ES investicijų auditas

• Trūksta centralizuotų pirkimų procedūrų priežiūros, o nustatytos klaidos turi reikšmingą įtaką išlaidų tinkamumui.
• Į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.
• Bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. ir yra didžiausias per visus metus.

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos (ES) investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

2022 m. pasikeitus teisės aktų nuostatoms ir sudarius galimybę tiek audito, tiek valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms vertinti viešuosius pirkimus, atliktus naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis, audito metu nustatyta, jog institucijų turimos kontrolės priemonės nesudaro galimybės užtikrinti tokių pirkimų kokybės, nustatytas reikšmingas kiekis neatitikimų.

„Įstatyme nustatytais atvejais projekto vykdytojai privalo naudotis CPO paslaugomis, tačiau audito rezultatai rodo, kad CPO vykdomos  pirkimo procedūros neužtikrina išlaidų teisėtumo ir kelia riziką dėl didesnio klaidų masto. Pastaruoju metu, siekiant vis daugiau viešųjų pirkimų vykdyti centralizuotai, svarbu užtikrinti centrinių perkančiųjų organizacijų kokybės priežiūrą“, – teigia Rasa Virganavičienė, Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė. 

Audito rezultatai rodo, kad kokybės užtikrinimas svarbus ne tik projektų įgyvendinimo, bet ir pareiškėjų tinkamumo finansuoti vertinimo etape. Netinkama pareiškėjų atranka ne tik sukelia reikšmingas finansines pasekmes netinkamai atrinktų projektų finansavimui, bet ir gali užkirsti kelią gauti finansavimą kitiems pareiškėjams. Audito metu nustatyta, kad į valstybės projektų sąrašą įtrauktas netinkamas pareiškėjas, todėl projektui pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija, o tai lėmė didesnio nei 6 mln. Eur finansavimo praradimą.

Auditorių teigimu, nustatytas bendras klaidų lygis siekia 4,92 proc. Jis viršija Europos Komisijos (EK) toleruotiną 2 proc. ribą ir yra didžiausias per visą laikotarpį, kiek Valstybės kontrolė atlieka ES struktūrinių fondų investicijų auditus.

„Mūsų atlikti auditai rodo, kad ES struktūrinių fondų investicijų deklaruotų išlaidų bendras klaidų lygis toleruotiną ribą viršijo visus pastaruosius trejus metus. Tai reiškia, kad Finansų ministerija turi taikyti finansinę korekciją, kad šią klaidą sumažintų iki EK toleruotino lygio. Siekiant, kad būtų ištaisyta praėjusių metų klaida (kuri yra didžiausia per visą laikotarpį), po audito rezultatų atlikta korekcinių veiksmų suma siekia 40,56 mln. Eur“, – sako R. Virganavičienė.

Audito metu vertinome ir neatitikčių nenustatėme keturių projektų išlaidose, sudarančiose 7,9 mln. Eur, kurios apskaičiuojamos ir EK deklaruojamos pagal iš anksto nustatytus fiksuotus įkainius. Tokiu atveju projektų vykdytojams nereikia teikti faktinių išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimo įrodymų, o tik pagrįsti pasiektą rezultatą, už kurį ir kompensuojamos išlaidos. Ne pirmą kartą audito metu pastebime, kad fiksuotų įkainių projekte naudojimas yra prevencinė priemonė siekiant išvengti netinkamų finansuoti išlaidų, kurios ir generuoja bendrą klaidų lygį.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2022 m. liepos 1 d.– 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams: 
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamentas atliko 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2021 m. liepos 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimą.

