Valstybės kontrolės veikla viešųjų ir privačių interesų derinimo srityje atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytus tikslus ir reikalavimus. Tai patvirtino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atliktas Valstybės kontrolės veiklos atitikties vertinimas, dėl kurio atlikimo inciatyvą parodė savanoriškai Valstybės kontrolė.
  
Plačiau vertinimo išvadas bei tolesnes abiejų institucijų partnerystės kryptis lapkričio 5 d. Valstybės kontrolėje susitiko aptarti valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė. Susitikime taip pat dalyvavo VTEK Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė, vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius ir Valstybės kontrolės atitikties pareigūnas Gediminas Švetkauskas.
  
Aukšti skaidrumo standartai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
  
VTEK išvadose pabrėžiama, kad Valstybės kontrolės veiklą reglamentuojančiuose vidaus teisės aktuose detalizuotos įstatyme numatytos pareigos, vykdoma nuosekli jų laikymosi priežiūra ir organizuojamas darbuotojų švietimas. Institucijos veikla taip pat grindžiama aukščiausiais skaidraus elgesio standartais, organizacija formuoja bei taiko gerosios interesų konflikto valdymo praktikos pavyzdžius, o viešųjų pirkimų procedūrose netoleruojamos interesų konfliktų rizikos.
  
„Vertindami kitus, turime rodyti pavyzdį ir nuosekliai tikrinti savo pačių veiklą. Savanoriškai atvėrę interesų valdymo sistemą VTEK įvertinimui, siekėme įsitikinti, kad savo veikloje taikome aukštus skaidrumo ir etikos standartus bei numatyti ką dar galėtume patobulinti. Gautos įžvalgos ir užsimezgęs metodinis bendradarbiavimas padės toliau stiprinti mūsų atsparumą rizikoms bei formuoti gerosios valdysenos praktikas viešajame sektoriuje. Todėl kviečiu ir kitas institucijas imtis iniciatyvos bei drąsiai atverti savo procesus – tai vienintelis kelias į pasitikėjimu grįstą valstybės valdymą“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nuo vertinimo – prie abipusio bendradarbiavimo
  
Susitikimo metu akcentuotas perėjimas nuo Valstybės kontrolės interesų konfliktų valdymo sistemos įvertinimo prie abipuse ekspertine patirtimi grįsto bendradarbiavimo. Institucijų vadovės aptarė tarpusavio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo galimybes atliekant valstybinį auditą ir įgyvendinant abiejų institucijų įstatymuose nustatytus uždavinius.
  
Planuojama, kad prireikus VTEK konsultuos Valstybės kontrolės auditorius dėl audito metu nustatytų aplinkybių preliminaraus įvertinimo, taip pat teiks informaciją apie stebimas rizikas tose viešojo sektoriaus srityse, kuriose fiksuojama mažiausia interesų valdymo sistemos branda. Savo ruožtu Valstybės kontrolė įsipareigojo informuoti VTEK apie audito metu nustatytas sistemines problemas viešojo sektoriaus sritysebei teikti pastebėjimus apie teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo spragas.
 
Institucijų vadovės sutarė, kad toks abipusis metodinis pagalbos teikimas stiprina viso viešojo sektoriaus valdyseną, interesų konfliktų prevenciją bei sprendimų priėmimo skaidrumą.
  
Pateiktos VTEK rekomendacijos – pagrindas tolesniam sistemos tobulinimui
  
Nors Valstybės kontrolės veiklos organizavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, VTEK pateikė kelias neprivalomo pobūdžio rekomendacijas, prisidėsiančias prie Institucijos veiklos tobulinimo.
  
Valstybės kontrolėje numatoma detaliau reglamentuoti deklaracijų ir privačių interesų stebėsenos, patikros ir rizikų vertinimo procesus bei juose dalyvaujančių darbuotojų atsakomybes, aiškiau apibrėžti atitikties pareigūno funkcijas ir įgaliojimus, taikant prevencines priemones, teikiant nusišalinimo siūlymus ar rengiant išankstines rekomendacijas darbuotojams, ir taikyti kitas papildomas priemones, užtikrinančias visapusišką galimų interesų konflikto rizikų suvaldymą.

Valstybės kontrolė yra nepriklausoma aukščiausioji audito institucija ir nepriklausoma fiskalinė institucija, atskaitinga Seimui. Tačiau vien formalaus atskaitingumo nepakanka. Kad audito ir fiskalinės priežiūros rezultatai virstų sprendimais ir realiais pokyčiais viešajame sektoriuje, o ir mūsų visų gyvenime būtinas nuolatinis dalykinis dialogas ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas su Seimu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

AUTORIUS

Aurimas Miškinis
Valstybės kontrolės patarėjas
el. p. [email protected]

  
Būtent todėl santykius su Seimu, Vyriausybe ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei mūsų partneriais grindžiame ne administracine hierarchija, o profesine ir į rezultatus orientuota partneryste. Jos tikslas – kad objektyviais duomenimis, įrodymais ir nepriklausomu vertinimu pagrįsta informacija būtų naudojama priimant sprendimus ir stiprinant viešojo sektoriaus atskaitomybę.
  
