Valstybinis auditas

Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:

Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

VALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms.

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi.

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.

Valstybės kontrolė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant, kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Proveržis socialinėje apsaugoje – daugiau vaikų auga šeimos aplinkoje, o pagalba smurtą patyrusiems tapo prieinamesnė

2026-09-17 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudai Proveržis socialinėje apsaugoje – daugiau vaikų auga šeimos aplinkoje, o pagalba smurtą patyrusiems tapo prieinamesnė Valstybės kontrolės paskelbtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad pastarąjį pusmetį vieni ryškiausių pokyčių pasiekti socialinės apsaugos srityje. Įgyvendinus didelės svarbos audito rekomendacijas, daugiau pagalbos teikiama be tėvų globos likusiems vaikams bei jų globėjams, o smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms pagalba tapo lengviau pasiekiama ir kompleksinė.

„Tai, kad šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis pasiekė beveik 83 proc., o specializuota pagalba smurto aukoms išaugo net keturis kartus, rodo valstybės brandą, nuoseklų valstybės ir savivaldybių institucijų įdirbį ir atsakingą požiūrį į audito rekomendacijų įgyvendinimą. Tai ne popierinės reformos, o gyvi sprendimai, keičiantys žmonių gyvenimus“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės parama paskatino drąsiau globoti vyresnius ir negalią turinčius vaikus

Vienu svarbiausių tikslų vaikų globos srityje išlieka siekis užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų ne globos įstaigose, o saugioje, šeimai artimoje aplinkoje. Įgyvendinant 2022 m. Valstybės kontrolės valstybinio audito „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas įvaikinant ir globojant vaikus“ rekomendacijas, bazinis paslaugų šeimai paketas papildytas specializuota Globos centrų pagalba, skirta ne tik patiems vaikams, bet ir globėjams, budintiems globotojams bei įtėviams.

Kartu sustiprinta parama šeimynoms: padidintas jų dalyvio išlaikymo pajamų dydis, o šeimynoms, kuriose globojami ar prižiūrimi daugiau kaip šeši vaikai, leista turėti tris, o ne du dalyvius. Be to, įtvirtinta nauja globos forma - nuolatiniai globotojai, galintys globoti vaiką, su kuriuo jų nesieja giminystės ryšiai.

Šie sprendimai atnešė konkrečius rezultatus: laikinai ir nuolat šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis 2025 m. išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. siekė 77 proc.), o budinčių globotojų prižiūrimų vaikų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 5,8 proc. Įgyvendintos priemonės paskatino daugiau asmenų globoti ar įsivaikinti vyresnius vaikus, vaikus su negalia ar sveikatos problemomis, taip pat brolius ir seseris. Tokių vaikų, augančių šeimos aplinkoje, dalis padidėjo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.)

Pagalbą gavo 82 proc. smurtą patyrusių žmonių, dėl kurių policija gavo pranešimus

Reikšmingų pokyčių pasiekta ir teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms. Nuosekliai stiprinant visuomenės informavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenimis, žinančiųjų apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) veiklą gyventojų dalis išaugo nuo 12 proc. (2021 m.) iki 28 proc. (2024 m.). Siekiant šį žinomumą didinti ir toliau, nuo 2026 m. pradžios vykdytos dar trys informacinės kampanijos, padedančios atpažinti įvairias smurto formas, o viešojo sektoriaus bei SKPC darbuotojams pradėti rengti mokymai, kad jie gebėtų greičiau nukreipti žmogų ten, kur jam bus suteikta reikiama parama.

Atsižvelgus į Valstybės kontrolės 2022 m. audito „Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla“ rekomendacijas, pakeisti teisės aktai, kad SKPC ir kitos pagalbą teikiančios institucijos galėtų keistis reikalingais duomenimis ir žmogui būtų paprasčiau gauti visą jam reikalingą pagalbą. Taip pat nustatyti reikalavimai pagalbos centrų patalpoms, kad pagalba būtų fiziškai prieinama, o konsultantai turi padėti žmogui pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

Šių pokyčių rezultatus rodo gerokai daugiau pagalbą gavusių žmonių. 2022 m. specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 22 proc. asmenų, dėl kurių policija buvo gavusi pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. 2025 m. tokią pagalbą gavo jau 82 proc.

Žmonėms tapo prieinamesnė ir skirtingų specialistų pagalba: bent vieną teisininko konsultaciją gavusių asmenų dalis padidėjo nuo 10 proc. iki 18 proc., o kontaktiniu būdu teisininko pagalbą gavusių asmenų dalis išaugo daugiau nei penkis kartus – nuo 4 proc. (2022 m.) iki 22 proc. (2025 m.). Psichologo konsultaciją centre gyvai gavusių žmonių dalis padidėjo nuo 29 proc. (2021 m.) iki 40 proc. (2025 m.).

Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Prieš investuojant 681 mln. Eur į viešuosius pastatus, būtina susitvarkyti neūkišką jų valdymą

2026-09-15 Valstybinis auditas

Iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m valstybės ir savivaldybių viešųjų pastatų. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ rodo, kad iki 2025 m. atnaujinta tik apie penktadalis numatyto ploto. Likusiems projektams įgyvendinti reikėtų apie 681 mln. Eur. Laiku neužtikrinus finansavimo, iki 2030 m. nebus galima atnaujinti beveik pusės numatyto viešųjų pastatų ploto.

Iliustracija pranešimui spaudai Prieš investuojant 681 mln. Eur į viešuosius pastatus, būtina susitvarkyti neūkišką jų valdymą Tačiau problema – ne tik pinigai ar spaudžiantys terminai. Valstybės kontrolės vertinimu, valstybė neturi sistemos, kuri užtikrintų, kad investicijos pasiektų būtent tuos pastatus, kurių būtinai reikia valstybės funkcijoms vykdyti ir kurie duoda didžiausią grąžą biudžetui.

„Šiandien renovuojame ne tai, ką valstybei labiausiai apsimoka, o kas greičiau pateikia paraišką. Investavę milijonus net nepatikriname, ar žadėti sutaupymai neliko tik popieriuje. Pirmiausia turime atsakyti ne į klausimą, kur gauti dar 681 mln. eurų, o kur būtų verta ir naudinga juos investuoti. Tikslas turi būti ne popieriniai kvadratiniai metrai, o realiai sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigai. Matome neūkišką turto valdymą, todėl būtini atsakingi pokyčiai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės turto išlaikymas brangsta, o jo poreikis nevertinamas

Auditas parodė, kad nė viena apklausta ministerija ar savivaldybė nevertina, kiek pastatų ir kokio jų ploto reikia viešosioms funkcijoms vykdyti ir kaip efektyviai šis turtas naudojamas. Nėra ir sistemos, kuri skatintų reguliariai peržiūrėti valdomą turtą ir atsisakyti funkcijoms nebereikalingų pastatų ar jų ploto.

Tuo metu šio turto išlaikymas valstybei kainuoja vis daugiau. 2020–2024 m. valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos dėl augančių energijos kainų, brangstančių priežiūros ir remonto paslaugų bei didėjančių darbo ir kitų eksploatacinių sąnaudų padvigubėjo nuo 176 iki 354 mln. Eur, nors valdomas plotas per šį laikotarpį sumažėjo 8,4 proc.

Todėl prieš skiriant pinigus pastato atnaujinimui, svarbu įvertinti ne tik jo energinį efektyvumą, bet ir tai, ar pastatas valstybei arba savivaldybei bus reikalingas ilgalaikėje perspektyvoje ir ar visas jo plotas iš tiesų naudojamas. Investuoti į nereikalingą ar neefektyviai naudojamą pastatą reiškia ne tik išleisti pinigus jo renovacijai – valstybei ir toliau teks mokėti už jo šildymą, remontą, priežiūrą ir administravimą.

Mažesnis ir racionaliau naudojamas viešųjų pastatų plotas leistų sumažinti ir renovacijai reikalingų investicijų poreikį, ir kasmetes turto išlaikymo išlaidas. Skaičiuojama, kad tinkamai atnaujinus ir optimizavus reikalingų pastatų tinklą, valstybės biudžeto išlaidos jų remontui ir išlaikymui galėtų sumažėti ne mažiau kaip 40 proc.

Renovacijos pinigai ne visada nukreipiami ten, kur nauda būtų didžiausia

Įvertinus, kiek ir kokio turto būtinai reikia valstybės funkcijoms atlikti, ne mažiau svarbu nuspręsti, kuriuos iš reikalingų pastatų atnaujinti pirmiausia.

Dar 2017 m. Energetikos ministerija sudarė energetiškai neefektyvių ir tinkamų atnaujinti centrinės valdžios viešųjų pastatų sąrašą. Tačiau iki 2025 m. pabaigos 71 proc. į jį įtrauktų pastatų vis dar nebuvo atnaujinti.

Viena iš priežasčių – nėra bendrų planavimo ir atrankos kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuriuos pastatus atnaujinti pirmiausia. Paraiškos finansavimui taip pat nebuvo reitinguojamos pagal galimą energijos sutaupymą, atnaujinamą plotą ar investicijų efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad didesnę galimybę gauti finansavimą gali turėti greičiau paraišką pateikęs pastato valdytojas, o ne tas projektas, kuris už tą pačią investiciją leistų sutaupyti daugiau energijos ar sumažinti valstybės išlaidas.

Investavus milijonus nepatikrinama, ar pasiektas žadėtas rezultatas

Ūkiškas valstybės turto valdymas nesibaigia pastato renovacija. Būtina žinoti, ar investicija iš tiesų davė planuotą rezultatą. Auditas parodė, kad faktiniai energijos sutaupymai atnaujintuose viešuosiuose pastatuose sistemingai nestebimi.

Audito metu 11 iš 14 (arba 79 proc.) vertintų atnaujintų pastatų nepasiekė deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Šiuose pastatuose faktiškai sutaupyta vidutiniškai 40 proc. mažiau šilumos energijos, nei buvo nurodyta energinio naudingumo sertifikatuose.

Nestebint faktinio vartojimo, neįmanoma patikimai atsakyti, ar renovacijai skirtos investicijos davė planuotą naudą, kodėl rezultatas buvo mažesnis ir ką reikėtų keisti būsimuose projektuose.

Valstybės kontrolės siūlomi sprendimai

Valstybės kontrolė siūlo keisti pačią viešųjų pastatų atnaujinimo logiką: pirmiausia nuspręsti, kiek ir kokio turto valstybei bei savivaldybėms reikia, atsisakyti nereikalingo turto, tada nustatyti, kuriuos pastatus atnaujinti naudingiausia, ir finansavimą skirti pagal aiškius prioritetus, o investavus – patikrinti, ar žadėtas energijos sutaupymas iš tiesų pasiektas.

Vyriausybei rekomenduojama parengti valstybės nekilnojamojo turto centralizavimo ir bendrojo ploto mažinimo strategiją. Ji leistų nuosekliai atsisakyti funkcijoms nereikalingo turto ir neinvestuoti į pastatus, kurių ilgainiui nebereikės.

Energetikos ir Aplinkos ministerijoms rekomenduojama sukurti aiškią pastatų atrankos ir atnaujinimo planavimo sistemą. Projektai turėtų būti vertinami pagal energijos sutaupymo potencialą, atnaujinamą plotą ir investicijų efektyvumą, o prieš skiriant paramą, turėtų būti įvertinama ir tai, ar pastato reikės ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuvos energetikos agentūrai rekomenduojama analizuoti faktinius energijos sutaupymus atnaujintuose pastatuose, skirtumus nuo planuotų rezultatų, jų priežastis ir pateikti siūlymus, kaip užtikrinti, kad ateityje planuojami energijos sutaupymai būtų pasiekti.

Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Socialinėje srityje – reikšminga pažanga, tačiau vis dar laukiama svarbių sprendimų ilgalaikiam valstybės atsparumui užtikrinti

2026-09-09 Valstybinis auditas

Valstybės kontrolė skelbia 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kas per pastarąjį pusmetį pasikeitė įgyvendinus audito rekomendacijas ir kokių svarbių pokyčių vis dar nepavyko pasiekti. Kartu pristatoma ir inovacija – interaktyvus įrankis „Viešojo sektoriaus apžvalga“, leisianti visuomenei stebėti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kokiose srityse, remiantis Valstybės kontrolės surinktais ir nuolat atnaujinamais duomenimis, kyla rizikos.

Iliustracija pranešimui spaudai Socialinėje srityje – reikšminga pažanga, tačiau vis dar laukiama svarbių sprendimų ilgalaikiam valstybės atsparumui užtikrinti Per pastarąjį pusmetį įgyvendinta 20 apčiuopiamą naudą visuomenei atnešusių rekomendacijų, itin reikšmingi pokyčiai – socialinės apsaugos, aukštojo mokslo ir teisingumo srityse. Artimiausio pusmečio prioritetai – stiprinti valstybės atsparumą: tobulinti rezervų valdymą, stiprinti priešgaisrines pajėgas ir prevenciją bei priimti sprendimus dėl Jūrinio vėjo elektrinių parko projekto tęstinumo. Vis dėlto vėluojama įgyvendinti 93 Valstybės kontrolės audituose teiktas rekomendacijas.

„Kiekviena įgyvendinta rekomendacija – tai išspręsta problema ir pagerintas žmonių gyvenimas. Tačiau privalome atvirai konstatuoti: vidutiniškai 19 mėnesių vėluojantys sprendimai nėra tik statistika. Tai nepasiekti valstybės tikslai ir nerealizuotas potencialas. Negalime teisintis vien užsitęsusiais teisėkūros ar IT procesais, kai kalbame apie valstybės atsparumą ir gyventojų gerovę. Kiekvienas vėlavimas didina rizikas valstybei ir žmonėms“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Įgyvendintos audito rekomendacijos virsta realiais pokyčiais gyventojams

Per pastarąjį pusmetį reikšmingiausių pokyčių pasiekta socialinės apsaugos srityje. Sustiprinus paramą šeimynoms ir sudarius geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams, 2025 m. šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. – 77 proc.). Dar svarbiau, kad vyresnių nei 10 metų negalią ar sveikatos problemų turinčių vaikų globa šeimose padidėjo nuo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.).

Taip pat tapo labiau prieinama pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje – specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 82 proc. asmenų, dėl kurių gauti policijos pranešimai (2022 m. tokių asmenų buvo vos 22 proc.), o kontaktiniu būdu teisininko ir psichologo pagalbą gaunančių nukentėjusių asmenų dalis išaugo kelis kartus.

Teigiami pokyčiai fiksuojami ir kitose srityse: griežtinant priėmimą į aukštąsias mokyklas, užtikrinta geresnė studijų kokybė, sustiprintas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymas, o Generalinės prokuratūros veikla perorientuota į greitesnį ikiteisminių tyrimų atlikimą.

Vėluoja sprendimai, aktualūs gyventojų saugumui ir sveikatai

Iki šio rudens laiku liko neįgyvendintos net 93 rekomendacijos, iš kurių 34 (37 proc.) yra didelės svarbos. Valstybės kontrolės parengtos ataskaitos duomenys rodo, kad šie vėlavimai apima platų sričių spektrą, tarp kurių stringa ir gyvybiškai svarbūs valstybės bei gyventojų saugumo sprendimai.

Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami tie patys iššūkiai: 2025 m. reikalavimus atitiko tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų (2020 m. – 19 proc.), o tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo – 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189.

Sveikatos apsaugoje laiku priimtų sprendimų dėl paraiškų kompensuoti vaistus dalis padidėjo nuo 8 proc. 2023 m. iki 28 proc. 2026 m., tačiau vis dar beveik trys ketvirtadaliai sprendimų dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus vėlavo daugiau nei pusmetį (nuo 184 iki 616 dienų), taip užkertant kelią pacientams greičiau gauti reikiamą gydymą.

Be to, elektroninių nusikaltimų prevencija vis dar nėra tinkamai užtikrinta – šioje srityje trūksta tarpinstitucinio planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo. Šalia šių problemų išlieka ir kitų iššūkių, tokių kaip nepasiektas šalies miškingumo lygis ir stringantys sprendimai dėl antstolių išlaidų dydžių.

Būtini sprendimai ilgalaikiam atsparumui užtikrinti

Siekiant didinti valstybės saugumą, finansinį ir energetinį atsparumą, reikalingas nuoseklus strateginis planavimas ir atsakomybių išgryninimas. Rengiant 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą, siekiamą pažangą būtina suderinti su valstybės finansinėmis galimybėmis. Vienas svarbiausių artimiausio pusmečio prioritetų – valstybės rezervų kaupimą ir naudojimą būtina grįsti aiškiais principais: turi būti nustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.

