Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie atliekamus vertinimus ir apžvalgas

 
Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – ieško naujų informacijos pateikimo būdų, kurie prisidėtų prie veiksmingo AAI veiklos poveikio skatinimo, leistų pateikti ekspertines įžvalgas visuomenei svarbiais klausimais, paskatintų sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant reikiamus pokyčius. Dalis viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėsenos metu įžvelgiamų rizikų, kurių pagrindu į metinį veiklos planą įtraukiami valstybiniai auditai, realizuojama kita, nei auditas, veikla – vertinimais.

Vertinimas – tai AAI vykdoma veikla, kai susisteminama ir apibendrinama tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų informacija ir atskleidžiama viešojo sektoriaus srities esama būklė. Taip siekiama paskatinti sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant pokyčius ir stiprinti valstybinių auditų poveikį.

Išskiriami du vertinimo tipai:

  • Būklės po auditų vertinimas. Jis rengiamas susisteminant ir apibendrinant tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų rezultatus, įvertinant įvykusius pokyčius ir rekomendacijų įgyvendinimo būklę, pagal poreikį ir galimybes apžvelgiant kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
      
  • Situacijos vertinimas. Jis rengiamas apibrėžta tema nagrinėjant viešojo sektoriaus srities esamą situaciją, pagal poreikį ir galimybes atsižvelgiant į valstybinių auditų rezultatus, kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinęValstybės kontrolės auditoriai toliau renka ir analizuoja duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia jau ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę.

Pažymima, kad, lyginant su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose. Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. Eur valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. Eur – sudarė mokesčių atidėjimas. 

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių, net 42 proc., t. y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų. Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mėn. mokama darbo paieškos išmoka.

Valstybės kontrolė, pandemijos metu periodiškai teikdama COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestines, ragina vykdyti nuolatinį pandemijos pasekmių valdymo priemonių stebėjimą, jų įgyvendinimo ir rizikų vertinimą bei, atsižvelgiant į tai, koreguoti taikomas priemones, kad jos neštų maksimalią naudą visuomenei ir valstybei.

 
Detalesnė statistinė informacija – infografike.

    
Komentarams:
Viktoras Čižauskas
Veiklos audito 1-ojo departamento Vyriausiasis valstybinis auditorius
Mob. 8 608 93 489, el. p. viktoras.cizauskas@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę

Iliustracija pranešimui spaudai Kaip sumažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai – planas yra, bet yra ir erdvės jį tobulintiIlgai besitęsianti COVID-19 pandemija padidino su psichikos sveikata susijusius rizikos veiksnius ir lėmė visuomenės psichikos sveikatos pablogėjimą. Duomenys rodo, kad per pandemiją apie 10 proc. daugiau asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl depresijos, nerimo ir reakcijos į didelį stresą sutrikimų. Bendras visuomenės streso lygis padidėjęs apie 2 kartus, o nerimo, pykčio, liūdesio jausmai yra išaugę apie 1,5 karto, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos.

Siekdama įvertinti veiksmų, kurių imamasi ilgalaikėms neigiamoms COVID-19 pandemijos pasekmėms mažinti, planavimą ir vykdymą bei psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, Valstybės kontrolė atliko COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimą. Buvo vertinamas ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas bei 2021 m. gegužę atnaujintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas (jo įgyvendinimui 2020 m. numatyta skirti 3,0 mln. Eur, 2021 m. – 11,3 mln. Eur, 2022 m. – 7,2 mln. Eur.) Pandemijos pasekmėms psichikos sveikatai mažinti per 2020 m. buvo panaudota 3,3 mln. Eur.

Esminis psichikos sveikatos gerinimo veiksnys – psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kuris dar nėra pakankamas. Pandemijos metu apsilankymų pas pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistus skaičius išaugo apie 17 proc., lyginant su 2019 m. Paslaugų laukimo eilės pas suaugusiųjų psichiatrą ir medicinos psichologą išliko tokios pačios, kaip per priešpandeminį laikotarpį, o eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus padidėjo 23 proc. Tiek suaugę, tiek vaikai psichikos sveikatos paslaugų dažnai turi laukti ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nors būtent toks maksimalus terminas numatytas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.

Susirūpinimą kelia tai, kad gyventojų informavimui apie galimą psichologinę pagalbą skiriama per mažai dėmesio. Apklausos rezultatai parodė, kad 65,7 proc. respondentų neturėjo žinių apie psichologinę pagalbą pandemijos laikotarpiu; 55 proc. apklaustų gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti Psichikos sveikatos centre, o 69 proc. nežino, kad tokias paslaugas teikia savivaldybės visuomenės sveikatos biurai. Laiku neskiriant pakankamo dėmesio informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes, gyventojai neskatinami kreiptis į specialistus esant poreikiui ir tai gali lemti sunkesnių psichikos ligų atsiradimą ir didinti naštą sveikatos sektoriui.

