• Lietuvoje neužtikrinamas nuoseklus inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje – didžiausia finansavimo dalis tenka produktų plėtrai ir eksportui (1,83 mlrd. Eur), o tyrimams ir prototipų kūrimui skiriama gerokai mažiau (atitinkamai 206,7 mln. Eur ir 491 mln. Eur).
• Finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, todėl verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo tyrimų iki komercializavimo.
• Net ir sukūrus produktą, jo vertė dažnai lieka neapsaugota – iš 30 auditorių vertintų projektų patentuotas tik vienas rezultatas, nors 27 atvejais produktai buvo sukurti arba komercializuoti.
• Valstybės kontrolė rekomenduoja sukurti vientisą inovacijų finansavimo grandinę ir užtikrinti nuoseklią pagalbą viso patentavimo proceso metu.

Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti sukurtos 174 finansavimo priemonės, tačiau jos nesudaro nuoseklios grandinės nuo mokslinių tyrimų iki rinkai parengto ir intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto produkto. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama gerokai mažiau finansavimo nei produktų plėtrai ir eksportui, o net ir sukurti ar komercializuoti produktai retai apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
  
Dėl to inovacijų kelias gali nutrūkti du kartus – perspektyvioms idėjoms pereinant iš vieno kūrimo etapo į kitą ir siekiant apsaugoti jau sukurtus rezultatus bei paverčiant juos ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu.
  
„Inovacijų politika negali baigtis finansavimo skyrimu. Valstybės tikslas – sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau idėjų nueitų visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir taptų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotais sprendimais. Tam neužtenka pavienių priemonių – reikia vientisos sistemos, kuri viešąsias investicijas paverstų ilgalaike nauda šalies ekonomikai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Finansavimo priemonės neužtikrina vientisos inovacijų grandinės
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. Eur.
  
Didžiausia finansavimo dalis skirta sukurtų produktų plėtrai ir eksportui – 1,83 mlrd. Eur. Prototipų kūrimui numatyta 491 mln. Eur, o moksliniams tyrimams – 206,7 mln. Eur. Tai rodo, kad inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į vidurinę ir vėlyvąją inovacijų ciklo dalį, o ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama mažiau dėmesio.
  
Auditas parodė, kad finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, o ne vientisa sistema. Dėl nepakankamo jų tarpusavio susiejimo verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, todėl dalis projektų taip ir nepasiekia rinkos. Tai patvirtina ir audito rezultatai – nebuvo nustatyta nė vieno projekto, gavusio finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose.
  
Sukurta vertė ne visada apsaugoma
  
Auditas atskleidė, kad net ir sukūrus ar komercializavus produktą, jo intelektinė nuosavybė dažnai lieka neapsaugota. Iš 30 vertintų projektų 27 atvejais buvo sukurti arba komercializuoti produktai, tačiau patentuotas tik vienas. Tai rodo, kad valstybės investicijomis sukurti produktai ne visada apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
  
Nepakankamą dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai atspindi ir bendri šalies patentavimo rodikliai. 2022–2025 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai išduoti 26 nacionaliniai patentai milijonui gyventojų. Pažymėtina, kad patentų paraiškų skaičius Lietuvoje daugiau kaip tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – 2024 m. Lietuvoje pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152.
  
Tai lemia sisteminės priežastys. Patento išdavimas trunka vidutiniškai 2–5 metus, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės galioja tik 1–24 mėnesius, todėl įmonės gali nespėti jomis pasinaudoti. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes.
  
Nuo pavienių priemonių – prie vientisos inovacijų sistemos
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visais etapais – nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai. Taip pat siūloma sukurti nuoseklią finansinę ir ekspertinę pagalbą viso patentavimo proceso metu – nuo MTEP rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo.
  
Įgyvendinus rekomendacijas siekiama, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose, dalis padidėtų nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP projektų rezultatų dalis – nuo 3 iki 20 proc.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė,
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja
mob. +370 684 84 573, el. p. [email protected]

Daugiau nei pusei Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vis dar trūksta švietimo pagalbos specialistų. Nors valstybė ir savivaldybės didina finansavimą, taiko specialistų pritraukimo priemones ir skatina rinktis šias profesijas, specialistų stoka išlieka. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
  
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas. Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Dideli krūviai – didžiausia kliūtis padėti vaikams
  
Sisteminį specialistų stygių aiškiai iliustruoja audito skaičiai. 2025 m. 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių. Nors net 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. 2025 m. šalies darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, kai tuo tarpu darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
  
Valstybės kontrolės atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, kad būtent per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams. Nesant pakankamam darbuotojų skaičiui, esami specialistai priversti rūpintis gerokai per dideliu mokinių skaičiumi, todėl tiesioginei, individualiai pagalbai lieka kritiškai per mažai laiko.
  
Dideli specialistų krūviai paliečia ne tik vaikus, kuriems reikia pagalbos, bet ir mokytojus. Audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes pastarieji mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.
  
Biurokratinė našta atima laiką iš vaikų
  
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, net 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
  
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
  
Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka. Trūkstant vienodų vertinimo instrumentų ir aiškių metodikų, tenka dirbti pagal skirtingas praktikas, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir papildomai skirti laiko dokumentavimui. Tai didina administracinę naštą ir mažina laiką, kurį būtų galima skirti vaikų poreikiams.
  
