Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą. Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi Audito standartais, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID).

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: pandemija išryškino sveikatos sistemos atsparumo spragasSveikatos sistemos atsparumą lemia veiksmingas sistemos dalyvių veiklos koordinavimas, pakankamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių užtikrinimas ir gebėjimas, esant poreikiui, juos padidinti bei lankstus požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms“ parodė pandemijos išryškintas vietas, kurias labiausiai reikia stiprinti, norint užtikrinti šalies sveikatos sistemos atsparumą.

„Kaip rodo mūsų auditas, Sveikatos apsaugos ministerija, organizuodama pandemijos valdymą, sprendė kylančias problemas, tačiau efektyvesniam situacijos suvaldymui reikia stiprinti sveikatos sistemos aprūpinimo žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais procesus“, – sako Jolanta Indriulienė, valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, buvo atvejų, kai pandemijos metu trečdalis gyventojų susirgę nesikreipė į gydymo įstaigas, nors to reikėjo. Dažniausios nesikreipimo priežastys – eilės pas gydytojus (16,7 proc.) ir negalėjimas prisiskambinti į registratūrą (14,1 proc.).

Pasak auditorių, efektyvesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui galėjo padėti didesnis privačių gydymo įstaigų pasitelkimas, su galimomis ekstremaliųjų situacijų rizikomis susietas sveikatos priežiūros specialistų rengimas. Turėtų būti tobulintinas ir medicinos atsargų kaupimo bei panaudojimo procesas.

Daugiau dėmesio gydymo įstaigos turėtų skirti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymuisi, pacientų registracijai ir nepageidaujamų įvykių fiksavimui, pacientų grįžtamojo ryšio (jų nuomonės) stebėsenai.

Atlikusi šį auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas prisidės prie šalies sveikatos priežiūros sistemos tvarumo didinimo ilguoju laikotarpiu, nes gerės medicinos įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų pasirengimas veiklai ekstremaliųjų situacijų metu, efektyviau bus kaupiamos ir skirstomos medicinos atsargos.

  
Valstybinio audito ataskaita: Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms


Komentarams: 
Jolanta Indriulienė, 
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė,
mob. 8 608 93 497, el. p. jolanta.indriuliene@valstybeskontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: pandemija išryškino sveikatos sistemos atsparumo spragas

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierius: rekomendacijų įgyvendinimas turėtų būti garbės reikalas, bet atsakomybės jas įgyvendinti laiku dar trūkoValstybės kontrolė, paskelbusi valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, pabrėžė, kad atsakingoms institucijoms dar trūko atsakomybės įgyvendinti jas laiku. Nors audituoti subjektai ėmėsi veiksmų rekomendacijoms įgyvendinti, bet vis dar vėluojama įgyvendinti 19 didelės svarbos rekomendacijų. Vyriausybė programos nuostatų įgyvendinimo plane numatė per artimiausius dvejus metus įgyvendinti daugiau nei pusę vėluojančių svarbiausių rekomendacijų, tačiau Valstybės kontrolė pažymi, kad tai turėjo būti padaryta dar iki 2020-ųjų.

„Viešojo sektoriaus institucijos turėtų savo garbės reikalu laikyti Valstybės kontrolės teikiamų rekomendacijų įgyvendinimą. Teikdami jas su subjektais aptariame, ko trūksta, kad pasiektume valstybės tikslus ir įvyktų teigiami pokyčiai tiek viešajame valdyme, tiek mūsų visuomenėje, kokiomis priemonėmis ir iki kada situaciją įmanoma pakeisti. Tačiau matome, kad vis dar trūko atsakomybės laiku imtis sutartų veiksmų ir pašalinti mūsų audituose įvardijamas problemas ir neatitikimus“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Kalbant apie 2021 m. II pusm. pažangą, prie esminių pokyčių turėtų prisidėti 11 įstatymų projektų, kurie buvo priimti Seimo rudens sesijoje: atsisakyta programų, fondų ar institucijų finansavimo iš anksto teisės aktuose nustatyta mokesčių ir kitų pajamų dalimi; numatyta socialinės paramos požymius turinčias socialinio draudimo išmokas finansuoti valstybės biudžeto lėšomis; nustatytas išankstinio vartojimo sutarčių nagrinėjimo procesas; įtvirtintas aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos rezultatus ir kt.

