Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė dalyvavo Kyjive Ukrainos audito rūmų organizuotame tarptautiniame forume „Valstybinio audito ateitis globalių iššūkių laikotarpiu“ ir susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadore Ukrainoje Inga Stanyte-Toločkiene.
  
Forumo temos ir Lietuvos žinutės
  
Forume 18-os šalių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovai ir atstovai, tarptautiniai ekspertai, Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Vyriausybės bei ES institucijų atstovai ieškojo sprendimų, kaip užtikrinti valstybinio audito nepriklausomumą, poveikį ir valstybės atsparumą krizinėmis sąlygomis. Gyvai renginyje Kyjive dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos AAI vadovai bei Slovakijos AAI viceprezidentas, o kitų šalių atstovai prie diskusijų prisijungė nuotoliniu būdu.
  
Tarptautinio forumo dalyviai daugiausia dėmesio skyrė audito nepriklausomumui ir veiklai krizių metu, valstybės finansų atsparumui, rekomendacijų įgyvendinimui ir pokyčių tvarumui.
  
Trečiojoje forumo sesijoje „Audito rekomendacijos krizės metu: nuo įgyvendinimo iki poveikio“ valstybės kontrolierė pristatė Lietuvos patirtį vertinant valstybės pasirengimą apsaugoti piliečius nuo išorės grėsmių ir audito rekomendacijas dėl karinės įrangos modernizavimo.

„Vertinant valstybės atsparumą ir pasirengimą grėsmėms, tradicinio audito požiūrio – ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo – šiandien nebepakanka. Krizės akivaizdoje planuodami auditus, juos vykdydami ir formuluodami rekomendacijas, sąmoningai orientuojamės į sisteminį klausimą: ar valstybė yra pasirengusi grėsmėms? Per pastaruosius pusantrų metų audituodami gynybos finansus, karinius įsigijimus, pirkimus, įspėjimo sistemas ir priedangas, valstybės rezervą, pilietinį pasipriešinimą, sąmoningai siekėme kompleksiškai vertinti valstybės atsparumą. Kad auditas iš tiesų padėtų stiprinti šį pasirengimą, kritiškai svarbu formuluoti į poveikį nukreiptas rekomendacijas, kurių sėkmingam įgyvendinimui reikalingas intensyvus dialogas ir konstruktyvus bendradarbiavimas su audituojamais subjektais. Tik taip audito įžvalgos gali virsti ne formaliu dokumentu, o laiku priimtais sprendimais ir realiais valstybės atsparumą stiprinančiais pokyčiais“, – akcentavo valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
  
Valstybės kontrolierė su užsienio kolegomis pasidalijo Lietuvos gynybos auditų patirtimi, rodančia, kad didesnis finansavimas savaime nesukuria gynybos pajėgumų dėl sisteminių valdymo trūkumų. Todėl savo teiktomis rekomendacijomis Valstybės kontrolė pasiūlė sukurti naują metodinę praktiką ir įpareigoti skaičiuoti gynybos pajėgumų vystymo rodiklius. Ypatingą dėmesį ji skyrė rekomendacijų ir jų įgyvendinimo pažangos viešinimo svarbai bei pristatė inovatyvius Lietuvos sprendimus šioje srityje: Valstybės kontrolės Audito rekomendacijų įgyvendinimo sistemą (ARIS) ir naujausią produktą – „Viešojo sektoriaus apžvalgą“, kuri interaktyviu būdu leidžia matyti, kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis. 
  
Audito bendruomenei itin svarbi Ukrainos kolegų patirtis vertinant laiko veiksnį. Įprastomis sąlygomis užsitęsusios procedūros rodo neefektyvumą, o delsimas krizės atveju tampa laiku neįsigytais gynybos pajėgumais, nuo kurių tiesiogiai priklauso valstybės ir žmonių saugumas. Šią problemą Valstybės kontrolė įvardijo ir Lietuvos gynybos srities audituose – rekomendacijose akcentuotas poreikis aiškiai atskirti patariamųjų ir sprendimus priimančių subjektų atsakomybes bei nustatyti griežtus derinimo terminus. Forume kontrolierė pabrėžė, kad atskaitomybė ir greitis nėra priešingybės. Anot jos, geras valdymas turi leisti priimti greitus ir atsakingus sprendimus, o ne juos paralyžiuoti.

Forumo metu Ukrainos audito rūmų pirmininkė Olha Pishchanska pristatė nepriklausomo audito svarbą stiprinant valstybę karo sąlygomis. Lietuvos delegacijai itin aktuali Ukrainos kolegų patirtis dirbant karo padėties sąlygomis – nuo audito planavimo ir trukmės iki įslaptintos informacijos valdymo. Ši patirtis vertinga stiprinant Valstybės kontrolės pasirengimą krizėms.
  
„Didžiulę pagarbą kelia Ukrainos kolegų profesinis atsparumas ir lyderystė. Gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą ir išlaikyti siekį veiklą vykdyti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais rodo aukštą profesinį įsipareigojimą, tačiau daryti tai naikinamo karo sąlygomis – tikras institucinis žygdarbis. Ukrainos sąskaitų rūmai įrodo, kad skaidrumas, atskaitomybė ir tarptautiniai audito principai lieka tvirtu valstybės pamatu net ir krizės akivaizdoje“, – sako valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
  
Susitikimas Lietuvos ambasadoje
  
Vizito metu valstybės kontrolierė I. Segalovičienė ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Ž. Kindurytė susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadore Ukrainoje Inga Stanyte-Toločkiene. Pokalbyje daug dėmesio skirta konsulinėms paslaugoms Lietuvos piliečiams. Šią sritį Valstybės kontrolė yra auditavusi praėjusiais metais, todėl domėjosi, kaip užtikrinama paslaugų kokybė karo sąlygomis. Taip pat aptarta Lietuvos parama Ukrainai, kylantys iššūkiai ir ambasados vaidmuo ją koordinuojant.
  
„Mums svarbu, kaip valstybė pasirūpina savo piliečiais, ypač krizės akivaizdoje, todėl domėjomės, kaip ambasada teikia konsulines paslaugas ir organizuoja savo darbą. Matome, kad ji dirba tikrai sudėtingomis sąlygomis. Svarbu buvo išgirsti, kad parama Ukrainai vyksta ne tik politiniu lygmeniu, bet ir bendradarbiaujant nepriklausomoms institucijoms bei valstybės pareigūnams, todėl profesinis ryšys su Ukrainos aukščiausiąja audito institucija yra abipusiai labai reikšmingas“, – teigė valstybės kontrolierė.

Šiandien Valstybės kontrolė kartu su Finansų ministerija sukvietė savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (SKAT) bei savivaldybių finansinę apskaitą tvarkančius darbuotojus į praktinę konferenciją „Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų kokybė: audito įžvalgos ir VSAFAS naujovės“.
  
Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama finansinių ataskaitų kokybei, apskaitos praktikai ir savivaldybių fiskalinei drausmei.  
  
Valstybės kontrolės auditoriai renginio metu pristatys 2025 metų nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių finansinių auditų rezultatus, dažniausiai pasitaikančias apskaitos klaidos ir aptars būdus, kaip jų išvengti. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistai pristatys Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, įžvalgas dėl fiskalinės drausmės taisyklių vertinimo.
  
„Patikima apskaita, kokybiški duomenys ir fiskalinė drausmė nėra vien atskaitomybės reikalavimas. Jie yra būtina sąlyga atsakingiems sprendimams priimti. Savivaldybės kasdien sprendžia, kaip valdyti turtą, planuoti investicijas ir užtikrinti paslaugas gyventojams, todėl šie sprendimai turi būti grindžiami patikima informacija. Kuo stipresnė duomenų kokybė ir atskaitomybės kultūra, tuo didesnis pasitikėjimas viešaisiais finansais ir institucijų priimamais sprendimai“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
„Tikslūs ir patikimi finansiniai duomenys svarbūs planuojant, vertinant rizikas ir priimant sprendimus, o finansinės ataskaitos, biudžeto vykdymo ataskaitos yra ne tik techninis dokumentas – tai viešojo sektoriaus atsakomybės visuomenei išraiška, rodanti konkrečios įstaigos, įstaigų grupės, savivaldybės ir visos valstybės finansinę būklę, veiklos rezultatus, jų kitimą, leidžianti vertinti, kokią įtaką vieni ar kiti sprendimai daro valstybės finansams“, – sveikindama konferencijos dalyvius pažymėjo finansų viceministrė Rūta Carik. Ji pabrėžė: „Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad Lietuvos viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės kokybinė branda yra puikiai vertinama tarptautiniu mastu. Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) priskiria Lietuvą prie pavyzdinių šalių, kurių finansinė apskaita yra tvarkoma pagal kaupimo principą ir pagal pritaikytus tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus.“
  
Valstybės kontrolės atlikti 2025 metų pagrindinių valstybės finansinių ataskaitų auditai parodė, kad svarbiausiuose valstybės ataskaitų rinkiniuose reikšmingų iškraipymų randama jau keturioliktus metus iš eilės. Nuolat pasikartojančios turto apskaitos klaidos yra susijusios su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Viešasis sektorius valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti.
  
Kita svarbi konferencijos tema – savivaldybių fiskalinė drausmė. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia savivaldybėms daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl, pasak Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistų, svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų.
  
Antroje renginio dalyje Finansų ministerijos atstovai pristatys naujausius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (VSAFAS) bei susijusių teisės aktų pakeitimus ir aptars jų taikymą savivaldybėse.
  
Ši praktinė konferencija – antroji, tęsiant Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos bendradarbiavimą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus finansinės informacijos kokybę. Šįkart dėmesys buvo sutelktas į savivaldą – savivaldybių finansininkus ir SKAT kontrolierius, kurie vertina duomenų patikimumą bei savivaldybių finansų valdymą.

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]

Spalio 1-ąją minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribos. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų galimybės mokytis visą gyvenimą Lietuvoje tebėra ribotos ir netolygios. 2024 m. mokėsi tik 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje – 9,8 proc.

„Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis ar naujos žinios. Tai tiesioginis įrankis žmogui išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o esant norui – ilgiau išlikti darbo rinkoje. Kartu tai ir stiprus priešnuodis vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemai. Audito duomenys atskleidžia, kad vienišumą šalyje jaučia net 35 procentai senjorų, tačiau ši rizika vis dar lieka valstybės strategijų šešėlyje. Todėl svarbu, kad mokymosi galimybės būtų prieinamos ne tik aktyviausiems ir labiausiai motyvuotiems, bet  visiems vyresnio amžiaus asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenamosios vietos ar turimų galimybių“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Mokymosi galimybės ne visiems vienodos 
  
Audito duomenimis, vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 Eur mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių, 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus galėjo patekti tik už juos susimokėję patys. 
  
EBPO duomenimis, mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 34 proc. Atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių ES.
  
Mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis. Savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė atliekama itin retai – audito metu tik 5 iš 60 savivaldybių pateikė suaugusiųjų mokymosi tyrimų dokumentus, o vyresnių gyventojų poreikiai vertinti vos dvejose iš jų. 
  
Svarbų vaidmenį vyresnio amžiaus žmonių švietime atlieka trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kurių veiklose skirtingose savivaldybėse dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių. TAU siūlo sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklas, o skaitmeninis bei finansinis raštingumas išlieka tarp mažiausiai išplėtotų sričių..
  
Be to, net 67 proc. TAU nurodė, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo jiems trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti tinkamas patalpas ir įrangos prieinamumą, ypač kaimiškose vietovėse. Todėl dalis vyresnio amžiaus asmenų neturi galimybių dalyvauti mokymuose, paslaugos pasiekia daugiausiai aktyvius, motyvuotus ir išsilavinusius asmenis, o socialiai atokesnės ir mažiau aktyvios grupės lieka nepasiekiamos.
  
Taip pat yra vykdomas 65+ m. asmenims skirtas projektas „Mokymosi galimybių senjorams plėtra“, tačiau mokymai prieinami tik TAU nariams, o ne visiems vyresnio amžiaus asmenims. Mokymų aprėptis nedidelė, nes gali dalyvauti iki 5 proc. visų TAU narių.
  
Ką pakeistų rekomendacijų įgyvendinimas?
  
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į švietimo ir mokymosi veiklas. Tarp siūlomų pokyčių – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą mokymuisi per „Kursuok“, sistemoje numatyti aktyviam senėjimui pritaikytų mokymosi programų prioritetą ir keisti TAU bei kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį iš projektinio į individualų asmens mokymosi krepšelį. Taip pat rekomenduota daugiau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes bei naudą.
  
Įgyvendinus šiuos pokyčius, vyresniems žmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinktis mokymąsi pagal savo poreikius, o mokymosi galimybės galėtų būti labiau orientuotos ne tik į dalyvių skaičių, bet ir į tai, kokią naudą žmogui suteikia įgytos žinios ir kompetencijos kasdieniame gyvenime, bendruomeninėje veikloje ar darbo rinkoje.
  
ŠMSM teigimu, dalis rekomendacijų dėl prioritetinių sričių aktyvaus senėjimo skatinimui „Kursuok“ sistemoje numatymo ir individualaus mokymosi krepšelio modelio sukūrimo šiuo metu negali būti įgyvendintos dėl papildomų asignavimų poreikio. Taip pat ministerija neįsipareigoja siekti pamatuojamų rezultatų didinant vyresnio amžiaus asmenų informuotumą apie švietimo ir mokymosi galimybes bei naudą jų aktyvumui, emocinei būklei ir sveikatai.

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]