Valstybės kontrolė ragina atkreipti dėmesį į tai, jog pandemijos metu, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Tai rodo ir dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugusi savižudybių tema, skambinant į „Vaikų liniją“. Plane į jaunimą orientuota tik viena priemonė, kuri susijusi su jaunimo švietimu, o tikslinių pagalbos priemonių vaikams apimtys itin mažos.

„Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje COVID-19 pasekmėms psichikos sveikatai mažinti patvirtintas planas, tačiau dar trūksta tikslesnio šiai veiklai skiriamų lėšų planavimo – ne visoms priemonėms numatytos įgyvendinimui reikalingos lėšos. Taisytina ir tai, kad plane veiklos rodikliai orientuoti į priemonių įgyvendinimo proceso matavimą, o ne į rezultatą. Dėl šios priežasties ateityje nebus galima nustatyti, ar vykdytos priemonės turėjo poveikį mažinant COVID-19 pandemijos pasekmes psichikos sveikatai bei užtikrinti, kad į planą būtų įtrauktos paveikiausios priemonės“, – teigė vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Akvilė Kernagė. 

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui. Įgyvendinus Valstybės kontrolės ankstesnių auditų ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl paslaugų prieinamumo gerinimo, laukimo eilių valdymo ir specialistų trūkumo, pagerėtų psichikos sveikatos situacija. 


Vertinimo ataskaita: COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimas

    
Komentarams: 
Akvilė Kernagė 
Vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
Mob. 8 608 93 387, el. p. akvile.kernage@vkontrole.lt

   

Iliustracija pranešimui spaudai Kaip sumažinti pandemijos pasekmes psichikos sveikatai – planas yra, bet yra ir erdvės jį tobulinti

Iliustracija pranešimui spaudai Ir esant ekstremaliai situacijai valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingaiValstybės kontrolės atliktas vertinimas, kaip Lietuva pasirengusi įgyvendinti Jungtinių Tautų patvirtintus darnaus vystymosi tikslus, rodo, kad reikalingas nuoseklesnis tikslų ir uždavinių integravimas į planavimo dokumentus, tobulintinas tarpinstitucinis koordinavimas ir visuomenės informavimas, reikalingas veiksmingas duomenų stebėsenos ir pažangos vertinimo mechanizmas.

Lietuva, kaip ir kitos 192 valstybės, 2015 m. įsipareigojo įgyvendinti 2016–2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurie yra grindžiami trimis aspektais – aplinkos, socialiniu ir ekonominiu – apimančiais nelygybės, skurdo, sveikatos, kovos su klimato kaita, tvaraus vartojimo ir gamybos ir kt. sritis.

„Mūsų atliktas vertinimas rodo, kad strateginiai šalies dokumentai turi sąsajų su darnaus vystymosi siekiu, tačiau trūksta nuoseklumo juos įgyvendinant ir stebint pažangą. 2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuvoje didžiausius iššūkius kelia kova su klimato kaita, nėra pažangos įgyvendinant vieną iš šalies prioritetų – nelygybės mažinimą“, – sako Jūratė Dilienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė. 

2020 m. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą, kuriame pirmą kartą šalies strateginiai tikslai susieti su darnaus vystymosi tikslais ir yra siekiama šiuo aspektu patekti į geriausiai vertinamų šalių dvidešimtuką. 2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos ir Lenkijos) ir užima 31 vietą (susipažinti su informacija apie šalies indeksą galima čia).

Koordinuoti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą yra pavesta Aplinkos ministerijai, tačiau veiksmų derinimas tarp valstybės institucijų ir su savivaldybėmis neužtikrinamas, o įsteigta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kurios tikslas – stiprinti koordinavimą, nuo 2017 m. veiklos nevykdė. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas vyko fragmentiškai, nebuvo kuriamas nuolatinis dialogas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, visuomenės ir mokslo atstovų. Tyrimų duomenimis, tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie darnaus vystymosi tikslus arba juos gerai žino, kai pasaulio mastu tikslų žinomumas yra triskart didesnis ir siekia 76 proc. 

Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais rodikliais, šalyje neužtikrinama, kad būtų atliekama nuolatinė darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangos ir ją stabdančių veiksnių analizė. Šalies pažanga šiuo aspektu buvo vertinta tik vieną kartą – 2018 m. Lietuvai parengus darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą Jungtinėms Tautoms.

Siekiant spartesnės darnaus vystymosi pažangos šalyje, svarbu naujo planavimo laikotarpio dokumentuose sistemiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius bei numatyti juos įgyvendinančias priemones, sukurti veiksmingą tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir aktyvų įsitraukimą, nuolatinę pažangos stebėseną ir periodišką atsiskaitymą už rezultatus. 


Vertinimo ataskaita: Lietuvos pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus
        
        
Komentarams: 
Jūratė Dilienė,
Valdymo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė
mob. 8 608 93 419, el. p. jurate.diliene@vkontrole.lt
    

Iliustracija pranešimui spaudai Ir esant ekstremaliai situacijai valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai

Vertinimai

Rodyti viską

Vertinimai

Baigtas

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Baigtas

2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis: 2019–2020 m. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Baigtas

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Baigtas

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Nepradėtas

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos įgyvendinimo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant kurti konkurencingą ekonomiką ir šalies gerovę, svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas, kurios lemia pažangą, kuria naujas darbo vietas, padeda pritraukti privačias šalies ir užsienio investicijas ir prisideda prie šalies ūkio plėtros tvarumo. Lietuva pagal pasaulio ir Europos inovatyvumo rodiklius vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užėmė 20 vietą ES. 2016–2017 m. atlikome tris veiklos auditus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje (MTEPI). Dalį svarbių šių auditų rekomendacijų vėluojama įgyvendinti. MTEPI sistema vis dar yra suskaidyta, o lėšos nukreipiamos netikslingai ir nėra prieinamos visais įmonės plėtros etapais. Lietuva inovacijų srityje padarė pažangą, tačiau norint sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos, reikia didesnių struktūrinių reformų. Atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas dėl COVID-19, inovatyvių sprendimų ieškojimas ir taikymas tapo dar aktualesnis. Vertinimo metu planuojame nagrinėti vykdomų MTEPI priemonių aktualumą bei esamų problemų MTEPI srityje sprendimo būdus, ar įgyvendintos valstybinių auditorių teiktos rekomendacijos prisideda prie MTEPI sistemos tobulinimo, ir išsiaiškinti, kas trukdo įgyvendinti likusias. Įvertinsime valstybės vykdomas skatinimo priemones, siekiant didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir komercializaciją.

Nepradėtas

Skurdo mažinimo priemonių taikymo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje skurdas išlieka aktuali problema: nors per 2019 m. skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,3 proc. punktais, su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, didžiausią skurdą patiria asmenys su negalia, vieniši asmenys ar šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Pagal Statistikos departamento pirmąkart atliktas prognozes skurdo rizika ir toliau augs. Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar tarp didžiausių ES, o COVID-19 krizės poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms didina su skurdu susijusias problemas. Pandemijos metu padaugėjo gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba netekus darbo ar sustojus savarankiškai asmens veiklai, išryškėjo socialinių paslaugų trūkumas, o karantino metu kai kurių būtinų paslaugų teikimas, nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai sutriko. 2019–2020 m. atliktų socialinės paramos ir asmenų su negalia socialinės integracijos valstybinių auditų rezultatai atskleidė sisteminius trūkumus: neužtikrinama prieinama, adekvati, įgalinanti socialinė parama skurdžiai gyvenantiems asmenims, neteikiamos reikiamos paslaugos ir kita pagalba pagal individualius poreikius, nedidėja asmenų su negalia integracija į darbo rinką, aplinkos ir informacijos prieinamumas. Įgyvendinus auditų rekomendacijas, savivaldybėse turėtų būti taikomas kompleksinio paramos teikimo modelis, sukurta integrali asmenų su negalia poreikių vertinimo ir pagalbos teikimo sistema, didinamas įsitraukimas į atvirą darbo rinką, aplinkos prieinamumas. Rekomendacijas planuojama įgyvendinti 2022 ir vėlesniais metais, bet savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta nelaukiant termino skirti paramą, vertinti konkrečią faktinę asmens (šeimos) situaciją ir parinkti tinkamiausias paramos formas, galintiems dirbti teikti tam reikalingas paslaugas, skatinti paslaugų plėtrą, įtraukti daugiau NVO, dalytis gerąja praktika ir pasiteisinusiomis priemonėmis, imtis aktyvių veiksmų surandant asmenis, kurie nesikreipė pagalbos, nors ji būtina. Tačiau iki šiol aktyvių veiksmų nesiimta ir esminių pokyčių nevyksta, nors tai ypač aktualu COVID-19 sukeltos krizės metu. Vertindami skurdo situaciją šalyje, atliksime rodiklių, vykdomų priemonių, skiriamų ir panaudojamų lėšų, paramos gavėjų analizę, vertinsime būtinų paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms karantino laikotarpiu, analizuosime vykdomas permainas ir pažangą įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, analizuosime savivaldybių socialinės paramos efektyvumo rodiklius, kuriuos pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja apskaičiuoti ir vertinti 2021 metais.

Bus baigtas per 3 mėn.

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą. Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Vertinimo metu nagrinėsime, ar sudarytos prielaidos senyvo amžiaus asmenims gauti slaugos ir socialinės paslaugas, patenkinančias jų individulius poreikius.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.