Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie atliekamus vertinimus ir apžvalgas

 
Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – ieško naujų informacijos pateikimo būdų, kurie prisidėtų prie veiksmingo AAI veiklos poveikio skatinimo, leistų pateikti ekspertines įžvalgas visuomenei svarbiais klausimais, paskatintų sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant reikiamus pokyčius. Dalis viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėsenos metu įžvelgiamų rizikų, kurių pagrindu į metinį veiklos planą įtraukiami valstybiniai auditai, realizuojama kita, nei auditas, veikla – vertinimais.

Vertinimas – tai AAI vykdoma veikla, kai susisteminama ir apibendrinama tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų informacija ir atskleidžiama viešojo sektoriaus srities esama būklė. Taip siekiama paskatinti sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant pokyčius ir stiprinti valstybinių auditų poveikį.

Išskiriami du vertinimo tipai:

  • Būklės po auditų vertinimas. Jis rengiamas susisteminant ir apibendrinant tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų rezultatus, įvertinant įvykusius pokyčius ir rekomendacijų įgyvendinimo būklę, pagal poreikį ir galimybes apžvelgiant kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
      
  • Situacijos vertinimas. Jis rengiamas apibrėžta tema nagrinėjant viešojo sektoriaus srities esamą situaciją, pagal poreikį ir galimybes atsižvelgiant į valstybinių auditų rezultatus, kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, penktąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinęValstybės kontrolės auditoriai surinkę, išanalizavę ir susisteminę duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, teikia penktąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę.
  
2020–2021 m. valstybė per įvairias COVID-19 paramos priemones skyrė per 3,6 milijardo eurų, iš jų 3 mlrd. – išsaugoti verslo likvidumą. Paramos priemonėmis pasinaudojo per 58 tūkst. įmonių, iš jų 277-iose pradėtos ar vykdomos nemokumo procedūros. Bendra šių įmonių kreditinių įsipareigojimų valstybei suma (be subsidijų ir garantijų) – daugiau nei 39 milijonai eurų.

Lyginant šių metų pirmojo pusmečio statistiką su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu fiksuojama 26,6 proc. mažiau juridinių asmenų bankrotų. Daugiausia jų paskelbta logistikos, nekilnojamojo turto ir kultūros srityse. Itin žemai bankrotų statistikai įtakos turėjo pandemijos metu priimtas teisinis reguliavimas, užtikrinęs galimybę karantino metu ir 3 mėnesius po jo sunkumus patiriančioms įmonėms nepradėti bankroto. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas Lietuvoje atšauktas prieš tris mėnesius, rudens pabaigoje tikėtinas bankrotų šuolis.
 
 
Detalesnė informacija – statistinėje informacijos suvestinėje.

    
Komentarams:
Viktoras Čižauskas
Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius
Mob. 8 608 93 489, el. p. viktoras.cizauskas@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, penktąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę

Iliustracija pranešimui spaudai Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuoseStatistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje beveik 20 proc. šalies gyventojų (555,9 tūkst. asmenų) sudarė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Tikėtina, kad 2050 m. 31,5 proc. Lietuvos gyventojų bus senyvo amžiaus. Įvertinusi šias tendencijas Valstybės kontrolė atliko senyvo amžiaus asmenims teikiamų slaugos ir socialinių paslaugų vertinimą 2017–2019 m. laikotarpiu. Vertinimo metu buvo analizuojama, ar pakankamas šių paslaugų senyvo amžiaus asmenims prieinamumas ir ar sudarytos sąlygos gauti tolygiai kokybiškas paslaugas.

Vidutiniškai 15 proc. senyvo amžiaus asmenų vertinamu laikotarpiu kasmet gavo slaugos ir socialines paslaugas stacionariose įstaigose ir namuose. Šioms paslaugoms ir tikslinėms kompensacijoms išmokėti kiekvienais metais vidutiniškai panaudota apie 213 mln. Eur.

