Valstybės kontrolė skelbia 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgiama, kas per pastarąjį pusmetį pasikeitė įgyvendinus audito rekomendacijas ir kokių svarbių pokyčių vis dar nepavyko pasiekti. Kartu pristatoma ir inovacija – interaktyvus įrankis „Viešojo sektoriaus  apžvalga“, leisianti visuomenei stebėti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kokiose srityse, remiantis Valstybės kontrolės surinktais ir nuolat atnaujinamais duomenimis, kyla rizikos. 
  
Per pastarąjį pusmetį įgyvendinta 20 apčiuopiamą naudą visuomenei atnešusių rekomendacijų, itin reikšmingi pokyčiai – socialinės apsaugos, aukštojo mokslo ir teisingumo srityse. Artimiausio pusmečio prioritetai – stiprinti valstybės atsparumą: tobulinti rezervų valdymą, stiprinti priešgaisrines pajėgas ir prevenciją bei priimti sprendimus dėl Jūrinio vėjo elektrinių parko projekto tęstinumo. Vis dėlto vėluojama įgyvendinti 93 Valstybės kontrolės audituose teiktas rekomendacijas.
  
„Kiekviena įgyvendinta rekomendacija – tai išspręsta problema ir pagerintas žmonių gyvenimas. Tačiau privalome atvirai konstatuoti: vidutiniškai 19 mėnesių vėluojantys sprendimai nėra tik statistika. Tai nepasiekti valstybės tikslai ir nerealizuotas potencialas. Negalime teisintis vien užsitęsusiais teisėkūros ar IT procesais, kai kalbame apie valstybės atsparumą ir gyventojų gerovę. Kiekvienas vėlavimas didina rizikas valstybei ir žmonėms“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Įgyvendintos audito rekomendacijos virsta realiais pokyčiais gyventojams
  
Per pastarąjį pusmetį reikšmingiausių pokyčių pasiekta socialinės apsaugos srityje. Sustiprinus paramą šeimynoms ir sudarius geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams, 2025 m. šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis išaugo iki 82,8 proc. (2021 m. – 77 proc.). Dar svarbiau, kad vyresnių nei 10 metų negalią ar sveikatos problemų turinčių vaikų globa šeimose padidėjo nuo 67,8 proc. (2021 m.) iki 72 proc. (2025 m.).
  
Taip pat tapo labiau prieinama pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje – specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 82 proc. asmenų, dėl kurių gauti policijos pranešimai (2022 m. tokių asmenų buvo vos 22 proc.), o kontaktiniu būdu teisininko ir psichologo pagalbą gaunančių nukentėjusių asmenų dalis išaugo kelis kartus.
  
Teigiami pokyčiai fiksuojami ir kitose srityse: griežtinant priėmimą į aukštąsias mokyklas, užtikrinta geresnė studijų kokybė, sustiprintas viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymas, o Generalinės prokuratūros veikla perorientuota į greitesnį ikiteisminių tyrimų atlikimą.
  
Vėluoja sprendimai, aktualūs gyventojų saugumui ir sveikatai 
  
Iki šio rudens laiku liko neįgyvendintos net 93 rekomendacijos, iš kurių 34 (37 proc.) yra didelės svarbos. Valstybės kontrolės parengtos ataskaitos duomenys rodo, kad šie vėlavimai apima platų sričių spektrą, tarp kurių stringa ir gyvybiškai svarbūs valstybės bei gyventojų saugumo sprendimai.
  
Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami tie patys iššūkiai: 2025 m. reikalavimus atitiko tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų (2020 m. – 19 proc.), o tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo – 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189.
  
Sveikatos apsaugoje laiku priimtų sprendimų dėl paraiškų kompensuoti vaistus dalis padidėjo nuo 8 proc. 2023 m. iki 28 proc. 2026 m., tačiau vis dar beveik trys ketvirtadaliai sprendimų dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus vėlavo daugiau nei pusmetį (nuo 184 iki 616 dienų), taip užkertant kelią pacientams greičiau gauti reikiamą gydymą.
  
