Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą. Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID).

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes taip pat informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Seimui pateiktos finansinių auditų išvados: piniginiu principu parengtas atsiskaitymas už biudžetų vykdymą teisingas, o finansinių ataskaitų duomenys – nepatikimiValstybės kontrolė Seime pristatė išvadas dėl 2020 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės ir penkių išteklių fondų – Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Rezervinio (stabilizavimo) – finansinių ir biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių. Šias išvadas Valstybės kontrolė, vykdydama savo konstitucinę pareigą, rengia kasmet. Kaip skelbiama išvadose, už biudžetų vykdymą atsiskaitoma tinkamai, tačiau duomenys apie finansinę būklę – nepatikimi.
  
Dėl visų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių pareikštos besąlyginės nuomonės. Pasak auditorių, piniginiu principu parengtas atsiskaitymas už biudžetų vykdymą reikšmingų trūkumų neturi – tai reiškia, kad už lėšų panaudojimą atsiskaitoma teisingai. Sąlyginė ir neigiama auditoriaus nuomonė teikiama, kai nustatoma reikšmingų duomenų iškraipymų – jie nustatyti visuose finansinių ataskaitų rinkiniuose: dėl nacionalinio ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių pateiktos neigiamos nuomonės, dėl išteklių fondų – sąlyginės. Kaip skelbia auditoriai, duomenų iškraipymus lėmė ne tik besitęsiančios klaidos, bet ir su pandemijos pasekmių valdymu susijusių netipinių veiklų viešajame sektoriuje apimtys.

„Kokybiški valstybės finansų duomenys ir jų atvėrimas lemia efektyvesnį viešojo sektoriaus darbą, didina valdžios skaidrumą ir skatina piliečių įsitraukimą priimant sprendimus. Deja, devintus metus iš eilės nacionaliniame ir valstybės finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatome reikšmingų duomenų iškraipymų, o 2020 m. stebėjome pablogėjusią situaciją: duomenys neparodo mūsų valstybei priklausančio turto, įsipareigojimų ir pajamų teisingos vertės. Dėl šios priežasties ataskaitų duomenys nėra patikimas informacijos šaltinis priimant valdymo sprendimus“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Išvados dėl minėtų finansinių ir biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių pristatomos rudenį, nors Vyriausybė už veiklos rezultatus jau atsiskaitė pavasarį. Įgyvendinant Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, 2020 m. buvo priimtas naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kurio nuostatos įpareigos finansinius duomenis, susietus su veiklos rezultatais, parengti ir pateikti Seimui žymiai anksčiau – pavasario sesijos metu. Nauja tvarka turėjo įsigalioti nuo 2022 metų, tačiau pasirengimo darbai užtruko, jos įsigaliojimą siūloma nukelti vieneriems metams.

Siekiant mažinti viešojo sektoriaus subjektų apskaitoje nustatomų iškraipymų mastą, kasmet atlikę auditus teikiame rekomendacijas viešojo sektoriaus subjektams, taip pat, nustatę dažniausiai pasitaikančias klaidų priežastis, rekomenduojame Finansų ministerijai imtis priemonių jų šalinimui.


Komentarams: 
Emilija Jasaitienė, 
Atitikties audito departamento vadovė,
mob. 8 645 53 745, el. p. emilija.jasaitiene@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Seimui pateiktos finansinių auditų išvados: piniginiu principu parengtas atsiskaitymas už biudžetų vykdymą teisingas, o finansinių ataskaitų duomenys – nepatikimi

Iliustracija pranešimui spaudai Laiku įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, būtų lengviau valdyti COVID-19 pasekmes ir migrantų krizęValstybės kontrolės teiktų rekomendacijų įgyvendinimas laiku gali prisidėti valdant ne tik COVID-19 pandemijos iššūkius, bet ir vasarą užklupusią migrantų krizę, skelbiama aukščiausiosios audito institucijos naujausioje valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje.
 
