Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie atliekamus vertinimus ir apžvalgas

 
Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – ieško naujų informacijos pateikimo būdų, kurie prisidėtų prie veiksmingo AAI veiklos poveikio skatinimo, leistų pateikti ekspertines įžvalgas visuomenei svarbiais klausimais, paskatintų sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant reikiamus pokyčius. Dalis viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėsenos metu įžvelgiamų rizikų, kurių pagrindu į metinį veiklos planą įtraukiami valstybiniai auditai, realizuojama kita, nei auditas, veikla – vertinimais.

Vertinimas – tai AAI vykdoma veikla, kai susisteminama ir apibendrinama tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų informacija ir atskleidžiama viešojo sektoriaus srities esama būklė. Taip siekiama paskatinti sprendimų priėmėjus imtis veiksmų inicijuojant pokyčius ir stiprinti valstybinių auditų poveikį.

Išskiriami du vertinimo tipai:

  • Būklės po auditų vertinimas. Jis rengiamas susisteminant ir apibendrinant tam tikroje viešojo sektoriaus srityje atliktų valstybinių auditų rezultatus, įvertinant įvykusius pokyčius ir rekomendacijų įgyvendinimo būklę, pagal poreikį ir galimybes apžvelgiant kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
      
  • Situacijos vertinimas. Jis rengiamas apibrėžta tema nagrinėjant viešojo sektoriaus srities esamą situaciją, pagal poreikį ir galimybes atsižvelgiant į valstybinių auditų rezultatus, kitų šalių patirtį ir pateikiant pastebėjimus ir įžvalgas.
Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai VK įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimusSiekdama spręsti kasmet vis aktualesnes klimato kaitos problemas, Lietuvos Vyriausybė įsipareigoja palaikyti ambicingiausius ES klimato kaitos suvaldymo tikslus ir siekti, kad nuo 2023 m. visos viešajam sektoriui reikalingos prekės, darbai ir paslaugos būtų įgyjamos tik žaliųjų pirkimų būdu, o valstybinės įstaigos vartotų tik žaliąją elektros ir šilumos energiją bei netaršų transportą. Valstybės kontrolė, įvertinusi pirkimų vykdytojų pasirengimą vykdyti žaliuosius pirkimus, teigia, kad tokio ambicingo tikslo įgyvendinimui dar nėra pasirengta.

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad siekiant sukurti 100 proc. žaliąją viešųjų pirkimų sistemą nebuvo įvertinta įtaka šalies finansams ir tvarių produktų įsigijimo galimybės trumpuoju laikotarpiu. Žaliosios prekės yra iki 3,5 karto brangesnės už tokios charakteristikos neturinčius produktus ir jų pasirinkimas daug siauresnis. Analizė parodė, kad daugiau nei penktadalis tiekėjų dėl nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pirkimuose nedalyvavo, o daugiau nei trečdalis pirkimų vykdytojų pažymėjo, jog pasiūla nepakankama.

„Norint pasiekti, kad visi viešieji pirkimai būtų 100 proc. žalieji, aplinkos apsaugos kriterijai turi būti taikomi net ir toms produktų grupėms, kurių žalumas tik formalus, o pirkimų vykdytojams kelia administracinę naštą. Kai kurių produktų žalinimas įmanomas tik per reikalavimus prekių pakuotėms, transportavimo sąlygoms, sutarčių sudarymui, o ne pačiam produktui, pavyzdžiui: perkant programinę įranga ar ekspertų konsultacijas, šiukšlių rūšiavimo paslaugas, geoterminio šildymo įrengimo darbus, elektromobilius ar perdirbamus produktus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Pastaraisiais metais sparčiai augančios žaliųjų pirkimų apimtys rodo viešųjų pirkimų dalyvių potencialą vis intensyviau vykdyti tokio pobūdžio pirkimus, tačiau dėl nepakankamos specialistų kompetencijos žaliųjų pirkimų srityje, sudėtingo aplinkos apsaugos kriterijų pritaikymo ir ribotų finansinių išteklių 66 proc. pirkimų vykdytojų mano, kad 100 proc. žaliųjų pirkimų 2023 m. pasiekti nepavyks.

