Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Valstybės kontrolė

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Klaipėdos jūrų uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymąKlaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas „Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas“.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Uosto teritorija užima 554,1 ha sausumos ir 31 734 ha akvatorijos ploto. Tiesiogiai su uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 58 tūkst. darbo vietų bei 6,1 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Per metus uoste perkraunama vidutiniškai apie 45 mln. tonų įvairių krovinių.

Audito rezultatai rodo, kad uosto krantinių būklė turėtų būti gerinama, ketvirtadalis jų 2021 m. vis dar buvo nepatenkinamos būklės ir tai apribojo žemės nuomininkų galimybes visu pajėgumu vykdyti krovos, laivų statybos ir remonto darbus. Dalis Uosto direkcijos patikėjimo teise valdomų pastatų buvo nenaudojami uosto veikloje, nes yra apleisti, sunykę arba nebaigti statyti.

Siekiant užtikrinti uosto efektyvumą ir rezultatyvumą, svarbu, kad žemės nuomininkų veikla būtų susijusi su uostui keliamais tikslais ir uždaviniais. Tačiau, pasak auditorių, 43-uose proc. žemės nuomos sutarčių nebuvo nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu (pvz., laivų remontas, laivų krovos darbai ir kt.), nuomininkai įsipareigojo vykdyti. 57-iuose proc. žemės nuomos sutarčių nuomininkams numatyti apyvartos įsipareigojimai neparodo, kiek jų veikla prisidėjo prie uosto veiklos rezultato. Dalis nuomininkų įsipareigojimų nevykdė, tačiau jokių pasekmių jiems tai neturėjo, nors įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju uostas turi teisę nutraukti nuomos sutartį pirma laiko.
„Esama praktika neužtikrina, kad visi uosto žemės nuomininkai maksimaliai prisidėtų prie uosto veiklos tikslų pasiekimo. Kadangi uosto teritorija yra ribota, trūksta laisvų žemės teritorijų, svarbu, kad tie, kas nuomojasi žemę, savo veikla padėtų įgyvendinti uostui nustatytus rodiklius ir siekti didžiausios naudos“, – sako Giedrė Piktelytė, vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, Klaipėdos jūrų uosto žemės ir infrastruktūros valdymas taps efektyvesnis, o uosto žemės nuomininkai rezultatyviai prisidės prie uostui keliamų veiklos tikslų pasiekimo. Su Klaipėdos jūrų uosto direkcija sutarta, kad įgyvendinus rekomendacijas uosto krantinių, kurių būklė turėtų būti gerinama, iki 2032 m. sumažės 3,6 km. Taip pat siekiama, kad visose žemės nuomos sutartyse būtų nurodyta, kokią konkrečią veiklą, susijusią su uostu, įsipareigojo vykdyti nuomininkai.


Valstybinio audito ataskaita: Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas


Komentarams: 
Mindaugas Šalčius,
Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas
mob. 8 609 75 885, el. p. mindaugas.salcius@valstybeskontrole.lt
    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: Pensijų anuitetų fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė atliko savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrąValstybės kontrolė atliko savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą
        
Valstybės kontrolė, vykdydama įstatymo nustatytą funkciją, atliko 9 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (SKAT) atliktų auditų išorinę peržiūrą, kurios tikslas – įvertinti audito kokybės kontrolės sistemą ir atliktų auditų kokybę. Šiais metais buvo įvertintos Alytaus, Kauno, Palangos miestų, Mažeikių, Vilkaviškio, Zarasų, Kupiškio Lazdijų rajonų ir Marijampolės SKAT. Kasmet Valstybės kontrolės išorės peržiūrai atrenkamos vis kitos tarnybos, o kiekvienos jų peržiūra vyksta ne rečiau kaip kas 6 metus.

SKAT atliekamų darbų kokybė itin svarbi, nes, atlikdamos finansinius ir veiklos auditus savivaldybių administracijose, administravimo subjektuose ir valdomose įmonėse, jos prižiūri, ar efektyviai valdomas ir naudojamas savivaldybių turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomi savivaldybių biudžetai. Be to, SKAT savivaldybių taryboms teikia išvadas dėl audito rezultatų ir kitas išvadas, reikalingas sprendimams priimti.

„Peržiūrėję 9 finansinius (teisėtumo) ir 5 veiklos auditus, nepaisant to, kad nustatėme trūkumų, stebime gerėjančią finansinių (teisėtumo) auditų kokybę. Veiklos auditams atlikti pagal tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartų keliamus reikalavimus vis dar trūksta praktinių įgūdžių. Pastebėjome, kad atliekant tiek finansinius (teisėtumo), tiek veiklos auditus pagrindinis trūkumus lemiantis veiksnys – netinkamai suplanuotos audito procedūros. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes tinkamai suplanuotos audito procedūros sudaro galimybę surinkti visus reikiamus audito įrodymus ir nustatyti, kokių veiksmų tikslinga imtis nustatytoms problemos spręsti“, – teigė audito metodologijos patarėja Akvilė Dovydaitytė.

Siekiant, kad savivaldybėse atliekami auditai būtų kokybiški, patikimi ir atitiktų tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir tarptautinius audito standartus, Valstybės kontrolė kaip ir kasmet tęs mokymų ciklą auditus atliekantiems SKAT darbuotojams. Atsižvelgiant į peržiūros rezultatus, šiemet mokymuose daugiau dėmesio bus skirta veiklos auditui.
 

Su išorinių peržiūrų apibendrinimo ataskaita „Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų kokybės kontrolės sistemų ir atliktų auditų išorinių peržiūrų rezultatai“ galima susipažinti čia.


Komentarams: 
Akvilė Dovydaitytė
Audito metodologijos patarėja
mob. 8 608 93 879, el. p. akvile.dovydaityte@valstybeskontrole.lt

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę atlyginimo dalįLietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas. Nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės atliktas pensijų sistemos pokyčių vertinimas.

Praėjusiais metais 615,6 tūkst. asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Šioms pensijoms išleista 3 067,6 mln. Eur. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau Estija, Latvija ir Bulgarija).

Pensijų sistemos vertinimą atlikę auditoriai teigia, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims. 2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.

„Asmenų, sumokėjusių daugiau socialinio draudimo įmokų, pajamų pakeitimo normos senatvėje yra mažesnės, lyginant su tais, kurie sumokėjo mažiau įmokų. Pernai 36,1 proc. p. pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. Eur, nei uždirbusių iki 500 Eur. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų, svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – sako Eivida Šlamė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė.

Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo realią naudą dalyviams išėjus į pensiją ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui. 2021 m. beveik pusė II pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. III pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasak auditorių, darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo būsimai pensijai: 2021 m. įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių. Siekiant sukaupti pensijų fonde didesnę sumą, gauti didesnes pajamas senatvėje ir išlaikyti artimas turėtoms iki pensijos gyvenimo sąlygas, svarbu nuosekliai mokėti įmokas, o tai galėtų paskatinti informacijos viešinimas apie realias išmokas dalyviams išėjus į pensiją ir didesnis darbdavių įsitraukimas.

  
Vertinimo ataskaita: Pensijų sistemos pokyčių vertinimas


Komentarams: 
Eivida Šlamė, 
Veiklos audito 4-iojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 756, el. p. eivida.slame@valstybeskontrole.lt


    

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę atlyginimo dalį

Nuorodos

Nuorodos