Veiklos planas

Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo. Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės. Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams.

Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Šie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su žvalgybinio pobūdžio ir įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas. Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus ir žvalgybinio pobūdžio pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas. Informacija apie įslaptintus pirkimus saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Žvalgybinio pobūdžio pirkimai dėl savo veiklos specifikos reglamentuojami atskiru Vyriausybės nutarimu ir informacija apie juos taip pat nėra viešai prieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrintas tinkamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir šio proceso priežiūra. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra.

COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas jos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo. VIISP yra pasiekiamos 65 savivaldybių teikiamos paslaugos gyventojams ir verslui, iš kurių dažniausiai naudojamos 6. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodo, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.). Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms.

Pastaruoju metu atvykstančių į Lietuvą pabėgėlių skaičius didėja. Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą 2022 m. karo pabėgėlių vien tik iš Ukrainos atvyko daugiau nei 65 tūkst., pagalbos priemonėms suplanuota 132,3 mln. Eur Vyriausybės rezervo lėšų. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, ateityje gali didėti pabėgėlių skaičius ir iš kitų šalių, todėl svarbu suplanuoti ne tik reikalingus finansinius išteklius, bet ir užtikrinti kokybišką integraciją. Pabėgėlių integracija apima platų daugelio valstybės ir savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų paslaugų spektrą (darbo paieškos, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros). Svarbu, kad jos laiku būtų pasirengusios teikti reikiamas paslaugas pabėgėliams, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrintų tinkamą paramos teikimo ir integracijos proceso koordinavimą ir atsiskaitymą už rezultatus. Kol kas nenumatyti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima pamatuoti ir įsitikinti vykdomų paramos ir integracijos priemonių veiksmingumu. Tyrimai rodo paslaugų prieinamumo, informuotumo, paramos lietuvių kalbai išmokti ir efektyvių kvalifikacijos kėlimo programų trūkumą, neveiksmingą paramą būstui susirasti ir kt. Audito metu vertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrinama rezultatyvi pagalbos pabėgėlių integracijai sistema.

Dėl priklausomybės ligų stigmos bei paslaugų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo priklausomybių ligų turintys asmenys nesulaukia pagalbos. Narkotikų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vartojimas – sudėtinga sveikatos ir socialinė problema. Palyginti su bendrąja populiacija, narkotikus vartojantys asmenys miršta gerokai jaunesni ne tik dėl apsinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotikų vartojimo, užkrečiamųjų ligų, o paveikti šių medžiagų – ir dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių. Lietuvoje 2005–2019 m. šių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 1,9 iki 3,5 karto trumpesnė nei populiacijos bendrai. Audito metu vertinsime, ar institucijų veiksmai ir aplinka tinkami ir pakankami skatinant žmones pripažinti priklausomybės problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat, ar pakankamas priklausomybės ligų gydymo prieinamumas ir kokybė, kodėl netenkinamas reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugų poreikis, neišvystyta kompleksinė pagalba disfunkcinėms (priklausomybę turinčių asmenų) šeimoms.

Valstybė turi ne tik rūpintis gyventojų sveikata, bet ir rasti būdus, kaip užtikrinti jiems galimybę įsigyti kainos požiūriu prieinamų, veiksmingų ir saugių vaistų ir kaip mažinti valstybės išlaidas vaistams. Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių (EBPO, 2020). Pacientų organizacijų ir gydytojų teigimu, vaistų pasiūla ir kainos netenkina gyventojų poreikių. 2019–2021 m. vaistų kainos didėjo, o į kompensavimo sistemą buvo įtraukta mažiau naujų vaistų (Valstybinės ligonių kasos duomenimis). Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas blogiausių ES (Pacientų organizacijos duomenimis, priešpaskutinė vieta ES). Tam įtakos gali turėti ilgai trunkantys naujų sveikatos technologijų (vaistinių preparatų) vertinimo procesai (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. iš pateiktų 46 paraiškų įvertino 10). Vaistų prieinamumui įtakos turi ir tiekimo sutrikimai ar nutraukimas, rezultatyvių priemonių, gerinančių vaistų tiekimą, trūkumas. Audito metu vertinsime, ar gyventojams sudarytos galimybės įsigyti kainos požiūriu prieinamų, saugių ir veiksmingų vaistų.

Slauga yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, apimanti ne tik sergančių asmenų fizinę ir psichikos priežiūrą, bet ir sveikų asmenų priežiūrą – sveikatos ugdymą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką. Bendrosios praktikos slaugytojų skaičius Lietuvoje – 7,8 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų – yra mažesnis nei ES vidurkis – 8,4 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų (EBPO, 2020), o slaugytojų skaičius šalies regionuose netolygus: nuo 5,2 iki 10,0 slaugytojų 1 tūkst. gyventojų (Statistikos departamentas, 2020). Slaugos specialistų trūkumas gydymo įstaigose didina dirbančiųjų darbo krūvius (slaugytojų organizacijų duomenimis, ligoninėse per 8 m. išaugo 3 kartus, nuo 7 iki 25 pacientų vienam slaugos specialistui), slaugytojai nespėja suteikti paslaugų pagal savo kompetencijas, dėl to blogėja paslaugų kokybė, išeitys gyventojų sveikatai. Veiksmingiau ir laiku teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kasmet būtų galima išvengti daugiau nei 13 tūkst. mirčių (EBPO, 2019). Senstant visuomenei, slaugos paslaugų poreikis didėja. Sveikatos priežiūros sektoriuje iš visų darbuotojų specialybių didžiausias trūkumas 2030 m. prognozuojamas bendrosios praktikos slaugytojų – 3,2 tūkst. (Vyriausybės strateginės analizės centras, 2021). Slaugos specialistų trūkumas didina riziką, kad bus netinkamai įgyvendinta Sveikatos priežiūros reforma, apimanti įstaigų tinklo ir paslaugų teikimo pertvarką. Audito metu vertinsime, ar tinkamai pagrįstas slaugytojų poreikis ir ar imamasi pakankamų priemonių jų parengimui, pritraukimui į gydymo įstaigas ir išlaikymą darbo vietose.

Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 m. pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 m. padidino krašto apsaugai finansavimą – 2,52 proc. nuo BVP (2021 m. buvo 2,03 proc. nuo BVP). Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus priimančiosios šalies paramos teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų šiai paramai, naudojimą. Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir jos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti.

Elektros energetikos sektorius apima elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, vartojimą ir prekybą šia energija. Pagrindinis elektros ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti techniškai patikimą, kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis. Energetikos kainų tinkamas reguliavimas ir augimo suvaldymas didina visuomenės ir verslo pasitikėjimą valstybine energetikos priežiūra. Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių Lietuvoje, ir pateikiamos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės. Audito metu vertinsime atsinaujinančių elektros energijos gamybos išteklių plėtrą, elektros perdavimo ir skirstymo sistemų infrastruktūros veikimą, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa eigą, elektros rinkos liberalizavimo procesą.

Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus.

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų, įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Pensijų anuitetų fondas – atskirai apskaitomi ir valdomi finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama beveik 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys.

Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.

Vienas iš Nacionalinės saugumo strategijos uždavinių – stiprinti ES sieną. Poreikis ją stiprinti ypač padidėjo 2021 m. birželį, kai Lietuva susidūrė su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Didinant viešąjį saugumą tęsiamas modernios ES išorės sienų stebėjimo sistemos diegimas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimas ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis. Sienos apsaugai 2021 m. buvo pasitelktos ir kitos institucijos (policija, Viešojo saugumo tarnyba, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga), didėjo VSAT pareigūnų darbo krūviai. Vertinsime, ar tinkamai planuojama ir vykdoma sienos stebėjimo sistemų plėtra, ar VSAT pareigūnų aprūpinimas ginklais, ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis atitinka nustatytus standartus, ar užtikrinamas teisingas priemokų mokėjimas pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą.

Apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų per metus vykdo viešuosius pirkimus, kuriems išleidžiama 5–6 mlrd. Eur, ir tai sudaro apie 1/3 visų viešojo sektoriaus išlaidų ir apie 12 proc. šalies BVP. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo viešųjų pirkimų pokyčių tendencijos: poreikis nusipirkti greitai, sparčiai augantis tiekėjų skaičius bei prekių ir paslaugų diversifikavimas. 2020 m. daugiausiai viešųjų pirkimų sutarčių sudarė Kultūros ministerijos valdymo srities biudžetinės įstaigos – 3,8 tūkst. (arba 16,7 proc. iš 22,4 tūkst. 2020 m. centrinės valdžios institucijų ir joms pavaldžių biudžetinių įstaigų sudarytų sutarčių), o 2021 m. daugiausiai sudarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srities biudžetinės įstaigos – 1,9 tūkst. (arba 15,7 proc. iš 12,1 tūkst. 2021 m. centrinės valdžios institucijų ir joms pavaldžių biudžetinių įstaigų sudarytų sutarčių). Nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, viešojo sektoriaus subjektai turėjo sukurti vidaus kontrolės sistemą, padedančią sumažinti neigiamą rizikos veiksnių, tarp jų ir pandemijos, įtaką jų veiklai. Stebimi užsitęsę viešieji pirkimai ir dėl to nepanaudoti asignavimai (2020 m. per 147 mln. Eur), vykdomi su klaidomis ar iš vieno tiekėjo pirkimai, mažėjantis pirkimų, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijų, skaičius rodo prie pasikeitusių veiklos sąlygų nepritaikytą vidaus kontrolės sistemą. Audito metu vertinsime, ar per 2020–2021 m. įvyko realus pokytis tobulinant atsirinktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kultūros ministerijos valdymo sričių biudžetinių įstaigų viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, t. y. ar sukurta ir palaikoma vidaus kontrolės sistema šių pirkimų srityje atitinka sistemos elementams keliamus tikslus ir vidaus kontrolės principus (pagal į teisinę bazę perkeltas Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires) ir ar sukurta sistema užtikrina, kad viešųjų pirkimų procesas būtų vykdomas laikantis jam keliamų reikalavimų.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Siekiant ekonomikos augimo, šalies konkurencingumo didinimo, darbuotojų užimtumo didėjimo, vietos ir užsienio investicijų pritraukimo Lietuvoje 7 regionuose buvo įkurtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių teritorijose įsikūrusiems ūkio subjektams buvo įrengta infrastruktūra ir taikomos mokestinės lengvatos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. bendra LEZ įmonių apyvarta, lyginant su 2019 m., augo nuo 1,54 iki 1,98 mlrd. Eur, augo įmonių sukurta pridėtinė vertė, kuri 2021 m. siekė 415 mln. Eur (69 proc. augimas). LEZ įmonės per 2021 m. investavo 272 mln. Eur, arba 9 proc. mažiau nei 2019 m., LEZ veikiančių įmonių skaičius didėjo nuo 77 iki 86 (12 proc.), darbuotojų skaičius jose padidėjo 9 proc. ir pasiekė 7 212. Vertinsime, ar valstybės strategija dėl LEZ sudaro prielaidas, kad jų veikla duotų optimalią pridėtinę vertę, ir kaip LEZ įsikūrusios įmonės prisidėjo prie naujų darbo vietų kūrimo ir aukštųjų technologijų vystymo.

Siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą, mokyklose turėtų būti visiems mokomiems dalykams reikiami kvalifikuoti pedagogai. Jų trūkumo problemoms spręsti patvirtinta Valstybinė 2013–2022 metų švietimo strategija, Pedagogo prestižo kėlimo programa, Pedagogų rengimo modelis, numatytos ir vykdomos pedagogų rengimo ir pritraukimo priemonės. Prognozuojama, kad ateityje ypač trūks tiksliųjų dalykų mokytojų. VDU 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, per artimiausius 3–5 metus trūks per 200 matematikos ir fizikos mokytojų, o chemijos – 150. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. tiksliųjų mokslų pedagogikos studijas pasirinko tik 11 abiturientų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik apie 50 proc. studentų, baigusių pedagogines studijas, renkasi darbą mokykloje (regionuose – apie 20 proc.). Vertinsime, ar valstybės ir savivaldybių vykdomos priemonės pedagogams pritraukti ir išlaikyti padės užtikrinti jų poreikį.

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.