Fiskalinė stebėsena

Apie veiklos sritį

Biudžeto stebėsena - logo
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybės kontrolei buvo priskirta biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Valstybės kontrolė įgavo nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI) teisinį statusą. Valstybės kontrolėje esantis Fiskalinės stebėsenos centras vykdo fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir fiskalinės valdysenos stebėseną bei savo išvadas teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbia viešai. Fiskalinės stebėsenos centras atlieka nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

APIE MUS

Piktograma: Apie mus

SIEKDAMA UŽTIKRINTI VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ TVARUMĄ IR STABILIĄ ŪKIO PLĖTRĄ, NFI VYKDO ŠIAS VEIKLAS:

Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas

Finansų ministerija rengia ir skelbia ekonominės raidos scenarijų mažiausiai 2 kartus per metus. Vertiname ir tvirtiname makroekonomines prognozes, skirtas fiskaliniam planavimui, siekdami, kad biudžeto planavimas būtų grindžiamas labiausiai tikėtinu arba atsargesniu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi. Tai atliekame pagal Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą.

Siekdami patikimesnio ir skaidresnio ekonominės raidos scenarijaus projekcijų vertinimo ir tvirtinimo proceso, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjome skelbti savo makroekonomines prognozes.

Fiskalinio skaidrumo skatinimas

Vienas iš nepriklausomų fiskalinių institucijų tikslų - fiskalinio skaidrumo skatinimas. Siekiame informuoti visuomenę apie fiskalinės politikos iššūkius ir naudą. Reguliariai teikiamomis išvadomis ir ataskaitomis siekiame skatinti diskusijas viešųjų finansų klausimais. Nuo 2026 m. vertiname Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidas.

Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Fiskalinės drausmės taisyklės leidžia prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo ir verslo ciklo poveikio mažinimo. Mūsų, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, užduotis įvertinti, ar Lietuvos valdžios sektoriaus biudžetai atitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame įstatyme numatytos dvi taisyklės: valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė ir savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklė. Atliekame ex-post (faktinius) ir ex-ante (išankstinius) valstybės ir savivaldybių biudžetų vertinimus.

Fiskalinės valdysenos vertinimas

Fiskalinė valdysena – tai fiskalinės drausmės taisyklių, jų laikymąsi užtikrinančių subjektų ir procedūrų visuma. Ne rečiau kaip kartą per 6 metus nepriklausoma fiskalinė institucija atlieka fiskalinės valdysenos nuoseklumo, darnos ir veiksmingumo vertinimą.

DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMĖS ATLIKDAMI NEPRIKLAUSOMOS FISKALINĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJAS

Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas;

Lietuvos Respublikos fiskalinės valdysenos įstatymas;

Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas;

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos principai nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms;

Kiti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai, direktyvos) ir tarptautinių institucijų rekomendacijos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI TEIKIAMŲ IŠVADŲ KALENDORIUS

Piktograma: Išvadų teikimas

BENDRADARBIAVIMAS

Nepriklausoma fiskalinė institucija teikia viešųjų finansų ir fiskalinės politikos analizes, aktyviai bendradarbiauja su tarptautine bendruomene, dalijasi patirtimi su kolegomis, kurie didina fiskalinį skaidrumą visame pasaulyje.

NFI dalyvauja EBPO parlamentinių biudžetinių įstaigų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo veikloje. EBPO rengia metinius susitikimus, skelbia dokumentus viešųjų finansų ir biudžetų temomis interneto svetainėje.

NFI aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIs narėmis ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis, dalyvauja Baltijos–Šiaurės šalių susitikimuose.

NFI atstovai dalyvauja tarpinstitucinėse darbo grupėse, dalijasi ekspertinėmis įžvalgomis su įvairiomis viešojo sektoriaus institucijomis.

