Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais  (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

  • Informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti kasmet iš mokinio krepšelio skiriama apie 6 Eur vienam mokiniui metams, o skaitmeninei ugdymo plėtrai nuo 2021 m. – vidutiniškai apie 20 eurų vienam mokiniui metams.
  • 2024 m. vienu mokymuisi skirtu kompiuteriu vertintose mokyklose naudojosi nuo 1 iki 21 mokinio.
  • Švietimo portale esančiame Užduočių banke specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyta 4 proc. užduočių. 

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierius: vis dar yra mokyklų, kuriose vienu kompiuteriu naudojasi daugiau nei 10 mokinių

Skaitmeninėmis mokymo priemonėmis naudojasi didžioji dalis mokytojų, tačiau švietimo skaitmeninė transformacija bendrojo ugdymo mokyklose vykdoma dar nepakankamai rezultatyviai. Trūksta patogių ir saugių skaitmeninių mokymo priemonių, būtina tobulinti mokytojų ir mokyklų vadovų skaitmenines kompetencijas, užtikrinti valstybės investicijas, skirtas švietimo skaitmeninės transformacijos tęstinumui. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo skaitmeninė transformacija mokyklose“.

„Skaitmeninė transformacija jau pasiekė šalies mokyklas, tačiau mūsų atliktas auditas rodo, kad dar ne visiems vaikams sudarytos tolygios mokymosi sąlygos: kai kuriose mokyklose trūksta kompiuterių, specialiųjų poreikių turintiems vaikams vis dar nepritaikytos skaitmeninės užduotys“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito metu nustatyta, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti (pvz., kompiuterinei įrangai įsigyti, internetui, kompiuterinę įrangą prižiūrinčių specialistų darbo užmokesčiui) nuo 2010 metų kasmet skiriama apie 6 Eur mokiniui metams. Nuo 2021 m. skaitmeninei ugdymo plėtrai (pvz., skaitmeninio mokymo priemonių licencijoms įsigyti) skiriama 10–30 Eur vienam mokiniui metams, atsižvelgiant į tai, kiek gali skirti valstybė.

93 proc. apklaustų mokytojų 2024–2025 m. m. naudojosi skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis, iš jų apie 65 proc. – Švietimo portale (kurio paskirtis – sudaryti sąlygas gauti edukacinę informaciją ir teikti elektronines paslaugas švietimo darbuotojams, mokiniams ir jų tėvams) esančiomis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis. Dalis mokytojų naudojosi pačių susirastomis priemonėmis, ne visi žinojo apie Švietimo portalo atnaujinimą, todėl auditoriai rekomendavo periodiškai teikti mokykloms informaciją apie atnaujinimus.

Kaip rodo audito rezultatai, mokytojams trūksta skaitmeninių mokymo priemonių darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais (pvz., turinčiais klausos, regos, kalbos sutrikimų), ypač mokant matematikos ir užsienio kalbų. Švietimo portale esančiame Užduočių banke specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyta 4 proc. (287 iš 7 700) užduočių.

Auditorių teigimu, 2024 m. šalies mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi keturi mokiniai, o atrinktose mokyklose (80) – trys. Savivaldybėse šis rodiklis skyrėsi apie tris kartus (vienu kompiuteriu naudojosi nuo 2 iki 6 mokinių), atrinktose mokyklose – daugiau nei 16 kartų. 29 proc. mokyklų mokymuisi skirtų kompiuterių turėjo mažiau nei buvo didžiausias mokinių, dalyvaujančių elektroniniame pasiekimų patikrinime, skaičius. Tokiais atvejais mokyklos kompiuterius skolinasi iš kitų mokyklų arba kita mokykla suteikia patalpas su kompiuteriais. Atrinktų vertinti mokyklų, kurioms pasiekimų patikrinimams trūksta kompiuterių, kasmet mažėja.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, skaitmeninės technologijos taps labiau prieinamos mokytojams ir mokiniams, bendrasis ugdymas bus labiau personalizuotas, interaktyvus ir įtraukus. Iki 2028 m. liepos mėn. mokyklų, įsivertinusių savo skaitmenizavimo lygį bent kartą per 3 metus, dalis pasieks 60 proc. (dabar tokių yra 17,5 proc.).

Plačiau apie švietimo skaitmeninę transformaciją bendrojo ugdymo mokyklose galite susipažinti interaktyviajame žemėlapyje.

Valstybinio audito ataskaita: Švietimo skaitmeninė transformacija mokyklose


Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierius: vis dar yra mokyklų, kuriose vienu kompiuteriu naudojasi daugiau nei 10 mokinių

  • VĮ Turto bankas centralizuotai valdo 0,96 mln.m2  valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, kurio 39 proc. yra blogos būklės. Jo atnaujinimui 2025–2034 m. VĮ Turto bankas planuoja skirti 591,7 mln. eurų.
  • Nekilnojamasis turtas būtų valdomas efektyviau, jeigu valstybės įstaigos ir institucijos būtų motyvuotos optimizuoti naudojamą plotą ir išlaidas jo priežiūrai.
  • Padidinus pajamas iš laisvo valstybės nekilnojamojo turto komercinės nuomos ar pardavimo, galima būtų sparčiau gerinti centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto būklę.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierius: biudžetinės įstaigos nemotyvuotos sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto plotą ir išlaidas jo priežiūrai

Valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį valdo VĮ Turto bankas, gali būti valdomas efektyviau ir generuoti didesnes pajamas, kurios būtų naudojamos nekilnojamojo turto atnaujinimui, rodo Valstybės kontrolės audito „VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas“ rezultatai.

VĮ Turto bankas 2024 m. valdė 955,3 tūkst. m2 valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Didžiąją dalį (76,8 proc., arba 733,7 tūkst. m2) šio turto sudaro administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Siekiant sumažinti valdymo ir priežiūros sąnaudas, VĮ Turto bankui keliamas tikslas optimizuoti valdomą turtą, užtikrinant, kad jo būtų tiek, kiek reikia valstybės funkcijoms atlikti. VĮ Turto bankas iki 2024 m. pabaigos administracinės paskirties nekilnojamojo turto plotą sumažino 12,1 proc., o iki 2034 m. šio turto plotą siekia sumažinti iki 475,6 tūkst. m2 (t. y. sumažinti 35 proc., palyginti su 2024 m.).

„Nors VĮ Turto banko suplanuoti nekilnojamojo turto ploto mažinimo rodikliai pasiekti ir viršyti, tačiau dalis biudžetinių įstaigų, besinaudojančių VĮ Turto banko valdomomis patalpomis, vis dar turi erdvės optimizuoti užimamą plotą“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Pasak jo, siekiama, kad administracinės paskirties nekilnojamojo turto objektų plotas, tenkantis vienam darbuotojui, neviršytų 10 m2. Tačiau 2024 m. net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą. „Audito metu buvo nustatyta atvejų, kai vienam darbuotojui tenkantis plotas siekdavo 20 ar 30 m2. Paplitus hibridiniam darbo modeliui potencialo optimizuoti valstybės institucijų užimamą plotą yra, tačiau trūksta tiek organizacijų sąmoningumo ir noro tai daryti, tiek valstybės motyvavimo“, – pabrėžia valstybės kontrolierius.

Šiuo metu 39 proc. centralizuotai valdomo valstybei priklausančio nekilnojamojo turto yra blogos būklės. VĮ Turto bankas siekia, kad tokios būklės šio turto būtų ne daugiau nei 15 proc., todėl turto atnaujinimo projektams 2025–2034 m. planuojama skirti 591,7 mln. Eur. Skaičiuojama, jog užtikrinus, kad 85 proc. valdomo turto būtų geros būklės, jo priežiūros išlaidas būtų galima sumažinti apie 7,3 mln. eurų kasmet. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad šiems ambicingiems tikslams pasiekti būtinas didelės dalies esamų nekilnojamojo turto objektų atnaujinimas ir naujų objektų vystymas. 

Optimizuojant centralizuotai valdomą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą siekiama ne tik mažinti išlaidas turto valdymui, priežiūrai ir išlaikymui, bet ir generuoti papildomas pajamas, skatinti investicijas į turto atnaujinimą ir didinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą. Vienas pagrindinių būdų šiai valstybės įmonei generuoti papildomas pajamas – komercinė nuoma. Įmonė deklaruoja, kad siekia didinti pajamas, gaunamas iš komercinės nuomos, tačiau kol kas nėra sukurta turto nuomos strategija, o pajamos, gaunamos iš šio segmento, mažėja: 2021–2023 m. pardavus dalį nuomai tinkamo nekilnojamojo turto pelnas, gaunamas iš komercinės nuomos, sumažėjo 55 proc. (nuo 835,85 tūkst. iki 375,9 tūkst. eurų).

Valstybės kontrolės rekomendacijose pabrėžiama, jog, norint užtikrinti efektyvų centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymą, valstybės institucijos turėtų būti skatinamos mažinti naudojamą nekilnojamo turto plotą, o VĮ Turto bankas – nustatyti pagal pirmumą didžiausią grąžą generuojančius turto atnaujinimo projektus ir juos vykdyti laiku bei neviršijant numatyto biudžeto.
  

Valstybinio audito ataskaita: VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierius: biudžetinės įstaigos nemotyvuotos sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto plotą ir išlaidas jo priežiūrai

  • Beveik pusė (14 iš 30) Valstybės kontrolės vertintų valstybės paramos verslui finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) nepagrįstos taip, kad būtų galima įsitikinti, ar jos tinkamai padengs rinkos trūkumą. Be to, nė vienoje iš vertintų priemonių nematuotas planuojamų taikyti subsidijų ir dotacijų galimas poveikis planuojamoms finansinėms priemonėms, tad gali būti neužtikrinamas rezultatyvus jų įgyvendinimas.
  • Valstybės teikiamas finansines priemones valdančiai UAB ILTE suteikus nacionalinio plėtros banko statusą, tobulintina nepriklausoma skatinamojo finansavimo veiklos riziką ribojanti priežiūra, kad būtų užtikrinta, jog veikla būtų vykdoma pagal valstybei priimtiną riziką.
  • 60 proc. finansinėms priemonėms skirto finansavimo, dar neišmokėto galutiniams naudos gavėjams, yra investuota į terminuotus indėlius ir vertybinius popierius, kaip leidžia teisės aktai.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino, ar konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas efektyviai valdoma valstybės teikiama parama

Finansinės priemonės (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo investicijos) teikiant valstybės paramą valdomos iš dalies efektyviai, nes reikia tobulinti šių priemonių poreikio ir poveikio vertinimus, vertinti jau taikomų ar planuojamų taikyti subsidijų ir dotacijų galimą poveikį planuojamoms finansinėms priemonėms; tobulinti nepriklausomą nacionalinio plėtros banko veiklos riziką ribojančią priežiūrą; užtikrinti, kad laukiant projektų įvertinimo ir pervedimo galutiniam gavėjui esantys laikinai laisvi pinigai būtų panaudojami kitoms finansinėms priemonėms ar valstybės veikloms. Tai rodo Valstybės kontrolės atlikto finansinių priemonių taikymo teikiant valstybės paramą audito rezultatai. 

Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios keturios nacionalinės plėtros įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB ILTE, kuriai buvo suteiktas nacionalinio plėtros banko statusas ir kuri 2024 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje valdė 114 finansinių priemonių, kurioms skirtas finansavimas siekė 5,95 mlrd. Eur.

Audito metu įvertinus 10 fondų fondų buvo nustatyta, kad 988 mln. Eur iš 1,7 mlrd. Eur (arba 60 proc.) šiems fondų fondams skirto finansavimo investuota į terminuotus indėlius ir vertybinius popierius, kaip daryti leidžia teisės aktai. Galimybė investuoti laikinai laisvus pinigus atsiranda, kai priemonių finansavimas gaunamas anksčiau, nei sudaromos sutartys su pareiškėjais.

