Kaip mažinti šešėlinę ekonomiką ir kartu spartinti šalies ekonomikos augimą? Apie tai šiandien Prezidentūroje diskutavo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrais, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ILTE vadovais.
  
Susitikime aptartos priemonės, galinčios padėti mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti valstybės biudžeto pajamas ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos augimui.
  
Valstybės kontrolierė I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad augant gynybos, socialiniams ir kitiems valstybės poreikiams vis svarbesnis tampa klausimas, kaip užtikrinti jiems finansuoti reikalingas tvarias pajamas. Valstybės kontrolės, vykdančios ir nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimai rodo, kad didėjant ilgalaikiams valstybės įsipareigojimams auga ir spaudimas viešiesiems finansams. Todėl svarbu ne tik mažinti šešėlinę ekonomiką, bet ir kritiškai įvertinti mokestines lengvatas bei užtikrinti tvarius valstybės pajamų šaltinius.
  
Planuojamos naujos biudžeto pajamos iš šešėlio mažinimo turi turėti tvirtą, skaičiavimais grįstą pagrindą. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, skolai artėjant prie 60 proc. BVP ribos (2029 m. skola gali siekti 55,3 proc. BVP), fiskalinė erdvė ateities iššūkiams sparčiai traukiasi, todėl erdvės nepagrįstiems lūkesčiams tiesiog nėra.
  
„Augančių valstybės poreikių negalime ilgą laiką finansuoti skolindamiesi. Turime užtikrinti stabilias pajamas – mažinti šešėlį, kritiškai vertinti mokestines lengvatas ir kartu kurti sąlygas ekonomikai augti. Kuo stipresnė ir produktyvesnė ekonomika, tuo daugiau galimybių tvariai finansuoti valstybės prioritetus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Biudžeto pajamų reikia ieškoti tarp esamų lengvatų
  
Valstybės kontrolierė pasiūlė išspręsti lengvatinio pelno mokesčio tarifo iki 300 tūkst. eurų apyvartos problemą. Absoliuti 300 tūkst. eurų apyvartos riba smulkiajam verslui kartu su 10 procentinių punktų atotrūkiu tarp lengvatinio (7 proc.) ir standartinio (17 proc.) tarifo veikia kaip tiesioginis šešėlio generatorius. Tai skatina verslą riboti apyvartą arba dirbtinai skaidyti įmones. Mokesčių lengvatos privalo skatinti skaidrų augimą, o ne kurti barjerus plėtrai. Tokia lengvata kenksminga tiek valstybės biudžetui, tiek ekonomikai, nes sukuria paskatas įmonėms neaugti.
 
Ekonomikos augimui – dar neišnaudotas inovacijų potencialas
  
Siekiant spartesnio šalies ekonomikos augimo išskirtinė atsakomybė tenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Būtent nuo jos strateginės lyderystės, sprendimų greičio ir ambicijos tiesiogiai priklauso BVP augimas, darbo našumo didinimas bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtra. Ministerijos veiksmai ir rezultatai šiandien privalo būti po padidinamuoju stiklu – laiko procesiniam delsimui ar neefektyviam lėšų įveiklinimui valstybė tiesiog neturi. 
  
Valstybės kontrolės audito „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad Lietuva dar neišnaudoja viso inovacijų potencialo.  2024 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje sudarė 825,3 mln. Eur, arba 1,05 proc. BVP. Verslo MTEP išlaidos 2022–2024 m. sumažėjo nuo 0,53 iki 0,43 proc. BVP. 
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį inovacijoms buvo numatytos 174 finansavimo priemonės, kurių bendra vertė siekė beveik 3 mlrd. Eur (2 982,1 mln. Eur). Tačiau auditas parodė, kad atskiros priemonės nesudaro nuoseklios inovacijų skatinimo sistemos. Todėl siekiant, kad inovacijos labiau prisidėtų prie ekonomikos ir produktyvumo augimo, svarbu vertinti ne tik skiriamo finansavimo apimtį, bet ir tai, kokį rezultatą šios investicijos sukuria.
  
Inovacijų politikos įgyvendinimo efektyvumui padidinti ministerija turi įgyvendinti šias Valstybės kontrolės rekomendacijas:

1. Finansavimo priemones nustatyti remiantis realiais verslo poreikiais ir pereiti prie integruoto inovacijų grandinės modelio – užtikrinti nuoseklų paramos tęstinumą nuo laboratorinės idėjos iki realaus produkto eksporto rinkose.
2. Supaprastinti mokesčių lengvatų administravimą (taikant standartizuotus įkainius) bei proaktyviai padėti verslui patentavimo procesuose.
3. Įdiegti realius inovatyvių viešųjų pirkimų rizikos pasidalijimo mechanizmus, kad viešasis sektorius veiktų kaip inovacijų katalizatorius ir nebijotų pirkti drąsių, pažangių sprendimų.
4. Sumažinti administracinę naštą mažinant perteklinių dokumentų reikalavimus – būtina užtikrinti sklandų duomenų pasikeitimą tarp institucijų, kad įmonėms, siekiančioms pasinaudoti MTEP lengvatomis, nereikėtų teikti dubliuojančių dokumentų ir pažymų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei Inovacijų agentūrai.
5. Užtikrinti informacijos prieinamumą vieno langelio principu – verslas neturi klaidžioti tarp šešių skirtingų informacijos kanalų.

Šešėlinės ekonomikos mažinimas gali padėti didinti valstybės pajamas jau artimiausiu laikotarpiu, tačiau ilgalaikes valstybės finansines galimybes lems ir spartesnis ekonomikos bei produktyvumo augimas. Todėl, siekiant tvarių viešųjų finansų, sprendimų reikia abiejose srityse.
  
  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

 
Nuotrauka:  Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus)

Kokias paslaugas valstybė turėtų garantuoti nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir kur yra riba tarp jų prieinamumo bei ekonominio efektyvumo?
  
Apie tai Regioninės politikos forume Šeduvoje diskutavo valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė. Forumą organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra.
  
Diskusijoje „Būtinųjų paslaugų pasiekiamumas atokiose ir kaimiškose vietovėse. Kas yra optimalu?“ kartu dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Lietuvos banko, savivaldos ir bendruomenių atstovai. Forume ieškota atsakymo, kaip suderinti gyventojų poreikius su ribotais valstybės, savivaldybių ir verslo ištekliais.
  
Valstybės kontrolės auditai ne kartą parodė, kad galimybės gauti viešąsias paslaugas Lietuvoje vis dar priklauso nuo gyvenamosios vietos. Viena iš audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ išvadų – socialinė apsauga senatvėje negali būti „geografinė sėkmė“. Forume keltas platesnis klausimas: ar galime valstybės mastu susitarti, kurios paslaugos turi būti prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, ir kaip jų prieinamumą vertinsime?
  
„Efektyvumas nėra vien mažiausia paslaugos teikimo kaina. Jei sutaupome uždarydami paslaugą vienoje vietoje, bet žmogui dėl to tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų, dalį kaštų tiesiog perkeliame jam. Todėl turime vertinti ne tik, kiek kainuoja paslaugą teikti, bet ir ar žmogus realiai gali ją pasiekti“, – sako valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė.
  
Optimizuoti – nebūtinai reiškia uždaryti
  
Paslaugų tinklo efektyvumas negali būti vertinamas vien pagal jo išlaikymo kainą. Sutelkę paslaugas didesniuose centruose galime sumažinti jų teikimo sąnaudas, tačiau daliai gyventojų išauga kelionės laikas ir išlaidos. Todėl svarbu vertinti visą sprendimo poveikį.
  
Fizinę paslaugų vietą gali papildyti skaitmeninės ir mobilios paslaugos, pavėžėjimas ar kiti sprendimai. Tačiau svarbiausia vertinti rezultatą – ar žmogus iš tiesų gali pasinaudoti jam reikalinga paslauga. Tai ypač aktualu tiems, kurių galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ar savarankiškai nuvykti į kitą miestą yra ribotos.
  
Paslaugų prieinamumas – ir regionų gyvybingumo klausimas
  
Būtinųjų paslaugų prieinamumas yra viena iš sąlygų, lemiančių, ar žmonės renkasi regione gyventi, dirbti ir kurti savo ateitį. Todėl sprendimai dėl paslaugų tinklo turėtų būti vertinami ne tik pagal tai, kiek jie kainuoja šiandien, bet ir kokį poveikį regionui turės ateityje.
  
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Nuotrauka – renginio organizatorių, fotografas Rytis Šeškaitis.

Praėjus daugiau nei trejiems metams po Valstybės kontrolės audito „Komunalinių atliekų tvarkymas“, įgyvendintos dvi iš septynių pateiktų rekomendacijų. Svarbiausi pokyčiai dar priešakyje: daugiau atliekų turi būti perdirbama, o ne sudeginama ar šalinama sąvartynuose, gyventojams turi būti sudarytos geresnės sąlygos rūšiuoti, o atliekų tvarkymas planuojamas ir vertinamas remiantis patikimais duomenimis.

„Pastarieji rezonansiniai atliekų tvarkymo atvejai Vilniuje primena, kad pavienės krizės dažnai yra neefektyviai veikiančios sistemos pasekmė. Perdirbti tinkamos atliekos Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose, užuot grąžinus jas į ekonomiką. Kad situacija keistųsi, būtina laiku plėtoti maisto, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo infrastruktūrą, didinti perdirbimo pajėgumus ir užtikrinti patikimus duomenis sprendimams priimti. Sistema turi sudaryti sąlygas rūšiuoti, tačiau ir patys gyventojai turi tomis galimybėmis naudotis aktyviau, nes per daug perdirbti tinkamų atliekų vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Rūšiuojame daugiau, tačiau perdirbama vis dar per mažai
  
Nors gyventojai rūšiuoja vis aktyviau, didelė dalis perdirbti tinkamų atliekų vis dar prarandama – jos patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir galiausiai yra sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose.
  
2023 m. auditas parodė, kad nors 2016–2021 m. rūšiuojančių gyventojų dalis išaugo nuo 40 iki 60 proc., į mišrias komunalines atliekas vis dar patekdavo daug perdirbti tinkamų atliekų – pakuotės ir kitos antrinės žaliavos sudarė apie trečdalį jų kiekio. 2021 m. mišriose komunalinėse atliekose jų buvo 240,2 tūkst. tonų, tačiau perdirbti paruošta tik 8,5 proc. atliekų. Didžioji dalis buvo sudeginta arba išvežta į sąvartynus. Auditas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp savivaldybių organizuojant atliekų tvarkymą. Vidutinės mėnesio išlaidos vienam gyventojui siekė nuo 0,8 Eur Rokiškio rajone iki 4 Eur Molėtų rajone, o 19 savivaldybių atliekų surinkimo paslauga buvo užtikrinama ne visiems gyventojams.
  
Po audito – pirmieji konkretūs pokyčiai
  
Po Valstybės kontrolės audito jau matomi pirmieji konkretūs pokyčiai. Visose 60 savivaldybių pradėti taikyti vienodi kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar gyventojams užtikrinama atliekų tvarkymo paslauga. Tai sudaro prielaidas vienodžiau vertinti paslaugos prieinamumą visoje Lietuvoje.
  
Sustiprinta ir importuojamų komunalinių atliekų kontrolė – numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad importuojamos komunalinės atliekos būtų perdirbamos, o ne deginamos ar šalinamos sąvartynuose.
  
Didesniam atliekų perdirbimui būtini darbai dar nebaigti
  
Vienas svarbiausių dar laukiančių pokyčių – didesnis komunalinių atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. Audito metu šalyje per metus buvo perdirbama 596 tūkst. tonų, arba 44,33 proc. komunalinių atliekų. Įgyvendinant audito rekomendacijas, siekiama iki 2029 m. pabaigos sudaryti galimybes papildomai perdirbti 128,2 tūkst. tonų atliekų per metus. Tam turi būti atnaujinta ir išplėsta atliekų perdirbimo infrastruktūra, kad būtų galima daugiau perdirbti tekstilės, baldų, plastiko, pakuočių, biologinių, elektronikos ir kitų atliekų.
  
Atliekų tvarkymui vis dar trūksta duomenų
  
Patikimi ir palyginami duomenys būtini norint matyti, kaip savivaldybėse ir regionuose tvarkomos komunalinės atliekos ir kur reikia pokyčių. Po audito parengtos gairės, kaip Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) pildyti ir teikti metines ataskaitas apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas savivaldybėse ir regionuose. Taip pat atnaujintos duomenų teikimo formos GPAIS ir pakeista informacijos teikimo tvarka. Tačiau metines ataskaitas už 2025 m. pateikė ne visos savivaldybės.
  
Visų šalies savivaldybių duomenys leistų tiksliau vertinti atliekų srautus, planuoti reikalingus pajėgumus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl visos atliekų tvarkymo sistemos.
  
Nors auditas baigtas 2023 m., rekomendacijų stebėsena tęsiama
  
Valstybės kontrolė toliau stebės, kaip įgyvendinamos audito rekomendacijos ir ar pasiekiami suplanuoti pokyčiai. Išsamią informaciją apie kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo pažangą galima rasti Valstybės kontrolės rekomendacijų stebėsenos puslapyje.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Komunalinių atliekų tvarkymas  
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]