„Kad Europos Sąjungos fondų pinigai būtų naudojami pagal paskirtį ir laikantis teisės aktų reikalavimų, yra sukurta valdymo ir kontrolės sistema, kurios veikimą užtikrina trisdešimt institucijų, įgyvendinančių Veiksmų programą, kurios tvirtinančioji ir vadovaujančioji institucija – Finansų ministerija. Ši sistema iš esmės veikia, bet atlikus auditą matyti, kad ją galima ir reikia tobulinti. Valstybės kontrolei audito metu įvertinus 37 projektus, 28-iuose jų buvo nustatyta įvairaus pobūdžio neatitikimų. O įvertinus 30,64 mln. Eur vertės išlaidų tinkamumą finansuoti nustatyta, kad vertintuose projektuose 2,61 mln. Eur išlaidų – netinkamos finansuoti ES pinigais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuo 2018 m. susidarė 213 mln. Eur išlaidų suma, kuri yra laikinai nedeklaruojama Europos Komisijai, nes dėl šių išlaidų tinkamumo dar nėra baigtas institucijų vertinimas ir priimti reikiami sprendimai. Statistiškai ši suma sudaro 4,5 proc. nuo visos Europos Komisijai deklaruotų išlaidų sumos“, – teigė Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė Rasa Mikelionytė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo nustatytos viešųjų pirkimų ir ne perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūrose. Įvairiai interpretuojamos perkančiosios organizacijos statuso nustatymo taisyklės ir pavėluota jų taikymo priežiūra lemia netinkamos pirkimo procedūros atlikimą. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir jų priežiūrą per vėlai atsižvelgiama į suformuotą teismų praktiką dėl subrangovų pasitelkimą ribojančių sąlygų neteisėtumo, taip neužtikrinant klaidų, lemiančių finansinių korekcijų taikymą, prevencijos. Pašalinus šias klaidas taip pat sumažėtų netinkamų finansuoti ES pinigais išlaidų dalis. Infrastruktūros projektų patikrose jų įgyvendinimo vietose nustatyti netinkamo rangos sutarčių įgyvendinimo atvejai naudojant prastesnės kokybės medžiagas ir mažesnį jų kiekį, nei nurodyta rangos sutartyse.

Kilus įtarimų dėl dviejų projektų įgyvendinimo teisėtumo, audito metu informacija perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri dėl vieno iš jų pradėjo ikiteisminį tyrimą.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2021 m. liepos 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Komentarams: 
Rasa Mikelionytė,
Europos Sąjungos investicijų audito departamento vadovė,
mob. 8 608 93 437, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – Europos Sąjungos investicijų audito departamentas (ESIAD) atliko metinį ES deklaruotų investicijų teisėtumo auditą.

Audito metu buvo vertintas 2014–2020 m. penktasis ataskaitinis laikotarpis (2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d.). Iš viso per šį laikotarpį Europos Komisijai (EK) deklaruota 945 mln. Eur. Audito metu įvertintas 157 mln. Eur vertės atsitiktinai atrinktų išlaidų tinkamumas bei ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos veikimas. Vertintuose projektuose nustatyta daugiau nei 8 mln. Eur netinkamų finansuoti išlaidų.

Audito rezultatai rodo, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant ir tokius, kuriuose buvo nustatyti keli skirtingo pobūdžio pažeidimai.
 
„Atlikę auditą, nustatėme sisteminių klaidų, kurios kartojasi ne viename projekte ar finansuojamoje priemonėje. Be kita ko, atsižvelgdami į tai pateikėme sąlyginę audito nuomonę“, – teigia Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausioji patarėja Lina Talmontė.

Aukščiausioji audito institucija turi ne tik įvertinti, koks yra netinkamų išlaidų dydis tikrintuose projektuose, bet ir apskaičiuoti galimą klaidą visose EK deklaruotose išlaidose. Atlikus šiuos skaičiavimus, nustatyta, kad tikėtinas klaidų lygis yra 3,6 proc. Į šį skaičių įtraukti ir EK dėmesį atkreipę pažeidimai, susiję su ribojama galimybe pasitelkti subrangovus (be šių pažeidimų tikėtinas klaidų lygis būtų 2,86 proc.).

Audito metu ES investicijas administruojančios institucijos įgyvendino 63 proc. teiktų rekomendacijų ir ėmėsi kitų veiksmų, kurie likutinę klaidą sumažino iki EK toleruotino 2 proc. lygio.
 
Europos Komisijai išskirtinai svarbus visų deklaruojamų išlaidų tinkamumas, todėl tam tikrais (pavyzdžiui, minėtų sisteminio pobūdžio klaidų) atvejais audituojami subjektai ėmėsi papildomų taisomųjų veiksmų kituose, ne tik audito metu vertintuose, projektuose.  

Valstybinio audito ataskaita: 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (Kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)

Daugiau informacijos:
Lina Talmontė
Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausioji patarėja,
tel. (8 5) 204 7229, el. p. [email protected]