Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie atliekamus vertinimus ir apžvalgas

 
Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – ieško naujų informacijos pateikimo būdų, kurie prisidėtų prie veiksmingo AAI veiklos poveikio skatinimo, leistų pateikti ekspertines įžvalgas visuomenei svarbiais klausimais, paskatintų sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant reikiamus pokyčius. Dalis viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėsenos metu įžvelgiamų rizikų, kurių pagrindu į metinį veiklos planą įtraukiami valstybiniai auditai, realizuojama kita, nei auditas, veikla – vertinimais.

Vertinimas – tai AAI vykdoma veikla, kai susisteminama ir apibendrinama tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų informacija ir atskleidžiama viešojo sektoriaus srities esama būklė. Taip siekiama paskatinti sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant pokyčius ir stiprinti valstybinių auditų poveikį.

Išskiriami du vertinimo tipai:

  • Būklės po auditų vertinimas. Jis rengiamas susisteminant ir apibendrinant tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų rezultatus, įvertinant įvykusius pokyčius ir rekomendacijų įgyvendinimo būklę, pagal poreikį ir galimybes apžvelgiant kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
      
  • Situacijos vertinimas. Jis rengiamas apibrėžta tema nagrinėjant viešojo sektoriaus srities esamą situaciją, pagal poreikį ir galimybes atsižvelgiant į valstybinių auditų rezultatus, kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinęValstybės kontrolės COVID darbo grupės auditoriai toliau renka duomenis ir analizuoja, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia antrąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę.

Statistinė COVID-19 pasekmių valdymo analizė atskleidė, kad 14 vykdomų valstybės pagalbos verslui priemonių, kurioms skirta 887 mln. Eur, reikšmingai prisideda suvaldant pandemijos padarinius ekonomikai. Viena iš priemonių – mokesčių atidėjimas 49 tūkstančiams ūkio subjektų (VMI atidėjo 410 mln. Eur mokesčių, o SODRA – beveik 119 mln. Eur įmokų). Dėl taikomų pagalbos priemonių 51 proc. sumažėjo įmonių bankrotų skaičius, tačiau neatmetama galimybė, kad pasibaigus valstybės pagalbai bankrotų skaičius gali didėti. Matomi teigiami pokyčiai darbo rinkoje – bedarbių skaičius kovo mėn. sumažėjo 6 proc. (17,2 tūkst.) – iki 259,8 tūkst.
 
Detalesnė informacija pateikiama infografike.


Komentarams:
Aurita Buragienė,
Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė
Mob. 8 608 92 284, el. p. aurita.buragiene@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia šių metų pirmąją statistinę COVID-19 pasekmių valdymo analizęValstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, sudarė auditorių darbo grupę, kurios uždavinys – analizuoti Vyriausybės sprendimus, kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, prireikus inicijuoti auditus ar vertinimus šioje srityje, dalyvauti bendrose kitų šalių audito institucijų iniciatyvose, pandemijos pasekmes vertinant tarptautiniu lygiu.

2021 m. sausio–vasario mėn. auditoriai stebėjo Vyriausybės patvirtintas naujas priemones įmonių likvidumui palaikyti bei ekonomikai skatinti, susiejo esamus statistinius ekonominius rodiklius ir parengė susistemintą duomenų analizę.

„Pernai prasidėjęs COVID-19 protrūkis tapo iššūkiu visam pasauliui, reikšmingai paveikė šalių ekonomikas. Mūsų institucija, reaguodama į susidariusią situaciją ir siekdama prisidėti prie objektyvaus pasekmių valdymo vertinimo bei informuoti sprendimų priėmėjus ir visuomenę, analizuoja informaciją, sprendimus ir priemones, pasirinktas kovojant su pandemijos pasekmėmis. Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.). Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketv. valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. Eur, ir tokio skolos dydžio nesame turėję, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. – Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“.

Stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, jog Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, 2021 m. sausio mėn. šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.

Primename, jog Valstybės kontrolė 2020 m. pabaigoje parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje pateikė apibendrintą informacija apie Vyriausybės veiksmus ir priemones vasario–spalio mėn. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui. Tai, kaip naudojamos COVID-19 pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, ir institucijų veiksmai buvo vertinami ir kituose audituose: „Asmenų su negalia socialinė integracija“, „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“, „Kelių infrastruktūros valdymas“ ir kt.

COVID-19 grupės informacija periodiškai bus teikiama Seimo audito komitetui ir visuomenei. Dar viena minėtos grupės veiklos sričių – dalyvauti aukščiausiųjų audito institucijų tarptautinėse bendradarbiavimo inciatyvose, kurios nagrinėja kovą su COVID-19 pandemijos sukeltomis pasekmėmis pasauliniu ar Europos mastu.


Komentarams:
Aurita Buragienė,
Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė,
mob. 8 608 92 284, el. p. aurita.buragiene@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia šių metų pirmąją statistinę COVID-19 pasekmių valdymo analizę

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: COVID-19 situacijos valdymui būtina aktuali informacija,  kompleksinės priemonės ir laiku priimti sprendimaiVyriausybės atsakomųjų veiksmų mastas ir jų vykdymas laiku turi lemiamą įtaką tam, kaip bus sumažintos neigiamos COVID-19 pasekmės visuomenės sveikatai, gyventojų pajamoms, įmonių likvidumui ir kt., kiek reikšmingai keisis valstybės pajamų ir išlaidų dydžiai. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje apibendrino informaciją apie Vyriausybės veiksmus ir priemones, kurių ji ėmėsi 2020 m. vasario–spalio mėn. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui ir neigiamų pandemijos pasekmių mažinimui. Vyriausybės veiksmų kovai su koronaviruso pandemija ir jos neigiamomis pasekmėmis analogiškas apžvalgas rengia ir kitų šalių AAI.

„Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus. Matome, kad COVID-19 sukeltiems socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti būtinos kompleksinės priemonės ir veiksmai: tiksli sisteminė informacija ir jos pagrindu operatyviai priimami politiniai sprendimai ir koreguojami teisės aktai, papildomos ekonominės ir finansinės priemonės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Koronaviruso plitimo trumpuoju laikotarpiu suvaldymui ir pasirengimui naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų. Vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir veiklos rekomendacijas dėl infekcijų valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, peržiūrėti ir parengti valstybės rezervo formavimo ir panaudojimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir t. t.

Koronaviruso pandemija ir jos valdymas 2020 m. I–III ketv. pareikalavo 0,5 mlrd. daugiau nei planuota valstybės, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų išlaidų, į biudžetus nesurinkta beveik 0,9 mlrd. Eur planuotų pajamų. Valstybės skola 2020 m. I pusm. pabaigoje išaugo iki 20,1 mlrd. Eur – didžiausio iki šiol buvusio skolos dydžio, tačiau Lietuva nėra numačiusi, kaip bus stabilizuotas skolos augimas ir sudarytos mažėjimo prielaidos.

Vyriausybės patvirtintoms priemonėms kovai su COVID-19 neigiamomis pasekmėmis ir ekonomikos skatinimui bei transformavimui numatyta skirti 11,6 mlrd. Eur. Lėšų panaudojimo intensyvumas pagalbos verslui ir gyventojams bei ekonomikos skatinimo priemonėms, numatytoms Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane, rugsėjo pabaigoje sudarė apie 40 proc. Analizuojant kitų ES šalių patirtį kovoje su pandemija matyti, kad visos šalys taiko panašias priemones gyventojų pajamoms ir darbo vietoms išsaugoti bei įmonių likvidumui užtikrinti.

Ateities ekonomikos DNR plano tikslo transformuoti Lietuvos ekonomiką į inovatyvią ir kuriančią aukštą pridėtinę vertę pasiekimui riziką kelia tai, kad projektų svarstymui ir vertinimui skiriama nepakankamai laiko ir stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės. Per 70 proc. šio plano investicijų sudaro iki jo tvirtinimo suplanuotos investicijos.

Esamos situacijos analizė ir koronaviruso COVID-19 patirtys sudaro prielaidas įvertinti institucijų gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie sparčiai kintančios padėties, išnaudoti bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis galimybes bei ES ir pasaulio šalių patirtį. Tikimės, kad šie susisteminti duomenys taps apibendrintos informacijos apie Vyriausybės veiksmus šaltiniu visuomenei ir papildoma galimybe institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją ir šalinant neigiamus jos padarinius, planuojant ir priimant sprendimus, kurie taikliausiai atliepia nuo pandemijos pasekmių nukentėjusių sričių poreikius.


Vertinimo ataskaita: COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymasIliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: COVID-19 situacijos valdymui būtina aktuali informacija,  kompleksinės priemonės ir laiku priimti sprendimai


Komentarams:
Giedrė Sankauskaitė,
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė,
tel. +370 662 06468, el. p. giedre.sankauskaite@vkontrole.lt
 

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: COVID-19 situacijos valdymui būtina aktuali informacija,  kompleksinės priemonės ir laiku priimti sprendimai

Vertinimai

Rodyti viską

Vertinimai

Bus baigtas per 3 mėn.

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Baigtas

2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis: 2019–2020 m. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Bus baigtas per 3 mėn.

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Nepradėtas

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos įgyvendinimo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant kurti konkurencingą ekonomiką ir šalies gerovę, svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas, kurios lemia pažangą, kuria naujas darbo vietas, padeda pritraukti privačias šalies ir užsienio investicijas ir prisideda prie šalies ūkio plėtros tvarumo. Lietuva pagal pasaulio ir Europos inovatyvumo rodiklius vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užėmė 20 vietą ES. 2016–2017 m. atlikome tris veiklos auditus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje (MTEPI). Dalį svarbių šių auditų rekomendacijų vėluojama įgyvendinti. MTEPI sistema vis dar yra suskaidyta, o lėšos nukreipiamos netikslingai ir nėra prieinamos visais įmonės plėtros etapais. Lietuva inovacijų srityje padarė pažangą, tačiau norint sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos, reikia didesnių struktūrinių reformų. Atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas dėl COVID-19, inovatyvių sprendimų ieškojimas ir taikymas tapo dar aktualesnis. Vertinimo metu planuojame nagrinėti vykdomų MTEPI priemonių aktualumą bei esamų problemų MTEPI srityje sprendimo būdus, ar įgyvendintos valstybinių auditorių teiktos rekomendacijos prisideda prie MTEPI sistemos tobulinimo, ir išsiaiškinti, kas trukdo įgyvendinti likusias. Įvertinsime valstybės vykdomas skatinimo priemones, siekiant didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir komercializaciją.

Nepradėtas

Skurdo mažinimo priemonių taikymo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje skurdas išlieka aktuali problema: nors per 2019 m. skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,3 proc. punktais, su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, didžiausią skurdą patiria asmenys su negalia, vieniši asmenys ar šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Pagal Statistikos departamento pirmąkart atliktas prognozes skurdo rizika ir toliau augs. Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar tarp didžiausių ES, o COVID-19 krizės poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms didina su skurdu susijusias problemas. Pandemijos metu padaugėjo gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba netekus darbo ar sustojus savarankiškai asmens veiklai, išryškėjo socialinių paslaugų trūkumas, o karantino metu kai kurių būtinų paslaugų teikimas, nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai sutriko. 2019–2020 m. atliktų socialinės paramos ir asmenų su negalia socialinės integracijos valstybinių auditų rezultatai atskleidė sisteminius trūkumus: neužtikrinama prieinama, adekvati, įgalinanti socialinė parama skurdžiai gyvenantiems asmenims, neteikiamos reikiamos paslaugos ir kita pagalba pagal individualius poreikius, nedidėja asmenų su negalia integracija į darbo rinką, aplinkos ir informacijos prieinamumas. Įgyvendinus auditų rekomendacijas, savivaldybėse turėtų būti taikomas kompleksinio paramos teikimo modelis, sukurta integrali asmenų su negalia poreikių vertinimo ir pagalbos teikimo sistema, didinamas įsitraukimas į atvirą darbo rinką, aplinkos prieinamumas. Rekomendacijas planuojama įgyvendinti 2022 ir vėlesniais metais, bet savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta nelaukiant termino skirti paramą, vertinti konkrečią faktinę asmens (šeimos) situaciją ir parinkti tinkamiausias paramos formas, galintiems dirbti teikti tam reikalingas paslaugas, skatinti paslaugų plėtrą, įtraukti daugiau NVO, dalytis gerąja praktika ir pasiteisinusiomis priemonėmis, imtis aktyvių veiksmų surandant asmenis, kurie nesikreipė pagalbos, nors ji būtina. Tačiau iki šiol aktyvių veiksmų nesiimta ir esminių pokyčių nevyksta, nors tai ypač aktualu COVID-19 sukeltos krizės metu. Vertindami skurdo situaciją šalyje, atliksime rodiklių, vykdomų priemonių, skiriamų ir panaudojamų lėšų, paramos gavėjų analizę, vertinsime būtinų paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms karantino laikotarpiu, analizuosime vykdomas permainas ir pažangą įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, analizuosime savivaldybių socialinės paramos efektyvumo rodiklius, kuriuos pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja apskaičiuoti ir vertinti 2021 metais.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Nepradėtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.