Siekiant rezultatyvesnės pagalbos krizinėse situacijose esantiems asmenims, būtina proaktyviau juos identifikuoti, geriau užtikrinti teisinę ir psichologinę pagalbą ir didinti jos fizinį pasiekiamumą ir veiksmingumą, o šią pagalbą ir kitas teikiamas paslaugas viešinti plačiau. Tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas „Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla“.

„Mūsų visuomenė yra stipri tiek, kiek jaučiasi saugūs pažeidžiamiausi jos nariai. Todėl labai svarbu pastebėti tuos žmones, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir laiku imtis reikiamų veiksmų, kad jiems padėtume. Tačiau, jei pats asmuo pagalbos neprašo arba nežino, kur kreiptis, padėti jam tampa sudėtinga“, – sako Rasa Rakauskienė, audito grupės vadovė.

37 proc. savivaldybių 2019–2021 m. netaikė proaktyvių priemonių, kad identifikuotų tuos asmenis, kuriems būtina pagalba. 15 proc. savivaldybių ir 80 proc. specializuotos kompleksinės pagalbos centrų taikė praktiką, kai ieškoma asmenų, galimai esančių krizinėse situacijose, ir analizuojama, kam ir kokia pagalba yra reikalinga.

Visais atvejais, kai į savivaldybes ar specializuotos kompleksinės pagalbos centrus žmonės kreipėsi dėl krizinių situacijų ar smurto artimoje aplinkoje, jiems pagalbos poreikis buvo nustatomas individualiai, tačiau pagalba krizinėse situacijose esantiems asmenims nepakankamai užtikrina jų minimalius poreikius, trūksta psichologinės ir teisinės pagalbos. Centruose, teikiančiuose pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nuketėjusiems asmenims, 2021 m. tik 14 proc. asmenų gavo psichologo, 10 proc. – teisininko paslaugas. Trūksta kontaktinių paslaugų, pagrindinė pagalbos teikimo forma – pokalbiai telefonu. Kai kurias teritorijas aptarnaujantys centrai nuo jų yra nutolę daugiau nei 50 km, tačiau pavėžėjimo paslaugos pagalbos ieškantiems asmenims nėra numatytos.

Pasak auditorių, nėra sudarytos galimybės visiems asmenims, siekiantiems keisti savo smurtinį elgesį, tą padaryti – nėra aišku, kaip patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuojamas smurtinio elgesio keitimo programas, kurios šiuo metu yra vykdomos tik 17-oje savivaldybių.

Pagalbos krizinėse situacijose esantiems asmenims stebėsena turėtų leisti pamatuoti pasiektus rezultatus, tačiau 80 proc. savivaldybių, 58 proc. pagalbą teikiančių įstaigų ir visi specializuotos kompleksinės pagalbos centrai kol kas nevertino teikiamos pagalbos veiksmingumo.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, iki 2026 m. du kartus daugiau asmenų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, gaus psichologo, 1,5 karto daugiau – teisininko pagalbą.

  
Valstybinio audito ataskaita: Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla

Komentarams: 
Rasa Rakauskienė,
Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 609 52 504, el.p. rasa.rakauskiene@valstybeskontrole.lt

Didžioji dalis audituotų rodiklių, kuriuos turime pasiekti norėdami gauti pirmąjį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansinį įnašą, pasiekti kaip įsipareigota Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendime, tačiau dėl šešių rodiklių dar reikia pasistengti. Tai rodo Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimas“.

Iš viso Lietuvai numatyta skirti 2 224 mln. Eur šios ES paramos lėšų. Siekdami gauti finansinę paramą, įsipareigojome įgyvendinti nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir pasiekti 191 rodiklį iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Pirmajam 565 mln. Eur finansiniam įnašui gauti už pasiektus 33 rodiklius mokėjimo prašymas pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d.

Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmeninimu, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga.

20 iš 26 audituotų pirmojo mokėjimo prašymo rodiklių pasiekti pagal ES Tarybos sprendime sutartus įsipareigojimus, tačiau trys iš jų gali neduoti laukto poveikio, įgyvendinant Lietuvai svarbias reformas, susijusias su netaršių transporto priemonių skatinimu, mokesčių sistemos subalansavimu. Likusių šešių audituotų rodiklių pasiekimas dar turėtų būti tobulinamas.

„Siekiant, kad visi rodikliai būtų pasiekti pagal ES Tarybos sprendime sutartus įsipareigojimus ir Lietuva veiksmingai įgyvendintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformas, dar turime įgyvendinti pokyčius darnaus judumo skatinimo, viešojo sektoriaus skaitmeninimo, mokymosi visą gyvenimą, ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo srityse“, – teigia Augustė Purlienė, audito grupės vadovė.

Ministerijų vidaus kontrolės priemonės, turinčios mažinti riziką nepasiekti rodiklių, yra tobulintinos, tačiau, pasak auditorių, šiuos trūkumus kompensuoja specialiai sukurtos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano valdymo ir kontrolės sistemos priemonės.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, padidės galimybės įgyvendinti reformų tikslus, orientuotus į darnaus judumo skatinimą, viešojo sektoriaus skaitmeninimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

  
Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimas

Komentarams: 
Augustė Purlienė,
Atitikties audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 609 52 421, el.p. auguste.purliene@valstybeskontrole.lt

Šiandien įvyko pirmasis Valstybės kontrolės atstovų ir viešojo sektoriaus finansinės apskaitos specialistų, kurių parengtos ataskaitos konsoliduojamos į valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, susitikimas. Jame buvo analizuojamos 2021 metų finansinių ataskaitų rinkiniuose dažniausiai pasitaikiusios apskaitos klaidos, siekiant užtikrinti, kad ateityje viešojo sektoriaus finansinė apskaita būtų kokybiškesnė. Susitikime taip pat aptarta, kaip įgyvendinti Viešojo sektoriaus apskaitos įstatymu priimtus pakeitimus – paankstintą 2023 finansinių metų ataskaitų sudarymą ir jų auditą.

Antrus metus iš eilės Valstybės kontrolė, atlikusi svarbiausių valstybės finansinių ataskaitų rinkinių (2021 metų nacionalinio ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio) auditus, teikia neigiamą auditoriaus nuomonę.

Sveikindamas gausiai susirinkusius finansinės apskaitos specialistus, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pabrėžė jų darbo svarbą ir prasmę valstybei: tinkamai parengta atskaitomybė padeda ne tik įvertinti įstaigos veiklą, bet ir atskleisti trūkumus bei numatyti priemones jiems pašalinti, efektyviai naudoti valstybės išteklius. 

Susitikimo iniciatorės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovės Danguolės Krištopavičienės teigimu, vieno svarbiausių valstybės duomenų šaltinių – finansinių ataskaitų – kokybė pagerėtų, jei, įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, valstybės įstaigose būtų supaprastinami ir suvienodinami apskaitos procesai, vidaus kontrolės sistemos veiktų efektyviai, o metodinė pagalba būtų sisteminė ir suteikiama laiku. 

„Tikimės, kad šis seminaras-diskusija tarp kolegų suteiks kokybinį postūmį ir kitąmet valstybės finansinių ataskaitų duomenys rodys teisingą (teisingesnį) vaizdą apie valstybės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Paskelbus registraciją, visos vietos užsipildė per porą valandų, taigi tokio susitikimo su auditoriais poreikis yra didžiulis. Tad nutarėme organizuoti daugiau susitikimų su visais norinčiais“, – teigė Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė.