Spalio 16 d. finansų ministras Vyriausybėje pristatė 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą. Jame atsispindi siekis finansuoti išaugusius valstybės poreikius saugumo, socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų srityse. Tačiau projektas kartu siunčia ir aiškų signalą apie didėjančias rizikas viešiesiems finansams. Nors valdžios sektoriaus deficitas buvo numatomas ir ankstesnėse projekcijose, biudžeto projekte jo didėjimas yra gerokai spartesnis, nes išlaidų augimas lenkia pajamų didėjimą. Tai lems spartesnį skolos augimą ir mažins fiskalinę erdvę ateityje reaguoti į ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.

AUTORĖ 

Jurga Rukšėnaitė
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė
el. p. [email protected]

  
Fiskalinis tvarumas ir fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis nėra savitikslis reikalavimas. Tai prielaida išsaugoti valstybės finansinį atsparumą ir gebėjimą įgyvendinti ilgalaikius šalies prioritetus.
  
Deficitas tampa ne laikinu, o vidutinio laikotarpio reiškiniu

Biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. sieks 3,8 proc. BVP, 2028 m. padidės iki 4,6 proc. BVP, o 2029 m. išliks arti 4 proc. BVP. Tai reikštų, kad visą planuojamą laikotarpį deficitas viršytų Mastrichto kriterijaus 3 proc. BVP ribą.
  
Deficito augimą lemia ne vien didesnės investicijos į gynybą. Reikšmingą įtaką turi ir nuolat didėjantys įsipareigojimai socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse, o pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas prisideda prie ilgalaikio išlaidų augimo neplanuojant tam tvarių pajamų šaltinių.
  
Svarbu tai, kad projektuojamas deficitas tampa ne vienų metų išimtimi, o vidutinio laikotarpio tendencija. Tokia trajektorija reiškia, kad vis didesnė dabartinių poreikių dalis finansuojama skolintais pinigais.
  
Sparčiai auganti skola mažina fiskalinę erdvę
  
Valdžios sektoriaus skola, kuri 2026 m. sudarys apie 44 proc. BVP, pagal biudžeto projektą padidėtų iki 48,2 proc. BVP 2027 m. ir viršytų 54 proc. BVP 2029 m. 
  
Nors formaliai ši projekcija dar nesieks 60 proc. BVP, tendencija kelia susirūpinimą. Finansų ministerijos vertinimu, fiskalinės rizikos galėtų priartinti skolą prie Mastrichto kriterijaus ribos dar vidutiniu laikotarpiu, o nepalankesni scenarijai lemtų ribos viršijimą. 
  
Su augančia skola susijusios ir didėjančios palūkanų išlaidos. Jos gali išaugti nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 m. Tai pinigai, kurie negalės būti panaudoti gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms viešosioms paslaugoms.
  
Todėl skola nėra vien statistinis rodiklis – jis tiesiogiai susijęs su valstybės galimybėmis finansuoti prioritetus ateityje.
  
Grynųjų išlaidų augimas rodo fiskalinių taisyklių nesilaikymo riziką
  
Naujajame Europos Sąjungos fiskalinės valdysenos modelyje pagrindiniu rodikliu tapo grynosios išlaidos. Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta, kad 2027 m. grynųjų išlaidų augimas neturėtų viršyti 4,8 proc., tačiau biudžeto projekte numatytas 7,8 proc. augimas.
 
Projektuojama, kad 2025–2027 m. sukauptas nuokrypis nuo nustatytų grynųjų išlaidų ribų sudarytų 3,2 proc. BVP net ir taikant 1,5 proc. BVP gynybos išlaidoms leidžiamą išlygą. Todėl pačiame biudžeto projekte konstatuojama, kad planuojamas išlaidų augimas reikšmingai neatitinka fiskalinio struktūrinio plano ir fiskalinės drausmės taisyklių.
  
Ši aplinkybė svarbi todėl, kad gynybos išlaidų išlyga nėra neribota. Ji leidžia tam tikrą nukrypimą nuo grynųjų išlaidų ribų, tačiau nepanaikina nei deficito, nei skolos, nei pareigos užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.
  
Vis dėlto Europos Komisija, prieš rekomenduodama pradėti perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgtų ne tik į deficito viršijimą, bet ir į jo mastą bei kitas aplinkybes. Pradėjus procedūrą, valstybei nustatomi korekciniai fiskaliniai reikalavimai, kurių nesilaikymas gali lemti finansinių sankcijų taikymą.
  
Rizikos kaupiasi, todėl būtini sprendimai dėl tvarių pajamų
  
Projekte įvardijama daug reikšmingų rizikų: geopolitinės situacijos neapibrėžtumas, papildomi gynybos poreikiai, papildomos paramos ukrainiečiams poreikis, didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, neapibrėžtumas dėl planuojamų papildomų pajamų surinkimo ir kt.
  
