Valstybinis auditas

Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:

Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

VALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms.

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi.

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.

Valstybės kontrolė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant, kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Valstybės kontrolė įvertino viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimą: Elektroniniuose valdžios vartuose nėra visų elektroninių paslaugų, o 62 proc. esamų – nesinaudojama

2023-09-28 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimą: Elektroniniuose valdžios vartuose nėra visų elektroninių paslaugų, o 62 proc. esamų – nesinaudojama Kokybiškas, efektyvus ir funkcionalus viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas padeda gyventojams patogiau gauti paslaugas, o valstybės veiklą padaro efektyvesnę, skaidresnę ir sklandesnę. Valstybės kontrolė atlikusi auditą „Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas“ nustatė, kad šių paslaugų skaitmenizavimo valdymas tobulintinas – būtina užtikrinti, kad paslaugos būtų pasiekiamos vieno langelio principu, sukurti efektyvią stebėsenos ir kokybės vertinimo sistemą bei sparčiau įgyvendinti visų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimą.

2022 m. duomenimis, Lietuva yra 10 vietoje tarp 27 Europos Sąjungos šalių, vertinant skaitmeninių viešųjų paslaugų suteikimo aspektą. 2014–2020 m. šalyje viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo projektams buvo skirta 96 mln. Eur, o iki 2030 m. numatyta skirti dar 238 mln. Eur. Elektroniniai valdžios vartai yra portalas, per kurį pasiekiamos 649 viešosios ir administracinės paslaugos.

Valstybės kontrolės auditas rodo, kad 86 proc. Elektroninių valdžios vartų portalo naudotojų teigiamai vertina teikiamas paslaugas, tačiau auditoriai pabrėžia, kad kol kas ne visos visuomenei aktualios paslaugos yra teikiamos per šį portalą.

„Nors daug metų žadama sukurti gyventojams patogią ir aiškią integruotą elektroninių paslaugų teikimo sistemą, tačiau iki šiol neužtikrinama, kad visos elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos vieno langelio principu. Beveik 57 proc. institucijų nurodė, kad ne visos jų teikiamos viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos pasiekiamos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Be to, nepakankamai naudojamasi nacionalinių plėtros programų galimybėmis skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas – 76 iš 134 numatytų pažangių elektroninių paslaugų, kurios turėjo būti pradėtos teikti, dar nėra sukurtos“, – teigia Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad nėra sukurti įrankiai elektroninių paslaugų stebėsenai ir kokybės vertinimui atlikti. Valstybės įstaigų ir savivaldybių apklausos duomenys rodo, kad 85,3 proc. institucijų neatlieka viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams vertinimų ir neidentifikuoja paslaugų teikimo proceso pokyčių poreikių. Šios priežastys lemia, kad Elektroninių valdžios vartų portale didelę dalį užima paslaugos, kurios teoriškai gali būti teikiamos, bet joms poreikio nėra. Net 61,5 proc. portale esančių elektroninių paslaugų gyventojai 2022 m. nepasinaudojo nė karto arba pasinaudojo vos iki 10 kartų.

Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Vidaus reikalų ministerijai. Jas įgyvendinus būtų užtikrintas aukštesnis elektroninių paslaugų pasiekiamumo, prieinamumo, patogumo naudotojams lygis: šių paslaugų tinkamumą naudotojams vertintų ne mažiau kaip 85 proc. institucijų (2,5 karto daugiau), 25 proc. daugiau paslaugų būtų pasiekiama per Elektroninių valdžios vartų portalą.

Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas

Komentarams:
Markas Marcinkevičius
Informacinių technologijų audito departamento vadovas
Mob. 8 608 91 673, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė: įgyvendinant rekomendacijas gerinama vandens kokybė ir nepalankioje aplinkoje augančių vaikų ugdymas

2023-09-07 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudaiValstybės kontrolė: įgyvendinant rekomendacijas gerinama vandens kokybė ir nepalankioje aplinkoje augančių vaikų ugdymas Valstybės kontrolės parengta rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita rodo, kad vyksta teigiami pokyčiai įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, skirtas užtikrinti geriamojo vandens kokybę bei nepalankioje aplinkoje augančių vaikų dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme.

„Įvertinę pastarojo pusmečio valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, nustatėme, kad teigiami pokyčiai vyksta daugiau kaip pusėje siektinų rezultatų. Buvo pasiektas išsikeltas tikslas, kad 95-iuose proc. vandenviečių būtų atliekami geriamojo vandens visų privalomų rodiklių tyrimai, daugėja ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, bendrojo ugdymo mokyklose mažėja jungtinių 5–8 klasių“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Ataskaitoje nurodoma, kad jau imtasi priemonių gerinant vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę, sistemiškai teikti paslaugas globėjams ir įtėviams, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai, taip pat supaprastinti ir didinti mokymosi pagal individualius poreikius prieinamumą suaugusiems asmenims.

Valstybės ir savivaldybių institucijos imasi veiksmų spręsti valstybiniuose audituose įvardytas problemas, tačiau, pasak auditorių, ne visos priemonės pasiekia laukiamą rezultatą. Lyginant su 2019 m., pablogėjo mokinių pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų lygis, padaugėjo jungtinių pradinių klasių, nepakankamai didėja mokinių aprūpinimas mokymuisi skirtais kompiuteriais, asmenų su negalia užimtumo rodikliai blogėja, per lėtai daugėja valstybės ir savivaldybių institucijų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Tam, kad šie ir kiti rezultatai gerėtų, būtina, kad viešojo sektoriaus subjektai imtųsi reikiamų veiksmų, susiejant valstybės veiklos rezultatus su skiriamais ištekliais, užtikrindami įrodymais grįstą teisinį reguliavimą, skatindami pedagogus tobulėti ir siekti geresnės ugdymo kokybės ir aukštesnių mokinių pasiekimų bei siekdami, kad valstybė teiktų tik būtinas viešąsias paslaugas.

Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira informacija apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – ją galite rasti čia.

Komentarams:
Ieva Graužinytė,
Planavimo ir poveikio departamento srities vadovė
mob. 8 674 26 067, el. p. [email protected]

Slaugytojų trūkumas: tikrasis jų poreikis ir pritraukimo bei išlaikymo galimybės miglotos

2023-09-05 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudai Slaugytojų trūkumas: tikrasis jų poreikis ir pritraukimo bei išlaikymo galimybės miglotos Slaugos specialistų poreikio planavimą būtina gerinti, o jų pritraukimas ir išlaikymas darbo vietose turėtų būti veiksmingesnis. Tokius rezultatus Valstybės kontrolės auditoriai pateikia ataskaitoje „Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas“.

„Valstybės kontrolės auditai rodo, kad Lietuvoje susiduriame su viešąsias paslaugas teikiančių specialistų trūkumu: šalyje nepakanka pedagogų, policininkų, gydytojų. Tai pasakytina ir apie slaugytojus, kurie atsakingi už mūsų sveikatos išsaugojimą, ligų profilaktiką ir sergančių asmenų priežiūrą. Deja, kalbėti apie faktinį slaugos specialistų poreikį sudėtinga, nes nėra patikimų duomenų, nei kiek jų trūksta dabar, nei kiek jų reikia“, – sako Vita Želvienė, audito grupės vadovė.

Slaugos specialistų poreikio planavimą būtina tobulinti valstybės lygiu, nes iki šiol nėra parengta sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant slaugos) poreikio prognozė, kurioje būtų įvertinta gydymo įstaigų tinklo pertvarka, regionų skirtumai, slaugos specialistų kvalifikacijos ir specializacijos. Poreikio planavimui užtikrinti būtini patikimi duomenys, tačiau ministerijos ir savivaldybių pateikti 2022 m. slaugytojų trūkumą apibūdinantys duomenys skiriasi 5, o slaugytojo padėjėjų – 36 kartus. Be to, daugiau nei pusė savivaldybių ir ketvirtadalis apklaustų gydymo įstaigų šių specialistų poreikio apskritai neplanuoja.

Auditorių vertinimu, valstybės finansavimas slaugos studijoms didėjo, o 2020–2023 m. m. įstojusių į šių studijų valstybės finansuojamas vietas studentų sumažėjo 19 proc. Taip pat 15 proc. sumažėjo įstojusiųjų į magistrantūros studijas, todėl nebus parengti reikalingi aukštesnės kvalifikacijos slaugytojai, kurie galėtų sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir pacientų eiles.

Valstybės kontrolės auditorių nuomone, slaugos specialistų pritraukimas ir išlaikymas darbo vietose turėtų būti veiksmingesnis. Ministerija 2022 m. parengė pritraukimo priemonių plano projektą ir numatė skirti 14 mln. Eur finansavimą visų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms, tačiau planas nepatvirtintas. Be to, ministerija nežino, kokia lėšų dalis bus skirta slaugos specialistams pritraukti.