Dideli krūviai tenka ir mokinio padėjėjams
  
Analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis net 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui dažnai tenka iškart keli itin sudėtingi elgesio ar emocijų sutrikimų atvejai.
  
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms. Dėl šios priežasties jie fiziškai nespėja atsidurti ten, kur pagalbos reikėtų labiausiai, todėl dalis mokinių ir mokytojų pamokų metu lieka be jokios paramos.
  
Papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – net 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas. Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į pagrindinę savo misiją – kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.
  
Norint išsaugoti specialistus, neužtenka tik pritraukti naujų: Valstybės kontrolė teikia savo rekomendacijas
  
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms pateikė konkrečias rekomendacijas. Pirmiausia, siekiant sukurti veiksmingą ugdymo aplinką ir sistemiškai spręsti darbuotojų stygiaus problemą, ministerijai rekomenduojama diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
  
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
  
Galiausiai, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

• 2022–2024 m. taikomos pelno mokesčio lengvatos, skirtos inovacinei veiklai skatinti, valstybės biudžetui kasmet vidutiniškai kainavo 179 mln. Eur.  
• Mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių pasinaudojo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) mokesčių lengvata.
• Per trejus metus bendras lengvata pasinaudojusių įmonių skaičius sumažėjo 5 proc.
• Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi lengvata ir sumažinti administracinę naštą, ypač smulkiajam verslui.

Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokestinėmis paskatomis. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas parodė, kad viena svarbiausių inovacijų skatinimui skirtų mokesčių lengvatų nepasiekia reikšmingos dalies inovatyvaus verslo. Lengvata, skirta MTEP, pasinaudoja mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių.
  
„MTEP mokesčių lengvata šiandien nesukuria jai numatytos vertės, nes pati valstybė jos kelyje stato biurokratinius barjerus. Kai daugiau nei pusė įmonių atsisako lengvatos vien dėl administracinės naštos ir reikalavimo kartoti duomenis, kuriuos institucijos jau turi savo registruose, neišnaudojame didžiulio valstybės resursų panaudojimo potencialo. Mokesčių paskatos privalo skatinti inovatyvų proveržį, o ne primesti verslui funkcijas, kurias skaitmenizuota valstybė gali atlikti pati“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Mokesčių lengvata pasinaudoja tik dalis inovatyvaus verslo
  
Nors valstybė inovacijas skatina ir tiesioginiu finansavimu, ir mokesčių lengvatomis, šiomis galimybėmis naudojasi ne visos įmonės. Iš 301 įmonės, gavusios tiesioginę valstybės paramą inovacijoms, MTEP mokesčių lengvata papildomai pasinaudojo tik 122 (t. y. 41 proc.). Be to, bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 2 869 iki 2 714.
  
Kodėl verslas nesinaudoja lengvata?
  
Audito metu nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra sudėtingas administravimas, dideli dokumentavimo reikalavimai ir neapibrėžtumas dėl MTEP veiklos vertinimo.
  
Apklaustos įmonės dažniausiai nurodė, kad lengvata joms nėra aktuali dėl pelno nebuvimo ankstyvaisiais veiklos metais (24 proc.), trūksta kompetencijų tinkamai dokumentuoti MTEP veiklą (17 proc.), administravimo procesas pernelyg sudėtingas ir ilgai trunkantis (16 proc.), o dalis įmonių baiminasi, kad deklaruotos išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla.
  
Nustatyta, kad sistema vis dar reikalauja perteklinių procedūrų. Norėdamos pasinaudoti mokesčių lengvatomis ar finansavimu inovacijoms kurti ir diegti, įmonės turi pateikti ir dokumentus, kuriuos valstybės institucijos jau turi savo registruose. Pavyzdžiui, pareiškėjų prašoma Inovacijų agentūrai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai pakartotinai pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas ar MTEP išlaidų ataskaitas, nors šie dokumentai jau buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybės duomenų agentūrai.
  
Auditas taip pat parodė, kad administracinė našta ypač apsunkina mažas ir labai mažas įmones. Nors beveik pusė MTEP lengvata besinaudojančių įmonių yra labai mažos, joms taikomi tokie pat dokumentavimo reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms.
  
Ką siūlo Valstybės kontrolė
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi MTEP mokesčių lengvata ir mažinti administracinę naštą verslui. Siūloma įteisinti standartizuotų įkainių modelį, sukurti informacijos apsikeitimo sprendimus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės duomenų agentūros ir administruojančių institucijų dėl MTEP išlaidų duomenų naudojimo, patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašus ir užtikrinti, kad pareiškėjams nereikėtų pakartotinai teikti valstybės institucijų jau turimų duomenų. Taip pat išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą, bei peržiūrėti perteklinius administracinius reikalavimus.
  
Tikimasi, kad įgyvendinus šias rekomendacijas MTEP mokesčių lengvata pasinaudos gerokai daugiau tiesioginę valstybės paramą inovacijoms gavusių įmonių – jų dalį siekiama padidinti nuo 41 iki 80 proc.
  
Valstybės taikomos paskatos turi būti ne tik finansiškai patrauklios, bet ir paprastai prieinamos. Kuo mažesnė administracinė našta verslui, tuo didesnė tikimybė, kad mokesčių lengvatos paskatins investicijas į inovacijas ir sukurs didesnę grąžą valstybei.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]