Šiandien su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis  Europos Audito Rūmų (EAR) prezidentas Tony Murphy lankėsi Valstybės kontrolėje. Dvišaliuose susitikimuose su Valstybės kontrolės vadovybe bei padalinių vadovais aptarta būsimo 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto reforma, gynybos bei saugumo finansavimo iššūkiai ir aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vaidmuo užtikrinant ES lėšų kontrolę bei atskaitomybę.
  
T. Murphy vizitas Valstybės kontrolėje – oficialios darbotvarkės Lietuvoje dalis. Šio vizito metu EAR vadovas taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo Pirmininku Juozu Oleku, Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, Seimo Audito ir Europos reikalų komitetų nariais bei verslo bendruomenės atstovais.
  
„Naujajame ES biudžeto modelyje didesnė atsakomybė už rezultatų pasiekimą teks valstybėms narėms, todėl nacionalinių audito institucijų vaidmuo neišvengiamai augs. Svarbu užtikrinti, kad didesnis lankstumas nenulemtų mažesnio skaidrumo, o ES lėšų panaudojimo rezultatai būtų aiškiai pamatuojami ir patikimai audituojami. Europos Audito Rūmai yra mūsų esminis strateginis partneris tarptautinėje arenoje. Mūsų institucijų bendradarbiavimas - tai ne tik profesinės patirties mainai, tai - vertybinė grandis, leidžianti užtikrinti vieningą požiūrį į ES finansų skaidrumą ir atskaitomybę“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
EAR delegacijos susitikime su Valstybės kontrolės vadovybe aptarti gynybos bei saugumo stiprinimo klausimai, taip pat diskutuota apie būsimą 2028–2034 ES ilgalaikio biudžeto (daugiametė finansinė programa) auditą bei EAR ir AAI bendradarbiavimą reaguojant į geopolitinius iššūkius. 
  
Aptartas ir pasirengimas artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, bendrų renginių ir konferencijų organizavimas bei karjeros ir stažuočių galimybės Europos Audito Rūmuose Lietuvos specialistams.
  
Susitikime su Valstybės kontrolės padalinių vadovais diskutuota apie gynybos bei saugumo stiprinimo instrumentus, kaip SAFE (Security Action for Europe), taip pat pristatytos EAR parengtos 12 nuomonių dėl Europos Komisijos pasiūlymų, susijusių su naujuoju 2028–2034 ES ilgalaikiu biudžetu. Siūlomas biudžetas siekia beveik 2 trln. eurų, o jame numatomi esminiai pokyčiai – išlaidų kategorijų jungimas, didesnis lankstumas šalims narėms ir išplėtotas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) modelis, kai mokėjimai siejami su tikslų pasiekimu, o ne faktinių išlaidų kompensavimu. Diskusijose pabrėžta, kad nors didesnis biudžeto lankstumas leidžia geriau reaguoti į krizes, jis neturi sumažinti jo skaidrumo, nuspėjamumo ir galimybių atlikti auditus.
  
EAR delegacijos pristatymo metu taip pat atkreiptas dėmesys į kylančias rizikas dėl rezultatų matavimo, ES pridėtinės vertės apibrėžimo ir būtinybės išlaikyti neribotą audito institucijų prieigą prie informacijos. Vizito metu pasidalinta institucijų veiklos prioritetais, taip pat plačiau pristatyta ir Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, funkcija.
  
EAR yra 1977 m. įsteigta Europos Sąjungos institucija, kuri audituoja jos finansus. Tai nepriklausomas ES išorės auditorius, tikrinantis, ar už šias lėšas yra teisingai atsiskaitoma, ar jos skiriamos ir panaudojamos laikantis tinkamų taisyklių ir kitų teisės aktų, ar jos duoda ekonominės naudos. EAR veikia kaip kolegialus organas, sudarytas iš 27 narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Rugsėjo 14–16 dienomis Valstybės kontrolėje lankėsi Maltos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) atstovės. Viešnios į Lietuvą atvyko pagal „Erasmus+ Job-Shadowing“ mobilumo programą, siekdamos iš arčiau susipažinti su mūsų institucijos patirtimi stiprinant komunikaciją, auginant visuomenės pasitikėjimą bei didinant audito poveikį. Maltos kolegos Valstybės kontrolę savo stažuotei pasirinko dėl jos tarptautinės reputacijos ir gerųjų pavyzdžių minėtose srityje.
  
Trijų dienų vizito darbotvarkė buvo dinamiška ir užpildyta praktinėmis įžvalgomis. Maltos AAI kolegėms pristatytas suinteresuotųjų šalių įtraukimo modelis visame audito cikle – nuo pirmųjų etapų iki grįžtamojo ryšio rinkimo. Viešnios taip pat susitiko su valstybės kontroliere Irena Segalovičiene bei lankėsi LR Seime, kur susitiko su Seimo Audito komiteto biuro atstovais bei iš arčiau susipažino su Valstybės kontrolės ir Seimo bendradarbiavimu.
  
Vizito metu taip pat pristatytas Valstybės kontrolės požiūris į organizacijos veiklos vertinimą, strateginį valdymą ir tai, kaip veiklos rodikliai padeda užtikrinti nuolatinį institucijos procesų tobulinimą. Taip pat pasidalinta patirtimi, kaip rengiamas metinis veiklos planas, kokie kriterijai padeda atsirinkti aktualiausias auditų temas bei kaip praktikoje pritaikomi skaitmeniniai įrankiai. Kolegėms taip pat pristatytas kelias nuo Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų iki realių pokyčių, pademonstruota duomenų mainų platforma „ARIS“, skirta rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenai, bei naujasis įrankis „Viešojo sektoriaus apžvalga“.
  
Maltos AAI ekspertės domėjosi Valstybės kontrolės komunikacija bei praktiniais pavyzdžiais,  kaip audito ataskaitų išvadas paversti aiškiomis žinutėmis visuomenei, kaip išnaudoti vizualinį turinį bei kaip sklandžiai derinti auditorių ir komunikacijos specialistų darbą.
  
Vizito pabaigoje vyko abipusis patirties ir gerosios praktikos pasikeitimas, aptariant Maltos AAI komunikacijos strategiją ir tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Tokios stažuotės ne tik stiprina tarptautinį auditorių bendradarbiavimą, bet ir įkvepia ieškoti dar efektyvesnių būdų kalbėti apie viešojo sektoriaus audito vertę visuomenei.

Valstybės kontrolės paskelbtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad pastarąjį pusmetį vieni ryškiausių pokyčių pasiekti socialinės apsaugos srityje. Įgyvendinus didelės svarbos audito rekomendacijas, daugiau pagalbos teikiama be tėvų globos likusiems vaikams bei jų globėjams, o smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms pagalba tapo lengviau pasiekiama ir kompleksinė. 
  
„Tai, kad šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis pasiekė beveik 83 proc., o specializuota pagalba smurto aukoms išaugo net keturis kartus, rodo valstybės brandą, nuoseklų valstybės ir savivaldybių institucijų įdirbį ir atsakingą požiūrį į audito rekomendacijų įgyvendinimą. Tai ne popierinės reformos, o gyvi sprendimai, keičiantys žmonių gyvenimus“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 
  
Valstybės parama paskatino drąsiau globoti vyresnius ir negalią turinčius vaikus
  
Vienu svarbiausių tikslų vaikų globos srityje išlieka siekis užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų augtų ne globos įstaigose, o saugioje, šeimai artimoje aplinkoje. Įgyvendinant 2022 m. Valstybės kontrolės valstybinio audito „Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas įvaikinant ir globojant vaikus“ rekomendacijas, bazinis paslaugų šeimai paketas papildytas specializuota Globos centrų pagalba, skirta ne tik patiems vaikams, bet ir globėjams, budintiems globotojams bei įtėviams. 
  
Kartu sustiprinta parama šeimynoms: padidintas jų dalyvio išlaikymo pajamų dydis, o šeimynoms, kuriose globojami ar prižiūrimi daugiau kaip šeši vaikai, leista turėti tris, o ne du dalyvius. Be to, įtvirtinta nauja globos forma - nuolatiniai globotojai, galintys globoti vaiką, su kuriuo jų nesieja giminystės ryšiai.
  
Šie sprendimai atnešė konkrečius rezultatus: laikinai ir nuolat šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis 2025 m. išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. siekė 77 proc.), o budinčių globotojų prižiūrimų vaikų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 5,8 proc. Įgyvendintos priemonės paskatino daugiau asmenų globoti ar įsivaikinti vyresnius vaikus, vaikus su negalia ar sveikatos problemomis, taip pat brolius ir seseris. Tokių vaikų, augančių šeimos aplinkoje, dalis padidėjo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.)
  
Pagalbą gavo 82 proc. smurtą patyrusių žmonių, dėl kurių policija gavo pranešimus
  
Reikšmingų pokyčių pasiekta ir teikiant pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms. Nuosekliai stiprinant visuomenės informavimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenimis, žinančiųjų apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) veiklą gyventojų dalis išaugo nuo 12 proc. (2021 m.) iki 28 proc. (2024 m.). Siekiant šį žinomumą didinti ir toliau, nuo 2026 m. pradžios vykdytos dar trys informacinės kampanijos, padedančios atpažinti įvairias smurto formas, o viešojo sektoriaus bei SKPC darbuotojams pradėti rengti mokymai, kad jie gebėtų greičiau nukreipti žmogų ten, kur jam bus suteikta reikiama parama.
  
Atsižvelgus į Valstybės kontrolės 2022 m. audito „Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla“ rekomendacijas, pakeisti teisės aktai, kad SKPC ir kitos pagalbą teikiančios institucijos galėtų keistis reikalingais duomenimis ir žmogui būtų paprasčiau gauti visą jam reikalingą pagalbą. Taip pat nustatyti reikalavimai pagalbos centrų patalpoms, kad pagalba būtų fiziškai prieinama, o konsultantai turi padėti žmogui pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.  
  
Šių pokyčių rezultatus rodo gerokai daugiau pagalbą gavusių žmonių. 2022 m. specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 22 proc. asmenų, dėl kurių policija buvo gavusi pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje. 2025 m. tokią pagalbą gavo jau 82 proc. 
  
Žmonėms tapo prieinamesnė ir skirtingų specialistų pagalba: bent vieną teisininko konsultaciją gavusių asmenų dalis padidėjo nuo 10 proc. iki 18 proc., o kontaktiniu būdu teisininko pagalbą gavusių asmenų dalis išaugo daugiau nei penkis kartus – nuo 4 proc. (2022 m.) iki 22 proc. (2025 m.). Psichologo konsultaciją centre gyvai gavusių žmonių dalis padidėjo nuo 29 proc. (2021 m.) iki 40 proc. (2025 m.).
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]