Bankrutuojančių įmonių darbuotojams skirta valstybės pagalba turi greitai pasiekti žmones, tačiau ne mažiau svarbu, kad ji būtų apskaičiuojama ir skiriama teisingai. Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. Garantinio fondo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš fondo gali būti išmokamos didesnės sumos, nei priklauso. 

Auditoriai nustatė, kad bankrutuojančio darbdavio nemokumo administratoriai, teikdami teismams ar kreditorių susirinkimams tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, galimai jų tinkamai nepatikrina ir sumos pateikiamos neatskaičius mokėtinų mokesčių. Tokios klaidos gali lemti ne tik didesnes nei priklauso išmokas darbuotojams, bet ir pažeisti kitų kreditorių interesus.

„Valstybės pareiga – užtikrinti, kad darbuotojai, netekę darbo dėl darbdavio nemokumo, laiku gautų jiems priklausančias išmokas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ši pagalba būtų skiriama teisingai, pagrįstai ir tiksliai. Kai sistemoje atsiranda galimybė patvirtinti nepagrįstus reikalavimus, rizikuojama ne tik valstybės pinigais, bet ir visuomenės pasitikėjimu bei kitų kreditorių teisėtais interesais. Todėl skaidrumas ir patikima kontrolė šioje srityje yra būtini“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas parodė, kad problema nėra pavienė

Pernai atliekamų kontrolės procedūrų metu „Sodra“ beveik kas trečiu atveju nustatė netiksliai apskaičiuotas sumas ir kreipėsi į nemokumo administratorius arba teismus dėl duomenų tikslinimo. 

Nors tai ilgino išmokų išmokėjimo terminus, papildomas tikslinimas padėjo išvengti vidutiniškai 1,1 tūkst. eurų galimos permokos vienam darbuotojui (apie 38 proc. žmogui patvirtintos sumos). Tai labai reikšmingi skaičiai, žinant, kad vien per praėjusius metus tokias išmokas gavo daugiau kaip 9 tūkstančiai asmenų.

Rizikos priežastis – atsisakyta dalies kontrolės priemonių 

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 6 d. pakeitus Garantinio fondo administravimo procedūras, buvo atsisakyta papildomai tikrinti teismo nutarčių ir kreditorių susirinkimų sprendimų pagrindu pateikiamus duomenis. Dėl to anksčiau valdytos rizikos dėl galimų permokų tapo ne visai valdomos. 

Auditorių vertinimu, būtina užtikrinti, kad darbuotojų kreditoriniai reikalavimai būtų nustatomi ir tvirtinami vienodai bei tiksliai viso proceso metu – nuo nemokumo administratoriaus atliekamo vertinimo iki išmokos iš Garantinio fondo skyrimo.

Siekiama užkirsti kelią galimoms permokoms

Valstybės kontrolė rekomendavo „Sodrai“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis priemonių, kurios užtikrintų rizikos dėl netikslių darbuotojų kreditorinių reikalavimų valdymą ir sumažintų galimų permokų tikimybę ateityje.

Kol bus ieškoma ilgalaikių sprendimų ir tikslinamas teisinis reguliavimas, sutarta taikyti laikiną rizikos valdymo priemonę – papildomą duomenų sutikrinimą su Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru. Prireikus Garantinio fondo administratorius kreipsis į nemokumo administratorius, teismus ar kreditorių susirinkimus dėl planuojamų mokėti išmokų patikslinimo.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ilgalaikiam problemos sprendimui būtinas aktyvus visų procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės garantijos darbuotojams būtų įgyvendinamos tiksliai ir skaidriai, svarbus Nemokumo administratorių rūmų, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos bei Nacionalinės teismų administracijos įsitraukimas.

Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

• Per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 m. siekė 15 proc., o 2025 m. – 8 proc.
• Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų VDU nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 m. padidėjo 60 Eur.
• Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose VDU išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų – vis dar nesiekia nė 2 000 Eur. 

Nuo 2024 m. įgyvendinama Valstybės tarnybos pertvarka atlygio srityje siekiama sukurti konkurencingesnę ir lankstesnę darbo apmokėjimo sistemą. Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“ rodo, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai savivaldybių administracijose (tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis) augo nuosekliau nei valstybės lygmens institucijose. Tačiau šis augimas atlygio skirtumų tarp pačių savivaldybių – nesumažino.  
  
„Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas. Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausias VDU 2025 m. buvo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tuo metu dalyje mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių rajonų administracijose, VDU nesiekė nė 2 000 Eur. Svarbu pažymėti, kad VDU atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus netgi padidėjo:  2023 m. jis sudarė apie 1 714 Eur, o 2025 m. – 1 774 Eur.
  
Nors bendra tendencija teigiama – administracijų, kuriose vidutinis atlygis nesiekė 2 000 Eur, šalyje sumažėjo nuo 31 (2023 m.) iki 8 (2025 m.), o pasiekusių ar viršijusių 3 000 Eur ribą padaugėjo nuo 2 iki 7, mažesnio atlygio savivaldybių administracijos ir toliau išlieka tarp mažiausiai konkurencingų pagal darbo užmokestį. Apžvalga rodo, kad kai kuriose mažesnio atlygio savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutiniškai, tačiau to nepakako reikšmingai pakeisti jų padėties bendrame savivaldybių atlygio kontekste. 
  
Pavyzdžiui, 2023 m. mažiausią VDU turėjusiose Ignalinos (+40 proc.), Joniškio (+30 proc.) ir Visagino (+28 proc.) administracijose augimas viršijo bendrą savivaldybių administracijų vidurkį (22 proc.), o Lazdijų rajone didėjimas buvo lėtesnis (+18 proc.). Vis dėlto ir 2025 m. mažiausias VDU išliko mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Lazdijų rajono (1 826 Eur), Šakių rajono (1 883 Eur) ar Visagino (1 943 Eur) administracijose.
  
Valstybės kontrolės atliktos apžvalgos duomenys rodo, kad savivaldybėse, kaip ir bendrai viešojo administravimo institucijose, nenustatyta tiesioginio ryšio tarp darbuotojų skaičiaus pokyčių ir atlygio augimo. Darbo užmokestis augo panašiu tempu tiek administracijose, kur darbuotojų skaičius mažėjo, tiek tose, kur jis didėjo. Pavyzdžiui, Jonavos rajone vidutinis atlyginimas augo 37 proc. darbuotojų skaičiui sumažėjus 10 proc., o Klaipėdos mieste atvirkščiai – VDU augo 36 proc. darbuotojų skaičiui padidėjus 4 proc. 
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]
 

• Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita – reikšmingų neatitikimų nenustatyta, tačiau ją būtina tobulinti.
• Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkiniuose ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl to buvo pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Svarbiausios rekomendacijos pateiktos Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos,  ir Finansų ministerijoms.
• Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo.
• Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. Eur išlaidų buvo netinkamai   suklasifikuotos pagal panaudojimo turinį.
• Daugiau kaip 1 mlrd. Eur buvo eliminuota kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skola, tačiau šios sumos pagrindimui reikalinga informacija nebuvo pateikta.
• Valstybės rezervai per 2025 m. padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur, todėl svarbu kuo greičiau nustatyti aiškius jų kaupimo ir valdymo principus, stiprinančius valstybės finansinį atsparumą.

Šiandien valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatys audito išvadas dėl 2025 m. svarbiausių šalies finansinių ataskaitų. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad valstybė žengia svarbius žingsnius stiprindama atsiskaitymą už veiklos rezultatus, tačiau viešųjų finansų valdyme vis dar išlieka problemų, trukdančių aiškiai matyti, kaip panaudojami valstybės pinigai ir kokie rezultatai pasiekiami.
  
Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė finansinių auditų išvadas dėl 2025 m. nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių, Valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinių. Dėl Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, susijusių su valstybės turto apskaita, fondo įsipareigojimais dėl socialinių išmokų ir tikruoju gautinų sumų dydžiu.
  
„Valstybėje pradėjome matuoti, kokį rezultatą sukuriame už išleistus pinigus. Tačiau viešųjų finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų. Todėl auditorių rekomendacijos skirtos ne tik klaidoms ištaisyti, bet ir viešojo sektoriaus valdymui stiprinti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausią įtaką sąlyginėms auditorių nuomonėms turėjo valstybės turto apskaitos problemos, socialinių išmokų apskaitos ir kontrolės trūkumai bei nepakankama dalies valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė.

Turto apskaitos problemos išlieka
  
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti dalies duomenų apie miško žemę ir medynus (15,8 mlrd. Eur), mineralinius išteklius (634,43 mln. Eur) bei kultūros vertybių (474,91 mln. Eur) teisingumo. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.
  
Socialinio draudimo fonde – kontrolės spragos
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo. Nustatyta, kad skiriant ir mokant šias išmokas nevertinamos užsienyje gaunamos darbinės veiklos pajamos, o taikomos kontrolės priemonės ne visuomet leidžia įsitikinti, kad už tą patį vaiką analogiškos išmokos nėra mokamos ir kitose valstybėse tuo pačiu metu. Tai sukuria ir piktnaudžiavimo rizikas. Atsakingos institucijos įsipareigojo įgyvendinti rekomendacijas ir konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.
  
Išlieka reikšmingų biudžeto vykdymo duomenų problemų
  
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad 916,8 mln. Eur išlaidų buvo priskirta netinkamoms išlaidų kategorijoms, todėl ne visada aišku, kam iš tikrųjų panaudoti valstybės pinigai. Ši problema kartojasi ne pirmus metus ir, auditorių vertinimu, turi būti sprendžiama iš esmės keičiant biudžeto planavimo ir atsiskaitymo modelį.
  
Auditoriai taip pat negalėjo patvirtinti 26,5 mln. Eur išlaidų teisingumo. Didžiausią įtaką tam turėjo trūkumai kontroliuojant Lietuvos šaulių sąjungai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Taip pat negalėta įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
  
Stiprintina valstybės pinigų panaudojimo kontrolė krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse
  
Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus. Reikšmingų kontrolės trūkumų nustatyta tiek krašto apsaugos, tiek sveikatos apsaugos srityse.
  
Krašto apsaugos sistemoje vienas iš pavyzdžių – Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas. Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai skiriamas finansavimas nuosekliai didinamas – nuo 18,73 mln. Eur 2025 m. iki planuojamų 41,6 mln. Eur 2028 m. Tačiau auditoriai nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos šių asignavimų panaudojimo kontrolės. Nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos 2025 m. ataskaitoje dalis išlaidų pagal paskirtį buvo pateikta neteisingai, o patikrinus 32 iš 88 2025 m. gruodį atliktų avansinių mokėjimų, visuose nustatyta trūkumų. Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti aiškesnes lėšų planavimo, panaudojimo vertinimo ir atsiskaitymo procedūras bei sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir jai skirtų asignavimų kontrolę.
  
Sveikatos apsaugos srityje auditoriai negalėjo įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis finansuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu. Nustatyta, kad 1,98 mln. Eur 2025 m. asignavimų buvo panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taip pat nustatyta itin brangių pavėžėjimo atvejų – vieno paciento pavėžėjimo kaina siekė 1 355 Eur, o kai kuriais mėnesiais paslaugos administravimo išlaidos sudarė net 80–85 proc. visų pavėžėjimui skirtų lėšų. Kraujo donorystės srityje auditoriai nustatė, kad kraujo ir jo komponentų apskaita iki šiol nesutvarkyta, kraujo komponentų pardavimo kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2009 m., nors sąnaudų kainos per šį laikotarpį reikšmingai keitėsi. Valstybės kontrolė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, aiškiai nustatyti atsakomybes ir įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą kainodarą, o kraujo donorystės srityje – reglamentuoti kraujo ir jo komponentų pardavimo procesą ir kainodaros principus.
  
Pirmą kartą audituota valstybės rezultatų ataskaita
  
Pirmą kartą kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu buvo audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Ankstesniais metais ši ataskaita Valstybės kontrolei nebuvo pateikiama laiku, todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti joje pateiktų duomenų ir pateikti išvados Seimui bei visuomenei. Šios atskaitos tikslas – vienoje vietoje parodyti svarbiausius valstybės veiklos rezultatus ir jiems panaudotus finansinius išteklius. Auditoriai nenustatė reikšmingų neatitikimų tarp šios ataskaitos ir biudžeto vykdymo duomenų. Tačiau auditas parodė, kad ataskaitą dar galima ir būtina tobulinti – daliai rodiklių nebuvo pateikta visa informacija, ne visada aiškiai atskleidžiami pasiekti rezultatai ir jų ryšys su panaudotu finansavimu.
  
Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neinformatyvūs
  
Nuo 2024 m. Lietuvoje tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas, apimantis valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų finansus. Auditas parodė, kad dabartiniai biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs – nustatyta išlaidų grupavimo klaidų, avansinių mokėjimų ir kitų neatitikimų, kurie iškreipia valstybės finansinę padėtį.  Todėl Finansų ministerijai siūloma svarstyti perėjimą prie kaupimo principu grindžiamo biudžeto modelio, kuris leistų tiksliau parodyti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus ir rizikas bei sumažintų dvigubos atskaitomybės naštą. Valstybės kontrolės vertinimu, tai, kad valstybė vienu metu naudoja dvi skirtingas finansų apskaitos sistemas (pinigų apskaitos, kuri rodo tik pinigų judėjimą, bet neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti ateityje ir kaupimo, kai skaičiuojama vertinant realias pajamas ir visus ateities įsipareigojimus), yra ne tik administracinė našta, bet ir neefektyvus kompetencijų, laiko ir valstybės išteklių naudojimas.
 
Valstybės skola ir rezervai: dėmesys duomenų pagrįstumui ir ilgalaikiam valdymui
  
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atlikus auditą patvirtinta, kad nekonsoliduoti skolos valstybės vardu duomenys reikšmingais atžvilgiais teisingi. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei 1 mlrd. Eur Valstybės duomenų agentūra eliminavo kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skolą, tačiau šios sumos pagrindimui reikalingos informacijos nepateikė.
  
Vertinant valstybės finansinį atsparumą, svarbūs ir rezervai. 2025 m. pabaigoje jų bendra suma siekė 6,03 mlrd. Eur ir per metus padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur (24,6 proc.). Didžiausią rezervų dalį sudarė „Sodros“ rezervas – 4,52 mlrd. Eur, o jo padidėjimas – apie 75 proc. bendro rezervų augimo per metus. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupta 791 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve – 723,7 mln. Eur. Nors rezervai nuosekliai auga, iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kokio dydžio rezervai reikalingi skirtingoms valstybės rizikoms amortizuoti. Valstybės kontrolė jau anksčiau rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika. Finansų ministerija informavo rengianti strateginį rezervų valdymo pagrindimą. Tikimasi, kad šis darbas padės sukurti nuoseklią rezervų valdymo sistemą, stiprins valstybės finansinį atsparumą ir leis planuoti finansinį saugumą ilgesnėje nei trejų metų perspektyvoje.
    

• 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]