Valstybinis auditas

Siekiant užtikrinti, kad gamtinės aplinkos kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei, mažėtų gamtos vertybių praradimo pavojus ir laiku būtų imtasi priemonių klimato kaitai mažinti, būtinas nuolatinis ir sistemingas gamtinės aplinkos būklės stebėjimas ir vertinimas. Sukurta gamtinės aplinkos stebėjimo sistema neužtikrina, kad keičiantis aplinkybėms (miestų ir pramonės plėtra, naujos infrastruktūros sukūrimas ir kt.) šios aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti gamtinės aplinkos kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai ne visada suinteresuoti pateikti informaciją apie realią gamtinės aplinkos būklę. Be to, nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visi (oro, vandens, dirvožemio ir kt.) stebėsenos duomenys. Audito metu bus analizuojama, ar turimi patikimi gamtinės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenys, pagal kuriuos parenkamos efektyvios priemonės gamtinės aplinkos sričių problemoms spręsti, ar priimami tinkami sprendimai, kurie užtikrintų, kad būtų sumažinta išmetamų teršalų įtaka gamtinei aplinkai ir klimato kaitai. Analizuosime, kokią įtaką COVID-19 padarė klimato kaitos tikslams ir numatytoms priemonėms klimato kaitai mažinti.

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėtų būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas, tvarkant miškus išlaikoma medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyra, užtikrinama miško naudojimo kontrolė. Vertinsime, kaip keitėsi medienos pardavimo apimtys ir kaina COVID-19 pandemijos metu.

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 31 registrą, iš jų 12 yra ypatingos svarbos. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų vartotojai patiria nepatogumų dėl lėto sistemų veikimo ir jų sutrikimų. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta apie 125 mln. vnt. paslaugų, joms taikoma daugiau kaip 300 skirtingų atlyginimo dydžių, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, pagrįstą atlyginimą už šių paslaugų teikimą, neapribojant svarbių paslaugų prieinamumo. Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, ar turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, ar tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos, ar taikoma skaidri, pagrįsta ir objektyvi tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pagrindu teikiamų paslaugų kainodara. Audito rezultatai prisidės prie aukštesnio Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių valdymo gebos lygio, pagerės informacinių išteklių pagrindu teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinti objektyvūs ir pagrįsti atlyginimo už visas teikiamas viešąsias paslaugas dydžiai.

Sporto plėtros dokumentuose užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami. Per pastaruosius 5 metus sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, sumažėjo 3 kartus, o tarptautinėse varžybose iškovotų medalių per metus sumažėjo 7 kartus (2019 m. iškovoti 2 medaliai). Sporto valdymo sritis vis dar stokoja patikimų duomenų, suteikiančių galimybes stebėti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Aukšto meistriškumo sporto veikla nėra pakankamai koordinuojama, o sporto šakų federacijų finansavimas orientuotas į ilgalaikių tikslų siekimą, sporto šakų plėtrą, gero valdymo principų diegimą ir sportininkų pamainos rengimą. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už veiklos rezultatą kontrolės mechanizmas nepakankamas. Valstybės mastu nėra vertinamas infrastruktūros prieinamumas ir galimybės sportininkams treniruotis ir rengtis varžyboms, sporto infrastruktūros plėtra vykdoma neturint aiškios strategijos, kad sporto objektai būtų ekonomiškai naudingi, maksimaliai panaudojami, atviri, universalūs. Iki šiol nesukurta nuosekli sportininkų rengimo ir perspektyvių jaunų sportininkų ugdymo bei šiuolaikinio aukšto meistriškumo sporto reikalavimus atitinkanti trenerių kompetencijų kėlimo sistema. Dėl COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos buvo nukeltos olimpinės žaidynės, sporto čempionatai ir varžybos, apribotos sportininkų treniruotės. Todėl gali būti neužtikrintas tinkamas aukšto meistriškumo sporto programų lėšų panaudojimas ir sportininkų pasirengimas čempionatams. Audito metu vertinsime, ar sukurtos sąlygos sportininkams siekti aukštų rezultatų ir rengti jų pamainą, ar tinkamai formuojama aukšto meistriškumo sporto politika, infrastruktūros plėtra, ar ugdomi jauni perspektyvūs sportininkai, kaip finansuojamos sporto federacijos.

Įvertinę audito metu surinktą informaciją ir atliktas audito procedūras, rezultatus pateiksime vertinimo ataskaitoje. Paskelbus karantiną gydymo ir globos įstaigų, socialinių paslaugų teikimo centrų veiklos prioritetai buvo nukreipti į pandemijos valdymą, todėl nebuvo galimybės planuota apimtimi atlikti audito procedūras. Siekiant racionaliai naudoti Valstybės kontrolės žmogiškuosius ir finansinius išteklius, audito metu surinkti įrodymai, atliktos apklausos ir atvejo tyrimai bus pateikti „Slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms“ vertinimo ataskaitoje.

