Valstybinis auditas

Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:

Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

VALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms.

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi.

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.

Valstybės kontrolė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant, kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Inovacijų politika ir finansavimas neužtikrina kelio nuo tyrimų iki rinkos

2026-08-04 Valstybinis auditas

Lietuvoje neužtikrinamas nuoseklus inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje – didžiausia finansavimo dalis tenka produktų plėtrai ir eksportui (1,83 mlrd. Eur), o tyrimams ir prototipų kūrimui skiriama gerokai mažiau (atitinkamai 206,7 mln. Eur ir 491 mln. Eur).
Finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, todėl verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo tyrimų iki komercializavimo.
Net ir sukūrus produktą, jo vertė dažnai lieka neapsaugota – iš 30 auditorių vertintų projektų patentuotas tik vienas rezultatas, nors 27 atvejais produktai buvo sukurti arba komercializuoti.
Valstybės kontrolė rekomenduoja sukurti vientisą inovacijų finansavimo grandinę ir užtikrinti nuoseklią pagalbą viso patentavimo proceso metu.

Iliustracija pranešimui spaudai Inovacijų politika ir finansavimas neužtikrina kelio nuo tyrimų iki rinkos Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti sukurtos 174 finansavimo priemonės, tačiau jos nesudaro nuoseklios grandinės nuo mokslinių tyrimų iki rinkai parengto ir intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto produkto. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama gerokai mažiau finansavimo nei produktų plėtrai ir eksportui, o net ir sukurti ar komercializuoti produktai retai apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.

Dėl to inovacijų kelias gali nutrūkti du kartus – perspektyvioms idėjoms pereinant iš vieno kūrimo etapo į kitą ir siekiant apsaugoti jau sukurtus rezultatus bei paverčiant juos ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu.

„Inovacijų politika negali baigtis finansavimo skyrimu. Valstybės tikslas – sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau idėjų nueitų visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir taptų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotais sprendimais. Tam neužtenka pavienių priemonių – reikia vientisos sistemos, kuri viešąsias investicijas paverstų ilgalaike nauda šalies ekonomikai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Finansavimo priemonės neužtikrina vientisos inovacijų grandinės

2022–2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. Eur.

Didžiausia finansavimo dalis skirta sukurtų produktų plėtrai ir eksportui – 1,83 mlrd. Eur. Prototipų kūrimui numatyta 491 mln. Eur, o moksliniams tyrimams – 206,7 mln. Eur. Tai rodo, kad inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į vidurinę ir vėlyvąją inovacijų ciklo dalį, o ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama mažiau dėmesio.

Auditas parodė, kad finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, o ne vientisa sistema. Dėl nepakankamo jų tarpusavio susiejimo verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, todėl dalis projektų taip ir nepasiekia rinkos. Tai patvirtina ir audito rezultatai – nebuvo nustatyta nė vieno projekto, gavusio finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose.

Sukurta vertė ne visada apsaugoma

Auditas atskleidė, kad net ir sukūrus ar komercializavus produktą, jo intelektinė nuosavybė dažnai lieka neapsaugota. Iš 30 vertintų projektų 27 atvejais buvo sukurti arba komercializuoti produktai, tačiau patentuotas tik vienas. Tai rodo, kad valstybės investicijomis sukurti produktai ne visada apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.

Nepakankamą dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai atspindi ir bendri šalies patentavimo rodikliai. 2022–2025 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai išduoti 26 nacionaliniai patentai milijonui gyventojų. Pažymėtina, kad patentų paraiškų skaičius Lietuvoje daugiau kaip tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – 2024 m. Lietuvoje pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152.

Tai lemia sisteminės priežastys. Patento išdavimas trunka vidutiniškai 2–5 metus, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės galioja tik 1–24 mėnesius, todėl įmonės gali nespėti jomis pasinaudoti. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes.

Nuo pavienių priemonių – prie vientisos inovacijų sistemos

Valstybės kontrolė rekomenduoja pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visais etapais – nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai. Taip pat siūloma sukurti nuoseklią finansinę ir ekspertinę pagalbą viso patentavimo proceso metu – nuo MTEP rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo.

Įgyvendinus rekomendacijas siekiama, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose, dalis padidėtų nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP projektų rezultatų dalis – nuo 3 iki 20 proc.


Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė,
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja
mob. +370 684 84 573, el. p. [email protected]

Švietimo pagalbos specialistai skęsta biurokratijoje – metodinis chaosas ir perdegimas stabdo įtraukųjį ugdymą

2026-07-27 Valstybinis auditas

Iliustracija pranešimui spaudai Švietimo pagalbos specialistai skęsta biurokratijoje – metodinis chaosas ir perdegimas stabdo įtraukųjį ugdymą Daugiau nei pusei Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vis dar trūksta švietimo pagalbos specialistų. Nors valstybė ir savivaldybės didina finansavimą, taiko specialistų pritraukimo priemones ir skatina rinktis šias profesijas, specialistų stoka išlieka. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.

„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas. Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Dideli krūviai – didžiausia kliūtis padėti vaikams

Sisteminį specialistų stygių aiškiai iliustruoja audito skaičiai. 2025 m. 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių. Nors net 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. 2025 m. šalies darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, kai tuo tarpu darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.

Valstybės kontrolės atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, kad būtent per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams. Nesant pakankamam darbuotojų skaičiui, esami specialistai priversti rūpintis gerokai per dideliu mokinių skaičiumi, todėl tiesioginei, individualiai pagalbai lieka kritiškai per mažai laiko.

Dideli specialistų krūviai paliečia ne tik vaikus, kuriems reikia pagalbos, bet ir mokytojus. Audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes pastarieji mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.

Biurokratinė našta atima laiką iš vaikų

Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, net 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.

Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.

Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka. Trūkstant vienodų vertinimo instrumentų ir aiškių metodikų, tenka dirbti pagal skirtingas praktikas, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir papildomai skirti laiko dokumentavimui. Tai didina administracinę naštą ir mažina laiką, kurį būtų galima skirti vaikų poreikiams.

Dideli krūviai tenka ir mokinio padėjėjams

Analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis net 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui dažnai tenka iškart keli itin sudėtingi elgesio ar emocijų sutrikimų atvejai.

Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms. Dėl šios priežasties jie fiziškai nespėja atsidurti ten, kur pagalbos reikėtų labiausiai, todėl dalis mokinių ir mokytojų pamokų metu lieka be jokios paramos.

Papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – net 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas. Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į pagrindinę savo misiją – kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.

Norint išsaugoti specialistus, neužtenka tik pritraukti naujų: Valstybės kontrolė teikia savo rekomendacijas

Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms pateikė konkrečias rekomendacijas. Pirmiausia, siekiant sukurti veiksmingą ugdymo aplinką ir sistemiškai spręsti darbuotojų stygiaus problemą, ministerijai rekomenduojama diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.

Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.

Galiausiai, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.


Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė ragina mažinti biurokratiją inovatyviam verslui: mokesčių lengvatomis naudojasi mažiau nei pusė įmonių

2026-07-23 Valstybinis auditas

2022–2024 m. taikomos pelno mokesčio lengvatos, skirtos inovacinei veiklai skatinti, valstybės biudžetui kasmet vidutiniškai kainavo 179 mln. Eur.
Mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių pasinaudojo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) mokesčių lengvata.
Per trejus metus bendras lengvata pasinaudojusių įmonių skaičius sumažėjo 5 proc.
Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi lengvata ir sumažinti administracinę naštą, ypač smulkiajam verslui.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė ragina mažinti biurokratiją inovatyviam verslui: mokesčių lengvatomis naudojasi mažiau nei pusė įmonių Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokestinėmis paskatomis. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas parodė, kad viena svarbiausių inovacijų skatinimui skirtų mokesčių lengvatų nepasiekia reikšmingos dalies inovatyvaus verslo. Lengvata, skirta MTEP, pasinaudoja mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių.

„MTEP mokesčių lengvata šiandien nesukuria jai numatytos vertės, nes pati valstybė jos kelyje stato biurokratinius barjerus. Kai daugiau nei pusė įmonių atsisako lengvatos vien dėl administracinės naštos ir reikalavimo kartoti duomenis, kuriuos institucijos jau turi savo registruose, neišnaudojame didžiulio valstybės resursų panaudojimo potencialo. Mokesčių paskatos privalo skatinti inovatyvų proveržį, o ne primesti verslui funkcijas, kurias skaitmenizuota valstybė gali atlikti pati“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Mokesčių lengvata pasinaudoja tik dalis inovatyvaus verslo

Nors valstybė inovacijas skatina ir tiesioginiu finansavimu, ir mokesčių lengvatomis, šiomis galimybėmis naudojasi ne visos įmonės. Iš 301 įmonės, gavusios tiesioginę valstybės paramą inovacijoms, MTEP mokesčių lengvata papildomai pasinaudojo tik 122 (t. y. 41 proc.). Be to, bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 2 869 iki 2 714.

