Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais  (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Sisteminė painiava trukdo taupyti: valstybės valdymo išlaidų neįmanoma tiksliai suskaičiuotiValstybės kontrolės auditorių vertinimas „Ministerijų valdymo programų duomenų panaudojimas“ atskleidė sisteminę problemą – nors valstybė siekia taupyti, tačiau šiandien neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek išleidžiama valdymui.

Valdymo programose ministerijos privalo nurodyti, kiek valstybės biudžeto pinigų panaudoja savo veiklai vykdyti. Tiesa, tokia pareiga nenumatyta ministerijoms pavaldžioms įstaigoms, be to, neaišku, kurios išlaidos turi būti priskiriamos šioms programoms, todėl neįmanoma palyginti, kuri jų ir kiek išleido tam tikroms veikloms.

„Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti. Nėra aišku, kokie konkrečiai įstaigų duomenys turi būti priskiriami tik valdymo išlaidoms, todėl ministerijos tai daro savo nuožiūra. Tai reiškia, kad jos eikvoja savo išteklius rinkdamos duomenis, kurių neįmanoma palyginti tarp skirtingų ministerijų“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Iš visų 414 įstaigų, kurios gauna biudžeto asignavimus, tik 41 yra įpareigota valdymo programose pateikti informaciją, kiek pinigų panaudoja veiklai vykdyti, todėl matome tik fragmentišką, dažnai net klaidinantį administravimo kainos vaizdą. Tik iš dalies įstaigų surinktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti administravimo efektyvumą viešojo sektoriaus mastu.

2024 m. į valdymo programas buvo įtraukta 240 mln. Eur arba 2 proc. visų ministerijų panaudotų asignavimų. Tačiau tai ne visos valdymo išlaidos: valdymo paskirtį atitinkančios išlaidos įtrauktos ir į kitas – funkcijų vykdymo – programas. Be to, šis skaičius parodė tik pačių institucijų administravimui patiriamas išlaidas, neįtraukiant pavaldžių įstaigų. Tokiu būdu susidaro klaidingas įspūdis apie didelį valstybės valdymo efektyvumą.

Strateginio valdymo metodikoje išlaidų priskyrimas valdymo programoms apibrėžtas abstrakčiai. Ministerijų valdymo veikla yra panaši, tačiau įstaigos skirtingai atskiria išlaidas į valdymo programas. Pavyzdžiui, skiriasi darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidų paskirstymas. Vienos ministerijos visas išlaidas skiria valdymo programai, kitos tas pačias išlaidas paskirsto ir funkcijų vykdymo programoms. Dėl šios priežasties atsiskaitant, kiek valstybės pinigų panaudota už praėjusius metus, pateikiama informacija, kiek kainuoja valdymas, gali būti klaidinanti.

Anot valstybės kontrolierės, neturėdami išsamaus, palyginamo ir patikimo vaizdo, negalime įvertinti viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo ir užtikrinti, kad administravimui skiriami pinigai būtų naudojami racionaliai. Jei ministerijų darbuotojai apkraunami papildomu darbu, tačiau nėra aiški jo nauda, reikėtų rasti kitą būdą, kaip matuoti viešojo sektoriaus efektyvumą.

„Matau aiškią išeitį: sprendimų priėmėjams nedelsti, suremti pečius ir apibrėžti vieningą ir tikslią valdymo išlaidų skaičiavimo ir jų panaudojimo efektyvumo vertinimo tvarką visiems asignavimų valdytojams. Tik tada galėsime tiksliai žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja valdymas, kur galime taupyti, kokią efektyvinimo strategiją ir taktiką pasirinkti. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir didintų viešojo sektoriaus skaidrumą bei atskaitomybę. Šis darbas ypač aktualus dabar, kai visų lūkestis sutaupyti valdymo išlaidas yra išaugęs“, – siūlo valstybės kontrolierė.

Siekiant tobulinti ilgalaikį strateginį valdymą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su Lietuvos institucijomis 2022–2024 m. kūrė standartizuotą viešojo administravimo institucijų veiklos vertinimo sistemą. EBPO atkreipė dėmesį, kad turi būti vertinamas ne tik išlaidų dydis, bet ir jų efektyvumas. Jam matuoti turėtų būti sukurti visoms įstaigoms bendri rodikliai. Projekto rezultatai ir rekomendacijos yra perduoti Viešojo valdymo agentūrai, o jos vadovei 2025 metams iškeltas tikslas parengti ir pateikti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos rodiklių, kurie galėtų būti stebimi valstybės lygiu.
  