„Lietuva pastaraisiais metais ypač stengiasi suvaldyti ekstremalią situaciją, kurią sukėlė COVID-19 pandemija. Vasarą dėl padidėjusio nelegalių migrantų srauto valstybės mastu paskelbta dar viena ekstremali situacija. Būtina imtis veiksmų, kurie padėtų pasirengti visų ekstremalių situacijų valdymui. Tai padaryti būtų daug lengviau, jei laiku būtų įgyvendinamos mūsų institucijos teiktos rekomendacijos ir siūlymai“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Vertinant 2017–2021 m. viešojo sektoriaus institucijoms teiktas rekomendacijas, išskiriamos tos, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie efektyvesnio ekstremalių situacijų valdymo. Pasak auditorių, būtini pokyčiai viešųjų pirkimų sistemos, sveikatos priežiūros paslaugų, migracijos procesų valdymo, valstybės sienos apsaugos ir kitose srityse.

Ataskaitoje skelbiama, kad trečdalis Valstybės kontrolės teiktų didelės ir vidutinės svarbos rekomendacijų jau yra įtrauktos į Vyriausybės planus. Numatyti Vyriausybės darbai įgyvendinant rekomendacijas gali reikšmingai prisidėti prie teigiamų pokyčių šalyje, tačiau tam, kad jie įvyktų, būtina, kad audituotos institucijos atsakingai vykdytų visas susiplanuotas priemones.

Per 2021 m. I pusm. įgyvendinant rekomendacijas stebimi pokyčiai tvarių finansų, viešojo sektoriaus valdymo, atvirų duomenų, aplinkos apsaugos ir teisingumo srityse. Kaip rodo ataskaita, nuo 2017 m. įgyvendinta 49 proc. visų teiktų rekomendacijų.

Aukščiausioji audito institucija, atlikdama auditus, teikia rekomendacijas institucijoms ir atlieka jų įgyvendinimo stebėseną. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikiama Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira informacija apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – ją galite rasti čia.


Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita


Komentarams: 
Kristina Jakštonytė, 
Inovacijų ir metodologijos departamento vadovė,
mob. 8 608 91 681, el. p. kristina.jakstonyte@vkontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Laiku įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, būtų lengviau valdyti COVID-19 pasekmes ir migrantų krizę

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose tobulintinasStudijų kokybė aukštosiose mokyklose turėtų būti užtikrinama kryptingiau, tobulintinas studijų programų rengimas ir vykdymas, daugiau dėmesio reikėtų skirti studijų tarptautiškumo plėtrai, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose“.

Lietuvoje veikia 37 aukštosios mokyklos (18 universitetų ir 19 kolegijų), praėjusiais mokslo metais jose mokėsi apie 105 tūkst. studentų. Iš valstybės biudžeto valstybinėms aukštosioms mokykloms (kurių yra 23) pernai buvo skirta apie 288 mln. eurų.

„Aukštasis mokslas skatina ekonomikos augimą, didina bendrą šalies gerovę, lemia aukštesnį užimtumo lygį, didesnį socialinį stabilumą. Atlikome auditą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip mūsų šalies aukštosioms mokykloms sekasi užtikrinti studijų kokybę. Visos valstybinės aukštosios mokyklos imasi priemonių, orientuotų į studijų kokybės užtikrinimą, tačiau mūsų auditas rodo, kad šią sritį dar būtina tobulinti“, – sako Kristina Česaitienė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Auditas rodo, kad nėra nustatytų rodiklių, kurie leistų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai aukštąsias mokyklas palyginti tarpusavyje ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jų. Turint aukštųjų mokyklų veiklos kokybės palyginamus rodiklius ir užtikrinus pažangos stebėseną, būtų galima laiku įgyvendinti kokybės užtikrinimą didinančias priemones ir pasiekti studijų kokybės pažangą.
 
Socialinių partnerių ir studentų įtraukimas į studijų programų rengimą leidžia geriau suprasti darbo rinkos ir mokymosi poreikius ir paruošti kokybiškesnes programas. Šiuo metu socialiniai partneriai ir studentai į programų rengimo procesą įtraukiami neretai tik „formaliai“, daugiau nei trečdalis studentų atstovybių teigė, kad studentai programų rengime dalyvauja neaktyviai. Kaip rodo auditas, bent 56,5 proc. vykdomų programų šių metų pradžioje nebuvo laiku įvertintos, nors jose mokosi apie 53 tūkst. (60,1 proc.) studentų. Didesnis dėmesys studijų programų rengimui užtikrintų, kad jos būtų parengtos kokybiškai.

Pasak auditorių, didesnė studijų tarptautiškumo plėtra didintų Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą, skatintų studentų ir dėstytojų judumą, leistų pritraukti talentų iš užsienio. Lietuvoje buvo siekta, kad iki 2020 m. (iki Covid-19 pandemijos) 20 proc. studentų dalį savo studijų būtų mokęsi užsienyje, tačiau jų dalis nesiekė 4 proc. Dėstytojų mobilumas pagal mokyklų duomenis siekia apie 13,6 proc. kolegijose ir apie 11,2 proc. universitetuose. Kalbant apie atvykstančius studentus, Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.). Didesnis programų, dėstomų užsienio kalba, pasirinkimas ir reikiamas dėstytojų kalbos mokėjimo lygis leistų pritraukti daugiau užsienio studentų, gerintų studijų kokybę, didintų įsidarbinimo galimybes.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, kryptingesnės studijų kokybės užtikrinimo priemonės leistų pasiekti geresnę aukštojo mokslo kokybę, studijų programos būtų labiau orientuotos į studentų mokymosi poreikius ir pritaikytos darbo rinkai, studijų tarptautiškumo plėtra prisidėtų prie didesnio studentų ir dėstytojų judumo, leistų įgauti daugiau patirties ir naujų įgūdžių.  


Valstybinio audito ataskaita: Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose


Komentarams: 
Kristina Česaitienė,
Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė 
mob. 8 608 93 396, el. p. kristina.cesaitiene@vkontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose tobulintinas

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Aplinkos oro būklės vertinimas

Aplinkos oro tarša yra viena reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų. Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką. Siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei ir būtų sudarytos sąlygos laiku imtis oro taršos mažinimo priemonių, būtinas nuolatinis ir sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas ir vertinimas. Vykdant aplinkos oro monitoringą neužtikrinama, kad, vykstant miestų ir pramonės plėtrai, kuriant naują infrastruktūrą, keičiantis kitoms aplinkybėms, aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos, siekiant žinoti realią oro kokybės būklę. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti aplinkos oro kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai nesuinteresuoti pateikti informaciją apie realią aplinkos oro būklę. Nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visų monitoringo lygių: valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų, aplinkos oro stebėsenos duomenys. Be to, 2021 m. EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo peržiūroje teigiama, kad dabartinės politikos priemonių nepakaks 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos tikslams pasiekti. Audito metu bus analizuojama, ar vykdomas aplinkos oro būklės stebėjimas visuose monitoringo lygiuose, ar turimi patikimi aplinkos oro stebėsenos (monitoringo) duomenys, kurie sudarytų prielaidas imtis priemonių taršai bei klimato kaitai sumažinti.

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos miškų išteklių apsauga

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėjo būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas.

Informacinių išteklių valdymas

Nepradėtas

Kibernetinio saugumo užtikrinimas Lietuvoje

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Bus baigtas per 3 mėn.

Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 31 registrą, iš jų 12 yra ypatingos svarbos. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų vartotojai patiria nepatogumų dėl lėto sistemų veikimo ir jų sutrikimų. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta apie 125 mln. vnt. paslaugų, joms taikoma daugiau kaip 300 skirtingų atlyginimo dydžių, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, pagrįstą atlyginimą už šių paslaugų teikimą, neapribojant svarbių paslaugų prieinamumo. Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, ar turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, ar tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos, ar taikoma skaidri, pagrįsta ir objektyvi tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pagrindu teikiamų paslaugų kainodara. Audito rezultatai prisidės prie aukštesnio Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių valdymo gebos lygio, pagerės informacinių išteklių pagrindu teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinti objektyvūs ir pagrįsti atlyginimo už visas teikiamas viešąsias paslaugas dydžiai.

Kūno kultūra ir sportas

Baigtas

Aukšto meistriškumo sporto valdymas

Sporto plėtros dokumentuose užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami. Per pastaruosius 5 metus sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, sumažėjo 3 kartus, o tarptautinėse varžybose iškovotų medalių per metus sumažėjo 7 kartus (2019 m. iškovoti 2 medaliai). Sporto valdymo sritis vis dar stokoja patikimų duomenų, suteikiančių galimybes stebėti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Aukšto meistriškumo sporto veikla nėra pakankamai koordinuojama, o sporto šakų federacijų finansavimas orientuotas į ilgalaikių tikslų siekimą, sporto šakų plėtrą, gero valdymo principų diegimą ir sportininkų pamainos rengimą. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už veiklos rezultatą kontrolės mechanizmas nepakankamas. Valstybės mastu nėra vertinamas infrastruktūros prieinamumas ir galimybės sportininkams treniruotis ir rengtis varžyboms, sporto infrastruktūros plėtra vykdoma neturint aiškios strategijos, kad sporto objektai būtų ekonomiškai naudingi, maksimaliai panaudojami, atviri, universalūs. Iki šiol nesukurta nuosekli sportininkų rengimo ir perspektyvių jaunų sportininkų ugdymo bei šiuolaikinio aukšto meistriškumo sporto reikalavimus atitinkanti trenerių kompetencijų kėlimo sistema. Dėl COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos buvo nukeltos olimpinės žaidynės, sporto čempionatai ir varžybos, apribotos sportininkų treniruotės. Todėl gali būti neužtikrintas tinkamas aukšto meistriškumo sporto programų lėšų panaudojimas ir sportininkų pasirengimas čempionatams. Audito metu vertinsime, ar sukurtos sąlygos sportininkams siekti aukštų rezultatų ir rengti jų pamainą, ar tinkamai formuojama aukšto meistriškumo sporto politika, infrastruktūros plėtra, ar ugdomi jauni perspektyvūs sportininkai, kaip finansuojamos sporto federacijos.

Socialinė apsauga ir darbas

Išbrauktas

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Įvertinę audito metu surinktą informaciją ir atliktas audito procedūras, rezultatus pateiksime vertinimo ataskaitoje. Paskelbus karantiną gydymo ir globos įstaigų, socialinių paslaugų teikimo centrų veiklos prioritetai buvo nukreipti į pandemijos valdymą, todėl nebuvo galimybės planuota apimtimi atlikti audito procedūras. Siekiant racionaliai naudoti Valstybės kontrolės žmogiškuosius ir finansinius išteklius, audito metu surinkti įrodymai, atliktos apklausos ir atvejo tyrimai bus pateikti „Slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms“ vertinimo ataskaitoje.

Bus baigtas per 3 mėn.

Užimtumo tarnybos veikla Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Šalyje pastaraisiais metais augant ekonomikai nebuvo išspręstos esminės užimtumo problemos: dideli teritorinio nedarbo skirtumai (5 kartus skiriasi tarp savivaldybių), struktūrinis nedarbas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius, kvalifikuotos – trūkumas (trečdalis registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos). Pandemijos metu išaugo nedarbas ir jo padidėjimas vienas didžiausių ES: COVID-19 laikotarpiu registruotas nedarbas išaugo 2 kartus – iki 15 proc., Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per 2020 m. 9 mėn. išaugo nuo 6,3 iki 9,6 proc. (ES vidurkis – 7,5 proc.). Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai, skatinant jos atsigavimą ir mažinant nedarbą, todėl, padidėjus darbo ieškančių asmenų srautui, pasikeitus darbo rinkos poreikiams, reikia greitai ir sklandžiai organizuoti tarnybos veiklą naujomis sąlygomis. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Tačiau užimtumo rėmimo priemonių poveikis, mažinant nedarbą, per paskutinius 3 metus ne didėjo, o sumažėjo 0,4 proc., vykdomos priemonės netenkina darbo rinkos ir asmens poreikių. Siekdama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes, tarnyba įgyvendina ES projektus, tačiau neatliekama projektų analizė, nenaudingos projekto veiklos ne keičiamos į efektyvesnes, o tęsiamos. Dėl COVID-19 sukeltos krizės tarnybai atsirado papildomų funkcijų, padidėjo darbo krūvis, todėl, neperskirsčius funkcijų, sumažėjo darbo rinkos paslaugų ir priemonių prieinamumas. Vertinsime, ar tarnyba veiklos organizavimą, darbo procesus orientuoja į paslaugų prieinamumo ir kokybės, užimtumo priemonių efektyvumo didinimą, besikeičiančius darbo rinkos poreikius, į greitą ir tvarų įdarbinimą remiantis darbo rinkos analize, pažangių, lanksčių, veiksmingų metodų diegimą prisitaikant prie naujos, pandemijos krizės paveiktos darbo rinkos situacijos. Vertinsime, ar tarnyba užtikrino darbdaviams subsidijų mokėjimą prastovų laikotarpiu ir po prastovų, kaip nustatyta Užimtumo įstatyme, taikomų priemonių darbo vietoms išlaikyti taiklumą ir rezultatyvumą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires (2020-04-28) dėl jų veiklos krypčių įveikiant COVID-19 sukeltą krizę. Todėl vertinsime, ar Užimtumo tarnybos veiklos kryptys atitinka nustatytas šiose gairėse.

Šiuo metu vykdomas

Vaiko teisių apsauga ir globa Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje vaikų gerovė atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių: UNICEF 2020 m. įvertinus vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, akademinius ir bendravimo įgūdžius, Lietuva užima 33 vietą tarp 38 šalių; blogiausias psichikos būklės ir paauglių savižudybių skaičiaus rodiklis – 36 vieta, pagal vaikų įgūdžius – 33. 2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai stebimi teigiami pokyčiai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, tačiau 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti, laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. – 2 534, 2019 m. – 2 204 vaikai), tačiau čia jų dalis iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Išlieka globėjų ir pagalbos jiems trūkumas, globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų nedaugėja (per 5 m. jų sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų). Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja, neužtikrinamas įvaikinimo proceso skaidrumas. Ekstremaliųjų situacijų atveju nepasirengta teikti pagalbą nuotoliniu ar kitais alternatyviais būdais: neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas, riziką patiriančių šeimų vaikams sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu, vaikai negauna visaverčio maitinimo ir kitų būtinų paslaugų, todėl didėja jų socialinė atskirtis. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir institucinės vaikų globos pertvarką, sistema užtikrina saugią aplinką kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje; ar imtasi taiklių priemonių apsaugoti vaikus nuo prievartos ir nepriežiūros dėl COVID-19 susidariusiomis ekstremaliomis sąlygomis; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus, siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais.

Sveikatos apsauga

Bus baigtas per 3 mėn.

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Švietimas

Baigtas

Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Teisingumas

Išbrauktas

Notarų taikomi įkainiai

Sprendimas netęsti audito buvo priimtas Teisingumo ministerijai užtikrinus skirti deramą dėmesį 2021 m. vasario 10 d. Valstybės kontrolės atlikto audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ rekomendacijų įgyvendinimui, pagrįstų notaro atlyginimo įkainių nustatymui bei praktinio įkainių taikymo analizei. Tolesnę proceso eigą Valstybės kontrolė stebės strateginio tyrimo ir rekomendacijų įgyvendinimo metu.

Transportas ir komunikacijos

Šiuo metu vykdomas

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Šiuo metu vykdomas

Oficialiosios statistikos tvarkymas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Išbrauktas

Tarptautinės finansinės paramos valdymas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Išbraukti auditą iš Valstybės kontrolės 2021 m. metinio veiklos plano nuspręsta, nes tęsti jį šiuo metu netikslinga. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad yra vykdoma strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, kuri turės įtakos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimui ir valdymui, neparengti ir nesuderinti naujojo 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio reglamentai, atitinkamai nesuderintos Lietuvos su Europos Komisijos 2021–2027 m. laikotarpio programos. Valstybės kontrolė Finansų ministeriją informavo apie išankstinio tyrimo metu nustatytus trūkumus dėl informacijos apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos šaltinių valdymo, kurie, mūsų nuomone, riboja galimybes viešojo ir privataus sektorių subjektams efektyviau pasinaudoti įvairesniais finansavimo šaltiniais vykdant Lietuvai svarbius projektus. Valstybės kontrolė stebės vykstančius pokyčius ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimo, administravimo srityse ir, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, bus vertinamas tikslingumas atlikti auditą.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Baigtas

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvos valstybė 2019 m. pabaigoje įgyvendino savininkės teises ir pareigas 50-yje valstybės valdomų įmonių, kurios turi 43 patronuojamąsias įmones, savininkės (dalininkės) teises ir pareigas 158-iose viešosiose įstaigose, o savivaldybės – 247-iose įmonėse ir 510 viešųjų įstaigų. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių mokami dividendai bei pelno įmokos yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Siekiant gerinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdyseną ir didinti jų veiklos efektyvumą, periodiškai peržiūrimas teisinis reguliavimas. Vis dar trūksta bendro praktikos taikymo nustatant aiškius valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje tikslus, didinant veiklos skaidrumą, planuojant ir vykdant jų veiklos priežiūrą, atskiriant įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. Todėl neužtikrinama valstybės ir savivaldybės įmonių bei viešųjų įstaigų optimalus portfelis, veiklos skaidrumas ir maksimali grąža. Audito metu vertinsime valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumą, joms keliamus tikslus ir jų įgyvendinimo kontrolę, veiklos koordinavimą ir skaidrumą, valdymo organų veiklą, finansinius rodiklius, vykdomus viešuosius pirkimus. Vertinsime valstybės įmonių patronuojamųjų įmonių ir jų paskesnių eilių patronuojamųjų įmonių valdyseną. Dėl COVID-19 įvestas karantinas turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, todėl audito metu papildomai vertinsime, kaip buvo spendžiamos kilusios problemos, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų finansinį stabilumą.

Vidaus reikalai

Bus baigtas per 3 mėn.

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei bei turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Baigtas

Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos. 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, dėl to operatyviau reaguojama į įvykius, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės. Statistika rodo, kad, nors užregistruotų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius Lietuvoje mažėja nuo 2 257 veiklų 100 tūkst. gyventojų (2017 m.) iki 1 841 (2019 m.), tačiau kasmet didėja nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų, skaičius (2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 7,3 proc., 2019 – 8,9 proc.). Policija ištiria vidutiniškai apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau vagysčių (26,3 proc.) ar sukčiavimų (45,2 proc.) ištiriama mažai. Pareigūnai savo veikloje susiduria su rizika sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. Nagrinėsime, kaip buvo organizuojamas reagavimo į gautus pranešimus procesas, užtikrinant tvarką ir visuomenės saugumą COVID-19 viruso sukeltos pandemijos metu.

Baigtas

Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius

Valstybės biudžeto išlaidos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklai vykdyti didėja: 2019 m., palyginti su 2017 m., išlaidos padidėjo 15 proc. – iki 107 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį gaisrų padaugėjo 23 proc. Ne visada užtikrinama tinkama pajėgų parengtis atlikti gaisrų gesinimo, žmonių ir turto gelbėjimo veiksmus gaisro metu. Išlieka palyginti dideli gaisrų padaryti nuostoliai. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,6 karto daugiau gaisruose žuvusių asmenų negu vidutiniškai pasaulyje. Daugėjant gaisrų atvirose teritorijose, 2,5 karto padidėjo jų išdegintas plotas. Audito metu vertinsime, ar pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis garantuoja efektyvų šių funkcijų vykdymą. Planuojame pateikti rekomendacijas, padėsiančias efektyviau organizuoti priešgaisrinę saugą.

Viešasis valdymas

Nepradėtas

Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur.). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2020 m. centralizuotai atliekamos 127 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 216 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2022 m.: centralizuotai būtų atliekamos 353 įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 328 įstaigų personalo administravimo funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai atlikti šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Auditas padės užtikrinti, kad būtų taikomi efektyvesni centralizuotų funkcijų atlikimo būdai, sumažėtų Vyriausybei atskaitingų institucijų administracinė našta ir padidėtų jų pasitenkinimas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro veikla.

Еnergetika

Baigtas

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.

Rekomendacijų įgyvendinimas

Įgyvendintų*
Laukiama įgyvendinimo*
Neįgyvendintų*

* - Grafikuose įgyvendintoms rekomendacijoms priskirtos įgyvendintos ir iš dalies įgyvendintos rekomendacijos, laukiama įgyvendinimo - laukiama įgyvendinimo ir projektas registruotas Seime, neįgyvendintoms – visos kitos.
** - rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena dar nėra baigta.