Valstybės kontrolės stebimomis rizikomis ir planuojamais ar vykdomais darbais.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai.
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 627 21 287, el. p. [email protected]
Patikimi ir aktualūs duomenys yra viena svarbiausių veiksmingos miškų apsaugos ir valdymo sąlygų. Valstybės kontrolės atlikta 
„Pastarieji rezonansiniai atliekų tvarkymo atvejai Vilniuje primena, kad pavienės krizės dažnai yra neefektyviai veikiančios sistemos pasekmė. Perdirbti tinkamos atliekos Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose, užuot grąžinus jas į ekonomiką. Kad situacija keistųsi, būtina laiku plėtoti maisto, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo infrastruktūrą, didinti perdirbimo pajėgumus ir užtikrinti patikimus duomenis sprendimams priimti. Sistema turi sudaryti sąlygas rūšiuoti, tačiau ir patys gyventojai turi tomis galimybėmis naudotis aktyviau, nes per daug perdirbti tinkamų atliekų vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.