EKSPERTŲ PATARIAMOJI DARBO GRUPĖ

Siekiant sustiprinti nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad Fiskalinės stebėsenos centro teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta patariamoji darbo grupė.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nepriklausoma fiskalinė institucija: visų savivaldybių 2026 m. biudžetai atitinka fiskalinės drausmės taisykles, tačiau išlieka duomenų kokybės problema

2026-06-11 Fiskalinė stebėsena

2025 m. vienos savivaldybės biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės taisyklės, o visi suplanuoti 2026 m. savivaldybių biudžetai reikalavimus atitinka. Vis dėlto Valstybės kontrolės vertinimas parodė, kad finansinių duomenų tikslumas išlieka problema – nepatikslinus duomenų, fiskalinės drausmės taisyklių neatitiktų daugiau savivaldybių.

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino, ar 2025 m. vykdant ir 2026 m. tvirtinant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.

Viena savivaldybė 2025 m. nesilaikė fiskalinės drausmės taisyklės

2025 m. fiskalinės drausmės taisyklės nesilaikė Rokiškio rajono savivaldybė. Ši rizika buvo nustatyta jau 2025 m. atlikto išankstinio vertinimo metu.

Savivaldybės duomenimis, didesnį nei leidžiama deficitą lėmė išaugusios investicinio projekto įgyvendinimo išlaidos, kurioms padengti teko papildomai skolintis. Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybė per dvejus metus turės kompensuoti susidariusį 1,1 mln. eurų nuokrypį. Remiantis 2026 m. biudžeto planu, numatoma jį kompensuoti jau šiais metais.

Vertinimo metu nustatyta, kad finansinių ataskaitų duomenų tikslumas išlieka viena pagrindinių problemų. Identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, juos patikslinti. Jei būtų remtasi pirminiais nepatikslintais duomenimis, fiskalinės drausmės taisyklių 2025 m. nesilaikančiomis būtų laikomos keturios savivaldybės. Tokiu atveju joms būtų tekę kompensuoti apie 6,4 mln. eurų bendrą nuokrypį. Jei 2026 m. biudžetų planų duomenys nebūtų patikslinti, fiskalinės drausmės reikalavimų neatitiktų dvi savivaldybės.

„Problema dėl netiksliai teikiamų duomenų yra pasikartojanti. Klaidos savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose gali paveikti išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, todėl savivaldybėms svarbu užtikrinti teikiamos informacijos teisingumą. Nuo duomenų kokybės priklauso ne tik vertinimo tikslumas, bet ir galimybė taikyti fiskalinėje valdysenoje numatytą lankstumą“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Pažymėtina, kad nors įstatymas reikalauja vertinti ir savivaldybių 2027–2028 m. planuojamų biudžetų rodiklių atitiktį fiskalinės drausmės taisyklei, šiuo metu pagrįstam vertinimui nepakanka duomenų.

2025 m. nė viena savivaldybė neviršijo įstatyme nustatytų skolos ir garantijų ribų. Ekonomistų vertinimu, visos savivaldybės, sudarydamos 2026 m. biudžetus, laikėsi fiskalinės drausmės taisyklės.

Atnaujintos taisyklės suteikia daugiau galimybių investuoti

Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigaliojo atnaujinti fiskalinės drausmės reikalavimai, kurie suteikia savivaldybėms daugiau galimybių finansuoti investicijas ir lanksčiau planuoti biudžetus. Tarp svarbiausių pokyčių – vienoda biudžeto balanso taisyklė visoms savivaldybėms, platesnė pajamų bazė vertinant skolos ir garantijų ribas bei naujos lankstumo sąlygos projektams, finansuojamiems nacionalinio plėtros banko pinigais.

„Fiskalinės drausmės taisyklė yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir atsakingą savivaldybių finansų valdymą. Jos laikymasis leidžia savivaldybėms ne tik išlaikyti finansinį stabilumą, bet ir pasinaudoti įstatymuose numatytomis lankstesnėmis galimybėmis finansuoti investicijas. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

NFI išvadą dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 metais, fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuokles ir kitus priedus rasite čia: Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 m.


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Didesnis „Sodros“ rezervas – ne pagrindas naujiems ilgalaikiams įsipareigojimams

2026-06-09 Fiskalinė stebėsena

Ryškėjantis pasitraukimo iš kaupimo II pensijų pakopoje mastas kelia klausimų dėl poveikio viešiesiems finansams. 2026 m. perėjus prie savanoriško kaupimo modelio, gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje iki 2027 m. pabaigos. Jau per pirmąjį 2026 m. ketvirtį beveik 40 proc. dalyvių nusprendė nutraukti kaupimą pensijai ir atsiimti pinigus. Tai rodo itin reikšmingą pasitraukimo mastą. Palyginimui, 2021 m. Estijoje per pirmąjį etapą iš sistemos pasitraukė 20 proc. dalyvių. Lietuvoje dažniausiai kaupimą nutraukė jauni (25–35 m.) gyventojai, o pagal pajamas – asmenys, uždirbantys apie vidutinį darbo užmokestį. Tokio masto pasitraukimas iš II pensijų pakopos jau kelia rizikas jos egzistavimui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, kyla klausimas, kaip tai paveiks fiskalines rizikas, ypač susijusias su „Sodros“ rezervų panaudojimu?

AUTORIUS

Jaroslav Mečkovski
Jaroslav Mečkovski
Fiskalinės stebėsenos centro vyriausiasis ekonomistas
el. p. [email protected]

Gyventojų pajamos senatvėje ateityje dar labiau priklausys nuo socialinio draudimo sistemos. 2026 m. įvykusių pakeitimų poveikis šalies pensijų sistemai ir viešųjų finansų tvarumui labiausiai priklausys nuo pasitraukimo iš II pensijų pakopos masto. Kuo didesnė dalis gyventojų pasitrauks iš kaupimo, tuo labiau silpnės II pensijų pakopos indėlis pajamoms senatvėje ir augs socialinio draudimo sistemos vaidmuo, užtikrinant norimą pajamų pakeitimo normą. Tai ypač aktualu, kai iš kaupimo labiausiai traukiasi jauni dalyviai. Senstant visuomenei, tai reikš didesnį spaudimą didinti ilgalaikius valstybės įsipareigojimus ateityje. Tai yra fiskalinė rizika, kurią buvo bandoma valdyti kuriant pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pasitraukimo iš II pensijų pakopos mastas jau yra itin reikšmingas, tačiau jis gali toliau augti, kol nepasibaigė laikotarpis, kai gyventojai gali priimti sprendimą. Tokiu atveju II pensijų kaupimo pakopa taptų nišinė.

Veikiamas pakeitimų, „Sodros“ rezervas laikinai išaugs, tačiau tai ne papildomos pajamos, o būsimi įsipareigojimai demografinių iššūkių akivaizdoje. 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. Eur. Numatoma, kad per artėjančius kelis metus rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos. Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį jų „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. Eur. Tai sukuria atitinkamus ilgalaikius įsipareigojimus ir nereiškia, kad gauta papildomų pajamų, kurias galima naudoti esamiems įsipareigojimams didinti. Taip pat būtina atsižvelgti į socialinio draudimo sistemos laukiančius ilgalaikius iššūkius, svarbiausias iš jų – neišvengiamas visuomenės senėjimas. 2025 m. vienam senyvo amžiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2. Tai lems, kad pradės formuotis struktūrinis deficitas, kurį tektų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita. Atlikta analizė^[1] rodo, kad nekintant politikai dėl demografinio spaudimo šis rezervas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais. Rezervo nykimą dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Atsižvelgiant į šių metų I ketvirčio rezultatus, „Sodros“ rezervą papildys didesnė nei planuota suma. Tačiau skaičiavimai rodo, kad pagal 2025 m. pabaigoje turėtus įsipareigojimus ilgalaikėje perspektyvoje tai reikšmingai nepakeis rezervo situacijos. Gautos didesnės įmokos iš II pakopos leistų išlaikyti rezervą papildomus vienerius metus. Pažymėtina, kad „Sodros“ rezervas veikia kaip ciklinio stabilizavimo įrankis, o ne pensijų indeksavimo šaltinis. Atskiro rezervo ilgalaikiams iššūkiams valdyti nėra numatyta.

Sutaupytų valstybės biudžeto paskatų panaudojimas bazinėms pensijoms didinti keltų ilgalaikių iššūkių. Tikėtina, kad valstybės biudžetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. Eur, kurie būtų skirti paskatoms dalyvauti kaupime. Vis dėlto lieka neaišku, kaip šie ištekliai bus panaudoti. Nenumačius kitų priemonių, jie mažintų ir taip jau nemenką valstybės biudžeto deficitą ir skolinimosi poreikį. Tačiau diskutuojama dėl šių paskatų panaudojimo esamų pensijų didinimui, kuris formuotų papildomus ilgalaikius pensijų sistemos įsipareigojimus. Jei tai būtų vykdoma koreguojant bazinės pensijos dydį, tai turėtų ir kitokių pasekmių. Spartus bazinės pensijos dydžio didinimas mažintų ryšį tarp gyventojų sumokamų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų. Kitaip tariant, dabartiniams dirbantiesiems mažėtų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas. Senatvės pensijų didinimas visiems ją gaunantiems asmenims nėra taikli priemonė, siekiant sumažinti pensinio amžiaus žmonių skurdą. Todėl svarbu galvoti apie socialinės paramos sistemos priemones.

Padidėjęs rezervas neturėtų būti naudojamas sprendimams, kurie padidintų ilgalaikį įsipareigojimų lygį, nesukūrus tam tvarių pajamų šaltinių. Didesnis „Sodros“ rezervas po įsigaliojusių pakeitimų nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės. Pasitraukusių iš kaupimo dalyvių „Sodros“ ir valstybės įmokos tampa pensijų apskaitos vienetais, o tai reiškia būsimus įsipareigojimus ateityje. Taip pat po trumpalaikio rezervo padidėjimo išryškės visuomenės senėjimo sukeltas poveikis viešiesiems finansams. Be to, susilpnėjus II pensijų pakopos vaidmeniui, didesnis spaudimas už būsimas pensijas teks socialiniam draudimui. Todėl šio laikotarpio fiskalinė rizika yra ne pats rezervo padidėjimas, o nepagrįstas polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus. Naujus įsipareigojimus būtų galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajamų šaltinius. Norint vykdyti jau esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones. Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą. Apie „Sodros“ rezervo išlaikymą ateityje kalba ir Tarptautinis valiutos fondas^[2]. Sukauptų I pakopos perviršių išsaugojimas būtų itin svarbus siekiant sukaupti rezervą, kuris padėtų atlaikyti nepalankių demografinių tendencijų poveikį ir kompensuotų susilpnėjusią II pakopą.

^[1] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/18739/ar-sodros-rezervas-atlaikys-neisvengiamus-lietuvos-demografijos-pokycius.
^[2] Prieiga per internetą: https://www.imf.org/en/news/articles/2026/05/26/mcs052626-lithuania-article-iv-mission.

EBPO būstinėje Paryžiuje – aukščiausiųjų audito bei nepriklausomų fiskalinių institucijų diskusijos apie viešųjų finansų valdymą, fiskalinius iššūkius bei audito nepriklausomumą

2026-05-27 Fiskalinė stebėsena

Gegužės 27–28 dienomis Paryžiuje (Prancūzija) vyksta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovų susitikimas bei 18-asis EBPO Parlamentinių biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų (NFI) metinis susitikimas. Susitikimuose dalyvaujanti Valstybės kontrolės delegacija – valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė bei Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė – įsitraukė į diskusijas apie AAI ir NFI vaidmenį stiprinant viešųjų finansų valdymą bei skatinant geresnį fiskalinių iššūkių, su kuriais susiduria pasaulio valstybės, supratimą visuomenėje.

Vizitas prasidėjo bendrame Viešųjų finansų atkūrimo forume, kuriame kartu su EBPO šalių ministrais, biudžeto pareigūnais ir audito lyderiais diskutuota apie viešųjų finansų atkūrimo strategijas, fiskalinių sprendimų komunikaciją visuomenei, ilgalaikio fiskalinio tvarumo stiprinimą bei institucijų vaidmenį, atkuriant pasitikėjimą viešaisiais finansais.

I. Segalovičienė taip pat dalyvavo ir specialioje sesijoje, skirtoje pristatyti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos plėtros iniciatyvos (IDI) ir EBPO parengtą bendrą ataskaitą apie AAI nepriklausomumo stiprinimą. Čia pabrėžta ne tik teisinės bazės, bet ir pasitikėjimo, komunikacijos, institucinių normų bei bendradarbiavimo kultūros svarba, stiprinant viešojo sektoriaus atskaitomybę ir skaidrumą.

Stiprinami ryšiai su Prancūzijos aukščiausiąja audito institucija

Siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, valstybės kontrolierė I. Segalovičienė susitiko ir su naująja Prancūzijos AAI vadove Amélie de Montchalin. Apskritojo stalo diskusijoje valstybės kontrolierė kolegoms pristatė Valstybės kontrolės taikomą praktiką, planuojant veiklą bei vertinant atliktų auditų poveikį. Susitikime pasidalinta patirtimi, kaip efektyviai matuoti rekomendacijų įgyvendinimą bei užtikrinti, kad audito rezultatai kurtų realią vertę valstybės piliečiams.

Susitikimas buvo skirtas ne tik glaudesnių ryšių mezgimui, patirties mainams, bet ir pasirengimui šį rudenį, spalio mėnesį, Paryžiuje įvyksiančiam kasmetiniam Europos Sąjungos (ES) AAI vadovų Kontaktų komiteto posėdžiui.

Fiskalinės stebėsenos akiratyje – ateities išlaidos, komunikacija ir dirbtinis intelektas

Fiskalinės stebėsenos centro (vykdančio ir Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas) vadovė J. Rukšėnaitė atstovauja Lietuvai metiniame EBPO NFI susitikime, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms esminėms temoms:

Ateities išlaidų iššūkiams,
Biudžeto priežiūrai,
Efektyvesnės komunikacijos būdams, siekiant stiprinti visuomenės fiskalinį raštingumą
Bei dirbtinio intelekto taikymui fiskalinėje analizėje.

Tuo pat metu EBPO AAI vadovų susitikime darbą tęsianti valstybės kontrolierė I. Segalovičienė su kitų šalių vadovais analizuoja apie veiklos audito poveikių didinimą, inovacijų diegimo iššūkius, dirbtinio intelekto įrankių įtaką veiklos kokybei ir efektyvumui bei klimato kaitos ir ekstremalių oro reiškinių poveikį valstybių biudžetams.

Daugiau aktualijų

Paskelbtos išvados ir ataskaitos

2026-06-11 Fiskalinė stebėsena

Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 m.

Daugiau

2026-05-15 Fiskalinė stebėsena

Išvada dėl 2026 m. metinės pažangos ataskaitos

Daugiau

2026-03-26 Fiskalinė stebėsena

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus

Daugiau

Daugiau produktų

Makroekonominės ir fiskalinės prognozės

Makroekonominių ir fiskalinių duomenų stebėsena

Informacija savivaldybėms

Savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuoklė (iki 2025 m.)

Savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuoklė (nuo 2026 m.)

EBPO išorės peržiūros

Piktograma: Peržiūra

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus, ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos.

2019 m. EBPO vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą.

Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos peržiūra 2019

Antroji EBPO išorės peržiūra atlikta 2025 metais.

Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos peržiūra 2025

EBPO ekspertų grupė peržiūrą pristatė 2025 m. gruodžio 10 d. Seime. Transliacijos nuorodą rasite čia.