Svarbių sprendimų laukiama ir energetikos srityje. Pirmojo jūrinio vėjo parko valdymas jau perduotas projekto bendrovei, atlikta projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizė, numatyti galimi projekto įgyvendinimo scenarijai, o iki metų pabaigos turėtų būti priimti galutiniai duomenimis pagrįsti sprendimai dėl jo tęstinumo.

Sukurta nauja galimybė stebėti valstybės pokyčius ir rizikas

Siekdama dar didesnio atvirumo ir analitinių galimybių plėtros, Valstybės kontrolė visuomenei pristato naują interaktyvų atvirų duomenų įrankį – „Viešojo sektoriaus apžvalga“. Šis įrankis suteikia galimybę vienoje vietoje matyti naujausią informaciją – stebėti, kaip įgyvendinamos auditų rekomendacijos, kokie reikšmingi pokyčiai jau pasiekti ir kokius veiksmus institucijos dar turi atlikti reikšmingiems pokyčiams pasiekti; stebėti pažangą siekiant Nacionalinio pažangos plano tikslų ir jos rizikingumą; susipažinti su Valstybės kontrolės stebimomis rizikomis ir planuojamais ar vykdomais darbais.

Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai.

Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Daugiau aktualijų

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinka, miškai ir klimato kaita

Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas

Lietuvos miškai ir saugomos teritorijos reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kadangi miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra svarbūs nacionalinių klimato kaitos tikslų pasiekimui, jų atsparumas šios kaitos poveikiui ypač reikšmingas. Valstybės kontrolės 2022 m. atlikto audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja, ypač miškingumo didinimo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo srityse. 2030 m. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatytas tikslas užtikrinti, kad saugomos teritorijos sudarytų bent 30 proc. šalies teritorijos, o trečdalis jų būtų griežtai saugomos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2025 m. spalio 15 d. duomenimis, bendras saugomų teritorijų plotas (rezervatai, draustiniai, parkai ir kt.) sudaro apie 18,5 proc. visos šalies teritorijos, o griežtai saugomos teritorijos (rezervatai) sudaro tik apie 0,7 proc. šalies teritorijos. Europos Komisija (EK) yra išreiškusi susirūpinimą dėl sisteminių trūkumų nustatant ir užtikrinant „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, pabrėždama, kad Lietuva vėluoja užbaigti būtinus veiksmus dėl saugotinų teritorijų ir nenustatė pakankamai išsamių ir kiekybiškai apibrėžtų šių teritorijų apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų valdymas užtikrina ES biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą ir atsparių miškų kūrimą, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius. Bus analizuojama, ar užtikrinamas balansas tarp miškų apsaugos funkcijų ir ūkinės veiklos, kaip įgyvendinama ES biologinės įvairovės strategija ir kaip valdomi informaciniai ištekliai. Auditas taip pat prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Miškų valdymo pritaikymas klimato kaitai".

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Sveikatos apsaugos srities informacinių išteklių valdymas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir E.sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Sveikatos apsauga

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veikla ir finansų valdymas

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra viena didžiausių Lietuvos ligoninių, teikiančių aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančių nuolatinį pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Blogėjanti šios įstaigos finansinė situacija, 2025 m. didėjant patiriamiems nuostoliams, kelia reikšmingas rizikas finansiniam stabilumui. Kadangi Santaros klinikų veikla yra strategiškai svarbi visos šalies sveikatos sistemai, todėl ypatingai svarbu užtikrinti šios įstaigos subalansuotą veiklą, būtiną tiek kasdienės veiklos tęstinumui, tiek ilgalaikiam tvarumui. Pastaraisiais metais įvyko reikšmingi pokyčiai prijungiant prie Santaros klinikų kitas įstaigas – 2024 m. įsteigtas Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika, 2025 m. – filialas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos taip pat atlieka svarbų vaidmenį valstybės pasirengime ekstremalioms situacijoms – karo grėsmei, didelio masto nelaimėms ir epidemiologiniams protrūkiams. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą jose kuriami infekcinių ligų klasteriai, kurie turėtų sustiprinti visos sveikatos sistemos atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veiklos ir finansų valdymas sudaro prielaidas tvariai ir finansiškai subalansuotai veiklai. Bus analizuojama, ar paslaugos organizuojamos efektyviai, ištekliai naudojami racionaliai, ar valdymo sistema užtikrina veiksmingą sprendimų priėmimą, grindžiamą stebėsenos ir analizės duomenimis. Taip pat bus vertinamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, įskaitant karo grėsmei ir infekcinių ligų klasterio kūrimo pažanga, jo įrengimo viešieji pirkimai bei sutarčių vykdymas.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Neformaliojo vaikų švietimo sistema