Vertinant daromą pažangą vis tik tenka konstatuoti, kad vėluojama įgyvendinti 14 proc. didelės svarbos rekomendacijų. Jų įgyvendinimas yra svarbus siekiant pokyčių, būtinų teisėkūros proceso tobulinimui, asmens sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų teikimo ir kokybės gerinimui, įtraukiojo ugdymo užtikrinimui, asmenų su negalia įsitraukimo į atvirą darbo rinką didinimui, nusikaltimų prevencijos, valstybinės aplinkos kontrolės ir priežiūros stiprinimui, efektyviam valstybės informacinių išteklių valdymui.

Valstybės kontrolė, atlikdama auditus, teikia rekomendacijas institucijoms ir atlieka suplanuotų veiksmų joms įgyvendinti stebėseną. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus teikiama Seimui. Valstybės kontrolės interneto svetainėje visuomenei atvira informacija apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą – ją galite rasti čia.


Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita


Komentarams: 
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamentas 
mob. 8 608 93 463, el. p. ausra.pilkiene@valstybeskontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnisValstybėje kasmet kyla apie 660 ekstremaliųjų įvykių. Per trejus pastaruosius metus Lietuvoje buvo paskelbtos 4 valstybinio lygio ir 64 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos.

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti. Įvertinusi ministerijų ir savivaldybių pasirengimą valdyti šias situacijas, Valstybės kontrolė pažymi, kad ne visos vertintos institucijos yra tinkamai pasirengusios galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams.

Efektyviam planavimui ir veiksmingam ekstremaliųjų situacijų valdymo pasirengimui trūksta aiškumo dėl institucijų, koordinuojančių pasirengimą, kompetencijų ir atsakomybės. Taip pat nepakanka tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo. Nepakankamą koordinavimą rodo tai, kad Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nesuplanuoti valdymo veiksmai bei priemonės Nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams suvaldyti. Į Valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą neįtrauktos tokios rizikos, kaip: kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui, didelė pramoninė avarija.

Valstybės kontrolė parengė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas užtikrintų geresnį pasirengimą reaguoti į iškylančias ekstremaliąsias situacijas. Siekiant geresnio pasiruošimo šioms situacijoms, turėtų būti patikslintos institucijų, koordinuojančių pasirengimą joms, kompetencijos ir atsakomybės. Tam, kad būtų užtikrintas sistemingas galimų pavojų ir grėsmių rizikos analizės vykdymas, turėtų būti paskirta institucija, koordinuojanti Nacionalinės rizikos analizės atlikimą. Siekiant, kad analizės metu identifikuotiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams valdyti būtų suplanuoti tinkami veiksmai, reikia numatyti Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano atnaujinimo ir peržiūros procesus.

Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad, siekiant efektyviai pasirengti ir valdyti ekstremaliąsias situacijas, reikia reglamentuoti šios situacijos galiojimo įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ar faktinė situacija vis dar atitinka paskelbimo sąlygas ir kriterijus. Siekiant pasirengti krizinėms situacijoms, turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis jas būtų galima identifikuoti ir konstatuoti.

  
Valstybinio audito ataskaita: Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas


Komentarams: 
Lina Nalivaikienė,
Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 369, el. p. lina.nalivaikiene@valstybeskontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: skyrus daugiau dėmesio pasirengimui, situacijų valdymas būtų sklandesnis

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Bus baigtas per 3 mėn.

Aplinkos oro būklės vertinimas

Aplinkos oro tarša yra viena reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų. Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą cheminių medžiagų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką. Siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei ir būtų sudarytos sąlygos laiku imtis oro taršos mažinimo priemonių, būtinas nuolatinis ir sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas ir vertinimas. Vykdant aplinkos oro monitoringą neužtikrinama, kad, vykstant miestų ir pramonės plėtrai, kuriant naują infrastruktūrą, keičiantis kitoms aplinkybėms, aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos, siekiant žinoti realią oro kokybės būklę. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti aplinkos oro kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai nesuinteresuoti pateikti informaciją apie realią aplinkos oro būklę. Nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visų monitoringo lygių: valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų, aplinkos oro stebėsenos duomenys. Be to, 2021 m. EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo peržiūroje teigiama, kad dabartinės politikos priemonių nepakaks 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos tikslams pasiekti. Audito metu bus analizuojama, ar vykdomas aplinkos oro būklės stebėjimas visuose monitoringo lygiuose, ar turimi patikimi aplinkos oro stebėsenos (monitoringo) duomenys, kurie sudarytų prielaidas imtis priemonių taršai bei klimato kaitai sumažinti.

