Valstybės pažadas užtikrinti įtraukųjį ugdymą ir švietimo pagalbą kiekvienam vaikui neturi priklausyti nuo geografinės padėties. Nors bendras švietimo pagalbos finansavimas šalyje sparčiai auga, savivaldybių savarankiškas indėlis vienam mokiniui skiriasi šimtus kartų. Vis dėlto, Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad pinigai yra tik viena iš dedamųjų dalių – reali švietimo pagalbos prieinamumo situacija mokyklose yra gerokai kompleksiškesnė.

Pastaraisiais metais bendros švietimo pagalbai skiriamos lėšos šalyje pastebimai didėjo: 2025 m. švietimo pagalbai mokyklose panaudota 287,4 mln. Eur (2024 m. – 233,4 mln. Eur). Iš šios sumos valstybės biudžeto lėšos sudarė 199,5 mln. Eur, o savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų prisidėjo 87,9 mln. Eur.
„Valstybės garantuojama pagalba neturėtų tapti loterija, priklausančia nuo to, kurioje savivaldybėje vaikas gyvena. Finansavimo skirtumai sukuria nevienodas pradines sąlygas. Tačiau privalome matyti pilną vaizdą – pagalbos prieinamumą stipriai veikia kiti sisteminiai ir praktiniai veiksniai, kurių vien pinigais išspręsti nepavyksta“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Nepaisant augančių skaičių, savivaldybių finansinis įsitraukimas išlieka itin netolygus: 2025 m. savivaldybių išlaidos vienam mokiniui svyravo nuo vos 1 Eur iki 648 Eur, o vidutiniškai sudarė 190 eurų. Daugiau nei vidurkį skyrė tik 30 proc. savivaldybių. Be to, 93 proc. savivaldybių švietimo pagalbai skyrė mažiau savo lėšų nei valstybė. Savivaldybėms neprisidedant ar prisidedant nežymiai, mokykloms tenka išsitekti valstybės skiriamų mokymo lėšų ribose.

Vis dėlto, auditas rodo, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geresnio švietimo pagalbos prieinamumo. Nors papildomos lėšos suteikia daugiau galimybių steigti pareigybes ar stiprinti pagalbos sistemą, galutinį rezultatą lemia ir tai, ar pavyksta pritraukti specialistus, sudaryti jiems tinkamas darbo sąlygas ir efektyviai organizuoti jų darbą.

2025 m. darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, o darbo ieškančiųjų buvo beveik tris kartus mažiau. Logopedų laisvų darbo vietų buvo 7 kartus daugiau nei ieškančiųjų. Todėl net ir didesnį finansavimą turinčios mokyklos ar didžiųjų miestų savivaldybės ne visada gali užpildyti laisvas pareigybes – specialistų darbo rinkoje visoje Lietuvoje tiesiog nepakanka.

Audito metu mokyklos taip pat nurodė, kad pagalbos prieinamumą lemia ir infrastruktūros bei darbo organizavimo iššūkiai. Kai kuriose mokyklose trūksta specialistams pritaikytų patalpų, o daliai specialistų tenka dirbti keliuose mokyklos skyriuose, esančiuose skirtingose vietovėse. Kadangi tokiuose skyriuose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius nedidelis, ten dažnai nesusidaro pilnas etatas, o specialistai atsisako važinėti. Tokiais atvejais daug laiko prarandama ne tiesioginiam darbui su vaikais, o persikėlimui tarp nutolusių darbo vietų ar darbo organizavimo klausimams spręsti.

Be to, auditas parodė, kad kai kurios mokyklos negalėjo priimti visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių būtent dėl infrastruktūros, patalpų ar specialistų trūkumo.

Auditas parodė, kad dabartinio finansavimo dažnai pakanka tik nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Įvertinus konkrečius pagalbos teikimo atvejus nustatyta, kad didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai užtikrinti vidutiniškai reikėtų apie du kartus daugiau lėšų, nei šiuo metu skiriama.

Pagal audito skaičiavimus, vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbai reikėtų apie 1,6 karto daugiau lėšų, didelių – apie 2,1 karto, o labai didelių – apie 2,6 karto daugiau. Tai rodo, kad dabartinis finansavimo modelis neužtikrina vienodų galimybių visiems vaikams gauti jų poreikius atitinkančią pagalbą.   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

• Lietuvoje neužtikrinamas nuoseklus inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje – didžiausia finansavimo dalis tenka produktų plėtrai ir eksportui (1,83 mlrd. Eur), o tyrimams ir prototipų kūrimui skiriama gerokai mažiau (atitinkamai 206,7 mln. Eur ir 491 mln. Eur).
• Finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, todėl verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo tyrimų iki komercializavimo.
• Net ir sukūrus produktą, jo vertė dažnai lieka neapsaugota – iš 30 auditorių vertintų projektų patentuotas tik vienas rezultatas, nors 27 atvejais produktai buvo sukurti arba komercializuoti.
• Valstybės kontrolė rekomenduoja sukurti vientisą inovacijų finansavimo grandinę ir užtikrinti nuoseklią pagalbą viso patentavimo proceso metu.

Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti sukurtos 174 finansavimo priemonės, tačiau jos nesudaro nuoseklios grandinės nuo mokslinių tyrimų iki rinkai parengto ir intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto produkto. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama gerokai mažiau finansavimo nei produktų plėtrai ir eksportui, o net ir sukurti ar komercializuoti produktai retai apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
  
Dėl to inovacijų kelias gali nutrūkti du kartus – perspektyvioms idėjoms pereinant iš vieno kūrimo etapo į kitą ir siekiant apsaugoti jau sukurtus rezultatus bei paverčiant juos ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu.
  
„Inovacijų politika negali baigtis finansavimo skyrimu. Valstybės tikslas – sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau idėjų nueitų visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir taptų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotais sprendimais. Tam neužtenka pavienių priemonių – reikia vientisos sistemos, kuri viešąsias investicijas paverstų ilgalaike nauda šalies ekonomikai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Finansavimo priemonės neužtikrina vientisos inovacijų grandinės
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. Eur.
  
Didžiausia finansavimo dalis skirta sukurtų produktų plėtrai ir eksportui – 1,83 mlrd. Eur. Prototipų kūrimui numatyta 491 mln. Eur, o moksliniams tyrimams – 206,7 mln. Eur. Tai rodo, kad inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į vidurinę ir vėlyvąją inovacijų ciklo dalį, o ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama mažiau dėmesio.
  
Auditas parodė, kad finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, o ne vientisa sistema. Dėl nepakankamo jų tarpusavio susiejimo verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, todėl dalis projektų taip ir nepasiekia rinkos. Tai patvirtina ir audito rezultatai – nebuvo nustatyta nė vieno projekto, gavusio finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose.
  
Sukurta vertė ne visada apsaugoma
  
Auditas atskleidė, kad net ir sukūrus ar komercializavus produktą, jo intelektinė nuosavybė dažnai lieka neapsaugota. Iš 30 vertintų projektų 27 atvejais buvo sukurti arba komercializuoti produktai, tačiau patentuotas tik vienas. Tai rodo, kad valstybės investicijomis sukurti produktai ne visada apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
  
Nepakankamą dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai atspindi ir bendri šalies patentavimo rodikliai. 2022–2025 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai išduoti 26 nacionaliniai patentai milijonui gyventojų. Pažymėtina, kad patentų paraiškų skaičius Lietuvoje daugiau kaip tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – 2024 m. Lietuvoje pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152.
  
Tai lemia sisteminės priežastys. Patento išdavimas trunka vidutiniškai 2–5 metus, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės galioja tik 1–24 mėnesius, todėl įmonės gali nespėti jomis pasinaudoti. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes.
  
Nuo pavienių priemonių – prie vientisos inovacijų sistemos
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visais etapais – nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai. Taip pat siūloma sukurti nuoseklią finansinę ir ekspertinę pagalbą viso patentavimo proceso metu – nuo MTEP rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo.
  
Įgyvendinus rekomendacijas siekiama, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose, dalis padidėtų nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP projektų rezultatų dalis – nuo 3 iki 20 proc.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė,
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja
mob. +370 684 84 573, el. p. [email protected]

Daugiau nei pusei Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vis dar trūksta švietimo pagalbos specialistų. Nors valstybė ir savivaldybės didina finansavimą, taiko specialistų pritraukimo priemones ir skatina rinktis šias profesijas, specialistų stoka išlieka. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
  
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas. Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Dideli krūviai – didžiausia kliūtis padėti vaikams
  
Sisteminį specialistų stygių aiškiai iliustruoja audito skaičiai. 2025 m. 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių. Nors net 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. 2025 m. šalies darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, kai tuo tarpu darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
  
Valstybės kontrolės atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, kad būtent per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams. Nesant pakankamam darbuotojų skaičiui, esami specialistai priversti rūpintis gerokai per dideliu mokinių skaičiumi, todėl tiesioginei, individualiai pagalbai lieka kritiškai per mažai laiko.
  
Dideli specialistų krūviai paliečia ne tik vaikus, kuriems reikia pagalbos, bet ir mokytojus. Audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes pastarieji mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.
  
Biurokratinė našta atima laiką iš vaikų
  
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, net 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
  
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
  
Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka. Trūkstant vienodų vertinimo instrumentų ir aiškių metodikų, tenka dirbti pagal skirtingas praktikas, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir papildomai skirti laiko dokumentavimui. Tai didina administracinę naštą ir mažina laiką, kurį būtų galima skirti vaikų poreikiams.
  
Dideli krūviai tenka ir mokinio padėjėjams
  
Analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis net 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui dažnai tenka iškart keli itin sudėtingi elgesio ar emocijų sutrikimų atvejai.
  
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms. Dėl šios priežasties jie fiziškai nespėja atsidurti ten, kur pagalbos reikėtų labiausiai, todėl dalis mokinių ir mokytojų pamokų metu lieka be jokios paramos.
  
Papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – net 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas. Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į pagrindinę savo misiją – kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.
  
Norint išsaugoti specialistus, neužtenka tik pritraukti naujų: Valstybės kontrolė teikia savo rekomendacijas
  
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms pateikė konkrečias rekomendacijas. Pirmiausia, siekiant sukurti veiksmingą ugdymo aplinką ir sistemiškai spręsti darbuotojų stygiaus problemą, ministerijai rekomenduojama diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
  
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
  
Galiausiai, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]