Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė šiandien susitiko su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Susitikime aptarti aktualūs viešųjų finansų valdymo, fiskalinės politikos bei valstybės pažangos ataskaitoje fiksuoti šalies fiskalinio tvarumo klausimai. Taip pat diskutuota apie Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų įgyvendinimą finansų srityje, konsoliduotos atskaitomybės poreikį ir aptarti tolesnio institucijų bendradarbiavimo klausimai.
  
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), atliktas 2026 m. metinės pažangos ataskaitos fiskalinės dalies vertinimas parodė, kad nors 2025 m. viešieji finansai atitiko fiskalinės drausmės taisykles, artimiausiais metais viešiesiems finansams didės spaudimas dėl augančių valstybės išlaidų gynybai ir senstančios visuomenės keliamų iššūkių.
  
Valstybės kontrolierė dar kartą pabrėžė, kad be tvarių pajamų šaltinių ir efektyvesnio viešojo sektoriaus išlaidų valdymo bus sunku laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, jau artimiausiais metais nemažinant viešųjų paslaugų prieinamumo. Jei papildomų pajamų klausimo neišspręsime laiku, ateityje reikės rinktis tarp gynybos finansavimo ar kitų išlaidų mažinimo.
 
„Valstybės finansai nėra guminiai, o laikas patogiems sprendimams iš esmės jau baigėsi. Jei artimiausiu laikotarpiu nesurasime tvarių pajamų šaltinių ir neišdrįsime aktyviau tvarkyti neefektyvias viešojo sektoriaus išlaidas, jau netrukus būsime prispausti prie sienos ir turėsime rinktis, kaip finansuoti šalies gynybą, išlaikant viešųjų paslaugų prieinamumą. Valstybės kontrolė nėra tik stebėtoja – esame Finansų ministerijos partneriai, identifikuojantys  rizikas ir pasirengę remti nepopuliarius, bet valstybės finansiniam saugumui būtinus sprendimus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Susitikime taip pat buvo aptarta pernai ministerijai teikta rekomendacija dėl valstybės rezervų. Valstybės kontrolė yra rekomendavusi ministerijai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.
  
I. Segalovičienė pabrėžė, kad rezervų kaupimas ir naudojimas yra vienas svarbiausių instrumentų, didinančių valstybės finansinį atsparumą ekonominių ar geopolitinių krizių laikotarpiu. Finansų ministerija šiuo metu rengia strateginį rezervų valdymo pagrindimą, kuris padėtų užtikrinti ilgalaikį valstybės finansinį saugumą.
  
Nemažai dėmesio vadovai skyrė viešojo sektoriaus išlaidų efektyvumo didinimo klausimui, kad institucijos su tais pačiais ištekliais sukurtų didesnę vertę visuomenei. Valstybės kontrolės auditai yra identifikavę ne vieną sritį, kurioje būtina didinti išlaidų efektyvumą – nuo ministerijų valdymo išlaidų, valstybės turto valdymo, IT paslaugų konsolidavimo iki vaiko priežiūros išmokų užsieniečiams ar pavėžėjimo paslaugų.
  
Susitikime diskutuota ir apie galimybes tobulinti valstybės biudžeto formavimo ir atsiskaitymo sistemą taikant kaupimo principą. Tokia praktika leistų turėti vieningesnę, išsamesnę ir analizei tinkamesnę viešojo sektoriaus atskaitomybės sistemą, geriau atskleidžiančią valdžios sektoriaus finansinę būklę, fiskalines rizikas ir pinigų srautus, mažintų administracinę naštą bei sprendimų pagrįstumą.
  
Galiausiai institucijų vadovai apžvelgė planuojamus ir atliekamus finansų srities auditus, stebimas reformų ir strateginių projektų valdymo rizikas bei tvaraus Valstybės kontrolės nepriklausomumą stiprinančio finansavimo klausimus.

Komentarams:      
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]

• Išmokos užsieniečiams auga žaibiškai. Per dvejus metus užsienio valstybių piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje, skaičius išaugo 56,2 proc., o jiems išmokėta suma šoktelėjo 78,6 proc. ir pasiekė 7,94 mln. Eur.
• Išmokos už Lietuvoje neregistruotus vaikus. Trečiųjų šalių piliečių, gaunančių išmokas už vaikus, kurie net neįtraukti į Lietuvos gyventojų registrą, skaičius išaugo net 14,2 karto.
• Kontrolė – tik „ant popieriaus“. „Sodra“ neturi veiksmingų mechanizmų patikrinti, ar analogiškos išmokos už tą patį vaiką nėra mokamos ir Lietuvoje, ir užsienyje, ir ar išmokų gavėjai svetur negauna papildomų darbinių pajamų. Dėl šių kontrolės spragų auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo.

Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šalies socialinės paramos sistema tampa vis atviresnė užsienio šalių piliečiams, tačiau valstybės institucijos nenumatė saugiklių, apsaugančių viešuosius finansus nuo galimo piktnaudžiavimo ar išmokų dubliavimosi kitoje valstybėje.
  
Skaičiai atskleidžia naujas tendencijas: demografinis nuosmukis vs. užsieniečių bumas
  
Audito duomenys atskleidžia paradoksalią situaciją: kol bendras vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius šalyje traukiasi, užsienio piliečių segmentas auga geometrine progresija. Galimai dėl mažėjančio gimstamumo bendras išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje per trejus metus nuosekliai nukrito net 18,3 proc. – nuo 58 017 (2023 m.) iki 47 416 asmenų (2025 m.).
   
Visiškai priešinga tendencija fiksuojama ne ES šalių piliečių grupėje. Čia gavėjų skaičius šovė į viršų 64 proc. (nuo 1 113 iki 1 824 asmenų). Jei 2023 m. užsieniečiai sudarė apie 2 proc. visų gavėjų, tai 2025 m. ši dalis padvigubėjo ir pasiekė 4 proc.

Nors bendra „Sodros“ išmokų suma 2025 m. traukėsi, užsienio piliečiams išmokėta suma beveik padvigubėjo: paaugo 78,6 proc. – nuo 4,4 mln. Eur iki beveik 8 mln. Eur (7,94 mln. Eur).
    
Ryškiausi šuoliai – Vidurio Azijos šalių ir Ukrainos piliečių grupėse
  
Audito ataskaitoje išskiriamos kelios šalys, kurių piliečiams mokamos išmokos augo ne procentais, o kartais. Įspūdingiausias šuolis užfiksuotas Tadžikistano Respublikos piliečių grupėje, kur gavėjų skaičius per dvejus metus padidėjo net 17 kartų – nuo vos 15 asmenų 2023 metais iki 257 gavėjų 2025 metais. Panaši tendencija stebima ir vertinant Uzbekistano Respublikos piliečių duomenis, kur fiksuojamas 6,6 karto augimas, gavėjų skaičiui šoktelėjus nuo 22 iki 146 asmenų. Indijos Respublikos piliečių grupėje auditoriai išskiria visiškai naują reiškinį, kadangi 2023 metais nebuvo užregistruotas nė vienas išmokos gavėjas, o 2025 metais jų skaičius jau pasiekė 21. Tuo tarpu Ukrainos piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius per šį laikotarpį padvigubėjo ir išaugo nuo 272 iki 556 asmenų, o jiems išmokėta suma padidėjo beveik trigubai ir pasiekė 2,3 mln. Eur.
  
Priešinga dinamika pastebima tik Europos Sąjungos piliečių grupėje. ES, EEE ir Šveicarijos piliečių, gaunančių išmokas Lietuvoje, skaičius išlieka minimalus ir netgi nežymiai sumažėjo (nuo 143 iki 138 asmenų). Lietuvos socialinei sistemai įtaką daranti darbo jėgos migracija vyksta išskirtinai iš trečiųjų šalių.
  
„Neregistruotų vaikų“ fenomenas: ar išmokos skiriamos šeimoms, gyvenančioms užsienyje?
  
Didžiausia kontrolės anomalija, didinanti piktnaudžiavimo riziką ir silpninanti viešųjų finansų apsaugą, – išmokų mokėjimas už vaikus, kurie nėra įtraukti į Lietuvos gyventojų registrą. Tokių gavėjų šalyje per dvejus metus padaugėjo net 14,2 karto (nuo 46 iki 651 asmens), o jiems išmokėta suma išaugo 10,4 karto (iki 1,22 mln. Eur). 
  
Ypatingas šio fenomeno mastas matomas Vidurio Azijos valstybių grupėse. Iš 257 Tadžikistano Respublikos piliečių, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, net 95 proc. (244 gavėjai) jas gauna už vaikus, kurie nėra registruoti Lietuvoje. Analogiška situacija fiksuojama ir Uzbekistano Respublikos piliečių grupėje.
  
Audito rezultatai rodo, kad Lietuvoje legaliai dirbantys ir socialiniu draudimu draudžiami užsieniečiai naudojasi teise gauti išmokas, net jei jų vaikai ir šeimos fiziškai negyvena Lietuvoje. Kadangi šių šalių informacinės sistemos nėra integruotos į ES duomenų mainų tinklus, o „Sodra“ nėra sukūrusi jokių įrankių patikrinti, ar už tuos pačius vaikus nėra mokama jų kilmės šalyje, valstybė turi ribotas galimybes įsitikinti, kad išmokos nedubliuojamos.
  
Geopolitinių kaimynių dinamika: Baltarusija ir Rusija
  
Kitokios, tačiau finansiniu požiūriu ne mažiau imlios tendencijos stebimos analizuojant Baltarusijos ir Rusijos piliečių duomenis. Žvelgiant į Baltarusijos Respublikos piliečių grupę, nors bendras gavėjų skaičius susitraukė 22 procentais – nuo 428 iki 333 asmenų, jiems išmokamos sumos išlieka aukštesnės nei 2023 metais. Tai rodo augantį šios grupės vidutinį darbo užmokestį, nuo kurio tiesiogiai skaičiuojamos vaiko priežiūros išmokos. Tuo tarpu Rusijos piliečių skaičius šalyje išlieka stabilus ir svyruoja tarp 124 ir 130 asmenų, tačiau jiems išmokėta suma per dvejus metus paaugo net 53,3 procento, padidėdama nuo 534 tūkstančių iki 819 tūkstančių eurų.
  
Auditoriai pabrėžia, kad ši visapusiškai besikeičianti sistemos struktūra didina riziką, jog asmenys analogiškas išmokas už tą patį vaiką tuo pačiu metu gali gauti ir Lietuvoje, ir savo kilmės šalyje, o tai tiesiogiai draudžia Europos Sąjungos reglamentai bei nacionaliniai teisės aktai.
  
Aklas pasitikėjimas vertinant pajamas užsienyje
  
Pagal galiojančią tvarką, tiek motinystės, tiek tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydis privalo būti mažinamas arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi kitų darbinės veiklos pajamų. Tačiau „Sodra“ kontroliuoja tik Lietuvoje uždirbamas pajamas. Jei asmuo dirba ir uždirba užsienyje, informacija apie tai valstybės institucijų nepasiekia.
  
Šiuo metu sistema iš esmės veikia išskirtinai pasitikėjimo principu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija audito metu pripažino, kad iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kada užsienio pilietis ar svetur dirbantis asmuo savo iniciatyva būtų deklaravęs „Sodrai“ užsienyje gautas darbines pajamas. Tarpvalstybiniai informacijos mainai yra fragmentuoti ir lėti, o teisės aktuose „Sodrai“ net nėra nustatyta aiški prievolė atlikti aktyvių patikrinimų ar reikalauti iš pareiškėjų kompetentingų užsienio institucijų pažymų.
  
„Dešimteriopai augantys gavėjų srautai signalizuoja, kad valstybės išmokų sistema nebegali veikti aklo pasitikėjimo režimu. Kai kontrolės mechanizmai yra nesukurti, viešieji finansai lieka neapsaugoti nuo dvigubo mokėjimo rizikų. Kviečiu Vyriausybę ir sprendimų priėmėjus imtis sisteminės ir kitų išmokų peržiūros – turime sukurti efektyvius ir operatyvius saugiklius, kurie garantuotų skaidrumą bei užkirstų kelią bet kokioms piktnaudžiavimo galimybėms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Valstybės kontrolės rekomendacijos – būtini skubūs teisėkūros pakeitimai
  
Siekdama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui viešaisiais finansais, Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei „Sodrai“ pateikė griežtas rekomendacijas. Reikalaujama skubiai keisti teisės aktus ir įtvirtinti dvi esmines naujoves:

• „Sodros“ teritoriniams skyriams teisės aktuose bus aiškiai deleguota funkcija ir griežta prievolė ne tik laukti duomenų iš užsienio, bet ir patiems aktyviai tikrinti informaciją apie pareiškėjų užsienyje gaunamas pajamas bei išmokas.
• Griežtinti išmokų prašytojų atsakomybę, įpareigojant juos pateikti oficialius užsienio šalių dokumentus, įrodančius, kad analogiška išmoka jiems nėra mokama svetur, ir deklaruoti bet kokias užsienyje gaunamas darbinės veiklos pajamas.

Teisiniai pakeitimai susiję ir su vidinėmis „Sodros“ procedūromis: siekiant sukurti automatizuotas kontrolės priemones, reikės peržiūrėti informacinių sistemų nuostatus. Jei prašymą pateikia trečiosios šalies pilietis, o vaiko duomenų nėra Lietuvos gyventojų registre, sistema turėtų automatiškai stabdyti išmokos skyrimą, kol bus gauti patikimi įrodymai iš užsienio valstybės arba asmuo pateiks legalumą pagrindžiančius dokumentus.

Atsakingos institucijos jau numatė priemones šioms rekomendacijoms įgyvendinti ir įsipareigojo konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.
  
  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Gegužės 27–28 dienomis Paryžiuje (Prancūzija) vyksta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) vadovų susitikimas bei 18-asis EBPO Parlamentinių biudžeto pareigūnų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų (NFI) metinis susitikimas. Susitikimuose dalyvaujanti Valstybės kontrolės delegacija – valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė bei Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė – įsitraukė į diskusijas apie AAI ir NFI vaidmenį stiprinant viešųjų finansų valdymą bei skatinant geresnį fiskalinių iššūkių, su kuriais susiduria pasaulio valstybės, supratimą visuomenėje.
  
Vizitas prasidėjo bendrame Viešųjų finansų atkūrimo forume, kuriame kartu su EBPO šalių ministrais, biudžeto pareigūnais ir audito lyderiais diskutuota apie viešųjų finansų atkūrimo strategijas, fiskalinių sprendimų komunikaciją visuomenei, ilgalaikio fiskalinio tvarumo stiprinimą bei institucijų vaidmenį, atkuriant pasitikėjimą viešaisiais finansais.
  
I. Segalovičienė taip pat dalyvavo ir specialioje sesijoje, skirtoje pristatyti Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos plėtros iniciatyvos (IDI) ir EBPO parengtą bendrą ataskaitą apie AAI nepriklausomumo stiprinimą. Čia pabrėžta ne tik teisinės bazės, bet ir pasitikėjimo, komunikacijos, institucinių normų bei bendradarbiavimo kultūros svarba, stiprinant viešojo sektoriaus atskaitomybę ir skaidrumą.
  
Stiprinami ryšiai su Prancūzijos aukščiausiąja audito institucija
  
Siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, valstybės kontrolierė I. Segalovičienė susitiko ir su naująja Prancūzijos AAI vadove Amélie de Montchalin. Apskritojo stalo diskusijoje valstybės kontrolierė kolegoms pristatė Valstybės kontrolės taikomą praktiką, planuojant veiklą bei vertinant atliktų auditų poveikį. Susitikime pasidalinta patirtimi, kaip efektyviai matuoti rekomendacijų įgyvendinimą bei užtikrinti, kad audito rezultatai kurtų realią vertę valstybės piliečiams.
  
Susitikimas buvo skirtas ne tik glaudesnių ryšių mezgimui, patirties mainams, bet ir pasirengimui šį rudenį, spalio mėnesį, Paryžiuje įvyksiančiam kasmetiniam Europos Sąjungos (ES) AAI vadovų Kontaktų komiteto posėdžiui.
  
Fiskalinės stebėsenos akiratyje – ateities išlaidos, komunikacija ir dirbtinis intelektas
  
Fiskalinės stebėsenos centro (vykdančio ir Lietuvos nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas) vadovė J. Rukšėnaitė atstovauja Lietuvai metiniame EBPO NFI susitikime, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms esminėms temoms:

• Ateities išlaidų iššūkiams,
• Biudžeto priežiūrai,
• Efektyvesnės komunikacijos būdams, siekiant stiprinti visuomenės fiskalinį raštingumą
• Bei dirbtinio intelekto taikymui fiskalinėje analizėje.

Tuo pat metu EBPO AAI vadovų susitikime darbą tęsianti valstybės kontrolierė I. Segalovičienė su kitų šalių vadovais analizuoja apie veiklos audito poveikių didinimą, inovacijų diegimo iššūkius, dirbtinio intelekto įrankių įtaką veiklos kokybei ir efektyvumui bei klimato kaitos ir ekstremalių oro reiškinių poveikį valstybių biudžetams.