Valstybinis auditas

• Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita – reikšmingų neatitikimų nenustatyta, tačiau ją būtina tobulinti.
• Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkiniuose ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl to buvo pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Svarbiausios rekomendacijos pateiktos Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos,  ir Finansų ministerijoms.
• Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo.
• Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. Eur išlaidų buvo netinkamai   suklasifikuotos pagal panaudojimo turinį.
• Daugiau kaip 1 mlrd. Eur buvo eliminuota kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skola, tačiau šios sumos pagrindimui reikalinga informacija nebuvo pateikta.
• Valstybės rezervai per 2025 m. padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur, todėl svarbu kuo greičiau nustatyti aiškius jų kaupimo ir valdymo principus, stiprinančius valstybės finansinį atsparumą.

Šiandien valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatys audito išvadas dėl 2025 m. svarbiausių šalies finansinių ataskaitų. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad valstybė žengia svarbius žingsnius stiprindama atsiskaitymą už veiklos rezultatus, tačiau viešųjų finansų valdyme vis dar išlieka problemų, trukdančių aiškiai matyti, kaip panaudojami valstybės pinigai ir kokie rezultatai pasiekiami.
  
Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė finansinių auditų išvadas dėl 2025 m. nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių, Valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinių. Dėl Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, susijusių su valstybės turto apskaita, fondo įsipareigojimais dėl socialinių išmokų ir tikruoju gautinų sumų dydžiu.
  
„Valstybėje pradėjome matuoti, kokį rezultatą sukuriame už išleistus pinigus. Tačiau viešųjų finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų. Todėl auditorių rekomendacijos skirtos ne tik klaidoms ištaisyti, bet ir viešojo sektoriaus valdymui stiprinti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausią įtaką sąlyginėms auditorių nuomonėms turėjo valstybės turto apskaitos problemos, socialinių išmokų apskaitos ir kontrolės trūkumai bei nepakankama dalies valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė.

Turto apskaitos problemos išlieka
  
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti dalies duomenų apie miško žemę ir medynus (15,8 mlrd. Eur), mineralinius išteklius (634,43 mln. Eur) bei kultūros vertybių (474,91 mln. Eur) teisingumo. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.
  
Socialinio draudimo fonde – kontrolės spragos
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo. Nustatyta, kad skiriant ir mokant šias išmokas nevertinamos užsienyje gaunamos darbinės veiklos pajamos, o taikomos kontrolės priemonės ne visuomet leidžia įsitikinti, kad už tą patį vaiką analogiškos išmokos nėra mokamos ir kitose valstybėse tuo pačiu metu. Tai sukuria ir piktnaudžiavimo rizikas. Atsakingos institucijos įsipareigojo įgyvendinti rekomendacijas ir konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.
  
Išlieka reikšmingų biudžeto vykdymo duomenų problemų
  
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad 916,8 mln. Eur išlaidų buvo priskirta netinkamoms išlaidų kategorijoms, todėl ne visada aišku, kam iš tikrųjų panaudoti valstybės pinigai. Ši problema kartojasi ne pirmus metus ir, auditorių vertinimu, turi būti sprendžiama iš esmės keičiant biudžeto planavimo ir atsiskaitymo modelį.
  
Auditoriai taip pat negalėjo patvirtinti 26,5 mln. Eur išlaidų teisingumo. Didžiausią įtaką tam turėjo trūkumai kontroliuojant Lietuvos šaulių sąjungai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Taip pat negalėta įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
  
Stiprintina valstybės pinigų panaudojimo kontrolė krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse
  
Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus. Reikšmingų kontrolės trūkumų nustatyta tiek krašto apsaugos, tiek sveikatos apsaugos srityse.
  
Krašto apsaugos sistemoje vienas iš pavyzdžių – Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas. Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai skiriamas finansavimas nuosekliai didinamas – nuo 18,73 mln. Eur 2025 m. iki planuojamų 41,6 mln. Eur 2028 m. Tačiau auditoriai nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos šių asignavimų panaudojimo kontrolės. Nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos 2025 m. ataskaitoje dalis išlaidų pagal paskirtį buvo pateikta neteisingai, o patikrinus 32 iš 88 2025 m. gruodį atliktų avansinių mokėjimų, visuose nustatyta trūkumų. Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti aiškesnes lėšų planavimo, panaudojimo vertinimo ir atsiskaitymo procedūras bei sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir jai skirtų asignavimų kontrolę.
  
Sveikatos apsaugos srityje auditoriai negalėjo įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis finansuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu. Nustatyta, kad 1,98 mln. Eur 2025 m. asignavimų buvo panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taip pat nustatyta itin brangių pavėžėjimo atvejų – vieno paciento pavėžėjimo kaina siekė 1 355 Eur, o kai kuriais mėnesiais paslaugos administravimo išlaidos sudarė net 80–85 proc. visų pavėžėjimui skirtų lėšų. Kraujo donorystės srityje auditoriai nustatė, kad kraujo ir jo komponentų apskaita iki šiol nesutvarkyta, kraujo komponentų pardavimo kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2009 m., nors sąnaudų kainos per šį laikotarpį reikšmingai keitėsi. Valstybės kontrolė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, aiškiai nustatyti atsakomybes ir įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą kainodarą, o kraujo donorystės srityje – reglamentuoti kraujo ir jo komponentų pardavimo procesą ir kainodaros principus.
  
Pirmą kartą audituota valstybės rezultatų ataskaita
  
Pirmą kartą kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu buvo audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Ankstesniais metais ši ataskaita Valstybės kontrolei nebuvo pateikiama laiku, todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti joje pateiktų duomenų ir pateikti išvados Seimui bei visuomenei. Šios atskaitos tikslas – vienoje vietoje parodyti svarbiausius valstybės veiklos rezultatus ir jiems panaudotus finansinius išteklius. Auditoriai nenustatė reikšmingų neatitikimų tarp šios ataskaitos ir biudžeto vykdymo duomenų. Tačiau auditas parodė, kad ataskaitą dar galima ir būtina tobulinti – daliai rodiklių nebuvo pateikta visa informacija, ne visada aiškiai atskleidžiami pasiekti rezultatai ir jų ryšys su panaudotu finansavimu.
  
Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neinformatyvūs
  
Nuo 2024 m. Lietuvoje tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas, apimantis valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų finansus. Auditas parodė, kad dabartiniai biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs – nustatyta išlaidų grupavimo klaidų, avansinių mokėjimų ir kitų neatitikimų, kurie iškreipia valstybės finansinę padėtį.  Todėl Finansų ministerijai siūloma svarstyti perėjimą prie kaupimo principu grindžiamo biudžeto modelio, kuris leistų tiksliau parodyti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus ir rizikas bei sumažintų dvigubos atskaitomybės naštą. Valstybės kontrolės vertinimu, tai, kad valstybė vienu metu naudoja dvi skirtingas finansų apskaitos sistemas (pinigų apskaitos, kuri rodo tik pinigų judėjimą, bet neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti ateityje ir kaupimo, kai skaičiuojama vertinant realias pajamas ir visus ateities įsipareigojimus), yra ne tik administracinė našta, bet ir neefektyvus kompetencijų, laiko ir valstybės išteklių naudojimas.
 
Valstybės skola ir rezervai: dėmesys duomenų pagrįstumui ir ilgalaikiam valdymui
  
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atlikus auditą patvirtinta, kad nekonsoliduoti skolos valstybės vardu duomenys reikšmingais atžvilgiais teisingi. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei 1 mlrd. Eur Valstybės duomenų agentūra eliminavo kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skolą, tačiau šios sumos pagrindimui reikalingos informacijos nepateikė.
  
Vertinant valstybės finansinį atsparumą, svarbūs ir rezervai. 2025 m. pabaigoje jų bendra suma siekė 6,03 mlrd. Eur ir per metus padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur (24,6 proc.). Didžiausią rezervų dalį sudarė „Sodros“ rezervas – 4,52 mlrd. Eur, o jo padidėjimas – apie 75 proc. bendro rezervų augimo per metus. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupta 791 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve – 723,7 mln. Eur. Nors rezervai nuosekliai auga, iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kokio dydžio rezervai reikalingi skirtingoms valstybės rizikoms amortizuoti. Valstybės kontrolė jau anksčiau rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika. Finansų ministerija informavo rengianti strateginį rezervų valdymo pagrindimą. Tikimasi, kad šis darbas padės sukurti nuoseklią rezervų valdymo sistemą, stiprins valstybės finansinį atsparumą ir leis planuoti finansinį saugumą ilgesnėje nei trejų metų perspektyvoje.
    

• 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Krašto gynybai skiriamas rekordiškai didelis finansavimas, tačiau ir strateginis planavimas turi atspindėti pasikeitusią saugumo situaciją ir naujus krašto apsaugos prioritetus.
• NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų ir jiems reikalingo finansavimo planavimą yra numačiusi tik iki 2030 m.
• Trūksta konsoliduoto vaizdo apie krašto apsaugos sistemos prioritetų įgyvendinimą.

Per trejus metus krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. ir planuojama, kad 2026 m. pasieks 5,38 proc. BVP. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ rodo, kad valstybė dar neturi tokiam finansavimo mastui pritaikytos planavimo sistemos. Dalis pagrindinių dokumentų neatnaujinti daugiau nei dešimtmetį, o valstybė vis dar neturi vientisos sistemos, leidžiančios susieti gynybos prioritetus, jiems skiriamą finansavimą ir pasiektus rezultatus.
  
„Lietuva priėmė strateginį sprendimą reikšmingai didinti investicijas į gynybą. Tačiau vien didesnio finansavimo neužtenka. Jei leidžiamės į dešimtmečio kelionę, neužtenka žinoti, kiek degalų turime šiandien – reikia suprasti visą maršrutą, būsimus poreikius ir galimas kliūtis pakeliui. Kuo daugiau pinigų skiriama krašto apsaugai, tuo svarbiau turėti aiškų ilgalaikį planą, vieningą prioritetų stebėseną ir duomenis, leidžiančius matyti, kaip šios investicijos stiprina valstybės gynybinius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Gynybos finansavimas išaugo, tačiau strateginiai sprendimai neatspindi naujos realybės
  
NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030 metų.
Lietuva nusprendė vystyti nacionalinę diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir taip sparčiau stiprinti kariuomenę, tačiau dalis strateginių sprendimų, kuriais remiamasi vertinant būsimus poreikius ir planuojant investicijas, šių siekių vis dar neatspindi. Strateginis finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas.
  
Auditorių vertinimu, kai gynybai planuojama skirti milijardus eurų ne vienerius, o dešimt ir daugiau metų, sprendimai turi būti grindžiami patikimais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, kokių pajėgumų reikės ateityje, kiek jie kainuos ir kokių finansinių išteklių tam prireiks.
  
Ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema
  
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta sąsajų tarp prioritetų, finansavimo ir rezultatų. Dėl to sudėtinga įvertinti, kiek išteklių skiriama svarbiausiems gynybos prioritetams ir kokia pažanga pasiekta juos įgyvendinant. Informacija apie poreikius, asignavimus ir pasiektus rezultatus kaupiama skirtingose sistemose. Dalis prioritetinių poreikių planuojami remiantis tarpusavyje nesusietais duomenimis, todėl sprendimų priėmėjai neturi galimybės realiu laiku stebėti prioritetų įgyvendinimo pažangos.
  
Reikia gerinti lėšų panaudojimo tolygumą. Likus vos vienam metų ketvirčiui, trečdalis visų gynybos milijonų lieka neišleisti. Tai kelia tiesioginę riziką skubotiems pirkimams metų pabaigoje. Valstybės kontrolės vertinimu, ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema, kuri leistų susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus bei operatyviai stebėti jų įgyvendinimo pažangą.
  
Turi būti aišku, kas atsakingas už rezultatą ir kokia pažanga pasiekta
  
Auditas parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne pagal siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus išsiskaido. Pavyzdžiui, tikslas sukomplektuoti kariuomenės personalą įgyvendinamas per kelias programas, todėl neaišku, kas atsakingas už galutinį rezultatą, o informaciją tenka rinkti iš kelių programų koordinatorių. Tokia struktūra lemia vidinę biurokratiją. Vien per praėjusius metus sistemos viduje teko atlikti asignavimų pakeitimų už 440,9 mln. eurų, kad metų pabaigoje pinigai nebūtų prarasti.
  
Finansinis rodiklis – išleisti pinigai – pats savaime valstybės negina ir negarantuoja krašto saugumo. Todėl svarbu, kad sprendimų priėmėjai realiu laiku matytų ne sąskaitas faktūras, o kuriamus pajėgumus ir jų pažangą. Šiuo metu nėra vieno rodiklio, kuris leistų matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus. Augant investicijoms į krašto apsaugą, būtina užtikrinti, kad programų struktūra aiškiai parodytų atsakomybes ir pasiektą pažangą.
  
Krašto apsaugos finansų valdymas privalo turėti lankstesnius scenarijus
  
Auditas parodė, kad šiuo metu nėra lankstesnio krašto apsaugos sistemos finansų valdymo modelio karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis. Tai reiškia, kad karo ar nepaprastosios padėties metu būtų remiamasi tomis pačiomis procedūromis, kurios taikomos įprastomis sąlygomis.
  
Šiandieninis finansų planavimas ir apskaitos tvarka apima 19 etapų. Auditorių vertinimu, tokie ilgi ir daugiapakopiai procesai tinkami taikos metu, tačiau ypatingomis aplinkybėmis valstybei svarbu iš anksto turėti aiškią tvarką, kaip būtų planuojami, skirstomi ir valdomi krašto apsaugai reikalingi finansiniai ištekliai.
  
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti procesus, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kad būtų užtikrintas operatyvus ir sklandus sprendimų priėmimas.
  
Kariuomenės komplektavimas gerėja
  
Auditas parodė, kad kariuomenės komplektavimas gerėja. Profesinės karo tarnybos karių sukomplektavimas per dvejus metus padidėjo nuo 91,1 iki 94,5 proc., o kariūnų – nuo 70,7 iki 78,6 proc.
  
Auditorių teigimu, ilgalaikį personalo ir finansų planavimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas planinis jaunesniųjų karininkų (kapitonų, kapitonų leitenantų, vyresniųjų leitenantų ir leitenantų) poreikis. Dėl to nėra aiškiai apibrėžta, kiek šios grandies karininkų kariuomenei reikės ateityje, o personalo ir finansų planavimui trūksta didesnio detalumo ir nuoseklumo.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, siekiant ilgalaikio ir duomenimis pagrįsto personalo planavimo bei nuoseklaus karininkų rengimo, svarbu nustatyti planinį jaunesniųjų karininkų poreikį.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja tobulinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą
  
Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, skirtas stiprinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą, finansų planavimą, kontrolę ir stebėseną. Jas įgyvendinus, būtų aiškiau matyti, kokių pajėgumų Lietuva siekia, kiek jie kainuos, kokių finansinių išteklių tam reikės ir kokia pažanga pasiekta juos kuriant.
  
Tikimasi, kad rekomendacijų įgyvendinimas užtikrins kompleksinį poveikį visai krašto apsaugos sistemai:

• bus nustatytas ilgalaikio finansavimo procentas nuo BVP, atnaujinti pajėgumų plėtros planai, kurie atitiks esamą grėsmių situaciją;
• nustatyti procesai, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu;
• optimizuotas strateginio veiklos plano programų skaičius leis efektyviai valdyti finansus, tinkamai paskirstyti atsakomybes ir stebėti pasiektus bendrus krašto apsaugos sistemos rezultatus;
• automatizuoti duomenų mainai padidins gynybos planavimo procesų efektyvumą, tikslumą ir operatyvumą;
• nustatytos ir vykdomos kontrolės procedūros padės išvengti galimai skubotų ir neracionalių sprendimų dėl asignavimų panaudojimo metų pabaigoje.   

Valstybinio audito ataskaita: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas.  


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolė atliko Seimo pavestą auditą „2021–2025 m. Krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“. Jo rezultatai rodo, kad krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia rezultatyviai, tačiau augantys poreikiai išryškina jos silpnąsias vietas – fragmentiškumą, kompetencijų trūkumą, ribotą eigos ir rezultatų stebėseną. Augant gynybos finansavimui, būtina stiprinti viešųjų pirkimų planavimą, efektyvumo vertinimą, vidaus kontrolę, specialistų pajėgumus ir rizikų stebėseną.