Šiuo metu vykdomas

Komunalinių atliekų tvarkymas

Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo. Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės. Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos miškų išteklių apsauga

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėjo būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas.

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Kibernetinio saugumo užtikrinimas

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Nepradėtas

Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas

COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis. Savivaldybių lygmeniu maža dalis elektroninių paslaugų teikiama tik el. būdu: neteikia nė vienos viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams tik el. būdu – 70 proc., o verslui – 80 proc. savivaldybių. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodė, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.). Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas platformos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo. Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms.

Socialinė apsauga ir darbas

Šiuo metu vykdomas

Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla

Asmenys (šeimos), susidūrę su krizinėmis situacijomis, patiria fizinį ar psichologinį smurtą, kyla pavojus fiziniam, emociniam ar socialiniam saugumui, patirti socialinę atskirtį. Pandemijos laikotarpiu asmenų patiriamos krizės – vis aktualesnė problema, kuriai spręsti svarbi laiku ir tinkamai suteikta paslaugų visuma. Kasmet paslaugas krizių centruose gauna vis daugiau žmonių: 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras ir laikino apgyvendinimo įstaiga, kuriose paslaugos buvo suteiktos 2,6 tūkst. (2017 m. – 1,5 tūkst.) žmonių. Tačiau 14-oje savivaldybių tokių centrų vis dar nėra. Dažniausiai pagalbos reikia ir ji teikiama moterims, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, kad krizes patiriantiems vyrams paslaugų prieinamumas labai mažas. Nesuteikus pagalbos ištikusioms krizėms valdyti, didėja psichologinės problemos ir savižudybių tikimybė. Valstybė siekia mažinti smurtą artimoje aplinkoje, stiprindama nukentėjusių apsaugą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir prevenciją. Visgi policijoje registruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja (2020 m. išaugo 10,3 proc., palyginti su 2019 m.). Tyrimų duomenys rodo, kad tik 15 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje kreipėsi į policiją ir net 31,5 proc. apklaustųjų nežino, kur gauti pagalbą. Šiuo metu specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti 16 specializuotos pagalbos centrų. 2020 m. juose pagalba iš viso buvo suteikta 11,8 tūkst. asmenų, t. y. tik 20 proc. pagal policijoje registruotus pranešimus ir 2 proc. mažiau nei 2019 m. Pastaruoju metu yra inicijuoti teisinio reglamentavimo pokyčiai dėl pagalbos akreditavimo ir finansavimo tvarumo bei tęstinumo užtikrinimo, tinkamos pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir nukentėjusiems asmenims bei asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio. Audito metu vertinsime, ar prieinama ir suteikiama kompleksinė, veiksminga pagalba ir paslaugos asmenims, atsidūrusiems krizinėse situacijose, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar nukentėjusiems bei siekiantiems atsisakyti smurto. Nagrinėsime specializuotos pagalbos, krizių centrų finansavimo sistemą ir veiklą, gyventojų informavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą siekiant padėti asmenims įveikti krizes, suteikti tinkamą pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, mažinti pakartotinius smurto atvejus, įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo programas.

Šiuo metu vykdomas

Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, bet 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. –2 419, 2019 m. –1 954, 2020 m.–1 656 vaikai), tačiau iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Vis dar trūkta globėjų ir pagalbos jiems. Neišspręstos globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų per 5 m. sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų. Neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas. Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir vykstant institucinės vaikų globos pertvarkai, sistema užtikrina geriausius vaiko interesus saugiai augti savo šeimoje, likusiems be tėvų globos – artimų giminaičių, globėjų ar įtėvių šeimose, institucinėje globoje; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais; ar užtikrinamas globėjų ir įtėvių rengimas ir jiems teikiamos paslaugos pagal nustatytus poreikius.

Sveikatos apsauga

Nepradėtas

Gydymo paslaugų organizavimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims

Dėl priklausomybės ligų stigmos bei paslaugų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo priklausomybių ligų turintys asmenys nesulaukia pagalbos. Narkotikų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vartojimas – sudėtinga sveikatos ir socialinė problema. Palyginti su bendrąja populiacija, narkotikus vartojantys asmenys miršta gerokai jaunesni ne tik dėl apsinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotikų vartojimo, užkrečiamųjų ligų, o paveikti šių medžiagų – ir dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių. Lietuvoje 2005–2019 m. šių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 1,9 iki 3,5 karto trumpesnė nei populiacijos bendrai. Audito metu vertintina, ar institucijų veiksmai ir aplinka tinkami ir pakankami skatinant žmones pripažinti priklausomybės problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat, ar pakankamas priklausomybės ligų gydymo prieinamumas ir kokybė, kodėl netenkinamas reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugų poreikis, neišvystyta kompleksinė pagalba disfunkcinėms (priklausomybę turinčių asmenų) šeimoms.

Baigtas

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Transportas ir komunikacijos

Bus baigtas per 3 mėn.

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Oficialiosios statistikos organizavimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Nepradėtas

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir koncesijų politika

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei nėra investicijų politikos, todėl nėra apibrėžta, kokiam investicijų poreikiui esant, turėtų būti vertinama, ar valstybei ir savivaldybėms ekonomiškai nėra naudingiau taikyti Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės. Dėl šios priežasties finansavimo ir jo įforminimo klausimai sprendžiami vadovaujantis skirtingais teisės aktais, vienur sudaromos VPSP sutartys, kitur – ilgalaikės turto nuomos sutartys arba paslaugas vykdyti pavedama valdymo sričiai priklausančioms įmonėms ar įstaigoms. Taigi yra rizika, kad neužtikrinama sąžininga konkurencija. Sudaromose koncesijų sutartyse ne visada tinkamai įvertinamos sutarčių vykdymo, jų nutraukimo sąlygos arba koncesijų rizikų pasidalijimas tarp viešojo subjekto ir koncesininko, todėl sutartys nevykdomos, nesilaikoma jose numatytų sąlygų, prasideda bylinėjimasis teismuose. Viešieji subjektai nepakankamai užtikrina sutarčių vykdymo kontrolę, tad nėra užtikrinama didžiausia nauda valstybei ir savivaldybėms įgyvendinant Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Tinkamai sudarytos koncesijų sutartys valstybei ar savivaldybėms galėtų tapti papildomų biudžeto įplaukų šaltiniu.

Vidaus reikalai

Baigtas

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Viešasis valdymas

Šiuo metu vykdomas

Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2021 m. centralizuotai atliekamos 144 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 237 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2024 m.: centralizuotai būtų atliekamos atitinkamai 342 ir 319 institucijų šios funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai jas atlikti.

Žemės ūkis

Nepradėtas

Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė

Valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – kompetentinga Vyriausybės institucija. Išskiriamos 68 jos priežiūros sritys, kontroliuojama per 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojų, pienininkystės ūkių, gyvūnų laikymo vietų, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonių ir kt. Kasmet atliekama apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiriama per 4 tūkst. vartotojų skundų. Siekiant užtikrinti efektyvų kontrolės funkcijų vykdymą ir incidentų prevenciją, būtina aiški, grįsta rizikos vertinimu atrankos kontrolei sistema ir planavimas, leidžiantis pasiekti, kad patikrinimams būtų atrenkami rizikingiausi ūkio subjektai ar sritys, kontrolės procesas būtų organizuojamas kuo racionaliau išnaudojant turimus išteklius, o administracinės priemonės pagal kontrolės rezultatus būtų pakankamos ir rezultatyvios. Audito metu vertinsime ūkio subjektų ar sričių kontrolei atranką, rizikos vertinimą, kontrolės planų sudarymą, kontrolės proceso organizavimą ir vykdymą, pagal kontrolės rezultatus taikomas priemones, jų pakankamumą ir rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios darys įtaką pokyčiams vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę.

Rekomendacijų įgyvendinimas

Įgyvendintų*
Laukiama įgyvendinimo*
Neįgyvendintų*

* - Grafikuose įgyvendintoms rekomendacijoms priskirtos įgyvendintos ir iš dalies įgyvendintos rekomendacijos, laukiama įgyvendinimo - laukiama įgyvendinimo ir projektas registruotas Seime, neįgyvendintoms – visos kitos.
** - rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena dar nėra baigta.