Spalio 29–30 d. Valstybės kontrolėje susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai aptarti strateginio „Rail Baltica“ projekto pažangos, pagrindinių jo įgyvendinimo rizikų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vykdomo bendro audito „Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas“.
„Europai rengiantis stiprinti gynybinius pajėgumus iki 2030 m., turime kelti esminį klausimą – ar infrastruktūra, nuo kurios priklausys mūsų saugumas, bus parengta tada, kai jos reikės? „Rail Baltica“ sėkmė negali būti matuojama vien atskirų valstybių pasiekta pažanga. Trys šalys gali sėkmingai įgyvendinti savo projekto dalis, tačiau tai dar nereiškia, kad turėsime vieną veikiantį geležinkelį. Būtent todėl mūsų bendras auditas turi atskleisti ne tik nacionalines rizikas, bet ir jų tarpusavio sąsajas, įvardyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti visą projektą, ir padėti užtikrinti, kad atsakingi sprendimai būtų priimami laiku“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Rail Baltica“ – vienas svarbiausių Baltijos regiono infrastruktūros projektų, kuris integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrins spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą, skatins investicijas ir mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Projektas strategiškai svarbus ir regiono saugumui bei kariniam mobilumui. Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau išryškino būtinybę užtikrinti galimybę greitai ir sklandžiai perkelti karinę techniką bei kitus išteklius tarp valstybių. Vis dėlto šių metų pradžioje Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį, kad vis dar nėra aiškaus galutinio viso „Rail Baltica“ projekto užbaigimo termino.
Bendrajame audite – dėmesys visos geležinkelio jungties veikimui
Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI, anksčiau jau atlikusios vieną bendrą projekto „Rail Baltica“ auditą (2019 m.) ir vertinimą (2024 m.), šiuo metu vykdo antrą bendrą projekto auditą. 2024 m. vertinimas atskleidė, kad projektui visiškai įgyvendinti reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Toks finansavimo poreikis kelia reikšmingų rizikų dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi.
Šiuo metu atliekamo bendro audito metu vertinama, ar projekto eigos, viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Auditoriai taip pat analizuoja ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimą bei priemones, kuriomis siekiama mažinti finansavimo trūkumo ir projekto vėlavimo rizikas, vertina jų pakankamumą.
Svarbi bendro audito vertė – galimybė į projektą pažvelgti ne tik iš atskirų valstybių, bet ir iš visos tarptautinės geležinkelio jungties perspektyvos. Net ir sėkmingai užbaigus vieną geležinkelio ruožą, jo nauda gali likti ribota, jei vėluoja susijusios infrastruktūros įrengimas kitoje valstybėje arba nėra priimti būtini sprendimai dėl būsimos geležinkelio veiklos.
Todėl svarbu įvertinti, kaip tarpusavyje dera valstybių įgyvendinimo grafikai, finansavimo sprendimai ir pasirengimas geležinkelio eksploatavimui. Bendras auditas turi padėti nustatyti sistemines kliūtis ir pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie realios viso projekto pažangos.
Penkių valstybių patirtis ir tolesnis bendradarbiavimas
Pirmąją susitikimo dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos AAI atstovai pristato „Rail Baltica“ projekto pažangą ir pagrindines rizikas savo šalyse, dalijasi audito patirtimi bei aptaria bendrus iššūkius. Susitikimo metu techninius „Rail Baltica“ aspektus pristatys ir projekto įgyvendintojai „LTG“. Dalyviai taip pat lankysis projekto statybvietėse, kur galės susipažinti su vykdomų darbų eiga.
Spalio 30 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro audito komandos bei jo koordinavimo grupės nariai aptars rengiamą audito ataskaitos projektą, nepriklausomo eksperto atliktą analizę ir tolesnius bendro darbo žingsnius.
Atsižvelgdamos į strateginę ambicingo tarptautinio projekto svarbą ir jam įgyvendinti reikalingų finansinių išteklių sumą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI bendradarbiauja nuo 2016 m., kai pasirašė susitarimo memorandumą dėl projekto stebėsenos. Reguliarūs „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimai vyksta taip pat nuo 2016 m., juose dalyvauja ir Lenkijos bei Suomijos AAI atstovai.
Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik nuosekliai stebėti projekto pažangą, bet ir įvertinti tarpvalstybines rizikas, nustatyti sistemines problemas bei pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas sprendimų priėmėjams.
Lietuvai didinant finansavimą gynybai, svarbu užtikrinti, kad valstybė pajėgtų finansuoti svarbiausius poreikius ir ateityje. Kokius sprendimus turime priimti šiandien, kad stiprindami šalies saugumą išlaikytume tvarius viešuosius finansus ir sudarytume sąlygas ekonomikai augti?
