Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi atnaujinti daugiau kaip 2 mln. kv. m viešųjų pastatų, o tam dar gali prireikti apie 681 mln. Eur. Tačiau Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ rodo, kad prieš skiriant reikalingus milijonus renovacijai būtina atsakyti į paprastesnį klausimą – ar valstybei ir savivaldybėms reikia visų pastatų, į kuriuos planuojama investuoti.

Audito metu nustatyta, kad viešųjų pastatų atnaujinimas nepakankamai siejamas su valstybės nekilnojamojo turto valdymu. Dauguma valstybės turto valdytojų sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia funkcijoms vykdyti. Todėl kyla rizika investuoti ir į pastatus, kurių ilgalaikėje perspektyvoje gali būti atsisakyta.
  
2024 m. valstybei priklausė 9,02 mln. kv. m nekilnojamojo turto – daugiau kaip 25 tūkst. objektų. Nors 2020–2024 m. jo plotas sumažėjo 8,4 proc., išlaikymo sąnaudos per tą patį laikotarpį padvigubėjo – nuo 176 iki 354 mln. Eur per metus.
  
„Renovuoti pastatą, kurio valstybei ilgainiui nereikės, nėra ūkiška. Tai reiškia ne tik investicijas į jo atnaujinimą, bet ir tolesnes išlaidas šildymui ir priežiūrai. Tai viešieji pinigai, kurie turi būti investuojami ten, kur kuria ilgalaikę vertę. Todėl, prieš skirdami šimtus milijonų eurų renovacijai, turime įsivertinti, kiek viešosioms paslaugoms užtikrinti nebūtino nekilnojamojo turto turime, jo atsisakyti ir investuoti tik į tą, kuris iš tiesų reikalingas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Prieš skiriant milijonus viešųjų pastatų renovacijai – būtina įvertinti, kurio turto valstybei reikia
  
Lietuva yra įsipareigojusi kasmet atnaujinti bent 3 proc. nustatyto viešųjų pastatų ploto – toks tikslas numatytas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje. Iki 2030 m. numatyta atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m, tačiau 2021–2025 m. atnaujinta tik apie penktadalis – 436 tūkst. kv. m. Įvertinus jau įgyvendinamus projektus ir 2026–2027 m. numatytą finansavimą, iki 2030 m. būtų atnaujinta apie 970 tūkst. kv. m. viešųjų pastatų ploto. Likusio 1,2 mln. kv. m ploto atnaujinimo investicijų poreikis gali siekti apie 681 mln. Eur.
  
Planuojant tolesnes investicijas, svarbu reguliariai vertinti, ar turimas plotas atitinka institucijų poreikius, kaip efektyviai jis naudojamas ir kokios turto dalies būtų galima atsisakyti.
  
Tačiau toks sistemingas vertinimas užtikrinamas tik centralizuotai valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdantis Turto bankas šiuo metu valdo tik 7,9 proc. viso valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kiti valstybės turto valdytojai sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia ir kaip efektyviai jis naudojamas. Todėl prieš investuojant į pastato renovaciją ne visada įvertinama, ar šis turtas valstybei bus reikalingas ilgalaikėje perspektyvoje.
  
Vienas svarbiausių valstybės nekilnojamojo turto optimizavimo projektų – A. Goštauto kvartalo Vilniuje pertvarkymas į centralizuotą valstybės įstaigų miestelį. Jame planuota sutelkti valstybės institucijas, efektyviau panaudoti administracinį plotą ir atsisakyti dalies energetiškai neefektyvių bei brangiai išlaikomų pastatų. Tačiau audito metu galutinis sprendimas dėl viso projekto įgyvendinimo dar nebuvo priimtas.
  
Valstybės kontrolė siūlo mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą
 
Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei numatyti konkrečius žingsnius, kaip mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą ir didesnę jo dalį valdyti centralizuotai, ir juos įgyvendinti. Tam pirmiausia reikia sistemingai vertinti, kiek ir kokio nekilnojamojo turto valstybės institucijoms iš tiesų reikia jų funkcijoms vykdyti ir kaip efektyviai jis naudojamas. Tai leistų geriau įvertinti valstybės institucijų turto poreikį ir nuosekliai atsisakyti jų funkcijoms vykdyti nebebūtinų pastatų.
  
Mažesnis valdomo turto plotas reikštų mažiau išlaidų jo šildymui, priežiūrai ir remontui. Kartu mažėtų ir pastatų, kuriuos ateityje reikės renovuoti, plotas bei tam reikalingų investicijų poreikis.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas  
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė dalyvavo Kyjive Ukrainos audito rūmų organizuotame tarptautiniame forume „Valstybinio audito ateitis globalių iššūkių laikotarpiu“ ir susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadore Ukrainoje Inga Stanyte-Toločkiene.
  
Forumo temos ir Lietuvos žinutės
  
Forume 18-os šalių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovai ir atstovai, tarptautiniai ekspertai, Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Vyriausybės bei ES institucijų atstovai ieškojo sprendimų, kaip užtikrinti valstybinio audito nepriklausomumą, poveikį ir valstybės atsparumą krizinėmis sąlygomis. Gyvai renginyje Kyjive dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos AAI vadovai bei Slovakijos AAI viceprezidentas, o kitų šalių atstovai prie diskusijų prisijungė nuotoliniu būdu.
  
Tarptautinio forumo dalyviai daugiausia dėmesio skyrė audito nepriklausomumui ir veiklai krizių metu, valstybės finansų atsparumui, rekomendacijų įgyvendinimui ir pokyčių tvarumui.
  
Trečiojoje forumo sesijoje „Audito rekomendacijos krizės metu: nuo įgyvendinimo iki poveikio“ valstybės kontrolierė pristatė Lietuvos patirtį vertinant valstybės pasirengimą apsaugoti piliečius nuo išorės grėsmių ir audito rekomendacijas dėl karinės įrangos modernizavimo.

„Vertinant valstybės atsparumą ir pasirengimą grėsmėms, tradicinio audito požiūrio – ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo – šiandien nebepakanka. Krizės akivaizdoje planuodami auditus, juos vykdydami ir formuluodami rekomendacijas, sąmoningai orientuojamės į sisteminį klausimą: ar valstybė yra pasirengusi grėsmėms? Per pastaruosius pusantrų metų audituodami gynybos finansus, karinius įsigijimus, pirkimus, įspėjimo sistemas ir priedangas, valstybės rezervą, pilietinį pasipriešinimą, sąmoningai siekėme kompleksiškai vertinti valstybės atsparumą. Kad auditas iš tiesų padėtų stiprinti šį pasirengimą, kritiškai svarbu formuluoti į poveikį nukreiptas rekomendacijas, kurių sėkmingam įgyvendinimui reikalingas intensyvus dialogas ir konstruktyvus bendradarbiavimas su audituojamais subjektais. Tik taip audito įžvalgos gali virsti ne formaliu dokumentu, o laiku priimtais sprendimais ir realiais valstybės atsparumą stiprinančiais pokyčiais“, – akcentavo valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
  
Valstybės kontrolierė su užsienio kolegomis pasidalijo Lietuvos gynybos auditų patirtimi, rodančia, kad didesnis finansavimas savaime nesukuria gynybos pajėgumų dėl sisteminių valdymo trūkumų. Todėl savo teiktomis rekomendacijomis Valstybės kontrolė pasiūlė sukurti naują metodinę praktiką ir įpareigoti skaičiuoti gynybos pajėgumų vystymo rodiklius. Ypatingą dėmesį ji skyrė rekomendacijų ir jų įgyvendinimo pažangos viešinimo svarbai bei pristatė inovatyvius Lietuvos sprendimus šioje srityje: Valstybės kontrolės Audito rekomendacijų įgyvendinimo sistemą (ARIS) ir naujausią produktą – „Viešojo sektoriaus apžvalgą“, kuri interaktyviu būdu leidžia matyti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis. 
  
Audito bendruomenei itin svarbi Ukrainos kolegų patirtis vertinant laiko veiksnį. Įprastomis sąlygomis užsitęsusios procedūros rodo neefektyvumą, o delsimas krizės atveju tampa laiku neįsigytais gynybos pajėgumais, nuo kurių tiesiogiai priklauso valstybės ir žmonių saugumas. Šią problemą Valstybės kontrolė įvardijo ir Lietuvos gynybos srities audituose – rekomendacijose akcentuotas poreikis aiškiai atskirti patariamųjų ir sprendimus priimančių subjektų atsakomybes bei nustatyti griežtus derinimo terminus. Forume kontrolierė pabrėžė, kad atskaitomybė ir greitis nėra priešingybės. Anot jos, geras valdymas turi leisti priimti greitus ir atsakingus sprendimus, o ne juos paralyžiuoti.

Forumo metu Ukrainos audito rūmų pirmininkė Olha Pishchanska pristatė nepriklausomo audito svarbą stiprinant valstybę karo sąlygomis. Lietuvos delegacijai itin aktuali Ukrainos kolegų patirtis dirbant karo padėties sąlygomis – nuo audito planavimo ir trukmės iki įslaptintos informacijos valdymo. Ši patirtis vertinga stiprinant Valstybės kontrolės pasirengimą krizėms.
  
„Didžiulę pagarbą kelia Ukrainos kolegų profesinis atsparumas ir lyderystė. Gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą ir išlaikyti siekį veiklą vykdyti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais rodo aukštą profesinį įsipareigojimą, tačiau daryti tai naikinamo karo sąlygomis – tikras institucinis žygdarbis. Ukrainos sąskaitų rūmai įrodo, kad skaidrumas, atskaitomybė ir tarptautiniai audito principai lieka tvirtu valstybės pamatu net ir krizės akivaizdoje“, – sako valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
  
Susitikimas Lietuvos ambasadoje
  
Vizito metu valstybės kontrolierė I. Segalovičienė ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Ž. Kindurytė susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadore Ukrainoje Inga Stanyte-Toločkiene. Pokalbyje daug dėmesio skirta konsulinėms paslaugoms Lietuvos piliečiams. Šią sritį Valstybės kontrolė yra auditavusi praėjusiais metais, todėl domėjosi, kaip užtikrinama paslaugų kokybė karo sąlygomis. Taip pat aptarta Lietuvos parama Ukrainai, kylantys iššūkiai ir ambasados vaidmuo ją koordinuojant.
  
„Mums svarbu, kaip valstybė pasirūpina savo piliečiais, ypač krizės akivaizdoje, todėl domėjomės, kaip ambasada teikia konsulines paslaugas ir organizuoja savo darbą. Matome, kad ji dirba tikrai sudėtingomis sąlygomis. Svarbu buvo išgirsti, kad parama Ukrainai vyksta ne tik politiniu lygmeniu, bet ir bendradarbiaujant nepriklausomoms institucijoms bei valstybės pareigūnams, todėl profesinis ryšys su Ukrainos aukščiausiąja audito institucija yra abipusiai labai reikšmingas“, – teigė valstybės kontrolierė.

Šiandien Valstybės kontrolė kartu su Finansų ministerija sukvietė savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (SKAT) bei savivaldybių finansinę apskaitą tvarkančius darbuotojus į praktinę konferenciją „Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų kokybė: audito įžvalgos ir VSAFAS naujovės“.
  
Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama finansinių ataskaitų kokybei, apskaitos praktikai ir savivaldybių fiskalinei drausmei.  
  
Valstybės kontrolės auditoriai renginio metu pristatys 2025 metų nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių finansinių auditų rezultatus, dažniausiai pasitaikančias apskaitos klaidos ir aptars būdus, kaip jų išvengti. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistai pristatys Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, įžvalgas dėl fiskalinės drausmės taisyklių vertinimo.
  
„Patikima apskaita, kokybiški duomenys ir fiskalinė drausmė nėra vien atskaitomybės reikalavimas. Jie yra būtina sąlyga atsakingiems sprendimams priimti. Savivaldybės kasdien sprendžia, kaip valdyti turtą, planuoti investicijas ir užtikrinti paslaugas gyventojams, todėl šie sprendimai turi būti grindžiami patikima informacija. Kuo stipresnė duomenų kokybė ir atskaitomybės kultūra, tuo didesnis pasitikėjimas viešaisiais finansais ir institucijų priimamais sprendimai“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
„Tikslūs ir patikimi finansiniai duomenys svarbūs planuojant, vertinant rizikas ir priimant sprendimus, o finansinės ataskaitos, biudžeto vykdymo ataskaitos yra ne tik techninis dokumentas – tai viešojo sektoriaus atsakomybės visuomenei išraiška, rodanti konkrečios įstaigos, įstaigų grupės, savivaldybės ir visos valstybės finansinę būklę, veiklos rezultatus, jų kitimą, leidžianti vertinti, kokią įtaką vieni ar kiti sprendimai daro valstybės finansams“, – sveikindama konferencijos dalyvius pažymėjo finansų viceministrė Rūta Carik. Ji pabrėžė: „Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad Lietuvos viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės kokybinė branda yra puikiai vertinama tarptautiniu mastu. Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) priskiria Lietuvą prie pavyzdinių šalių, kurių finansinė apskaita yra tvarkoma pagal kaupimo principą ir pagal pritaikytus tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus.“
  
Valstybės kontrolės atlikti 2025 metų pagrindinių valstybės finansinių ataskaitų auditai parodė, kad svarbiausiuose valstybės ataskaitų rinkiniuose reikšmingų iškraipymų randama jau keturioliktus metus iš eilės. Nuolat pasikartojančios turto apskaitos klaidos yra susijusios su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Viešasis sektorius valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti.
  
Kita svarbi konferencijos tema – savivaldybių fiskalinė drausmė. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia savivaldybėms daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl, pasak Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistų, svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų.
  
Antroje renginio dalyje Finansų ministerijos atstovai pristatys naujausius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (VSAFAS) bei susijusių teisės aktų pakeitimus ir aptars jų taikymą savivaldybėse.
  
Ši praktinė konferencija – antroji, tęsiant Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos bendradarbiavimą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus finansinės informacijos kokybę. Šįkart dėmesys buvo sutelktas į savivaldą – savivaldybių finansininkus ir SKAT kontrolierius, kurie vertina duomenų patikimumą bei savivaldybių finansų valdymą.

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]