Seimas – vienas svarbiausių Valstybės kontrolės partnerių
  
Valstybės kontrolės ir Seimo ryšys yra įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose. Seimui teikiami valstybinio audito rezultatai, išvados dėl viešųjų finansų, fiskalinės drausmės vertinimai, metinių ataskaitų auditų rezultatai. Seimas taip pat atlieka parlamentinę audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.
  
Todėl mūsų veiklos tikslas nėra vien atlikti auditą ir paskelbti jo rezultatus. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad šie rezultatai laiku ir kokybiška forma pasiektų sprendimų priėmėjus, būtų suprasti ir, kai reikia, taptų pagrindu tolesniems parlamentinės kontrolės, teisėkūros ar viešosios politikos sprendimams.
  
Tai ypač svarbu todėl, kad Valstybės kontrolės veiklos rezultatai suteikia Seimui nepriklausomą, patikrintais duomenimis pagrįstą informaciją apie tai, kaip įgyvendinami įstatymai, valdomi viešieji finansai, teikiamos viešosios paslaugos ir pasiekiami viešosios politikos tikslai.
  
Partnerystė, kuri turi veikti praktiškai
  
Kokybiškas bendradarbiavimas prasideda nuo nuolatinio ryšio. Valstybės kontrolė stebi Seimo komitetų ir komisijų darbotvarkes, nuolatos vertina svarstomų klausimų sąsajas su savo veiklos rezultatais, užtikrina savo auditorių ir kitų specialistų dalyvavimą posėdžiuose, kad Seimo narius pasiektų tiksli, aktuali bei laiku pateikta informacija.
  
Per vieną Seimo sesiją Valstybės kontrolės atstovai vidutiniškai dalyvauja apie 70 komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose svarstomi mūsų veiklos rezultatai, teisėkūros klausimai ar kiti su institucijos kompetencija susiję klausimai.
Tai nėra vien informacijos perdavimas. Tai – konstruktyvus audito ir parlamentinės kontrolės atstovų dialogas, padedantis geriau suprasti problemas, analizuoti jų priežastis ir inicijuoti galimus sprendimus.
  
Nuo audito rezultato – prie realaus pokyčio
  
Valstybės kontrolė savo misiją mato plačiau nei vien auditų atlikimą. Esame nepriklausomas išorinis viešojo sektoriaus vertintojas, padedantis nustatyti sistemines viešojo valdysenos problemas ir ieškoti būdų jas spręsti.
  
Todėl mums svarbu ne tik nustatyti, kas neveikia, bet ir suprasti, kaip audito rezultatai gali būti panaudoti tolesniems sprendimams. Čia Seimo vaidmuo yra ypatingas. Parlamentinė kontrolė sudaro galimybę audito įžvalgas perkelti į politinių sprendimų, teisėkūros ir vykdomosios valdžios veiklos priežiūros lauką.
  
Kai Seimas remiasi nepriklausomo audito rezultatais, stiprėja sprendimų pagrįstumas. Kai audito rekomendacijų įgyvendinimas tampa nuoseklios parlamentinės kontrolės dalimi, didėja tikimybė, kad nustatytos problemos bus ne tik įvardytos, bet ir išspręstos, o teigiamą audito poveikį realiame gyvenime pajaus visuomenė.
 
Nauda – ne institucijoms, o visuomenei
  
Galiausiai Valstybės kontrolės ir Seimo bendradarbiavimo prasmė nėra pats bendradarbiavimas. Jo vertė matuojama tuo, ar nepriklausomas auditas ir fiskalinė priežiūra padeda priimti geresnius sprendimus, efektyviau valdyti viešuosius išteklius ir užtikrinti didesnę viešojo sektoriaus atskaitomybę.
  
Valstybės kontrolė tarp įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimų ir jų įgyvendinimo vykdomojoje valdžioje atlieka svarbią nepriklausomo vertintojo ir eksperto funkciją. Tačiau jos rezultatai didžiausią vertę sukuria tuomet, kai jais naudojamasi – kai jie tampa parlamentinės kontrolės, teisėkūros ir viešojo valdymo tobulinimo pagrindu.
  
Todėl stipri, pasitikėjimu ir abipuse nauda grįsta partnerystė su Seimu ir kitomis suinteresuotosiomis nėra savitikslė. Ji padeda audito ir fiskalinės priežiūros rezultatus paversti sprendimais, o sprendimus – pokyčiais, kurie galiausiai kuria didžiausią vertę visuomenei.

Spalio 29–30 d. Valstybės kontrolėje susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai aptarti strateginio „Rail Baltica“ projekto pažangos, pagrindinių jo įgyvendinimo rizikų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vykdomo bendro audito „Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas“. 
  
„Europai rengiantis stiprinti gynybinius pajėgumus iki 2030 m., turime kelti esminį klausimą – ar infrastruktūra, nuo kurios priklausys mūsų saugumas, bus parengta tada, kai jos reikės? „Rail Baltica“ sėkmė negali būti matuojama vien atskirų valstybių pasiekta pažanga. Trys šalys gali sėkmingai įgyvendinti savo projekto dalis, tačiau tai dar nereiškia, kad turėsime vieną veikiantį geležinkelį. Būtent todėl mūsų bendras auditas turi atskleisti ne tik nacionalines rizikas, bet ir jų tarpusavio sąsajas, įvardyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti visą projektą, ir padėti užtikrinti, kad atsakingi sprendimai būtų priimami laiku“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
 „Rail Baltica“ – vienas svarbiausių Baltijos regiono infrastruktūros projektų, kuris integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrins spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą, skatins investicijas ir mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Projektas strategiškai svarbus ir regiono saugumui bei kariniam mobilumui. Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau išryškino būtinybę užtikrinti galimybę greitai ir sklandžiai perkelti karinę techniką bei kitus išteklius tarp valstybių. Vis dėlto šių metų pradžioje Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį, kad vis dar nėra aiškaus galutinio viso „Rail Baltica“ projekto užbaigimo termino.
  
Bendrajame audite – dėmesys visos geležinkelio jungties veikimui
  
Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI, anksčiau jau atlikusios vieną bendrą projekto „Rail Baltica“ auditą (2019 m.) ir vertinimą (2024 m.), šiuo metu vykdo antrą bendrą projekto auditą. 2024 m. vertinimas atskleidė, kad projektui visiškai įgyvendinti reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Toks finansavimo poreikis kelia reikšmingų rizikų dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi.
  
Šiuo metu atliekamo bendro audito metu vertinama, ar projekto eigos, viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Auditoriai taip pat analizuoja ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimą bei priemones, kuriomis siekiama mažinti finansavimo trūkumo ir projekto vėlavimo rizikas, vertina jų pakankamumą.
  
Svarbi bendro audito vertė – galimybė į projektą pažvelgti ne tik iš atskirų valstybių, bet ir iš visos tarptautinės geležinkelio jungties perspektyvos. Net ir sėkmingai užbaigus vieną geležinkelio ruožą, jo nauda gali likti ribota, jei vėluoja susijusios infrastruktūros įrengimas kitoje valstybėje arba nėra priimti būtini sprendimai dėl būsimos geležinkelio veiklos.
  
Todėl svarbu įvertinti, kaip tarpusavyje dera valstybių įgyvendinimo grafikai, finansavimo sprendimai ir pasirengimas geležinkelio eksploatavimui. Bendras auditas turi padėti nustatyti sistemines kliūtis ir pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie realios viso projekto pažangos.
  
Penkių valstybių patirtis ir tolesnis bendradarbiavimas
  
Pirmąją susitikimo dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos AAI atstovai pristato „Rail Baltica“ projekto pažangą ir pagrindines rizikas savo šalyse, dalijasi audito patirtimi bei aptaria bendrus iššūkius. Susitikimo metu techninius „Rail Baltica“ aspektus pristatys ir projekto įgyvendintojai „LTG“. Dalyviai taip pat lankysis projekto statybvietėse, kur galės susipažinti su vykdomų darbų eiga.
  
Spalio 30 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro audito komandos bei jo koordinavimo grupės nariai aptars rengiamą audito ataskaitos projektą, nepriklausomo eksperto atliktą analizę ir tolesnius bendro darbo žingsnius.
  
Atsižvelgdamos į strateginę ambicingo tarptautinio projekto svarbą ir jam įgyvendinti reikalingų finansinių išteklių sumą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI bendradarbiauja nuo 2016 m., kai pasirašė susitarimo memorandumą dėl projekto stebėsenos. Reguliarūs „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimai vyksta taip pat nuo 2016 m., juose dalyvauja ir Lenkijos bei Suomijos AAI atstovai.
  
Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik nuosekliai stebėti projekto pažangą, bet ir įvertinti tarpvalstybines rizikas, nustatyti sistemines problemas bei pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas sprendimų priėmėjams.