Tarptautinio lygiagretaus audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse ^[1] įvertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir ar yra pasirengusios užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę. 
  
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė išėjus į pensiją tarptautiniame audite nagrinėta Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu. Remiantis šių valstybių nacionalinių auditų rezultatais, palyginta, kokios galimybės vyresnio amžiaus žmonėms sudaromos siekiant tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus ir kaip valstybės sprendžia vienišumo problemą. Lietuvos situacija įvertinta Valstybės kontrolės pavasarį atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rezultatuose.
  
Tarptautinio audito duomenimis, iki 2050 m. audituotose ^[2] šalyse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais, o vyresnio amžiaus žmonių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 2000–2024 m. nuosekliai augo visose valstybėse. Šios demografinės tendencijos didina spaudimą sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemoms. Lietuvoje šis iššūkis taip pat tampa vis aktualesnis. Valstybės kontrolės audito duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. šalies gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 m. ši dalis, prognozuojama, išaugs iki 43,5 proc.
  
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime? Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų:  sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas. Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas artimas EBPO vidurkiui, tačiau trūksta konkrečių užimtumo tikslų
  
Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio vyresnio amžiaus asmenų galimybės tęsti darbinę veiklą išėjus į pensiją – nevienodos. Lietuvoje 2024 m. dirbo 13,2 proc. 65 m. ir vyresnių gyventojų – panašiai kaip vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse (13,7 proc.). Tuo metu Lenkijoje šios amžiaus grupės užimtumo lygis siekė 6,1 proc., o Izraelyje – 21,1 proc. 
  
Lietuvoje sudarytos galimybės dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, tačiau Lietuva ir Lenkija nėra nustačiusios konkrečių siektinų pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. Izraelis tokius tikslus yra išsikėlęs – iki 2030 m. siekia, kad dirbtų 43,5 proc. 67–74 metų vyrų ir 28,5 proc. šio amžiaus moterų. Nepaisant to, audito išvadose pažymima, kad visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka, siekiant reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti vyresnio amžiaus žmonių galimybes tęsti profesinę veiklą.
  
Izraelyje įgyvendinama programa „Seniors at Work“, kuria siekiama keisti darbo rinkos požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus ir sudaryti jiems daugiau galimybių įsidarbinti. Programa padeda 60 metų ir vyresniems žmonėms ieškoti darbo, suteikia tam reikalingų įgūdžių ir tarpininkauja ieškant tinkamų darbo vietų. Šalyje taip pat veikia speciali vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo valstybės tarnyboje programa.
  
Kokių priemonių reikia, siekiant didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą derinant darbą ir pensiją, Valstybės kontrolė yra įvardijusi ir pavasarį atlikto valstybinio audito rekomendacijose. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomenduota panaikinti amžiaus apribojimus dirbti viešajame sektoriuje, priimti sprendimus dėl lankstaus darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į identifikuotus jų poreikius, numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, kurios padėtų sklandžiai pereiti į naują gyvenimo etapą pensijoje ir išlikti aktyviems visuomenės gyvenime ir (ar) darbo rinkoje, taip pat strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį ir stebėti jo pokyčius.
  
Vienišumas – pripažįstama problema, tačiau jį patiriantys žmonės lieka nepastebėti
  
Vienišumas – dar viena problema, kurią nagrinėjo Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio auditoriai. Nors šalyse taikomos skirtingos priemonės, tarptautinis auditas atskleidė, kad visose trijose valstybėse trūksta veiksmingų būdų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti ir jiems reikalingai pagalbai užtikrinti.
  
Valstybės kontrolės audito metu atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi vieniši. Net 87 proc. vienišumą patyrusių apklaustųjų nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, kurios galėtų padėti sumažinti vienišumo jausmą.
  
Lietuvoje vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, trūksta jo matavimo rodiklių ir už sistemingą vienišų senjorų nustatymą atsakingos institucijos. Panaši situacija stebima ir kitur: Lenkijoje vienišumas nėra matuojamas oficialiais rodikliais, o Izraelyje, nors rodiklis matuojamas, atpažįstama tik 18 proc. vienišų vyresnio amžiaus asmenų. Tai rodo, kad vien problemos pripažinimo ir jos masto stebėsenos nepakanka, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, todėl būtini sprendimai.
  
Izraelyje diegiamas vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodiklių žemėlapis yra vienas iš pavyzdžių, kaip būtų galima prisidėti siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą. Siekdama proveržio šioje srityje, Valstybės kontrolė dar šių metų pavasarį SADM rekomendavo įvertinti vienišumo poveikį asmenų psichikos ir fizinei sveikatai, jų gyvenimo kokybei bei valstybės socialinėms ir sveikatos apsaugos sistemoms, nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygio rodiklį ir siektiną jo reikšmę, vertinimo kriterijus vienišiems asmenims identifikuoti, suplanuoti priemones vienišumui mažinti ir numatyti priemones, skatinančias vienišus asmenis kreiptis pagalbos.
  
Kryptis jau yra, tačiau svarbiausia – priemonių poveikis
  
Bendrosios tarptautinio audito išvados atskleidžia, kad valstybėms svarbu pereiti nuo deklaruojamų politikos krypčių prie konkrečių finansavimu pagrįstų veiksmų, aiškių atsakomybių ir išmatuojamų rezultatų. Tam būtinas ilgalaikis ir skirtingas valstybės politikos sritis apimantis požiūris, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ir geresnę sveikatą, didesnį savarankiškumą bei aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
  
Lietuvoje 2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti šios srities politikos koordinavimą ir aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes. Vis dėlto tarptautinio audito rezultatai primena, kad vien teisinių ir strateginių pagrindų nepakanka – tikroji pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinti ir kokį apčiuopiamą pokytį jie sukurs vyresnio amžiaus žmonių gyvenime. 
  
Įgyvendindamos Valstybės kontrolės rekomendacijas, SADM, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojo įgyvendinti konkrečias priemones dėl užimtumo, savanoriškos veiklos, socialinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumo. Svarbu, kad šios priemonės būtų įgyvendintos laiku, kaip įsipareigota. Tuo tarpu Kultūros ministerijos pasiūlytos priemonės, auditorių vertinimu, neorientuotos į praktinius pokyčius, siekiant padidinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į kultūrines veiklas.

^[2]  Albanija, Izraelis, Lenkija, Lietuva, Malta, Šiaurės Makedonija, Paragvajus, Portugalija, Slovakija.
   

• Tarptautinis auditas „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ (anglų k.)
• Audito santrauka (lietuvių k.)
• Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui: Lietuva tarptautiniame kontekste (vienlapis, lietuvių k.)
  
  

Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Spalio 16 d. finansų ministras Vyriausybėje pristatė 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą. Jame atsispindi siekis finansuoti išaugusius valstybės poreikius saugumo, socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų srityse. Tačiau projektas kartu siunčia ir aiškų signalą apie didėjančias rizikas viešiesiems finansams. Nors valdžios sektoriaus deficitas buvo numatomas ir ankstesnėse projekcijose, biudžeto projekte jo didėjimas yra gerokai spartesnis, nes išlaidų augimas lenkia pajamų didėjimą. Tai lems spartesnį skolos augimą ir mažins fiskalinę erdvę ateityje reaguoti į ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.

AUTORĖ 

Jurga Rukšėnaitė
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė
el. p. [email protected]

  
Fiskalinis tvarumas ir fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis nėra savitikslis reikalavimas. Tai prielaida išsaugoti valstybės finansinį atsparumą ir gebėjimą įgyvendinti ilgalaikius šalies prioritetus.
  
Deficitas tampa ne laikinu, o vidutinio laikotarpio reiškiniu

Biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. sieks 3,8 proc. BVP, 2028 m. padidės iki 4,6 proc. BVP, o 2029 m. išliks arti 4 proc. BVP. Tai reikštų, kad visą planuojamą laikotarpį deficitas viršytų Mastrichto kriterijaus 3 proc. BVP ribą.
  
Deficito augimą lemia ne vien didesnės investicijos į gynybą. Reikšmingą įtaką turi ir nuolat didėjantys įsipareigojimai socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse, o pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas ir viešojo sektoriaus atlyginimų augimas prisideda prie ilgalaikio išlaidų augimo neplanuojant tam tvarių pajamų šaltinių.
  
Svarbu tai, kad projektuojamas deficitas tampa ne vienų metų išimtimi, o vidutinio laikotarpio tendencija. Tokia trajektorija reiškia, kad vis didesnė dabartinių poreikių dalis finansuojama skolintais pinigais.
  
Sparčiai auganti skola mažina fiskalinę erdvę
  
Valdžios sektoriaus skola, kuri 2026 m. sudarys apie 44 proc. BVP, pagal biudžeto projektą padidėtų iki 48,2 proc. BVP 2027 m. ir viršytų 54 proc. BVP 2029 m. 
  
Nors formaliai ši projekcija dar nesieks 60 proc. BVP, tendencija kelia susirūpinimą. Finansų ministerijos vertinimu, fiskalinės rizikos galėtų priartinti skolą prie Mastrichto kriterijaus ribos dar vidutiniu laikotarpiu, o nepalankesni scenarijai lemtų ribos viršijimą. 
  
Su augančia skola susijusios ir didėjančios palūkanų išlaidos. Jos gali išaugti nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2029 m. Tai pinigai, kurie negalės būti panaudoti gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms viešosioms paslaugoms.
  
Todėl skola nėra vien statistinis rodiklis – jis tiesiogiai susijęs su valstybės galimybėmis finansuoti prioritetus ateityje.
  
Grynųjų išlaidų augimas rodo fiskalinių taisyklių nesilaikymo riziką
  
Naujajame Europos Sąjungos fiskalinės valdysenos modelyje pagrindiniu rodikliu tapo grynosios išlaidos. Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane nustatyta, kad 2027 m. grynųjų išlaidų augimas neturėtų viršyti 4,8 proc., tačiau biudžeto projekte numatytas 7,8 proc. augimas.
 
Projektuojama, kad 2025–2027 m. sukauptas nuokrypis nuo nustatytų grynųjų išlaidų ribų sudarytų 3,2 proc. BVP net ir taikant 1,5 proc. BVP gynybos išlaidoms leidžiamą išlygą. Todėl pačiame biudžeto projekte konstatuojama, kad planuojamas išlaidų augimas reikšmingai neatitinka fiskalinio struktūrinio plano ir fiskalinės drausmės taisyklių.
  
Ši aplinkybė svarbi todėl, kad gynybos išlaidų išlyga nėra neribota. Ji leidžia tam tikrą nukrypimą nuo grynųjų išlaidų ribų, tačiau nepanaikina nei deficito, nei skolos, nei pareigos užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.
  
Vis dėlto Europos Komisija, prieš rekomenduodama pradėti perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgtų ne tik į deficito viršijimą, bet ir į jo mastą bei kitas aplinkybes. Pradėjus procedūrą, valstybei nustatomi korekciniai fiskaliniai reikalavimai, kurių nesilaikymas gali lemti finansinių sankcijų taikymą.
  
Rizikos kaupiasi, todėl būtini sprendimai dėl tvarių pajamų
  
Projekte įvardijama daug reikšmingų rizikų: geopolitinės situacijos neapibrėžtumas, papildomi gynybos poreikiai, papildomos paramos ukrainiečiams poreikis, didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, neapibrėžtumas dėl planuojamų papildomų pajamų surinkimo ir kt.
  
Šios rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus, todėl reikia sprendimų, užtikrinančių tvarius pajamų šaltinius. Augant gynybos poreikiams ir kartu išlaikant socialinius įsipareigojimus, reikės sprendimų, kurie užtikrintų tvarius pajamų šaltinius.
  
Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas.
  
Lapkritį – nepriklausomos fiskalinės institucijos išvada dėl biudžeto projekto
  
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, valstybės biudžeto projekto vertinimą planuoja paskelbti lapkričio pradžioje. Vertinime bus pateikta, ar numatyta fiskalinė politika atitinka nacionalinius ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimus. Pagrindiniai rodikliai, kuriuos vertins fiskalinė institucija, yra grynosios išlaidos, deficitas ir skola. Bus vertinama, ar grynųjų išlaidų augimas atitinka Lietuvos fiskaliniame struktūriniam plane numatytą trajektoriją taip pat valdžios sektoriaus deficito ir skolos raida bei jos atitiktis  Europos Sąjungos fiskaliniams reikalavimams. Išvadoje fiskalinė institucija taip pat pristatys savo valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų ir skolos projekcijas.
  
Išvada bus teikiama Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbiama viešai. Ji padės sprendimų priėmėjams įvertinti biudžeto projekte numatytos fiskalinės politikos keliamas rizikas viešųjų finansų tvarumui ir galimas pasekmes valstybės finansams vidutiniu laikotarpiu.
  
Nuo 2026 m. sausio 1 d. fiskalinėje valdysenoje taikoma atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė. Pagal šią taisyklę, jeigu nepriklausoma fiskalinė institucija pateikia neigiamą išvadą, pavyzdžiui, nustačiusi, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybė turi pasirinkti vieną iš dviejų galimybių: atsižvelgti į išvadą ir atitinkamai patikslinti biudžeto projektą arba, nusprendusi to nedaryti, pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl į išvadą neatsižvelgiama. Tokiu būdu atsižvelgimo arba paaiškinimo taisyklė užtikrina Vyriausybės pareigą reaguoti į fiskalinės institucijos vertinimą.

Paryžiuje įvyko kasmetinis Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikimas, kuriame dalyvavusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė, kartu su kitų ES šalių narių AAI vadovais, Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininku Tony Murphy, Europos Komisijos nariais ir tarptautiniais ekspertais ieškojo atsakymo, ar žalioji pertvarka yra būtina sąlyga stiprinant ES ekonomiką ir strateginį savarankiškumą.
  
Šių metų renginio tema atspindėjo ES siekį suderinti ekonominį konkurencingumą, pramonės politiką bei žaliąją transformaciją. Be ekspertų pranešimų ir diskusijų apie žaliosios pertvarkos iššūkius ES strateginiam savarankiškumui ir AAI vaidmenį šiame procese, Europos AAI pristatė savo auditų rezultatus trijose lygiagrečiose darbo grupėse: energetikos, žiedinės ekonomikos bei žemės ūkio, miškų ir vandentvarkos srityse.
  
Lietuvos patirtis energetikos auditų srityje
  
Energetikos srities sesijoje, skirtoje sektoriaus transformacijai, saugumui ir investicijų pagrįstumui nagrinėti, patirtimi keitėsi 13-os ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovai bei Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ekspertai. Valstybės kontrolierei I. Segalovičienei šioje sesijoje buvo patikėtas pranešėjos (angl. rapporteur) vaidmuo – ji apibendrino darbo grupėje kilusias diskusijas, atliktų auditų pamokas ir visų ES AAI vadovų plenarinėje sesijoje pristatė galutines išvadas.
  
Šios sesijos tikslas – įvertinti, ar ES ir nacionaliniai energetikos bei klimato tikslai iš tiesų pasiekiami praktikoje, kas padengia augančių transformacijos kaštų naštą (valstybės biudžetas ar vartotojai) ir kaip išvengti naujų priklausomybių formavimosi rizikų. 
  
„Energetinė transformacija šiandien yra ne tik klimato darbotvarkės, bet ir valstybės saugumo bei ekonominio konkurencingumo sąlyga. Audito bendruomenės vaidmuo – užtikrinti, kad viešosios investicijos į žaliąją pertvarką kurtų realų atsparumą, o ne taptų papildoma našta piliečiams ar verslui“, – teigė valstybės kontrolierė I. Segalovičienė. 
  
Be kita ko, valstybės kontrolierė akcentavo atsparumo didinimo svarbą, nes tai ne tik pakankamas energijos kiekis krizės atveju. Tai sistemos gebėjimas pritaikyti sprendimus kintant prielaidoms ir išlaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas, sukuriant kuo mažesnę naštą visuomenei. Audituodami energetiką, turime matyti ne tik šiandienos kaštus ir rytdienos rizikas, bet ir užtikrinti, kad energetinė transformacija taptų valstybės tvirtumo, o ne pažeidžiamumo šaltiniu.

Dvišalis susitikimas su Vokietijos AAI vadovu
  
Renginio metu valstybės kontrolierė I. Segalovičienė taip pat susitiko su Vokietijos AAI (Bundesrechnungshof) vadovu Ansgar Heveling. 
  
Dvišalio susitikimo metu aptarta tolesnė eiga ir konkreti partnerystė gynybos srities auditų srityje, įskaitant planuojamą bendrą 45-osios šarvuotosios brigados medicininio aprūpinimo auditą. Taip pat apžvelgtas pasirengimas Vokietijos AAI vadovo ir delegacijos oficialiam vizitui Vilniuje, numatytam 2027 m. sausio mėnesį. 
  
Lietuvos ir Vokietijos AAI vadovai apsikeitė įžvalgomis apie gynybos išteklių valdymo kontrolę – abejose šalyse akcentuojama, kad vien didesnis finansavimas savaime neužtikrina geresnių karinių pajėgumų, jeigu kartu neįgyvendinami būtini organizaciniai pokyčiai ir neužtikrinamas efektyvus lėšų naudojimas. 
  
Apie Ryšių palaikymo komitetą
  
Ryšių palaikymo komitetas yra savarankiškas, nepriklausomas ir nepolitinis ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų susirinkimas. Jo tikslas – stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą audito ir su juo susijusiose veiklose, skatinti bendrą požiūrį į audito ir atskaitomybės klausimus.
   
Komitetas suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių ES šalių, dalytis turimomis kompetencijomis, patirtimi ir gerąja praktika, siekiant nuoseklesnio ir kokybiškesnio viešųjų lėšų valdymo vertinimo visoje Europos Sąjungoje.