Valstybės kontrolė yra nepriklausoma aukščiausioji audito institucija ir nepriklausoma fiskalinė institucija, atskaitinga Seimui. Tačiau vien formalaus atskaitingumo nepakanka. Kad audito ir fiskalinės priežiūros rezultatai virstų sprendimais ir realiais pokyčiais viešajame sektoriuje, o ir mūsų visų gyvenime būtinas nuolatinis dalykinis dialogas ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas su Seimu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

AUTORIUS

Aurimas Miškinis
Valstybės kontrolės patarėjas
el. p. [email protected]

  
Būtent todėl santykius su Seimu, Vyriausybe ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei mūsų partneriais grindžiame ne administracine hierarchija, o profesine ir į rezultatus orientuota partneryste. Jos tikslas – kad objektyviais duomenimis, įrodymais ir nepriklausomu vertinimu pagrįsta informacija būtų naudojama priimant sprendimus ir stiprinant viešojo sektoriaus atskaitomybę.
  
Seimas – vienas svarbiausių Valstybės kontrolės partnerių
  
Valstybės kontrolės ir Seimo ryšys yra įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose. Seimui teikiami valstybinio audito rezultatai, išvados dėl viešųjų finansų, fiskalinės drausmės vertinimai, metinių ataskaitų auditų rezultatai. Seimas taip pat atlieka parlamentinę audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.
  
Todėl mūsų veiklos tikslas nėra vien atlikti auditą ir paskelbti jo rezultatus. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad šie rezultatai laiku ir kokybiška forma pasiektų sprendimų priėmėjus, būtų suprasti ir, kai reikia, taptų pagrindu tolesniems parlamentinės kontrolės, teisėkūros ar viešosios politikos sprendimams.
  
Tai ypač svarbu todėl, kad Valstybės kontrolės veiklos rezultatai suteikia Seimui nepriklausomą, patikrintais duomenimis pagrįstą informaciją apie tai, kaip įgyvendinami įstatymai, valdomi viešieji finansai, teikiamos viešosios paslaugos ir pasiekiami viešosios politikos tikslai.
  
Partnerystė, kuri turi veikti praktiškai
  
Kokybiškas bendradarbiavimas prasideda nuo nuolatinio ryšio. Valstybės kontrolė stebi Seimo komitetų ir komisijų darbotvarkes, nuolatos vertina svarstomų klausimų sąsajas su savo veiklos rezultatais, užtikrina savo auditorių ir kitų specialistų dalyvavimą posėdžiuose, kad Seimo narius pasiektų tiksli, aktuali bei laiku pateikta informacija.
  
Per vieną Seimo sesiją Valstybės kontrolės atstovai vidutiniškai dalyvauja apie 70 komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose svarstomi mūsų veiklos rezultatai, teisėkūros klausimai ar kiti su institucijos kompetencija susiję klausimai.
Tai nėra vien informacijos perdavimas. Tai – konstruktyvus audito ir parlamentinės kontrolės atstovų dialogas, padedantis geriau suprasti problemas, analizuoti jų priežastis ir inicijuoti galimus sprendimus.
  
Nuo audito rezultato – prie realaus pokyčio
  
Valstybės kontrolė savo misiją mato plačiau nei vien auditų atlikimą. Esame nepriklausomas išorinis viešojo sektoriaus vertintojas, padedantis nustatyti sistemines viešojo valdysenos problemas ir ieškoti būdų jas spręsti.
  
Todėl mums svarbu ne tik nustatyti, kas neveikia, bet ir suprasti, kaip audito rezultatai gali būti panaudoti tolesniems sprendimams. Čia Seimo vaidmuo yra ypatingas. Parlamentinė kontrolė sudaro galimybę audito įžvalgas perkelti į politinių sprendimų, teisėkūros ir vykdomosios valdžios veiklos priežiūros lauką.
  
Kai Seimas remiasi nepriklausomo audito rezultatais, stiprėja sprendimų pagrįstumas. Kai audito rekomendacijų įgyvendinimas tampa nuoseklios parlamentinės kontrolės dalimi, didėja tikimybė, kad nustatytos problemos bus ne tik įvardytos, bet ir išspręstos, o teigiamą audito poveikį realiame gyvenime pajaus visuomenė.
 