„Paraiškų ir projektų vertinimo procesai vyksta pernelyg lėtai. Vienas charakteringiausių pavyzdžių – paskolos „Milijardas verslui“. Per 11 šios priemonės veikimo mėnesių buvo pasirašytos tik 5 sutartys, kurių suma sudaro 69,3 mln. Eur. Itin ilgai vertinant paraiškas, parama gali būti suteikta per vėlai“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolė pažymi, kad tobulintinas finansinių priemonių planavimas, jų įgyvendinimo stebėsena ir poveikio vertinimas. Beveik pusė (14 iš 30) Valstybės kontrolės vertintų valstybės paramos verslui finansinių priemonių buvo nepakankamai pagrįstos, todėl finansinės priemonės gali būti kuriamos neatsižvelgiant į realias rinkos sąlygas, o jų poveikis tikslinėms grupėms gali būti ribotas. Be to, nei vienoje iš vertintų priemonių, neįvertintas planuojamų taikyti subsidijų ir dotacijų poveikis planuojamoms finansinėms priemonėms, tad gali būti neužtikrintas finansinių priemonių taikymo tikslingumas.

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad plėtojant UAB ILTE skatinamąjį finansavimą tobulintina ir nepriklausoma skatinamojo finansavimo veiklos riziką ribojanti priežiūra. Tokia priežiūra vykdoma analogiškai veikiančiose organizacijose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Vykdant nepakankamą nepriklausomą priežiūrą gali būti neužtikrinamas tinkamas UAB ILTE skatinamojo finansavimo prisiimamų rizikų valdymas.

Audito ataskaitoje pažymima, kad nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas sudaro sąlygas didinti prioritetinių veiklos sričių finansavimą, didinti finansavimo apimtį ir prieinamumą. Plečiant UAB ILTE veiklą, numatoma siekti ją finansuoti nuosavais pinigais iš įmonės balanso, pritraukiant daugiau privačių investicijų vykdant paskolų sekiuritizaciją. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas bus tobulinamas nepriklausomos UAB ILTE veiklos riziką ribojančių vidaus valdymo ir kontrolės priemonių ir reikalavimų laikymosi priežiūros atlikimas. Taip pat siekiant efektyvesnio valstybės biudžeto pinigų panaudojimo turėtų būti sutvarkyta teisinė bazė, sudaranti sąlygas priimti sprendimams dėl laikinai laisvų pinigų panaudojimo kitoms finansinėms priemonėms.
  

Valstybinio audito ataskaita: Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino, ar konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas efektyviai valdoma valstybės teikiama parama

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Šiuo metu vykdomas

Inovacijų skatinimo sistema

Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina inovacijas visuose verslo vystymo etapuose.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas

Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti 2018 metais. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės IT valdymo pertvarką. Jos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, institucijos kasmet išleidžia daugiau nei 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai, centralizuotai teikiamos IT paslaugos atitiktų įstaigų poreikius, užtikrintų duomenų saugumą, efektyvų bendros valstybės informacinių išteklių infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Steigiant valstybės duomenų centrus svarbu, kad sukurti ir kuriami pajėgumai būtų panaudojami tinkamai ir neštų investicijų grąžą. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, duomenų saugumo užtikrinimą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Kultūra ir visuomenės informavimas

Šiuo metu vykdomas

Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-04-17 nutarimu Nr. XV-171.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Socialinė apsauga ir užimtumas

Šiuo metu vykdomas

Aktyvaus senėjimo skatinimas

Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir sveikatą gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai. Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau/100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. senyvo amžiaus žmonių gerovės pažangai matuoti numatytas rodiklis „Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) skurdo rizikos lygis“ reikšmingai negerėja (2023 m. 36,1 proc., 2018 m. 37,7 proc.). Audito metu vertinsime, ar vykdomos priemonės efektyviai sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą problemas, ar ilgalaikės strategijos sudaro sąlygas aktyviam senėjimui būsimų vyresnių žmonių kartoms, skatindamos jų socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Šiuo metu vykdomas

Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą

Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Švietimo įstatyme nustatyta, kad kiekvienas užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kintanti politinė ir ekonominė pasaulio situacija lėmė imigracijos srautų augimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Nuo 2021 metų mokinių užsieniečių Lietuvoje skaičius didėja: 2021–2022 m. m. jų buvo 2 005 mokinių, 2022–2023 m. m. 11 003, 2023– 2024 m. m. 11 524, 2024–2025 m. m. 12 648. Iš 2024–2025 m. m. mokinių 79 proc. sudarė vaikai iš Ukrainos, 11 proc. iš Baltarusijos. 2024 m. Europos Komisijos pateiktoje apžvalgoje apie vaikų iš Ukrainos įtraukimą į ES švietimo sistemą teigiama, kad vis dar išlieka iššūkiai: nuo neatidėliotinos prieigos prie išsilavinimo suteikimo naujai atvykusiems iki mokymosi tęstinumo užtikrinimo; kalbos barjeras; mokinių gerovės užtikrinimas ir tinkamo mokytojų personalo prieinamumas. Pabrėžiama būtinybė toliau stengtis rinkti tikslią informaciją apie vaikų iš Ukrainos situaciją ES švietimo sistemose, ypač atsižvelgiant į ribotus duomenis pagal amžiaus grupes. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina visų užsieniečių vaikų integraciją, kaip valdomi iššūkiai, susiję su galimu jų skaičiaus augimu didėjančios imigracijos sąlygomis. Auditas prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Privalomojo bendrojo ugdymo realizavimas užsienio vaikams iš Ukrainos teritorijos“.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui

Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, kurio priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Viešasis saugumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas ir kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų (apsaugos statiniai) plėtra

Saugumo situacija regione ir pasaulyje reikalauja veiksmingų sprendimų, kad būtų pasirengta kritiniu momentu laiku informuoti gyventojus apie pavojus ir apsaugoti juos nuo galimų gamtinių katastrofų, technologinių avarijų sukeltų pasekmių ir galimų karinių konfliktų grėsmių. Lietuvoje esanti perspėjimo sistemos infrastruktūra gali negarantuoti patikimo gyventojų perspėjimo ir informavimo nelaimės atveju. Perspėjimo sirenomis pasiekiama 57 proc. šalies gyventojų, 38 proc. Astravo atominės elektrinės poveikio zonos gyventojų. Siekiant užtikrinti gyventojų apsaugą nuo jų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių, kurie galėtų kilti karo metu, 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas naujos redakcijos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuriuo pakeistos nuostatos, susijusios su apsaugos statinių poreikio nustatymu, žymėjimu ir jų parengties organizavimu. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas vykdoma kolektyvinės apsaugos statinių plėtra ir naujai įstatymu numatytų priedangų tinklo kūrimas. Iki 2023 m. pabaigos šalyje buvo 3 220 priedangų, kurios galėjo apsaugoti tik 30 proc. gyventojų. Svarbu visus gyventojams apsaugoti skirtus statinius įtraukti į sąrašus ir užtikrinti tinkamą jų parengtį ekstremalių situacijų ir karo metu nuo gyventojų gyvybei ir sveikatai pavojingų veiksnių. Audito metu vertinsime kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų tinklo kūrimą ir perspėjimo sistemos modernizavimą bei plėtrą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Еnergetika

Šiuo metu vykdomas

Energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimas

Efektyvus energijos vartojimas – vienas geriausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Taip pat yra perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyviai vartojant energiją mažinamas jos suvartojimas ir sąskaitos už elektros energiją. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. 2021–2030 m. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – sutaupyti 39,3 TWh ir sumažinti metinį energijos vartojimą nuo 64,74 iki 51 TWh. Šis tikslas susijęs su 2023 m. liepos mėn. Europos Tarybos sprendimu siekti ambicingesnių tikslų, t. y. iki 2030 m. ES lygmeniu 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą, palyginti su 2020 metais. Audito metu vertinsime, ar energijos vartojimo mažinimo priemonių įgyvendinimo eiga, tempas ir apimtis sudaro sąlygas pasiekti energijos taupymo tikslus 2030 metais.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2024 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Atitikties auditai

Šiuo metu vykdomas

Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas, tvarkymas ir administravimas

Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą. Audito metu vertinsime, ar valstybės rezervo sudarymas, kaupimas, tvarkymas ir administravimas įgyvendinamas laikantis nustatytų reikalavimų ir užtikrina, kad kaupiamos atsargos atitiktų valstybės poreikius, o išaugus konkrečių išteklių būtinybei valstybė turėtų efektyvų būdą jais apsirūpinti.

Atsakingas Atitikties audito departamentas