Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Valstybinis auditas - logo
Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą.
Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.

Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą:  

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. 
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.
   

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI ATLIEKANT VALSTYBINĮ AUDITĄ

Profesiniai standartai ir gairės yra svarbiausi, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus audito patikimumą, kokybę ir profesionalumą. Valstybės kontrolė vadovaujasi INTOSAI profesinių nutarimų sistema, kurią sudaro INTOSAI principai (INTOSAI-P), tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS) ir gairės (GUID). Atliekant finansinį auditą vadovaujamasi ir Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais tarptautiniais audito standartais  (TAS), kurie yra įtraukti į INTOSAI finansinio audito standartus (2000–2899 TAAIS).

Vadovaujantis TAAIS, TAS (finansinio audito atveju) reikalavimais ir INTOSAI gairėmis Valstybės kontrolėje yra parengti Finansinio, Veiklos, Atitikties ir Informacinių technologijų auditų vadovai. Rengiant Informacinių technologijų audito vadovą taip pat atsižvelgta į Tarptautinės informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) informacinių sistemų audito standartus ir gaires, kitą ISACA metodinę medžiagą. Valstybės kontrolės parengtų audito metodinių dokumentų tikslas – pateikti auditų bendruosius ir proceso reikalavimus bei juos paaiškinti, siekiant užtikrinti atliekamų auditų kokybę.

 
AUDITORIAUS ATSAKOMYBĖ ATLIEKANT FINANSINĮ AUDITĄ

Piktograma: Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą

Atlikdami auditą pagal tarptautinius audito standartus ir tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
  • vertiname su auditu susijusių subjektų (jų grupės) vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
  • vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
  • vertiname bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar šiose ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

 
V
ALSTYBINIO AUDITO PLANAVIMAS

Piktograma: Valstybinio audito planavimas

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklos apimtį nustato metiniame veiklos plane. Institucija yra nepriklausoma spręsti kokius valstybinius auditus bei vertinimus atlikti ir tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei pagal jos kompetenciją atlikti valstybinį auditą.

Metinis institucijos veiklos planas yra sudaromas taip, kad būtų apimtos reikšmingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys, atlikti visi įstatymais ir kitais teisės aktais Valstybės kontrolei pavesti valstybiniai auditai ir kiti vertinimai. Metinį institucijos veiklos planą pristatęs Seimo Audito komitetui, tvirtina valstybės kontrolierius.

Valstybės kontrolė savo veiklą planuodama kryptingai, kiekvienų metų veiklos planui sudaryti nustato prioritetines valstybinių auditų ir kitų veiklų atrankos sritis, atlieka institucijų, įmonių ir organizacijų apklausą, kviesdama įvardinti jų veikloje stebimas viešojo sektoriaus problemas. Siekiant nustatyti galimas viešojo sektoriaus veiklos problemas ir užtikrinti, kad institucijos metinis veiklos planas apimtų visas rizikingiausias viešojo sektoriaus veiklos sritis, atliekama nuolatinė viešojo sektoriaus aplinkos analizė, nagrinėjamos problemos, veiklos rizikos, vertinami viešojo sektoriaus srities plėtrai svarbūs veiksniai, rodikliai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Valstybiniai auditai ir vertinimai į metinį veiklos planą įtraukiami įvertinus audito objekto svarbą valstybės strateginiams tikslams ir rodikliams pasiekti, rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžiu, rizikos aktualumą ir galimybę ją išnagrinėti, laukiamą audito poveikį.

 
VALSTYBINIO AUDITO REKOMENDACIJOS

Piktograma: Valstybinio audito rekomendacijos

Siekiant didžiausio valstybinių auditų poveikio ir teigiamų pokyčių viešajame sektoriuje, kiekvieno audito metu teikiamos valstybinio audito rekomendacijas. Jos, atsižvelgiant į pokyčių mastą valstybės politikos tikslų įgyvendinimui, viešajam valdymui, visuomenei, žymimos didelės, vidutinės ir mažos svarbos. Rekomendacijos – tai Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, galimybė inicijuoti viešojo sektoriaus institucijų veiklos gerinimo procesus, didinti viešojo sektoriaus vertę visuomenei ir naudą valstybei.

