Veiklos planas

Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar verslo inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina jį kurti ir diegti inovacijas.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir E.sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra viena didžiausių Lietuvos ligoninių, teikiančių aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančių nuolatinį pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Blogėjanti šios įstaigos finansinė situacija, 2025 m. didėjant patiriamiems nuostoliams, kelia reikšmingas rizikas finansiniam stabilumui. Kadangi Santaros klinikų veikla yra strategiškai svarbi visos šalies sveikatos sistemai, todėl ypatingai svarbu užtikrinti šios įstaigos subalansuotą veiklą, būtiną tiek kasdienės veiklos tęstinumui, tiek ilgalaikiam tvarumui. Pastaraisiais metais įvyko reikšmingi pokyčiai prijungiant prie Santaros klinikų kitas įstaigas – 2024 m. įsteigtas Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika, 2025 m. – filialas Nacionalinis vėžio centras. Santaros klinikos taip pat atlieka svarbų vaidmenį valstybės pasirengime ekstremalioms situacijoms – karo grėsmei, didelio masto nelaimėms ir epidemiologiniams protrūkiams. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą jose kuriami infekcinių ligų klasteriai, kurie turėtų sustiprinti visos sveikatos sistemos atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų veiklos ir finansų valdymas sudaro prielaidas tvariai ir finansiškai subalansuotai veiklai. Bus analizuojama, ar paslaugos organizuojamos efektyviai, ištekliai naudojami racionaliai, ar valdymo sistema užtikrina veiksmingą sprendimų priėmimą, grindžiamą stebėsenos ir analizės duomenimis. Taip pat bus vertinamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms, įskaitant karo grėsmei ir infekcinių ligų klasterio kūrimo pažanga, jo įrengimo viešieji pirkimai bei sutarčių vykdymas.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Mokinių pasiekimai yra vienas pagrindinių švietimo sistemos rezultatų rodiklių, turinčių ilgalaikę įtaką šalies žmogiškojo kapitalo plėtrai, socialiniam teisingumui ir ekonominiam konkurencingumui. Vienas svarbiausių valstybės vaidmenų šioje srityje – formuoti nuoseklią ir įgyvendinimui pritaikytą švietimo politiką, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas visiems mokiniams siekti pažangos. Pastaraisiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo esminius pokyčius – buvo priimti strateginiai sprendimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo, mokymo priemonių aprūpinimo, pertvarkyta valstybinių brandos egzaminų (VBE) struktūra ir įvesti nauji jų vertinimo principai. Šie sprendimai turėjo būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, kuri yra pagrindinė švietimo politikos įgyvendinimo institucija bendrojo ugdymo lygmenyje. 2025 m. VBE vertinimo komitetų priimti sprendimai prie VBE rezultatų pridėti papildomus 10 taškų išryškino pokyčių įgyvendinimo trūkumus, susijusius su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo priemonių prieinamumu, bendrojo ugdymo pasiekimų (VBE) užduočių rengimo ir egzaminavimo procesu. Audito metu vertinsime, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų išteklių panaudojimas.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

„Rail Baltica“ yra didžiausias tarpvalstybinis infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, turintis didžiulę ekonominę ir geopolitinę reikšmę. Jis ne tik integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrindamas spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą bei skatindamas investicijas, bet ir stiprins regiono saugumą. Projektas mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Atlikus 2024 metais „Rail Baltica“ projekto vertinimą nustatyta, kad visiškam jo įgyvendinimui reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Tai kelia riziką dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir terminų laikymosi. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro audito metu bus vertinama, ar projekto eigos ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Bus analizuojamas viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo efektyvumas, ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimas, priemonių pakankamumas finansavimo ir vėlavimo rizikoms mažinti.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimams skirti asignavimai 2025 m. sudaro 46 proc. krašto apsaugos sistemos biudžeto. Finansavimas jiems kasmet reikšmingai didėja (2024 m. panaudota 797 mln. Eur, 2025 m. skirta 1 487 mln. Eur, 2026 m. planuojama 2 505 mln. Eur). Sparčiai augantis finansavimas turi užtikrinti poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia ginkluote, technika, karine įranga, o priimti sprendimai – sklandų naujų sistemų diegimą, eksploataciją ir aptarnavimą bei mokymų naudotis įsigyta technika poreikio patenkinimą. Audito metu vertinsime, ar ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai inicijuojami pagal planavimo dokumentuose nustatytą poreikį, užtikrina strateginių tikslų pasiekimą didinant gynybos pajėgumus ir skirto finansavimo efektyvų panaudojimą. Analizuosime įsigijimų planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir kontrolę, pasirengimą naudoti ir tinkamai prižiūrėti įsigyjamą įrangą, taip pat pramoninio bendradarbiavimo vykdymą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projektas yra strategiškai svarbus siekiant laiku turėti įrengtą priimančiosios šalies infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti. Didžiąją projekto dalį sudaro karinio miestelio vystymas, kuris vykdomas valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Krašto apsaugos sistemoje veikiančios Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, šio projekto infrastruktūros įsigijimų 2024–2025 m. vertė sudaro 1,9 mlrd. Eur. Atsižvelgiant į projekto ir finansinę apimtį bei terminų svarbą, jo valdymas itin svarbus užtikrinant sėkmingą įgyvendinimą iki 2027 m. pabaigos. Audito metu vertinsime, ar Rūdninkų karinio poligono infrastruktūros projekto valdymas užtikrins Vokietijos brigadai priimti reikiamos infrastruktūros sukūrimą laiku.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Įgyvendindama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojo savo pasirinktomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo (taupymo) priemonėmis iki 2030 m. suminiu būdu sutaupyti 39,3 TWh ir taip sumažinti metinį galutinės energijos vartojimą iki 51 TWh. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus, viešasis sektorius turi imtis aktyvių veiksmų ir kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. bendro jam priklausančių viešųjų pastatų ploto, kad jie atitiktų beveik nulinės energijos arba visiškai netaršių pastatų reikalavimus. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Audito metu vertinsime, ar užtikrinama, kad būtų pasiekti viešųjų pastatų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo tikslai.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai. Nuo 2026 metų viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro ir valstybės kontroliuojami pelno siekiantys subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Sudėtinga geopolitinė situacija skatina atkreipti dėmesį į informacinio saugumo situaciją Europoje. Įvairiose šalyse stiprėjant radikalizmui ir populizmui, žiniasklaidos priemonėse ir kitose medijose plintant melagingai informacijai ir vis didėjant visuomenės įsitraukimui į socialinius tinklus, būtina stiprinti medijų ir informacinį raštingumą bei kritinį mąstymą, kad būtų užtikrintas visuomenės atsparumas dezinformacijai skaitmeninėje erdvėje, mažinamos grėsmės demokratijai ir šalies nepriklausomybei. 2017–2021 m. visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis Lietuvoje padidėjo nuo 37,8 iki 48,7 proc. Didėja ir visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją, – 2025 m. siektina reikšmė (60 proc.) jau pasiekta. Vis dėlto, norint kurti socialiai atsakingą, sąmoningą, pilietiškai aktyvią ir dezinformacijai atsparią visuomenę, būtina kelti medijų ir informacinio raštingumo lygį visose tikslinėse grupėse. 2025 m. VSD parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigiama, kad Rusija siekia diskredituoti Lietuvą aktyviai vykdydama konfrontacinę informacinę politiką. Nors absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės Rusiją vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, dalis gyventojų pritaria agresyviai šios šalies vidaus ir užsienio politikai. Šios prorusiškos politinės nuostatos vertintinos kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Lietuvos pajamų nelygybė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ilgą laiką išlieka stabiliai aukšta ir nerodo mažėjimo tendencijos. 2024 m. duomenimis, turtingiausių 20 proc. gyventojų pajamos buvo 6,6 karto didesnės nei skurdžiausių 20 proc. (2022 ir 2023 m. šis rodiklis buvo 6,4 karto didesnės). Skurdo rizikos lygis 2024 m. siekė 21,5 proc., t. y. 0,9 proc. punkto daugiau nei 2023 m. Europos Komisija 2025 m. semestro ataskaitoje pažymi būtinybę Lietuvoje spręsti pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties problemas: didinti socialinės apsaugos sistemos aprėptį, adekvatumą ir veiksmingumą; tikslingiau paskirstyti socialinės apsaugos išlaidas, kad jos pasiektų pažeidžiamiausius asmenis, ypač grupes, kurioms labiausiai grėstų skurdas; gerinti mokesčių sistemos struktūrą, socialinio būsto prieinamumą ir jo kokybę, didinti senatvės pensijų adekvatumą, kartu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą. Siekiant efektyviai spręsti nelygybės ir socialinės atskirties problemas būtina, kad planuojamos ir įgyvendinamos priemonės būtų orientuotos į sisteminius sprendimus, atsižvelgtų į esamas socialines problemas ir užtikrintų ilgalaikį poveikį.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

MTEP potencialo stiprinimas – viena svarbiausių šalies pažangos krypčių. Lietuva 2024 m. Europos inovacijų švieslentėje užėmė 18 vietą ir turi galimybių pasivyti bei pranokti panašaus išsivystymo šalis, įgyvendinant 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano tikslus: siekti darnaus, mokslo žiniomis ir pažangiomis technologijomis grindžiamo ekonomikos augimo bei didinti tarptautinį konkurencingumą. Siekiant toliau skatinti pažangių technologijų diegimą ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, svarbu nuosekliai didinti MTEP sistemos efektyvumą. Ypatingą reikšmę šiame procese turi Lietuvos mokslo taryba, kurios 2025 m. biudžeto asignavimai sudarė 67,6 mln. Eur. Jos veikla svarbi inovacijų skatinimui, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui ir talentų pritraukimui. Inovatyviausių projektų plėtra, ilgainiui stiprinanti šalies mokslinį potencialą bei tarptautinį konkurencingumą, ypač priklauso nuo skaidrių, tarptautinius standartus atitinkančių projektų atrankos procesų ir veiksmingo valdymo.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą reaguoti į kylančias grėsmes, buvo nustatyti valstybės saugumo stiprinimo prioritetai, o jiems pasiekti sparčiai didinamas gynybos finansavimas. 2024 m. įsteigtas Valstybės gynybos fondas. Gynybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2021–2025 m. laikotarpiu išaugo tris kartus: nuo 1 109,3 mln. iki 3 349,0 mln. Eur. Siekiant dar sparčiau didinti gynybos pajėgumus, numatoma 2026–2030 m. gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Svarbu, kad sparčiai augantis gynybos biudžetas būtų valdomas teisėtai ir efektyviai, užtikrinant sklandų valstybės saugumo stiprinimo prioritetų įgyvendinimą.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Kasmet sparčiai augo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius: nuo 100,2 tūkst. 2022 m. iki beveik 221,8 tūkst. 2024 m. pradžioje. Nuo 2024 m. liepos mėn. sugriežtinus imigracijos taisykles, šalyje gyvenančių užsieniečių skaičius ėmė mažėti – 2025 m. pradžioje gyveno 217,9 tūkst. (1,74 proc. mažiau nei 2024 m.) ir sudarė 7,54 proc. bendros gyventojų skaičiaus dalies. 2024 m. imigravo 32,8 tūkst. užsieniečių (palyginti su 2023 m. duomenimis, atvykstančių užsieniečių sumažėjo 33,2 proc. (2023 m. – 49,1 tūkst.). Nuo 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje užregistruota 99,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos ir jų šeimos narių. Tolygiai mažėja Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius, bet daugėja migrantų iš Uzbekistano, Indijos ir Pakistano. Šie pokyčiai atskleidžia kintančias imigracijos tendencijas Lietuvoje, todėl migracijos valdymas turi būti lankstus ir gebėti prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Subalansuotas imigracijos srautų valdymas yra svarbus veiksnys vertinant grėsmes nacionaliniam saugumui ir užtikrinant darbo jėgos pritraukimą, atitinkantį valstybės poreikius. 2024 m. Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus atnaujinus Lietuvos migracijos politikos kryptis. Remiantis jomis bus priimami sprendimai dėl darbo imigracijos srautų reguliavimo, efektyvių prieglobsčio procedūrų ir priėmimo sąlygų užtikrinimo, užsieniečių integracijos sistemos plėtros bei neteisėtos migracijos kontrolės ir prevencijos stiprinimo.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Lietuvoje nuolat vyksta viešojo sektoriaus pokyčiai, tačiau pertvarkos neretai pradedamos neturint aiškaus veiksmų plano ar išsamios analizės. Ne visada matuojama įgyvendinimo pažanga, neintegruojamas procesų valdymas. Viešasis sektorius susiduria su kompetencijų trūkumu, reikalingu pokyčiams įgyvendinti ir strateginiams projektams valdyti. Dėl to ne tik nepavyksta pasiekti laukiamų rezultatų, bet gali mažėti visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis, dalis 2020–2024 m. laikotarpiu reikšmingai nekito ir siekia 67 proc., todėl dar nepriartėta prie 2025 m. siektinos 75 proc. vertės. Itin svarbu užtikrinti tinkamą pasirengimą pertvarkoms ir strateginių projektų įgyvendinimui, taikyti projektinio valdymo principus ir stiprinti valstybės tarnautojų kompetencijas, kad reformos ir kiti strateginiai projektai būtų įgyvendinami nuosekliai, tvariai ir efektyviai. Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje „Naujos kartos Lietuva“ suplanuotos 28 reformos ir kitos investicijos, kurioms įgyvendinti numatyta 3,85 mlrd. Eur. Tinkamai įgyvendintos reformos turėtų prisidėti prie reikšmingų pokyčių švietimo, sveikatos, žaliosios pertvarkos, skaitmeninės transformacijos, inovacijų ir mokslo srityse, taip pat prie viešojo sektoriaus pertvarkos ir socialinės apsaugos, o tai stiprintų visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Regionų atskirtis Lietuvoje nemažėja. Vidutinio BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 29,3  iki 33,1  proc., nors iki 2025 m. siekta jį sumažinti iki 25,4, o 2030 m. – iki 19,8 proc. EBPO 2025 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad ribota infrastruktūra, nepakankamas finansavimas ir demografiniai pokyčiai – gyventojų mažėjimas ir senėjimas – riboja kokybiškų paslaugų prieinamumą ir regionų ekonominį potencialą. ES institucijos taip pat atkreipia dėmesį į šią problemą: ES Taryba 2023–2024 m. ataskaitose ragino Lietuvą konsoliduoti išteklius ir gerinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas, o Europos Komisija 2025 m. rekomendavo stiprinti regionų socialinį ir ekonominį atsparumą bei tobulinti teisinę ir institucinę sistemą, skatinant savivaldybes bendradarbiauti viešųjų paslaugų teikimo ir vietos klasterių plėtojimo srityse. Siekiant tvaraus ir subalansuoto Lietuvos teritorijos vystymo ir regionų atskirties mažinimo 2022–2030 m. Regionų plėtros programos priemonėms numatyta skirti 1,6 mlrd. Eur. Todėl būtina tobulinti šios programos valdymą, stiprinti savivaldybių kompetencijas ir sudaryti teisines, institucines ir finansines sąlygas bendrai savivaldybių veiklai ne tik šios programos ribose.