Vertinimai

• Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau nei numatyta.
• Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) pagal miškingumo vidurkį: Lietuvoje miškai užima 33,91 proc. šalies teritorijos., ES vidurkis – 39 proc.
• Lietuvos miškuose vis dar vyrauja po plynų kirtimų atsodinami vienaamžiai ir vienarūšiai medynai, kurie yra mažiau atsparūs klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.
• Daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir toliau blogėja, o griežtai saugomi miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto.
• Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

Miškai šiandien turi būti ne tik medienos šaltinis. Jie turi padėti kovoti su klimato kaita, išsaugoti biologinę įvairovę ir kartu išlikti svarbūs šalies ekonomikai. Valstybės kontrolės atlikta Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad šiuo metu Lietuva susiduria su sisteminiais iššūkiais, kurie trukdo užtikrinti darnią ekologinių ir ekonominių funkcijų pusiausvyrą.
  
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Lietuvos miškingumas žemesnis už ES vidurkį
  
Lietuvos miškingumas vienas mažiausių šiaurės šalių regione. 2025 m. miškai dengė 33,91 proc. šalies ploto (2 214 323 ha), ES vidurkis – 39 proc., Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
  
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą šį atotrūkį mažinti. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 m. turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 m. – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 m. padidinti Lietuvos miškingumą iki 40 proc.

Tačiau pažanga atsilieka nuo planų, o dabartinis miškų plėtros tempas yra nepakankamas. Jei miškingumas ir toliau didėtų tokiu pačiu vidutiniu tempu kaip pastarąjį dešimtmetį, 35 proc. riba būtų pasiekta tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta. Apie 40 proc. iki 2050 m. kalbėti dar sunkiau.

Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
  
Vien miškų ploto didinti neužtenka
  
Valstybės kontrolė pažymi, kad miškų politikos sėkmę lemia ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei atsparumas.
 
Europos miškų strategijoje pabrėžiama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai. Tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nestebima.  Vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o trijų ar daugiau kartų medynų tėra 6 proc. Tokia miškų struktūra susijusi ir su taikomomis miškininkystės praktikomis – po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi masyvai miško, todėl formuojasi vienaamžiai miškai.
  
Saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė – prasta
  
Nors miškai yra svarbiausia biologinės įvairovės buveinė, daugumos saugomų miškų buveinių būklė Lietuvoje išlieka nepalanki. Lyginant su ankstesniais vertinimais, dalies jų būklė dar pablogėjo. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomos miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaita.
  
Griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar labai mažai. 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė tik 1,25 proc. viso miškų ploto, o per pastarąjį dešimtmetį jų dalis padidėjo vos 0,04 procentinio punkto. Tuo metu ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad griežta apsauga turėtų būti taikoma bent 10 proc. sausumos ploto. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatinių miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. ha.
  
Biologinės įvairovės apsaugai svarbus ir „Natura 2000“ tinklas, į kurį įtraukiamos vertingiausios Europos mastu saugomos buveinės ir rūšys. Valstybės kontrolė dar 2022 m. audite „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ nustatė, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas pakankamo ploto „Natura 2000“ tinklas – į jį papildomai turėjo būti įtraukta daugiau kaip 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, taip pat nebuvo nustatyti aiškūs teritorijų apsaugos tikslai. Nors per pastaruosius metus padaryta pažanga, problema iki šiol neišspręsta. 2025 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinkle tebetrūksta apie 15 tūkst. ha miškų buveinių.
  
Ekonomikos ir gamtos apsaugos pusiausvyra – vis dar nepasiekta
  
Miškų sektorius išlieka svarbi Lietuvos ekonomikos dalis – 2024 m. jis sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra svarbi baldų, statybų ir energetikos sektoriams.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc. – kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl praktikoje kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Valstybės kontrolė pažymi, kad intensyvėjant ūkinei veiklai būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, nes daugumos miškų buveinių apsaugos būklė išlieka nepalanki.
  
Pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos

Apžvalga rodo, kad būtinus pokyčius miškų sektoriuje stabdo tiek užsitęsę teisėkūros procesai, tiek nepakankamai patikimi duomenys. Iki šiol nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai, o Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas vis dar rengiamas. Valstybės kontrolės vertinimu, dėl to atidedami svarbūs sprendimai, susiję su miškų naudojimu, apsauga ir valdymu.

Problemų kelia ir miškų apskaita. Dėl vėluojančios inventorizacijos 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo apskaityta 1,85 tūkst. ha savaime užaugusių miškų, o registrų duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Tai ne tik iškraipo statistiką, bet ir sudaro prielaidas netinkamiems sprendimams bei piktnaudžiavimui.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai naudojamos nuotolinio stebėjimo, geoinformacinės ir automatizuotos duomenų analizės technologijos, nors jos leistų realiu laiku stebėti miškų pokyčius ir užtikrinti tikslesnę apskaitą.

Ką siūlo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė pažymi, kad būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus bei užtikrinti ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.

Taip pat būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir užtikrinti patikimą miškų apskaitą bei stebėseną.

Kadangi dalis 2022 m. atlikto valstybinio audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, o šioje apžvalgoje nustatyti iššūkiai išlieka aktualūs, 2026 m. Valstybės kontrolė pradės auditą „Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas“. Jo metu bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę, didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį miškų išteklių išsaugojimą.

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

Nuotrauka: Pixabay

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 m. siekė 15 proc., o 2025 m. – 8 proc.
• Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų VDU nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 m. padidėjo 60 Eur.
• Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose VDU išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų – vis dar nesiekia nė 2 000 Eur. 

Nuo 2024 m. įgyvendinama Valstybės tarnybos pertvarka atlygio srityje siekiama sukurti konkurencingesnę ir lankstesnę darbo apmokėjimo sistemą. Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“ rodo, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai savivaldybių administracijose (tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis) augo nuosekliau nei valstybės lygmens institucijose. Tačiau šis augimas atlygio skirtumų tarp pačių savivaldybių – nesumažino.  
  
„Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas. Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausias VDU 2025 m. buvo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tuo metu dalyje mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių rajonų administracijose, VDU nesiekė nė 2 000 Eur. Svarbu pažymėti, kad VDU atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus netgi padidėjo:  2023 m. jis sudarė apie 1 714 Eur, o 2025 m. – 1 774 Eur.
  
Nors bendra tendencija teigiama – administracijų, kuriose vidutinis atlygis nesiekė 2 000 Eur, šalyje sumažėjo nuo 31 (2023 m.) iki 8 (2025 m.), o pasiekusių ar viršijusių 3 000 Eur ribą padaugėjo nuo 2 iki 7, mažesnio atlygio savivaldybių administracijos ir toliau išlieka tarp mažiausiai konkurencingų pagal darbo užmokestį. Apžvalga rodo, kad kai kuriose mažesnio atlygio savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutiniškai, tačiau to nepakako reikšmingai pakeisti jų padėties bendrame savivaldybių atlygio kontekste. 
  
Pavyzdžiui, 2023 m. mažiausią VDU turėjusiose Ignalinos (+40 proc.), Joniškio (+30 proc.) ir Visagino (+28 proc.) administracijose augimas viršijo bendrą savivaldybių administracijų vidurkį (22 proc.), o Lazdijų rajone didėjimas buvo lėtesnis (+18 proc.). Vis dėlto ir 2025 m. mažiausias VDU išliko mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Lazdijų rajono (1 826 Eur), Šakių rajono (1 883 Eur) ar Visagino (1 943 Eur) administracijose.
  
Valstybės kontrolės atliktos apžvalgos duomenys rodo, kad savivaldybėse, kaip ir bendrai viešojo administravimo institucijose, nenustatyta tiesioginio ryšio tarp darbuotojų skaičiaus pokyčių ir atlygio augimo. Darbo užmokestis augo panašiu tempu tiek administracijose, kur darbuotojų skaičius mažėjo, tiek tose, kur jis didėjo. Pavyzdžiui, Jonavos rajone vidutinis atlyginimas augo 37 proc. darbuotojų skaičiui sumažėjus 10 proc., o Klaipėdos mieste atvirkščiai – VDU augo 36 proc. darbuotojų skaičiui padidėjus 4 proc. 
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]
 

• Viešojo administravimo institucijų darbo užmokesčio augimas 2025 m. buvo lėtesnis nei pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais.
• 2025 m., kaip ir visą 2023–2025 m. laikotarpį,  sparčiausiai augo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginė alga, o teisėjų atlyginimų, kurie labiausiai didėjo pirmaisiais pertvarkos metais, augimas buvo mažiausias.
• Nors pirmaisiais pertvarkos metais abiejų vadovaujančių pareigybių grupių augimas buvo panašus, antraisiais metais sparčiau didėjo pagal darbo sutartis nei valstybės tarnyboje dirbančių vadovų pareiginė alga.
• Savivaldybių administracijų atlygio skirtumai išliko dideli.

