Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais  (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

  • Daugiau nei 60 proc. asmenų laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą.
  • Visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų.
  • 6 kalėjimuose daugiau nei 50 proc. nuteistųjų tenka mažiau nei keturi kv. m gyvenamojo ploto.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: bausmių vykdymo sistema pertvarkoma, tačiau ar numatytu laiku sulauksime rezultato?Per pastaruosius ketverius metus nuteistųjų skaičius mažėja, tačiau asmenų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių ne pirmą kartą, yra beveik du trečdaliai. Laisvės atėmimo vietose trūksta darbuotojų, stringa resocializacijos tobulinimo procesai, vėluoja infrastruktūros modernizavimo projektai, o žalai už netinkamas kalinimo sąlygas atlyginti panaudota 857,8 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas.

„Vyriausybė inicijavo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, siekdama mažinti pakartotinį nusikalstamumą, gerinti įkalinimo sąlygas ir resocializacijos kokybę. Tačiau ne visoms pažangos priemonėms skirtas finansavimas, o pertvarkos viziją ir kryptis numatančios gairės įgyvendinamos vykdant strateginius ir metinius veiklos planus, kurie neapima ilgo laikotarpio (iki 2030 m.) pertvarkos veiksmų. Toks planavimo ir įgyvendinimo būdas neleidžia užtikrinti pertvarkos nuoseklumo ir stebėti, ar pasiekta pakankama pertvarkos pažanga“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Laisvės atėmimo bausmės tikslas – apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir mažinti pakartotinį nusikalstamumą, tačiau 2020–2023 m. laisvės atėmimo bausmę atliekančių ne pirmą kartą buvo daugiau nei 60 proc. 2020 m. tokių asmenų buvo 67 proc., o 2023 m. – 67,4 proc.

Auditorių teigimu, visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų (481 iš 2 342), resocializacijos skyriuose – 29 proc. (134 iš 469). Pakankamas darbuotojų skaičius svarbus tiek saugios aplinkos įkalinimo vietose užtikrinimui, tiek veiksmingam resocializacijos procesui.

Viena Vyriausybės programos iniciatyvų – atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų (pusiaukelės namų) tinklo, palengvinančio bausmę baigiančių nuteistųjų integraciją į visuomenę, plėtra. Numatytas 20 pusiaukelės namų poreikis iki 2030 m. Šiuo metu jau įsteigti aštuoni tokie namai, daugėja į juos perkeltų nuteistųjų. Tačiau pusiaukelės namų plėtra (tikslai, veiklos rodikliai) nenumatyta nei Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, nei Teisingumo sistemos plėtros programoje. Nenumatyta, kas finansuos ir kur bus steigiami likusieji 12 pusiaukelės namų.

Pasak auditorių, modernizuotų laisvės atėmimo vietų dalis didėja (2020 m. – 31 proc., 2023 m. – 52 proc.), tačiau dviejų kalėjimų, planuojamų pastatyti iki 2030 m., statyba nepradėta, moduliniai nameliai, turėję pagerinti gyvenimo sąlygas daugiau nei 280 nuteistųjų, nenupirkti. Europos Tarybos Kovos su kankinimu komitetas (CPT) fiksuoja, kad šešiuose kalėjimuose daugiau nei 50 proc. nuteistųjų tenka mažiau nei rekomenduojamas minimalus keturių kv. m gyvenamasis plotas.

Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai pateikė pastebėjimus, kurie galėtų prisidėti užtikrinant, kad bausmių vykdymo sistemos pokyčiai būtų įgyvendinami nuosekliai ir laiku, siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamumą. 

  
Vertinimo ataskaita: Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas


Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino pedagogų poreikio nustatymą ir priemonių jiems pritraukti taikymą

Audito metu vertinta:

  • ar visa ES išorės siena Lietuvos dalyje stebima taikant modernias sienos stebėjimo sistemas;
  • ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų aprūpinimas priemonėmis atitinka standartus;
  • ar pasirinktos procedūros padėjo greičiau įrengti fizinį barjerą prie sienos su Baltarusijos Respublika.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė atliko valstybės sienos apsaugos stiprinimo auditą

Valstybės kontrolė atliko auditą „Valstybės sienos apsaugos stiprinimas“, kurio metu vertino stebėjimo sistemų įdiegimą Lietuvoje prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienos, fizinio barjero įrengimą prie sienos su Baltarusijos Respublika ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimą reikiamomis priemonėmis pagal patvirtintus standartus.