Kodėl verslas nesinaudoja lengvata?

Audito metu nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra sudėtingas administravimas, dideli dokumentavimo reikalavimai ir neapibrėžtumas dėl MTEP veiklos vertinimo.

Apklaustos įmonės dažniausiai nurodė, kad lengvata joms nėra aktuali dėl pelno nebuvimo ankstyvaisiais veiklos metais (24 proc.), trūksta kompetencijų tinkamai dokumentuoti MTEP veiklą (17 proc.), administravimo procesas pernelyg sudėtingas ir ilgai trunkantis (16 proc.), o dalis įmonių baiminasi, kad deklaruotos išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla.

Nustatyta, kad sistema vis dar reikalauja perteklinių procedūrų. Norėdamos pasinaudoti mokesčių lengvatomis ar finansavimu inovacijoms kurti ir diegti, įmonės turi pateikti ir dokumentus, kuriuos valstybės institucijos jau turi savo registruose. Pavyzdžiui, pareiškėjų prašoma Inovacijų agentūrai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai pakartotinai pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas ar MTEP išlaidų ataskaitas, nors šie dokumentai jau buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybės duomenų agentūrai.

Auditas taip pat parodė, kad administracinė našta ypač apsunkina mažas ir labai mažas įmones. Nors beveik pusė MTEP lengvata besinaudojančių įmonių yra labai mažos, joms taikomi tokie pat dokumentavimo reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms.

Ką siūlo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi MTEP mokesčių lengvata ir mažinti administracinę naštą verslui. Siūloma įteisinti standartizuotų įkainių modelį, sukurti informacijos apsikeitimo sprendimus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės duomenų agentūros ir administruojančių institucijų dėl MTEP išlaidų duomenų naudojimo, patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašus ir užtikrinti, kad pareiškėjams nereikėtų pakartotinai teikti valstybės institucijų jau turimų duomenų. Taip pat išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą, bei peržiūrėti perteklinius administracinius reikalavimus.

Tikimasi, kad įgyvendinus šias rekomendacijas MTEP mokesčių lengvata pasinaudos gerokai daugiau tiesioginę valstybės paramą inovacijoms gavusių įmonių – jų dalį siekiama padidinti nuo 41 iki 80 proc.

Valstybės taikomos paskatos turi būti ne tik finansiškai patrauklios, bet ir paprastai prieinamos. Kuo mažesnė administracinė našta verslui, tuo didesnė tikimybė, kad mokesčių lengvatos paskatins investicijas į inovacijas ir sukurs didesnę grąžą valstybei.


Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Daugiau aktualijų

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinka, miškai ir klimato kaita

Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas

Lietuvos miškai ir saugomos teritorijos reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kadangi miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra svarbūs nacionalinių klimato kaitos tikslų pasiekimui, jų atsparumas šios kaitos poveikiui ypač reikšmingas. Valstybės kontrolės 2022 m. atlikto audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja, ypač miškingumo didinimo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo srityse. 2030 m. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatytas tikslas užtikrinti, kad saugomos teritorijos sudarytų bent 30 proc. šalies teritorijos, o trečdalis jų būtų griežtai saugomos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2025 m. spalio 15 d. duomenimis, bendras saugomų teritorijų plotas (rezervatai, draustiniai, parkai ir kt.) sudaro apie 18,5 proc. visos šalies teritorijos, o griežtai saugomos teritorijos (rezervatai) sudaro tik apie 0,7 proc. šalies teritorijos. Europos Komisija (EK) yra išreiškusi susirūpinimą dėl sisteminių trūkumų nustatant ir užtikrinant „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, pabrėždama, kad Lietuva vėluoja užbaigti būtinus veiksmus dėl saugotinų teritorijų ir nenustatė pakankamai išsamių ir kiekybiškai apibrėžtų šių teritorijų apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų valdymas užtikrina ES biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą ir atsparių miškų kūrimą, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius. Bus analizuojama, ar užtikrinamas balansas tarp miškų apsaugos funkcijų ir ūkinės veiklos, kaip įgyvendinama ES biologinės įvairovės strategija ir kaip valdomi informaciniai ištekliai. Auditas taip pat prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Miškų valdymo pritaikymas klimato kaitai".

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Sveikatos apsaugos srities informacinių išteklių valdymas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir E.sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Sveikatos apsauga

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veikla ir finansų valdymas

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra viena didžiausių Lietuvos ligoninių, teikiančių aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančių nuolatinį pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Blogėjanti šios įstaigos finansinė situacija, 2025 m. didėjant patiriamiems nuostoliams, kelia reikšmingas rizikas finansiniam stabilumui. Kadangi Santaros klinikų veikla yra strategiškai svarbi visos šalies sveikatos sistemai, todėl ypatingai svarbu užtikrinti šios įstaigos subalansuotą veiklą, būtiną tiek kasdienės veiklos tęstinumui, tiek ilgalaikiam tvarumui. Pastaraisiais metais įvyko reikšmingi pokyčiai prijungiant prie Santaros klinikų kitas įstaigas – 2024 m. įsteigtas Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika, 2025 m. – filialas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos taip pat atlieka svarbų vaidmenį valstybės pasirengime ekstremalioms situacijoms – karo grėsmei, didelio masto nelaimėms ir epidemiologiniams protrūkiams. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą jose kuriami infekcinių ligų klasteriai, kurie turėtų sustiprinti visos sveikatos sistemos atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veiklos ir finansų valdymas sudaro prielaidas tvariai ir finansiškai subalansuotai veiklai. Bus analizuojama, ar paslaugos organizuojamos efektyviai, ištekliai naudojami racionaliai, ar valdymo sistema užtikrina veiksmingą sprendimų priėmimą, grindžiamą stebėsenos ir analizės duomenimis. Taip pat bus vertinamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, įskaitant karo grėsmei ir infekcinių ligų klasterio kūrimo pažanga, jo įrengimo viešieji pirkimai bei sutarčių vykdymas.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Neformaliojo vaikų švietimo sistema

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) – svarbi švietimo sistemos dalis, padedanti visapusiškai ugdyti vaikų gebėjimus, kūrybiškumą, socialinius ir emocinius įgūdžius, skatinti jų saviraišką. NVŠ paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, sudarant sąlygas tapti aktyviais ir pilietiškai brandžiais visuomenės nariais. 2016 m. įvestas NVŠ krepšelis padidino švietimo paslaugų teikėjų skaičių, programų įvairovę. Valstybės finansavimas NVŠ kasmet auga – nuo 9,72 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m. Krepšelio dydis išlieka nekintantis ir siekia 15–25 Eur (specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams – dvigubai didesnis). Tikslinio finansavimo programose dalyvauja palyginti nedidelė dalis vaikų: 2024 m. – apie 31,1 proc. (2023 m. – 27,5 proc.), specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų – 35,9 proc. (2023 m. – 30,7 proc.) Neformalusis ugdymas atlieka svarbų socialinį vaidmenį – mažina švietimo ir socialinius netolygumus tarp savivaldybių, suteikia vaikams iš įvairių socialinių aplinkų galimybę tobulėti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Kokybiškas laisvalaikio užimtumas veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią elgesio problemoms, emociniams sunkumams ir ankstyvam pasitraukimui iš švietimo sistemos. Audito metu bus vertinama, ar neformaliojo vaikų švietimo sistema ir jos finansavimas yra efektyvūs ir leidžia pasiekti numatytus tikslus valstybės ir savivaldybių lygmenyje. Bus analizuojama, ar sistema užtikrina galimybes visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių ir augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, gauti kokybiškas ir jų poreikius atitinkančias paslaugas, ar lėšos naudojamos efektyviai ir pagal paskirtį ir ar užtikrinama jų panaudojimo kontrolė.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Švietimo pokyčių planavimo ir įgyvendinimo veiksmingumas užtikrinant sąlygas mokinių pasiekimams

Mokinių pasiekimai yra vienas pagrindinių švietimo sistemos rezultatų rodiklių, turinčių ilgalaikę įtaką šalies žmogiškojo kapitalo plėtrai, socialiniam teisingumui ir ekonominiam konkurencingumui. Vienas svarbiausių valstybės vaidmenų šioje srityje – formuoti nuoseklią ir įgyvendinimui pritaikytą švietimo politiką, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas visiems mokiniams siekti pažangos. Pastaraisiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo esminius pokyčius – buvo priimti strateginiai sprendimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo, mokymo priemonių aprūpinimo, pertvarkyta valstybinių brandos egzaminų (VBE) struktūra ir įvesti nauji jų vertinimo principai. Šie sprendimai turėjo būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, kuri yra pagrindinė švietimo politikos įgyvendinimo institucija bendrojo ugdymo lygmenyje. 2025 m. VBE vertinimo komitetų priimti sprendimai prie VBE rezultatų pridėti papildomus 10 taškų išryškino pokyčių įgyvendinimo trūkumus, susijusius su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo priemonių prieinamumu, bendrojo ugdymo pasiekimų (VBE) užduočių rengimo ir egzaminavimo procesu. Audito metu vertinsime, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų išteklių panaudojimas.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Transportas ir ryšiai

Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas

„Rail Baltica“ yra didžiausias tarpvalstybinis infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, turintis didžiulę ekonominę ir geopolitinę reikšmę. Jis ne tik integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrindamas spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą bei skatindamas investicijas, bet ir stiprins regiono saugumą. Projektas mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Atlikus 2024 metais „Rail Baltica“ projekto vertinimą nustatyta, kad visiškam jo įgyvendinimui reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Tai kelia riziką dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir terminų laikymosi. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro audito metu bus vertinama, ar projekto eigos ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Bus analizuojamas viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo efektyvumas, ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimas, priemonių pakankamumas finansavimo ir vėlavimo rizikoms mažinti.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Infrastruktūros projekto įgyvendinimo Rūdninkų kariniame poligone valdymas

Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektas yra strategiškai svarbus siekiant laiku turėti įrengtą priimančiosios šalies infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti. Didžiąją projekto dalį sudaro karinio miestelio vystymas, kuris vykdomas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Krašto apsaugos sistemoje veikiančios Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, šio projekto infrastruktūros įsigijimų 2024–2025 m. vertė sudaro 1,9 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į projekto ir finansinę apimtį bei terminų svarbą, jo valdymas itin svarbus užtikrinant sėkmingą įgyvendinimą iki 2027 m. pabaigos. Audito metu vertinsime, ar Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projekto valdymas užtikrins Vokietijos brigadai priimti reikiamos infrastruktūros sukūrimą laiku.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas

Per pastaruosius penkerius metus gynybos finansavimas Lietuvoje sparčiai augo – nuo 1,8 mlrd. Eur 2020 m. iki daugiau kaip 3,3 mlrd. Eur 2025 m. Planuojama, kad artimiausiais metais asignavimai viršys 4,8 mlrd. Eur ir sudarys daugiau kaip 5 proc. BVP. Reikšminga šių lėšų dalis skiriama karinės technikos įsigijimams ir infrastruktūros plėtrai, tačiau logistikos pajėgumų stiprinimas ir procesų tobulinimas vyksta lėčiau. Logistika yra būtina kariuomenės veikimo parengties sąlyga – nuo jos priklauso tinkamas vienetų aprūpinimas, veiksmingas išteklių panaudojimas ir gynybos sistemos atsparumas. Logistikos infrastruktūros plėtra, personalo stiprinimas ir atsargų valdymas išlieka reikšmingais iššūkiais. Nepakankamas logistikos sistemos efektyvumas gali riboti kariuomenės veikimo parengtį, tinkamą vienetų aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Šie iššūkiai ypač aktualūs dabartinėje saugumo situacijoje, kai stiprinama kariuomenės divizijos struktūra, plečiami sąjungininkų pajėgumai ir didėja priimančiosios šalies paramos poreikis. Efektyvus logistikos valdymas lemia kariuomenės pasirengimą veikti tiek taikos, tiek krizių ar karo metu, o nepakankamas koordinavimas, planavimas ar išteklių paskirstymas mažina gynybos sistemos veiksmingumą ir atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas užtikrina tinkamą aprūpinimą, veiksmingą išteklių panaudojimą ir kariuomenės veikimo parengtį. Bus analizuojama, ar logistikos valdymas aiškiai apibrėžtas, suderintas su kariuomenės modernizacijos planais ir užtikrina koordinuotą sprendimų priėmimą; ar logistikos procesai (tiekimas, transportas, remontas, sandėliavimas) organizuojami efektyviai, užtikrinant tinkamą aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą; ar atsargos, įskaitant neliečiamąsias ir strategines, valdomos efektyviai ir sudaro sąlygas kariuomenės veikimo parengčiai; ar jų apskaita ir stebėsena vykdoma patikimose informacinėse sistemose, užtikrinant duomenų tikslumą, prieinamumą ir apsaugą nuo kibernetinių grėsmių; ar logistikos personalo dydis, kompetencijos ir planavimas pakankami užtikrinti logistikos funkcijų vykdymą; ir ar taikomi vidaus kontrolės bei rizikų valdymo mechanizmai užtikrina skaidrų ir ekonomišką išteklių panaudojimą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešasis saugumas

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas

Saugumo situacija pasaulyje ir regione, Lietuvoje kasmet didėjantis kylančių ekstremalių įvykių ar situacijų, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą, skaičius didina viešojo saugumo užtikrinimo poreikį. Seimo nutarimu 2023 m. patvirtintoje Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programoje nustatyta, kad būtina stiprinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą, atsižvelgiant į aktualias grėsmes. Šie objektai dažnai yra kritinės infrastruktūros komponentai, kurių sugriovimas ar pažeidimas galėtų sukelti didelių ekonominių ir socialinių pasekmių. Tinkama infrastruktūros apsauga gali sumažinti nuostolius ir padėti išvengti krizių, leidžiant greičiau atkurti normalią veiklą po incidentų ir užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą. Dalies valstybei svarbių objektų fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos. Už kitų objektų fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Svarbu, kad šių objektų fizinės apsaugos organizavimas (nustatyti reikalavimai, priežiūra ir kontrolė) užtikrintų apsaugos sistemų efektyvumą ir naudojamų apsaugos priemonių suderinamumą ir atitiktį nustatytoms grėsmėms. Audito metu vertinsime, ar sprendimų ką būtina saugoti, kas turi saugoti ir kokio lygio apsauga reikalinga priėmimo procesas bei fizinės apsaugos organizavimo ir (ar) apsaugos paslaugų pirkimo priežiūra užtikrina tinkamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinę apsaugą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Еnergetika

Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Įgyvendindama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojo savo pasirinktomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo (taupymo) priemonėmis iki 2030 m. suminiu būdu sutaupyti 39,3 TWh ir taip sumažinti metinį galutinės energijos vartojimą iki 51 TWh. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus, viešasis sektorius turi imtis aktyvių veiksmų ir kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. bendro jam priklausančių viešųjų pastatų ploto, kad jie atitiktų beveik nulinės energijos arba visiškai netaršių pastatų reikalavimus. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Audito metu vertinsime, ar užtikrinama, kad būtų pasiekti viešųjų pastatų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo tikslai.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

2026 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

2026 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai. Nuo 2026 metų viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro ir valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

2026 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Visi metinio veiklos plano darbai

Veiklos rezultatai

2026-07-15 Valstybinis auditas

Valstybinis auditas

Apie veiklos sritį

Aktualijos

Inovacijų politika ir finansavimas neužtikrina kelio nuo tyrimų iki rinkos

Švietimo pagalbos specialistai skęsta biurokratijoje – metodinis chaosas ir perdegimas stabdo įtraukųjį ugdymą

Valstybės kontrolė ragina mažinti biurokratiją inovatyviam verslui: mokesčių lengvatomis naudojasi mažiau nei pusė įmonių

Šiuo metu vertiname

Veiklos auditai

Aplinka, miškai ir klimato kaita

Informacinių išteklių valdymas

Sveikatos apsauga

Švietimas, mokslas ir sportas

Transportas ir ryšiai

Valstybės saugumas ir gynyba

Viešasis saugumas

Еnergetika

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Veiklos rezultatai

Verslo inovacijų skatinimo sistema

Švietimo pagalba mokyklose

2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti

Rekomendacijų įgyvendinimas