Be to, elektroninių nusikaltimų prevencija vis dar nėra tinkamai užtikrinta – šioje srityje trūksta tarpinstitucinio planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo. Šalia šių problemų išlieka ir kitų iššūkių, tokių kaip nepasiektas šalies miškingumo lygis ir stringantys sprendimai dėl antstolių išlaidų dydžių.
  
Būtini sprendimai ilgalaikiam atsparumui užtikrinti 
  
Siekiant didinti valstybės saugumą, finansinį ir energetinį atsparumą, reikalingas nuoseklus strateginis planavimas ir atsakomybių išgryninimas. Rengiant 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą, siekiamą pažangą būtina suderinti su  valstybės finansinėmis galimybėmis. Vienas svarbiausių artimiausio pusmečio prioritetų – valstybės rezervų kaupimą ir naudojimą būtina grįsti aiškiais principais: turi būti nustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
  
Svarbių sprendimų laukiama ir energetikos srityje. Pirmojo jūrinio vėjo parko valdymas jau perduotas projekto bendrovei, atlikta projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizė, numatyti galimi projekto įgyvendinimo scenarijai, o iki metų pabaigos turėtų būti priimti galutiniai duomenimis pagrįsti sprendimai dėl jo tęstinumo. 
  
Sukurta nauja galimybė stebėti valstybės pokyčius ir rizikas
  
Siekdama dar didesnio atvirumo ir analitinių galimybių plėtros, Valstybės kontrolė visuomenei pristato naują interaktyvų atvirų duomenų įrankį – „Viešojo sektoriaus apžvalga“. Šis įrankis suteikia galimybę vienoje vietoje matyti naujausią informaciją – stebėti, kaip įgyvendinamos auditų rekomendacijos, kokie reikšmingi pokyčiai jau pasiekti ir kokius veiksmus institucijos dar turi atlikti reikšmingiems pokyčiams pasiekti; stebėti pažangą siekiant Nacionalinio pažangos plano tikslų ir jos rizikingumą; susipažinti su Valstybės kontrolės stebimomis rizikomis ir planuojamais ar vykdomais darbais. 
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiama Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Planavimo ir poveikio departamento patarėja Sigita Rojutė-Balčiūnienė bei Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė Andžela Misiūnienė praėjusią savaitę lankėsi Reikjavike, Islandijoje. Čia vyko įvadinis Islandijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) išorinio veiklos vertinimo (angl. peer review) susitikimas. Šiam išoriniam veiklos vertinimui vadovauja Valstybės kontrolė.
  
Rugsėjo 3–4 dienomis vykusio vizito metu mūsų ir Prancūzijos kolegos didžiausią dėmesį skyrė susipažinimui su bendra Islandijos AAI veikla, finansinių ir veiklos auditų praktika bei institucijos kokybės valdymo sistema. Taip pat išsamiai aptarti veiklos auditų planavimo, atlikimo, ataskaitų rengimo bei rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos procesai.
  
„Mūsų, kaip išorės vertintojų, uždavinys – pateikti nepriklausomą ir profesionalų žvilgsnį į Islandijos AAI taikomą finansinių bei veiklos auditų praktiką. Siekiame ne tik įvertinti jos atitiktį tarptautiniams INTOSAI standartams, bet ir identifikuoti gerąsias patirtis bei pateikti įžvalgas, kurios padėtų kolegoms dar labiau sustiprinti auditų kokybę ir jų kuriamą poveikį valstybėje“, – sakė S. Rojutė-Balčiūnienė.
  
Savanoriškas Islandijos AAI išorinis veiklos vertinimas atliekamas Valstybės kontrolės drauge su Prancūzijos AAI – juo siekiama atliepti Islandijos AAI prašymą įvertinti jų atitiktį tarptautiniams standartams ir pateikti rekomendacijas veiklai tobulinti.
  
Numatoma veiklos auditų vertinimo pabaiga – 2027 m. balandis, o finansinių auditų vertinimo rezultatus planuojama pristatyti 2028 m. vasarį.

