Šiandien Valstybės kontrolė kartu su Finansų ministerija sukvietė savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (SKAT) bei savivaldybių finansinę apskaitą tvarkančius darbuotojus į praktinę konferenciją „Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų kokybė: audito įžvalgos ir VSAFAS naujovės“.
  
Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama finansinių ataskaitų kokybei, apskaitos praktikai ir savivaldybių fiskalinei drausmei.  
  
Valstybės kontrolės auditoriai renginio metu pristatys 2025 metų nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių finansinių auditų rezultatus, dažniausiai pasitaikančias apskaitos klaidos ir aptars būdus, kaip jų išvengti. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistai pristatys Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, įžvalgas dėl fiskalinės drausmės taisyklių vertinimo.
  
„Patikima apskaita, kokybiški duomenys ir fiskalinė drausmė nėra vien atskaitomybės reikalavimas. Jie yra būtina sąlyga atsakingiems sprendimams priimti. Savivaldybės kasdien sprendžia, kaip valdyti turtą, planuoti investicijas ir užtikrinti paslaugas gyventojams, todėl šie sprendimai turi būti grindžiami patikima informacija. Kuo stipresnė duomenų kokybė ir atskaitomybės kultūra, tuo didesnis pasitikėjimas viešaisiais finansais ir institucijų priimamais sprendimai“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
„Tikslūs ir patikimi finansiniai duomenys svarbūs planuojant, vertinant rizikas ir priimant sprendimus, o finansinės ataskaitos, biudžeto vykdymo ataskaitos yra ne tik techninis dokumentas – tai viešojo sektoriaus atsakomybės visuomenei išraiška, rodanti konkrečios įstaigos, įstaigų grupės, savivaldybės ir visos valstybės finansinę būklę, veiklos rezultatus, jų kitimą, leidžianti vertinti, kokią įtaką vieni ar kiti sprendimai daro valstybės finansams“, – sveikindama konferencijos dalyvius pažymėjo finansų viceministrė Rūta Carik. Ji pabrėžė: „Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad Lietuvos viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės kokybinė branda yra puikiai vertinama tarptautiniu mastu. Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) priskiria Lietuvą prie pavyzdinių šalių, kurių finansinė apskaita yra tvarkoma pagal kaupimo principą ir pagal pritaikytus tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus.“
  
Valstybės kontrolės atlikti 2025 metų pagrindinių valstybės finansinių ataskaitų auditai parodė, kad svarbiausiuose valstybės ataskaitų rinkiniuose reikšmingų iškraipymų randama jau keturioliktus metus iš eilės. Nuolat pasikartojančios turto apskaitos klaidos yra susijusios su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Viešasis sektorius valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti.
  
Kita svarbi konferencijos tema – savivaldybių fiskalinė drausmė. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia savivaldybėms daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl, pasak Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistų, svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų.
  
Antroje renginio dalyje Finansų ministerijos atstovai pristatys naujausius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (VSAFAS) bei susijusių teisės aktų pakeitimus ir aptars jų taikymą savivaldybėse.
  
Ši praktinė konferencija – antroji, tęsiant Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos bendradarbiavimą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus finansinės informacijos kokybę. Šįkart dėmesys buvo sutelktas į savivaldą – savivaldybių finansininkus ir SKAT kontrolierius, kurie vertina duomenų patikimumą bei savivaldybių finansų valdymą.

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]

Spalio 1-ąją minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribos. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų galimybės mokytis visą gyvenimą Lietuvoje tebėra ribotos ir netolygios. 2024 m. mokėsi tik 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje – 9,8 proc.

„Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis ar naujos žinios. Tai tiesioginis įrankis žmogui išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o esant norui – ilgiau išlikti darbo rinkoje. Kartu tai ir stiprus priešnuodis vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemai. Audito duomenys atskleidžia, kad vienišumą šalyje jaučia net 35 procentai senjorų, tačiau ši rizika vis dar lieka valstybės strategijų šešėlyje. Todėl svarbu, kad mokymosi galimybės būtų prieinamos ne tik aktyviausiems ir labiausiai motyvuotiems, bet  visiems vyresnio amžiaus asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenamosios vietos ar turimų galimybių“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Mokymosi galimybės ne visiems vienodos 
  
Audito duomenimis, vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 Eur mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių, 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus galėjo patekti tik už juos susimokėję patys. 
  
EBPO duomenimis, mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 34 proc. Atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių ES.
  
Mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis. Savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė atliekama itin retai – audito metu tik 5 iš 60 savivaldybių pateikė suaugusiųjų mokymosi tyrimų dokumentus, o vyresnių gyventojų poreikiai vertinti vos dvejose iš jų. 
  
Svarbų vaidmenį vyresnio amžiaus žmonių švietime atlieka trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kurių veiklose skirtingose savivaldybėse dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių. TAU siūlo sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklas, o skaitmeninis bei finansinis raštingumas išlieka tarp mažiausiai išplėtotų sričių..
  
Be to, net 67 proc. TAU nurodė, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo jiems trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti tinkamas patalpas ir įrangos prieinamumą, ypač kaimiškose vietovėse. Todėl dalis vyresnio amžiaus asmenų neturi galimybių dalyvauti mokymuose, paslaugos pasiekia daugiausiai aktyvius, motyvuotus ir išsilavinusius asmenis, o socialiai atokesnės ir mažiau aktyvios grupės lieka nepasiekiamos.
  
Taip pat yra vykdomas 65+ m. asmenims skirtas projektas „Mokymosi galimybių senjorams plėtra“, tačiau mokymai prieinami tik TAU nariams, o ne visiems vyresnio amžiaus asmenims. Mokymų aprėptis nedidelė, nes gali dalyvauti iki 5 proc. visų TAU narių.
  
Ką pakeistų rekomendacijų įgyvendinimas?
  
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į švietimo ir mokymosi veiklas. Tarp siūlomų pokyčių – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą mokymuisi per „Kursuok“, sistemoje numatyti aktyviam senėjimui pritaikytų mokymosi programų prioritetą ir keisti TAU bei kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį iš projektinio į individualų asmens mokymosi krepšelį. Taip pat rekomenduota daugiau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes bei naudą.
  
Įgyvendinus šiuos pokyčius, vyresniems žmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinktis mokymąsi pagal savo poreikius, o mokymosi galimybės galėtų būti labiau orientuotos ne tik į dalyvių skaičių, bet ir į tai, kokią naudą žmogui suteikia įgytos žinios ir kompetencijos kasdieniame gyvenime, bendruomeninėje veikloje ar darbo rinkoje.
  
ŠMSM teigimu, dalis rekomendacijų dėl prioritetinių sričių aktyvaus senėjimo skatinimui „Kursuok“ sistemoje numatymo ir individualaus mokymosi krepšelio modelio sukūrimo šiuo metu negali būti įgyvendintos dėl papildomų asignavimų poreikio. Taip pat ministerija neįsipareigoja siekti pamatuojamų rezultatų didinant vyresnio amžiaus asmenų informuotumą apie švietimo ir mokymosi galimybes bei naudą jų aktyvumui, emocinei būklei ir sveikatai.

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Per artimiausią pusmetį laiku turėtų būti įgyvendintos 23 didelės svarbos Valstybės kontrolės rekomendacijos. Jų įgyvendinimas turėtų padėti spręsti gyventojams teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės, valstybės veiklos planavimo, viešojo sektoriaus valdymo, saugumo ir kitus svarbius klausimus.

Tarp svarbiausių laukiamų pokyčių – ir sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės ilgalaikiam finansiniam ir energetiniam atsparumui: naujo Nacionalinio pažangos plano suderinimas su valstybės finansinėmis galimybėmis, aiškiais principais grindžiamas valstybės rezervų kaupimas ir valdymas bei duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo.
  
„Valstybės atsparumas neatsiranda krizės įkarštyje – jis kuriamas iš anksto, tiksliai įvertinus rizikas ir sukaupus tvarius rezervus. Šiandien atidėtas ar neryžtingas žingsnis krizės atveju neišvengiamai virstų mūsų šalies pažeidžiamumu. Neturime prabangos švaistyti laiko, todėl artimiausio pusmečio prioritetais turi tapti reali valstybės atsparumą stiprinanti viešojo sektoriaus lyderystė“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nacionalinio pažangos plano tikslai turi būti susieti su valstybės finansinėmis galimybėmis 
  
Vienas svarbiausių laukiamų pokyčių – naujas 2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas, kuris bus labiau orientuotas į svarbiausius šalies pokyčius, reformas ir proveržio sritis, sutelkiant tam reikalingas institucijų pastangas ir finansavimą. Valstybės kontrolės parengtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad toks planavimas leistų efektyviau planuoti ir naudoti valstybės išteklius, orientuotis į rezultatus ir nuosekliau vertinti pasiektą pažangą. 
  
Valstybės rezervai turi būti valdomi remiantis aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu
  
Ne mažiau svarbus ilgalaikiam valstybės atsparumui – finansinių rezervų kaupimas ir naudojimas, padedantis valstybei išlikti atspariai ištikus ekonominiams, geopolitiniams bei kitiems sukrėtimams. Ataskaitoje išskiriama, kad būtina aiškiai nustatyti, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turi būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje. 
  
Finansinių rezervų planavimas turi būti grindžiamas rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais bei naudojimo prioritetais. Finansų ministerija Valstybės kontrolę informavo, kad jau atlikta tarptautinės praktikos analizė ir rengiami pasiūlymai dėl naujo finansinių rezervų formavimo ir valdymo modelio.   
  
Atskirai svarbus ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų planavimas. Kad iškilus būtinybei atsargos gyventojus pasiektų laiku, turi būti sukurta nuosekli, rizikomis pagrįsta valstybės rezervo planavimo ir formavimo sistema. Tam turi būti įvertintas ekonomiškai efektyviausias maisto atsargų kaupimo būdas, nustatytos rezervavimo kainos, įvertinti tiekėjų pajėgumai ir kitos tinkamam valstybės rezervo formavimui būtinos sąlygos. Valstybės rezervo formavimas taip pat turi būti suderintas su mobilizaciniais ir karinės gynybos poreikiais, į šį procesą įtraukiant Krašto apsaugos ministeriją.
  
Reikalingas galutinis sprendimas dėl jūrinio vėjo parko
  
Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimas jau perduotas bendrovei UAB „Offshore wind farm 1“ – jai perleistos reikalingos teisės ir įsipareigojimai, taip aiškiau nustatant atsakomybę už projekto eigą.   
  
UAB „Ignitis renewables“, pasitelkusi išorės ekspertus, atliko projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizę bei įvertino pagrindines rizikas ir įgyvendinimo scenarijus. Vis dėlto konkretus sprendimas dėl projekto tęstinumo ir realių jo terminų dar nepriimtas. Todėl artimiausiu pusmečiu laukiamas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimo.
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]