Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto projektas) ir pateikė Seimui savo išvadą.
  
VK FI ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficitų projekcijos 2023–2024 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatomas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 proc. BVP, tačiau bus didesnis nei 2023-iaisiais. Tuo tarpu daugelis euro zonos valstybių projektuoja mažesnius 2024 m. deficitus nei 2023 m. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus. Mastrichto sutartyje įtvirtinti skolos ir deficito kriterijai nusako fiskalinės drausmės reikalavimus Europos Sąjungoje.
  
VK FI vertinimu, 2024 m. šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei 2023 m. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas. Vis dėlto, VK FI nuomone, skatinti ekonomikos su dar didesnėmis išlaidomis, nei numatyta biudžeto projekte, šiuo metu nederėtų. Egzistuojančios rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficito dydį. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant ir papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Atitinkamai tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 m. siektų beveik 46 proc. BVP.
  
„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. VK FI vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nuo 2020 m. dėl paskelbtų išskirtinių aplinkybių taikoma tik dalis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Išankstiniu vertinimu, 2024 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetai sudaryti laikantis jiems taikomų taisyklių. VK FI vertinimu, išskirtinių aplinkybių tolesnio taikymo pagrindu laikant geopolitinę situaciją, svarbu įvertinti, ar struktūrinis deficitas auga dėl šios priežasties. Struktūrinis balansas apskaičiuojamas iš valdžios sektoriaus nominalaus balanso eliminavus ekonomikos ciklo poveikį bei vienkartinių ir laikinųjų priemonių įtaką. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, numatoma, kad 2024 m. jis viršys vidutinio laikotarpio tikslą, kurį Seimas yra patvirtinęs kaip –1 proc. BVP. Tokia situacija išlieka net eliminavus paramos Ukrainai priemones. Tai rodo, kad ne tik šios išlaidos lemia struktūrinio deficito augimą ir indikuoja rizikas dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ateityje bei valdžios sektoriaus finansų tvarumo.

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“.

Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama. 2020 m. tokios elektros energijos dalis galutiniame elektros energijos suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 m. buvo pasiekta 25,5 proc. Taip nutiko dėl neišnaudoto atsinaujinančių energijos išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl COVID-19 pandemijos sutrikusios atsinaujinančių energijos išteklių technologijų tiekimo grandinės.

Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rezultatai. Nesuderinus siekiamo rezultato ir neperžiūrėjus priemonių jam pasiekti, nebus užtikrinta kryptinga elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra.

Auditorių teigimu, elektros energetikos infrastruktūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti rūpinamasi labiau. Šiuo metu daugiau nei pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.

Audito rezultatai rodo, kad liberalizuojant elektros rinką buvo galima geriau užtikrinti vartotojų interesus. Valstybė pratęsė II elektros rinkos liberalizavimo etapo terminą pusmečiui (nuo 2021-12-31 iki 2022-06-30), siekdama suteikti vartotojams daugiau laiko apsispręsti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Tai lėmė, kad 44 proc. vartotojų, pasinaudojusių galimybe neskubėti rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, elektros tiekimo sutartis turėjo pasirašyti elektros kainai biržoje esant aukštesnei, nei buvo 2021 m. II pusmetį.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atlikusi vertinimą, nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO 2018–2021 m. gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. Eur viršijo nustatytą dydį. 

„Vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kai vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – sako Mindaugas Šalčius, Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas. 
 
Įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, bus sudarytos prielaidos spartesniam elektros energetikos skirstymo infrastruktūros atnaujinimui ir atsinaujinančios elektros energetikos plėtrai.

  
Valstybinio audito ataskaita: Elektros energetikos sektoriaus valdymas

Komentarams:
Mindaugas Šalčius,
Veiklos audito 3-ojo departamento vadovas
mob. 8 609 75 885, el. p. [email protected]

„Skirtingose šalyse taikomos skirtingos savivaldybėms skiriamų lėšų apimtys, struktūros, paskirstymo ir kontrolės mechanizmai. Tačiau bendras valstybės dotacijų savivaldybėms bruožas yra tas, kad jos turi būti tikslingos, orientuotos į rezultatą, nukreiptos į joms priskirtų funkcijų vykdymą, su aiškiais skirstymo principais ir užtikrinančios jų efektyvumą bei veiksmingą panaudojimą. Tai aktualu tiek siekiant gerinti viešųjų paslaugų teikimą vietos savivaldoje, tiek siekiant nacionalinių tikslų atitinkamose srityse,“ – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas šiomis dienomis Varšuvoje, Lenkijoje, vykstančiame EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) Savivaldybių audito darbo grupės (TFMA) seminare „Pervedimų ir dotacijų paskirstymas savivaldybėse“.
  
TFMA seminaro, kuriame dalyvauja per šešiasdešimt dalyvių ir ekspertų iš 29 valstybių, metu ekspertai iš Ispanijos bei Lenkijos pasakojo apie naujoves bei jas lydinčius iššūkius vietos savivaldose, o darbo grupės nariai iš Estijos, Kosovo, Kroatijos, Latvijos ir Serbijos dalinosi patirtimi bei aptarė audito praktiką savivaldybių pervedimo ir dotacijų paskirstymo srityje.
  
Penktadienį įvyksiančio kasmetinio susitikimo metu, bus pristatomi pirmojo Savivaldybių audito darbo grupės bendro audito rezultatai ir aptariamos darbo grupės vykdomos priemonės ir jų rezultatai, strateginis veiklos planas bei naujos galimos iniciatyvos.
  
EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupė įsteigta 2016 m. Lietuvos AAI iniciatyva. Šalis nuo įkūrimo pirmininkauja darbo grupės veiklai. Darbo grupėje pilnomis teisėmis dalyvauja 27 Europos AAI, dar dviem institucijoms suteiktas stebėtojų statusas.