Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc., tačiau augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi pavasarį. Viena pagrindinių priežasčių – dauguma iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. Ateinančių 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui, planuojant ateinančių metų valstybės finansus, būtinas ypatingas atsargumas, siekiant ne tik užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, bet ir išsaugoti valstybės galimybes reaguoti į netikėtus ekonominius bei geopolitinius iššūkius. 

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
  
NFI prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. – tokiu pačiu tempu kaip 2025 metais. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Šių metų prognozė yra mažesnė, nei skelbta kovą, kai buvo tikimasi 3,3 proc. augimo. Tai daugiausia lėmė mažesnis, nei prognozuota, II pensijų pakopos pokyčių poveikis ekonomikai, nepaisant reikšmingo pasitraukimo iš pensijų fondų masto.
  
„II pensijų pakopos pakeitimai gyventojams suteikė galimybę atsiimti sukauptus pinigus, tačiau kol kas matome, kad didelė jų dalis nėra išleidžiama. Balandį vienadienių indėlių likutis, kuris iš esmės atitinka pinigus bankų sąskaitose, buvo beveik 30 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė daugiau nei 22 mlrd. Eur, o liepą dar šiek tiek padidėjo. Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą. Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nepaisant padidėjusios infliacijos, gyventojų perkamoji galia turėtų augti
  
Šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Pakilus energetinių išteklių kainoms, NFI padidino infliacijos prognozę iki 5 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet.
  
Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima: nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
  
Šių metų pajamų planas turėtų būti įvykdytas, tačiau ateities biudžetui reikia atsargumo
  
Atnaujintos ekonomikos prognozės leidžia tikėtis, kad 2026 m. valstybės pajamų planas bus įgyvendintas. Net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
  
Tačiau planuojant tolesnių metų valstybės finansus, svarbu įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
  
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos. Todėl planuojant 2027–2029 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti ypatingą atsargumą ir pasilikti manevro laisvę galimiems netikėtumams atremti bei užtikrinti tvarų valstybės skolos lygį“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nepriklausoma fiskalinė institucija patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų
  
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino Finansų ministerijos 2026 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijų.
  
NFI patvirtino fiskaliniam planavimui skirtas Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
  
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia:  Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Šiandien su oficialiu vizitu Lietuvoje viešintis  Europos Audito Rūmų (EAR) prezidentas Tony Murphy lankėsi Valstybės kontrolėje. Dvišaliuose susitikimuose su Valstybės kontrolės vadovybe bei padalinių vadovais aptarta būsimo 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto reforma, gynybos bei saugumo finansavimo iššūkiai ir aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vaidmuo užtikrinant ES lėšų kontrolę bei atskaitomybę.
  
T. Murphy vizitas Valstybės kontrolėje – oficialios darbotvarkės Lietuvoje dalis. Šio vizito metu EAR vadovas taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo Pirmininku Juozu Oleku, Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, Seimo Audito ir Europos reikalų komitetų nariais bei verslo bendruomenės atstovais.
  
„Naujajame ES biudžeto modelyje didesnė atsakomybė už rezultatų pasiekimą teks valstybėms narėms, todėl nacionalinių audito institucijų vaidmuo neišvengiamai augs. Svarbu užtikrinti, kad didesnis lankstumas nenulemtų mažesnio skaidrumo, o ES lėšų panaudojimo rezultatai būtų aiškiai pamatuojami ir patikimai audituojami. Europos Audito Rūmai yra mūsų esminis strateginis partneris tarptautinėje arenoje. Mūsų institucijų bendradarbiavimas - tai ne tik profesinės patirties mainai, tai - vertybinė grandis, leidžianti užtikrinti vieningą požiūrį į ES finansų skaidrumą ir atskaitomybę“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
EAR delegacijos susitikime su Valstybės kontrolės vadovybe aptarti gynybos bei saugumo stiprinimo klausimai, taip pat diskutuota apie būsimą 2028–2034 ES ilgalaikio biudžeto (daugiametė finansinė programa) auditą bei EAR ir AAI bendradarbiavimą reaguojant į geopolitinius iššūkius. 
  
Aptartas ir pasirengimas artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, bendrų renginių ir konferencijų organizavimas bei karjeros ir stažuočių galimybės Europos Audito Rūmuose Lietuvos specialistams.
  
Susitikime su Valstybės kontrolės padalinių vadovais diskutuota apie gynybos bei saugumo stiprinimo instrumentus, kaip SAFE (Security Action for Europe), taip pat pristatytos EAR parengtos 12 nuomonių dėl Europos Komisijos pasiūlymų, susijusių su naujuoju 2028–2034 ES ilgalaikiu biudžetu. Siūlomas biudžetas siekia beveik 2 trln. eurų, o jame numatomi esminiai pokyčiai – išlaidų kategorijų jungimas, didesnis lankstumas šalims narėms ir išplėtotas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) modelis, kai mokėjimai siejami su tikslų pasiekimu, o ne faktinių išlaidų kompensavimu. Diskusijose pabrėžta, kad nors didesnis biudžeto lankstumas leidžia geriau reaguoti į krizes, jis neturi sumažinti jo skaidrumo, nuspėjamumo ir galimybių atlikti auditus.
  
EAR delegacijos pristatymo metu taip pat atkreiptas dėmesys į kylančias rizikas dėl rezultatų matavimo, ES pridėtinės vertės apibrėžimo ir būtinybės išlaikyti neribotą audito institucijų prieigą prie informacijos. Vizito metu pasidalinta institucijų veiklos prioritetais, taip pat plačiau pristatyta ir Valstybės kontrolės, kaip fiskalinės institucijos, funkcija.
  
EAR yra 1977 m. įsteigta Europos Sąjungos institucija, kuri audituoja jos finansus. Tai nepriklausomas ES išorės auditorius, tikrinantis, ar už šias lėšas yra teisingai atsiskaitoma, ar jos skiriamos ir panaudojamos laikantis tinkamų taisyklių ir kitų teisės aktų, ar jos duoda ekonominės naudos. EAR veikia kaip kolegialus organas, sudarytas iš 27 narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Rugsėjo 14–16 dienomis Valstybės kontrolėje lankėsi Maltos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) atstovės. Viešnios į Lietuvą atvyko pagal „Erasmus+ Job-Shadowing“ mobilumo programą, siekdamos iš arčiau susipažinti su mūsų institucijos patirtimi stiprinant komunikaciją, auginant visuomenės pasitikėjimą bei didinant audito poveikį. Maltos kolegos Valstybės kontrolę savo stažuotei pasirinko dėl jos tarptautinės reputacijos ir gerųjų pavyzdžių minėtose srityje.
  
Trijų dienų vizito darbotvarkė buvo dinamiška ir užpildyta praktinėmis įžvalgomis. Maltos AAI kolegėms pristatytas suinteresuotųjų šalių įtraukimo modelis visame audito cikle – nuo pirmųjų etapų iki grįžtamojo ryšio rinkimo. Viešnios taip pat susitiko su valstybės kontroliere Irena Segalovičiene bei lankėsi LR Seime, kur susitiko su Seimo Audito komiteto biuro atstovais bei iš arčiau susipažino su Valstybės kontrolės ir Seimo bendradarbiavimu.
  
Vizito metu taip pat pristatytas Valstybės kontrolės požiūris į organizacijos veiklos vertinimą, strateginį valdymą ir tai, kaip veiklos rodikliai padeda užtikrinti nuolatinį institucijos procesų tobulinimą. Taip pat pasidalinta patirtimi, kaip rengiamas metinis veiklos planas, kokie kriterijai padeda atsirinkti aktualiausias auditų temas bei kaip praktikoje pritaikomi skaitmeniniai įrankiai. Kolegėms taip pat pristatytas kelias nuo Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų iki realių pokyčių, pademonstruota duomenų mainų platforma „ARIS“, skirta rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenai, bei naujasis įrankis „Viešojo sektoriaus apžvalga“.
  
Maltos AAI ekspertės domėjosi Valstybės kontrolės komunikacija bei praktiniais pavyzdžiais,  kaip audito ataskaitų išvadas paversti aiškiomis žinutėmis visuomenei, kaip išnaudoti vizualinį turinį bei kaip sklandžiai derinti auditorių ir komunikacijos specialistų darbą.
  
Vizito pabaigoje vyko abipusis patirties ir gerosios praktikos pasikeitimas, aptariant Maltos AAI komunikacijos strategiją ir tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Tokios stažuotės ne tik stiprina tarptautinį auditorių bendradarbiavimą, bet ir įkvepia ieškoti dar efektyvesnių būdų kalbėti apie viešojo sektoriaus audito vertę visuomenei.