Kai asmenys dėl sumažėjusių savirūpos gebėjimų ir sveikatos sutrikimų negali gyventi visaverčio gyvenimo, jiems dažnai prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų, kurios pagerintų jų ir artimųjų gyvenimo kokybę. Šiuo metu asmenims kompleksinės paslaugos namuose yra teikiamos pagal integralios pagalbos projektą, finansuojamą Europos Sąjungos paramos lėšomis, kuris baigsis 2027 metais. Valstybės kontrolė pažymi, kad, pasibaigus terminuotam projektui, nesudarius sąlygų gauti reikalingas kompleksines slaugos ir socialines paslaugas, bus apribojamos galimybės senyvo amžiaus asmenims kuo ilgiau savarankiškai ir visavertiškai gyventi namuose. „Nors apie slaugos ir socialinių paslaugų integralumą šalies strateginiuose dokumentuose kalbama jau pora dešimtmečių, tačiau iki šiol nėra užtikrintas tvarus kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų teikimas“, – teigia audito grupės vadovė G. Piktelytė. 

Viena opesnių problemų, su kuria susiduria paslaugų laukiantys senyvo amžiaus asmenys – savivaldybėse ir ligoninėse susidariusios laukiančiųjų eilės. Valstybės kontrolė pažymi, kad ligoninėse eilės susidaro dėl to, kad nėra centralizuotos duomenų sistemos eilėms valdyti, ir dėl paslaugų poreikio sezoniškumo, kuris suintensyvėja šaltuoju metų laiku.

Su iššūkiais susiduria ir paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų. Personalui ligoninėse tenka aptarnauti 3 kartus daugiau asmenų, nei rekomenduojama. Dėl personalo trūkumo ligoninėse ir globos paslaugas teikiančiose įstaigose nėra sąlygų suteikti kokybiškas globos ir slaugos paslaugas.

Pažymėtina, kad Vyriausybė parengė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ projektą, kuriame numatyta 2021–2026 m. vykdyti Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformą. Jos tikslas – gerinti kompleksinių – socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, sukuriant ir įgyvendinant tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį. Sėkmingai įgyvendinus šią reformą ir priėmus reikiamus įstatymų pakeitimus, pagerėtų kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims prieinamumas, būtų patenkinti  jų individualūs poreikiai.

Valstybės kontrolės atliktas vertinimas nėra auditas, todėl jo rezultatų pagrindu rekomendacijos neteikiamos.


Vertinimo ataskaita: Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims

 
Komentarams: 
Giedrė Piktelytė,
Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
Mob. 8 608 93 803, el. p. giedre.piktelyte@vkontrole.lt

    

Iliustracija pranešimui spaudai Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinęValstybės kontrolės auditoriai toliau renka ir analizuoja duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia jau ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę.

Pažymima, kad, lyginant su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose. Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. Eur valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. Eur – sudarė mokesčių atidėjimas. 

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių, net 42 proc., t. y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų. Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mėn. mokama darbo paieškos išmoka.

Valstybės kontrolė, pandemijos metu periodiškai teikdama COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestines, ragina vykdyti nuolatinį pandemijos pasekmių valdymo priemonių stebėjimą, jų įgyvendinimo ir rizikų vertinimą bei, atsižvelgiant į tai, koreguoti taikomas priemones, kad jos neštų maksimalią naudą visuomenei ir valstybei.

 
Detalesnė statistinė informacija – informacijos suvestinėje.

    
Komentarams:
Viktoras Čižauskas
Veiklos audito 1-ojo departamento Vyriausiasis valstybinis auditorius
Mob. 8 608 93 489, el. p. viktoras.cizauskas@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė teikia atnaujintą, ketvirtąją COVID-19 pasekmių valdymo informacijos suvestinę

Vertinimai

Rodyti viską

Vertinimai

Baigtas

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Baigtas

2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis: 2019–2020 m. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Šiuo metu vykdomas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Baigtas