Šalyje pastaraisiais metais augant ekonomikai nebuvo išspręstos esminės užimtumo problemos: dideli teritorinio nedarbo skirtumai (5 kartus skiriasi tarp savivaldybių), struktūrinis nedarbas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius, kvalifikuotos – trūkumas (trečdalis registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos). Pandemijos metu išaugo nedarbas ir jo padidėjimas vienas didžiausių ES: COVID-19 laikotarpiu registruotas nedarbas išaugo 2 kartus – iki 15 proc., Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per 2020 m. 9 mėn. išaugo nuo 6,3 iki 9,6 proc. (ES vidurkis – 7,5 proc.). Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai, skatinant jos atsigavimą ir mažinant nedarbą, todėl, padidėjus darbo ieškančių asmenų srautui, pasikeitus darbo rinkos poreikiams, reikia greitai ir sklandžiai organizuoti tarnybos veiklą naujomis sąlygomis. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Tačiau užimtumo rėmimo priemonių poveikis, mažinant nedarbą, per paskutinius 3 metus ne didėjo, o sumažėjo 0,4 proc., vykdomos priemonės netenkina darbo rinkos ir asmens poreikių. Siekdama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes, tarnyba įgyvendina ES projektus, tačiau neatliekama projektų analizė, nenaudingos projekto veiklos ne keičiamos į efektyvesnes, o tęsiamos. Dėl COVID-19 sukeltos krizės tarnybai atsirado papildomų funkcijų, padidėjo darbo krūvis, todėl, neperskirsčius funkcijų, sumažėjo darbo rinkos paslaugų ir priemonių prieinamumas. Vertinsime, ar tarnyba veiklos organizavimą, darbo procesus orientuoja į paslaugų prieinamumo ir kokybės, užimtumo priemonių efektyvumo didinimą, besikeičiančius darbo rinkos poreikius, į greitą ir tvarų įdarbinimą remiantis darbo rinkos analize, pažangių, lanksčių, veiksmingų metodų diegimą prisitaikant prie naujos, pandemijos krizės paveiktos darbo rinkos situacijos. Vertinsime, ar tarnyba užtikrino darbdaviams subsidijų mokėjimą prastovų laikotarpiu ir po prastovų, kaip nustatyta Užimtumo įstatyme, taikomų priemonių darbo vietoms išlaikyti taiklumą ir rezultatyvumą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires (2020-04-28) dėl jų veiklos krypčių įveikiant COVID-19 sukeltą krizę. Todėl vertinsime, ar Užimtumo tarnybos veiklos kryptys atitinka nustatytas šiose gairėse.

Lietuvoje vaikų gerovė atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių: UNICEF 2020 m. įvertinus vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, akademinius ir bendravimo įgūdžius, Lietuva užima 33 vietą tarp 38 šalių; blogiausias psichikos būklės ir paauglių savižudybių skaičiaus rodiklis – 36 vieta, pagal vaikų įgūdžius – 33. 2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai stebimi teigiami pokyčiai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, tačiau 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti, laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. – 2 534, 2019 m. – 2 204 vaikai), tačiau čia jų dalis iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Išlieka globėjų ir pagalbos jiems trūkumas, globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų nedaugėja (per 5 m. jų sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų). Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja, neužtikrinamas įvaikinimo proceso skaidrumas. Ekstremaliųjų situacijų atveju nepasirengta teikti pagalbą nuotoliniu ar kitais alternatyviais būdais: neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas, riziką patiriančių šeimų vaikams sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu, vaikai negauna visaverčio maitinimo ir kitų būtinų paslaugų, todėl didėja jų socialinė atskirtis. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir institucinės vaikų globos pertvarką, sistema užtikrina saugią aplinką kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje; ar imtasi taiklių priemonių apsaugoti vaikus nuo prievartos ir nepriežiūros dėl COVID-19 susidariusiomis ekstremaliomis sąlygomis; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus, siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais.

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Sprendimas netęsti audito buvo priimtas Teisingumo ministerijai užtikrinus skirti deramą dėmesį 2021 m. vasario 10 d. Valstybės kontrolės atlikto audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ rekomendacijų įgyvendinimui, pagrįstų notaro atlyginimo įkainių nustatymui bei praktinio įkainių taikymo analizei. Tolesnę proceso eigą Valstybės kontrolė stebės strateginio tyrimo ir rekomendacijų įgyvendinimo metu.

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Išbraukti auditą iš Valstybės kontrolės 2021 m. metinio veiklos plano nuspręsta, nes tęsti jį šiuo metu netikslinga. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad yra vykdoma strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, kuri turės įtakos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimui ir valdymui, neparengti ir nesuderinti naujojo 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio reglamentai, atitinkamai nesuderintos Lietuvos su Europos Komisijos 2021–2027 m. laikotarpio programos. Valstybės kontrolė Finansų ministeriją informavo apie išankstinio tyrimo metu nustatytus trūkumus dėl informacijos apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos šaltinių valdymo, kurie, mūsų nuomone, riboja galimybes viešojo ir privataus sektorių subjektams efektyviau pasinaudoti įvairesniais finansavimo šaltiniais vykdant Lietuvai svarbius projektus. Valstybės kontrolė stebės vykstančius pokyčius ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimo, administravimo srityse ir, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, bus vertinamas tikslingumas atlikti auditą.

Lietuvos valstybė 2019 m. pabaigoje įgyvendino savininkės teises ir pareigas 50-yje valstybės valdomų įmonių, kurios turi 43 patronuojamąsias įmones, savininkės (dalininkės) teises ir pareigas 158-iose viešosiose įstaigose, o savivaldybės – 247-iose įmonėse ir 510 viešųjų įstaigų. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių mokami dividendai bei pelno įmokos yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Siekiant gerinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdyseną ir didinti jų veiklos efektyvumą, periodiškai peržiūrimas teisinis reguliavimas. Vis dar trūksta bendro praktikos taikymo nustatant aiškius valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje tikslus, didinant veiklos skaidrumą, planuojant ir vykdant jų veiklos priežiūrą, atskiriant įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. Todėl neužtikrinama valstybės ir savivaldybės įmonių bei viešųjų įstaigų optimalus portfelis, veiklos skaidrumas ir maksimali grąža. Audito metu vertinsime valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumą, joms keliamus tikslus ir jų įgyvendinimo kontrolę, veiklos koordinavimą ir skaidrumą, valdymo organų veiklą, finansinius rodiklius, vykdomus viešuosius pirkimus. Vertinsime valstybės įmonių patronuojamųjų įmonių ir jų paskesnių eilių patronuojamųjų įmonių valdyseną. Dėl COVID-19 įvestas karantinas turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, todėl audito metu papildomai vertinsime, kaip buvo spendžiamos kilusios problemos, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų finansinį stabilumą.

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei bei turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos. 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, dėl to operatyviau reaguojama į įvykius, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės. Statistika rodo, kad, nors užregistruotų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius Lietuvoje mažėja nuo 2 257 veiklų 100 tūkst. gyventojų (2017 m.) iki 1 841 (2019 m.), tačiau kasmet didėja nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų, skaičius (2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 7,3 proc., 2019 – 8,9 proc.). Policija ištiria vidutiniškai apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau vagysčių (26,3 proc.) ar sukčiavimų (45,2 proc.) ištiriama mažai. Pareigūnai savo veikloje susiduria su rizika sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. Nagrinėsime, kaip buvo organizuojamas reagavimo į gautus pranešimus procesas, užtikrinant tvarką ir visuomenės saugumą COVID-19 viruso sukeltos pandemijos metu.

Valstybės biudžeto išlaidos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklai vykdyti didėja: 2019 m., palyginti su 2017 m., išlaidos padidėjo 15 proc. – iki 107 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį gaisrų padaugėjo 23 proc. Ne visada užtikrinama tinkama pajėgų parengtis atlikti gaisrų gesinimo, žmonių ir turto gelbėjimo veiksmus gaisro metu. Išlieka palyginti dideli gaisrų padaryti nuostoliai. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,6 karto daugiau gaisruose žuvusių asmenų negu vidutiniškai pasaulyje. Daugėjant gaisrų atvirose teritorijose, 2,5 karto padidėjo jų išdegintas plotas. Audito metu vertinsime, ar pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis garantuoja efektyvų šių funkcijų vykdymą. Planuojame pateikti rekomendacijas, padėsiančias efektyviau organizuoti priešgaisrinę saugą.

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur.). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2020 m. centralizuotai atliekamos 127 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 216 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2022 m.: centralizuotai būtų atliekamos 353 įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 328 įstaigų personalo administravimo funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai atlikti šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Auditas padės užtikrinti, kad būtų taikomi efektyvesni centralizuotų funkcijų atlikimo būdai, sumažėtų Vyriausybei atskaitingų institucijų administracinė našta ir padidėtų jų pasitenkinimas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro veikla.

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.