Rekomendacijoms įgyvendinti ir jų įgyvendinimui stebėti kiekvieną kartą yra rengiamas ir su audituojamu subjektu suderinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas, esantis valstybinio audito ataskaitos dalimi. Plane įvardijami rekomendacijų įgyvendinimu siekiami pokyčiai, jų vertinimo rodikliai ir reikšmės, rekomendacijų ir audituojamo subjekto pasiūlytų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių terminai, kita svarbi informacija. Audituotas subjektas rekomendacijų įgyvendinimo plane sutartais terminai informuoja Valstybės kontrolę apie rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Siekiant stiprinti audito poveikį valstybės finansų valdymui ir kontrolės sistemoms bei viešojo valdymo gerinimui audituotose srityse, Valstybės kontrolė atlieka nuolatinę rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną. Šios stebėsenos rezultatus: rekomendacijų įgyvendinimo būklę, atsakingus subjektus ir įvykusius pokyčius įgyvendinus rekomendacijas, galima stebėti nuolatos atnaujinamuose institucijos internetinės svetainės atviruose duomenyse.

Du kartus metuose, prieš prasidedant Lietuvos Respublikos Seimo pavasario ir rudens sesijoms, Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui teikia rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Jose apžvelgiama praėjusios pusmečio didelės svarbos valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo būklė, atkreipiamas dėmesys į stebimas problemas įgyvendinant rekomendacijas, įvardijamas sąrašas įstatymų, būtinų rekomendacijoms įgyvendinti ir audito poveikiui pasiekti. Su šiomis ataskaitomis galima susipažinti Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Bendradarbiavimo piktograma

Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tarp jų LR Prezidentūra, LR Seimas, LR Vyriausybė, Savivaldybių kontrolierių asociacija, taip pat tiesiogiai - kaip su esamais ar buvusiais audituojamaisiais subjektais – su viešojo sektoriaus institucijomis. Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su Seimu yra labai svarbus siekiant teigiamo ir veiksmingo valstybinio audito poveikio valstybės finansų ir turto valdymui bei kontrolės sistemai. Seimas, vykdydamas parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę, naudojasi valstybinio audito rezultatais kaip viena iš parlamentinės kontrolės sistemos dalių ir siekia, kad subjektai, kuriuose Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą, įgyvendintų valstybinio audito rekomendacijas. Valstybės kontrolė aktyviausiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, kuris reguliariai svarsto valstybinio audito ataskaitas. Atsižvelgiant į audituojamą sritį, audito ataskaitos (taip pat ir kiti produktai, sukuriami vykdant kitas institucijos funkcijas) teikiamos svarstymui ir kitiems LR Seimo komitetams ir komisijoms. 

Diegiant pažangius biudžeto valdymo ir vidaus kontrolės metodus viešajame sektoriuje, glaudžiai bendradarbiaujama su Finansų ministerija, su Vidaus auditorių asociacija, Savivaldybių kontrolierių asociacija, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi. 

Valstybės kontrolė yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus Lietuvos banku, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Generaline prokuratūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybine mokesčių inspekcija prie FM, Konkurencijos taryba, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos auditorių rūmais, Savivaldybių kontrolierių asociacija, Vidaus auditorių asociacija.  

Valstybės kontrolė  taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis  teikdama išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, nagrinėja ir rengia išvadas dėl Vyriausybės nutarimų projektų. 

Valstybės kontrolė palaiko kolegiškus ryšius ir su akademine bendruomene: institucijos atstovai periodiškai kviečiami skaityti paskaitų aukštųjų mokyklų studentams, susipažinti su institucijos veikla atvyksta bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. 

Institucija kviečia bendradarbiauti ir plačiąją visuomenę: kasmet sudarant valstybinio audito programą ir sprendžiant,  kokias audito temas pasirinkti, Valstybės kontrolė kreipiasi į visuomenę ir siūlo prisidėti prie valstybinio audito programos sudarymo: specialiai tam sukurtame įrankyje interneto svetainėje nurodant  savo pastebimas viešojo sektoriaus ydas, kurias Valstybės kontrolė galėtų įvertinti atlikdama auditą. Piliečių siūlymai vertinami ir į juos atsižvelgiama renkantis valstybinio audito kryptis ir temas.

Valstybės kontrolė palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis aukščiausiosiomis audito institucijomis. Viena svarbiausių šio bendradarbiavimo išraiškų – kartu atliekamas tarptautinis auditas. Valstybės kontrolė yra aktyvi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI ir Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI narė, dalyvauja šių tarptautinių organizacijų komitetų ir darbo grupių veikloje. Plačiau apie šį bendradarbiavimą skyriuje Tarptautiškumas.

Skaityti daugiau

Aktualijos

  • Regionų plėtros programoje daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių.
  • Dalis Regionų plėtros planuose nustatytų rodiklių reikšmių nerodo pokyčio poreikio ir neskatina siekti pažangos.
  • Reikalinga aktyvesnė lyderystė ieškant savivaldybėms aktualių priemonių, likus 2 mėn. iki numatyto termino, nesuplanuota 33 proc. skirto finansavimo, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Iliustracija pranešimui spaudai Regionų atskirtis nemažėja: Regionų plėtros programa poreikius atliepia tik iš dalies2022–2030 m. Regionų plėtros programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atliepė tik iš dalies: programa galėjo būti platesnės apimties, esamos priemonės – patrauklesnės regionams ir savivaldybėms ir galėjo daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Tokius rezultatus atskleidžia Valstybės kontrolės atliktas auditas „2022–2030 m. Regionų plėtros programa“.

„Gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, turi būti suteiktos panašios galimybės mokytis, dirbti, gauti tinkamas medicinos, transporto, viešąsias ir kitas paslaugas. Ekonominių ir socialinių skirtumų tarp šalies regionų problema sprendžiama, bet skirtumai tarp regionų nemažėja. Atliktas auditas rodo, kad Regionų plėtros programa tik iš dalies prisidės sprendžiant regionų problemas“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Auditoriai nustatė, kad Regionų plėtros programa galėjo būti platesnės apimties, nes visos regionų plėtros tarybos ir daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo 4 sričių (kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos) priemonių, o ir esamos priemonės galėjo būti tinkamesnės. Nesant pakankamos regionų plėtros programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų ir savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, regioninės plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“, kaip buvo siekta rengiant šią programą. Ministerijų nustatomos išankstinės sąlygos, finansuojamų veiklų apribojimai ir palyginti siauras siūlomų regioninių priemonių sąrašas suteikia regionams tik dalį savarankiškumo.

Nustatėme, kad 5-iose iš 14 pažangos priemonių (3 Aplinkos ir 2 Susisiekimo ministerijų) planuoja dalyvauti mažiau nei pusė savivaldybių, o 11-oje neplanuoja dalyvauti 34 savivaldybės, kurių dalyvavimas svarbus sprendžiant tarpregioninius ir vidinius netolygumus. Regionų plėtros planuose poveikio rodiklių siektinos reikšmės nėra ambicingos, neparodo siekiamos pažangos, poveikio, nes penkiuose regionuose pusė (vidutiniškai 10 iš 21) poveikio rodiklių faktinių 2022 m. reikšmių jau priartėjo arba viršijo siektinas 2025 m., nepradėjus įgyvendinti 2022–2030 m. regioninių pažangos priemonių.

„Dalis pažangos priemonių savivaldybėms yra nepatrauklios ir netaiklios, nes nesprendžia joms šiuo metu aktualių problemų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos priemonėje, skirtoje sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas, gali dalyvauti 60 savivaldybių, tačiau ketina dalyvauti tik keturios, nors 16-ai jų dalyvavimas yra labai svarbus siekiant programos poveikio. Daugiausia savivaldybių įvardijo, kad jų netenkina nustatytos išankstinės priemonės sąlygos. Pavyzdžiui, nustatytas reikalavimas gyventojų tankiui“, – sako valstybės kontrolierius.

Audito rezultatai atskleidžia, kad programos tikslams pasiekti trūksta lyderystės ir kompetencijų tinklo dalyvių bendradarbiavimo. Programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas sukurtas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, kurie galėtų užtikrinti ekspertinės pagalbos teikimą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms.

Taip pat nustatyta, kad Regionų plėtros programos parengimas užtruko apie 1,5 metų (pusmečiu ilgiau nei planuota), todėl trumpėja visos programos įgyvendinimo laikotarpis. Iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų.

Siekiant, kad Regionų plėtros programos priemonės atlieptų regionų poreikius, iki 2027 m. pabaigos ne mažiau nei 80-tyje proc. programos priemonių turėtų dalyvauti visi regionai. Rengiant visas pažangos priemones, būtų konsultuotasi su 100 proc. Regionų plėtros tarybų, o iki 2025 m. pasirašytų sutarčių skaičius siektų 78.

Valstybinio audito ataskaita: 2022–2030 m. Regionų plėtros programa


Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Regionų atskirtis nemažėja: Regionų plėtros programa poreikius atliepia tik iš dalies

  • Lankstesnė teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizių paskirstymo sistema paspartintų jų atlikimą.
  • Teismo ekspertų darbo krūvių skirtumai dideli, o krūvio normos neperžiūrėtos beveik 10 metų.
  • Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rodikliai neparodo teismo ekspertizės laukimo eilėje laiko.

Iliustracija pranešimui spaudai Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės galėtų būti atliktos iki pusmečio greičiau, jei nebūtų ribojama jų atlikimo vieta

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi, kad užtikrintų trumpesnius ekspertizių atlikimo terminus, kurie turi įtakos civilinio ir baudžiamojo proceso trukmei. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla“.

„Siekiama, kad visos ekspertizės būtų atliekamos per 30 dienų. Esame nustatę, kad teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės yra tekę laukti ilgiau nei 400 dienų. Ilgas laukimas įvertinant, pavyzdžiui, ar žmogus, įtariamas padaręs nusikaltimą, yra pakaltinamas, turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbui. Jei jie nebūtų įpareigoti pasirinkti konkretų teritorinį skyrių, ekspertizės civilinėse ir baudžiamosiose bylose galėtų būti atliekamos greičiau. Tai taip pat padėtų vienodinti teismo ekspertų darbo krūvius“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Auditorių atlikto skaičiavimo pavyzdžiu, jei būtų buvę galima rinktis bet kurį teritorinį skyrių, ekspertizės civilinėse bylose 2023 m. galėjo būti atliktos 6 mėn. greičiau, o baudžiamosiose bylose – 3 mėn. greičiau. Konkretus teritorinis skyrius pagal tarnybos darbo reglamentą įrašomas į teismo nutartį, o tai neleidžia tai pačiai tarnybai lanksčiai naudotis visais turimais ištekliais ir pavesti ekspertizę atlikti kitam skyriui, kuriame laukimo eilė mažesnė. 2023 m. ekspertizių laukimo eilės tarp tarnybos teritorinių skyrių skyrėsi iki 6,5 karto civilinėse bylose ir iki 4,5 karto baudžiamosiose bylose.

Kaip rodo auditas, faktiniai darbo krūviai tarp teismo ekspertų, dirbančių ta pačia etato dalimi, skiriasi iki 3,5 karto, vidutiniai teismo ekspertų darbo krūviai tarp teritorinių skyrių 2023 m. skyrėsi iki 1,5 karto, o 23 proc. teismo ekspertų etatų 2023-12-31 buvo neužimti.

Tarnybos veiklos rodikliai neparodo ekspertizės laukimo eilėje trukmės, o tik laiką, per kurį surašomas ekspertizės aktas. Auditorių skaičiavimu, 27 proc. ekspertizių baudžiamosiose bylose ir 19 proc. civilinėse bylose atliekama per 30 d. nuo teismo nutarties tarnyboje gavimo dienos. Nematuojant faktinės ekspertizės trukmės – įskaitant laukimo eilėje laiką – nematomas tikrasis vaizdas, kokio dydžio yra problema dėl ilgų ekspertizių atlikimo terminų.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, per 30 d. nuo teismo nutarties ir medžiagos tarnyboje gavimo dienos atliekamų ekspertinių tyrimų skaičius iki 2028 m. išaugs iki 75 proc. (dabar jis siekia 67 proc.).

Valstybinio audito ataskaita: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės galėtų būti atliktos iki pusmečio greičiau, jei nebūtų ribojama jų atlikimo vieta

  • 2021–2030 m. duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimo plėtros projektams valstybė yra numačiusi skirti beveik 67 mln. Eur.
  • 2023 m. pabaigoje 40 proc. atvirų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami trečiu ir aukštesniu brandos lygiu, leidžiančiu duomenis patogiau nuskaityti ir plačiau panaudoti.
  • Sukūrus bendrą metaduomenų standartą, apibrėžiantį vienodus duomenų prieinamumo, suderinamumo ir tikslumo reikalavimus, būtų užtikrinta duomenų kokybė ir efektyvesnis panaudojimas.
  • Patenkinama mažiau nei ketvirtadalis registruotų duomenų naudotojų poreikių. 

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybei stiprinant valstybės duomenų valdyseną, būtini kokybiški ir lengvai prieinami duomenys

Valstybės kontrolė atliko tyrimą ir vertino, kaip užtikrinamas efektyvus ir saugus duomenų atvėrimas ir pakartotinis jų naudojimas.

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis pagrįstus sprendimus. Lietuva siekia centralizuotai atverti šiuos duomenis pakartotiniam verslo, mokslo ir valstybinių institucijų panaudojimui. 2023 m. baigti septynerius metus vykdyto Lietuvos atvirų duomenų portalo kūrimo projekto darbai. 2021–2030 m. duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimo plėtros projektams valstybė yra numačiusi skirti beveik 67 mln. Eur.

Lietuvoje 2023 m. pabaigoje Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami 253 viešojo sektoriaus institucijų paskelbti 1 436 duomenų rinkiniai, iš jų 1 301 atvertas, 135 tik inventorizuoti. 2022 m. daugiau nei 50 proc. institucijų nebuvo inventorizavusios ir atvėrusios nei vieno rinkinio ir tik trečdalis planavo atverti juos per artimiausius metus.

„Duomenų prieinamumas ir jų pakartotinis naudojimas padėtų didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, taupyti lėšas sukuriant iki 2 proc. BVP. Tačiau atveriant duomenis svarbu užtikrinti, kad jie būtų saugūs, kokybiški ir patogūs naudoti viešajam, verslo ir mokslo sektoriams bei privatiems asmenims“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Atveriant duomenis ir suteikiant visuomenei galimybę jais naudotis vienas iš esminių aspektų yra duomenų brandos lygis, vertinamas pagal Timo Bernerso Lee 5 žvaigždučių modelį. Žemiausio brandos lygios duomenys, tokie kaip PDF formato dokumentai, gali būti kaupiami ir naudojami be mašininio skaitymo galimybės, t. y. jų pakartotinis naudojimas labai ribotas. Penktojo brandos lygio duomenys gali būti ne tik lengvai nuskaitomi, bet ir susieti su kitais duomenimis ar duomenų bazėmis. 2023 m. pabaigoje 40 proc. atvirų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale buvo prieinami trečiu ir aukštesniu brandos lygiu. Pagal atvirų duomenų brandą 2023 m. Lietuva buvo 7-ta iš 35 Europos šalių.

Atveriamų duomenų kokybę ir efektyvesnį panaudojimą skirtingose srityse palengvintų metaduomenų standartas, užtikrinantis vienodus duomenų prieinamumo, suderinamumo ir tikslumo reikalavimus. Šis standartas pradėtas kurti 2022 m., tačiau iki šiol nėra sukurtas. 

Tyrimo metu nustatyta, kad per 4 metus Lietuvos atvirų duomenų portale registruotas 241 poreikis duomenų rinkiniams ir tik mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) naudotojų pateiktų poreikių buvo įvykdyta. Ateityje užtikrinus rezultatyvų atvirų duomenų iniciatyvų įgyvendinimą, aukštesnį atvertų duomenų rinkinių brandos lygį, veiksmingą duomenų naudotojų pateiktų poreikių vertinimą, didės atveriamų duomenų pakartotinio naudojimo galimybės, o sustiprinta atveriamų duomenų peržiūra didins jautrių duomenų saugą.

Išankstinio tyrimo ataskaita: Duomenų pakartotinis naudojimas


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybei stiprinant valstybės duomenų valdyseną, būtini kokybiški ir lengvai prieinami duomenys

Šiuo metu vertiname

Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos

Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti. Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota. 2022 m. pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Šiuo metu vykdomas

Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje

Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021–2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra planuojama ir kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinę infrastruktūrą, duomenų brandą ir žmogiškąjį kapitalą) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Šiuo metu vykdomas

Švietimo skaitmeninė transformacija

Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas iš aktualiausių švietimo skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendindamos „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Teisingumas

Šiuo metu vykdomas

Prokuratūros išteklių valdymas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta teisė į bylos ištyrimą bei išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl kelias nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos atskleidimo ir sankcijos pritaikymo turėtų būti kuo trumpesnis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją prokuratūrai pavesta organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, padedant teismams vykdyti teisingumą. Prokuratūrai skiriami asignavimai kasmet didėja. Numatyti 2023 m. asignavimai – 42 mln. Eur, t. y. 5 proc. daugiau nei 2022 m. ir 15 proc. daugiau nei 2021 m. Apie 80 proc. skirtų asignavimų panaudojama baudžiamajam persekiojimui vykdyti. 2020–2021 m. buvo vykdomas prokuratūros veiklos optimizavimas, kurio tikslas – tobulinti prokuratūros struktūrą, užtikrinti veiklos efektyvumą, racionaliau valdyti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, geriau paskirstyti darbo funkcijas ir taip pagerinti vidaus administravimą. Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet užregistruojama apie 46 tūkst. nusikalstamų veikų. Prokuratūros duomenimis, 2022 m. ištirta 28 976 nusikalstamos veikos, t. y. 63 proc. visų užregistruotų veikų. Ištirtų veikų skaičius, lyginant su 2020 m., sumažėjo 5 proc. (2020 m. ištirta 31 779; 2021 m. – 28 357). Vidutinė nusikalstamos veikos tyrimo trukmė 2022 m. (4 mėn. 14 d.) lyginant su 2020 m. padidėjo beveik 30 proc. (2020 m. buvo 3 mėn. 15 d.; 2021 m. – 3 mėn. 20 d.). Vertinsime, ar prokuratūra efektyviai naudoja turimus išteklius ikiteisminio tyrimo rezultatams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Transportas ir ryšiai

Šiuo metu vykdomas

AB "Via Lietuva" veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, valdydama valstybinės reikšmės kelius, turi užtikrinti saugių eismo sąlygų organizavimą ir koordinavimą, nuolatinį kelių infrastruktūros būklės gerėjimą, skaidrų ir efektyvų išteklių panaudojimą kelių kokybei gerinti, tinklui plėsti ir prižiūrėti. 2023 m. šiam tikslui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 252 mln. Eur. Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbus veiksnys plėtojant ekonominius santykius, užtikrinant saugų asmenų judumą, pritraukiant užsienio investicijas. Susisiekimo ministerija nuo 2020 m. lūkesčių raštuose Lietuvos automobilių kelių direkcijai kelia tikslus priimti sprendimus dėl veiklos efektyvumo didinimo. Tačiau įmonės veiklos efektyvumo gerinimas nepakankamas orientuojant į greitą ir efektyvų kelių, tiltų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, informacinių sistemų diegimo projektų įgyvendinimą: projektai neužbaigiami suplanuotu laiku, netinkamas jų projektavimas, teismuose bylinėjamasi su rangovais ir kt. Audito metu vertinsime, ar AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos organizavimas užtikrina, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra vykdoma efektyviai numatytiems tikslams pasiekti. Analizuosime įmonės priemones veiklos efektyvumui didinti siekiant atliepti Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte iškeltus tikslus.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas

Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime, ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui

Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, kurio priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Šiuo metu vykdomas

Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą

Finansinės priemonės – svarbi valstybės paramos verslui dalis teikiant paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo investicijas, siekiant skatinti ilgalaikes investicijas ir verslo plėtrą, šalies ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą. Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tapus vienintele finansų įstaiga, turinčia nacionalinės plėtros įstaigos statusą. Rengiamų priemonių vertė sudaro apie 2,8 mlrd. Eur, iš jų 1 mlrd. Eur yra planuojama papildoma investicijų suma paskoloms verslui atnaujintame ES paramos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Finansinės priemonės ypač aktualios įgyvendinant strateginius šalies tikslus tose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, vengiant šių priemonių ir subsidijų taikymo tai pačiai tikslinei grupei panašaus pobūdžio investicijoms. Vienas iš finansinių priemonių tikslų – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas. Lietuvos banko tyrimo duomenimis, įmonėms aktuali yra finansavimo šaltinių prieinamumo problema, o kredito prieinamumo įmonėms rodiklis atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant didinti energetinį efektyvumą, Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijoje numatyta iki 2050 m. atnaujinti per 30 tūkst. daugiabučių namų (74 proc. visų), iki 2029 m. investuoti 2,35 mlrd. Eur. Siekiant šio tikslo vienas iš veiksnių yra finansinių priemonių veiksmingumo didinimas. Audito metu vertinsime finansinių priemonių plėtrą ir jų veiksmingumą bei efektyvumą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

