Valstybės kontrolė pristato 2025 m. veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi auditų rezultatai, jų poveikis ir išryškėjusios sisteminės rizikos. Metų apžvalga rodo, kad audito rekomendacijos reikšmingai prisideda prie viešųjų finansų tvarumo, valstybės saugumo ir viešųjų paslaugų gerinimo, tačiau jų pagrindu numatyti pokyčiai įgyvendinami per lėtai.
„Metų veiklos rezultatai ir nuolatinė auditų rekomendacijų stebėsena leidžia konstatuoti – valstybėje susiduriame su pokyčių tromboze. Nors pasiekėme aukštą, 87 proc. siekiantį audito rekomendacijų įgyvendinimą, likusi esminių pokyčių dalis stringa neefektyvių procesų labirintuose. Chroniškas vėlavimas tampa mūsų valstybės valdymo yda – kai geriausi sumanymai įstringa procedūrose, prarandame ne tik laiką, bet ir žmonių pasitikėjimą valstybe. Mūsų sukaupta patirtis rodo, kad šią sisteminę problemą galime išgydyti tik per tvirtą lyderystę, skaitmenizaciją, sklandesnę teisėkūrą ir viešuosius pirkimus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Didesnis veiklos mastas ir lanksti reakcija į aktualijas
2025 m. Valstybės kontrolė atliko 25 auditus ir vertinimus, pateikė 6 fiskalinės drausmės stebėsenos išvadas ir 2 rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
Seimo pavedimu atlikti du papildomi auditai – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos bei pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto. Jie pakeitė suplanuotą darbų apimtį, tačiau institucija išlaikė strateginius prioritetus ir nepriklausomumą.
2025 m. Valstybės kontrolė reagavo į aktualijas – atliko sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti papildomus 10 balų vertinimą ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalgą. Tokie nepriklausomi ir operatyvūs vertinimai padeda sprendimų priėmėjams pamatyti galimas pasekmes ir užtikrinti didesnį sprendimų skaidrumą bei pagrįstumą.
Pažanga akivaizdi, tačiau kas ketvirta rekomendacija vėluoja
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo, kad viešajame sektoriuje vyksta teigiami pokyčiai – 2025 m. buvo įgyvendinta 87 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų ir pasiekta didžioji dalis (61 iš 66) planuotų pokyčio rodiklių. Dalis sprendimų jau davė apčiuopiamos naudos: didinamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas socialinę riziką patiriantiems vaikams – vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose ir privalomai ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, skaičius išaugo nuo 66 (2019 m.) iki 793 (2025 m.), inventorizuota ir gyventojus pasiekia dalis anksčiau „užstrigusių“ vienkartinių „Sodros“ išmokų (162 tūkst. Eur), sudarytos sąlygos efektyviau organizuoti teismų darbą ir nuotoliniu būdu teikti notarų paslaugas, stiprinamas duomenimis grįstas kompensuojamųjų vaistų valdymas.
Vis dėlto dalies pokyčių įgyvendinimą tebelėtina užsitęsę teisėkūros, viešųjų pirkimų ir informacinių sistemų procesai, taip pat ne visada aiškiai tarp institucijų pasiskirstyta atsakomybė. Dėl to vėluojama įgyvendinti beveik kas ketvirtą rekomendaciją, o trečdalis planuotų pokyčių lieka neįgyvendinti. Tai rodo, kad nors sprendimai ir priimami, jų įgyvendinimui trūksta nuoseklumo ir aiškios atsakomybės už rezultatą.
Dėmesys finansams ir žmonių saugumui
2025 m. išlaikytos prioritetinės Valstybės kontrolės veiklos kryptys – valstybės turto valdymas, inovacijos ir technologinė pažanga, saugi aplinka ir sveika visuomenė. Reaguojant į geopolitinę situaciją, daug dėmesio buvo skirta gynybos sričiai – nuo kariuomenės komplektavimo ir gynybos biudžeto valdymo iki gyventojų perspėjimo sistemų ir pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui. Auditai atskleidė sistemines rizikas, viešuosiuose finansuose išlieka duomenų patikimumo iššūkių. Valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinyje nustatyta ilgalaikio materialiojo turto, mineralinių išteklių, biologinio turto, rezervų, sukaupto deficito ir kitų reikšmingų duomenų iškraipymų. Atlikus auditus nacionalinio saugumo srityje (Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui; Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas; Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra), nustatyta koordinavimo ir pasirengimo spragų.
Veikdama kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, Valstybės kontrolė nuosekliai stiprino viešųjų finansų stebėseną, analitinius pajėgumus ir prognozavimo kokybę. Reguliariai rengiamos makroekonominės prognozės, skelbiamos kartu su išvadomis dėl ekonominės raidos scenarijaus, prisideda prie nuoseklesnio ir skaidresnio viešųjų finansų planavimo bei labiau pagrįstų sprendimų. 2025 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas išorinis vertinimas patvirtino reikšmingą nepriklausomos fiskalinės institucijos pažangą.
2025 m. žymi ir istorinį pokytį – Valstybės kontrolė užbaigė daugiau nei du dešimtmečius vykdytą Europos Sąjungos investicijų audito funkciją, kuri buvo perduota Finansų ministerijai. Paskutinis atliktas auditas atskleidė reikšmingų problemų valdant ES lėšas – nustatytas didesnis nei 14 proc. klaidų lygis, dėl kurio Lietuva turėjo apie 216 mln. Eur netinkamų išlaidų padengti valstybės biudžeto lėšomis.
Kas toliau?
2025 m. žymi naujo institucijos strateginio etapo pradžią. Jis orientuotas į aukštesnę sprendimų priėmimo kokybę, didesnę viešojo sektoriaus kuriamą vertę žmogui ir valstybei. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad spartesniems pokyčiams valstybėje būtina aiški institucijų atsakomybė, nuoseklus sprendimų įgyvendinimas ir lyderystė, užtikrinanti, kad sprendimai būtų įgyvendinami laiku ir efektyviai.
2025 m. Valstybės kontrolės veiklos ataskaita
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]
Nuo 2025 m. gegužės Valstybės kontrolė nevykdys Europos Sąjungos (ES) audito institucijos funkcijos, nes baigiasi 2003 m. Seimo pavedimas Valstybės kontrolei ES teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos ES struktūrinės paramos auditus. Ši funkcija Vyriausybės nutarimu nuo 2021 m. pavesta Finansų ministerijai, Valstybės kontrolė paskutinę audito ataskaitą Europos Komisijai pateikė 2025 m. balandžio 25 d.
Valstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.