Vertinimo ataskaita: Ministerijų valdymo programų duomenų panaudojimas

 
Komentarams:

Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė efektyviai reaguoja į Seimo pavedimą: koreguojami metiniai audito planaiValstybės kontrolė, atsižvelgdama į Seimo pavedimą atlikti pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto auditą, efektyviai perskirsto savo išteklius ir atnaujina metinį veiklos planą. Šie pokyčiai užtikrins, kad auditas būtų laiku įgyvendintas, kartu išlaikant kitų svarbių valstybės sričių priežiūrą.
  
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia: „Esame įsipareigoję tinkamai vykdyti Seimo pavedimus ir pasirengę adaptyviai koreguoti savo veiklos prioritetus, kad užtikrintume efektyvią valstybės lėšų naudojimo priežiūrą. Šis metinio veiklos plano koregavimas leidžia sutelkti dėmesį į naują, strategiškai svarbų jūrinio vėjo elektrinių parko projektą, tuo pat metu užtikrinant, kad kiti nacionalinio saugumo auditai bus atlikti nuosekliai ir kokybiškai.“
  
Pagrindiniai metinio veiklos plano pakeitimai:

  • Pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ auditas, kurio metu bus vertinamas lėšų panaudojimo pagrįstumas ir teisėtumas, rizikų pasidalijimas ir poveikis valstybės interesams, bus baigtas jau šių metų lapkričio 15 d.
  • Optimizuojant išteklius, auditas „Saugaus eismo gerinimo priemonių veiksmingumas“ šiais metais nebus vykdomas. Jo planavimo metu sukaupta patirtis bus panaudota ateities veiklose, o audito sritį įtraukiame į stebimų rizikų sąrašą.
  • Atsakingai vykdysime nacionalinio saugumo auditus, todėl du svarbūs šios srities auditai bus pradėti vėliau, siekiant ir toliau užtikrinti maksimalų dėmesį ir išsamumą:
  • auditą „Infrastruktūros projekto įgyvendinimo Rūdninkų kariniame poligone valdymas“, kuris įvertins, ar infrastruktūra Vokietijos brigadai bus sukurta laiku, planuojama pradėti 2025 m. gruodžio mėn.;
  • auditas „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas“, kuris įvertins apsaugos sistemų efektyvumą ir atitiktį grėsmėms, bus pradėtas 2025 m. lapkričio mėn.

Valstybės kontrolė ir toliau lieka įsipareigojusi užtikrinti atsakingą ir skaidrią valstybės išteklių panaudojimo priežiūrą bei kontrolę, prisitaikydama prie kintančių aplinkybių ir valstybės prioritetų.

Atnaujintą Valstybės kontrolės 2025 m. veiklos planą galite rasti čia

Šiuo metu atliekamų auditų sąrašą galite rasti čia

Komentarams:  
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]


FOTO: Freepik

  • Valstybė dar nepasirengusi užtikrinti visų gyventojų apsaugos ekstremaliųjų situacijų ar karo atveju – daugiau nei pusė savivaldybių neturi galimybių užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos priedangose. Jose trūktų vietos maždaug 361 tūkstančiui žmonių.
  • Priedangoms numatyti senos statybos statiniai, nevertinant jų techninių galimybių atlaikyti sprogimo bangą ir apsaugoti žmones nuo griūties. Net 91 proc. šių patalpų nėra pritaikytos žmonėms su negalia.
  • Trūksta aiškaus atsakomybės paskirstymo ir pasirengimo mechanizmų. Priedangoms parinktų statinių valdytojai nėra informuoti ir apmokyti, ką turėtų daryti, kad per 12 valandų, gavus ekstremaliosios situacijos vadovo pranešimą, priedangos būtų paruoštos.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įspėja: priedangų sistema neatitinka poreikių361 tūkstančių gyventojų Lietuvoje trūktų vietos priedangose – valstybė nepasirengusi juos apsaugoti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Net 33 iš 60 savivaldybių nepasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos. Tai parodė Valstybės kontrolės atliktas audito „Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“ išankstinis tyrimas.

Ekstremaliosios situacijos ar karo metu be priedangos liktų tūkstančiai gyventojų

Pagal teisės aktus, miesto savivaldybėse esančiose priedangose turėtų tilpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, rajonuose – 40 proc. Iš viso valstybė turi būti pasirengusi apsaugoti bent 1,5 mln. žmonių. 2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų, tačiau jose vis tiek trūktų vietos maždaug 361 tūkstančiui žmonių.

„Šis skaičius verčia abejoti, ar civilinės saugos sistema šiandien galėtų efektyviai veikti kilus realiai grėsmei. Nors gyvename geopolitinės įtampos sąlygomis, priedangų tinklas dar tik kuriamas. Kyla pagrįstų abejonių, ar jis būtų reali apsauga gyventojams“, – pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Realios grėsmės atveju dalis priedangų gali būti neprieinamos arba netinkamos apsaugai

Pasak valstybės kontrolierės, atlikdama išankstinį audito tyrimą, Valstybės kontrolė pastebėjo rimtų trūkumų, susijusių su priedangų parinkimu, pasirengimo organizavimu ir naudojimo užtikrinimu. Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškaus reglamento dėl techninių reikalavimų priedangoms, parenkant jas senos statybos pastatuose. Nėra aišku, ar tokios patalpos apskritai pajėgtų atlaikyti sprogimo bangą ir apsaugoti nuo griūties. Verta pažymėti, kad tik nuo 2024 m. naujai statomiems statiniams yra numatyti konkretūs priedangų įrengimo reikalavimai, tačiau visos savivaldybių parinktos priedangos yra senesnės statybos objektuose, kuriems šie reikalavimai netaikomi.

Pasitaikė atvejų, kai priedangoms priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios. Pavyzdžiui, į galimų kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sąrašą buvo įtraukta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau jos valdytojas apie šį sprendimą nebuvo informuotas, o pats objektas, būdamas strateginės reikšmės, yra galimas taikinys karo atveju ir neatitinka reikalavimų gyventojų apsaugai užtikrinti. Tokie pavyzdžiai rodo riziką, kad realios grėsmės atveju visuomenės apsaugai skirti statiniai gali būti neprieinami.

Dėl viešosios infrastruktūros stokos kai kuriose savivaldybėse priedangos buvo parenkamos daugiabučių rūsiuose. Tačiau buvo savivaldybių, kuriose daugiabučių gyventojai priešinosi namų įtraukimui į priedangų sąrašą, baimindamiesi išaugusios grėsmės karinio konflikto atveju ir vengdami papildomos atsakomybės užtikrinant tinkamą priedangų paruošimą. Tai viena priežasčių, kurias savivaldybės nurodė aiškindamos, kodėl rajone numatyta nepakankamai priedangų.

Dauguma priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia

Vienas iš svarbių kriterijų, savivaldybėms parenkant kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, turėtų būti asmenų su negalia poreikiai, kurie turėtų būti aptariami ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesams. Vis dėlto audito metu nė viena iš vertintų savivaldybių negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių, kad tokios konsultacijos vyko. Faktas, kad absoliučiai didžioji dalis (91,2 proc.) parinktų priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia, rodo, kad šis priedangų atrankos kriterijus buvo ignoruojamas. Priedangoms dažnai parenkami senos statybos pastatų rūsiai, į kuriuos savarankiškai patekti gyventojams, turintiems judėjimo sunkumų, yra praktiškai neįmanoma. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta šios problemos rimtumą ir 2025 m. skyrė finansavimą 147 priedangų pritaikymui riboto judumo asmenims. Vis dėlto šis žingsnis išspręs tik nedidelę dalį problemos.

Priedangų paruošimas naudojimui – be aiškių procedūrų ir atsakingų asmenų

Pagal galiojančius teisės aktus, priedangos turi būti paruoštos per 12 valandų nuo ekstremaliosios situacijos vadovo pranešimo. Kiekviena savivaldybė privalo turėti aiškų veiksmų planą, kaip per šį laiką priedangos bus paruoštos naudoti. Tam būtina, kad pastatų valdytojai būtų iš anksto apmokyti. Vis dėlto apklausus pastatų valdytojus paaiškėjo, kad jie nežinojo net tokių pirminių techninių dalykų: kas turi atrakinti priedangos duris, pasirūpinti jos paruošimu, įranga, sanitarinėmis sąlygomis. Trūksta ne tik veiksmų plano, bet ir aiškiai paskirtų atsakingų asmenų. Toks neapibrėžtumas gali lemti chaosą kritiniu momentu ir situaciją, kai net paskelbtos priedangos realiai gali būti neprieinamos.

„Neužtenka vien sužymėti priedangas žemėlapyje. Mūsų auditas parodė atsakomybės vakuumą ir aiškių algoritmų trūkumą. Statinių valdytojai dažnai nežino, ką daryti kritiniu momentu, ir tai gali sukurti chaosą lemiamu momentu, kuris gali paversti priedangas neprieinamomis, net jei jos ir yra įtrauktos į sąrašus. Būtina kuo greičiau užtikrinti, kad kiekvienas sistemos elementas žinotų savo vaidmenį ir būtų pasirengęs organizuotai veikti“, – teigė valstybės kontrolierė.