Šios rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus, todėl reikia sprendimų, užtikrinančių tvarius pajamų šaltinius. Augant gynybos poreikiams ir kartu išlaikant socialinius įsipareigojimus, reikės sprendimų, kurie užtikrintų tvarius pajamų šaltinius.
  
Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas.
  
Lapkritį – nepriklausomos fiskalinės institucijos išvada dėl biudžeto projekto
  
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, valstybės biudžeto projekto vertinimą planuoja paskelbti lapkričio pradžioje. Vertinime bus pateikta, ar numatyta fiskalinė politika atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimus. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos vertins fiskalinė institucija, yra grynosios išlaidos, deficitas ir skola. Bus vertinama, ar grynųjų išlaidų augimas atitinka Lietuvos fiskaliniame struktūriniam plane numatytą trajektoriją taip pat valdžios sektoriaus deficito ir skolos raida bei jos atitiktis  Europos Sąjungos fiskaliniams reikalavimams. Išvadoje fiskalinė institucija taip pat pristatys savo valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų ir skolos projekcijas.
  
Išvada bus teikiama Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbiama viešai. Ji padės sprendimų priėmėjams įvertinti biudžeto projekte numatytos fiskalinės politikos keliamas rizikas viešųjų finansų tvarumui ir galimas pasekmes valstybės finansams vidutiniu laikotarpiu.
  
Nuo 2026 m. sausio 1 d. fiskalinėje valdysenoje taikoma atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė. Pagal šią taisyklę, jeigu nepriklausoma fiskalinė institucija pateikia neigiamą išvadą, pavyzdžiui, nustačiusi, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybė turi pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: atsižvelgti į išvadą ir atitinkamai patikslinti biudžeto projektą arba, nusprendusi to nedaryti, pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl į išvadą neatsižvelgiama. Tokiu būdu atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė užtikrina Vyriausybės pareigą reaguoti į fiskalinės institucijos vertinimą.

Paryžiuje įvyko kasmetinis Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikimas, kuriame dalyvavusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė, kartu su kitų ES šalių narių AAI vadovais, Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininku Tony Murphy, Europos Komisijos nariais ir tarptautiniais ekspertais ieškojo atsakymo, ar žalioji pertvarka yra būtina sąlyga stiprinant ES ekonomiką ir strateginį savarankiškumą.
  
Šių metų renginio tema atspindėjo ES siekį suderinti ekonominį konkurencingumą, pramonės politiką bei žaliąją transformaciją. Be ekspertų pranešimų ir diskusijų apie žaliosios pertvarkos iššūkius ES strateginiam savarankiškumui ir AAI vaidmenį šiame procese, Europos AAI pristatė savo auditų rezultatus trijose lygiagrečiose darbo grupėse: energetikos, žiedinės ekonomikos bei žemės ūkio, miškų ir vandentvarkos srityse.
  
Lietuvos patirtis energetikos auditų srityje
  
Energetikos srities sesijoje, skirtoje sektoriaus transformacijai, saugumui ir investicijų pagrįstumui nagrinėti, patirtimi keitėsi 13-os ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovai bei Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ekspertai. Valstybės kontrolierei I. Segalovičienei šioje sesijoje buvo patikėtas pranešėjos (angl. rapporteur) vaidmuo – ji apibendrino darbo grupėje kilusias diskusijas, atliktų auditų pamokas ir visų ES AAI vadovų plenarinėje sesijoje pristatė galutines išvadas.
  
Šios sesijos tikslas – įvertinti, ar ES ir nacionaliniai energetikos bei klimato tikslai iš tiesų pasiekiami praktikoje, kas padengia augančių transformacijos kaštų naštą (valstybės biudžetas ar vartotojai) ir kaip išvengti naujų priklausomybių formavimosi rizikų. 
  
„Energetinė transformacija šiandien yra ne tik klimato darbotvarkės, bet ir valstybės saugumo bei ekonominio konkurencingumo sąlyga. Audito bendruomenės vaidmuo – užtikrinti, kad viešosios investicijos į žaliąją pertvarką kurtų realų atsparumą, o ne taptų papildoma našta piliečiams ar verslui“, – teigė valstybės kontrolierė I. Segalovičienė. 
  
Be kita ko, valstybės kontrolierė akcentavo atsparumo didinimo svarbą, nes tai ne tik pakankamas energijos kiekis krizės atveju. Tai sistemos gebėjimas pritaikyti sprendimus kintant prielaidoms ir išlaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas, sukuriant kuo mažesnę naštą visuomenei. Audituodami energetiką, turime matyti ne tik šiandienos kaštus ir rytdienos rizikas, bet ir užtikrinti, kad energetinė transformacija taptų valstybės tvirtumo, o ne pažeidžiamumo šaltiniu.

Dvišalis susitikimas su Vokietijos AAI vadovu
  
Renginio metu valstybės kontrolierė I. Segalovičienė taip pat susitiko su Vokietijos AAI (Bundesrechnungshof) vadovu Ansgar Heveling. 
  
