• Aštrėjant tarptautinės prekybos konfliktams, didėja ekonominės raidos neapibrėžtumas pasaulyje.
• Projektuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei 2024 metais. Ūkio plėtrą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir eksportas.
• Tęsiantis pramonės plėtrai ir atsigaunant užsienio paklausai, projektuojamas šalies eksporto augimas, tačiau rizikas jo raidai kelia galimi prekybos suvaržymai.
• Metų pradžioje pakilus infliacijai, tikėtina, 2025 m. ji bus aukštesnė nei 3 proc., o vidutiniu laikotarpiu viršys 2 proc. dėl išliekančio spartaus atlyginimų augimo ir didėsiančių akcizų.
• Darbo rinka išlieka stipri – vidutiniu laikotarpiu projektuojamas aukštas užimtųjų skaičius ir spartus, infliaciją viršysiantis, darbo užmokesčio augimas.
• Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją, tvirtina Finansų ministerijos 2025–2028 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijų.

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė nepriklausomas projekcijas. Remdamasi jomis ir kitais metodais įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos kovo 20 d. paskelbtą 2025–2028 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka Finansų ministerijos įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
  
„Atsižvelgę į 2024 m. rezultatus ir atnaujintas prielaidas numatome, kad šiemet šalies ekonomikos plėtra bus spartesnė nei pernai ir sieks 2,9 procento. Namų ūkių vartojimą ir toliau teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia, o investicijas palaikys ES paramos srautai. Atsigaunant Lietuvos pagrindinėms prekybos rinkoms, tikimasi veržlesnio nei 2024 m. eksporto augimo. Vis dėlto, aštrėjantys prekybos konfliktai gali neigiamai paveikti ir Lietuvos ekonomiką“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Projektuojama, kad 2026–2028 m. laikotarpiu tęsiantis eksporto rinkų atsigavimui, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis nei 2024 metais. Sausio–vasario mėn. metinei infliacijai pakilus iki 3,3 proc., prognozuojama, kad 2025 m. ji viršys 3 proc., o vėliau sulėtės, tačiau išliks aukštesnė nei 2 proc. dėl didėsiančių akcizų ir išliekančio spartaus atlyginimų augimo. Taip pat numatoma, kad darbo rinkoje padėtis išliks stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, sparčiau nei infliacija augs vidutinis darbo užmokestis. Užimtų gyventojų skaičius 2026–2028 m. išliks didelis, tačiau pradės trauktis dėl visuomenės senėjimo.
  
Stebimas augantis ekonominės raidos neapibrėžtumas. JAV vykdoma protekcionistinė ekonominė politika ir jos paveiktų šalių atsakomosios priemonės kelia rizikas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu tiek pačios JAV, tiek kitų pasaulio šalių ekonomikoms ir jų tarptautinei prekybai. Intensyvėjantis prekybos karas gali paveikti eksporto rodiklius, investicijas, tiekimo grandines ir didinti infliaciją tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Vis dėlto, ekonomikas skatinanti fiskalinė politika ir gynybos pramonės plėtra Europoje galėtų prisidėti prie spartesnės šalių, tarp jų ir Lietuvos, ekonomikos augimo. Geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai, ir spartesnė investicijų plėtra taip pat galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
  
Išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, makroekonomines prognozes rasite čia:

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Reikšmingas poveikis visuomenės gerovei: įgyvendintos auditų rekomendacijos padeda mažinti šešėlinę ekonomiką, stiprinti valstybės finansų valdymą, gerinti gamtos išteklių apsaugą ir sveikatos apsaugos sistemą, taip prisidedant prie tvarios ir saugios ateities.
• Inovacijos ir tarptautinis įvertinimas: Valstybės kontrolės sukurta ir įdiegta skaitmeninė sistema ARIS didina skaidrumą ir mažina administracinę naštą, o tarptautiniai ekspertai iš Estijos, JK ir Nyderlandų atlikę vertinimą patvirtino, kad institucijos veikla atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.
• Efektyvesni auditai: 2024 m. atlikta daugiau auditų nei ankstesniais metais, o jų trukmė sutrumpėjo iki 8,7 mėn., taip užtikrinant greitesnį reagavimą kintančias viešojo sektoriaus aktualijas.

Valstybės kontrolė pristato 2024 m. veiklos ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiami pasiekti rezultatai, inovatyvūs sprendimai ir ateities plėtros planai. Ataskaita atskleidžia, kaip efektyvus audito procesų tobulinimas ir technologijų diegimas prisideda prie valstybės finansų skaidrumo, administracinės naštos mažinimo ir visuomenės gerovės stiprinimo.

2024 m. Valstybės kontrolė sėkmingai atliko 36 auditus, vertinimus ir apžvalgas – tai daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo pristatyti 33 produktai. Vidutinė auditų trukmė sumažėjo iki 8,7 mėn., o tai rodo ne tik nuolatinį darbo procesų tobulinimą, bet ir gebėjimą greitai bei lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes.