„Visa Lietuvoje esanti ES išorės siena stebima taikant modernias sienos stebėjimo technologijas. Lietuvai susidūrus su neteisėtų migrantų antplūdžiu, buvo imtasi veiksmų kuo skubiau užbaigti diegti visas stebėjimo sistemas ir įrengti fizinį barjerą ties siena su Baltarusija. Įvertinome ne tik fizinių sienos apsaugos priemonių įrengimą, bet ir VSAT pareigūnų aprūpinimą priemonėmis. Valstybės sienos apsauga rūpinasi beveik 3 tūkst. pareigūnų, nuo kurių aprūpinimo priemonėmis ir parengties priklauso sienos apsaugos kokybė“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito rezultatai rodo, kad nuo 2023 m. visa ES išorės siena Lietuvoje stebima moderniomis sienos stebėjimo sistemomis, tačiau jau dabar būtina suplanuoti jų atnaujinimą, siekiant išvengti rizikos ateityje dėl netinkamos sienos stebėsenos. Iki 2030 m. turėtų būti atnaujintos visos 25 stebėjimo sistemos, kol kas nesuplanuotas 19 stebėjimo sistemų atnaujinimas.

Auditoriai nustatė, kad fizinis barjeras pasienio ruožuose, kuriuose fiksuoti didžiausi migracijos srautai (I projekto etapas), įrengtas ypatingos skubos tvarka 3 mėn. greičiau nei likusiuose ruožuose (II projekto etapas). 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra viena iš nacionalinį saugumą stiprinančių ir užtikrinančių institucijų, todėl audito metu taip pat buvo vertinama, ar tarnybos pareigūnai yra aprūpinami priemonėmis, skirtomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ir karo padėties metu pagal nustatytus standartus. Taip pat nagrinėta, ar jie turi visas reikiamas priemones funkcijoms atlikti ir užtikrinti savo saugumą kasdienėje veikloje. Ši audito dalis neskelbtina viešai, jos rezultatai pateikti sprendimų priėmėjams.

Rekomendacijos dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo pateiktos audituojamiems subjektams – Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
 

Valstybinio audito ataskaita (išrašas): Valstybės sienos apsaugos stiprinimas


Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

  • Žemės ūkio ministerija turėtų išanalizuoti priežastis, dėl kurių 2020–2022 m. nepasiekė penktadalio tęstinės veiklos rodiklių planuotų reikšmių, kad jas eliminuotų ateityje. 
  • Administracinės naštos mažinimo  poreikis ir mažinimo priemonės nėra tiksliai identifikuojamos, nes ministerija nekaupia ir nesistemina žemės ūkio asociacijų bei savivaldybių teikiamų pasiūlymų dėl šios naštos.
  • Žemės ūkio sektoriaus dalyviai turėtų būti aktyviau įtraukiami kaip socialiniai partneriai į politikos formavimo klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo

Valstybės kontrolė atliko auditą „Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema“, kuriuo vertino, ar ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema leidžia užtikrinti efektyvią veiklą ir rezultatus. Audito rezultatai leidžia konstatuoti, kad sistemoje yra tobulintinų sričių, į kurias būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų politikos formavimą.

Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema tobulintina – 2020–2022 m. nepasiekta penktadalis tęstinės veiklos planuotų rodiklių, tarp jų: melioracijos sistemos modernizavimas, sertifikuoto ekologinio ūkininkavimo didinimas ir žemės ūkio kooperatyvų augimas. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ministerija turėtų išanalizuoti nepasiektų rodiklių priežastis ir imtis sistemos tobulinimo.

„Aktyvesnis ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, visapusiškesnis jų įtraukimas į politikos formavimo darbo grupes padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius suinteresuotų šalių lūkesčius. Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Žemės ūkio asociacijos teikia pasiūlymus dėl galimo administracinės naštos mažinimo, tačiau ministerijai tokios informacijos nesisteminant sudėtinga parinkti taiklias priemones problemoms išspręsti. Be to, savarankiškai deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkų daugėja vos 0,1–0,2 proc. punkto kasmet. Patobulinus deklaravimo sistemą galėtų būti mažinama ir administracinė našta.

Žemės ūkio gamtinių rizikų valdymas  šiuo metu orientuotas į patirtų žalų ir draudimo įmokų kompensavimo mechanizmus, tačiau neskatinamos savarankiškos prevencinės priemonės. Nuo stichinės sausros, vienos didžiausių rizikų, apdraudžiami tik nedideli pasėlių ir augalų plotai: 2022 m. tokie apdrausti plotai sudarė tik 0,74 proc. Efektyviai nefunkcionuojant draudimo sistemai, nuostolius žemdirbiams kompensuoja valstybė iš Valstybės  biudžeto arba ES fondų. Siekiant išvengti galimų nuostolių ūkininkams ir išlaidų valstybės biudžetui bei dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, svarbu ūkininkus konsultuoti draudimo klausimais.

Žemės ūkio ministerijai įgyvendinus strateginio valdymo pokyčius ir pasiekus tęstinės veiklos tikslus, vykdant taiklesnes priemones administracinės naštos mažinimui, skatinant ūkininkus patiems valdyti riziką dėl meteorologinių reiškinių, sukūrus modernesnę ir patrauklesnę vartotojams žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo sistemą ir labiau įtraukus socialinius partnerius į politikos formavimą, būtų užtikrinama efektyvesnė ir rezultatyvesnė ministerijos veikla.

  • Lietuvoje yra registruota 148,8 tūkstančio žemės ūkio valdų valdytojų, valdančių beveik 2,9 milijono hektarų. 
  • Žemės ūkio sektorius kartu su miškininkyste ir žuvininkyste 2022 metais sukūrė 4 proc. bendrojo vidaus produkto.
  • Lietuvos žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumas yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

Valstybinio audito ataskaita: Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema


Komentarams:
Rasa Pupeikytė-Usačiova,
Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė,
mob. 8 608 92 704, el. p. [email protected]

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos

Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti. Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota. 2022 m. pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Duomenų pakartotinis naudojimas

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis grįstus sprendimus. Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) skaičiavimus racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvos atvirų duomenų portale paskelbti 157 organizacijų 1 857 duomenų rinkiniai. Tęsiant duomenų atvėrimą ir siekiant tinkamai pasinaudoti atvirų duomenų potencialu, būtina sudaryti palankias sąlygas veiksmingam pakartotiniam duomenų panaudojimui. Svarbu užtikrinti, kad atverti duomenys būtų aktualūs ir kokybiški, lengvai prieinami ir patogūs naudoti vartotojams. Siekiant valstybės skaitmeninės transformacijos investuojama į duomenų atvėrimą ir jų pakartotinio panaudojimo rezultatyvumo didinimą. IVPK 2017–2023 m. įgyvendinamas 3,93 mln. Eur vertės ES projektas. 2021–2030 m. Valstybės skaitmeninimo plėtros programoje duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimui numatyta 66,91 mln. Eur valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pinigų. Audito metu vertinsime, ar sudarytos prielaidos rezultatyviam duomenų pakartotiniam panaudojimui, kuris kurtų politinę, ekonominę ir socialinę naudą valstybei.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Sveikatos apsauga

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rezultatai svarbūs vykdant teisingumą, tinkamai ginant vaiko teises, užtikrinant, kad būtų tinkamai ginamos asmenų teisės ir interesai. Ilgai trunkančios teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės ir atliekami tyrimai turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbui. Nustatytu laiku negavus ekspertizių ar išvadų teismuose ilgėja civilinio, baudžiamojo proceso trukmė. Laiku nepateiktos išvados Vaiko teisių apsaugos tarnybai trukdo tinkamai atstovauti vaiko teisėms, be to, procesuose, į kuriuos įtraukti vaikai, ekspertizių atlikimo eilės didina antrines traumas vaikams, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Audito metu vertinsime, ar Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus išteklius; ar imamasi veiksmų teismo psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių eilėms trumpinti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Bus baigtas per 3 mėn.

Švietimui skirtų asignavimų panaudojimas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2023-12-14 nutarimu Nr. XIV-2378. Audito metu įvertinsime, ar tinkamai švietimo sistemos dalyvių įgyvendinti įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų asignavimų racionalaus naudojimo: nustatysime, ar institucijos yra patvirtinusios ir įgyvendina nustatytus reikalavimus atitinkančius švietimo įstaigų tinklo tvarkymo planus; analizuosime švietimo įstaigų darbo užmokesčio fondo struktūrą pagal visus šaltinius, vertinsime, ar švietimo įstaigos darbo užmokesčio fondą panaudoja taip, kad būtų įgyvendinti valstybės įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio; patikrinsime, kam naudojami mokymo pinigai, skiriami kaip valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Teisingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema

Rezultatyviai veikianti teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimo sistema – esminis pagrindas siekiant kokybiškos ir įrodymais pagrįstos teisėkūros. Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia teisės aktų gausa ir jų pakeitimų skaičiumi. 2020–2022 m. (Seimo I–IV sesijos) priimta per tūkstantis įstatymų. Iš jų tik 6 proc. naujos redakcijos įstatymai ar įstatymai, kuriais reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai. Vyriausybė per metus (2021-09-01–2022-09-01) priėmė 1 324 nutarimus. Iš jų daugiau nei pusė (753) – keičiantys anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Per šį laikotarpį priimti 9 076 įsakymai (ministrų ir įstaigų vadovų), iš jų daugiau nei pusė (4 525) – keičiantys jau galiojančius. Kai kurių teisės aktų keitimas gali būti lemiamas objektyvių priežasčių, visgi neretai tai nulemta poreikiu taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Nekokybiška teisėkūra ir dažnas teisės aktų keitimas apsunkina teisės taikymą ir sukelia teisinius ginčus, didina administracinę naštą, sudaro prielaidas korupcijai, valstybės biudžeto asignavimų neefektyviam panaudojimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Pagal 2021 m. Lietuvos korupcijos rizikos žemėlapį netobuli įstatymai, jų spragos, apklausos respondentų nuomone, yra pakankamai rimta problema. Tinkamai ir laiku atliktas teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimas turėtų ne tik padėti užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, jų suderinamumą su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, bet ir suteikti visai teisėkūrai daugiau skaidrumo, atvirumo, skatinti demokratiją teisėkūros procese. Audito metu vertinsime, ar esama teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema užtikrina tinkamą poveikio vertinimų atlikimą ir jų rezultatų panaudojimą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Transportas ir ryšiai

Šiuo metu vykdomas

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, valdydama valstybinės reikšmės kelius, turi užtikrinti saugių eismo sąlygų organizavimą ir koordinavimą, nuolatinį kelių infrastruktūros būklės gerėjimą, skaidrų ir efektyvų išteklių panaudojimą kelių kokybei gerinti, tinklui plėsti ir prižiūrėti. 2023 m. šiam tikslui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 252 mln. Eur. Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbus veiksnys plėtojant ekonominius santykius, užtikrinant saugų asmenų judumą, pritraukiant užsienio investicijas. Susisiekimo ministerija nuo 2020 m. lūkesčių raštuose Lietuvos automobilių kelių direkcijai kelia tikslus priimti sprendimus dėl veiklos efektyvumo didinimo. Tačiau įmonės veiklos efektyvumo gerinimas nepakankamas orientuojant į greitą ir efektyvų kelių, tiltų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, informacinių sistemų diegimo projektų įgyvendinimą: projektai neužbaigiami suplanuotu laiku, netinkamas jų projektavimas, teismuose bylinėjamasi su rangovais ir kt. Audito metu vertinsime, ar AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos organizavimas užtikrina, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra vykdoma efektyviai numatytiems tikslams pasiekti. Analizuosime įmonės priemones veiklos efektyvumui didinti siekiant atliepti Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte iškeltus tikslus.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Viešasis valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

Bus baigtas per 3 mėn.

2022–2030 m. Regionų plėtros programa

Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos, kurią planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus. Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi užtikrinti. Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų išteklių panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Еnergetika

Bus baigtas per 3 mėn.

Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje

Siekiant nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus, jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m. ir numatyti Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros gaires iki 2030 ir 2050 m., 2012 m. patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Joje nustatoma Lietuvos energetikos sektoriaus vizija, jos įgyvendinimo principai, strateginės kryptys ir tikslai. Įgyvendinant plane numatytas priemones, buvo pasiekti ne visi 2020 metams strategijoje numatyti rodikliai dėl atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) panaudojimo. Siekiant prisidėti prie ES energetikos ir klimato kaitos bei oro taršos mažinimo tikslų, būtina plėtoti šalies AEI panaudojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Transporto sektorius suvartoja daugiau kaip 50 proc. visos Lietuvoje suvartojamos galutinės energijos, iš kurios 2022 m. tik 6,28 proc. sudarė AEI. Kadangi AEI plėtra nepakankama, o transporto priemonių skaičius ir suvartojamų naftos degalų kiekis nuolat auga, transporto sektoriaus keliama tarša nuolat didėja. Audito metu vertinsime, ar didėja AEI panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (daugiau kaip 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei pinigus giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimo rizikų valdymas

Europos Sąjungos Tarybai 2023 m. lapkričio mėn. patvirtinus ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimus (papildžius jį 1,55 mlrd. Eur paskolų), Lietuvai iš viso numatyta skirti 3,85 mlrd. Eur (iš jų 2,3 mlrd. Eur subsidijų) priemonėms įgyvendinti. Lietuva, siekdama gauti finansinę paramą, įsipareigojo pasiekti rodiklius pagal nustatytą tvarkaraštį. Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie reikšmingų šalies pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmenizacija, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga. Rodiklių nepasiekus laiku, Lietuva gali negauti visų plane numatytų pinigų, kurie turi įtakos šalyje vykdomų strateginės reikšmės reformų ir investicijų įgyvendinimui. Vėluojama pasiekti tarpinius rezultatus, kurie turi įtakos vėlesnių laikotarpių plane numatytų rodiklių pasiekimui. Administruojančios institucijos Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje kaip didelės neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo rizikos buvo įvertinti 72 rodikliai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos imasi veiksmingų priemonių ir tinkamai valdo rizikas dėl rodiklių pasiekimo laiku ir tinkamai pagal nustatytus jų veiksmų planus. Analizuosime priežastis, kurios lemia rodiklių tarpinių reikšmių pasiekimo trūkumus ir dėl to kylančią riziką nepasiekti rodiklių iki finansinės paramos laikotarpio pabaigos 2026 metais.

Atsakingas Atitikties audito departamentas