• Per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 m. siekė 15 proc., o 2025 m. – 8 proc.
• Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų VDU nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 m. padidėjo 60 Eur.
• Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose VDU išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų – vis dar nesiekia nė 2 000 Eur. 

Nuo 2024 m. įgyvendinama Valstybės tarnybos pertvarka atlygio srityje siekiama sukurti konkurencingesnę ir lankstesnę darbo apmokėjimo sistemą. Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“ rodo, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai savivaldybių administracijose (tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis) augo nuosekliau nei valstybės lygmens institucijose. Tačiau šis augimas atlygio skirtumų tarp pačių savivaldybių – nesumažino.  
  
„Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas. Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausias VDU 2025 m. buvo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tuo metu dalyje mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių rajonų administracijose, VDU nesiekė nė 2 000 Eur. Svarbu pažymėti, kad VDU atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus netgi padidėjo:  2023 m. jis sudarė apie 1 714 Eur, o 2025 m. – 1 774 Eur.
  
Nors bendra tendencija teigiama – administracijų, kuriose vidutinis atlygis nesiekė 2 000 Eur, šalyje sumažėjo nuo 31 (2023 m.) iki 8 (2025 m.), o pasiekusių ar viršijusių 3 000 Eur ribą padaugėjo nuo 2 iki 7, mažesnio atlygio savivaldybių administracijos ir toliau išlieka tarp mažiausiai konkurencingų pagal darbo užmokestį. Apžvalga rodo, kad kai kuriose mažesnio atlygio savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutiniškai, tačiau to nepakako reikšmingai pakeisti jų padėties bendrame savivaldybių atlygio kontekste. 
  
Pavyzdžiui, 2023 m. mažiausią VDU turėjusiose Ignalinos (+40 proc.), Joniškio (+30 proc.) ir Visagino (+28 proc.) administracijose augimas viršijo bendrą savivaldybių administracijų vidurkį (22 proc.), o Lazdijų rajone didėjimas buvo lėtesnis (+18 proc.). Vis dėlto ir 2025 m. mažiausias VDU išliko mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Lazdijų rajono (1 826 Eur), Šakių rajono (1 883 Eur) ar Visagino (1 943 Eur) administracijose.
  
Valstybės kontrolės atliktos apžvalgos duomenys rodo, kad savivaldybėse, kaip ir bendrai viešojo administravimo institucijose, nenustatyta tiesioginio ryšio tarp darbuotojų skaičiaus pokyčių ir atlygio augimo. Darbo užmokestis augo panašiu tempu tiek administracijose, kur darbuotojų skaičius mažėjo, tiek tose, kur jis didėjo. Pavyzdžiui, Jonavos rajone vidutinis atlyginimas augo 37 proc. darbuotojų skaičiui sumažėjus 10 proc., o Klaipėdos mieste atvirkščiai – VDU augo 36 proc. darbuotojų skaičiui padidėjus 4 proc. 
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]
 

• Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita – reikšmingų neatitikimų nenustatyta, tačiau ją būtina tobulinti.
• Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkiniuose ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl to buvo pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Svarbiausios rekomendacijos pateiktos Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos,  ir Finansų ministerijoms.
• Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo.
• Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. Eur išlaidų buvo netinkamai   suklasifikuotos pagal panaudojimo turinį.
• Daugiau kaip 1 mlrd. Eur buvo eliminuota kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skola, tačiau šios sumos pagrindimui reikalinga informacija nebuvo pateikta.
• Valstybės rezervai per 2025 m. padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur, todėl svarbu kuo greičiau nustatyti aiškius jų kaupimo ir valdymo principus, stiprinančius valstybės finansinį atsparumą.

Šiandien valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatys audito išvadas dėl 2025 m. svarbiausių šalies finansinių ataskaitų. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad valstybė žengia svarbius žingsnius stiprindama atsiskaitymą už veiklos rezultatus, tačiau viešųjų finansų valdyme vis dar išlieka problemų, trukdančių aiškiai matyti, kaip panaudojami valstybės pinigai ir kokie rezultatai pasiekiami.
  
Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė finansinių auditų išvadas dėl 2025 m. nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių, Valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinių. Dėl Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, susijusių su valstybės turto apskaita, fondo įsipareigojimais dėl socialinių išmokų ir tikruoju gautinų sumų dydžiu.
  
„Valstybėje pradėjome matuoti, kokį rezultatą sukuriame už išleistus pinigus. Tačiau viešųjų finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų. Todėl auditorių rekomendacijos skirtos ne tik klaidoms ištaisyti, bet ir viešojo sektoriaus valdymui stiprinti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausią įtaką sąlyginėms auditorių nuomonėms turėjo valstybės turto apskaitos problemos, socialinių išmokų apskaitos ir kontrolės trūkumai bei nepakankama dalies valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė.

Turto apskaitos problemos išlieka
  
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti dalies duomenų apie miško žemę ir medynus (15,8 mlrd. Eur), mineralinius išteklius (634,43 mln. Eur) bei kultūros vertybių (474,91 mln. Eur) teisingumo. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.
  
Socialinio draudimo fonde – kontrolės spragos
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo. Nustatyta, kad skiriant ir mokant šias išmokas nevertinamos užsienyje gaunamos darbinės veiklos pajamos, o taikomos kontrolės priemonės ne visuomet leidžia įsitikinti, kad už tą patį vaiką analogiškos išmokos nėra mokamos ir kitose valstybėse tuo pačiu metu. Tai sukuria ir piktnaudžiavimo rizikas. Atsakingos institucijos įsipareigojo įgyvendinti rekomendacijas ir konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.
  
Išlieka reikšmingų biudžeto vykdymo duomenų problemų
  
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad 916,8 mln. Eur išlaidų buvo priskirta netinkamoms išlaidų kategorijoms, todėl ne visada aišku, kam iš tikrųjų panaudoti valstybės pinigai. Ši problema kartojasi ne pirmus metus ir, auditorių vertinimu, turi būti sprendžiama iš esmės keičiant biudžeto planavimo ir atsiskaitymo modelį.
  
Auditoriai taip pat negalėjo patvirtinti 26,5 mln. Eur išlaidų teisingumo. Didžiausią įtaką tam turėjo trūkumai kontroliuojant Lietuvos šaulių sąjungai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Taip pat negalėta įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
  
Stiprintina valstybės pinigų panaudojimo kontrolė krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse
  
Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus. Reikšmingų kontrolės trūkumų nustatyta tiek krašto apsaugos, tiek sveikatos apsaugos srityse.
  
Krašto apsaugos sistemoje vienas iš pavyzdžių – Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas. Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai skiriamas finansavimas nuosekliai didinamas – nuo 18,73 mln. Eur 2025 m. iki planuojamų 41,6 mln. Eur 2028 m. Tačiau auditoriai nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos šių asignavimų panaudojimo kontrolės. Nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos 2025 m. ataskaitoje dalis išlaidų pagal paskirtį buvo pateikta neteisingai, o patikrinus 32 iš 88 2025 m. gruodį atliktų avansinių mokėjimų, visuose nustatyta trūkumų. Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti aiškesnes lėšų planavimo, panaudojimo vertinimo ir atsiskaitymo procedūras bei sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir jai skirtų asignavimų kontrolę.
  
Sveikatos apsaugos srityje auditoriai negalėjo įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis finansuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu. Nustatyta, kad 1,98 mln. Eur 2025 m. asignavimų buvo panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taip pat nustatyta itin brangių pavėžėjimo atvejų – vieno paciento pavėžėjimo kaina siekė 1 355 Eur, o kai kuriais mėnesiais paslaugos administravimo išlaidos sudarė net 80–85 proc. visų pavėžėjimui skirtų lėšų. Kraujo donorystės srityje auditoriai nustatė, kad kraujo ir jo komponentų apskaita iki šiol nesutvarkyta, kraujo komponentų pardavimo kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2009 m., nors sąnaudų kainos per šį laikotarpį reikšmingai keitėsi. Valstybės kontrolė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, aiškiai nustatyti atsakomybes ir įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą kainodarą, o kraujo donorystės srityje – reglamentuoti kraujo ir jo komponentų pardavimo procesą ir kainodaros principus.
  