2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 7,2 mlrd. Eur. Detaliam vertinimui auditoriai atrinko ir vertino 36 didesnės rizikos viešuosius pirkimus (iš 111 tūkst. viešųjų pirkimų, kuriuos 2021–2025 m. atliko krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos) ir 12 krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų veiklą. Svarbu pažymėti, kad šio audito metu nebuvo vertinami ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai – jiems Valstybės kontrolė atlieka atskirą auditą „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“, kuris netrukus bus baigtas.
  
„Krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema šiandien veikia itin dinamiškoje aplinkoje, kurioje svarbu suderinti operatyvumą, reikalingą nacionalinio saugumo poreikiams užtikrinti, ir efektyvų viešųjų lėšų naudojimą. Auditas parodė, kad augančios investicijos į gynybą reikalauja stipresnio planavimo, duomenimis grįstos stebėsenos ir nuoseklesnės kontrolės. Didžiausias iššūkis šiandien – tinkamai subalansuoti finansų ir pirkimų valdymo kontrolės sistemų lankstumą ir efektyvumą per aiškius prioritetus, duomenis ir atsakomybes“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Krašto apsaugos sistemos taikomas viešųjų pirkimų modelis turi užtikrinti operatyvumą ir efektyvumą
  
Krašto apsaugos sistemoje taikomos teisės aktuose numatytos supaprastintos procedūros ir decentralizuotas pirkimų modelis suteikia daugiau lankstumo ir leidžia operatyviau reaguoti į kintančius poreikius. 2025 m. pabaigoje viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje vykdė 73 perkančiosios organizacijos, o kasmet vidutiniškai buvo atliekama apie 22 tūkst. decentralizuotų pirkimų. Toks modelis suteikia daugiau lankstumo ir greičio aprūpinant kariuomenę bei kitas sistemos institucijas reikalingomis prekėmis, paslaugomis ir darbais.
  
Vis dėlto audito rezultatai rodo, kad nėra pakankamai duomenų ar pagrindo teigti, kad esamas modelis yra optimalus visos krašto apsaugos sistemos mastu. Nebuvo vertintas jo ekonominis efektyvumas, pirkimų stebėsena – fragmentiška, o pirkimams taikomų išimčių atvejais nėra pakankamų kontrolės saugiklių. Papildomą riziką kelia viešųjų pirkimų specialistų trūkumas. Vertintose organizacijose metų pabaigoje trūko penktadalio (19 proc.) šių specialistų. Tai gali turėti įtakos pirkimų planavimo, organizavimo ir kontrolės kokybei bei jų vykdymui laiku.
  
Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo įvertinti esamo pirkimų organizavimo modelio efektyvumą, stiprinti pirkimų stebėseną, užtikrinti pakankamus viešųjų pirkimų specialistų pajėgumus ir nustatyti aiškesnius kontrolės saugiklius pirkimams, kuriems taikomos išimtys.
  
Rizikingiausių pirkimų vertinimas atskleidė vidaus kontrolės stiprinimo poreikį
  
Audito metu buvo vertinama, kaip krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos vykdo viešuosius pirkimus. Tam buvo atrinkti 36 viešieji pirkimai ir 12 iš 73 perkančiųjų organizacijų. Vertinimui pasirinkti didžiausios rizikos pirkimai, todėl audito rezultatai neatspindi visos krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų visumos ir negali būti tiesiogiai taikomi visiems pirkimams.
  
Pagal specialias išimtis, kai netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, krašto apsaugos sistemoje įvyko 14 pirkimų, kurių bendra vertė – 950 mln. Eur. Šiems pirkimams vidaus tvarkose nebuvo nustatyti minimalūs privalomi procedūriniai reikalavimai. Padalinių vadovai patys apsisprendžia, kokias pirkimų procedūras taikyti, o tai didina skaidrumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo riziką.
  
Pirkimų vykdytojams, pirkimus vykdantiems neskelbiamų derybų būdu, nenumatyta pareiga kreiptis ir į tiesioginius paslaugų teikėjus, prekių gamintojus ar oficialius jų atstovus (kyla rizika, kad pirkimų organizatorius neįvertins galimų pigiausių pasiūlymų ir prekę ar paslaugą įsigys brangiau). Rekomendavome įtvirtinti pareigą, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, kreiptis ir tiesiogiai į prekių gamintojus ar jų oficialius atstovus.
47 proc. (17 iš 36) audito metu vertintų rizikingiausių pirkimų nustatyti vidutiniai arba dideli neatitikimai atskleidė didžiausios rizikos sritis, kuriose būtina stiprinti kontrolės priemones. Daugiausia trūkumų užfiksuota pradiniame, pasirengimo ir pirkimų inicijavimo, etape (rizika dėl konkurencijos ribojimo, netikslių techninių specifikacijų).
  
Nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos centralizuotų pirkimų sąrašas sudaromas ir keičiamas be aiškių kriterijų, t. y. neužtikrinamas sąrašo sudarymo ir keitimo pagrįstumas. 83 proc. (10 iš 12) audito metu vertinimui atrinktų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai metų eigoje pagal skaičių ir vertę išaugo daugiau nei 15 proc., o planai vidutiniškai keičiami net 14 kartų per metus. Tai, kad pagal pirkimų skaičių ir vertę reikšmingos pirkimų grupės nebuvo suplanuotos metų pradžioje, rodo nepakankamą pirkimų poreikių identifikavimą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą, didina pirkimų vėlavimo ir nepakankamos konkurencijos pirkimuose riziką. Valstybės kontrolė pažymi, kad būtina įdiegti vientisą pirkimų duomenų valdymo sistemą ir sustiprinti plano keitimo kontrolę.
  
Nustatyti neatitikimai rodo, kad būtina stiprinti pirkimų planavimą, vidaus kontrolės sistemą, rizikų valdymą ir pirkimų priežiūrą, kad augančios investicijos į krašto apsaugą būtų naudojamos kuo efektyviau. 
  
Augančios pirkimų apimtys didina prevencinės kontrolės svarbą
  
Auditas parodė, kad už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų priežiūrą ir kontrolę atsakingų institucijų funkcijos bei atsakomybės yra nustatytos ir sudaro pagrindą pirkimų priežiūrai vykdyti. Tačiau augant pirkimų apimtims ir sudėtingumui, būtina stiprinti prevencinę kontrolę ir geriau išnaudoti turimus duomenis galimoms rizikoms nustatyti.
  
Viešųjų pirkimų tarnybos atlikti vertinimai ir patikrinimai krašto apsaugos sistemoje sudarė tik apie 2 proc. visų jos atliktų vertinimų ir patikrinimų. Daugelio Viešųjų pirkimų tarnybos atliktų patikrinimų ir vertinimų metu nustatoma neatitikčių teisės aktams (97 proc. patikrinimų ir 61 proc. vertinimų), o tai rodo krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo rizikas bei nepakankamą prevenciją. Reikšmingai augant krašto apsaugos sistemos finansavimui, svarbu stiprinti krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų priežiūrą ir metodinę pagalbą valstybės mastu.
  
Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti rizikingų pirkimų priežiūrą, geriau panaudoti turimus duomenis ir užtikrinti nuoseklesnį kontrolės priemonių taikymą visoje krašto apsaugos sistemoje.
  
Viešųjų pirkimų sistema turi išlikti subalansuota – operatyvi, skaidri ir efektyvi
  
Krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema turėtų būti vystoma taip, kad gebėtų greitai prisitaikyti prie kintančios saugumo aplinkos, užtikrintų operatyvų sprendimų priėmimą ir patikimą procesų kontrolę.
  
Siekdama užtikrinti, kad augančios investicijos į gynybą būtų valdomos ne tik operatyviai, bet ir kuo efektyviau, Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai aiškiau apibrėžti pirkimų organizavimo modelį, jo efektyvumą vertinti remiantis duomenimis, stiprinti viešųjų pirkimų specialistų pajėgumus, gerinti pirkimų planavimą ir užtikrinti nuoseklesnę prevencinę kontrolę.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti.  


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]