Veiklos planas

Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Šie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su žvalgybinio pobūdžio ir įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas. Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus ir žvalgybinio pobūdžio pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas. Informacija apie įslaptintus pirkimus saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Žvalgybinio pobūdžio pirkimai dėl savo veiklos specifikos reglamentuojami atskiru Vyriausybės nutarimu ir informacija apie juos taip pat nėra viešai prieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrintas tinkamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir šio proceso priežiūra. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra.

Valstybė turi ne tik rūpintis gyventojų sveikata, bet ir rasti būdus, kaip užtikrinti jiems galimybę įsigyti kainos požiūriu prieinamų, veiksmingų ir saugių vaistų ir kaip mažinti valstybės išlaidas vaistams. Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių (EBPO, 2020). Pacientų organizacijų ir gydytojų teigimu, vaistų pasiūla ir kainos netenkina gyventojų poreikių. 2019–2021 m. vaistų kainos didėjo, o į kompensavimo sistemą buvo įtraukta mažiau naujų vaistų (Valstybinės ligonių kasos duomenimis). Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas blogiausių ES (Pacientų organizacijos duomenimis, priešpaskutinė vieta ES). Tam įtakos gali turėti ilgai trunkantys naujų sveikatos technologijų (vaistinių preparatų) vertinimo procesai (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. iš pateiktų 46 paraiškų įvertino 10). Vaistų prieinamumui įtakos turi ir tiekimo sutrikimai ar nutraukimas, rezultatyvių priemonių, gerinančių vaistų tiekimą, trūkumas. Audito metu vertinsime, ar gyventojams sudarytos galimybės įsigyti reikalingų vaistų, ar kompensavimo sistema orientuota į gyventojų poreikius bei valstybės finansines galimybes.

Rezultatyviai veikianti teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimo sistema – esminis pagrindas siekiant kokybiškos ir įrodymais pagrįstos teisėkūros. Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia teisės aktų gausa ir jų pakeitimų skaičiumi. 2020–2022 m. (Seimo I–IV sesijos) priimta per tūkstantis įstatymų. Iš jų tik 6 proc. naujos redakcijos įstatymai ar įstatymai, kuriais reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai. Vyriausybė per metus (2021-09-01–2022-09-01) priėmė 1 324 nutarimus. Iš jų daugiau nei pusė (753) – keičiantys anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Per šį laikotarpį priimti 9 076 įsakymai (ministrų ir įstaigų vadovų), iš jų daugiau nei pusė (4 525) – keičiantys jau galiojančius. Kai kurių teisės aktų keitimas gali būti lemiamas objektyvių priežasčių, visgi neretai tai nulemta poreikiu taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Nekokybiška teisėkūra ir dažnas teisės aktų keitimas apsunkina teisės taikymą ir sukelia teisinius ginčus, didina administracinę naštą, sudaro prielaidas korupcijai, valstybės biudžeto lėšų neefektyviam panaudojimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Pagal 2021 m. Lietuvos korupcijos rizikos žemėlapį netobuli įstatymai, jų spragos, apklausos respondentų nuomone, yra pakankamai rimta problema. Tinkamai ir laiku atliktas teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimas turėtų ne tik padėti užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, jų suderinamumą su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, bet ir suteikti visai teisėkūrai daugiau skaidrumo, atvirumo, skatinti demokratiją teisėkūros procese. Audito metu vertinsime, ar esama teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema užtikrina tinkamą poveikio vertinimų atlikimą ir jų rezultatų panaudojimą.

Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 m. pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 m. padidino krašto apsaugai finansavimą – 2,52 proc. nuo BVP (2021 m. buvo 2,03 proc. nuo BVP). Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus priimančiosios šalies paramos teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų šiai paramai, naudojimą. Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir jos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti.

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus ir lėšų panaudojimą.

Ministerijose turi būti sukurta valdymo sistema, kuri užtikrintų strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytų tikslų pasiekimą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Politikos formavimo pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės rezultatyvumas priklauso nuo informacijos valdymo, atsakomybių paskirstymo, veiklos planavimo, vykdymo organizavimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo. Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti ilgalaikę konkurencingo ir tvaraus žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtrą; racionalų žemės naudojimą, efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą ir geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro plėtrą; augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę; sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui; stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe. Ministerijai skiriami biudžeto asignavimai kasmet didėja ir 2022 m. patvirtinta beveik 1,2 mlrd. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane penkerių metų laikotarpiu žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta iš viso beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 0,3 mlrd. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Ministerijos valdymo srityje veikia 4 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios įstaigos ir 9 valstybės įmonės ir valstybės valdomos bendrovės, kuriose ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas. Svarbu, kad ministerijos valdymo sistema užtikrintų tinkamą politikos formavimą jai pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę. Audito metu vertinsime, ar Žemės ūkio ministerijos valdymo sistema leidžia užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią veiklą bei valstybės strateginių tikslų pasiekimą.