VĮ Turto bankas veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas

Valstybė turėtų turėti nekilnojamojo turto tiek, kiek jo reikia jos funkcijoms atlikti, ir šis turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo apie dešimtadalį (1,1 mln. kv. m ploto) valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio 718 tūkst. kv. m – centralizuotai valdomas administracinės paskirties nekilnojamasis turtas. Centralizavimas užtikrintų spartesnį perteklinio šio turto atsisakymą, efektyvesnį panaudojimą, pastatų energetinio efektyvumo pagerinimą tinkamai planuojant ir įgyvendinant investicinius projektus. Centralizuotai valdomo turto plotas mažėja (nuo 2021 iki 2022 m. sumažėjo 4,3 proc.), tačiau VĮ Turto bankas 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad geros ir labai geros būklės turtas sudaro apie 55 proc., o energinė klasė nenustatyta apie 40 proc. pastatų. VĮ Turto bankas identifikavo, kad skirtinga įmonės vykdomų veiklų procesų logika kelia iššūkių juos standartizuojant. Procesų sudėtingumo ir nelankstumo problemas lemia veiklos teisinis reglamentavimas, vidiniai įmonės veiksniai ir organizacinė struktūra. Įmonės 2024–2027 m. veiklos strategijoje numatyta patobulinti veiklos procesus ir padidinti jų efektyvumą. Efektyvus procesų valdymas svarbus organizuojant skaidrius viešuosius nereikalingo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionus, užtikrinant tinkamą perduoto valdyti patikėjimo teise ir parduotino turto priežiūrą, valdymą ir saugumą, administruojant bešeimininkį turtą. Audito metu vertinsime, ar VĮ Turto banko veikla teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas yra efektyvi, atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus ir didžiausią naudą visuomenei.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (daugiau kaip 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Atitikties auditai

Šiuo metu vykdomas

Centrinės perkančiosios organizacijos veikla vykdant viešuosius pirkimus

Viešoji įstaiga CPO LT atlieka viešuosius pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu, valdo ir administruoja centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą bei elektroninių pirkimų centrą. Remiantis CPO LT duomenimis, per 2022 m. CPO LT elektroniniame kataloge įvykusių pirkimų skaičius siekė apie 26 tūkst., bendra pirkimų vertė – 856,2 mln. Eur. Lyginant su 2021 m, jų vertė išaugo 61 proc. (nuo 532,8 mln. Eur). Taip pat CPO LT 2022 m. įvykdė 856 pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu (lyginant su 2021 m. jų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 403 pirkimų 2021 m.), o jų vertė sudarė 51,1 mln. Eur. Didėjant CPO LT vykdomų pirkimų skaičiui svarbu, kad CPO LT veikla užtikrintų perkančiųjų organizacijų poreikių patenkinimą, atliekant pirkimus profesionaliau ir efektyviau. Audito metu vertinsime, ar CPO LT organizuodama savo veiklą siekia užtikrinti centralizuotų viešųjų pirkimų profesionalumą, perkančiųjų organizacijų poreikių patenkinimą ir viešiesiems pirkimams skirtų išteklių racionalų panaudojimą.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimo rizikų valdymas

Europos Sąjungos Tarybai 2023 m. lapkričio mėn. patvirtinus ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimus (papildžius jį 1,55 mlrd. Eur paskolų), Lietuvai iš viso numatyta skirti 3,85 mlrd. Eur (iš jų 2,3 mlrd. Eur subsidijų) priemonėms įgyvendinti. Lietuva, siekdama gauti finansinę paramą, įsipareigojo pasiekti rodiklius pagal nustatytą tvarkaraštį. Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie reikšmingų šalies pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmenizacija, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga. Rodiklių nepasiekus laiku, Lietuva gali negauti visų plane numatytų pinigų, kurie turi įtakos šalyje vykdomų strateginės reikšmės reformų ir investicijų įgyvendinimui. Vėluojama pasiekti tarpinius rezultatus, kurie turi įtakos vėlesnių laikotarpių plane numatytų rodiklių pasiekimui. Administruojančios institucijos Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje kaip didelės neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo rizikos buvo įvertinti 72 rodikliai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos imasi veiksmingų priemonių ir tinkamai valdo rizikas dėl rodiklių pasiekimo laiku ir tinkamai pagal nustatytus jų veiksmų planus. Analizuosime priežastis, kurios lemia rodiklių tarpinių reikšmių pasiekimo trūkumus ir dėl to kylančią riziką nepasiekti rodiklių iki finansinės paramos laikotarpio pabaigos 2026 metais.

Atsakingas Atitikties audito departamentas