Naujausia Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“, vertinanti nuo 2024-ųjų įgyvendinamos valstybės tarnybos pertvarkos siekį sukurti konkurencingesnę darbo apmokėjimo sistemą, rodo, kad darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose toliau augo, tačiau 2025 m. atlygio pokyčiai buvo ne tokie ryškūs kaip pirmaisiais pertvarkos metais.
  
Pirmaisiais pertvarkos metais (2023–2024 m.) bruto darbo užmokesčio augimo tempas viešojo administravimo institucijose siekė 13 proc. ir buvo spartesnis nei privačiame sektoriuje  (9 proc.) bei visame šalies ūkyje (10 proc.). Antraisiais (2024–2025 m.) darbo užmokesčio augimas tęsėsi, tačiau sulėtėjo iki 8 proc. ir beveik susilygino su kitų sektorių augimo tempais. Per visą 2023–2025 m. laikotarpį viešojo administravimo institucijų darbo užmokestis padidėjo apie 21 proc. – šiek tiek daugiau nei privačiame sektoriuje (apie 18 proc.) ir visame šalies ūkyje (apie 20 proc.), bet mažiau nei visame viešajame sektoriuje (apie 23 proc.).  
  
„Atlyginimų augimas yra tik viena valstybės tarnybos pertvarkos dalių, o ne galutinis tikslas. Kviečiu atsakingas institucijas įsivertinti tikruosius reformos rezultatus. Juos turėtume vertinti per viešojo administravimo efektyvumo prizmę – ar augant atlyginimams sistema tampa patrauklesnė profesionalams, ar valstybės aparatas veikia lanksčiau ir ar gyventojai gauna kokybiškesnes paslaugas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 
  
Ryškesnis vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šuolis daugeliui institucijų buvo vienų metų pokytis
  
Nors darbo užmokesčio didėjimas viešojo administravimo institucijose tęsiasi ir antraisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais, reikšmingai sumažėjo institucijų, galinčių sau leisti sparčiai kelti algas. Pirmaisiais metais VDU daugiau nei 15 proc. augo net 172 valstybės lygmens institucijose, o antraisiais metais tokių liko vos 55 iš 495 valstybės lygmens institucijų. Abejais metais tokį augimo tempą išlaikė tik 27 institucijos, daugiausia švietimo ir mokslo srities įstaigos. Teismų grupė taip pat rodo, kad didžiausias atlygio pokytis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais: 2024 m. teismų grupei priskirtose institucijose VDU padidėjo 19 proc., o 2025 m. – 3 proc.
  
Atlyginimų atotrūkis savivaldybėse nemažėja
  
Analizuojant situaciją savivaldybėse matyti, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai jų administracijose augo nuosekliau nei didžiosiose valstybės institucijose, tačiau atlygio atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus nesumažėjo ir liko beveik toks pat. Šioje vietoje aiškiai dominuoja didieji miestai bei kurortai, tokie kaip Vilnius ar Neringa, kur VDU perkopė 3,5 tūkst. eurų ribą, o mažesnių savivaldybių administracijose, tokių kaip Lazdijų ar Šakių rajono, VDU nesiekė nė 2 000 eurų.
  
Vadovų atlygio augimas atliepia pertvarkos tikslus, specialistų – išlieka lėčiausias
  
Pareigybių grupių analizė rodo, kad pertvarkos siekį stiprinti vadovų korpusą labiausiai atliepia vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų pareiginės algos augimas. Šį augimo poreikį iš dalies lėmė tai, kad iki reformos viešojo administravimo institucijų vadovų algos buvo siejamos su konkurencingumo problema. 2025 m. didžiausiu atlygio augimu išsiskyrė valstybės politikai ir valstybės pareigūnai – 16 proc., o per visą laikotarpį šios grupės pareiginė alga taip pat augo sparčiausiai – 47 proc. Teisėjų grupėje pagrindinis šuolis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais, kai pareiginė alga padidėjo 30 proc., o 2025 m. augimas buvo nežymus – 2 proc.
  
Vadovaujančių pareigybių grupėje antraisiais pertvarkos metais išryškėjo skirtingi augimo tempai: pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga didėjo sparčiau nei valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas. 2025 m. pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga augo 13 proc., o valstybės tarnautojų vadovų – 8 proc. Pirmaisiais pertvarkos metais abiejų grupių augimas buvo panašus – apie 15 proc. 
  
Tuo tarpu patarėjų ir specialistų grandyje pareiginės algos antraisiais metais didėjo apie 6 proc. ir jų augimas išliko lėčiausias. Vidutinis darbuotojų skaičius visose šiose pareigybių grupėse abiem reformos metais išliko stabilus ir reikšmingai nesikeitė.
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti informaciją ir įvertinti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]