Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą. Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID).

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes taip pat informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolės 2022 metų veiklos plane: prioritetinės veiklos sritys, aktualūs auditai ir vertinimaiValstybės kontrolė patvirtintame 2022 m. veiklos plane įvardintos prioritetinės veiklos kryptys ir šiais metais planuojami atlikti valstybiniai auditai ir vertinimai. Planas sudarytas taip, kad būtų įgyvendintos visos įstatymais ir kitais teisės aktais pavestos trijų nepriklausomų institucijų funkcijos – valstybinio audito, Europos Sąjungos investicijų audito ir biudžeto politikos kontrolės.
  
„Šiais metais planuojame baigti 36 auditus ir vertinimus bei pradėti 18 naujų. Kiekvieno audito ar vertinimo rezultatus pristatysime visuomenei ir Seimui. Kaip ir iki šiol, aktyviai bendrausime bei bendradarbiausime su audituojamais subjektais, nevyriausybinėmis organizacijomis, viešojo sektoriaus institucijomis – kad visos įrodymais grįstos mūsų įžvalgos, vertinimų išvados ir audito rekomendacijos būtų išgirstos ir tinkamai suprastos“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas ir priduria, kad Valstybės kontrolė nuolat analizuoja rizikas bei tendencijas audituojamose srityse, todėl veiklos planas metų eigoje gali būti aktualizuojamas.

Siekdama inicijuoti tuo metu svarbiausius viešojo sektoriaus pokyčius bei pateikti aktualiausių, ilgai besitęsiančių viešojo sektoriaus problemų sprendimus, Valstybės kontrolė kasmet atnaujina prioritetinių veiklos krypčių sąrašą. Šiais metais didžioji Valstybės kontrolės atliekamų auditų ir vertinimų dalis bus vykdoma orientuojantis į fiskalinę politiką ir valstybės skolos valdymą, efektyvius valdymo ir priežiūros procesus, kokybiškas paslaugas bei socialinį stabilumą ir įtrauktį.

„Be visų turimų įsipareigojimų ir pasiryžimo spręsti ilgalaikes viešojo sektoriaus problemas, kurių aktualumą šiandieninės gyvenimo sąlygos tik paryškino, didžiąją savo veiklos dalį 2022–2025 m. orientuosime į aktualiausias prioritetines kryptis, siekdami valdžios sektoriaus finansų tvarumo, viešojo valdymo veiksmingumo bei visuomenės saugumo ir pažangos“, – pabrėžia M. Macijauskas.

Atsižvelgus į nagrinėjamų problemų svarbą valstybės strateginių tikslų pasiekimui, įvertinus rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiui bei stebimų problemų aktualumą, 2022 m. bus vykdoma 15 veiklos auditų. Šiemet bus baigti tokie veiklos auditai, kaip: Lietuvos miškų išteklių apsauga; aplinkos oro būklės vertinimas; Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas; institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas; kibernetinio saugumo užtikrinimas ir kt.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, šiais metais pateiks 8 išvadas, tarp jų: dėl 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo; dėl Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimo; dėl 2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimo ir kt.

2022 m. Valstybės kontrolė, kaip ir kasmet, pristatys išvadas dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės biudžeto ir šešių fondų (Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Rezervinio (stabilizavimo) ir kitų išteklių fondų) biudžetų ataskaitų rinkinių ir jų vykdymo. Atliks atitikties, Europos Sąjungos fondų investicijų auditus ir Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditą. Taip pat Valstybės kontrolė 2022 m. pristatys valdžios sektoriaus finansų tvarumo, centralizuoto šilumos tiekimo, pensijų sistemos pokyčių vertinimus ir kitus duomenų analize paremtus vertinimus arba apžvalgas.

Siekdama didesnio auditų poveikio, Valstybės kontrolė, kaip ir kasmet, vertins ir viešai skelbs, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamaisiais subjektais.

Su aukščiausiosios audito institucijos 2022 m. veiklos planu galite susipažinti čia.

