Kaip užtikrinti, kad valstybė galėtų finansuoti svarbiausius gyventojų poreikius ne tik šiandien, bet ir ateityje? Šis klausimas buvo vienas svarbiausių šiandien Valstybės kontrolėje vykusiame susitikime su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertais.
  
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro atstovai su TVF ekspertais aptarė Lietuvos viešųjų finansų padėtį, 2026–2029 m. biudžeto perspektyvas, fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi ir pensijų sistemos pokyčius.
  
Susitikime daug dėmesio skirta 2027–2029 m. biudžeto projektui ir fiskalinėms rizikoms. Pristatytos nepriklausomos fiskalinės institucijos valdžios sektoriaus skolos ir deficito projekcijos.  Diskutuota, kad mokestinės sistemos korekcijos yra neišvengiamos siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, kai išlaidų poreikis nuolat auga.
 
Aptariant 2027–2029 m. biudžeto projektą, dėmesys skirtas ir fiskalinės drausmės taisyklėms. Fiskalinė drausmė – tai mechanizmas, kuris padeda užtikrinti, kad valstybė galėtų ilgą laiką finansuoti savo įsipareigojimus ir aptarnauti skolą nepatirdama rimtų finansinių sunkumų, o ateities kartoms netektų mokėti už šiandienos sprendimus didesniais mokesčiais ar mažesnės apimties viešosiomis paslaugomis.
  
Reguliarus bendradarbiavimas su TVF ekspertais suteikia galimybę aptarti Lietuvos viešųjų finansų iššūkius platesniame tarptautiniame kontekste, pasidalinti vertinimais ir įžvalgomis. Tai svarbu siekiant ilgalaikio valstybės finansų tvarumo, nuo kurio priklauso ir galimybės užtikrinti gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas.
  
Tarptautinis valiutos fondas yra 191 valstybę jungianti tarptautinė organizacija, siekianti skatinti tarptautinį finansinį stabilumą, tvarų ekonomikos augimą ir valstybių narių gerovę.

Lapkričio 12 d. Valstybės kontrolėje įvykusioje konferencijoje „Grupės auditas viešajame sektoriuje: pokyčiai ir gairės sklandžiam bendradarbiavimui“ auditorių bendruomenė, Finansų ministerijos bei savivaldos atstovai apsvarstė esminius 2026 m. viešojo sektoriaus atskaitomybės ir audito reglamentavimo pokyčius.
  
Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys apima daugiau nei 3,1 tūkst. viešojo sektoriaus ir valstybės bei savivaldybių valdymo subjektų, kurių valdomas turtas, remiantis Valstybės kontrolės atlikto 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatais, viršija 90 mlrd. Eur, o įsipareigojimai – siekia beveik 40 mlrd. Eur.
  
Renginyje, kurį organizavo Valstybės kontrolė kartu su Lietuvos auditorių rūmais (LAR), akcentuota, kad siekiant užtikrinti patikimą šių duomenų visumą, skaidresnį viešųjų išteklių valdymą bei aukštesnę audito kokybę, itin svarbus sklandus visų audito procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas bei savalaikis keitimasis auditams būtina informacija.
  
„Kai sprendžiame, ką valstybė gali sau leisti, turime patikimai žinoti, kokį turtą turime ir kokius įsipareigojimus jau esame prisiėmę. Rengiant 2026 metų ataskaitas, į jas pirmą kartą bus įtraukti ir valdžios sektoriui priskirtų valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių duomenys. Visuomenė matys išsamesnį valstybės finansų vaizdą. Mūsų, auditorių, pareiga – nepriklausomai įvertinti, ar šiuo vaizdu galima pasitikėti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienu svarbiausių konferencijos klausimų tapo 2026 metų viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės pokyčiai ir jų įgyvendinimas praktikoje. Renginio metu Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė apžvelgė teisinį reglamentavimą, subjektų prievoles teikti duomenis, įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius bei pateikė praktinių patarimų perėjimui prie naujų reikalavimų.
  
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas grupės audito procesui ir sklandžiam grupės auditoriaus bei komponentų auditorių bendradarbiavimui. Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė ir Inovacijų ir metodologijos departamento metodologė Lina Venckūnaitė pristatė nacionalinio ataskaitų rinkinio ir valstybės ataskaitų rinkinio finansinių auditų metodinius reikalavimus, aptarė auditų eigą, bendradarbiavimo su komponentų auditoriais gaires ir ankstesnių auditų praktikoje išryškėjusius iššūkius.
 
Lietuvos auditorių rūmų atstovas, „Deloitte Lietuva“ partneris Simonas Rimašauskas pasidalijo įžvalgomis apie efektyvų įmonių pasiruošimą audito procesui bei esminius praktinius jo aspektus.
  
Konferenciją užbaigusioje diskusijoje dalyviai aptarė konkrečius klausimus, kylančius taikant naujus reikalavimus, dalijosi patirtimi ir ieškojo sprendimų, kurie padėtų stiprinti skirtingų audito proceso dalyvių bendradarbiavimą.
  
Valstybės kontrolės ir LAR inicijuotas dialogas sudarė galimybę skirtingoms audito ir atskaitomybės procese dalyvaujančioms šalims iš anksto aptarti laukiančius pokyčius ir praktinius jų įgyvendinimo aspektus. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad viešojo sektoriaus finansinė atskaitomybė būtų ne tik tinkamai parengta, bet ir patvirtinta nepriklausoma auditoriaus nuomone.

Efektyvus valstybės lėšų naudojimas gynybos ir kituose sektoriuose, veiksminga pažeidimų prevencija viešuosiuose pirkimuose ir atsakingas viešųjų išteklių valdymas neatsiejamas nuo nuoseklaus institucijų bendradarbiavimo bei keitimosi informacija. Šios pagrindinės temos aptartos šiandien vykusiame Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės vadovų bei ekspertų susitikime.
  
Keturių institucijų atstovai apžvelgė šių metų veiklos rezultatus prioritetiniuose sektoriuose ir pasidalino įžvalgomis dėl bendrų krypčių artėjančiais metais. Pabrėžta, kad organizacijų dalijimasis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir aktualia informacija yra būtinas siekiant laiku nustatyti galimas rizikas, užkirsti kelią pažeidimams ir užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų naudojimą tiek prioritetiniuose sektoriuose, tiek kitose vartotojams ir valstybei svarbiose srityse.
  
Daugiausia dėmesio susitikimo metu buvo skirta viešiesiems pirkimams gynybos sektoriuje. Didėjant jo finansavimui ir įsigijimų apimtims, ypač svarbu užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai, o viešuosiuose pirkimuose būtų tinkamai valdoma galimų pažeidimų, įskaitant kartelinius susitarimus, rizika.
  
Gynybos sektorius pastaruosius dvejus metus yra tarp Konkurencijos tarybos prioritetų. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, veda mokymus jos ir pavaldžių institucijų darbuotojams, vertina teisės aktų projektų įtaką konkurencijai.
  
Valstybės kontrolės atlikti auditai rodo, kad augantys gynybos finansavimo mastai kelia naujų reikalavimų pirkimų planavimui, stebėsenai, vidaus kontrolei ir specialistų pajėgumams. Todėl susitikime nemažai diskutuota, kaip užtikrinti tinkamą procesų valdymą.
  
Susitikimo dalyviai sutarė, kad sparčiai augant gynybos svarbai ir poreikiui operatyviai įgyvendinti valstybei reikšmingus projektus, itin aktualu ieškoti tinkamo balanso tarp veiksmingos priežiūros ir pirkimų procedūrų spartos . Akcentuota ir ekspertinės pagalbos bei konsultacijų reikšmė, ypač tais atvejais, kai būtina suderinti gynybos sektoriaus poreikį vykdyti pirkimus kuo operatyviau su šiems procesams keliamais skaidrumo, efektyvumo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimais.
  
Renginyje taip pat aptartas keitimasis duomenimis ir jų analizė viešųjų pirkimų srityje. Konkurencijos tarybai toks bendradarbiavimas padeda atpažinti galimus tiekėjų susitarimus ir užkirsti kelią pažeidimams. Organizacijos ekspertai kolegoms pristatė praktinius pavyzdžius, kaip gauti kitų institucijų duomenys padėjo išaiškinti draudžiamus tiekėjų susitarimus viešuosiuose pirkimuose.
  
„Mūsų institucijų funkcijos ir atliekami tyrimai turi nemažai sąlyčio taškų, todėl glaudesnis bendradarbiavimas leidžia apjungti skirtingas kompetencijas, dalytis turima informacija ir kuo anksčiau pastebėti galimas rizikas. Padėdami pirkimų organizatoriams tinkamai valdyti šias rizikas, prisidedame, kad valstybei reikalingos prekės bei paslaugos gynybos srityje būtų įsigytos kuo efektyviau panaudojant viešąsias lėšas“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
  
Susitikimo dalyviai sutarė toliau stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tobulinti tarpusavio informacijos mainų procesus, dalytis dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo patirtimi ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti skaidrius, konkurencingus bei efektyvius viešuosius pirkimus, kartu prisidedant prie racionalaus valstybės išteklių naudojimo.
  
  
Konkurencijos tarybos informacija