Nauda – ne institucijoms, o visuomenei
  
Galiausiai Valstybės kontrolės ir Seimo bendradarbiavimo prasmė nėra pats bendradarbiavimas. Jo vertė matuojama tuo, ar nepriklausomas auditas ir fiskalinė priežiūra padeda priimti geresnius sprendimus, efektyviau valdyti viešuosius išteklius ir užtikrinti didesnę viešojo sektoriaus atskaitomybę.
  
Valstybės kontrolė tarp įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimų ir jų įgyvendinimo vykdomojoje valdžioje atlieka svarbią nepriklausomo vertintojo ir eksperto funkciją. Tačiau jos rezultatai didžiausią vertę sukuria tuomet, kai jais naudojamasi – kai jie tampa parlamentinės kontrolės, teisėkūros ir viešojo valdymo tobulinimo pagrindu.
  
Todėl stipri, pasitikėjimu ir abipuse nauda grįsta partnerystė su Seimu ir kitomis suinteresuotosiomis nėra savitikslė. Ji padeda audito ir fiskalinės priežiūros rezultatus paversti sprendimais, o sprendimus – pokyčiais, kurie galiausiai kuria didžiausią vertę visuomenei.

Spalio 29–30 d. Valstybės kontrolėje susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai aptarti strateginio „Rail Baltica“ projekto pažangos, pagrindinių jo įgyvendinimo rizikų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos vykdomo bendro audito „Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas“. 
  
„Europai rengiantis stiprinti gynybinius pajėgumus iki 2030 m., turime kelti esminį klausimą – ar infrastruktūra, nuo kurios priklausys mūsų saugumas, bus parengta tada, kai jos reikės? „Rail Baltica“ sėkmė negali būti matuojama vien atskirų valstybių pasiekta pažanga. Trys šalys gali sėkmingai įgyvendinti savo projekto dalis, tačiau tai dar nereiškia, kad turėsime vieną veikiantį geležinkelį. Būtent todėl mūsų bendras auditas turi atskleisti ne tik nacionalines rizikas, bet ir jų tarpusavio sąsajas, įvardyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti visą projektą, ir padėti užtikrinti, kad atsakingi sprendimai būtų priimami laiku“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
 „Rail Baltica“ – vienas svarbiausių Baltijos regiono infrastruktūros projektų, kuris integruos Lietuvą, Latviją ir Estiją į Europos greitojo geležinkelio tinklą, užtikrins spartesnį keleivių ir krovinių judėjimą, skatins investicijas ir mažins Baltijos šalių priklausomybę nuo rytinių transporto koridorių. Projektas strategiškai svarbus ir regiono saugumui bei kariniam mobilumui. Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau išryškino būtinybę užtikrinti galimybę greitai ir sklandžiai perkelti karinę techniką bei kitus išteklius tarp valstybių. Vis dėlto šių metų pradžioje Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį, kad vis dar nėra aiškaus galutinio viso „Rail Baltica“ projekto užbaigimo termino.
  
Bendrajame audite – dėmesys visos geležinkelio jungties veikimui
  
Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI, anksčiau jau atlikusios vieną bendrą projekto „Rail Baltica“ auditą (2019 m.) ir vertinimą (2024 m.), šiuo metu vykdo antrą bendrą projekto auditą. 2024 m. vertinimas atskleidė, kad projektui visiškai įgyvendinti reikalingi papildomi 19 mlrd. Eur. Toks finansavimo poreikis kelia reikšmingų rizikų dėl projekto finansavimo užtikrinimo ir įgyvendinimo terminų laikymosi.
  
Šiuo metu atliekamo bendro audito metu vertinama, ar projekto eigos, viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymas yra efektyvus ir pakankamas. Auditoriai taip pat analizuoja ankstesnių auditų rekomendacijų įgyvendinimą bei priemones, kuriomis siekiama mažinti finansavimo trūkumo ir projekto vėlavimo rizikas, vertina jų pakankamumą.
  
Svarbi bendro audito vertė – galimybė į projektą pažvelgti ne tik iš atskirų valstybių, bet ir iš visos tarptautinės geležinkelio jungties perspektyvos. Net ir sėkmingai užbaigus vieną geležinkelio ruožą, jo nauda gali likti ribota, jei vėluoja susijusios infrastruktūros įrengimas kitoje valstybėje arba nėra priimti būtini sprendimai dėl būsimos geležinkelio veiklos.
  
Todėl svarbu įvertinti, kaip tarpusavyje dera valstybių įgyvendinimo grafikai, finansavimo sprendimai ir pasirengimas geležinkelio eksploatavimui. Bendras auditas turi padėti nustatyti sistemines kliūtis ir pateikti rekomendacijas, kurios prisidėtų prie realios viso projekto pažangos.
  
Penkių valstybių patirtis ir tolesnis bendradarbiavimas
  
Pirmąją susitikimo dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos AAI atstovai pristato „Rail Baltica“ projekto pažangą ir pagrindines rizikas savo šalyse, dalijasi audito patirtimi bei aptaria bendrus iššūkius. Susitikimo metu techninius „Rail Baltica“ aspektus pristatys ir projekto įgyvendintojai „LTG“. Dalyviai taip pat lankysis projekto statybvietėse, kur galės susipažinti su vykdomų darbų eiga.
  
Spalio 30 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendro audito komandos bei jo koordinavimo grupės nariai aptars rengiamą audito ataskaitos projektą, nepriklausomo eksperto atliktą analizę ir tolesnius bendro darbo žingsnius.
  
Atsižvelgdamos į strateginę ambicingo tarptautinio projekto svarbą ir jam įgyvendinti reikalingų finansinių išteklių sumą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos AAI bendradarbiauja nuo 2016 m., kai pasirašė susitarimo memorandumą dėl projekto stebėsenos. Reguliarūs „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimai vyksta taip pat nuo 2016 m., juose dalyvauja ir Lenkijos bei Suomijos AAI atstovai.
  
Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik nuosekliai stebėti projekto pažangą, bet ir įvertinti tarpvalstybines rizikas, nustatyti sistemines problemas bei pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas sprendimų priėmėjams.

Vidaus auditas padeda organizacijai pasitikrinti, ar dirbame taip, kaip esame susitarę, ir ar galėtume ką nors atlikti paprasčiau, saugiau ar efektyviau. Jo tikslas – ne tik nustatyti, kas neveikia, bet ir suprasti priežastis bei pasiūlyti, kaip situaciją pagerinti.

AUTORIUS

Gediminas Eirošius
Vidaus audito tarnybos vadovas
el. p. [email protected]

  
Audito metu gali būti vertinama, ar aiškiai paskirstytos darbuotojų atsakomybės, ar sprendimai tinkamai dokumentuojami, ar laikomasi nustatytų procedūrų ir ar organizacija yra pasirengusi netikėtoms situacijoms. Auditoriai gali domėtis labai įvairiomis sritimis: nuo pirkimų ir finansų valdymo iki darbuotojų funkcijų, dokumentų saugojimo, asmens duomenų apsaugos ar informacinių sistemų naudojimo.
  
Pavyzdžiui, vidaus auditas gali parodyti, kad tas pats dokumentas kelis kartus derinamas skirtinguose padaliniuose, nors dalies derinimų būtų galima atsisakyti. Jis taip pat gali nustatyti, kad darbuotojui pakeitus pareigas lieka nebereikalingos prieigos prie sistemų, kad nėra aiškaus pavaduojančio asmens darbuotojo atostogų metu arba kad svarbi informacija saugoma tik vieno darbuotojo kompiuteryje. Tokie pastebėjimai leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti didesnių problemų ateityje.
  
Vidaus auditas kuria vertę, nes suteikia vadovybei ir darbuotojams objektyvų žvilgsnį iš šalies. Auditoriaus rekomendacijos gali padėti aiškiau paskirstyti atsakomybes, atsisakyti perteklinių veiksmų, sustiprinti duomenų apsaugą ar geriau pasirengti veiklos sutrikimams. Todėl vidaus audito nereikėtų suprasti kaip klaidų ar kaltųjų paieškos. Tai galimybė pažvelgti į savo veiklą iš šalies, aptarti kylančius sunkumus ir kartu rasti praktiškų sprendimų. Kuo atviriau darbuotojai bendradarbiauja su auditoriais, tuo naudingesnės ir geriau organizacijos kasdienybę atitinkančios būna jų rekomendacijos.