Lietuvoje yra apie 12 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Daugiau nei 90 proc. jų mokosi kartu su bendraamžiais, o norintiems SUP turintiems jaunuoliams užtikrinama galimybė mokymąsi tęsti profesinio mokymo įstaigose (PMĮ). Vis dėlto Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad nors daugiau kaip 90 proc. SUP turinčių moksleivių sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką jiems pavyksta retai – apie 70 proc. profesines mokyklas baigusių SUP turinčių mokinių neįsidarbina.
  
„Profesinis mokymas turi atverti kelią ne tik į diplomą, bet ir į savarankišką gyvenimą. Šiandien matome, kad daugeliui specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių šis kelias nutrūksta baigus mokslus. Todėl svarbiausias kitas žingsnis yra ne tik užtikrinti galimybę mokytis, bet ir sukurti sąlygas – kvalifikacijų sistemą, švietimo pagalbą, profesinį orientavimą, užimtumo paslaugas, kad įgyta kvalifikacija taptų realia galimybe įsidarbinti ir visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu švietimo pagalba PMĮ nėra vertinama. Nors švietimo pagalba profesiniame mokyme yra finansuojama valstybės biudžeto pinigais (2024 m. skirtų ir panaudotų asignavimų santykis siekė 121 proc. – 7,5 iš 6,2 mln. Eur), informacija apie jų panaudojimą nacionaliniu lygmeniu nerenkama, o įstaigos už juos neatsiskaito. Dėl to kyla abejonių dėl faktiškai suteiktos pagalbos kokybės ir apimčių, o politikos formuotojai neturi duomenų reikiamiems sprendimams priimti. 
  
Siekiant užtikrinti pagalbos prieinamumą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja vertinti Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduotos ir PMĮ faktiškai mokiniui suteiktos švietimo pagalbos apimtį.
  
Nepaisant to, kad švietimo pagalbos apimtis PMĮ šiuo metu nėra efektyviai vertinama, audito duomenys rodo, kad net 69 proc. SUP turinčių mokinių, 2024–2025 m. m. baigusių 10 ir (ar) 12 klasę bendrojo ugdymo mokyklose, kitais metais tęsė mokymąsi PMĮ. Dar aukštesnis rodiklis fiksuotas tarp tų, kurie PMĮ mokėsi tik pagal bendrojo ugdymo programas – net 95 proc. (448 iš 473) jų liko įstaigose siekti profesinės kvalifikacijos. 
  
Kelyje į kvalifikaciją jau mokymosi etape kyla trikdžių – daliai SUP turinčių jaunuolių nepavyksta pradėti ar tęsti norimų studijų, nes nesusidarius pakankamoms mokinių grupėms pasirinktos profesinio mokymo programos tiesiog atšaukiamos. Audito ataskaitoje kaip vienas iš sprendimo būdų siūlomas glaudesnis profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas ir koordinavimas, leidžiantis apjungti išteklius ar nukreipti mokinius, kad jaunuoliai turėtų galimybę įgyti specialybę.
  
Vis dėlto SUP turinčių jaunuolių didžiausias iššūkis laukia gavus profesinio mokymo diplomą. PMĮ teigimu, pagrindinė neįsidarbinimo priežastis – išankstinės darbdavių nuostatos dėl SUP turinčių jaunuolių gebėjimų ir nenoras jų įdarbinti. Be to, verslui trūksta finansinių skatinimo priemonių. Europos Sąjungoje akcentuojama, kad orų gyvenimą bei įtraukųjį užimtumą užtikrintų tikslinės subsidijos ir socialinės ekonomikos įmonių plėtra.
  
Profesinis mokymas vis labiau prisitaiko prie asmenų, turinčių SUP dėl intelekto sutrikimų – 2025–2026 m. m. programas ar jų modulius, kur stojančiųjų išsilavinimas nėra reglamentuotas, vykdė jau 75 proc. (33 iš 44) šalyje veikiančių PMĮ, o besimokančiųjų skaičius padvigubėjo (iki 955 mokinių). Dauguma jų renkasi virėjo (390 mokinių) ir dažytojo-tinkuotojo padėjėjo (216 mokinių) specialybes. 
  
Teigiamą poveikį rodo ir bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinama iniciatyva, leidžianti moksleiviams rinktis atskirus profesinio mokymo modulius (pvz., picų gaminimo, transporto priemonių diagnostikos). PMĮ atstovų vertinimu, tai padeda SUP turintiems vaikams pereiti iš mokyklos į darbo rinką ar tolesnį mokymąsi.
  
Vis dėlto auditoriai atkreipia dėmesį, kad dalis PMĮ siūlomų programų, pavyzdžiui, pynėjo iš vytelių ar keramiko padėjėjo, yra siauros amatininkystės sritys, kuriose masinės darbo jėgos paklausa minimali. Siekiant, kad asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, būtų prieinamos į šiuolaikines tendencijas ir praktinių kompetencijų įgijimą orientuotos profesinio mokymo programos, Valstybės kontrolė ŠMSM rekomenduoja pagal darbdavių ir darbo rinkos poreikius inicijuoti Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) II lygio kvalifikacijų aprašų peržiūrą ir papildymą, įtraukiant naujas kvalifikacijas.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Vakar valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė su komanda ir finansų ministru Taurimu Valiu aptarė, kaip didėjant gynybos ir socialinėms išlaidoms bei kitiems valstybės poreikiams išlaikyti tvarius viešuosius finansus.

„Viešieji poreikiai auga greičiau nei finansinės galimybės. Todėl vis svarbiau ne tik turėti pinigų naujiems prioritetams, bet ir geriau panaudoti tai, ką jau turime. Kiekvienas naujas ilgalaikis įsipareigojimas turi būti vertinamas kartu su jo finansavimo šaltiniu ir poveikiu valstybės finansams ateityje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Viena pagrindinių susitikimo temų – fiskalinė drausmė ir valstybės skolos augimas. Valstybės kontrolės vertinimu, skola nuo 39,6 proc. BVP 2025 m. gali išaugti iki 55,3 proc. 2029 m. Jai artėjant prie 60 proc. ribos, mažėja valstybės galimybės reaguoti į būsimus ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.

Kalbėta ir apie ilgalaikį gynybos finansavimą bei Valstybės kontrolės rekomendacija – strateginis gynybos finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas. Aptartas ES finansavimo panaudojimas – 2026–2030 m. krašto apsaugos sistemai numatyta 6,375 mlrd. Eur paskola. Ilgalaikis aiškumas dėl gynybai skiriamų pinigų leistų geriau planuoti didelius įsigijimus ir kitų valstybės sričių finansavimą.

Susitikime valstybės kontrolierė išreiškė lūkestį dėl aktyvesnių valstybės veiksmų didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, geriau naudojant jau turimus valstybės išteklius – nuo bendrųjų funkcijų centralizavimo ir valstybės turto valdymo iki finansinės atskaitomybės supaprastinimo. Kalbėta ir apie Valstybės kontrolės rekomendacijos ministerijai dėl rezervų valdymo įgyvendinimo būklė. Iki metų galo finansų ministerija yra įsipareigojusi nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus – kiek jų reikia, nuo kokių rizikų jie turi apsaugoti ir kaip jų kaupimą derinti su skolinimusi.

Svarbi, susitikime aptarta tema – valstybės duomenų kokybė, nes be patikimų duomenų sunku tikėtis kokybiškais duomenimis grįstų sprendimų ir įvertinti, ar valstybės suplanuoti darbai duoda laukiamą rezultatą.

Susitikime sutarta tęsti bendradarbiavimą ieškant sprendimų, kaip augančius valstybės poreikius suderinti su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu ir efektyvesniu valstybės išteklių naudojimu.

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Jeigu norite gauti daugiau naujienų ir informacijos apie Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos ir nepriklausomos fiskalinės institucijos – veiklą, kviečiame prenumeruoti naujienas arba periodinį naujienlaiškį mūsų interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt

Savaitgalį praūžusi audra ir iki šiol jaučiami jos padariniai primena, kaip svarbu būti pasirengus ekstremalioms situacijoms. Valstybės kontrolės atlikti auditai ir vėlesnė rekomenduotų pokyčių stebėsena rodo: pasirengimas pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau svarbių darbų dar liko – nuo elektros tinklų atnaujinimo ir rizikų vertinimo iki valstybės rezervo bei gelbėjimo pajėgų parengties.

„Ekstremali situacija labai greitai patikrina, ar tai, ką esame suplanavę, veikia praktiškai. Tada svarbu ne planų ir dokumentų skaičius, o tai, ar infrastruktūra patikima, institucijos veikia koordinuotai, o pagalba žmones pasiekia laiku. Todėl silpnąsias vietas turime sutvarkyti iš anksto, o ne tada, kai jau tenka šalinti krizės padarinius“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Pasirengimas prasideda nuo atsparios infrastruktūros

Patikimas elektros tiekimas yra būtina daugelio gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės paslaugų veikimo sąlyga – nuo jo priklauso ryšių, vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų veikimas.

2023 m. atliktas Valstybės kontrolės auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ parodė, kad audituotu laikotarpiu apie ketvirtadalis elektros perdavimo ir skirstymo veikloje naudojamo turto buvo naudojamas ilgiau, nei nustatytas jo naudingo tarnavimo laikas. Eksploatuojant tokią infrastruktūrą didėja gedimų ir defektų tikimybė.

Vėlavo ir infrastruktūros atnaujinimas. Laiku nebuvo įgyvendinta 37,5 proc. perdavimo ir 61,5 proc. skirstomųjų tinklų atnaujinimo ir statybos projektų.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) rekomenduota operatyviau atnaujinti pagrindinius skirstomojo tinklo elementus, mažinti ilgų elektros tiekimo nutraukimų trukmę ir dažnumą bei geriau valdyti infrastruktūros projektų vėlavimo rizikas. Šių pokyčių laukiama 2027–2028 m.

Institucijos turi žinoti, kam ruoštis ir kaip veikti

Įvykus ekstremaliai situacijai svarbu, kad institucijos būtų iš anksto įvertinusios didžiausias grėsmes, aiškiai žinotų savo atsakomybę ir būtų pasirengusios veikti kartu.

2022 m. auditas „Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“ parodė, kad trūko tarpinstitucinio koordinavimo ir kokybiškesnio galimų pavojų bei ekstremaliųjų situacijų vertinimo.

Įgyvendinus audito rekomendacijas, aiškiau apibrėžtos institucijų atsakomybės, įtvirtintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo koordinuojant pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, nustatyta krizių valdymo planų rengimo ir atnaujinimo tvarka. Tačiau vėluojama parengti Nacionalinės rizikos analizės metodiką, kuri užtikrintų nuoseklų didelės ir labai didelės rizikos pavojų nustatymą ir vertinimą

Ekstremalios situacijos metu svarbu žinoti, kam ir kokios pagalbos reikia

Sutrikus ryšiui ar kitoms būtinoms paslaugoms, daliai gyventojų gali prireikti pagalbos. Kad ji pasiektų tuos, kam jos reikia, svarbu laiku išsiaiškinti, kam reikalinga pagalba, ir į šį procesą įtraukti NVO bei savanorius, kurie galėtų padėti ją suteikti.

2025 m. Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ parodė, kad tam dar nepakankamai pasirengta. Valstybės mastu trūksta NVO ir savanorių pasitelkimo koordinavimo, o savivaldybėse – konkrečių pagalbos veiksmų planų ir duomenų apie gyventojus, kuriems krizės, ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju reikėtų pagalbos.

Vyriausybės kanceliarijai rekomenduota valstybės mastu suplanuoti, kokioms užduotims, kokiais būdais ir kada būtų pasitelkiamos NVO bei savanoriai, kad gyventojams būtų užtikrinta būtinoji pagalba. Ar audito nulemti pokyčiai atnešė laukiamą rezultatą, bus vertinama 2028 m.

Valstybės rezervas turi būti kaupiamas įvertinus realias grėsmes, o krizėms turi būti pasirengusios ir savivaldybės, ir žmonės

Tinkamai įvertinti galimas grėsmes svarbu ir sprendžiant, kokių atsargų valstybei reikia sukaupti.

Šiais metais baigtas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ parodė, kad valstybės rezervas sudaromas nepakankamai atsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus. Rezervo poreikis nepagrįstas konkrečiais jų valdymo scenarijais. Todėl kritiniu atveju dalies sukauptų atsargų gali nepakakti arba jos gali neatitikti konkretaus poreikio. Be to, auditas parodė, kad sistema neužtikrina, jog prireikus atsargos būtų operatyviai pristatytos ten, kur jų labiausiai reikia.

Valstybės kontrolė rekomendavo rezervo poreikį susieti su didžiausią riziką keliančiais pavojais ir jų scenarijais. Turi būti aišku, kokių atsargų, kiek ir kokiai situacijai reikia, kas už jas atsakingas ir kaip bus užtikrinta jų logistika. Pagrindinių pokyčių laukiama iki 2026 m. pabaigos.

Auditas taip pat parodė, kad krizės atveju svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, kurios yra arčiausiai gyventojų. Pagal numatytą modelį pirmąsias 3 dienas būtiniausiais ištekliais turėtų pasirūpinti patys gyventojai, 4–6 dienomis gyventojų aprūpinimu turėtų rūpintis savivaldybės, o vėliau būtų pasitelkiamas valstybės rezervas. Tačiau ne visos savivaldybės yra įvertinusios, kiek atsargų tam reikėtų. Svarbu, kad gyventojai žinotų, kuo turi pasirūpinti patys, o savivaldybės būtų pasirengusios užtikrinti gyventojų aprūpinimą.

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis vis dar nepakankama

Daugelio ekstremaliųjų įvykių metu prireikia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pagalbos. Pavyzdžiui, ugniagesių gelbėtojų pagalbos gali prireikti gelbėjant žmones ir jų turtą nuo audros sukeltų padarinių, tokių kaip dėl nuvirtusių medžių įvykusių avarijų, žaibo iškrovų sukeltų gaisrų ir kitų pavojingų situacijų. Todėl svarbu, kad jų pakaktų, jos būtų tinkamai pasirengusios ir aprūpintos technika. Tačiau Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo, kad šioje srityje išlieka iššūkių.

2020–2025 m. reikalavimus atitinkančių Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų dalis padidėjo nuo 19 iki 25 proc. Visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 52 iki 57 proc. Reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos dalis nepadidėjo – 2020 m. ji siekė 62 proc., o 2025 m. – 60 proc.

Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui rekomendavo stiprinti pajėgų žmogiškuosius išteklius ir veiklos organizavimą, gerinti jų aprūpinimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė parengtis atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus. Šių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja.

Vertinama ir kritiškai svarbių objektų apsauga

Energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros veiklos tęstinumas yra viena svarbiausių valstybės atsparumo sąlygų. Jos pažeidimai gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.

Todėl itin svarbu iš anksto žinoti, ką būtina saugoti, nuo kokių grėsmių ir kokios apsaugos tam reikia. Būtent tai šiuo metu vertina Valstybės kontrolė, atlikdama auditą „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas“. Taip pat vertinama, kas yra atsakingas už šių objektų apsaugą ir ar taikomos apsaugos priemonės atitinka nustatytas grėsmes. Audito rezultatus planuojama paskelbti 2027 m. pradžioje.

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Jeigu norite gauti daugiau naujienų ir informacijos apie Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos ir nepriklausomos fiskalinės institucijos – veiklą, kviečiame prenumeruoti naujienas arba periodinį naujienlaiškį mūsų interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt