Lapkričio 12 d. Valstybės kontrolėje įvykusioje konferencijoje „Grupės auditas viešajame sektoriuje: pokyčiai ir gairės sklandžiam bendradarbiavimui“ auditorių bendruomenė, Finansų ministerijos bei savivaldos atstovai apsvarstė esminius 2026 m. viešojo sektoriaus atskaitomybės ir audito reglamentavimo pokyčius.
  
Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys apima daugiau nei 3,1 tūkst. viešojo sektoriaus ir valstybės bei savivaldybių valdymo subjektų, kurių valdomas turtas, remiantis Valstybės kontrolės atlikto 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatais, viršija 90 mlrd. Eur, o įsipareigojimai – siekia beveik 40 mlrd. Eur.
  
Renginyje, kurį organizavo Valstybės kontrolė kartu su Lietuvos auditorių rūmais (LAR), akcentuota, kad siekiant užtikrinti patikimą šių duomenų visumą, skaidresnį viešųjų išteklių valdymą bei aukštesnę audito kokybę, itin svarbus sklandus visų audito procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas bei savalaikis keitimasis auditams būtina informacija.
  
„Kai sprendžiame, ką valstybė gali sau leisti, turime patikimai žinoti, kokį turtą turime ir kokius įsipareigojimus jau esame prisiėmę. Rengiant 2026 metų ataskaitas, į jas pirmą kartą bus įtraukti ir valdžios sektoriui priskirtų valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių duomenys. Visuomenė matys išsamesnį valstybės finansų vaizdą. Mūsų, auditorių, pareiga – nepriklausomai įvertinti, ar šiuo vaizdu galima pasitikėti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienu svarbiausių konferencijos klausimų tapo 2026 metų viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės pokyčiai ir jų įgyvendinimas praktikoje. Renginio metu Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė apžvelgė teisinį reglamentavimą, subjektų prievoles teikti duomenis, įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius bei pateikė praktinių patarimų perėjimui prie naujų reikalavimų.
  
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas grupės audito procesui ir sklandžiam grupės auditoriaus bei komponentų auditorių bendradarbiavimui. Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė ir Inovacijų ir metodologijos departamento metodologė Lina Venckūnaitė pristatė nacionalinio ataskaitų rinkinio ir valstybės ataskaitų rinkinio finansinių auditų metodinius reikalavimus, aptarė auditų eigą, bendradarbiavimo su komponentų auditoriais gaires ir ankstesnių auditų praktikoje išryškėjusius iššūkius.
 
Lietuvos auditorių rūmų atstovas, „Deloitte Lietuva“ partneris Simonas Rimašauskas pasidalijo įžvalgomis apie efektyvų įmonių pasiruošimą audito procesui bei esminius praktinius jo aspektus.
  
Konferenciją užbaigusioje diskusijoje dalyviai aptarė konkrečius klausimus, kylančius taikant naujus reikalavimus, dalijosi patirtimi ir ieškojo sprendimų, kurie padėtų stiprinti skirtingų audito proceso dalyvių bendradarbiavimą.
  
Valstybės kontrolės ir LAR inicijuotas dialogas sudarė galimybę skirtingoms audito ir atskaitomybės procese dalyvaujančioms šalims iš anksto aptarti laukiančius pokyčius ir praktinius jų įgyvendinimo aspektus. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad viešojo sektoriaus finansinė atskaitomybė būtų ne tik tinkamai parengta, bet ir patvirtinta nepriklausoma auditoriaus nuomone.

Efektyvus valstybės lėšų naudojimas gynybos ir kituose sektoriuose, veiksminga pažeidimų prevencija viešuosiuose pirkimuose ir atsakingas viešųjų išteklių valdymas neatsiejamas nuo nuoseklaus institucijų bendradarbiavimo bei keitimosi informacija. Šios pagrindinės temos aptartos šiandien vykusiame Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės vadovų bei ekspertų susitikime.
  