Valstybės kontrolės vertinimu, judėjimas tvaraus vartojimo link – sveikintinas ir siektinas, tačiau, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, viešųjų pirkimų sistema neturėtų būti orientuota tik į formalų bandymą pasiekti 100 proc. žaliųjų pirkimų rodiklį 2023 m. Artimiausios geopolitine ir ekonomine padėtimi bei vartojimo kultūra panašiausios regiono kaimynės tokių aukštų tikslų žaliųjų pirkimų srityje nėra išsikėlusios. Pavyzdžiui, Estijos 2023 m. tikslas – 30 proc., Latvija kiekybinio tikslo nenustatė, Lenkija iki 2020 m. siekė 25 proc., o nuo 2022 m. žalieji pirkimai – prioritetiniai.

  
Vertinimo ataskaita: Ar esame pasirengę vykdyti žaliuosius pirkimus 100 proc.


Komentarams: 
Jolanta Indriulienė,
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 497, el.p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai VK įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimus

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę atlyginimo dalįLietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas.

Praėjusiais metais 615,6 tūkst. asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Šioms pensijoms išleista 3 067,6 mln. Eur. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau Estija, Latvija ir Bulgarija).

Pensijų sistemos vertinimą atlikę auditoriai teigia, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims. 2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.

„Asmenų, sumokėjusių daugiau socialinio draudimo įmokų, pajamų pakeitimo normos senatvėje yra mažesnės, lyginant su tais, kurie sumokėjo mažiau įmokų. Pernai 36,1 proc. p. pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. Eur, nei uždirbusių iki 500 Eur. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų, svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo realią naudą dalyviams išėjus į pensiją ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 m. beveik pusė II pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. III pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasak auditorių, darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo būsimai pensijai: 2021 m. įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių. Siekiant sukaupti pensijų fonde didesnę sumą, gauti didesnes pajamas senatvėje ir išlaikyti artimas turėtoms iki pensijos gyvenimo sąlygas, svarbu nuosekliai mokėti įmokas, o tai galėtų paskatinti informacijos viešinimas apie realias išmokas dalyviams išėjus į pensiją ir didesnis darbdavių įsitraukimas.

  
Vertinimo ataskaita: Pensijų sistemos pokyčių vertinimas


Komentarams: 
Eivida Šlamė, 
Veiklos audito 4-iojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 756, el. p. [email protected]


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę atlyginimo dalį

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: patikimiausias būdas mažinti centralizuoto šildymo kainas – mažinti energijos suvartojimą ir praradimusValstybės kontrolė atliko vertinimą, kurio metu analizavo, ar vykdoma centralizuoto šilumos tiekimo plėtra, užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams konkurencinga kaina. Vertinimas buvo atliekamas remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, apimančiais 2014–2020 m. statistiką. Palyginamų 2021 m. laikotarpio duomenų dar nėra, bet vertinant pokyčius buvo atsižvelgta į pastarųjų metų viešai skelbiamą informaciją.

Investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius leido sparčiai pakeisti iškastinį kurą į biokurą, iš kurio, 2020 m. duomenimis, pagaminama 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Tai daugelyje savivaldybių leido sumažinti šilumos kainas vartotojams. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus rajone tik apie 3 proc. centralizuotai teikiamos šilumos pagaminama naudojant biokurą ir šildymo kaina čia yra didžiausia Lietuvoje.

Daugiau nei pusė savivaldybių 7 metus ar ilgiau nėra atnaujinusios specialiųjų šilumos ūkio planų, todėl ateityje, toliau planuojant didinti tvarių atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą bei naujų vartotojų pajungimą, būtina užtikrinti tinkamą investicijų planavimą, patikimą šiluminės energijos tiekimą ir mažinti jos vartojimą.

Lietuvoje yra beveik 3000 km šilumos tiekimo trasų, iš kurių, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2014–2020 m. buvo atnaujinta arba naujai nutiesta beveik 541 km. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 proc. Energijos praradimo nuostoliai trasose yra neišvengiami ir jų visiškai eliminuoti neįmanoma (pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse jie vidutiniškai sudaro 12 proc.), tačiau norint, užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos energijos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, būtina siekti, kad šie nuostoliai būtų kuo mažesni.

Didžiausią įtaką sąskaitoms už šilumą turi suvartotos šilumos kiekis, kuris dėl pastatų energinio efektyvumo tame pačiame mieste gali skirtis kelis kartus. Apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad griežtėjant energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimams, turi būti spartinamas viso pastatų fondo modernizavimas ir jų šildymo sistemų atnaujinimas, kad pastatai taptų energetiškai efektyvūs, o sumažėjęs suvartotos šiluminės energijos kiekis leistų sumažinti sąskaitas už šilumą.

  
Vertinimo ataskaita: Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas


Komentarams: 
Tadas Čiblys,
Veiklos audito 3-iojo departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas
mob. 8 608 93 456, el. p. [email protected]


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: patikimiausias būdas mažinti centralizuoto šildymo kainas – mažinti energijos suvartojimą ir praradimus

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Vertinimai

Baigtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Baigtas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Nepradėtas

Latvijos AAI išorinis veiklos vertinimas

Latvijos AAI kvietimu Lietuvos AAI kartu su Danijos ir Slovėnijos AAI atlieka institucijos veiklos analizę (angl. Peer review). Valstybės kontrolės vadovaujama 6 ekspertų grupė 2022 metais vertina, ar ir kaip Latvijos AAI veiklos ir teisėtumo auditų metodikos, auditų temų parinkimas, atlikti auditai ir kokybės užtikrinimo sistema atitinka tarptautinius audito standartus.

Šiuo metu vykdomas

Mokymosi visą gyvenimą apžvalga

Bendras mokymosi visą gyvenimą mastas šalyje pastaruosius 6 metus yra stabilus ir neartėja prie ES vidurkio: 2020 m. sudarė 7,2 proc. ir tebebuvo mažesnis už ES vidurkį, kuris yra 9,2 proc. Šalyje nėra vienos ir efektyviai veikiančios mokymosi visą gyvenimą sistemos. Trūksta lanksčių, vartotojų poreikius atitinkančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų įvairių lygių švietimo įstaigose, įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo galimybių. Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stoka stabdo šalies pažangą ir gebėjimus reaguoti į senėjančios visuomenės kuriamus iššūkius. Neišplėtotos galimybės mažiau mokytis linkusioms senjorų grupėms (trečiojo amžiaus universitetai), nepakankama ir suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybė. Neįdiegta „vieno langelio“ sistema, kuri leistų asmenims rasti aktualius mokymosi pasiūlymus. 2021 m. EBPO, atlikusi bendrąjį Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimą, kartu su STRATA parengė Nacionalinę įgūdžių strategiją ir sutarė su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl keturių prioritetinių sričių ir dviejų projekto horizontalių temų, bet neaiškus jų įgyvendinimas. Vyriausybė 2021 m. patvirtino 2021–2030 m. Švietimo plėtros programą, kurioje numatyti uždaviniai ir priemonės siekiant įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą. Vertinimo metu nagrinėsime, ar suplanuotos priemonės sudarys prielaidas pasiekti nustatytus rodiklius, ar bus užtikrintas tolygus ir efektyvus mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumas, siekiant asmens gebėjimų ir turimos ar įgytos kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais. Taip pat vertinsime, ar atsakingos institucijos tinkamai pasirengusios vykdyti nustatytus uždavinius.

Nepradėtas

Pasirengimo valstybės tarnybos sistemos pertvarkai vertinimas

Valstybės tarnyba atlieka svarbų vaidmenį siekiant veiksmingo viešojo sektoriaus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigota didinti viešojo sektoriaus veiksmingumą pertvarkant valstybės tarnybą, patobulinant administravimo procesus, žmogiškųjų išteklių valdymą ir stiprinant viešųjų paslaugų teikimo orientaciją į klientą. Įgyvendindama šią reformą, Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriam įgyvendinti numatomas papildomas valstybės lėšų poreikis 2023¬–2025 m. laikotarpiui – 74,5 mln. Eur. Siekdami laiku įvardyti rizikas, kurių netinkamas valdymas gali lemti neigiamas pasekmes viešojo sektoriaus pažangai, apibendrinsime atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo pokyčius ir analizuosime valstybės tarnybos pertvarkos planus (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas), ar jie sudaro sąlygas didinti valstybės tarnybos efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą.

Baigtas

Pasirengimo vykdyti žaliuosius pirkimus vertinimas

2020 m. patvirtintoje 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad, siekiant didinti viešojo sektoriaus vaidmenį skatinant darnų vystymąsi, 2025 m. žaliųjų viešųjų pirkimų dalis sudarys 50 proc. 2021 m. šis siekis padvigubintas: 2025 m. numatoma, kad šių pirkimų dalis sudarys 100 proc. Siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą, kad nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai taptų žali, o 2022 m. šių pirkimų dalis sudarys 50 proc. Pažymėtina, kad 2020 m., palyginus su 2019 m., jų vertės dalis padidėjo tik nuo 3,3 iki 5,0 proc. Esamas reglamentavimas taikomas žaliesiems pirkimams, yra sudėtingas ir neskatina perkančiųjų organizacijų atlikti daugiau šių pirkimų (pvz.: jie turi atitikti visus minimalius kriterijus, kurie nėra atnaujinami, dažnai neaktualūs (2021 m. atnaujinti dviejų prekių grupių (iš 30) kriterijai – transporto ir maisto srityse). Kitos aplinkybės, kurios nedidina patrauklumo vykdyti šiuos pirkimus: didesnė kaina nei įprastų viešųjų pirkimų, nėra informacijos įrankių, mokymų perkančiosioms organizacijoms trūkumas, renkama netiksli statistika.

Baigtas

Pensijų sistemos pokyčių vertinimas

Demografijos tendencijos lemia visuomenės senėjimą, kurį rodo kintanti gyventojų struktūra. Senstanti visuomenė – tai didesnės sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidos, taigi ir didėjanti našta dirbantiesiems. Lietuvoje apie 615 tūkst. gyventojų gauna senatvės pensijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad Demografijos tendencijos lemia visuomenės senėjimą, kurį rodo kintanti gyventojų struktūra. Senstanti visuomenė – tai didesnės sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidos, taigi ir didėjanti našta dirbantiesiems. Lietuvoje apie 615 tūkst. gyventojų gauna senatvės pensijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad į pensiją išėję lietuviai gauna apie trečdalį prieš tai buvusio atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp išsivysčiusių šalių. Prognozuojama, kad 2030 m. kas ketvirtas, o 2060 m. – kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. 2021–2030 m. pajamų nelygybės mažinimo plėtros programoje numatyta, kad vidutinės senatvės socialinio draudimo pensijos individualiosios dalies svoris turėtų didėti nuo 40 (2020 m.) iki ne mažiau nei 50 proc. (2030 m.). Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 proc. Apie 60 proc. šios grupės asmenų vidutinių pajamų sudaro pensijos, likusią dalį – darbo ir turto pajamos. Vidutinė senatvės pensija sudarė apie 80 proc. skurdo rizikos ribos, daugiau nei pusės senatvės pensijų gavėjų gaunamos pensijos buvo mažesnės nei 400 Eur. Sprendžiant senyvo amžiaus žmonių skurdo problemą, vykdomos reformos, pensijų dydžiai nuosekliai didinami. Tačiau kyla rizika dėl sistemos socialinio teisingumo ir finansinio tvarumo ateityje. Europos Komisijos užsakymu, 2018 m. atlikta valstybinių pensijų sistemos Lietuvoje analizė, kurioje galimos šių pensijų reformos alternatyvos, bet iki šiol pokyčiai neinicijuojami. Nagrinėsime senatvės ir valstybinių pensijų sistemas, vertinsime, ar vykdomi pokyčiai orientuoti į didesnį pajamų pakeitimą senatvėje, ar į pensinio amžiaus žmonių skurdo mažėjimą, siejant su demografiniais iššūkiais ilgalaikėje perspektyvoje.

Baigtas

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2021 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Sustabdytas

Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas

Dėl reikšmingai išaugusio neapibrėžtumo dėl Rusijos karo Ukrainoje atšaukiamas valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo paskelbimas. Vertinimas bus atnaujinamas ir skelbiamas sumažėjus geopolitiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui. Vertinimo paskelbimas preliminariai nukeltas iki 2023 m. kovo 15 d.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.