ES investicijų auditas

Nuo 2025 m. gegužės Valstybės kontrolė nevykdys Europos Sąjungos (ES) audito institucijos funkcijos, nes baigiasi 2003 m. Seimo pavedimas Valstybės kontrolei ES teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos ES struktūrinės paramos auditus. Ši funkcija Vyriausybės nutarimu nuo 2021 m. pavesta Finansų ministerijai, Valstybės kontrolė paskutinę audito ataskaitą Europos Komisijai pateikė 2025 m. balandžio 25 d.

„Daugiau kaip 20 metų audituodami ES paramos ir investicijų valdymo ir kontrolės sistemas sukaupėme didžiulę patirtį, kaip užtikrinti ES finansuojamų projektų veiklų ir išlaidų tinkamumą, įvertinti kiekvieno ES paramos laikotarpio valdymo priemonių rizikas. Mums itin svarbu, kad šio didžiausio iš visų Lietuvai skirtų ES finansinių mechanizmų audito žinios ir praktika būtų naudojamos atliekant kitus auditus ir vertinimus. ES investicijas auditavę kolegos vertino ne tik Europos Komisijai deklaruotų išlaidų teisėtumą, bet ir įvairių viešojo sektoriaus sričių teisinę aplinką ir projektus, todėl džiaugiamės, kad ES investicijų audito funkciją vykdžiusio departamento darbuotojai pasinaudojo galimybe ir savo profesine patirtimi papildė kitus mūsų audito padalinius“,  – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Europos Sąjungos investicijų audito departamentas vertino 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtą valdymo ir kontrolės sistemą, Europos Komisijos deklaruojamų lėšų tinkamumą. Naujo periodo (2021–2027 m.) lėšų tinkamumo vertinimą atlieka Finansų ministerija.

Su visais ES investicijų audito rezultatais galite susipažinti čia.
 

• Covid-19 pagalbos priemonių verslui taikymas kelia rizikų, susijusių su tinkamu pinigų panaudojimu.
• Nustatyta atvejų, kai ypatingos kategorijos statiniuose statybos darbai atliekami teisės juos vykdyti neturinčių juridinių asmenų ir specialistų.
• Nustatytas bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. ir yra didžiausias per visą laikotarpį.

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis Covid-19“ (kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur) rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų el. svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Dėl audito institucijos nustatytų rizikų Inovacijų agentūra pripažino netinkamomis finansuoti daugiau kaip 3,6 mln. Eur išlaidų, kurios turėtų būti susigrąžintos iš projektų vykdytojų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad naujojo laikotarpio ES projektuose taip pat yra analogiško turinio priemonė, susijusi su e. sprendimais, todėl Inovacijų agentūra turėtų įvertinti galimas rizikas ir imtis atitinkamų veiksmų, kad klaidų būtų išvengta.

Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, kad, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai. Dėl šių neatitikimų nustatyta daugiau kaip 3,5 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų.

Kaip ir kasmet, šio audito metu buvo užfiksuota viešųjų pirkimų neatitikčių, kurias bandyta išspręsti keičiant viešųjų pirkimų praktiką, susijusią su rangos sutarčių įgyvendinimo metu atliekamais darbų keitimais: sutarčių keitimus nuo šiol siūloma skaičiuoti matematiškai vertinant atsiradusį skirtumą, o tai lemia riziką piktnaudžiauti atliekamų keitimų apimtimi. Naujoji praktika kelia daug rizikų dėl neužtikrinamo buvusių projektų dalyvių lygiateisiškumo.

Pasak auditorių, įvertinus ES pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus, todėl itin svarbu užtikrinti, kad šios klaidos nebūtų daromos vykdant kitus ES projektus.

„Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 mln. Eur finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais. Auditoriai šioje ataskaitoje dalijasi projektus administruojančių institucijų rizikomis, kurios, tikiu, bus labai naudingos administruojant 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio projektus. Taip pat tikiuosi, kad naujo laikotarpio ES projektuose dabar nustatytos klaidos nesikartos ir jų žymiai sumažės“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito rezultatai pateikti Europos Komisijos patvirtinti, kaip tai numato Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

• Trūksta centralizuotų pirkimų procedūrų priežiūros, o nustatytos klaidos turi reikšmingą įtaką išlaidų tinkamumui.
• Į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.
• Bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. ir yra didžiausias per visus metus.

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

2022 m. pasikeitus teisės aktų nuostatoms ir sudarius galimybę tiek audito, tiek valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms vertinti viešuosius pirkimus, atliktus naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis, audito metu nustatyta, jog institucijų turimos kontrolės priemonės nesudaro galimybės užtikrinti tokių pirkimų kokybės, nustatytas reikšmingas kiekis neatitikimų.

„Įstatyme nustatytais atvejais projekto vykdytojai privalo naudotis CPO paslaugomis, tačiau audito rezultatai rodo, kad CPO vykdomos  pirkimo procedūros neužtikrina išlaidų teisėtumo ir kelia riziką dėl didesnio klaidų masto. Pastaruoju metu, siekiant vis daugiau viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai, svarbu užtikrinti centrinių perkančiųjų organizacijų kokybės priežiūrą“, – teigia Rasa Virganavičienė, Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė. 

Audito rezultatai rodo, kad kokybės užtikrinimas svarbus ne tik projektų įgyvendinimo, bet ir pareiškėjų tinkamumo finansuoti vertinimo etape. Netinkama pareiškėjų atranka ne tik sukelia reikšmingas finansines pasekmes netinkamai atrinktų projektų finansavimui, bet ir gali užkirsti kelią gauti finansavimą kitiems pareiškėjams. Audito metu nustatyta, kad į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas, todėl projektui pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija, o tai lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.

Auditorių teigimu, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus.

„Mūsų atlikti auditai rodo, kad ES struktūrinių fondų investicijų deklaruotų išlaidų bendras klaidų lygis toleruotiną ribą viršijo visus pastaruosius trejus metus. Tai reiškia, kad Finansų ministerija turi taikyti finansinę korekciją, kad šią klaidą sumažintų iki EK toleruotino lygio. Siekiant, kad būtų ištaisyta praėjusių metų klaida (kuri yra didžiausia per visą laikotarpį), po audito rezultatų atlikta korekcinių veiksmų suma siekia 40,56 mln. Eur“, – sako R. Virganavičienė.

Audito metu vertinome ir neatitikčių nenustatėme keturių projektų išlaidose, sudarančiose 7,9 mln. Eur, kurios apskaičiuojamos ir EK deklaruojamos pagal iš anksto nustatytus fiksuotus įkainius. Tokiu atveju projektų vykdytojams nereikia teikti faktinių išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimo įrodymų, o tik pagrįsti pasiektą rezultatą, už kurį ir kompensuojamos išlaidos. Ne pirmą kartą audito metu pastebime, kad fiksuotų įkainių projekte naudojimas yra prevencinė priemonė siekiant išvengti netinkamų finansuoti išlaidų, kurios ir generuoja bendrą klaidų lygį.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]