Keturių institucijų atstovai apžvelgė šių metų veiklos rezultatus prioritetiniuose sektoriuose ir pasidalino įžvalgomis dėl bendrų krypčių artėjančiais metais. Pabrėžta, kad organizacijų dalijimasis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir aktualia informacija yra būtinas siekiant laiku nustatyti galimas rizikas, užkirsti kelią pažeidimams ir užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų naudojimą tiek prioritetiniuose sektoriuose, tiek kitose vartotojams ir valstybei svarbiose srityse.
  
Daugiausia dėmesio susitikimo metu buvo skirta viešiesiems pirkimams gynybos sektoriuje. Didėjant jo finansavimui ir įsigijimų apimtims, ypač svarbu užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai, o viešuosiuose pirkimuose būtų tinkamai valdoma galimų pažeidimų, įskaitant kartelinius susitarimus, rizika.
  
Gynybos sektorius pastaruosius dvejus metus yra tarp Konkurencijos tarybos prioritetų. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, veda mokymus jos ir pavaldžių institucijų darbuotojams, vertina teisės aktų projektų įtaką konkurencijai.
  
Valstybės kontrolės atlikti auditai rodo, kad augantys gynybos finansavimo mastai kelia naujų reikalavimų pirkimų planavimui, stebėsenai, vidaus kontrolei ir specialistų pajėgumams. Todėl susitikime nemažai diskutuota, kaip užtikrinti tinkamą procesų valdymą.
  
Susitikimo dalyviai sutarė, kad sparčiai augant gynybos svarbai ir poreikiui operatyviai įgyvendinti valstybei reikšmingus projektus, itin aktualu ieškoti tinkamo balanso tarp veiksmingos priežiūros ir pirkimų procedūrų spartos . Akcentuota ir ekspertinės pagalbos bei konsultacijų reikšmė, ypač tais atvejais, kai būtina suderinti gynybos sektoriaus poreikį vykdyti pirkimus kuo operatyviau su šiems procesams keliamais skaidrumo, efektyvumo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimais.
  
Renginyje taip pat aptartas keitimasis duomenimis ir jų analizė viešųjų pirkimų srityje. Konkurencijos tarybai toks bendradarbiavimas padeda atpažinti galimus tiekėjų susitarimus ir užkirsti kelią pažeidimams. Organizacijos ekspertai kolegoms pristatė praktinius pavyzdžius, kaip gauti kitų institucijų duomenys padėjo išaiškinti draudžiamus tiekėjų susitarimus viešuosiuose pirkimuose.
  
„Mūsų institucijų funkcijos ir atliekami tyrimai turi nemažai sąlyčio taškų, todėl glaudesnis bendradarbiavimas leidžia apjungti skirtingas kompetencijas, dalytis turima informacija ir kuo anksčiau pastebėti galimas rizikas. Padėdami pirkimų organizatoriams tinkamai valdyti šias rizikas, prisidedame, kad valstybei reikalingos prekės bei paslaugos gynybos srityje būtų įsigytos kuo efektyviau panaudojant viešąsias lėšas“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
  
Susitikimo dalyviai sutarė toliau stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tobulinti tarpusavio informacijos mainų procesus, dalytis dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo patirtimi ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti skaidrius, konkurencingus bei efektyvius viešuosius pirkimus, kartu prisidedant prie racionalaus valstybės išteklių naudojimo.
  
  
Konkurencijos tarybos informacija

Didėjant gynybos finansavimo poreikiams, Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms tenka ieškoti sprendimų, kaip stiprinti saugumą, kartu išsaugant ekonomikos augimo galimybes ir tvarius viešuosius finansus. Vien didinti valstybės skolą – nėra ilgalaikis ar tvarus sprendimas. Tam būtini stabilūs pajamų šaltiniai, aiškūs išlaidų prioritetai ir fiskalinė drausmė. Tokios pagrindinės įžvalgos aptartos lapkričio 9 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Saugumas, ekonominis augimas ir tvarūs viešieji finansai: ar galime turėti viską?“.
  
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuotoje konferencijoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos ekspertai dalijosi patirtimi, kaip suderinti augančius gynybos finansavimo poreikius su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu.
  
„Stipriai gynybai reikia tvirto ilgalaikio finansinio pagrindo. Priimdami sprendimus šiandien, turime numatyti, kaip finansuosime prisiimtus įsipareigojimus po penkerių ar dešimties metų. Nuo ekonomikos augimo ir viešųjų finansų tvarumo priklauso mūsų galimybės nuosekliai stiprinti šalies saugumą ir užtikrinti kitas visuomenei svarbias paslaugas. Kitų šalių patirtis rodo, kad kuo ilgiau atidėliojami sprendimai dėl ilgalaikio finansavimo, tuo sudėtingesnių pasirinkimų prireikia ateityje“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Konferenciją moderavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas akcentavo būtinybę ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti šalies saugumą ir kartu išlaikyti valstybės galimybes vykdyti kitus svarbius įsipareigojimus. 
  
„Šalies saugumas pirmiausia reiškia kiekvieno žmogaus saugumą ir galimybę gyventi oriai bei užtikrintai. Todėl, stiprindami valstybės gynybą, turime nepamiršti, kad žmonėms ne mažiau svarbios prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kokybiškas švietimas, socialinis saugumas ir auganti gyvenimo kokybė. Mūsų pareiga – rasti pusiausvyrą tarp šių poreikių ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai tarnautų žmogui ne tik šiandien, bet ir ateityje. Tam būtinas atsakingas biudžeto planavimas, aiškūs prioritetai ir ilgalaikiai finansavimo sprendimai“, – pabrėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
  
Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais
  
Latvijos fiskalinės drausmės tarybos vadovas Jānis Priede pabrėžė, kad fiskalinis tvarumas yra svarbi nacionalinio atsparumo dalis. Pasak jo, laikinas fiskalinis lankstumas gali padėti skubiai investuoti į gynybą, tačiau nuolat didesnėms išlaidoms būtini ilgalaikiai finansavimo sprendimai. Latvijos patirtis rodo, kad didinant gynybos finansavimą svarbu ne tik rasti papildomų pinigų, bet ir nustatyti aiškius valstybės išlaidų prioritetus bei laikytis fiskalinės drausmės.
  
Apie panašius iššūkius kalbėjo ir Estijos fiskalinės tarybos vadovas Peter Lõhmus. Jo pristatytomis perspektyvomis, dėl didėjančių gynybos ir kitų išlaidų artimiausiu laikotarpiu  šalyje numatomas nuolatinis 4–4,5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Ilgą laiką nedidelė Estijos valstybės skola sparčiai auga, o palūkanų mokėjimai tampa vis reikšmingesne biudžeto išlaidų dalimi. Pasak P. Lõhmus, maža pradinė skolos našta ir ES fiskalinių taisyklių suteikiamas lankstumas leido atidėti sprendimus, kaip nuolat finansuoti išaugusius gynybos poreikius.
  
Švedijos patirtis: mažą valstybės skolą padėjo išlaikyti ilgalaikė politika
  
Švedijos fiskalinės politikos tarybos sekretoriato vadovo pavaduotojas Niklas Frank pristatė Švedijos patirtį valdant valstybės skolą. Prieš tris dešimtmečius Švedija pradėjo nuosekliai mažinti valstybės skolą ir iki šiol sugebėjo išlaikyti ją palyginti nedidelę. Konferencijoje aptarta, kaip šaliai pavyko pasiekti tokį rezultatą ir ar ši politika išliks tvari ateityje, didėjant spaudimui valstybės išlaidoms. Švedijos pavyzdys rodo, kad viešųjų finansų tvarumas priklauso ne tik nuo vienų ar kelerių metų biudžeto sprendimų, bet ir nuo ilgalaikės fiskalinės politikos.
  
Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarų finansavimą
  
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kartu su gynybos finansavimo poreikiais auga ir kitų svarbių viešųjų sričių finansavimo poreikis.
  
Lietuvos 2027–2029 m. biudžeto projekte įvardytos rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus. Todėl būtini sprendimai, užtikrinantys tvarius pajamų šaltinius. Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas. Svarbu vertinti ne tik tai, kiek papildomo finansavimo reikia artimiausiais metais, bet ir kaip dabartiniai įsipareigojimai paveiks valstybės skolą, palūkanų išlaidas ir galimybes finansuoti kitus poreikius ateityje.
  
Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia: https://youtube.com/live/AluQ0vePoV4.
   
  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

 
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)