Elektros energetikos sektorius apima elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, vartojimą ir prekybą šia energija. Pagrindinis elektros ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti techniškai patikimą, kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis. Energetikos kainų tinkamas reguliavimas ir augimo suvaldymas didina visuomenės ir verslo pasitikėjimą valstybine energetikos priežiūra. Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių Lietuvoje, ir pateikiamos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės. Audito metu vertinsime atsinaujinančių elektros energijos gamybos išteklių plėtrą, elektros perdavimo ir skirstymo sistemų infrastruktūros veikimą, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa eigą, elektros rinkos liberalizavimo procesą.

Siekiant Lietuvos valstybės energetinio saugumo, jos gyventojų ir verslo energetikos poreikių užtikrinimo buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys, jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. ir vizija iki 2050-ųjų. 2018 m. buvo patvirtintas jos įgyvendinimo priemonių planas iki 2022 m., skirta 3,9 mlrd. Eur. Įgyvendinant plane numatytas priemones, 2020 m. buvo nepasiekti 4 iš 5 planuotų pasiekti rodiklių, susijusių su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Taip pat stringa energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo eiga (2021 m. planas atnaujinti daugiabučius įgyvendintas 48 proc., viešuosius pastatus – 5,7 proc., o pramoninių pastatų nebuvo atnaujinta, nors planuota 308 per metus). Siekiant strategijoje numatytų tikslų, svarbus tinkamas vykdomų priemonių planavimas ir įgyvendinimas. Laiku ir tinkamai neįgyvendinus suplanuotų priemonių mažėja Lietuvos galimybė pasiekti užsibrėžtus tikslus. Audito metu vertinsime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir jai įgyvendinti numatytas priemones: ar laiku ir tinkamai jos įgyvendinamos, ar jų įgyvendinimo eiga leis pasiekti numatytus tikslus.

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (beveik 600) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį nuo 2023 m. sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Vienas iš Nacionalinės saugumo strategijos uždavinių – stiprinti ES sieną. Poreikis ją stiprinti ypač padidėjo 2021 m. birželį, kai Lietuva susidūrė su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Didinant viešąjį saugumą tęsiamas modernios ES išorės sienų stebėjimo sistemos diegimas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimas ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis. Sienos apsaugai 2021 m. buvo pasitelktos ir kitos institucijos (policija, Viešojo saugumo tarnyba, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga), didėjo VSAT pareigūnų darbo krūviai. Vertinsime, ar tinkamai planuojama ir vykdoma sienos stebėjimo sistemų plėtra, ar VSAT pareigūnų aprūpinimas ginklais, ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis atitinka nustatytus standartus, ar užtikrinamas teisingas priemokų mokėjimas pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą.

Centrinė perkančioji organizacija (CPO) atlieka viešuosius pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu, valdo ir administruoja centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą bei elektroninių pirkimų centrą. Remiantis CPO duomenimis, per 2021 m. CPO LT elektroniniame kataloge įvykusių pirkimų skaičius siekė apie 27 tūkst., bendra pirkimų vertė 532,8 mln. Eur. Lyginant su 2020 m, jų vertė išaugo 33 proc. (bendra vertė sudarė 400 mln. Eur). Didėjant CPO vykdomų pirkimų skaičiui svarbu, kad vidaus kontrolė užtikrintų pirkimų teisėtumą ir efektyvumą. Audito metu vertinsime, ar CPO veiklos organizavimas užtikrina, kad vykdomi viešieji pirkimai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2023– 2024 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Lietuvos bausmių vykdymo sistemai kasmet skiriama apie 100 mln. Eur, bet susiduriama su dideliais iššūkiais užtikrinant nustatytas įkalintų asmenų laikymo sąlygas. Per 2018–2020 m. beveik 2 tūkst. asmenų priteista per 1,5 mln. Eur žalos, kurią valstybė turi sumokėti nuteistiesiems dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Įgyvendinant 18-osios Vyriausybės prioritetinį projektą „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ turi būti iš esmės pertvarkyta bausmių vykdymo sistema. Pertvarka turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažinti nuteistųjų skundų skaičių, išspręsti pakartotinio kalinimo problemas ir sudaryti patrauklias ir saugias darbo sąlygas šios sistemos personalui. Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą projekto įgyvendinimo terminas 2021 m. I ketv.–2024 m. III ketv. Per 2021 m. buvo planuota pagerinti 930 asmenų laikymo sąlygas laisvės atėmimo įstaigų vietose, tačiau pagerintos tik 252-iejų. Įpusėjus projekto įgyvendinimo terminui, tikslinga įvertinti jo įgyvendinimo eigą, identifikuoti galimas rizikas, kurių netinkamas valdymas gali lemti neigiamas pasekmes projekto tikslų pasiekimui. Vertinsime, ar nuosekliai vyksta bausmių vykdymo sistemos pertvarka, ar priemonės orientuotos į rezultatą ir įgyvendinamos laiku.