Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Valstybės kontrolė

Iliustracija pranešimui spaudai Numatyti šalies ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtingaFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina rugsėjo 12 d. Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris yra tinkamas 2023 m. biudžeto projektui rengti. Taip pat patvirtintas Finansų ministerijos inicijuotas išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindas buvo COVID-19 pandemija, atšaukimas bei 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktis išskirtinių aplinkybių sąvokai. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu leidžiama nukrypti nuo įprastai taikomų reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetui.
 
Po stipraus ekonomikos augimo 2022 m. pradžioje, šių metų antrą ketvirtį augimas pastebimai sulėtėjo. Valstybės kontrolės išvadoje pažymima, kad įtempta padėtis energetinių išteklių rinkose ir spartus vartotojų kainų augimas, prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai, blogėjančios pagrindinių Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių ekonominės perspektyvos sudarys sudėtingas sąlygas šalies ūkiui augti 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje. Rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje 2022 m. projektuojamas 1,6 proc. realiojo BVP augimas. 2023 m. tikimasi lėtesnio šio rodiklio augimo. Scenarijus atitinka įvardytas prielaidas, tačiau Valstybės kontrolė pažymi, kad, išliekant minėtiems iššūkiams, neatmetama, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti.
 
„Rugpjūtį–rugsėjį ženkliai išsiskyrė visų Lietuvos BVP projekcijas skelbiančių institucijų prognozės. Tai patvirtina, kad šiuo metu numatyti ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtinga. Padidėjęs neapibrėžtumas makroekonominei raidai, precedento neturintis energijos kainų šuolis lemia poreikį suteikti erdvės nacionalinei fiskalinei politikai prireikus operatyviai reaguoti į kilusius iššūkius. Nėra žinoma, kiek ilgai energetinių išteklių kainos išliks aukštos, todėl netikslinės finansinės paramos priemonės gali tapti nepakeliamai brangios. Svarbu didesnį dėmesį skirti ilgalaikių sprendimų paieškai, tokių kaip investavimas į atsinaujinančius energetinius šaltinius. Be to, reikia nepamiršti ir augančių ilgalaikių išlaidų“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.

Tarptautinės institucijos pažymi, kad siekiant valdyti rizikas dėl viešųjų finansų, pateisinamos tikslinės priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Vis dėlto, horizontalios priemonės, tokios kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos, siekiant greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, yra galimos, bet jos neturėtų tęstis ilgiau nei kelis mėnesius dėl didelės naštos biudžetui ir siekio mažinti energijos suvartojimą. Tiesioginio valdžios sektoriaus balansui poveikio neturinčios priemonės, tokios kaip garantijos ar paskolos, galėtų prisidėti prie reikšmingai mažesnio deficito ir skolos vidutinio laikotarpio pabaigoje. 

Palankus ekonomikos augimas ir žemos palūkanų normos 2020–2022 m. pradžioje neleido valstybės skolos ir BVP santykiui išaugti tiek, kiek tikėtasi. Įtempta dabartinė situacija rodo, kad ateityje šių palankių veiksnių gali būti mažiau. Didėjant poreikiui įvairioms paramos priemonėms, valdžios sektoriaus skola, tikėtina, augs, todėl svarbu numatyti skolos mažinimo ateityje strategiją.
  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
Išvada dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai
         
         
Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas,
mob. 8 608 92 305, el. p. Jaroslav.Meckovski@ifi.lt

  

Iliustracija pranešimui spaudai Numatyti šalies ekonomikos perspektyvas 2023 m. yra ypač sudėtinga

Iliustracija pranešimui spaudai Latvijoje vyksta pirmasis Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų forumasRugsėjo 15–16 dienomis Rygoje vyksta pirmasis Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų forumas, kuriame Estijos, Latvijos ir Lietuvos šių institucijų vadovai ir ekspertai aptaria institucijų strateginės plėtros kryptis ir trišalio bendradarbiavimo galimybes. Rengiant pirmąjį Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų forumą pabrėžiama trijų kaimyninių šalių bendradarbiavimo svarba ir inicijuojama ilgalaikio bendradarbiavimo platforma, kurioje bus koordinuotai dalijamasi žiniomis ir patirtimi. Planuojama, kad forumas vyks kartą per metus vienoje Baltijos šalių.
 
