Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

ES investicijų auditas - logo
SVARBU: 
Nuo 2013 m. lapkričio 14 d. Seimo nutarimu Valstybės kontrolė buvo įpareigota atlikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir vykdyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas. Nuo 2025 m. balandžio 30 d. šios funkcijos Valstybės kontrolė nebevykdo (2020 m. lapkričio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1322 ji perduota LR Finansų ministerijai). 

Europos Sąjungos investicijų auditą Lietuva privalo atlikti pagal Europos Tarybos ir Europos Komisijos reglamentus. Visos į 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemą įtrauktos institucijos, kiek jų veikla yra susijusi su šių investicijų administravimu, yra audito subjektai.

Įvertinusi visus audito metu surinktus audito įrodymus apie 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumą ir sąskaitose pateiktos informacijos teisingumą, audito institucija parengia valstybinio audito ataskaitą ir išvadą.
 

VEIKSMŲ PROGRAMOS

Pagal Lietuvos partnerystės sutartį, kuri apibrėžia Europos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m., buvo parengtos trys veiksmų programos: 

  • 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, kuri apima Europos socialinį fondą (1,127 mlrd. Eur), Europos regioninės plėtros fondą (3,501 mlrd. Eur), Sanglaudos fondą (2,049 mlrd. Eur) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (31,8 mlrd. Eur),
     
  • Lietuvos 2014–2020 m. kaimo plėtros programa, apimanti Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (1,613 mlrd. Eur),
     
  • Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa, apimanti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (0,063 mlrd. Eur).

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentui yra pavesta atlikti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos audito institucijos funkcijas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnyje.

Iliustracijoje Partnerystės sutarties schema

EUROPOS SĄJUNGOS INVESTICIJŲ AUDITAS

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos auditas suplanuotas taip, kad atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 reikalavimus ir būtų atliekamas pagal Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) parengtus tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus (ISSAI), Europos Komisijos gaires (EK gairės) ir audito institucijos parengtą Audito strategiją

Deklaruotų išlaidų auditas atliekamas remiantis reprezentatyviąja imtimi taikant statistinius imties nustatymo metodus.

Iliustracijoje deklaruotų išlaidų audito schema

 
AUDITO ATASKAITINIS IR ATLIKIMO LAIKOTARPIS


Aukščiausioji audito institucija pateikia laikotarpio nuo N-ųjų metų liepos 1 d. iki N+1 metų birželio 30 d. valstybinio audito ataskaitą ir išvadą. Audito ataskaita ir nuomonė pateikiama iki N+2 metų vasario 15 d.

Audito procedūros atliekamos nuo N-ųjų metų liepos iki N+2 metų vasario mėnesio. 

Iliustracijoje audito procedūros laikotarpio schema

 
AUDITO SUBJEKTAI

Vyriausybei patvirtinus Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisykles, Lietuvoje 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurta valdymo ir kontrolės sistema. Finansų ministerijai pavesta atlikti šios veiksmų programos Vadovaujančiosios institucijos ir Tvirtinančiosios institucijos funkcijas. Dalis Vadovaujančiosios institucijos funkcijų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 125 straipsnyje, Vadovaujančiosios institucijos atsakomybe pavesta atlikti tarpinėms institucijoms.

Visos į 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemą įtrauktos institucijos, kiek jų veikla yra susijusi su Europos Sąjungos investicijų administravimu, yra audito subjektai.

Iliustracijoje valdymo ir kontrolės sistemos schema

 
EUROPOS SĄJUNGOS INVESTICIJŲ AUDITO ATASKAITOS IR IŠVADOS RENGIMAS


Įvertinusi visus audito metu surinktus audito įrodymus apie 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos veikimą, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumą ir sąskaitose pateiktos informacijos teisingumą, audito institucija parengia valstybinio audito ataskaitą ir išvadą.

Iliustracijoje Europos sąjungos investicijų audito ataskaitos ir išvados rengimo proceso schema

 
BENDRADARBIAVIMAS


Aukščiausioji audito institucija aktyviai bendradarbiauja su Europos Komisija, Europos Audito Rūmais ir kitų valstybių narių audito institucijomis dalyvaudama:
  

Iliustracijoje institucijos su kuriomis aktyviai bendradarbiauja aukščiausioji audito institucija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė baigia vykdyti Europos Sąjungos investicijų audito funkcijąNuo 2025 m. gegužės Valstybės kontrolė nevykdys Europos Sąjungos (ES) audito institucijos funkcijos, nes baigiasi 2003 m. Seimo pavedimas Valstybės kontrolei ES teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos ES struktūrinės paramos auditus. Ši funkcija Vyriausybės nutarimu nuo 2021 m. pavesta Finansų ministerijai, Valstybės kontrolė paskutinę audito ataskaitą Europos Komisijai pateikė 2025 m. balandžio 25 d.

„Daugiau kaip 20 metų audituodami ES paramos ir investicijų valdymo ir kontrolės sistemas sukaupėme didžiulę patirtį, kaip užtikrinti ES finansuojamų projektų veiklų ir išlaidų tinkamumą, įvertinti kiekvieno ES paramos laikotarpio valdymo priemonių rizikas. Mums itin svarbu, kad šio didžiausio iš visų Lietuvai skirtų ES finansinių mechanizmų audito žinios ir praktika būtų naudojamos atliekant kitus auditus ir vertinimus. ES investicijas auditavę kolegos vertino ne tik Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumą, bet ir įvairių viešojo sektoriaus sričių teisinę aplinką ir projektus, todėl džiaugiamės, kad ES investicijų audito funkciją vykdžiusio departamento darbuotojai pasinaudojo galimybe ir savo profesine patirtimi papildė kitus mūsų audito padalinius“,  – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Europos Sąjungos investicijų audito departamentas vertino 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtą valdymo ir kontrolės sistemą, Europos Komisijos deklaruojamų lėšų tinkamumą. Naujo periodo (2021–2027 m.) lėšų tinkamumo vertinimą atlieka Finansų ministerija.

Su visais ES investicijų audito rezultatais galite susipažinti čia.
 

  • Covid-19 pagalbos priemonių verslui taikymas kelia rizikų, susijusių su tinkamu pinigų panaudojimu.
  • Nustatyta atvejų, kai ypatingos kategorijos statiniuose statybos darbai atliekami teisės juos vykdyti neturinčių juridinių asmenų ir specialistų.
  • Nustatytas bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. ir yra didžiausias per visą laikotarpį.

Iliustracija pranešimui spaudai ES struktūrinių fondų investicijų auditas: netinkamai panaudota daugiau kaip 235 mln. EurValstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis Covid-19“ (kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur) rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų el. svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Dėl audito institucijos nustatytų rizikų Inovacijų agentūra pripažino netinkamomis finansuoti daugiau kaip 3,6 mln. Eur išlaidų, kurios turėtų būti susigrąžintos iš projektų vykdytojų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad naujojo laikotarpio ES projektuose taip pat yra analogiško turinio priemonė, susijusi su e. sprendimais, todėl Inovacijų agentūra turėtų įvertinti galimas rizikas ir imtis atitinkamų veiksmų, kad klaidų būtų išvengta.

Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, kad, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai. Dėl šių neatitikimų nustatyta daugiau kaip 3,5 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų.

Kaip ir kasmet, šio audito metu buvo užfiksuota viešųjų pirkimų neatitikčių, kurias bandyta išspręsti keičiant viešųjų pirkimų praktiką, susijusią su rangos sutarčių įgyvendinimo metu atliekamais darbų keitimais: sutarčių keitimus nuo šiol siūloma skaičiuoti matematiškai vertinant atsiradusį skirtumą, o tai lemia riziką piktnaudžiauti atliekamų keitimų apimtimi. Naujoji praktika kelia daug rizikų dėl neužtikrinamo buvusių projektų dalyvių lygiateisiškumo.