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) – svarbi švietimo sistemos dalis, padedanti visapusiškai ugdyti vaikų gebėjimus, kūrybiškumą, socialinius ir emocinius įgūdžius, skatinti jų saviraišką. NVŠ paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, sudarant sąlygas tapti aktyviais ir pilietiškai brandžiais visuomenės nariais. 2016 m. įvestas NVŠ krepšelis padidino švietimo paslaugų teikėjų skaičių, programų įvairovę. Valstybės finansavimas NVŠ kasmet auga – nuo 9,72 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m. Krepšelio dydis išlieka nekintantis ir siekia 15–25 Eur (specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams – dvigubai didesnis). Tikslinio finansavimo programose dalyvauja palyginti nedidelė dalis vaikų: 2024 m. – apie 31,1 proc. (2023 m. – 27,5 proc.), specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų – 35,9 proc. (2023 m. – 30,7 proc.) Neformalusis ugdymas atlieka svarbų socialinį vaidmenį – mažina švietimo ir socialinius netolygumus tarp savivaldybių, suteikia vaikams iš įvairių socialinių aplinkų galimybę tobulėti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Kokybiškas laisvalaikio užimtumas veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią elgesio problemoms, emociniams sunkumams ir ankstyvam pasitraukimui iš švietimo sistemos. Audito metu bus vertinama, ar neformaliojo vaikų švietimo sistema ir jos finansavimas yra efektyvūs ir leidžia pasiekti numatytus tikslus valstybės ir savivaldybių lygmenyje. Bus analizuojama, ar sistema užtikrina galimybes visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių ir augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, gauti kokybiškas ir jų poreikius atitinkančias paslaugas, ar lėšos naudojamos efektyviai ir pagal paskirtį ir ar užtikrinama jų panaudojimo kontrolė.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Švietimo pokyčių planavimo ir įgyvendinimo veiksmingumas užtikrinant sąlygas mokinių pasiekimams

Mokinių pasiekimai yra vienas pagrindinių švietimo sistemos rezultatų rodiklių, turinčių ilgalaikę įtaką šalies žmogiškojo kapitalo plėtrai, socialiniam teisingumui ir ekonominiam konkurencingumui. Vienas svarbiausių valstybės vaidmenų šioje srityje – formuoti nuoseklią ir įgyvendinimui pritaikytą švietimo politiką, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas visiems mokiniams siekti pažangos. Pastaraisiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo esminius pokyčius – buvo priimti strateginiai sprendimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo, mokymo priemonių aprūpinimo, pertvarkyta valstybinių brandos egzaminų (VBE) struktūra ir įvesti nauji jų vertinimo principai. Šie sprendimai turėjo būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, kuri yra pagrindinė švietimo politikos įgyvendinimo institucija bendrojo ugdymo lygmenyje. 2025 m. VBE vertinimo komitetų priimti sprendimai prie VBE rezultatų pridėti papildomus 10 taškų išryškino pokyčių įgyvendinimo trūkumus, susijusius su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo priemonių prieinamumu, bendrojo ugdymo pasiekimų (VBE) užduočių rengimo ir egzaminavimo procesu. Audito metu vertinsime, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų išteklių panaudojimas.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Transportas ir ryšiai

Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas

„Rail Baltica“ yra didžiausias tarpvalstybinis infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, turintis didžiulę ekonominę ir geopolitinę reikšmę. Jis ne tik integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrindamas spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą bei skatindamas investicijas, bet ir stiprins regiono saugumą. Projektas mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Atlikus 2024 metais „Rail Baltica“ projekto vertinimą nustatyta, kad visiškam jo įgyvendinimui reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Tai kelia riziką dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir terminų laikymosi. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro audito metu bus vertinama, ar projekto eigos ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Bus analizuojamas viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo efektyvumas, ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimas, priemonių pakankamumas finansavimo ir vėlavimo rizikoms mažinti.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Infrastruktūros projekto įgyvendinimo Rūdninkų kariniame poligone valdymas

Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektas yra strategiškai svarbus siekiant laiku turėti įrengtą priimančiosios šalies infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti. Didžiąją projekto dalį sudaro karinio miestelio vystymas, kuris vykdomas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Krašto apsaugos sistemoje veikiančios Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, šio projekto infrastruktūros įsigijimų 2024–2025 m. vertė sudaro 1,9 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į projekto ir finansinę apimtį bei terminų svarbą, jo valdymas itin svarbus užtikrinant sėkmingą įgyvendinimą iki 2027 m. pabaigos. Audito metu vertinsime, ar Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projekto valdymas užtikrins Vokietijos brigadai priimti reikiamos infrastruktūros sukūrimą laiku.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas

Per pastaruosius penkerius metus gynybos finansavimas Lietuvoje sparčiai augo – nuo 1,8 mlrd. Eur 2020 m. iki daugiau kaip 3,3 mlrd. Eur 2025 m. Planuojama, kad artimiausiais metais asignavimai viršys 4,8 mlrd. Eur ir sudarys daugiau kaip 5 proc. BVP. Reikšminga šių lėšų dalis skiriama karinės technikos įsigijimams ir infrastruktūros plėtrai, tačiau logistikos pajėgumų stiprinimas ir procesų tobulinimas vyksta lėčiau. Logistika yra būtina kariuomenės veikimo parengties sąlyga – nuo jos priklauso tinkamas vienetų aprūpinimas, veiksmingas išteklių panaudojimas ir gynybos sistemos atsparumas. Logistikos infrastruktūros plėtra, personalo stiprinimas ir atsargų valdymas išlieka reikšmingais iššūkiais. Nepakankamas logistikos sistemos efektyvumas gali riboti kariuomenės veikimo parengtį, tinkamą vienetų aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Šie iššūkiai ypač aktualūs dabartinėje saugumo situacijoje, kai stiprinama kariuomenės divizijos struktūra, plečiami sąjungininkų pajėgumai ir didėja priimančiosios šalies paramos poreikis. Efektyvus logistikos valdymas lemia kariuomenės pasirengimą veikti tiek taikos, tiek krizių ar karo metu, o nepakankamas koordinavimas, planavimas ar išteklių paskirstymas mažina gynybos sistemos veiksmingumą ir atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas užtikrina tinkamą aprūpinimą, veiksmingą išteklių panaudojimą ir kariuomenės veikimo parengtį. Bus analizuojama, ar logistikos valdymas aiškiai apibrėžtas, suderintas su kariuomenės modernizacijos planais ir užtikrina koordinuotą sprendimų priėmimą; ar logistikos procesai (tiekimas, transportas, remontas, sandėliavimas) organizuojami efektyviai, užtikrinant tinkamą aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą; ar atsargos, įskaitant neliečiamąsias ir strategines, valdomos efektyviai ir sudaro sąlygas kariuomenės veikimo parengčiai; ar jų apskaita ir stebėsena vykdoma patikimose informacinėse sistemose, užtikrinant duomenų tikslumą, prieinamumą ir apsaugą nuo kibernetinių grėsmių; ar logistikos personalo dydis, kompetencijos ir planavimas pakankami užtikrinti logistikos funkcijų vykdymą; ir ar taikomi vidaus kontrolės bei rizikų valdymo mechanizmai užtikrina skaidrų ir ekonomišką išteklių panaudojimą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešasis saugumas