Tik 16 proc. slaugos specialistų mano, jog slaugytojo profesija yra patraukli. Mažiau nei pusė (40 proc. visų) savivaldybių ir 44 proc. auditorių apklaustų gydymo įstaigų vykdė slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemones. Finansavimą priemonėms skyrė tik 22 proc. savivaldybių ir 30 proc. gydymo įstaigų. Tik 19 proc. gydymo įstaigų mano, kad savivaldybės vykdomos slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonės tinkamos ir pakankamos.

Atsižvelgusi į tai, kad ministerija imasi veiksmų problemai spręsti ir iki 2023 m. tam yra suplanuoti veiksmai (tarp jų – sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio atnaujinimas, įvertinant tinklo pertvarką ir regionų skirtumus, pritraukimo priemonių plano patvirtinimas), taip pat įvertinusi jau įvykusius pokyčius, Valstybės kontrolė šį auditą baigia išankstiniu tyrimu.

Išankstinio tyrimo ataskaita: Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas

Komentarams:
Vita Želvienė,
Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 913, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė: neužtenka pabėgėliams suteikti prieglobstį, būtina juos labiau įtraukti į darbo rinką ir švietimo sistemą

2023-06-13 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: neužtenka pabėgėliams suteikti prieglobstį, būtina juos labiau įtraukti į darbo rinką ir švietimo sistemą Priimant į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius iš Ukrainos, šalies institucijos susitelkė ir vykdė tam reikalingas priemones, tačiau integracijos proceso koordinavimas, įtraukimas į darbo rinką ir švietimo sistemą dar turi būti stiprinami. Tokius rezultatus Valstybės kontrolės auditoriai pateikia ataskaitoje „Pagalba pabėgėliams, jų socialinė integracija“.

Pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant: 2020–2022 m. prieglobstis suteiktas 869 asmenims, prieglobsčio gavėjų skaičius išaugo 2,6 karto, o laikinąją apsaugą 2022 m. gavo 68 352 karo pabėgėliai iš Ukrainos.

„Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos. Tačiau nustatėme, kad trūksta valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, ypač didesnio vietos savivaldos įsitraukimo, užtikrinant tinkamą pabėgėlių priėmimą. Kai kurioms savivaldybėms pavyko procesą organizuoti efektyviai, štai Jonavos r. savivaldybėje pagalba visais klausimais prieglobsčio gavėjams ir ukrainiečiams teikiama vieno langelio principu“, – sako Rasa Rakauskienė, audito grupės vadovė.

Geresnės galimybės įsidarbinti pabėgėliams prisideda prie žmogaus orumo išsaugojimo, palengvina integraciją, leidžia panaudoti įgūdžius ir ekonominį potencialą. 2022 m. 56,9 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų ukrainiečių rado darbo vietas. 30 proc. jų įsidarbino į trūkstamas profesijas, taip sumažino darbuotojų trūkumo regionuose problemą. Aktyvesnės pabėgėlių perkvalifikavimo priemonės ir geresnės lietuvių kalbos žinios padidintų jų įsidarbinimo galimybes.

Lietuvių kalbos mokymasis integracijos metu yra vienas svarbiausių elementų, tačiau 2020–2022 m. tik 5,6 proc. prieglobsčio gavėjų Pabėgėlių priėmimo centre ir 37,8 proc. savivaldybėse mokėsi lietuvių kalbos.

Dėl psichologinių traumų ir mokymosi pertraukų pabėgėlių vaikams sudėtingiau nei kitų migrantų vaikams įsijungti į ugdymo procesą. Jiems tęsti mokymąsi padėtų laiku gauta švietimo pagalba ir išlyginamosios klasės. Tokios klasės sukomplektuotos 13 savivaldybių, tačiau jų nebuvo kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, pvz., Kaune, Klaipėdoje. Mokyklose trūksta švietimo pagalbos – 2022 m. ją gavo 6 proc. vaikų iš Ukrainos.

Įvertinus 2023 m. įvykusius pokyčius pabėgėliams teikiant švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugas, SADM iki 2024 m. suplanuotas priemones pabėgėlių integracijai ir tai, kad gerinti ją padėtų ankstesnių auditų metu teiktų rekomendacijų įgyvendinimas, auditas baigiamas išankstiniu tyrimu.