Pasak auditorių, įvertinus ES pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus, todėl itin svarbu užtikrinti, kad šios klaidos nebūtų daromos vykdant kitus ES projektus.

„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais. Auditoriai šioje ataskaitoje dalijasi projektus administruojančių institucijų rizikomis, kurios, tikiu, bus labai naudingos administruojant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio projektus. Taip pat tikiuosi, kad naujo laikotarpio ES projektuose dabar nustatytos klaidos nesikartos ir jų žymiai sumažės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito rezultatai pateikti Europos Komisijos patvirtinti, kaip tai numato Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)


Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai ES struktūrinių fondų investicijų auditas: netinkamai panaudota daugiau kaip 235 mln. Eur

  • Trūksta centralizuotų pirkimų procedūrų priežiūros, o nustatytos klaidos turi reikšmingą įtaką išlaidų tinkamumui.
  • Į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.
  • Bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. ir yra didžiausias per visus metus.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė atliko ES struktūrinių fondų investicijų auditą: klaidų lygis didėjaValstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

2022 m. pasikeitus teisės aktų nuostatoms ir sudarius galimybę tiek audito, tiek valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms vertinti viešuosius pirkimus, atliktus naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis, audito metu nustatyta, jog institucijų turimos kontrolės priemonės nesudaro galimybės užtikrinti tokių pirkimų kokybės, nustatytas reikšmingas kiekis neatitikimų.

„Įstatyme nustatytais atvejais projekto vykdytojai privalo naudotis CPO paslaugomis, tačiau audito rezultatai rodo, kad CPO vykdomos  pirkimo procedūros neužtikrina išlaidų teisėtumo ir kelia riziką dėl didesnio klaidų masto. Pastaruoju metu, siekiant vis daugiau viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai, svarbu užtikrinti centrinių perkančiųjų organizacijų kokybės priežiūrą“, – teigia Rasa Virganavičienė, Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė. 

Audito rezultatai rodo, kad kokybės užtikrinimas svarbus ne tik projektų įgyvendinimo, bet ir pareiškėjų tinkamumo finansuoti vertinimo etape. Netinkama pareiškėjų atranka ne tik sukelia reikšmingas finansines pasekmes netinkamai atrinktų projektų finansavimui, bet ir gali užkirsti kelią gauti finansavimą kitiems pareiškėjams. Audito metu nustatyta, kad į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas, todėl projektui pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija, o tai lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.

Auditorių teigimu, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus.

„Mūsų atlikti auditai rodo, kad ES struktūrinių fondų investicijų deklaruotų išlaidų bendras klaidų lygis toleruotiną ribą viršijo visus pastaruosius trejus metus. Tai reiškia, kad Finansų ministerija turi taikyti finansinę korekciją, kad šią klaidą sumažintų iki EK toleruotino lygio. Siekiant, kad būtų ištaisyta praėjusių metų klaida (kuri yra didžiausia per visą laikotarpį), po audito rezultatų atlikta korekcinių veiksmų suma siekia 40,56 mln. Eur“, – sako R. Virganavičienė.

Audito metu vertinome ir neatitikčių nenustatėme keturių projektų išlaidose, sudarančiose 7,9 mln. Eur, kurios apskaičiuojamos ir EK deklaruojamos pagal iš anksto nustatytus fiksuotus įkainius. Tokiu atveju projektų vykdytojams nereikia teikti faktinių išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimo įrodymų, o tik pagrįsti pasiektą rezultatą, už kurį ir kompensuojamos išlaidos. Ne pirmą kartą audito metu pastebime, kad fiksuotų įkainių projekte naudojimas yra prevencinė priemonė siekiant išvengti netinkamų finansuoti išlaidų, kurios ir generuoja bendrą klaidų lygį.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)


Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė atliko ES struktūrinių fondų investicijų auditą: klaidų lygis didėja