• Viešojo administravimo institucijų darbo užmokesčio augimas 2025 m. buvo lėtesnis nei pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais.
• 2025 m., kaip ir visą 2023–2025 m. laikotarpį,  sparčiausiai augo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginė alga, o teisėjų atlyginimų, kurie labiausiai didėjo pirmaisiais pertvarkos metais, augimas buvo mažiausias.
• Nors pirmaisiais pertvarkos metais abiejų vadovaujančių pareigybių grupių augimas buvo panašus, antraisiais metais sparčiau didėjo pagal darbo sutartis nei valstybės tarnyboje dirbančių vadovų pareiginė alga.
• Savivaldybių administracijų atlygio skirtumai išliko dideli.

Naujausia Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“, vertinanti nuo 2024-ųjų įgyvendinamos valstybės tarnybos pertvarkos siekį sukurti konkurencingesnę darbo apmokėjimo sistemą, rodo, kad darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose toliau augo, tačiau 2025 m. atlygio pokyčiai buvo ne tokie ryškūs kaip pirmaisiais pertvarkos metais.
  
Pirmaisiais pertvarkos metais (2023–2024 m.) bruto darbo užmokesčio augimo tempas viešojo administravimo institucijose siekė 13 proc. ir buvo spartesnis nei privačiame sektoriuje  (9 proc.) bei visame šalies ūkyje (10 proc.). Antraisiais (2024–2025 m.) darbo užmokesčio augimas tęsėsi, tačiau sulėtėjo iki 8 proc. ir beveik susilygino su kitų sektorių augimo tempais. Per visą 2023–2025 m. laikotarpį viešojo administravimo institucijų darbo užmokestis padidėjo apie 21 proc. – šiek tiek daugiau nei privačiame sektoriuje (apie 18 proc.) ir visame šalies ūkyje (apie 20 proc.), bet mažiau nei visame viešajame sektoriuje (apie 23 proc.).  
  
„Atlyginimų augimas yra tik viena valstybės tarnybos pertvarkos dalių, o ne galutinis tikslas. Kviečiu atsakingas institucijas įsivertinti tikruosius reformos rezultatus. Juos turėtume vertinti per viešojo administravimo efektyvumo prizmę – ar augant atlyginimams sistema tampa patrauklesnė profesionalams, ar valstybės aparatas veikia lanksčiau ir ar gyventojai gauna kokybiškesnes paslaugas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 
  
Ryškesnis vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šuolis daugeliui institucijų buvo vienų metų pokytis
  
Nors darbo užmokesčio didėjimas viešojo administravimo institucijose tęsiasi ir antraisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais, reikšmingai sumažėjo institucijų, galinčių sau leisti sparčiai kelti algas. Pirmaisiais metais VDU daugiau nei 15 proc. augo net 172 valstybės lygmens institucijose, o antraisiais metais tokių liko vos 55 iš 495 valstybės lygmens institucijų. Abejais metais tokį augimo tempą išlaikė tik 27 institucijos, daugiausia švietimo ir mokslo srities įstaigos. Teismų grupė taip pat rodo, kad didžiausias atlygio pokytis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais: 2024 m. teismų grupei priskirtose institucijose VDU padidėjo 19 proc., o 2025 m. – 3 proc.
  
Atlyginimų atotrūkis savivaldybėse nemažėja
  
Analizuojant situaciją savivaldybėse matyti, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai jų administracijose augo nuosekliau nei didžiosiose valstybės institucijose, tačiau atlygio atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus nesumažėjo ir liko beveik toks pat. Šioje vietoje aiškiai dominuoja didieji miestai bei kurortai, tokie kaip Vilnius ar Neringa, kur VDU perkopė 3,5 tūkst. eurų ribą, o mažesnių savivaldybių administracijose, tokių kaip Lazdijų ar Šakių rajono, VDU nesiekė nė 2 000 eurų.
  
Vadovų atlygio augimas atliepia pertvarkos tikslus, specialistų – išlieka lėčiausias
  
Pareigybių grupių analizė rodo, kad pertvarkos siekį stiprinti vadovų korpusą labiausiai atliepia vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų pareiginės algos augimas. Šį augimo poreikį iš dalies lėmė tai, kad iki reformos viešojo administravimo institucijų vadovų algos buvo siejamos su konkurencingumo problema. 2025 m. didžiausiu atlygio augimu išsiskyrė valstybės politikai ir valstybės pareigūnai – 16 proc., o per visą laikotarpį šios grupės pareiginė alga taip pat augo sparčiausiai – 47 proc. Teisėjų grupėje pagrindinis šuolis įvyko pirmaisiais pertvarkos metais, kai pareiginė alga padidėjo 30 proc., o 2025 m. augimas buvo nežymus – 2 proc.
  
Vadovaujančių pareigybių grupėje antraisiais pertvarkos metais išryškėjo skirtingi augimo tempai: pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga didėjo sparčiau nei valstybės tarnautojų, einančių vadovaujamas pareigas. 2025 m. pagal darbo sutartis dirbančių vadovų pareiginė alga augo 13 proc., o valstybės tarnautojų vadovų – 8 proc. Pirmaisiais pertvarkos metais abiejų grupių augimas buvo panašus – apie 15 proc. 
  
Tuo tarpu patarėjų ir specialistų grandyje pareiginės algos antraisiais metais didėjo apie 6 proc. ir jų augimas išliko lėčiausias. Vidutinis darbuotojų skaičius visose šiose pareigybių grupėse abiem reformos metais išliko stabilus ir reikšmingai nesikeitė.
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti informaciją ir įvertinti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas:: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]
 

Birželio 5 d. Valstybės kontrolėje lankėsi Vokietijos Parlamento (Bundestago) Audito komiteto delegacija. Susitikime dalyvavusi Valstybės kontrolės vadovybė bei ekspertai – valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, pavaduotojai Živilė Kindurytė ir Audrius Misevičius, patarėjas Aurimas Miškinis bei departamentų vadovai Vilma Maslauskienė, Mindaugas Šalčius, Laura Stračinskienė ir Lina Nuobarienė – su užsienio kolegomis diskutavo apie audito institucijų vaidmenį stiprinant viešųjų finansų valdymą, nacionalinio saugumo iššūkius bei parlamentinės kontrolės svarbą.
  
„Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimas pastaraisiais metais tampa vis glaudesnis ir įgauna naują strateginę reikšmę. Šių metų sausį priėmėme kolegas iš Vokietijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – tąkart daug dėmesio skyrėme gynybos auditų tematikai, lankėmės Rūdninkų poligone bei Vokietijos brigados štabe Lietuvoje. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, aktyvus mūsų institucijų dialogas prisideda prie didesnio viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimo. Vertiname galimybę keistis patirtimi ne tik audito metodų, bet ir parlamentinės kontrolės, viešųjų finansų priežiūros bei gynybos išlaidų efektyvumo vertinimo srityse. Tokie susitikimai, kaip šiandien, stiprina abiejų šalių institucinius ryšius ir kuria pagrindą ilgalaikei partnerystei“, – vizito reikšmę pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Viena esminių vizito diskusijų temų tapo AAI ir parlamentų bendradarbiavimo modeliai, užtikrinantys realų auditų poveikį bei kovą su korupcija.
  
Susitikimo metu valstybės kontrolierė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra vienas svarbiausių Valstybės kontrolės partnerių, padedančių užtikrinti, jog auditų išvados ir rekomendacijos virstų realiais viešojo sektoriaus pokyčiais. Būtent per komitetų ir komisijų veiklą, vykdomą parlamentinę kontrolę bei nuoseklią rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Seimas padeda sustiprinti audito poveikį ir reikšmingai prisideda prie atsakingo valstybės išteklių valdymo.

• Viešojo valdymo kokybės klausimas. Atlikus 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą, penktadalio jame nurodyto viešojo sektoriaus turto duomenų negalima laikyti patikimais. Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur (iš beveik 91 mlrd.) ilgalaikio turto duomenų teisingumo.
• Didžiausi nesutapimai – žemės apskaitoje. Reikšmingiausi iškraipymai nustatyti apskaitant miško žemę ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius, žemę ir kitą valstybės turtą.
• Neaiškumai dėl skolos korekcijos. Audito metu negauta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių 1,28 mlrd. Eur sumažintą valdžios sektoriaus skolą.
• Biudžeto vaizdas nepatikimas. Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs, todėl neleidžia susidaryti patikimo vaizdo apie valstybės finansų būklę ir viešųjų pinigų panaudojimą.
• 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio dalimi pirmą kartą tapusioje Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitoje auditoriai nenustatė reikšmingų finansinių neatitikimų.

Valstybė valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti. Tai parodė Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas. Audito rezultatai rodo, kad reikšminga dalis viešojo sektoriaus turto apskaitos duomenų vis dar nėra patikimi. Dėl nustatytų reikšmingų struktūrinių klaidų ataskaitų rinkinyje pareikšta sąlyginė auditorių nuomonė. Klaidas lėmė duomenų iškraipymai žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitose.
  
„Šio audito rezultatai yra aiškus signalas ne apie prarastus milijardus, o apie viešojo sektoriaus valdymo būklę. Metų metus besitęsiantis procesų lėtumas, vėluojanti skaitmenizacija ir elementarios apskaitos kompetencijos stoka mus atvedė prie to, kad abejojame penktadalio valstybės turto duomenimis. Toks apsileidimas sukuria nesaugią aplinką, kurioje atsiranda rizikos kam tik nori – piktnaudžiavimui, turto dingimui ar neracionaliems sprendimams. Valstybės turtas turi būti valdomas remiantis nepriekaištingais duomenimis, o ne spėlionėmis, todėl vadovų požiūris į turto apskaitą ir vidinę kontrolę privalo keistis iš esmės“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei penktadalio viešojo sektoriaus turto duomenų teisingumo
  
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
  
Didžiausi iškraipymai nustatyti savivaldybių sektoriuje apskaitant žemę. Auditoriai negalėjo patvirtinti 15,8 mlrd. Eur žemės vertės teisingumo, nes dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų. Šis masinis duomenų nesutapimas rodo ne turto fizinį trūkumą, o institucijų nesugebėjimą sinchronizuoti naudojamų registrų duomenų.
  
Taip pat nustatyta reikšmingų trūkumų apskaitant miškus ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius bei kitą valstybės turtą. Audito metu nustatyta, kad dalis turto vis dar nėra tinkamai inventorizuota, apskaitoje naudojami netikslūs ar nepakankamai pagrįsti duomenys, o kai kuriais atvejais patys apskaitos procesai neužtikrina finansinių ataskaitų patikimumo.
  
Pasikartojančios problemos signalizuoja apie sisteminius trūkumus
 
Nustatyti žemės, infrastruktūros ir kito turto apskaitos trūkumai nėra pavieniai atvejai. Daugelį metų pasikartojantys duomenų iškraipymai įvairiuose viešojo sektoriaus subjektuose rodo įsišaknijusias turto apskaitos ir kontrolės problemas, kurios ir toliau daro neigiamą įtaką nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenų patikimumui.
 
Negalima pagrįsti 1,28 mlrd. Eur skolos sumažinimo korekcijos
  
Audito metu vertinta ir valdžios sektoriaus skola, kuri 2025 m. pabaigoje sudarė 33,3 mlrd. Eur. Per metus ji padidėjo 3,3 mlrd. Eur, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis išaugo iki 39,5 proc. Apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą, iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. Eur tarpusavio įsiskolinimų. Kadangi Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią finansinę korekciją, auditoriai negalėjo patvirtinti, kad valdžios sektoriaus skola teisingai ir pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų.
  
Pirmą kartą audituotą Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą būtina tobulinti
  
Pirmą kartą į nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį įtraukta Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės veiklos rezultatus ir tam panaudotus finansinius išteklius. Nors šioje ataskaitoje reikšmingų finansinių klaidų nenustatyta, tačiau, auditorių vertinimu, jos metodiką būtina tobulinti. Nustatyta, kad dalis pateikiamų duomenų nepakankamai aiškiai atspindi faktinę valstybės priemonių įgyvendinimo pažangą, o rodiklių ir panaudotų lėšų sąsajos nėra nuoseklios. Siekdama stiprinti ataskaitos vertę ir viešojo sektoriaus atskaitomybę, Valstybės kontrolė Vyriausybei jau yra pateikusi siūlymus, kaip tobulinti ataskaitos rengimo metodiką.
  
Konsoliduotojo biudžeto duomenys neleidžia susidaryti tikrojo viešųjų finansų vaizdo
  
Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojamas ir tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas yra bendra valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) piniginė. Buvo tikimasi, kad toks visų pinigų sujungimas leis skaidriau vertinti valstybės finansus. Vis dėlto auditas parodė, kad šie duomenys nėra tikslūs: įstaigos neteisingai grupuoja išlaidas, dalį pinigų atiduoda avansu ir neišleidžia iki metų pabaigos, todėl galutinis valstybės biudžeto vykdymo rezultatas yra iškreiptas ir gali trukdyti priimti teisingus sprendimus, efektyviai valdyti viešuosius finansus, taupyti valstybės pinigus ar juos perskirstyti. 
  
Didžiausia problema – valstybė naudoja du visiškai skirtingus skaičiavimo būdus vienu metu, todėl institucijos atlieka dvigubą darbą:

• pirmasis būdas (pinigų). Skaičiuojama tik tai, kas įkrito arba iškeliavo iš sąskaitos būtent šiandien. Tai neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti rytoj;
• antrasis būdas (kaupimo). Skaičiuojama taip, kaip veikia reali ekonomika – vertinamos realios pajamos ir visi ateities įsipareigojimai, nesvarbu, kurią dieną „suvaikščios“ bankiniai pavedimai.

Kadangi tikrąją valstybės finansinę sveikatą rodo tik antrasis būdas, institucijos dabar yra priverstos tą patį darbą atlikti du kartus ir rengti po dvi skirtingas ataskaitas.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, šalyje turėtų būti svarstomas biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą modelio keitimas. Auditorių nuomone, kaupimo principu grindžiama sistema leistų tiksliau atskleisti valstybės finansinę būklę, fiskalines rizikas ir pinigų srautus, kartu mažinant dvigubos atskaitomybės naštą.
  
„Finansų ministerija turėtų pradėti svarstymus dėl viso biudžeto modelio keitimo ir perėjimo prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos. Tai leistų atsisakyti dvigubo darbo, sumažintų biurokratiją ir parodytų tikrąją, o ne tariamą valstybės finansinę sveikatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
   
Būtina gerinti valstybės turto apskaitos kokybę
  
Nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai rodo, kad dalis viešojo sektoriaus finansinių duomenų vis dar nėra patikimi, o daugelis nustatomų problemų kartojasi ne vienerius metus. Todėl Valstybės kontrolė pabrėžia rekomendacijų įgyvendinimo svarbą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus turto apskaitos kokybę, stiprinti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų grindžiami tiksliais ir patikimais duomenimis. 
  
Aktuali informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę, rezultatus ir įvykusius pokyčius skelbiama atviruose duomenyse Valstybės kontrolės interneto svetainėje.
  

• 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]