Valstybės kontrolė atliko 2022 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio finansinį auditą, kurį, vadovaudamasi Valstybės kontrolės ir Pensijų kaupimo įstatymais, atlieka kiekvienais metais. „Audito rezultatai rodo, kad fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos“, – teigė vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Laura Janulevičienė.

Jei asmuo II pakopos pensijų fonde yra sukaupęs 10 tūkst. Eur (nuo 2023 m. –
10,8 tūkst. Eur) arba daugiau – sukauptas turtas gali būti išmokamas tik įsigijus pensijų anuitetą iš  Sodros, kuri yra Pensijų anuitetų mokėtoja. Fondas 2022 m. pabaigoje disponavo 25,2 mln. Eur turtu ir turėjo 1943 anuitetų gavėjus, o 1074 II pensijų pakopos dalyviai, kurie jau buvo sulaukę pensinio amžiaus ir turėjo teisę į pensijų anuitetą, jo įsigijimą atidėjo vėlesniam laikui.

Informacija apie priežastis, dėl kurių anuitetą turėję įsigyti asmenys jo įsigijimą nukelia, nerenkama, tačiau planuojant fondo pajamas ir efektyvesnį naujų dalyvių pritraukimą tokia informacija būtų naudinga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės siūlymą, kreipėsi į Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociaciją dėl tokių duomenų rinkimo.

2022 m. pasaulio rinkose labai kritus akcijų kainoms, krito ir fondo valdomo turto vertė, kuri buvo 3 proc. mažesnė nei fondo įsipareigojimai anuitetų gavėjams. Tokia situacija, Sodros vertinimu, toliau laikantis pasirinktos turto investavimo strategijos, nekelia pavojaus fondo tvarumui ilguoju laikotarpiu.

  
Valstybinio audito ataskaita: 2022 metų Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai

Komentarams:
Laura Janulevičienė
Finansinio audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 197, el. p. laura.januleviciene@valstybeskontrole.lt

Šalies perėjimas tik prie žaliųjų viešųjų pirkimų, Europos Komisijos planai užkardyti „žaliąjį klaidinimą“, žaliojo kurso ir tvarumo tikslai ir jų įgyvendinimas – į šiuos iššūkius atkreipti daugiau visuomenės dėmesio šiandien kviesta Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės surengtoje konferencijoje „Visi viešieji pirkimai žalieji – vizija ar tikrovė?“.
 
„Žalieji viešieji pirkimai formuoja pasiūlą ir tvarius įpročius, todėl labai svarbu, kad pirkimai atrodytų „žaliai“ ne tik ataskaitose, bet iš tikrųjų būtų žalieji ir padėtų siekti tvarumo tikslų. Mūsų šalis yra išsikėlusi tikrai ambicingą tikslą, tačiau reikia įsivertinti jo įtaką šalies finansams trumpuoju laikotarpiu, nes žaliosios prekės kainuoja iki 3,5 karto brangiau nei įprastos. Todėl mūsų ambicijos turi turėti tvirtą pagrindą ir sukurti realų teigiamą poveikį aplinkai, kurį sužinosime tik jį įvertinę“, – konferencijoje kalbėjo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
 
„Audito komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų – vertinti, ar viešosios lėšos naudojamos racionaliai ir efektyviai, pasigedo ambicingų tikslų pagrindimo kaštų ir naudos analizių: tiek naudos aplinkai, tiek poveikio viešiesiems finansams. Girdime ir viešųjų pirkimų proceso dalyvių nuogąstavimus, kad pastariesiems trūksta žinių vykdyti žaliuosius pirkimus, rinka nėra pasirengusi užtikrinti reikiamų žaliųjų pirkimų apimčių, viešasis sektorius taip pat susiduria su ribotais finansiniais ištekliais, o tai gali apsunkinti dažniausiai brangesnių „žaliųjų produktų“ įsigijimą. Todėl pereinant prie aplinkos apsaugai bei klimatui palankios ekonomikos turime ieškoti sinergijos tarp viešųjų pirkimų žalinimo bei efektyviausio viešųjų finansų panaudojimo“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Už aplinkosaugą atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, kreipdamasis į konferencijos dalyvius vaizdo sveikinime, akcentavo: „Viešieji pirkimai pagal savo dydį ir vertę yra milžiniški. Europos Sąjungoje jie sudaro 14 proc. viso BVP arba net 1,8 trilijono eurų. Lietuvoje šie skaičiai taip pat įspūdingi – vešieji pirkimai mūsų šalyje sudaro 12 proc. BVP. Šiandien visa Europos Sąjungos politika yra paremta žaliuoju kursu, todėl žalieji viešieji pirkimai ypač aktualūs formuojant rinkos kryptį bei pereinant prie žiedinės ekonomikos. Be to, rinkdamiesi ekologinį kelią didiname tvarių produktų paklausą bei stipriname kovą su klimato kaita“, – teigė V. Sinkevičius.

Valstybės kontrolė 2018 m. yra atlikusi sisteminį veiklos auditą „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ ir rekomendavo tobulinti šios srities reguliavimą mažinant perteklinius reikalavimus pirkimo procedūrų smulkmeniškam reglamentavimui. 2022 m. institucija atliko vertinimą „Ar esame pasirengę vykdyti žaliuosius pirkimus 100 proc.“. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ambicingam įsipareigojimui – nuo 2023 m. visas viešajam sektoriui reikalingas prekes, darbus ir paslaugas įsigyti tik žaliųjų pirkimų būdu, o visoms valstybinėms įstaigoms vartoti tik žaliąją elektros ir šilumos energiją bei netaršų transportą – dar nėra pasirengta. Naujausio audito „Viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemos atitiktis jai keliamiems reikalavimams“ rezultatai atskleidė, kad Valstybės kontrolės vertintų įstaigų sukurta viešųjų pirkimų srities vidaus kontrolė atitinka ne visus vidaus kontrolės elementus ir jiems taikomus principus.

Konferencijos metu, kartu su už šią sritį ir jos priežiūrą atsakingų šalies institucijų, Europos Komisijos, verslo atstovais, Europos Audito Rūmų, ministerijų, viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų srities ekspertais, buvo dalijamasi įžvalgomis, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti tikslą žaliuosius pirkimus vykdyti 100 proc. ir kartu užtikrinti viešųjų finansų efektyvų, racionalų panaudojimą, aptarti kylančius iššūkius, įžvelgti galimybes.

Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato narė, grupės „Ekologinis pėdsakas“ vadovė Malgožata Golebievska (Małgorzata Gołębiewska) savo pranešime nagrinėjo vartotojų įgalinimą pereinant prie žaliosios ekonomikos, pateikė įžvalgas apie ES kovą su „žaliuoju klaidinimu“. Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato narys Ivanas Azevedo (Ivan Azevedo) pristatė paskutines naujienas apie žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus (ES perspektyvą). Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas savo pristatyme teigė, kad 100 proc. žaliųjų pirkimų lygtį privalo spręsti visa organizacija. Verslo atstovas Vytas Sirtautas dalinosi patirtimi, kaip siekia klimatui neutralios gamybos 2050 m. ir matuoja pažangą.

Po pranešimų vyko konferencijos dalyvių diskusija apie žaliųjų pirkimų aktualijas.

Konferencijos transliacijos įrašą galima peržiūrėti čia: 2023-05-31 Konferencija „Visi viešieji pirkimai žali – vizija ar tikrovė“ - YouTube

Transliacija anglų kalba: https://youtube.com/live/n-PKmzmmvY0.

  
Daugiau informacijos:
Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento komunikacijos patarėja
Zita Bislienė, mob. 8 684 84 573, el. p. zita.bisliene@valstybeskontrole.lt

Seimo Audito komiteto biuro patarėja
Rūta Petrukaitė, tel. 8 5 239 6564, el. p. ruta.petrukaite@lrs.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova)

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus buvo laikomasi taisyklių.
 
Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, atliktas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2022 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2023 m. biudžetai (ex-ante).
 
Atlikus išankstinį 2023 m. biudžetų vertinimą nustatyta, kad vienos savivaldybės tarybos patvirtintas pirminis 2023 m. biudžetas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pagal finansinių ataskaitų duomenis tokių savivaldybių buvo 15. Vertinimo metu identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, patikslinti informaciją.
 
2023 m. įsigaliojo nauja Konstitucinio įstatymo redakcija, apibrėžianti fiskalinės drausmės taisykles savivaldybėms, kuri suteikia daugiau lankstumo investicijų skatinimui. Siekiant pasinaudoti šiuo lankstumu, būtinas savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.
 
„Mes savo išankstiniu vertinimu taip pat siekiame padėti savivaldybėms identifikuoti rizikas dėl taisyklių nesilaikymo, kad iki metų pabaigos jos galėtų pasikoreguoti savo biudžetus ir užtikrinti taisyklių laikymąsi. Norime atkreipti dėmesį, kad dar pasitaiko klaidų savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose. Savivaldybės teikdamos neteisingą informaciją rizikuoja netekti galimybės investicijas finansuoti skolinantis, nes lankstumo taisyklės taikymas gali būti apribotas, jei remiantis faktiniu vertinimu taisyklių bus nesilaikoma“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
 
Pastaraisiais metais savivaldybių biudžetų balansai būdavo geresni, nei planuota. 2019–2022 m. savivaldybių biudžetų pajamų planai vidutiniškai viršyti apie 19 proc., o išlaidų – apie 11 proc. Toks atsargus savivaldybių pajamų planavimas prisidėjo prie to, kad visos savivaldybės laikėsi fiskalinės drausmės taisyklių 2022-aisiais.
 
Siekiant, kad savivaldybių teikiami duomenys būtų patikimi, o biudžetai sudaromi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių, šiais metais buvo organizuoti mokymai savivaldybių atstovams, kuriuose Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos specialistai pristatė reglamentavimo pokyčius. Be to, Valstybės kontrolės svetainėje skelbiama pagalbinė savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuoklė, kurioje nurodytos ir vertinimui naudojamos finansinės ataskaitos. Taip siekiama padėti savivaldybėms preliminariai įsivertinti savo biudžetų atitiktį taisyklėms. 
  

Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2022–2023 m.
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt