Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo mokymai vykdomi tik apie pusėje šalies savivaldybių, todėl dalis piliečių neturi galimybių gauti reikiamų žinių. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“.

„Kiekvieno piliečio – nesvarbu, koks jo amžius ir profesija – pasiryžimas visais įmanomais būdais priešintis agresijai prisidėtų prie Lietuvos gynybos. Matome, kad piliečiams tik iš dalies sudarytos sąlygos gauti žinių ir įgūdžių, reikalingų pilietiniam pasipriešinimui. Būtina užtikrinti, kad šios srities mokymai būtų prieinami visiems visuotinės gynybos dalyviams“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito rezultatai rodo, kad 2024 m. bent vieni pilietinio pasipriešinimo mokymai vykdyti tik 31 savivaldybėje, be to, jie nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Likusiose savivaldybėse nevyko jokie mokymai: nei specialieji, nei bepiločių orlaivių mokymai. Daugiau nei pusė asmenų pilietinio pasipriešinimo mokymo modulius baigė Vilniuje, Kaune, Klaipėdos mieste ir rajone. Pusė baigusiųjų bepiločių orlaivių mokymus buvo iš Vilniaus.

„Deja, pilietinio pasipriešinimo mokymai nepasiekia didelės dalies regionuose gyvenančių žmonių. Neturėdami žinių, kaip veikti krizinėse situacijose, jie tampa pažeidžiamesni. Tai silpnina visos šalies gebėjimą pasipriešinti“, – sako I. Segalovičienė.

Pasak auditorių, pilietinio pasipriešinimo mokymai turėtų būti organizuojami pagal regionų poreikius, o tam būtina parengti pakankamai lektorių, galinčių vesti mokymus. Taip pat į pilietinio pasipriešinimo mokymų organizavimo procesus svarbu įtraukti savivaldybių parengties pareigūnus ir darbuotojus, atsakingus už mobilizaciją.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, iki 2026 m. mokymai taps prieinamesni didesnei daliai asmenų ir apims didesnę šalies teritoriją. Tai prisidės prie didesnio pilietinio sąmoningumo ir sustiprins šalies atsparumą grėsmėms.

Komentarams:  
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

FOTO: Paveikslėlis sugeneruotas dirbtiniu intelektu

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovais, siekdama aptarti pagrindinius Lietuvos švietimo sistemos iššūkius ir numatomus pokyčius. Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta strateginėms sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios tolesniam švietimo sistemos stiprinimui ir efektyvumui.
  
Diskusijų metu su ministre Raminta Popoviene išsamiai nagrinėta švietimo pagalbos sistema Lietuvoje, aptartas šiuo metu atliekamas auditas šioje srityje. Apžvelgta „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto įgyvendinimo eiga ir galimos rizikos, siekiant užtikrinti sklandų ir rezultatyvų mokyklų modernizavimą. Nemažai dėmesio skirta ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimui švietime.
  
Viena iš susitikimo temų buvo profesinio mokymo stiprinimas. Pabrėžta jo svarba darbo rinkai, ieškota būdų, kaip padidinti profesinio mokymo patrauklumą ir atitiktį šiuolaikiniams poreikiams. Valstybės kontrolierė I. Segalovičienė pateikė konkretų pasiūlymą į profesinį mokymą diegti įtraukųjį ugdymą. Jos teigimu, tai užtikrintų, kad kiekvienas asmuo, nepaisant jo gebėjimų ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją ir sėkmingai integruotis į darbo rinką.
  
Be to, aptarta neformalaus švietimo svarba asmenybės ugdymui ir įgūdžių tobulinimui, šios sistemos rezultatyvumas, jos ekonominis ir socialinis potencialas. Diskutuota ir apie esamą aukštojo mokslo studijų kokybės vertinimo sistemą, jos stiprybes, trūkumus ir galimybes tobulinti, siekiant užtikrinti aukščiausią studijų lygį. Susitikimo metu taip pat aptarti duomenų valdymo iššūkiai švietimo sistemoje, pabrėžiant tikslios ir patikimos informacijos svarbą priimant įrodymais grindžiamus sprendimus.
  
Valstybės kontrolierė pabrėžė, kad sisteminiai auditai ir glaudus bendradarbiavimas su ŠMSM yra būtini, norint užtikrinti skaidrų ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą švietimo srityje. Ji taip pat priminė nuolatinės rekomendacijų stebėsenos svarbą ir akcentavo poreikį tobulinti ministerijos valdymo srities kai kurių įstaigų finansinę apskaitą ir atskaitomybę.
  
„Tik bendromis pastangomis galima identifikuoti problemas, rasti geriausius sprendimus ir įgyvendinti reikalingas reformas, kurios leistų pasiekti ilgalaikę švietimo sistemos pažangą“, – sakė I. Segalovičienė.
  
ŠMSM atstovai patvirtino savo įsipareigojimą bendradarbiauti su Valstybės kontrole, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą švietimo kokybę ir efektyvų finansinių išteklių valdymą Lietuvoje.
  
   
Komentarams:  
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolės auditorių vertinimas „Ministerijų valdymo programų duomenų panaudojimas“ atskleidė sisteminę problemą – nors valstybė siekia taupyti, tačiau šiandien neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek išleidžiama valdymui.

Valdymo programose ministerijos privalo nurodyti, kiek valstybės biudžeto pinigų panaudoja savo veiklai vykdyti. Tiesa, tokia pareiga nenumatyta ministerijoms pavaldžioms įstaigoms, be to, neaišku, kurios išlaidos turi būti priskiriamos šioms programoms, todėl neįmanoma palyginti, kuri jų ir kiek išleido tam tikroms veikloms.

„Nuo 2022 m. ministerijos yra įpareigotos valdymui skirtus pinigus atvaizduoti valdymo programose. Siekis pamatuoti, kiek pinigų išleidžiama valdymui ir kur galime sutaupyti, – teisingas, tačiau pasirinktas būdas nepadeda to padaryti. Nėra aišku, kokie konkrečiai įstaigų duomenys turi būti priskiriami tik valdymo išlaidoms, todėl ministerijos tai daro savo nuožiūra. Tai reiškia, kad jos eikvoja savo išteklius rinkdamos duomenis, kurių neįmanoma palyginti tarp skirtingų ministerijų“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Iš visų 414 įstaigų, kurios gauna biudžeto asignavimus, tik 41 yra įpareigota valdymo programose pateikti informaciją, kiek pinigų panaudoja veiklai vykdyti, todėl matome tik fragmentišką, dažnai net klaidinantį administravimo kainos vaizdą. Tik iš dalies įstaigų surinktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti administravimo efektyvumą viešojo sektoriaus mastu.

2024 m. į valdymo programas buvo įtraukta 240 mln. Eur arba 2 proc. visų ministerijų panaudotų asignavimų. Tačiau tai ne visos valdymo išlaidos: valdymo paskirtį atitinkančios išlaidos įtrauktos ir į kitas – funkcijų vykdymo – programas. Be to, šis skaičius parodė tik pačių institucijų administravimui patiriamas išlaidas, neįtraukiant pavaldžių įstaigų. Tokiu būdu susidaro klaidingas įspūdis apie didelį valstybės valdymo efektyvumą.

Strateginio valdymo metodikoje išlaidų priskyrimas valdymo programoms apibrėžtas abstrakčiai. Ministerijų valdymo veikla yra panaši, tačiau įstaigos skirtingai atskiria išlaidas į valdymo programas. Pavyzdžiui, skiriasi darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, komunalinių paslaugų įsigijimo išlaidų paskirstymas. Vienos ministerijos visas išlaidas skiria valdymo programai, kitos tas pačias išlaidas paskirsto ir funkcijų vykdymo programoms. Dėl šios priežasties atsiskaitant, kiek valstybės pinigų panaudota už praėjusius metus, pateikiama informacija, kiek kainuoja valdymas, gali būti klaidinanti.

Anot valstybės kontrolierės, neturėdami išsamaus, palyginamo ir patikimo vaizdo, negalime įvertinti viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo ir užtikrinti, kad administravimui skiriami pinigai būtų naudojami racionaliai. Jei ministerijų darbuotojai apkraunami papildomu darbu, tačiau nėra aiški jo nauda, reikėtų rasti kitą būdą, kaip matuoti viešojo sektoriaus efektyvumą.

„Matau aiškią išeitį: sprendimų priėmėjams nedelsti, suremti pečius ir apibrėžti vieningą ir tikslią valdymo išlaidų skaičiavimo ir jų panaudojimo efektyvumo vertinimo tvarką visiems asignavimų valdytojams. Tik tada galėsime tiksliai žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja valdymas, kur galime taupyti, kokią efektyvinimo strategiją ir taktiką pasirinkti. Tai leistų ne tik efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir didintų viešojo sektoriaus skaidrumą bei atskaitomybę. Šis darbas ypač aktualus dabar, kai visų lūkestis sutaupyti valdymo išlaidas yra išaugęs“, – siūlo valstybės kontrolierė.

Siekiant tobulinti ilgalaikį strateginį valdymą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kartu su Lietuvos institucijomis 2022–2024 m. kūrė standartizuotą viešojo administravimo institucijų veiklos vertinimo sistemą. EBPO atkreipė dėmesį, kad turi būti vertinamas ne tik išlaidų dydis, bet ir jų efektyvumas. Jam matuoti turėtų būti sukurti visoms įstaigoms bendri rodikliai. Projekto rezultatai ir rekomendacijos yra perduoti Viešojo valdymo agentūrai, o jos vadovei 2025 metams iškeltas tikslas parengti ir pateikti Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų valdysenos rodiklių, kurie galėtų būti stebimi valstybės lygiu.
  
Vertinimo ataskaita: Ministerijų valdymo programų duomenų panaudojimas

 
Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]