Dvišalio susitikimo metu aptarta tolesnė eiga ir konkreti partnerystė gynybos srities auditų srityje, įskaitant planuojamą bendrą 45-osios šarvuotosios brigados medicininio aprūpinimo auditą. Taip pat apžvelgtas pasirengimas Vokietijos AAI vadovo ir delegacijos oficialiam vizitui Vilniuje, numatytam 2027 m. sausio mėnesį. 
  
Lietuvos ir Vokietijos AAI vadovai apsikeitė įžvalgomis apie gynybos išteklių valdymo kontrolę – abejose šalyse akcentuojama, kad vien didesnis finansavimas savaime neužtikrina geresnių karinių pajėgumų, jeigu kartu neįgyvendinami būtini organizaciniai pokyčiai ir neužtikrinamas efektyvus lėšų naudojimas. 
  
Apie Ryšių palaikymo komitetą
  
Ryšių palaikymo komitetas yra savarankiškas, nepriklausomas ir nepolitinis ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų susirinkimas. Jo tikslas – stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą audito ir su juo susijusiose veiklose, skatinti bendrą požiūrį į audito ir atskaitomybės klausimus.
   
Komitetas suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių ES šalių, dalytis turimomis kompetencijomis, patirtimi ir gerąja praktika, siekiant nuoseklesnio ir kokybiškesnio viešųjų lėšų valdymo vertinimo visoje Europos Sąjungoje.

Viešųjų pastatų renovacija turėtų mažinti energijos vartojimą, pastatų išlaikymo sąnaudas ir tam skiriamas  išlaidas. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ parodė, kad 79 proc. auditorių vertintų atnaujintų pastatų nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Faktinis sutaupymas juose buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnis, nei deklaruota.

Baigus renovaciją, faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas – rezultatas vertinamas pagal energinio naudingumo sertifikatuose pateiktus teorinius skaičiavimus, todėl valstybė negali patikimai įvertinti, kokį rezultatą davė investicijos į pastatų atnaujinimą.
  
„Jei po renovacijos pastatas sutaupo gerokai mažiau energijos, nei planuota, pirmiausia turime žinoti, kodėl. Ar problema buvo planuojant investiciją, ar rezultatas priklausė nuo kitų veiksnių? Šiandien valstybė negali atsakyti į šiuos klausimus, nes faktinio rezultato sistemingai nestebi. Investuojant viešuosius pinigus, neužtenka žinoti, kad pastatas renovuotas – turime žinoti, ką už šią investiciją gavome. Ši informacija būtina planuojant ir kitas renovacijas, kad galėtume priimti pagrįstesnius sprendimus ir nekartoti to, kas nedavė rezultato“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Ambicingi energijos taupymo tikslai
  
Įgyvendindama ES energinio efektyvumo reikalavimus, Lietuva iki 2030 m. viešuosiuose pastatuose turės sutaupyti gerokai daugiau energijos. 2026 m. patvirtintuose planuose siekiamas sutaupyti energijos kiekis padidintas nuo 80 iki 605,5 GWh – 7,6 karto. Įgyvendinant ES direktyvą, viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet turi mažėti bent 1,9 proc.
  
Šiems tikslams pasiekti neužteks vien renovuoti daugiau pastatų – kiekviena renovacija turi užtikrinti kuo didesnį faktinį energijos sutaupymą. Todėl tampa ypač svarbu ne tik skaičiuoti planuojamą sutaupymą, bet ir po renovacijos patikrinti, ar jis iš tiesų pasiektas.
  
Prieš planuojant būsimas investicijas, būtina išsiaiškinti, kodėl nepasiektas planuotas rezultatas
  
Mažesnį, nei planuota, energijos sutaupymą gali lemti skirtingos priežastys: netikslūs pradiniai duomenys ir skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastato naudojimas ar vartotojų elgsena, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos ar statybos darbų kokybės trūkumai.
  
Todėl neužtenka nustatyti, kad planuotas rezultatas nepasiektas – svarbu išsiaiškinti, kodėl. Tai leistų spręsti, ką reikia keisti planuojant, renovuojant ar vėliau eksploatuojant pastatus, kad tos pačios problemos nesikartotų kituose projektuose.
  
Siekiant sumažinti skirtumą tarp paskaičiuotų ir faktiškai pasiektų energijos sutaupymų, Valstybės kontrolė Lietuvos energetikos agentūrai rekomendavo užtikrinti, kad būtų analizuojami atnaujintų viešųjų pastatų paskaičiuoti ir faktiniai energijos sutaupymai, nustatomos neatitikimų priežastys ir viešųjų pastatų atnaujinimo politiką formuojančioms institucijoms bei projektų vykdytojams teikiami pasiūlymai dėl priemonių šiems skirtumams mažinti.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas  
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]