Vidaus auditas padeda organizacijai pasitikrinti, ar dirbame taip, kaip esame susitarę, ir ar galėtume ką nors atlikti paprasčiau, saugiau ar efektyviau. Jo tikslas – ne tik nustatyti, kas neveikia, bet ir suprasti priežastis bei pasiūlyti, kaip situaciją pagerinti.

AUTORIUS

Gediminas Eirošius
Vidaus audito tarnybos vadovas
el. p. [email protected]

  
Audito metu gali būti vertinama, ar aiškiai paskirstytos darbuotojų atsakomybės, ar sprendimai tinkamai dokumentuojami, ar laikomasi nustatytų procedūrų ir ar organizacija yra pasirengusi netikėtoms situacijoms. Auditoriai gali domėtis labai įvairiomis sritimis: nuo pirkimų ir finansų valdymo iki darbuotojų funkcijų, dokumentų saugojimo, asmens duomenų apsaugos ar informacinių sistemų naudojimo.
  
Pavyzdžiui, vidaus auditas gali parodyti, kad tas pats dokumentas kelis kartus derinamas skirtinguose padaliniuose, nors dalies derinimų būtų galima atsisakyti. Jis taip pat gali nustatyti, kad darbuotojui pakeitus pareigas lieka nebereikalingos prieigos prie sistemų, kad nėra aiškaus pavaduojančio asmens darbuotojo atostogų metu arba kad svarbi informacija saugoma tik vieno darbuotojo kompiuteryje. Tokie pastebėjimai leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti didesnių problemų ateityje.
  
Vidaus auditas kuria vertę, nes suteikia vadovybei ir darbuotojams objektyvų žvilgsnį iš šalies. Auditoriaus rekomendacijos gali padėti aiškiau paskirstyti atsakomybes, atsisakyti perteklinių veiksmų, sustiprinti duomenų apsaugą ar geriau pasirengti veiklos sutrikimams. Todėl vidaus audito nereikėtų suprasti kaip klaidų ar kaltųjų paieškos. Tai galimybė pažvelgti į savo veiklą iš šalies, aptarti kylančius sunkumus ir kartu rasti praktiškų sprendimų. Kuo atviriau darbuotojai bendradarbiauja su auditoriais, tuo naudingesnės ir geriau organizacijos kasdienybę atitinkančios būna jų rekomendacijos.

Lietuvai didinant finansavimą gynybai, svarbu užtikrinti, kad valstybė pajėgtų finansuoti svarbiausius poreikius ir ateityje. Kokius sprendimus turime priimti šiandien, kad stiprindami šalies saugumą išlaikytume tvarius viešuosius finansus ir sudarytume sąlygas ekonomikai augti?
  
Šiems klausimams skirta lapkričio 9 d., 11:00 val., Seime vyksianti tarptautinė konferencija „Saugumas, ekonominis augimas ir tvarūs viešieji finansai: ar galime turėti viską?“. Lietuvos ir užsienio ekspertai aptars, kaip atliepti augančius gynybos finansavimo poreikius ir kokių pamokų galime pasisemti iš kitų Europos valstybių patirties.
  
Latvijos patirtimi dalysis Latvijos fiskalinės drausmės tarybos vadovas Jānis Priede, Estijos viešųjų finansų perspektyvas pristatys Estijos fiskalinės tarybos vadovas Peter Lõhmus, o Švedijos patirtimi ir įžvalgomis dalysis Švedijos fiskalinės politikos tarybos sekretoriato vadovo pavaduotojas Niklas Frank. Lietuvos viešųjų finansų perspektyvas pristatys Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Diskusijoje Finansų ministerijos, Lietuvos banko, akademinės bendruomenės ir gynybos srities atstovai svarstys, kaip Lietuvai paskirstyti finansinius išteklius augantiems gynybos poreikiams ir kitiems valstybės prioritetams.
Konferenciją organizuoja Valstybės kontrolė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Renginį moderuos komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Kviečiame konferenciją stebėti tiesiogiai „YouTube“ kanale.
  
  
Transliacijos nuoroda: https://youtube.com/live/AluQ0vePoV4
  
Renginio programą rasite čia.
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Tarptautinio lygiagretaus audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse ^[1] įvertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir ar yra pasirengusios užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę. 
  
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė išėjus į pensiją tarptautiniame audite nagrinėta Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu. Remiantis šių valstybių nacionalinių auditų rezultatais, palyginta, kokios galimybės vyresnio amžiaus žmonėms sudaromos siekiant tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus ir kaip valstybės sprendžia vienišumo problemą. Lietuvos situacija įvertinta Valstybės kontrolės pavasarį atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rezultatuose.
  
Tarptautinio audito duomenimis, iki 2050 m. audituotose ^[2] šalyse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais, o vyresnio amžiaus žmonių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 2000–2024 m. nuosekliai augo visose valstybėse. Šios demografinės tendencijos didina spaudimą sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemoms. Lietuvoje šis iššūkis taip pat tampa vis aktualesnis. Valstybės kontrolės audito duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. šalies gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 m. ši dalis, prognozuojama, išaugs iki 43,5 proc.
  
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime? Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų:  sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas. Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas artimas EBPO vidurkiui, tačiau trūksta konkrečių užimtumo tikslų
  
Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio vyresnio amžiaus asmenų galimybės tęsti darbinę veiklą išėjus į pensiją – nevienodos. Lietuvoje 2024 m. dirbo 13,2 proc. 65 m. ir vyresnių gyventojų – panašiai kaip vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse (13,7 proc.). Tuo metu Lenkijoje šios amžiaus grupės užimtumo lygis siekė 6,1 proc., o Izraelyje – 21,1 proc. 
  
Lietuvoje sudarytos galimybės dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, tačiau Lietuva ir Lenkija nėra nustačiusios konkrečių siektinų pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. Izraelis tokius tikslus yra išsikėlęs – iki 2030 m. siekia, kad dirbtų 43,5 proc. 67–74 metų vyrų ir 28,5 proc. šio amžiaus moterų. Nepaisant to, audito išvadose pažymima, kad visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka, siekiant reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti vyresnio amžiaus žmonių galimybes tęsti profesinę veiklą.
  
Izraelyje įgyvendinama programa „Seniors at Work“, kuria siekiama keisti darbo rinkos požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus ir sudaryti jiems daugiau galimybių įsidarbinti. Programa padeda 60 metų ir vyresniems žmonėms ieškoti darbo, suteikia tam reikalingų įgūdžių ir tarpininkauja ieškant tinkamų darbo vietų. Šalyje taip pat veikia speciali vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo valstybės tarnyboje programa.
  
Kokių priemonių reikia, siekiant didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą derinant darbą ir pensiją, Valstybės kontrolė yra įvardijusi ir pavasarį atlikto valstybinio audito rekomendacijose. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomenduota panaikinti amžiaus apribojimus dirbti viešajame sektoriuje, priimti sprendimus dėl lankstaus darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į identifikuotus jų poreikius, numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, kurios padėtų sklandžiai pereiti į naują gyvenimo etapą pensijoje ir išlikti aktyviems visuomenės gyvenime ir (ar) darbo rinkoje, taip pat strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį ir stebėti jo pokyčius.
  
Vienišumas – pripažįstama problema, tačiau jį patiriantys žmonės lieka nepastebėti
  
Vienišumas – dar viena problema, kurią nagrinėjo Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio auditoriai. Nors šalyse taikomos skirtingos priemonės, tarptautinis auditas atskleidė, kad visose trijose valstybėse trūksta veiksmingų būdų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti ir jiems reikalingai pagalbai užtikrinti.
  
Valstybės kontrolės audito metu atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi vieniši. Net 87 proc. vienišumą patyrusių apklaustųjų nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, kurios galėtų padėti sumažinti vienišumo jausmą.
  
Lietuvoje vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, trūksta jo matavimo rodiklių ir už sistemingą vienišų senjorų nustatymą atsakingos institucijos. Panaši situacija stebima ir kitur: Lenkijoje vienišumas nėra matuojamas oficialiais rodikliais, o Izraelyje, nors rodiklis matuojamas, atpažįstama tik 18 proc. vienišų vyresnio amžiaus asmenų. Tai rodo, kad vien problemos pripažinimo ir jos masto stebėsenos nepakanka, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, todėl būtini sprendimai.
  
Izraelyje diegiamas vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodiklių žemėlapis yra vienas iš pavyzdžių, kaip būtų galima prisidėti siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą. Siekdama proveržio šioje srityje, Valstybės kontrolė dar šių metų pavasarį SADM rekomendavo įvertinti vienišumo poveikį asmenų psichikos ir fizinei sveikatai, jų gyvenimo kokybei bei valstybės socialinėms ir sveikatos apsaugos sistemoms, nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygio rodiklį ir siektiną jo reikšmę, vertinimo kriterijus vienišiems asmenims identifikuoti, suplanuoti priemones vienišumui mažinti ir numatyti priemones, skatinančias vienišus asmenis kreiptis pagalbos.
  
Kryptis jau yra, tačiau svarbiausia – priemonių poveikis
  
Bendrosios tarptautinio audito išvados atskleidžia, kad valstybėms svarbu pereiti nuo deklaruojamų politikos krypčių prie konkrečių finansavimu pagrįstų veiksmų, aiškių atsakomybių ir išmatuojamų rezultatų. Tam būtinas ilgalaikis ir skirtingas valstybės politikos sritis apimantis požiūris, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ir geresnę sveikatą, didesnį savarankiškumą bei aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
  
Lietuvoje 2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti šios srities politikos koordinavimą ir aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes. Vis dėlto tarptautinio audito rezultatai primena, kad vien teisinių ir strateginių pagrindų nepakanka – tikroji pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinti ir kokį apčiuopiamą pokytį jie sukurs vyresnio amžiaus žmonių gyvenime. 
  
Įgyvendindamos Valstybės kontrolės rekomendacijas, SADM, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojo įgyvendinti konkrečias priemones dėl užimtumo, savanoriškos veiklos, socialinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumo. Svarbu, kad šios priemonės būtų įgyvendintos laiku, kaip įsipareigota. Tuo tarpu Kultūros ministerijos pasiūlytos priemonės, auditorių vertinimu, neorientuotos į praktinius pokyčius, siekiant padidinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į kultūrines veiklas.

^[2]  Albanija, Izraelis, Lenkija, Lietuva, Malta, Šiaurės Makedonija, Paragvajus, Portugalija, Slovakija.
   

• Tarptautinis auditas „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ (anglų k.)
• Audito santrauka (lietuvių k.)
• Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui: Lietuva tarptautiniame kontekste (vienlapis, lietuvių k.)
  
  

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]