• Miškų valstybės kadastro duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją – registruotose miško teritorijose kai kur yra ir pastatų, kelių, sporto infrastruktūros ar vandens telkinių.
• Valstybės kontrolė dar 2018 m. rekomendavo nustatyti aiškią miško žemės apskaitos tvarką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2026 m. balandžio mėn.
• Šiuolaikinės technologijos leidžia miškų pokyčius stebėti realiu laiku, tačiau Lietuvoje šios galimybės vis dar išnaudojamos nepakankamai..

Patikimi ir aktualūs duomenys yra viena svarbiausių veiksmingos miškų apsaugos ir valdymo sąlygų. Valstybės kontrolės atlikta miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad dalis miškų valstybės registruose vis dar neatspindi faktinės situacijos, savaime užaugę miškai ne visada laiku įtraukiami į apskaitą, o šiuolaikinių technologijų galimybės stebėti miškų pokyčius išnaudojamos nepakankamai. Dėl to didėja rizika priimti netikslius sprendimus, planuoti miškų apsaugą remiantis neišsamiais duomenimis, laiku nenustatyti pažeidimų, sudaryti prielaidas piktnaudžiauti ir miško žemę naudoti ne pagal paskirtį.
  
„Veiksminga miškų apsauga prasideda ne nuo draudimų ar kontrolės, o nuo tikslaus žinojimo, ką turime ir kas vyksta mūsų miškuose, ypač susidūrus su tokiomis gamtos stichijomis, kaip pastarosiomis savaitėmis. Kuo patikimesni duomenys, tuo greičiau galima pastebėti pokyčius, į juos reaguoti ir priimti sprendimus, kurie padeda išsaugoti miškus ateities kartoms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Registruose – miškas, realybėje – keliai, sporto infrastruktūra ir vandens telkiniai
  
Valstybės kontrolės apžvalgoje nustatyta, kad Miškų valstybės kadastro duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Apžvalgoje pateiktas pavyzdys rodo, kad Miškų valstybės kadastro duomenys gali neatitikti faktinio žemės naudojimo – dalį registruoto miško žemės ploto užima ir pastatai, keliai, sporto infrastruktūra, vandens telkiniai. Tokius neatitikimus būtų galima operatyviau nustatyti plačiau taikant geoinformacines sistemas ir nuotolinio stebėjimo technologijas.
  
Savaime užaugę miškai ne visada laiku patenka į apskaitą
  
Apžvalga rodo, kad dėl vėluojančios inventorizacijos dalis savaime užaugusių miškų ilgą laiką lieka neapskaityti. 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo registruota 1,85 tūkst. ha tokių miškų. Dėl to oficialūs duomenys nevisiškai atspindi realų šalies miškingumą, o šių teritorijų apsauga ir stebėsena tampa sudėtingesnė.
  
Technologijos gali padėti greičiau nustatyti pokyčius
  
Šiuolaikiniai geografiniai erdviniai duomenys, nuotolinio stebėjimo priemonės, dirbtinis intelektas ir automatizuota duomenų analizė leidžia realiu laiku analizuoti ir operatyviai nustatyti miškų pokyčius, galimus pažeidimus, kai miško žemė naudojama ne pagal paskirtį.
  
Tačiau Valstybės kontrolės apžvalga rodo, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudojamos registruose sukauptų duomenų sinchronizavimo ir automatizuotos analizės galimybės. Platesnis jų taikymas leistų greičiau pastebėti neatitikimus, laiku imtis veiksmų ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl miškų apsaugos.
  
Duomenų spragos – ne tik statistikos problema
  
Miško žemės apskaitos, inventorizavimo ir registravimo trūkumai turi platesnių pasekmių nei netikslūs statistiniai duomenys. Jie iškraipo oficialų šalies miškingumo vaizdą, apsunkina miškų apsaugos priemonių planavimą, trukdo laiku nustatyti pažeidimus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Be to, tokios spragos gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti, neefektyviai panaudoti paramą ar miško žemę naudoti ne pagal paskirtį.
  
Valstybės kontrolė dar 2018 m. rekomendavo nustatyti aiškią miško žemės apskaitos tvarką, tačiau ji buvo patvirtinta tik 2026 m. balandį. Jos taikymo rezultatus ir poveikį Valstybės kontrolė planuoja įvertinti atlikdama 2026 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansinį auditą.

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]