Rugsėjo 24–25 d. Lisabonoje vykstančioje XI bendroje Europos aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (OLACEFS) konferencijoje šių pasaulio regionų aukščiausiųjų audito institucijų vadovai (AAI) ir ekspertai diskutuoja, kaip piliečių ir pilietinės visuomenės įsitraukimas gali stiprinti valstybinio audito poveikį. Valstybės kontrolės patirtį konferencijoje pristato valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Komunikacijos bei tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė.
  
„Dažnai audito sėkmę matuojame parengtomis ataskaitomis, pateiktomis ar įgyvendintomis rekomendacijomis. Tai labai svarbu. Bet svarbiausias klausimas mums – ar žmogus pajuto pokytį, kurį siekėme sukurti. Todėl piliečių balsas mums svarbus ne tik planuojant auditus ar vertinimus, bet ir audito vykdymo procese, formuluojant rekomendacijas ir informuojant apie rezultatus. Mus svarbu jausti kaip valstybės sprendimai veikia realiame gyvenime. Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia mums šią kryptį stiprinti – mokytis iš kitų šalių patirties ir geriausius sprendimus pritaikyti Lietuvoje.“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Dvi dienas vykstančiose plenarinėse sesijose ir praktiniuose seminaruose nagrinėjamas piliečių įtraukimas į skirtingus audito etapus – nuo temų pasirinkimo ir audito planavimo iki jo vykdymo, rezultatų komunikavimo bei rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos.
  
Konferencijos sesijoje „Kodėl piliečių įsitraukimas svarbus aukščiausiosioms audito institucijoms“ I. Segalovičienė skaitė pranešimą „Nuo piliečio balso iki visuomeninės vertės“ (From Citizen Voice to Public Value).

Valstybės kontrolierė pristatė požiūrį, kad piliečių įsitraukimas turi lydėti visą audito procesą, o ne prasidėti tik paskelbus jo rezultatus. Prieš auditą gyventojų patirtys gali veikti kaip ankstyvojo perspėjimo sistema – padėti identifikuoti problemas ten, kur viešoji politika susiduria su kasdieniu žmogaus gyvenimu. Audito metu administracinius duomenis gali papildyti tiesioginė žmonių patirtis, pavyzdžiui, visuomenės apklausos, fokusuotos grupės. Po audito svarbiausias klausimas turėtų būti ne tik tai, ar rekomendacija įgyvendinta, bet ir ar įvyko realus pokytis žmonėms.

Ši kryptis siejama ir su Valstybės kontrolės komunikacijos pokyčiais. Institucija daugiau dėmesio skiria paprastai ir suprantamai kalbai, skirtingiems skaitmeniniams formatams ir audito rezultatų ir rekomendacijų įgyvendinimo viešumui bei paaiškinimui per jų reikšmę žmogui, informacijos prieinamumui žmonėms su negalia. Vos per pusmetį Valstybės kontrolės sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose išaugo 40 proc., taip pat pasiekti rekordiniai institucijos matomumo nacionalinėje žiniasklaidoje rodikliai.
  
Kitas Valstybės kontrolės žingsnis – nuo informavimo judėti link aktyvesnio piliečių įtraukimo: sudaryti daugiau galimybių žmonėms išsakyti problemas ir patirtis, plėsti dialogą regionuose ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip visuomenės pateikta informacija panaudojama Valstybės kontrolės veikloje.
  
Apie EUROSAI–OLACEFS jungtines konferencijas
  
EUROSAI–OLACEFS jungtinės konferencijos – tai periodiniai dviejų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) regioninių organizacijų bendri renginiai. Šių susitikimų paskirtis yra sudaryti erdvę tarpregioniniam dialogui, skatinti AAI patirties ir gerosios praktikos mainus bei kartu ieškoti atsako į besikeičiančio viešojo sektoriaus iššūkius. Renginiai organizuojami rotacijos principu, pakaitomis priimant delegacijas skirtinguose regionuose.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ pelnė EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės (WGMA) apdovanojimą už geriausią savivaldybių audito darbą poveikio žmonėms kategorijoje. Tarptautinis įvertinimas įteiktas rugsėjo 24 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame jubiliejiniame, 10-ajame kasmetiniame WGMA susitikime.
  
WGMA apdovanojimas įsteigtas siekiant išskirti išskirtinius savivaldybių auditus, skatinti gerosios praktikos sklaidą ir inovatyvius audito metodus. Šiuo įvertinimu siekiama, kad laimėjęs darbas taptų profesiniu orientyru bei įkvėpimu kitų Europos šalių aukščiausiosioms audito institucijoms (AAI).
  
Apdovanotas auditas jau keičia gyventojų pasiruošimą krizėms
  
Piliečių rengimo ir šalies atsparumo tema šiandienos geopolitiniame kontekste yra gyvybiškai svarbi. 2025 m. atliktame audite „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui“ vertinta, ar Lietuvoje sudaromos tinkamos sąlygos gyventojams pasiruošti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Nors vertinimas apėmė nacionalinį lygmenį, išskirtinis dėmesys skirtas savivaldai – juk realus gyventojų pasirengimas krizėms vyksta būtent ten, kur jie gyvena, dirba ir kuria bendruomenes.

Audito metu nustatyta, kad su pilietiniu pasipriešinimu susijusių priemonių įgyvendinime vis dar trūko institucijų ir nevyriausybinių organizacijų koordinavimo, o gyventojams sudarytos sąlygos įgyti žinių bei įgūdžių buvo nepakankamos. Pavyzdžiui, suaugusiųjų mokymai vyko tik pusėje (31 iš 60) šalies savivaldybių, be to, savivaldoms trūko patikimų duomenų apie gyventojus, kuriems krizės atveju reikėtų pagalbos.
  
Audito įžvalgos ir rekomendacijos jau duoda konkrečių rezultatų: atsižvelgusi į jas, Vyriausybė patvirtino 2026–2030 m. piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planą. Jame numatytas praktinis gyventojų įgūdžių stiprinimas bendradarbiaujant savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat visiems gyventojams išplėsti ir lengviau prieinami mokymai.
  
Audito rezultatai jau sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės susidomėjimą – WGMA susitikimo metu audito patirtį ir rezultatus pristatė Planavimo ir poveikio departamento srities vadovė Aurelija Brukštutė. Auditas pristatytas ir keliuose skirtinguose EUROSAI seminaruose ir naujienlaiškiuose, jo rezultatais taip pat domėjosi ir Europos Audito Rūmai.
  
Dėmesys savivaldos finansiniam savarankiškumui
  
Rugsėjo 22–24 d. Bukarešte vykusiame renginyje Europos audito ekspertai taip pat diskutavo savivaldybių finansinio savarankiškumo bei nuosavų pajamų tema. Šis klausimas išlieka itin aktualus ir Lietuvoje.
  
Valstybės kontrolė dar 2019 m. atliko auditą „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ rekomendavo peržiūrėti funkcijų finansavimo sistemą ir įvertinti alternatyvas, kurios skatintų savivaldybes veikti efektyviau. Nors ši rekomendacija kol kas neįgyvendinta, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. atlikti savivaldybių funkcijų vertinimą ir peržiūrėti jų finansavimo modelį, todėl Valstybės kontrolė ir toliau tęsia šios srities stebėseną.
  
WGMA 2016 m. įsteigė Valstybės kontrolė ir jai pirmininkavo iki 2024 m., kai pirmininkavimas perduotas Latvijos AAI. Šiandien WGMA yra profesinio bendradarbiavimo ir patirties mainų platforma, kurios misija – dalytis gerąja savivaldybių audito praktika. Tarp jos strateginių tikslų – profesinio bendradarbiavimo savivaldybių audito srityje stiprinimas ir praktinės patirties, metodų, inovatyvių priemonių bei technologijų sklaida. Darbo grupėje pilnateisėmis narėmis dalyvauja 27 Europos AAI, o dviem institucijoms suteiktas stebėtojų statusas.

Valstybės kontrolės paskelbtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu vėluojama įgyvendinti 34 didelės svarbos audito rekomendacijas. Tarp tokių – ir vėlavimai priešgaisrinėje, vaistų kompensavimo bei elektroninių nusikaltimų prevencijos srityse.
  
Vidutiniškai rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja net 19 mėnesių, t. y. daugiau nei pusantrų metų. Institucijų teigimu, dažniausios delsimo priežastys – užtrukęs teisės aktų rengimas bei derinimas, žmogiškųjų išteklių bei kompetencijų trūkumas ir užsitęsę IT sistemų kūrimo ar modernizavimo procesai.
  
„Ataskaitos duomenys atskleidžia itin opias vietas: priešgaisrinėje saugoje tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus, 72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja daugiau nei pusmetį, o kovos su elektroniniais nusikaltimais sprendimai įstrigę iki 20 mėnesių. Mėnesiais ar net metais trunkantis institucijų delsimas nėra tik biurokratinė statistika, tai neišspręstos problemos, už kurių stovi paprastas žmogus. Todėl svarbu ne tik suplanuoti veiksmus, bet ir laiku pasiekti jų rezultatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Tik ketvirtadalis ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus
  
Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami ilgalaikiai iššūkiai, svarbūs gyventojų ir jų turto saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2025 m. šalyje kilo beveik 8 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 70, o sužeisti 155 žmonės. 
  
Nepaisant Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, dalis 2020–2025 m. padidėjo nežymiai – nuo 19 iki 25 proc. Nuo 52 iki 57 proc. padidėjo ir visus gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis, o reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo technikos dalis 2025 m. sumažėjo iki 60 proc. (2020 m. sudarė 62 proc.).
  
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nepaisant taikytų gaisrų prevencijos priemonių, tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo: 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189. Susijusių audito rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja nuo 2 iki 23 mėnesių, todėl vis dar būtina tobulinti teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti institucijų atsakomybes už gaisrų prevenciją ir užtikrinti tinkamą priešgaisrinių pajėgų aprūpinimą bei žmogiškuosius išteklius.
  
72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo priimti pavėluotai
  
Sveikatos apsaugos srityje sisteminiai pokyčiai, kuriais siekta užtikrinti spartesnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, ataskaitiniu laikotarpiu neįvyko. Nors patobulinta paraiškų vertinimo tvarka leido sutrumpinti patį paraiškų kompensuoti vaistus vertinimo etapą, galutiniai  sprendimai dėl vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą vis dar priimami pavėluotai. 
  
Valstybės kontrolės duomenimis, 72 proc. sprendimų buvo priimti vėliau nei per nustatytą 180 dienų terminą – nuo 184 iki 616 dienų. Procesą ilgina sudėtingos procedūros, kelių institucijų vertinimai, užsitęsusios derybos ir kvalifikuotų specialistų trūkumas.
  
Elektroninių nusikaltimų prevencijai vis dar trūksta sisteminio koordinavimo
  
Siekiant stiprinti visuomenės saugumą elektroninėje erdvėje, vis dar būtina gerinti elektroninių nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą. Audito rekomendacijų įgyvendinimas šioje srityje vėluoja nuo 8 iki 20 mėnesių. 
  
Vidaus reikalų ministerija iki šiol nėra sukūrusi ir įgyvendinusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo, kuris užtikrintų sisteminį elektroninių nusikaltimų prevencijos planavimą, koordinavimą ir poveikio matavimą. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnyba dar turi užbaigti priemonių, skirtų elektroniniams nusikaltimams iš laisvės atėmimo vietų užkardyti, įgyvendinimą – ryšio blokavimą, vaizdo įrangos modernizavimą, patalpų pertvarką ir kitas priemones. 
  
Kryptingai įgyvendinama prevencinė veikla padėtų gyventojams geriau atpažinti elektronines grėsmes, o laisvės atėmimo vietose taikomos užkardymo priemonės padėtų mažinti elektroninių nusikaltimų skaičių ir specializuotų teisėsaugos padalinių krūvį, kylantį dėl neišspręstų problemų laisvės atėmimo vietose.
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]