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas

Saugumo situacija pasaulyje ir regione, Lietuvoje kasmet didėjantis kylančių ekstremalių įvykių ar situacijų, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą, skaičius didina viešojo saugumo užtikrinimo poreikį. Seimo nutarimu 2023 m. patvirtintoje Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programoje nustatyta, kad būtina stiprinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą, atsižvelgiant į aktualias grėsmes. Šie objektai dažnai yra kritinės infrastruktūros komponentai, kurių sugriovimas ar pažeidimas galėtų sukelti didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Tinkama infrastruktūros apsauga gali sumažinti nuostolius ir padėti išvengti krizių, leidžiant greičiau atkurti normalią veiklą po incidentų ir užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą. Dalies valstybei svarbių objektų fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos. Už kitų objektų fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Svarbu, kad šių objektų fizinės apsaugos organizavimas (nustatyti reikalavimai, priežiūra ir kontrolė) užtikrintų apsaugos sistemų efektyvumą ir naudojamų apsaugos priemonių suderinamumą ir atitiktį nustatytoms grėsmėms. Audito metu vertinsime, ar sprendimų ką būtina saugoti, kas turi saugoti ir kokio lygio apsauga reikalinga priėmimo procesas bei fizinės apsaugos organizavimo ir (ar) apsaugos paslaugų pirkimo priežiūra užtikrina tinkamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

2026 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai. Nuo 2026 metų valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų grupes sudaro ne tik valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektai, bet ir valstybės ir savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

2026 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

2026 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai. Nuo 2026 metų viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro ir valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

2026 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto asignavimų (be ES paramos) projektiniu (atrankos) būdu, administravimas ir įgyvendinimas

Projektinio (atrankos) finansavimo būdas yra svarbi priemonė, užtikrinanti skaidrų ir tikslingą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Šis būdas plačiai taikomas remiant švietimo, mokslo, kultūros, sporto, žemės ūkio ir kitų sričių iniciatyvas. 2018 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai atskleidė, kad projektų atrankos ir finansavimo procesams trūko skaidrumo, objektyvumo ir kontrolės. Netinkamai parinkti vertinimo rodikliai neleido objektyviai įvertinti projektinių veiklų rezultatų, o nepakankamas šių veiklų viešinimas mažino finansavimo proceso skaidrumą. Įgyvendinus rekomendacijas, pakeistas Strateginio valdymo įstatymas ir metodika, nustatyti bendrieji projektų rengimo ir vykdymo reikalavimai, o asignavimų valdytojai iki 2024 m. pabaigos turėjo peržiūrėti ir pagal naujas nuostatas papildyti ar parengti naujas projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas. Atlikus institucijų apklausą, 2025 m. šiuo būdu įgyvendinta daugiau nei 70 veiklos priemonių, kurių finansavimas viršijo 300 mln. Eur. Tinkamas projektų administravimas ir įgyvendinimas svarbus užtikrinant konkursų skaidrumą, tikslingą finansavimo skyrimą, teisėtą ir rezultatyvų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Audito metu bus vertinama, ar projektinio (atrankos) finansavimo taikymas užtikrina pagrįstą, teisėtą ir skaidrų valstybės biudžeto pinigų naudojimą, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Bus analizuojama, ar po reglamentavimo pakeitimų projektinis (atrankos) finansavimas taikomas remiantis aiškiais kriterijais ir siekiamais rezultatais, ar projektų atranka, finansavimo sutarčių sudarymas ir vykdymas užtikrina tikslingą ir teisėtą valstybės biudžeto pinigų panaudojimą ir projektinės veiklos skaidrumą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Visi metinio veiklos plano darbai

Veiklos rezultatai

2026-09-15 Valstybinis auditas

Valstybinis auditas

Apie veiklos sritį

Aktualijos

Proveržis socialinėje apsaugoje – daugiau vaikų auga šeimos aplinkoje, o pagalba smurtą patyrusiems tapo prieinamesnė

Prieš investuojant 681 mln. Eur į viešuosius pastatus, būtina susitvarkyti neūkišką jų valdymą

Socialinėje srityje – reikšminga pažanga, tačiau vis dar laukiama svarbių sprendimų ilgalaikiam valstybės atsparumui užtikrinti

Šiuo metu vertiname

Veiklos auditai

Aplinka, miškai ir klimato kaita

Informacinių išteklių valdymas

Sveikatos apsauga

Švietimas, mokslas ir sportas

Transportas ir ryšiai

Valstybės saugumas ir gynyba

Viešasis saugumas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Atitikties auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Veiklos rezultatai

Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas

Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai

Verslo inovacijų skatinimo sistema

Rekomendacijų įgyvendinimas