Pirmą kartą audituota valstybės rezultatų ataskaita
  
Pirmą kartą kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu buvo audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Ankstesniais metais ši ataskaita Valstybės kontrolei nebuvo pateikiama laiku, todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti joje pateiktų duomenų ir pateikti išvados Seimui bei visuomenei. Šios atskaitos tikslas – vienoje vietoje parodyti svarbiausius valstybės veiklos rezultatus ir jiems panaudotus finansinius išteklius. Auditoriai nenustatė reikšmingų neatitikimų tarp šios ataskaitos ir biudžeto vykdymo duomenų. Tačiau auditas parodė, kad ataskaitą dar galima ir būtina tobulinti – daliai rodiklių nebuvo pateikta visa informacija, ne visada aiškiai atskleidžiami pasiekti rezultatai ir jų ryšys su panaudotu finansavimu.
  
Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neinformatyvūs
  
Nuo 2024 m. Lietuvoje tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas, apimantis valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų finansus. Auditas parodė, kad dabartiniai biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs – nustatyta išlaidų grupavimo klaidų, avansinių mokėjimų ir kitų neatitikimų, kurie iškreipia valstybės finansinę padėtį.  Todėl Finansų ministerijai siūloma svarstyti perėjimą prie kaupimo principu grindžiamo biudžeto modelio, kuris leistų tiksliau parodyti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus ir rizikas bei sumažintų dvigubos atskaitomybės naštą. Valstybės kontrolės vertinimu, tai, kad valstybė vienu metu naudoja dvi skirtingas finansų apskaitos sistemas (pinigų apskaitos, kuri rodo tik pinigų judėjimą, bet neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti ateityje ir kaupimo, kai skaičiuojama vertinant realias pajamas ir visus ateities įsipareigojimus), yra ne tik administracinė našta, bet ir neefektyvus kompetencijų, laiko ir valstybės išteklių naudojimas.
 
Valstybės skola ir rezervai: dėmesys duomenų pagrįstumui ir ilgalaikiam valdymui
  
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atlikus auditą patvirtinta, kad nekonsoliduoti skolos valstybės vardu duomenys reikšmingais atžvilgiais teisingi. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei 1 mlrd. Eur Valstybės duomenų agentūra eliminavo kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skolą, tačiau šios sumos pagrindimui reikalingos informacijos nepateikė.
  
Vertinant valstybės finansinį atsparumą, svarbūs ir rezervai. 2025 m. pabaigoje jų bendra suma siekė 6,03 mlrd. Eur ir per metus padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur (24,6 proc.). Didžiausią rezervų dalį sudarė „Sodros“ rezervas – 4,52 mlrd. Eur, o jo padidėjimas – apie 75 proc. bendro rezervų augimo per metus. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupta 791 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve – 723,7 mln. Eur. Nors rezervai nuosekliai auga, iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kokio dydžio rezervai reikalingi skirtingoms valstybės rizikoms amortizuoti. Valstybės kontrolė jau anksčiau rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika. Finansų ministerija informavo rengianti strateginį rezervų valdymo pagrindimą. Tikimasi, kad šis darbas padės sukurti nuoseklią rezervų valdymo sistemą, stiprins valstybės finansinį atsparumą ir leis planuoti finansinį saugumą ilgesnėje nei trejų metų perspektyvoje.
    

• 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada
• Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Krašto gynybai skiriamas rekordiškai didelis finansavimas, tačiau ir strateginis planavimas turi atspindėti pasikeitusią saugumo situaciją ir naujus krašto apsaugos prioritetus.
• NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų ir jiems reikalingo finansavimo planavimą yra numačiusi tik iki 2030 m.
• Trūksta konsoliduoto vaizdo apie krašto apsaugos sistemos prioritetų įgyvendinimą.

Per trejus metus krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. ir planuojama, kad 2026 m. pasieks 5,38 proc. BVP. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ rodo, kad valstybė dar neturi tokiam finansavimo mastui pritaikytos planavimo sistemos. Dalis pagrindinių dokumentų neatnaujinti daugiau nei dešimtmetį, o valstybė vis dar neturi vientisos sistemos, leidžiančios susieti gynybos prioritetus, jiems skiriamą finansavimą ir pasiektus rezultatus.
  
„Lietuva priėmė strateginį sprendimą reikšmingai didinti investicijas į gynybą. Tačiau vien didesnio finansavimo neužtenka. Jei leidžiamės į dešimtmečio kelionę, neužtenka žinoti, kiek degalų turime šiandien – reikia suprasti visą maršrutą, būsimus poreikius ir galimas kliūtis pakeliui. Kuo daugiau pinigų skiriama krašto apsaugai, tuo svarbiau turėti aiškų ilgalaikį planą, vieningą prioritetų stebėseną ir duomenis, leidžiančius matyti, kaip šios investicijos stiprina valstybės gynybinius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Gynybos finansavimas išaugo, tačiau strateginiai sprendimai neatspindi naujos realybės
  
NATO šalys susitarė iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Tačiau Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030 metų.
Lietuva nusprendė vystyti nacionalinę diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir taip sparčiau stiprinti kariuomenę, tačiau dalis strateginių sprendimų, kuriais remiamasi vertinant būsimus poreikius ir planuojant investicijas, šių siekių vis dar neatspindi. Strateginis finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas.
  
Auditorių vertinimu, kai gynybai planuojama skirti milijardus eurų ne vienerius, o dešimt ir daugiau metų, sprendimai turi būti grindžiami patikimais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, kokių pajėgumų reikės ateityje, kiek jie kainuos ir kokių finansinių išteklių tam prireiks.
  
Ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema
  
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje trūksta sąsajų tarp prioritetų, finansavimo ir rezultatų. Dėl to sudėtinga įvertinti, kiek išteklių skiriama svarbiausiems gynybos prioritetams ir kokia pažanga pasiekta juos įgyvendinant. Informacija apie poreikius, asignavimus ir pasiektus rezultatus kaupiama skirtingose sistemose. Dalis prioritetinių poreikių planuojami remiantis tarpusavyje nesusietais duomenimis, todėl sprendimų priėmėjai neturi galimybės realiu laiku stebėti prioritetų įgyvendinimo pažangos.
  
Reikia gerinti lėšų panaudojimo tolygumą. Likus vos vienam metų ketvirčiui, trečdalis visų gynybos milijonų lieka neišleisti. Tai kelia tiesioginę riziką skubotiems pirkimams metų pabaigoje. Valstybės kontrolės vertinimu, ilgalaikiam gynybos finansavimo planavimui būtina vientisa sistema, kuri leistų susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus bei operatyviai stebėti jų įgyvendinimo pažangą.
  
Turi būti aišku, kas atsakingas už rezultatą ir kokia pažanga pasiekta
  
Auditas parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) krašto apsaugos sistemos uždavinių ir rodiklių kartojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne pagal siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus išsiskaido. Pavyzdžiui, tikslas sukomplektuoti kariuomenės personalą įgyvendinamas per kelias programas, todėl neaišku, kas atsakingas už galutinį rezultatą, o informaciją tenka rinkti iš kelių programų koordinatorių. Tokia struktūra lemia vidinę biurokratiją. Vien per praėjusius metus sistemos viduje teko atlikti asignavimų pakeitimų už 440,9 mln. eurų, kad metų pabaigoje pinigai nebūtų prarasti.
  