Valstybės kontrolės išvados yra ne tik pavojaus signalas, bet ir raginimas veikti. Reikia konkrečių sprendimų: techninių reikalavimų, veiksmų planų ir mokymų pastatų valdytojams, reguliaraus pasirengimo patikrinimo. Tik taip galima užtikrinti, kad priedangos bus tinkamos, kur žmonės prireikus galėtų apsisaugoti, o ne tik dar vienas pažymėtas taškas popieriuje.


Išankstinio tyrimo ataskaita: Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra


Komentarams:

Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Šiuo metu vykdomas

Inovacijų skatinimo sistema

Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina inovacijas visuose verslo vystymo etapuose.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Šiuo metu vykdomas

Sveikatos apsaugos srities informacinių išteklių valdymas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir e-Sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Kultūra ir visuomenės informavimas

Šiuo metu vykdomas

Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-04-17 nutarimu Nr. XV-171.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Socialinė apsauga ir užimtumas

Šiuo metu vykdomas

Aktyvaus senėjimo skatinimas

Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir sveikatą gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai. Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau/100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. senyvo amžiaus žmonių gerovės pažangai matuoti numatytas rodiklis „Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) skurdo rizikos lygis“ reikšmingai negerėja (2023 m. 36,1 proc., 2018 m. 37,7 proc.). Audito metu vertinsime, ar vykdomos priemonės efektyviai sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą problemas, ar ilgalaikės strategijos sudaro sąlygas aktyviam senėjimui būsimų vyresnių žmonių kartoms, skatindamos jų socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Šiuo metu vykdomas

Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Švietimo įstatyme nustatyta, kad kiekvienas užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kintanti politinė ir ekonominė pasaulio situacija lėmė imigracijos srautų augimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2021 metų mokinių užsieniečių Lietuvoje skaičius didėja: 2021–2022 m. m. jų buvo 2 005 mokinių, 2022–2023 m. m. 11 003, 2023– 2024 m. m. 11 524, 2024–2025 m. m. 12 648. Iš 2024–2025 m. m. mokinių 79 proc. sudarė vaikai iš Ukrainos, 11 proc. iš Baltarusijos. 2024 m. Europos Komisijos pateiktoje apžvalgoje apie vaikų iš Ukrainos įtraukimą į ES švietimo sistemą teigiama, kad vis dar išlieka iššūkiai: nuo neatidėliotinos prieigos prie išsilavinimo suteikimo naujai atvykusiems iki mokymosi tęstinumo užtikrinimo; kalbos barjeras; mokinių gerovės užtikrinimas ir tinkamo mokytojų personalo prieinamumas. Pabrėžiama būtinybė toliau stengtis rinkti tikslią informaciją apie vaikų iš Ukrainos situaciją ES švietimo sistemose, ypač atsižvelgiant į ribotus duomenis pagal amžiaus grupes. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina visų užsieniečių vaikų integraciją, kaip valdomi iššūkiai, susiję su galimu jų skaičiaus augimu didėjančios imigracijos sąlygomis. Auditas prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Privalomojo bendrojo ugdymo realizavimas užsienio vaikams iš Ukrainos teritorijos“.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

Švietimo pagalba mokyklose

Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Еnergetika

Šiuo metu vykdomas

Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas

Efektyvus energijos vartojimas – vienas geriausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Taip pat yra perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyviai vartojant energiją mažinamas jos suvartojimas ir sąskaitos už elektros energiją. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. 2021–2030 m. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – sutaupyti 39,3 TWh ir sumažinti metinį energijos vartojimą nuo 64,74 iki 51 TWh. Šis tikslas susijęs su 2023 m. liepos mėn. Europos Tarybos sprendimu siekti ambicingesnių tikslų, t. y. iki 2030 m. ES lygmeniu 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą, palyginti su 2020 metais. Audito metu vertinsime, ar energijos vartojimo mažinimo priemonių įgyvendinimo eiga, tempas ir apimtis sudaro sąlygas pasiekti energijos taupymo tikslus 2030 metais.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Šiuo metu vykdomas

Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto auditas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-06-12 nutarimu Nr. XV-280.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2025 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2025 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Šiuo metu vykdomas

Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas

Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą. Audito metu vertinsime, ar sudarytas ir sukauptas valstybės rezervas pakankamas, tinkamas ir gali būti operatyviai pasitelkiamas, siekiant užtikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos bei nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Atsakingas Atitikties audito departamentas