Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, parlamentų vaidmuo viešųjų finansų srityje neturėtų apsiriboti metinio biudžeto tvirtinimu. Didžiausi iššūkiai daugelyje šalių susiję su ilgalaikių fiskalinių rizikų, skolos tvarumo ir viešųjų finansų perspektyvų vertinimu.

AUTORĖS 

Jurga Rukšėnaitė
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė
el. p. [email protected]

Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė
Vyriausioji ekonomistė
el. p. [email protected]

Pagal naująjį EBPO Parlamentų ir fiskalinės atsakomybės indeksą Lietuva užima pirmąją vietą tarp EBPO šalių pagal parlamento įsitraukimą į biudžeto procesą. Tačiau organizacija pabrėžia, kad stipri parlamentinė biudžeto priežiūra savaime negarantuoja mažesnės valdžios sektoriaus skolos ar deficito. Tam būtini ir tvarius viešuosius finansus užtikrinantys politiniai sprendimai.
  
Kaip EBPO vertina parlamentų vaidmenį viešuosiuose finansuose?
  
Lapkričio 9 d. paskelbtoje EBPO ataskaitoje „Parlamentų vaidmuo atkuriant viešuosius finansus“ nagrinėjamas parlamentų vaidmuo užtikrinant fiskalinę drausmę ir viešųjų finansų tvarumą.
  
Tyrimas remiasi 2025 m. organizacijos atlikta apklausa, kurioje dalyvavo visos 38 EBPO šalys.  Parlamentų vaidmuo vertintas penkiose srityse: fiskalinės atsakomybės, biudžeto tvirtinimo, biudžeto vykdymo ir audito priežiūros, komitetų veiklos bei analitinių pajėgumų.
  
EBPO Parlamentų ir fiskalinės atsakomybės indeksas (angl. OECD Index on Parliaments and Fiscal Responsibility) parodo, kiek parlamentų vaidmuo biudžeto procese atitinka EBPO gerąją praktiką. Svarbu pabrėžti, kad šis indeksas nėra parlamentų „reitingas“ ar jų veiklos efektyvumo matas. Jis vertina, ar šalyje sudarytos sąlygos parlamentui veiksmingai dalyvauti biudžeto formavimo, vykdymo ir kontrolės procese, tačiau nevertina pačios viešųjų finansų būklės.
  
EBPO: parlamentai turėtų daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms fiskalinėms rizikoms
  
EBPO pastebi, kad daugumos šalių parlamentai gana gerai atlieka metinio biudžeto tvirtinimo funkciją, tačiau per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms fiskalinėms rizikoms, skolos tvarumui, vidutinio laikotarpio biudžeto planavimui ir visuomenės įtraukimui į diskusijas apie viešuosius finansus.
  
Todėl pagrindinė rekomendacija yra stiprinti parlamentinę fiskalinę priežiūrą ankstyvose biudžeto formavimo stadijose, aktyviau vertinti fiskalines rizikas ir tvarumą bei remtis nepriklausoma analize, kad fiskaliniai sprendimai būtų patikimesni, o viešieji finansai tvaresni ilgalaikėje perspektyvoje.
  
Lietuva užima pirmąją vietą pagal parlamento įtraukimą į biudžeto rengimo ir priežiūros procesą
  
EBPO Lietuvą išskiria kaip vieną pažangiausių šalių parlamentinės fiskalinės priežiūros srityje:

1. Seimas aktyviai dalyvauja fiskalinės atsakomybės užtikrinimo procese, svarstydamas fiskalines rizikas ir  tvirtindamas agreguotus fiskalinius limitus prieš detalų asignavimų svarstymą.
2. Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėja ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitas ir gali reikalauti papildomų ministerijų paaiškinimų.
3.  Lietuva yra tarp vos septynių EBPO šalių, kuriose audito rekomendacijos integruojamos į vėlesnius biudžeto sprendimus.
4. Pažymimas stiprus nepriklausomos analizės vaidmuo. Svarstant biudžetą remiamasi Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, ir Lietuvos banko įžvalgomis, kurios padeda parlamentui vertinti fiskalines rizikas ir viešųjų finansų perspektyvas.

Pagal EBPO indeksą Lietuva užima pirmąją vietą pagal parlamento įtraukimą į biudžeto rengimo ir priežiūros procesą, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad indeksas vertina institucinę sąrangą ir formalias parlamentines galias, o ne jų faktinį poveikį fiskaliniams rezultatams.
  
Aukštesnis indeksas negarantuoja mažesnės skolos ar deficito
  
EBPO analizė parodė, kad tarp valstybių grupių nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal valdžios sektoriaus skolą ar balansą. Skolos ir deficito dydį lemia daugybė veiksnių: ekonominės sąlygos, politiniai sprendimai, istorinės aplinkybės, demografiniai procesai ir kiti veiksniai. Pabrėžiama, kad parlamentai turėtų aktyviau vertinti fiskalines rizikas, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir vidutinio laikotarpio fiskalines perspektyvas. Būtent šiose srityse daugelio šalių parlamentų įsitraukimas vis dar nepakankamas.
  
Nors Lietuva išskiriama kaip vienas stipriausių parlamentinės fiskalinės priežiūros pavyzdžių, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas priklauso ne tik nuo procedūrų kokybės, bet ir nuo priimamų politinių sprendimų turinio.
  
Ši įžvalga ypač aktuali svarstant 2027–2029 m. Lietuvos biudžeto projektą, kuris Seimui pateiktas nesilaikant nacionalinių ir ES fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), vertinimu, dalis tikėtinų išlaidų nėra įtraukta į biudžeto projektą, o ilgalaikiai valdžios sektoriaus įsipareigojimai, kaip planuojama, augs sparčiau nei pajamos.
  
NFI vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas 2029 m. gali priartėti prie 6 proc. BVP, o skola – prie 60 proc. BVP ribos.
  
Svarbiausia – ne vieta indekse, o priimami sprendimai
  
Svarbiausia EBPO ataskaitos žinia Lietuvai – ne pirmoji vieta indekse. Svarbu, kad vykdant parlamentinę kontrolę būtų remiamasi nepriklausomų institucijų analize, laiku nustatomos rizikos ir priimami geriau pagrįsti sprendimai.
Tačiau už viešųjų finansų tvarumą galiausiai atsakingi ne procedūriniai mechanizmai, o politinius sprendimus priimantys asmenys, kurie sprendžia dėl valstybės prioritetų, prisiimamų įsipareigojimų ir jų finansavimo šaltinių.
  
Todėl Seimo vaidmuo vertinant fiskalines rizikas ir ilgalaikį finansų tvarumą tampa ypač svarbus priimant sprendimus dėl 2027–2029 m. Lietuvos biudžeto.
  
  
EBPO ataskaita: Full Report: The Role of Parliaments in Restoring Public Finances | OECD

Kaip užtikrinti, kad valstybė galėtų finansuoti svarbiausius gyventojų poreikius ne tik šiandien, bet ir ateityje? Šis klausimas buvo vienas svarbiausių šiandien Valstybės kontrolėje vykusiame susitikime su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertais.
  
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro atstovai su TVF ekspertais aptarė Lietuvos viešųjų finansų padėtį, 2026–2029 m. biudžeto perspektyvas, fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi ir pensijų sistemos pokyčius.
  
Susitikime daug dėmesio skirta 2027–2029 m. biudžeto projektui ir fiskalinėms rizikoms. Pristatytos nepriklausomos fiskalinės institucijos valdžios sektoriaus skolos ir deficito projekcijos.  Diskutuota, kad mokestinės sistemos korekcijos yra neišvengiamos siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, kai išlaidų poreikis nuolat auga.
 
Aptariant 2027–2029 m. biudžeto projektą, dėmesys skirtas ir fiskalinės drausmės taisyklėms. Fiskalinė drausmė – tai mechanizmas, kuris padeda užtikrinti, kad valstybė galėtų ilgą laiką finansuoti savo įsipareigojimus ir aptarnauti skolą nepatirdama rimtų finansinių sunkumų, o ateities kartoms netektų mokėti už šiandienos sprendimus didesniais mokesčiais ar mažesnės apimties viešosiomis paslaugomis.
  
Reguliarus bendradarbiavimas su TVF ekspertais suteikia galimybę aptarti Lietuvos viešųjų finansų iššūkius platesniame tarptautiniame kontekste, pasidalinti vertinimais ir įžvalgomis. Tai svarbu siekiant ilgalaikio valstybės finansų tvarumo, nuo kurio priklauso ir galimybės užtikrinti gyventojams reikalingas viešąsias paslaugas.
  
Tarptautinis valiutos fondas yra 191 valstybę jungianti tarptautinė organizacija, siekianti skatinti tarptautinį finansinį stabilumą, tvarų ekonomikos augimą ir valstybių narių gerovę.

Lapkričio 12 d. Valstybės kontrolėje įvykusioje konferencijoje „Grupės auditas viešajame sektoriuje: pokyčiai ir gairės sklandžiam bendradarbiavimui“ auditorių bendruomenė, Finansų ministerijos bei savivaldos atstovai apsvarstė esminius 2026 m. viešojo sektoriaus atskaitomybės ir audito reglamentavimo pokyčius.
  
Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys apima daugiau nei 3,1 tūkst. viešojo sektoriaus ir valstybės bei savivaldybių valdymo subjektų, kurių valdomas turtas, remiantis Valstybės kontrolės atlikto 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatais, viršija 90 mlrd. Eur, o įsipareigojimai – siekia beveik 40 mlrd. Eur.
  
Renginyje, kurį organizavo Valstybės kontrolė kartu su Lietuvos auditorių rūmais (LAR), akcentuota, kad siekiant užtikrinti patikimą šių duomenų visumą, skaidresnį viešųjų išteklių valdymą bei aukštesnę audito kokybę, itin svarbus sklandus visų audito procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas bei savalaikis keitimasis auditams būtina informacija.
  
„Kai sprendžiame, ką valstybė gali sau leisti, turime patikimai žinoti, kokį turtą turime ir kokius įsipareigojimus jau esame prisiėmę. Rengiant 2026 metų ataskaitas, į jas pirmą kartą bus įtraukti ir valdžios sektoriui priskirtų valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių duomenys. Visuomenė matys išsamesnį valstybės finansų vaizdą. Mūsų, auditorių, pareiga – nepriklausomai įvertinti, ar šiuo vaizdu galima pasitikėti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienu svarbiausių konferencijos klausimų tapo 2026 metų viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės pokyčiai ir jų įgyvendinimas praktikoje. Renginio metu Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė apžvelgė teisinį reglamentavimą, subjektų prievoles teikti duomenis, įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius bei pateikė praktinių patarimų perėjimui prie naujų reikalavimų.
  
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas grupės audito procesui ir sklandžiam grupės auditoriaus bei komponentų auditorių bendradarbiavimui. Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė ir Inovacijų ir metodologijos departamento metodologė Lina Venckūnaitė pristatė nacionalinio ataskaitų rinkinio ir valstybės ataskaitų rinkinio finansinių auditų metodinius reikalavimus, aptarė auditų eigą, bendradarbiavimo su komponentų auditoriais gaires ir ankstesnių auditų praktikoje išryškėjusius iššūkius.
 
Lietuvos auditorių rūmų atstovas, „Deloitte Lietuva“ partneris Simonas Rimašauskas pasidalijo įžvalgomis apie efektyvų įmonių pasiruošimą audito procesui bei esminius praktinius jo aspektus.
  
Konferenciją užbaigusioje diskusijoje dalyviai aptarė konkrečius klausimus, kylančius taikant naujus reikalavimus, dalijosi patirtimi ir ieškojo sprendimų, kurie padėtų stiprinti skirtingų audito proceso dalyvių bendradarbiavimą.
  
Valstybės kontrolės ir LAR inicijuotas dialogas sudarė galimybę skirtingoms audito ir atskaitomybės procese dalyvaujančioms šalims iš anksto aptarti laukiančius pokyčius ir praktinius jų įgyvendinimo aspektus. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad viešojo sektoriaus finansinė atskaitomybė būtų ne tik tinkamai parengta, bet ir patvirtinta nepriklausoma auditoriaus nuomone.