Finansinis rodiklis – išleisti pinigai – pats savaime valstybės negina ir negarantuoja krašto saugumo. Todėl svarbu, kad sprendimų priėmėjai realiu laiku matytų ne sąskaitas faktūras, o kuriamus pajėgumus ir jų pažangą. Šiuo metu nėra vieno rodiklio, kuris leistų matyti bendrą modernizacijai skiriamo finansavimo mastą ir jo rezultatus. Augant investicijoms į krašto apsaugą, būtina užtikrinti, kad programų struktūra aiškiai parodytų atsakomybes ir pasiektą pažangą.
  
Krašto apsaugos finansų valdymas privalo turėti lankstesnius scenarijus
  
Auditas parodė, kad šiuo metu nėra lankstesnio krašto apsaugos sistemos finansų valdymo modelio karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis. Tai reiškia, kad karo ar nepaprastosios padėties metu būtų remiamasi tomis pačiomis procedūromis, kurios taikomos įprastomis sąlygomis.
  
Šiandieninis finansų planavimas ir apskaitos tvarka apima 19 etapų. Auditorių vertinimu, tokie ilgi ir daugiapakopiai procesai tinkami taikos metu, tačiau ypatingomis aplinkybėmis valstybei svarbu iš anksto turėti aiškią tvarką, kaip būtų planuojami, skirstomi ir valdomi krašto apsaugai reikalingi finansiniai ištekliai.
  
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti procesus, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kad būtų užtikrintas operatyvus ir sklandus sprendimų priėmimas.
  
Kariuomenės komplektavimas gerėja
  
Auditas parodė, kad kariuomenės komplektavimas gerėja. Profesinės karo tarnybos karių sukomplektavimas per dvejus metus padidėjo nuo 91,1 iki 94,5 proc., o kariūnų – nuo 70,7 iki 78,6 proc.
  
Auditorių teigimu, ilgalaikį personalo ir finansų planavimą apsunkina tai, kad nėra nustatytas planinis jaunesniųjų karininkų (kapitonų, kapitonų leitenantų, vyresniųjų leitenantų ir leitenantų) poreikis. Dėl to nėra aiškiai apibrėžta, kiek šios grandies karininkų kariuomenei reikės ateityje, o personalo ir finansų planavimui trūksta didesnio detalumo ir nuoseklumo.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, siekiant ilgalaikio ir duomenimis pagrįsto personalo planavimo bei nuoseklaus karininkų rengimo, svarbu nustatyti planinį jaunesniųjų karininkų poreikį.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja tobulinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą
  
Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, skirtas stiprinti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą, finansų planavimą, kontrolę ir stebėseną. Jas įgyvendinus, būtų aiškiau matyti, kokių pajėgumų Lietuva siekia, kiek jie kainuos, kokių finansinių išteklių tam reikės ir kokia pažanga pasiekta juos kuriant.
  
Tikimasi, kad rekomendacijų įgyvendinimas užtikrins kompleksinį poveikį visai krašto apsaugos sistemai:

• bus nustatytas ilgalaikio finansavimo procentas nuo BVP, atnaujinti pajėgumų plėtros planai, kurie atitiks esamą grėsmių situaciją;
• nustatyti procesai, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu;
• optimizuotas strateginio veiklos plano programų skaičius leis efektyviai valdyti finansus, tinkamai paskirstyti atsakomybes ir stebėti pasiektus bendrus krašto apsaugos sistemos rezultatus;
• automatizuoti duomenų mainai padidins gynybos planavimo procesų efektyvumą, tikslumą ir operatyvumą;
• nustatytos ir vykdomos kontrolės procedūros padės išvengti galimai skubotų ir neracionalių sprendimų dėl asignavimų panaudojimo metų pabaigoje.   

Valstybinio audito ataskaita: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas.  


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]