„Mums visiems reikia valstybės, kurioje skaidrus ir efektyvus išteklių valdymas leistų kokybiškai ir saugiai gyventi. Išlaikydami nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą atliekamų valstybinių auditų ir vertinimų metu, taikydami pažangias audito kokybės užtikrinimo priemones ir lanksčiai reaguodami į kintančią aplinką siekiame atrasti naujus, veikiančius instrumentus, padėsiančius užtikrinti saugumą, ekonominį stabilumą ir gyvenimo kokybę“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Atliekami auditai ne tik užtikrina, kad valstybės turtas būtų tvarkomas teisėtai ir efektyviai, bet ir padeda formuoti skaidresnį ir atsakingesnį biudžeto vykdymo modelį. Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas jau dabar daro realų poveikį sprendimų priėmimo procesuose, mažina šešėlinės ekonomikos mastus ir stiprina valstybės finansų valdymą – teigiamų pokyčių įvyko 12-oje iš 16-os stebimų sričių.

Siekiant modernizuoti audito rekomendacijų įgyvendinimo procesus, 2024 m. buvo sukurta duomenų mainų platforma ARIS. Ji leidžia audituotoms institucijoms tiesiogiai pateikti duomenis per elektroninę sistemą, gerokai sumažino administracinę naštą ir pagerino duomenų kokybę. Tai vienas pavyzdžių, kaip skaitmenizavimas gali prisidėti prie efektyvesnės viešojo sektoriaus veiklos.

2024 m. ekspertai iš Estijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų atliko išsamų Valstybės kontrolės veiklos vertinimą pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų veiklos standartus. Vertinimo rezultatai patvirtino, kad atliekami auditai atitinka aukščiausius kokybės standartus, o įgyvendinamos inovacijos ir automatizuotos procedūros lems dar didesnį efektyvumą ateityje.

Praėję metai buvo aktyvūs ir tarptautinio bendradarbiavimo aspektu. Valstybės kontrolei buvo patikėtos Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI antrojo vicepirmininko pareigos.

2025 m. žymi paskutinius penkerių metų strategijos įgyvendinimo metus, per kuriuos bus baigti esminiai kokybiniai ir strateginiai pokyčiai. Valstybės kontrolė planuoja toliau diegti naujas technologijas, automatizuoti audito procedūras ir skatinti inovatyvius sprendimus, kurie dar labiau prisidės prie skaidrumo ir efektyvumo stiprinimo viešųjų finansų ir administracijos srityje.

Valstybės kontrolės 2024 metų veiklos ataskaita


Komentarams: 
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• 2024 m. 41 proc. išaugo gautų savanorių prašymų skaičius atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
• Trūksta išlaikymo tarnyboje priemonių, taikomų karininkams ir puskarininkiams.
• Daugiau nei pusė karo prievolininkų, kuriems atliktas sveikatos patikrinimas, pripažinti netinkamais tarnybai.

Kiekvienais metais daugėja savanorių prašymų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Lietuvos kariuomenės komplektavimas gerėja, tačiau sudėtinga išlaikyti motyvaciją, kad tarnyboje liktų aukštesnio laipsnio kariai, ne visos taikytos priemonės buvo veiksmingos. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas“.

Kasmet didėjantis ir pernai 41 proc. (palyginti su 2023 m.) išaugęs gautų savanorių prašymų skaičius atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą rodo jaunimo susidomėjimą, kuriam įtakos turi ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos verbavimo renginiai. Lietuvos kariuomenės sukomplektavimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais 2024 m. sudarė 102 proc.

Vis dėlto auditas parodė, kad profesinės karo tarnybos karininkams ir puskarininkiams išlaikyti tarnyboje trūksta tikslinio motyvavimo. Per 3 metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., puskarininkių – 6,1 proc.

„Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo tikslams pasiekti itin svarbu turėti pakankamai aukštesnio laipsnio karių, todėl reikalingos veiksmingos priemonės, skirtos karininkams ir puskarininkiams tarnyboje išlaikyti“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Krašto apsaugos ministerijos 2022–2024 m. organizuotos apklausos atskleidė, kad kariams trūko mokymų ir kursų, kurie sudarytų karjeros augimo galimybes ir paskatas likti tarnyboje. Auditas parodė, kad 50,3 proc. atrinktų karinių vienetų karių  į karjeros kursus nepateko.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba prašymų kandidatuoti į karius savanorius gauna iki 5 kartų daugiau, nei planuojama priimti, tačiau atrankos į tarnybą kriterijai nepakankami įvertinti kandidatų motyvaciją. Taip nesudaromos sąlygos priimti tik aktyvius ir motyvuotus asmenis į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Daugiau nei pusė karo prievolininkų, kuriems atliktas sveikatos patikrinimas, pripažinti netinkamais tarnybai. Iš jų dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir psichologinių problemų netinkamais karinei tarnybai pripažinta daugiau nei 40 proc. asmenų. Įvertinę Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisių galimybes patikrinti iš kitų gydymo įstaigų karo prievolininkų pristatytų psichologinių diagnozių pagrįstumą, nustatėme, kad tam sąlygos bus sudarytos nuo 2025 m. gegužės 1 d.

Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Be Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, ji taip pat pateikta Seimui ir Vyriausybei (asmenims, turintiems teisę susipažinti su slapta informacija).

Valstybinio audito ataskaitos išrašas: Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas

 
Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]