Šiuo metu atliekamų auditų sąrašą galite rasti čia.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Užimtumo tarnyba turi siekti rezultatyvesnio asmenų įtraukimo į darbo rinkąUžimtumo tarnyba daugiau prisidėtų prie užimtumo didėjimo, jeigu jos veiklos kryptys būtų peržiūrėtos ir atnaujintos, veiklos planavimas ir vertinimas būtų nuoseklesni, o konsultantų orientavimas į rezultatus – didesnis. Visa tai leistų pasiekti geresnių rezultatų teikiant paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams, skelbiama Valstybės kontrolės audito „Užimtumo tarnybos veikla didinant užimtumą“ ataskaitoje.

„Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti jai keliamų tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu. Tiek 2019, tiek 2020 m. tarnyba pasiekė mažiau negu pusę planuotų veiklos rezultatų“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Vienas iš veiksnių, galinčių padėti asmenims savarankiškai susirasti darbą, – tinkamos Užimtumo tarnybos konsultacijos. Audito rezultatai rodo, kad pandemijos metu 39,6 proc. konsultantų neskiria pakankamai laiko tokioms konsultacijoms, o 59,3 proc. bedarbių savarankiška darbo paieška nevertinta.

Profesinio konsultavimo ir karjeros planavimo paslaugas gaunančių asmenų dalis yra nedidelė, o pandemijos metu sumažėjo 4 kartus ir 2021 m. I pusm. siekė 0,4 proc. Konsultuojant dėl profesijos įgijimo ar persikvalifikavimo, kas penktas karjeros ir įdarbinimo konsultantas nenaudoja darbo rinkos stebėsenos rezultatų. 2021 m. I pusm. 12,3 proc. darbo ieškančių asmenų buvo nusiųsti įgyti profesijų, kurių nėra paklausių profesijų sąrašuose. Tarnyba turėtų labiau orientuoti asmenis įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas ir kompetencijas.

Pusė darbdavių teigia, kad tarnybos siūlomiems kandidatams trūksta motyvacijos dirbti. Auditorių skaičiavimu, 2021 m. I pusm. į laisvas darbo vietas įdarbinta 6,9 proc. tarnybos pasiūlytų kandidatų, taip užpildyta 9,2 proc. laisvų darbo vietų. Tarnybos veiklos rezultatai būtų naudingi darbdaviams, jei tarnyba galėtų identifikuoti ir pasiūlyti tinkamos kvalifikacijos ir motyvuotus kandidatus į laisvas darbo vietas.

2021 m. Užimtumo tarnyboje buvo aktyviau diegiami nauji darbo metodai, bet mokymai, metodinė pagalba ir informacinės sistemos turėtų labiau atitikti tarnyboje dirbančių konsultantų poreikius. Geresnių rezultatų būtų galima pasiekti, jei konsultantams būtų užtikrinami aktualūs mokymai, o informacinė sistema – labiau išnaudojama aiškinantis klientų poreikius ir mažinant konsultantų darbo krūvius.

Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, tarnyba labiau prisidės prie mažėjančio ilgalaikio nedarbo lygio, mažės pakartotinai įregistruotų bedarbių dalis, didės darbo ieškančių asmenų ir darbdavių pasitenkinimas Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis, bus užpildoma daugiau laisvų darbo vietų.

  
Valstybinio audito ataskaita: Užimtumo tarnybos veikla didinant užimtumą


Komentarams: 
Eivida Šlamė, 
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė,
mob. 8 608 93 756, el. p. eivida.slame@vkontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Užimtumo tarnyba turi siekti rezultatyvesnio asmenų įtraukimo į darbo rinką

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Registrų centras tvarkydamas valstybės informacinius išteklius turi skirti daugiau dėmesio duomenų saugumui ir prieinamumuiValstybės kontrolė atliko Registrų centro tvarkomų valstybės informacinių išteklių auditą, kuris atskleidė šių išteklių plėtros, priežiūros, aptarnavimo ir palaikymo procesų tobulinimo galimybes. Atliekant auditą buvo analizuojama, ar valstybės informacinių išteklių tvarkymo procesai atitinka teisės aktų reikalavimus ir tarptautines gerosios praktikos rekomendacijas.

Audito metu nustatyta, kad Registrų centras ne visada užtikrina tvarkomų valstybės informacinių išteklių prieinamumą. 6 (iš 8) ypač svarbių valstybės informacinių išteklių neveikimo laikas 2020 m. kai kuriais mėnesiais viršijo leistinas 8 valandas.

Sklandų naudojimąsi valstybės informaciniais ištekliais gali apsunkinti ir tai, kad nenumatyti asmenys, galintys pakeisti daugiau nei pusę (55 proc.) svarbias IT funkcijas atliekančių darbuotojų. Jei šie darbuotojai paliktų darbą Registrų centre arba išeitų ilgalaikių atostogų, tektų imtis skubių priemonių, kad nesutriktų sistemų veikla.

„Atlikus auditą taip pat nustatyta, kad Registrų centras nesilaikė kai kurių privalomų informacinių išteklių saugos reikalavimų: trejus metus beveik pusėje visų (11 iš 21) valstybės informacinių išteklių nebuvo atliekami saugos atitikties vertinimai. Patobulinus centro tvarkomų valstybės informacinių išteklių valdymą pagal IT gerosios praktikos rekomendacijas, būtų užtikrintas svarbių valstybei informacinių išteklių prieinamumas, pakankama greitaveika ir duomenų sauga“, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė.

Valstybės kontrolė pažymi, kad Registrų centras imasi priemonių įgyvendindama valstybės strateginius lūkesčius įmonei pavestose srityse. Centras valdydamas IT procesus faktiškai taiko IT gerosios praktikos rekomendacijas ir didžiąja dalimi pasiekia savo tikslus. Be to, imasi veiksmų, kad IT procesai pasiektų aukštesnį gebos lygį: tobulina IT procesus ir numato rekomendacijų įgyvendinimo priemones.

Registrų centras yra pagrindinis 25-ių svarbių valstybės informacinių išteklių tvarkytojas. Tarp centro tvarkomų informacinių išteklių yra ir tokie valstybės funkcijoms vykdyti gyvybiškai svarbūs kaip Elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema („E-sveikata“), Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrai ir kt. Šiais duomenimis naudojasi valstybės institucijos, savivaldybės, notarai, antstoliai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Todėl, sutrikus šių sistemų veiklai, sutrinka sveikatos paslaugų teikimas, sandorių tvirtinimas ir kitų paslaugų teikimas. Registrų centras turi užtikrinti, kad valstybės informaciniai ištekliai būtų tvarkomi taip, kad juose kaupiami duomenys būtų patikimi, saugūs, patogiai prieinami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, verslui ir visuomenei.

Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesus. Tinkamas rekomendacijų įgyvendinimas padės įdiegti IT valdymo gerąją praktiką ir taip užtikrinti kokybišką svarbių valstybei informacinių išteklių prieinamumą ir duomenų saugą.

  
Valstybinio audito ataskaita: Registrų centro tvarkomi valstybės informaciniai ištekliai


Komentarams: 
Živilė Kindurytė,
valstybės kontrolieriaus pavaduotoja,
mob. 8 601 40 173, el. p. zivile.kinduryte@vkontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Registrų centras tvarkydamas valstybės informacinius išteklius turi skirti daugiau dėmesio duomenų saugumui ir prieinamumui

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Aplinkos oro būklės vertinimas

Aplinkos oro tarša yra viena reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų. Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą cheminių medžiagų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką. Siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei ir būtų sudarytos sąlygos laiku imtis oro taršos mažinimo priemonių, būtinas nuolatinis ir sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas ir vertinimas. Vykdant aplinkos oro monitoringą neužtikrinama, kad, vykstant miestų ir pramonės plėtrai, kuriant naują infrastruktūrą, keičiantis kitoms aplinkybėms, aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos, siekiant žinoti realią oro kokybės būklę. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti aplinkos oro kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai nesuinteresuoti pateikti informaciją apie realią aplinkos oro būklę. Nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visų monitoringo lygių: valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų, aplinkos oro stebėsenos duomenys. Be to, 2021 m. EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo peržiūroje teigiama, kad dabartinės politikos priemonių nepakaks 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos tikslams pasiekti. Audito metu bus analizuojama, ar vykdomas aplinkos oro būklės stebėjimas visuose monitoringo lygiuose, ar turimi patikimi aplinkos oro stebėsenos (monitoringo) duomenys, kurie sudarytų prielaidas imtis priemonių taršai bei klimato kaitai sumažinti.

Nepradėtas

Komunalinių atliekų tvarkymas

Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo. Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės. Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams.

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos miškų išteklių apsauga

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėjo būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas.

Informacinių išteklių valdymas

Šiuo metu vykdomas

Kibernetinio saugumo užtikrinimas Lietuvoje

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Nepradėtas

Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas

COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis. Savivaldybių lygmeniu maža dalis elektroninių paslaugų teikiama tik el. būdu: neteikia nė vienos viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams tik el. būdu – 70 proc., o verslui – 80 proc. savivaldybių. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodė, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.). Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas platformos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo. Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms.

Socialinė apsauga ir darbas

Nepradėtas

Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla

Asmenys (šeimos), susidūrę su krizinėmis situacijomis, patiria fizinį ar psichologinį smurtą, kyla pavojus fiziniam, emociniam ar socialiniam saugumui, patirti socialinę atskirtį. Pandemijos laikotarpiu asmenų patiriamos krizės – vis aktualesnė problema, kuriai spręsti svarbi laiku ir tinkamai suteikta paslaugų visuma. Kasmet paslaugas krizių centruose gauna vis daugiau žmonių: 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras ir laikino apgyvendinimo įstaiga, kuriose paslaugos buvo suteiktos 2,6 tūkst. (2017 m. – 1,5 tūkst.) žmonių. Tačiau 14-oje savivaldybių tokių centrų vis dar nėra. Dažniausiai pagalbos reikia ir ji teikiama moterims, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, kad krizes patiriantiems vyrams paslaugų prieinamumas labai mažas. Nesuteikus pagalbos ištikusioms krizėms valdyti, didėja psichologinės problemos ir savižudybių tikimybė. Valstybė siekia mažinti smurtą artimoje aplinkoje, stiprindama nukentėjusių apsaugą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir prevenciją. Visgi policijoje registruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja (2020 m. išaugo 10,3 proc., palyginti su 2019 m.). Tyrimų duomenys rodo, kad tik 15 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje kreipėsi į policiją ir net 31,5 proc. apklaustųjų nežino, kur gauti pagalbą. Šiuo metu specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti 16 specializuotos pagalbos centrų. 2020 m. juose pagalba iš viso buvo suteikta 11,8 tūkst. asmenų, t. y. tik 20 proc. pagal policijoje registruotus pranešimus ir 2 proc. mažiau nei 2019 m. Pastaruoju metu yra inicijuoti teisinio reglamentavimo pokyčiai dėl pagalbos akreditavimo ir finansavimo tvarumo bei tęstinumo užtikrinimo, tinkamos pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir nukentėjusiems asmenims bei asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio. Audito metu vertinsime, ar prieinama ir suteikiama kompleksinė, veiksminga pagalba ir paslaugos asmenims, atsidūrusiems krizinėse situacijose, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar nukentėjusiems bei siekiantiems atsisakyti smurto. Nagrinėsime specializuotos pagalbos, krizių centrų finansavimo sistemą ir veiklą, gyventojų informavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą siekiant padėti asmenims įveikti krizes, suteikti tinkamą pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, mažinti pakartotinius smurto atvejus, įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo programas.

Šiuo metu vykdomas

Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, bet 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. –2 419, 2019 m. –1 954, 2020 m.–1 656 vaikai), tačiau iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Vis dar trūkta globėjų ir pagalbos jiems. Neišspręstos globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų per 5 m. sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų. Neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas. Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir vykstant institucinės vaikų globos pertvarkai, sistema užtikrina geriausius vaiko interesus saugiai augti savo šeimoje, likusiems be tėvų globos – artimų giminaičių, globėjų ar įtėvių šeimose, institucinėje globoje; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais; ar užtikrinamas globėjų ir įtėvių rengimas ir jiems teikiamos paslaugos pagal nustatytus poreikius.

Sveikatos apsauga

Nepradėtas

Gydymo paslaugų organizavimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims

Dėl priklausomybės ligų stigmos bei paslaugų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo priklausomybių ligų turintys asmenys nesulaukia pagalbos. Narkotikų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vartojimas – sudėtinga sveikatos ir socialinė problema. Palyginti su bendrąja populiacija, narkotikus vartojantys asmenys miršta gerokai jaunesni ne tik dėl apsinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotikų vartojimo, užkrečiamųjų ligų, o paveikti šių medžiagų – ir dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių. Lietuvoje 2005–2019 m. šių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 1,9 iki 3,5 karto trumpesnė nei populiacijos bendrai. Audito metu vertintina, ar institucijų veiksmai ir aplinka tinkami ir pakankami skatinant žmones pripažinti priklausomybės problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat, ar pakankamas priklausomybės ligų gydymo prieinamumas ir kokybė, kodėl netenkinamas reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugų poreikis, neišvystyta kompleksinė pagalba disfunkcinėms (priklausomybę turinčių asmenų) šeimoms.

Bus baigtas per 3 mėn.

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Transportas ir komunikacijos

Šiuo metu vykdomas

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Šiuo metu vykdomas

Oficialiosios statistikos organizavimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Nepradėtas

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir koncesijų politika

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei nėra investicijų politikos, todėl nėra apibrėžta, kokiam investicijų poreikiui esant, turėtų būti vertinama, ar valstybei ir savivaldybėms ekonomiškai nėra naudingiau taikyti Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės. Dėl šios priežasties finansavimo ir jo įforminimo klausimai sprendžiami vadovaujantis skirtingais teisės aktais, vienur sudaromos VPSP sutartys, kitur – ilgalaikės turto nuomos sutartys arba paslaugas vykdyti pavedama valdymo sričiai priklausančioms įmonėms ar įstaigoms. Taigi yra rizika, kad neužtikrinama sąžininga konkurencija. Sudaromose koncesijų sutartyse ne visada tinkamai įvertinamos sutarčių vykdymo, jų nutraukimo sąlygos arba koncesijų rizikų pasidalijimas tarp viešojo subjekto ir koncesininko, todėl sutartys nevykdomos, nesilaikoma jose numatytų sąlygų, prasideda bylinėjimasis teismuose. Viešieji subjektai nepakankamai užtikrina sutarčių vykdymo kontrolę, tad nėra užtikrinama didžiausia nauda valstybei ir savivaldybėms įgyvendinant Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Tinkamai sudarytos koncesijų sutartys valstybei ar savivaldybėms galėtų tapti papildomų biudžeto įplaukų šaltiniu.

Vidaus reikalai

Bus baigtas per 3 mėn.

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Viešasis valdymas

Šiuo metu vykdomas

Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur.). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2020 m. centralizuotai atliekamos 127 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 216 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2022 m.: centralizuotai būtų atliekamos 353 įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 328 įstaigų personalo administravimo funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai atlikti šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Auditas padės užtikrinti, kad būtų taikomi efektyvesni centralizuotų funkcijų atlikimo būdai, sumažėtų Vyriausybei atskaitingų institucijų administracinė našta ir padidėtų jų pasitenkinimas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro veikla.

Žemės ūkis

Nepradėtas

Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė

Valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – kompetentinga Vyriausybės institucija. Išskiriamos 68 jos priežiūros sritys, kontroliuojama per 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojų, pienininkystės ūkių, gyvūnų laikymo vietų, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonių ir kt. Kasmet atliekama apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiriama per 4 tūkst. vartotojų skundų. Siekiant užtikrinti efektyvų kontrolės funkcijų vykdymą ir incidentų prevenciją, būtina aiški, grįsta rizikos vertinimu atrankos kontrolei sistema ir planavimas, leidžiantis pasiekti, kad patikrinimams būtų atrenkami rizikingiausi ūkio subjektai ar sritys, kontrolės procesas būtų organizuojamas kuo racionaliau išnaudojant turimus išteklius, o administracinės priemonės pagal kontrolės rezultatus būtų pakankamos ir rezultatyvios. Audito metu vertinsime ūkio subjektų ar sričių kontrolei atranką, rizikos vertinimą, kontrolės planų sudarymą, kontrolės proceso organizavimą ir vykdymą, pagal kontrolės rezultatus taikomas priemones, jų pakankamumą ir rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios darys įtaką pokyčiams vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę.

Rekomendacijų įgyvendinimas

Įgyvendintų*
Laukiama įgyvendinimo*
Neįgyvendintų*

* - Grafikuose įgyvendintoms rekomendacijoms priskirtos įgyvendintos ir iš dalies įgyvendintos rekomendacijos, laukiama įgyvendinimo - laukiama įgyvendinimo ir projektas registruotas Seime, neįgyvendintoms – visos kitos.
** - rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena dar nėra baigta.