Pirmąją forumo dieną Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai pristatė ir auditoriai diskutavo apie institucijų strateginius prioritetus ir iššūkius 2022–2023 m. Dalyviai aptarė valdymo ir audito prioritetus. Forume aptariami strategiškai svarbūs klausimai, susiję su audito temų atranka, audito išteklių planavimu ir lyginamosios analizės praktikos taikymu atliekant auditą. Ekspertai ir auditoriai diskutavo miškininkystės ir infrastruktūros audito temomis, aptarė audito rezultatus, susijusius su miškų išteklių apsauga, centralizuoto šilumos tiekimo vertinimu, kelių finansavimo tvarumu, savivaldybių infrastruktūros objektų veiksmingumu ir tvarumo principais. 

Antroji forumo diena skirta klausimams, susijusiems su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) ir iššūkiais, su kuriais ES valstybės narės susiduria rengdamos ir įgyvendindamos nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, diskutuota apie aukščiausiųjų audito institucijų vaidmenį vertinant šiuos planus. Forume aptartos būsimo bendradarbiavimo galimybės, galimos jo sritys ir bendrų auditų temos.

Iliustracija pranešimui spaudai VK įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimusSiekdama spręsti kasmet vis aktualesnes klimato kaitos problemas, Lietuvos Vyriausybė įsipareigoja palaikyti ambicingiausius ES klimato kaitos suvaldymo tikslus ir siekti, kad nuo 2023 m. visos viešajam sektoriui reikalingos prekės, darbai ir paslaugos būtų įgyjamos tik žaliųjų pirkimų būdu, o valstybinės įstaigos vartotų tik žaliąją elektros ir šilumos energiją bei netaršų transportą. Valstybės kontrolė, įvertinusi pirkimų vykdytojų pasirengimą vykdyti žaliuosius pirkimus, teigia, kad tokio ambicingo tikslo įgyvendinimui dar nėra pasirengta.

Vertinimo ataskaitoje pažymima, kad siekiant sukurti 100 proc. žaliąją viešųjų pirkimų sistemą nebuvo įvertinta įtaka šalies finansams ir tvarių produktų įsigijimo galimybės trumpuoju laikotarpiu. Žaliosios prekės yra iki 3,5 karto brangesnės už tokios charakteristikos neturinčius produktus ir jų pasirinkimas daug siauresnis. Analizė parodė, kad daugiau nei penktadalis tiekėjų dėl nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pirkimuose nedalyvavo, o daugiau nei trečdalis pirkimų vykdytojų pažymėjo, jog pasiūla nepakankama.

„Norint pasiekti, kad visi viešieji pirkimai būtų 100 proc. žalieji, aplinkos apsaugos kriterijai turi būti taikomi net ir toms produktų grupėms, kurių žalumas tik formalus, o pirkimų vykdytojams kelia administracinę naštą. Kai kurių produktų žalinimas įmanomas tik per reikalavimus prekių pakuotėms, transportavimo sąlygoms, sutarčių sudarymui, o ne pačiam produktui, pavyzdžiui: perkant programinę įranga ar ekspertų konsultacijas, šiukšlių rūšiavimo paslaugas, geoterminio šildymo įrengimo darbus, elektromobilius ar perdirbamus produktus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Pastaraisiais metais sparčiai augančios žaliųjų pirkimų apimtys rodo viešųjų pirkimų dalyvių potencialą vis intensyviau vykdyti tokio pobūdžio pirkimus, tačiau dėl nepakankamos specialistų kompetencijos žaliųjų pirkimų srityje, sudėtingo aplinkos apsaugos kriterijų pritaikymo ir ribotų finansinių išteklių 66 proc. pirkimų vykdytojų mano, kad 100 proc. žaliųjų pirkimų 2023 m. pasiekti nepavyks.

Valstybės kontrolės vertinimu, judėjimas tvaraus vartojimo link – sveikintinas ir siektinas, tačiau, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, viešųjų pirkimų sistema neturėtų būti orientuota tik į formalų bandymą pasiekti 100 proc. žaliųjų pirkimų rodiklį 2023 m. Artimiausios geopolitine ir ekonomine padėtimi bei vartojimo kultūra panašiausios regiono kaimynės tokių aukštų tikslų žaliųjų pirkimų srityje nėra išsikėlusios. Pavyzdžiui, Estijos 2023 m. tikslas – 30 proc., Latvija kiekybinio tikslo nenustatė, Lenkija iki 2020 m. siekė 25 proc., o nuo 2022 m. žalieji pirkimai – prioritetiniai.

  
Vertinimo ataskaita: Ar esame pasirengę vykdyti žaliuosius pirkimus 100 proc.


Komentarams: 
Jolanta Indriulienė,
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 497, el.p. jolanta.indriuliene@valstybeskontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai VK įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimus

Nuorodos

Nuorodos