Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:
- Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
- Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
- Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ
Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).
Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ
Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:
- nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
- vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
- vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
- vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.
Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.
VALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.
Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.
Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS
Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.
Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.
Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.
Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.
BENDRADARBIAVIMAS
Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms.
Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi.
Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.
Valstybės kontrolė taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų.
Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.
Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant, kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.
Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.
Valstybės kontrolė pristatė 2025 m. veiklos planą, kuriame, renkantis auditų ir vertinimų temas, ypatingas dėmesys skiriamas nacionaliniam saugumui ir gynybai, sveikatos paslaugų prieinamumui ir švietimui, inovacijoms ir technologinei pažangai, tvariam ir subalansuotam šalies biudžeto sudarymui, akcentuojant šešėlinės ekonomikos mažinimą ir mokesčių surinkimo efektyvumo didinimą.