Išankstinio tyrimo ataskaita: Pagalba pabėgėliams, jų socialinė integracija

Komentarams:
Rasa Rakauskienė,
Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 609 52 504, el. p. [email protected]

Daugiau aktualijų

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra

Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Šie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su žvalgybinio pobūdžio ir įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas. Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus ir žvalgybinio pobūdžio pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas. Informacija apie įslaptintus pirkimus saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Žvalgybinio pobūdžio pirkimai dėl savo veiklos specifikos reglamentuojami atskiru Vyriausybės nutarimu ir informacija apie juos taip pat nėra viešai prieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrintas tinkamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir šio proceso priežiūra. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra.

Sveikatos apsauga

Vaistų prieinamumas gyventojams

Valstybė turi ne tik rūpintis gyventojų sveikata, bet ir rasti būdus, kaip užtikrinti jiems galimybę įsigyti kainos požiūriu prieinamų, veiksmingų ir saugių vaistų ir kaip mažinti valstybės išlaidas vaistams. Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių (EBPO, 2020). Pacientų organizacijų ir gydytojų teigimu, vaistų pasiūla ir kainos netenkina gyventojų poreikių. 2019–2021 m. vaistų kainos didėjo, o į kompensavimo sistemą buvo įtraukta mažiau naujų vaistų (Valstybinės ligonių kasos duomenimis). Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas blogiausių ES (Pacientų organizacijos duomenimis, priešpaskutinė vieta ES). Tam įtakos gali turėti ilgai trunkantys naujų sveikatos technologijų (vaistinių preparatų) vertinimo procesai (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. iš pateiktų 46 paraiškų įvertino 10). Vaistų prieinamumui įtakos turi ir tiekimo sutrikimai ar nutraukimas, rezultatyvių priemonių, gerinančių vaistų tiekimą, trūkumas. Audito metu vertinsime, ar gyventojams sudarytos galimybės įsigyti reikalingų vaistų, ar kompensavimo sistema orientuota į gyventojų poreikius bei valstybės finansines galimybes.

Teisingumas

Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema

Rezultatyviai veikianti teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimo sistema – esminis pagrindas siekiant kokybiškos ir įrodymais pagrįstos teisėkūros. Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia teisės aktų gausa ir jų pakeitimų skaičiumi. 2020–2022 m. (Seimo I–IV sesijos) priimta per tūkstantis įstatymų. Iš jų tik 6 proc. naujos redakcijos įstatymai ar įstatymai, kuriais reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai. Vyriausybė per metus (2021-09-01–2022-09-01) priėmė 1 324 nutarimus. Iš jų daugiau nei pusė (753) – keičiantys anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Per šį laikotarpį priimti 9 076 įsakymai (ministrų ir įstaigų vadovų), iš jų daugiau nei pusė (4 525) – keičiantys jau galiojančius. Kai kurių teisės aktų keitimas gali būti lemiamas objektyvių priežasčių, visgi neretai tai nulemta poreikiu taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Nekokybiška teisėkūra ir dažnas teisės aktų keitimas apsunkina teisės taikymą ir sukelia teisinius ginčus, didina administracinę naštą, sudaro prielaidas korupcijai, valstybės biudžeto lėšų neefektyviam panaudojimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Pagal 2021 m. Lietuvos korupcijos rizikos žemėlapį netobuli įstatymai, jų spragos, apklausos respondentų nuomone, yra pakankamai rimta problema. Tinkamai ir laiku atliktas teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimas turėtų ne tik padėti užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, jų suderinamumą su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, bet ir suteikti visai teisėkūrai daugiau skaidrumo, atvirumo, skatinti demokratiją teisėkūros procese. Audito metu vertinsime, ar esama teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema užtikrina tinkamą poveikio vertinimų atlikimą ir jų rezultatų panaudojimą.

Valstybės saugumas ir gynyba

Priimančiosios šalies parama

Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 m. pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 m. padidino krašto apsaugai finansavimą – 2,52 proc. nuo BVP (2021 m. buvo 2,03 proc. nuo BVP). Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus priimančiosios šalies paramos teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų šiai paramai, naudojimą. Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir jos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti.

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus ir lėšų panaudojimą.

Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema

Ministerijose turi būti sukurta valdymo sistema, kuri užtikrintų strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytų tikslų pasiekimą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Politikos formavimo pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės rezultatyvumas priklauso nuo informacijos valdymo, atsakomybių paskirstymo, veiklos planavimo, vykdymo organizavimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo. Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti ilgalaikę konkurencingo ir tvaraus žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtrą; racionalų žemės naudojimą, efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą ir geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro plėtrą; augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę; sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui; stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe. Ministerijai skiriami biudžeto asignavimai kasmet didėja ir 2022 m. patvirtinta beveik 1,2 mlrd. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane penkerių metų laikotarpiu žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta iš viso beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 0,3 mlrd. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Ministerijos valdymo srityje veikia 4 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios įstaigos ir 9 valstybės įmonės ir valstybės valdomos bendrovės, kuriose ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas. Svarbu, kad ministerijos valdymo sistema užtikrintų tinkamą politikos formavimą jai pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę. Audito metu vertinsime, ar Žemės ūkio ministerijos valdymo sistema leidžia užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią veiklą bei valstybės strateginių tikslų pasiekimą.

Еnergetika

Elektros energetikos sektoriaus valdymas

Elektros energetikos sektorius apima elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, vartojimą ir prekybą šia energija. Pagrindinis elektros ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti techniškai patikimą, kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis. Energetikos kainų tinkamas reguliavimas ir augimo suvaldymas didina visuomenės ir verslo pasitikėjimą valstybine energetikos priežiūra. Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių Lietuvoje, ir pateikiamos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės. Audito metu vertinsime atsinaujinančių elektros energijos gamybos išteklių plėtrą, elektros perdavimo ir skirstymo sistemų infrastruktūros veikimą, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa eigą, elektros rinkos liberalizavimo procesą.

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas

Siekiant Lietuvos valstybės energetinio saugumo, jos gyventojų ir verslo energetikos poreikių užtikrinimo buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys, jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. ir vizija iki 2050-ųjų. 2018 m. buvo patvirtintas jos įgyvendinimo priemonių planas iki 2022 m., skirta 3,9 mlrd. Eur. Įgyvendinant plane numatytas priemones, 2020 m. buvo nepasiekti 4 iš 5 planuotų pasiekti rodiklių, susijusių su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Taip pat stringa energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo eiga (2021 m. planas atnaujinti daugiabučius įgyvendintas 48 proc., viešuosius pastatus – 5,7 proc., o pramoninių pastatų nebuvo atnaujinta, nors planuota 308 per metus). Siekiant strategijoje numatytų tikslų, svarbus tinkamas vykdomų priemonių planavimas ir įgyvendinimas. Laiku ir tinkamai neįgyvendinus suplanuotų priemonių mažėja Lietuvos galimybė pasiekti užsibrėžtus tikslus. Audito metu vertinsime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir jai įgyvendinti numatytas priemones: ar laiku ir tinkamai jos įgyvendinamos, ar jų įgyvendinimo eiga leis pasiekti numatytus tikslus.

Finansiniai auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

2023 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

2023 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (beveik 600) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

2023 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį nuo 2023 m. sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

2023 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atitikties auditai

Valstybės sienos apsaugos stiprinimas

Vienas iš Nacionalinės saugumo strategijos uždavinių – stiprinti ES sieną. Poreikis ją stiprinti ypač padidėjo 2021 m. birželį, kai Lietuva susidūrė su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Didinant viešąjį saugumą tęsiamas modernios ES išorės sienų stebėjimo sistemos diegimas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimas ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis. Sienos apsaugai 2021 m. buvo pasitelktos ir kitos institucijos (policija, Viešojo saugumo tarnyba, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga), didėjo VSAT pareigūnų darbo krūviai. Vertinsime, ar tinkamai planuojama ir vykdoma sienos stebėjimo sistemų plėtra, ar VSAT pareigūnų aprūpinimas ginklais, ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis atitinka nustatytus standartus, ar užtikrinamas teisingas priemokų mokėjimas pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą.

Centrinės perkančiosios organizacijos veikla vykdant viešuosius pirkimus

Centrinė perkančioji organizacija (CPO) atlieka viešuosius pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu, valdo ir administruoja centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą bei elektroninių pirkimų centrą. Remiantis CPO duomenimis, per 2021 m. CPO LT elektroniniame kataloge įvykusių pirkimų skaičius siekė apie 27 tūkst., bendra pirkimų vertė 532,8 mln. Eur. Lyginant su 2020 m, jų vertė išaugo 33 proc. (bendra vertė sudarė 400 mln. Eur). Didėjant CPO vykdomų pirkimų skaičiui svarbu, kad vidaus kontrolė užtikrintų pirkimų teisėtumą ir efektyvumą. Audito metu vertinsime, ar CPO veiklos organizavimas užtikrina, kad vykdomi viešieji pirkimai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Visi metinio veiklos plano darbai

Veiklos rezultatai

2023-09-27 Valstybinis auditas

Būtini slapukai