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. paskelbtais duomenimis, dauguma gyventojų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbą vertina teigiamai (2024 m. – 60 proc.), tačiau susirūpinimą kelia tai, kad didėja neigiamai vertinančių asmenų dalis (2018 m. buvo 18 proc., 2024 m. – 29 proc.). Viešasis administravimas turi užtikrinti, kad institucijos veiktų efektyviau ir visi gyventojai, verslas gautų kokybiškas ir laiku teikiamas paslaugas. Todėl vykdomomis pertvarkomis orientuojamasi į racionalų valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijų paskirstymą, administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės ir procesų sklandumo didinimą, nuoseklų skaitmeninių sprendimų diegimą bei administracinės naštos mažinimą. Viešajame sektoriuje 2021-2024 m. 351,5 mln. Eur panaudota informacinių technologijų įsigijimui, jų palaikymui ir tai turi reikšmingai padidinti kokybiškų duomenų prieinamumą, jų panaudojimą institucijoms priimant duomenimis grįstus sprendimus, pagerinti administracinių ir viešųjų paslaugų skaitmenizavimo brandą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad paslaugų teikimo mechanizmai, įskaitant vieno langelio principą, veiktų veiksmingai, suteikdami gyventojams galimybę tvarkyti reikalus vienoje vietoje – patogiai, greitai ir sklandžiai. Tinkamai įgyvendinti pokyčiai mažintų administracinę naštą ir didintų gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Svarbu, kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek reikia jos funkcijoms vykdyti, ir kad šis turtas būtų valdomas teisėtai ir efektyviai. Šiuo metu valstybė valdo 25,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas sudaro 9,02 mln. kv. metrų, juos administruoja 401 turto valdytojas. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 300 mln. Eur. Centralizuotas administracinės paskirties nekilnojamojo turto valdymas turi užtikrinti spartesnį perteklinio turto atsisakymą ir efektyvesnį esamo turto panaudojimą. Valstybės institucijos turėtų būti skatinamos mažinti naudojamą nekilnojamojo turto plotą, o VĮ Turto bankas – nustatyti prioritetinius didžiausią grąžą generuojančius turto atnaujinimo projektus ir juos vykdyti laiku bei neviršijant numatyto biudžeto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Svarbu priimti pagrįstus sprendimus dėl šio turto valdymo, atnaujinimo ar atsisakymo, mažinti jo priežiūros sąnaudas ir užtikrinti, kad valstybė valdytų tik tiek turto, kiek būtina jos funkcijoms vykdyti. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, viešasis sektorius turi imtis aktyviai didinti viešųjų pastatų energijos efektyvumą.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Pasaulio banko mokesčių ekspertai pabrėžia šešėlinės ekonomikos masto problemą Lietuvoje ir ragina mažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, dėl kurio šalis praranda reikšmingas valstybės biudžeto pajamas (2022 m. buvo apskaičiuota 966 mln. Eur). 2021 m. patvirtintas Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad iki 2030 m. PVM atotrūkis būtų sumažintas iki ES vidurkio – 10 proc. Didžiausią plano dalį – apie 40 proc. – sudaro priemonės, skirtos skaitmenizuotai duomenų analizei, pabrėžiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Be to, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytomis struktūrinėmis reformomis siekiama pagerinti mokestinių prievolių vykdymą rizikinguose sektoriuose, didinti atsiskaitymų skaidrumą, modernizuoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Muitinėje vykdomus duomenų gavimo, analizės ir sprendimų priėmimo procesus. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš prielaidų vykdyti neskaidrią ekonominę veiklą. Planuojami šių atsiskaitymų ribojimų pokyčiai turi būti pagrįsti ir derinami su kitomis šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonėmis. Sėkmingam rezultatų pasiekimui svarbu, kad atsakingų institucijų veikla būtų tikslingai nukreipta į rizikingiausias sritis, jas identifikuojant analizės instrumentų ir rizikingumo vertinimo priemonių pagrindu, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas užtikrintų, kad laiku būtų keičiamasi duomenimis ir veiksmai būtų koordinuojami.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas