Vertinimai, apžvalgos

• Lietuvai skirta 3,8 mlrd. Eur ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonėms įgyvendinti. Siekiant gauti finansinę paramą, iki 2026-08-31 reikia pasiekti 218 rodiklių.
• Likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko, buvo pasiekti 92 rodikliai, vėluota pasiekti 10 rodiklių. Dėl 5* nepasiektų rodiklių vėluojama pateikti mokėjimo prašymą 477,5 mln. Eur vertės negrąžintinos paramos daliai gauti.
• Rodiklių nepasiekus planuota apimtimi, rizikuojama gauti ne visą Lietuvai skirtą plano finansavimą, taip pat neįvykdyti su rodikliais susijusių nacionalinių pažangos tikslų.

Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad vėluojama įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą – laiku nepasiekti rodikliai ir nepateikti mokėjimo prašymai. 

Siekdama gauti 3,8 mlrd. Eur finansinę paramą, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti 218 rodiklių. Valstybės kontrolė, įvertinusi pažangą įgyvendinant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir rizikas, siekiant vėliausio plano laikotarpio rodiklių, konstatuoja, kad dalis rodiklių nebus pasiekta suplanuota apimtimi. Rodikliai susiję su netaršių transporto priemonių įsigijimu, viešų ir privačių įkrovimo prieigų įrengimu, startuolių ekosistemos plėtros skatinimu, mokslo ir verslo skatinimu dalyvauti tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose. Nepavykus rodiklių pasiekti visa apimtimi, deramasi su Europos Komisija dėl rodiklių tikslinimo, apsibrėžiant mažesnius siekius arba alternatyvius rodiklių pasiekimo būdus.

„Įvertinę keturiasdešimt penkių rodiklių rizikingumą, nustatėme, kad dvylika iš jų nebus pasiekti planuota apimtimi, o devyniolika gali būti nepasiekti laiku arba pasiekti ne pilnai, todėl rizikuojama gauti ne visą Lietuvai skirtą plano finansavimą ir  neįvykdyti su rodikliais susijusių nacionalinių pažangos tikslų švietimo, mokslo, inovacijų, žaliosios pertvarkos srityse“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko, jau sudarytos sutartys dėl 93 proc. investicijų, tačiau jų įgyvendinimo išlaidos nesiekia 30 proc. Lietuvai skirto finansavimo. Tai reiškia, kad per likusį plano įgyvendinimo laiką reikės investuoti ne mažiau kaip 2,8 mlrd. Eur arba 74 proc. Lietuvai skirto plano finansavimo. 

Iki 2024 m. lapkričio pabaigos vėluota pasiekti 10 iš 98 rodiklių. Dėl 5* nepasiektų rodiklių 9 mėn. vėluojama pateikti mokėjimo prašymą trečiai 477,5 mln. Eur vertės negrąžintinos paramos daliai gauti. 

Prieš dvejus metus, atlikusi auditą „Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimas“, Valstybės kontrolė įvardijo rizikas dėl 4 nepasiektų rodiklių. Šiandien rizika nepasinaudoti daugiamilijonine parama yra gerokai didesnė.
  

Vertinimo ataskaita: Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimo rizikų valdymas

 
* Vertinto laikotarpio pabaigoje (2024-11-30) buvo vėluojama pateikti 477,5 mln. Eur vertės mokėjimo prašymą dėl 6 nepasiektų rodiklių. 

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• UNESCO pasaulio paveldo statuso nauda neabejojama, nors ji nepamatuota.
• Dar nepatvirtinti UNESCO vertybių išsaugojimui svarbūs valdymo ir specialieji planai.
• Stebėsena neatskleidžia UNESCO vertybių būklės.

Saugant UNESCO materialiojo pasaulio paveldo vertybes laikomasi ne visų tarptautinių reikalavimų, neparengti ir neįgyvendinami valdymo ir specialieji planai, nevertinamas poveikis paveldui, apie objektų išskirtinumą ir vertę komunikacijos per mažai. Nesilaikant UNESCO paveldo apsaugai taikomų reikalavimų, didėja grėsmė neišsaugoti išskirtinių vertybių. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas vertinimas „UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas“.
  
Lietuva 1992 m. prisijungė prie konvencijos ir įsipareigojo užtikrinti savo teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo nustatymą, apsaugą, išsaugojimą, pristatymą ir perdavimą ateities kartoms. 1994–2023 m. į UNESCO materialiojo pasaulio paveldo sąrašą įtraukti 5 Lietuvos objektai: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939. Už vertybių apsaugą yra atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos.
  
„Neturint tikslių duomenų apie UNESCO pasaulio paveldo vertybes, stebėsenai neatskleidžiant jų tikrosios būklės, sudėtinga užtikrinti tinkamą jų tvarkymą ir priežiūrą. Tai gali turėti neigiamą poveikį UNESCO vertybių būklei, jų išsaugojimui, estetiniam vaizdui ir patrauklumui lankytojams“, – tikina valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
  
UNESCO pasaulio paveldo statuso nauda šalies pripažinimui, įvaizdžiui, žinomumui ir didesniam turistų pritraukimui neabejojama, tačiau, kaip rodo vertinimas, nėra skaičiuojama jo ekonominė nauda ar pridėtinė vertė nei šaliai, nei įtrauktoms vertybėms. Nėra apibendrintų duomenų apie lankytojus ar turistus UNESCO vietovėse ar juose esančiuose lankomuose objektuose. Nežinoma ir netiriama, kiek turistų apsisprendimui aplankyti šalį turėjo įtakos UNESCO vertybės.  Kita vertus – per didelis turistų skaičius gali turėti ir neigiamos įtakos Kuršių nerijos išsaugojimui. Būtina parengti šios vertybės valdymo planą, apimantį ir turistų srautų valdymą, kad būtų išvengta negrįžtamų pokyčių, galinčių kelti grėsmę išskirtinei visuotinei vertei.
  
UNESCO vertybės turi būti saugomos vadovaujantis aukštesniais tarptautiniais reikalavimais, tačiau ne visų jų laikomasi. Nuo 2014 m. neatliekamas poveikio pasaulio paveldui vertinimas ketinant atlikti restauravimo ar naujų statybų darbus, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat trūksta komunikavimo apie šių vertybių  išskirtinumą ir vertę.
  
Šalys yra įsipareigojusios parengti pasaulio paveldo vertybių valdymo planus, tačiau iki šiol patvirtintas tik vienos iš penkių Lietuvos UNESCO vertybių – Kernavės archeologinės vietovės – valdymo planas. Nesant parengtų ir įgyvendinamų UNESCO vertybių valdymo ir specialiųjų planų, institucijoms sudėtinga spręsti klausimus, susijusius su vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo veiksmų koordinavimu, bendradarbiavimu ir stebėsena.
  
Vertinimo rezultatai rodo, kad stebėsena neatskleidžia pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės būklės. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai nebuvo stebėti bent kartą per 5 metus. 88 proc. objektų fizinė būklė 2021–2024 m. įvertinta kaip nepakitusi, taigi nėra žinoma, kurių objektų ji bloga ar avarinė ir reikėtų imtis priemonių.
  
Pasak auditorių, UNESCO materialiojo pasaulio paveldo apsaugai keliamų aukštesnių reikalavimų laikymasis ir poveikio paveldui vertinimas padėtų rasti geriausius sprendimus, kurie atitiktų plėtros poreikius ir užtikrintų, kad vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota ateities kartoms.
  
Šio Valstybės kontrolės parengto vertinimo tikslas – pateikti susistemintą informaciją apie Lietuvos UNESCO materialiojo pasaulio paveldo objektų valdymą, stebėseną ir naudą šaliai. Kadangi tai yra vertinimas, o ne auditas, rekomendacijos nepateikiamos.

Vertinimo ataskaita: UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas

Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

• Nuo 2023-07-01 įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė formaliąsias sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo.
• Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos.

„Siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.

Nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas. Gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius neauga, kompensacijų už lengvatas vežėjams sistema neturi objektyvių priemonių vežėjų pateikiamiems duomenims patikrinti, o kokybės standartas, apibrėžiantis kokios paslaugų kokybės siekiama, – nenustatytas.

Konkurencijos tarybai 2020 m. nustačius, kad sutartys su tolimojo susisiekimo vežėjais sudaromos nusižengiant konkurencingumą užtikrinančioms procedūroms, buvo inicijuoti tolimojo susisiekimo sistemos pokyčiai. 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Kelių transporto kodekso pakeitimais buvo siekiama padidinti tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančių vežėjų konkurenciją, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Vertinimas atskleidė, kad tolimojo susisiekimo sistemos pokyčiai didesnės vežėjų konkurencijos ir geresnio paslaugų prieinamumo neužtikrino – rinkoje vyrauja du stambūs vežėjai, kuriems tenkanti rinkos dalis išaugo nuo 43 proc. (2019 m.) iki 57 proc. (2023 m.). 

Nors Kelių transporto kodekso pakeitimais siekta padidinti keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičių iki 6 milijonų per metus, šis skaičius 2023 m. tesiekė 4,8 mln., kaip ir metais anksčiau. Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 7,4 proc.), tačiau pirmauja pagal keliaujančiųjų automobiliais dalį (88 proc., o ES vidurkis – 72 proc.). 

Valstybė kompensuoja vežėjams negautas pajamas dėl įvairioms socialinėms grupėms taikomų tolimojo reguliaraus susisiekimo lengvatų. Tai atliekama neįsitikinus duomenų tikslumu. Dėl šių lengvatų vežėjams iš valstybės biudžeto buvo kompensuojama nuo 4,6 mln. (2021 m.) iki 9,8 mln. eurų (2023 m.). 2023 m. kompensacijų suma viršijo priešpandeminį lygį, nors lengvatinių bilietų buvo parduota milijonu mažiau (2023 m. parduota 2,1 mln. bilietų, 2019 m. – 3,1 mln., o kompensacijoms skirta 9,5 mln. Eur). Per šį laikotarpį vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc. Svarbu pabrėžti, kad augančių išlaidų priežastimi laikomos didėjančios bilietų kainos, tačiau nuo 2009 m. nei viena valstybės institucija nedalyvauja nustatant ar keičiant maksimalius vežimo paslaugų tarifus, nors nuo jų priklauso iš valstybės biudžeto kompensuojama važiavimo bilieto kaina.

Viešosios keleivių vežimo paslaugos svarbios regionų plėtrai – jos užtikrina gyventojams prieigą prie kitų svarbių paslaugų, tokių kaip švietimas ar sveikatos apsauga, ir suteikia galimybes pasiekti miestuose sutelktas darbo vietas. Trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, dalis šio susisiekimo maršrutų nėra aptarnaujami. Taip pat, nepasiruošta teikti viešąsias tolimojo susisiekimo paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos ten, kur neteikiamos paslaugos komerciniais pagrindais.

Vertinimo ataskaita: Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]