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Baigtas

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Nepradėtas

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos įgyvendinimo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant kurti konkurencingą ekonomiką ir šalies gerovę, svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas, kurios lemia pažangą, kuria naujas darbo vietas, padeda pritraukti privačias šalies ir užsienio investicijas ir prisideda prie šalies ūkio plėtros tvarumo. Lietuva pagal pasaulio ir Europos inovatyvumo rodiklius vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užėmė 20 vietą ES. 2016–2017 m. atlikome tris veiklos auditus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje (MTEPI). Dalį svarbių šių auditų rekomendacijų vėluojama įgyvendinti. MTEPI sistema vis dar yra suskaidyta, o lėšos nukreipiamos netikslingai ir nėra prieinamos visais įmonės plėtros etapais. Lietuva inovacijų srityje padarė pažangą, tačiau norint sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos, reikia didesnių struktūrinių reformų. Atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas dėl COVID-19, inovatyvių sprendimų ieškojimas ir taikymas tapo dar aktualesnis. Vertinimo metu planuojame nagrinėti vykdomų MTEPI priemonių aktualumą bei esamų problemų MTEPI srityje sprendimo būdus, ar įgyvendintos valstybinių auditorių teiktos rekomendacijos prisideda prie MTEPI sistemos tobulinimo, ir išsiaiškinti, kas trukdo įgyvendinti likusias. Įvertinsime valstybės vykdomas skatinimo priemones, siekiant didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir komercializaciją.

Bus baigtas per 3 mėn.

Skurdo mažinimo priemonių taikymo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje skurdas išlieka aktuali problema: nors per 2019 m. skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,3 proc. punktais, su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, didžiausią skurdą patiria asmenys su negalia, vieniši asmenys ar šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Pagal Statistikos departamento pirmąkart atliktas prognozes skurdo rizika ir toliau augs. Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar tarp didžiausių ES, o COVID-19 krizės poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms didina su skurdu susijusias problemas. Pandemijos metu padaugėjo gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba netekus darbo ar sustojus savarankiškai asmens veiklai, išryškėjo socialinių paslaugų trūkumas, o karantino metu kai kurių būtinų paslaugų teikimas, nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai sutriko. 2019–2020 m. atliktų socialinės paramos ir asmenų su negalia socialinės integracijos valstybinių auditų rezultatai atskleidė sisteminius trūkumus: neužtikrinama prieinama, adekvati, įgalinanti socialinė parama skurdžiai gyvenantiems asmenims, neteikiamos reikiamos paslaugos ir kita pagalba pagal individualius poreikius, nedidėja asmenų su negalia integracija į darbo rinką, aplinkos ir informacijos prieinamumas. Įgyvendinus auditų rekomendacijas, savivaldybėse turėtų būti taikomas kompleksinio paramos teikimo modelis, sukurta integrali asmenų su negalia poreikių vertinimo ir pagalbos teikimo sistema, didinamas įsitraukimas į atvirą darbo rinką, aplinkos prieinamumas. Rekomendacijas planuojama įgyvendinti 2022 ir vėlesniais metais, bet savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta nelaukiant termino skirti paramą, vertinti konkrečią faktinę asmens (šeimos) situaciją ir parinkti tinkamiausias paramos formas, galintiems dirbti teikti tam reikalingas paslaugas, skatinti paslaugų plėtrą, įtraukti daugiau NVO, dalytis gerąja praktika ir pasiteisinusiomis priemonėmis, imtis aktyvių veiksmų surandant asmenis, kurie nesikreipė pagalbos, nors ji būtina. Tačiau iki šiol aktyvių veiksmų nesiimta ir esminių pokyčių nevyksta, nors tai ypač aktualu COVID-19 sukeltos krizės metu. Vertindami skurdo situaciją šalyje, atliksime rodiklių, vykdomų priemonių, skiriamų ir panaudojamų lėšų, paramos gavėjų analizę, vertinsime būtinų paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms karantino laikotarpiu, analizuosime vykdomas permainas ir pažangą įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, analizuosime savivaldybių socialinės paramos efektyvumo rodiklius, kuriuos pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja apskaičiuoti ir vertinti 2021 metais.

Baigtas

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą. Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Vertinimo metu nagrinėsime, ar sudarytos prielaidos senyvo amžiaus asmenims gauti slaugos ir socialinės paslaugas, patenkinančias jų individulius poreikius.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.