Per artimiausią pusmetį laiku turėtų būti įgyvendintos 23 didelės svarbos Valstybės kontrolės rekomendacijos. Jų įgyvendinimas turėtų padėti spręsti gyventojams teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės, valstybės veiklos planavimo, viešojo sektoriaus valdymo, saugumo ir kitus svarbius klausimus.

Tarp svarbiausių laukiamų pokyčių – ir sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės ilgalaikiam finansiniam ir energetiniam atsparumui: naujo Nacionalinio pažangos plano suderinimas su valstybės finansinėmis galimybėmis, aiškiais principais grindžiamas valstybės rezervų kaupimas ir valdymas bei duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo.
  
„Valstybės atsparumas neatsiranda krizės įkarštyje – jis kuriamas iš anksto, tiksliai įvertinus rizikas ir sukaupus tvarius rezervus. Šiandien atidėtas ar neryžtingas žingsnis krizės atveju neišvengiamai virstų mūsų šalies pažeidžiamumu. Neturime prabangos švaistyti laiko, todėl artimiausio pusmečio prioritetais turi tapti reali valstybės atsparumą stiprinanti viešojo sektoriaus lyderystė“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nacionalinio pažangos plano tikslai turi būti susieti su valstybės finansinėmis galimybėmis 
  
Vienas svarbiausių laukiamų pokyčių – naujas 2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas, kuris bus labiau orientuotas į svarbiausius šalies pokyčius, reformas ir proveržio sritis, sutelkiant tam reikalingas institucijų pastangas ir finansavimą. Valstybės kontrolės parengtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad toks planavimas leistų efektyviau planuoti ir naudoti valstybės išteklius, orientuotis į rezultatus ir nuosekliau vertinti pasiektą pažangą. 
  
Valstybės rezervai turi būti valdomi remiantis aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu
  
Ne mažiau svarbus ilgalaikiam valstybės atsparumui – finansinių rezervų kaupimas ir naudojimas, padedantis valstybei išlikti atspariai ištikus ekonominiams, geopolitiniams bei kitiems sukrėtimams. Ataskaitoje išskiriama, kad būtina aiškiai nustatyti, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turi būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje. 
  
Finansinių rezervų planavimas turi būti grindžiamas rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais bei naudojimo prioritetais. Finansų ministerija Valstybės kontrolę informavo, kad jau atlikta tarptautinės praktikos analizė ir rengiami pasiūlymai dėl naujo finansinių rezervų formavimo ir valdymo modelio.   
  
Atskirai svarbus ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų planavimas. Kad iškilus būtinybei atsargos gyventojus pasiektų laiku, turi būti sukurta nuosekli, rizikomis pagrįsta valstybės rezervo planavimo ir formavimo sistema. Tam turi būti įvertintas ekonomiškai efektyviausias maisto atsargų kaupimo būdas, nustatytos rezervavimo kainos, įvertinti tiekėjų pajėgumai ir kitos tinkamam valstybės rezervo formavimui būtinos sąlygos. Valstybės rezervo formavimas taip pat turi būti suderintas su mobilizaciniais ir karinės gynybos poreikiais, į šį procesą įtraukiant Krašto apsaugos ministeriją.
  
Reikalingas galutinis sprendimas dėl jūrinio vėjo parko
  
Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimas jau perduotas bendrovei UAB „Offshore wind farm 1“ – jai perleistos reikalingos teisės ir įsipareigojimai, taip aiškiau nustatant atsakomybę už projekto eigą.   
  
UAB „Ignitis renewables“, pasitelkusi išorės ekspertus, atliko projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizę bei įvertino pagrindines rizikas ir įgyvendinimo scenarijus. Vis dėlto konkretus sprendimas dėl projekto tęstinumo ir realių jo terminų dar nepriimtas. Todėl artimiausiu pusmečiu laukiamas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimo.
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Rugsėjo 24–25 d. Lisabonoje vykstančioje XI bendroje Europos aukščiausiųjų audito institucijų (EUROSAI) ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (OLACEFS) konferencijoje šių pasaulio regionų aukščiausiųjų audito institucijų vadovai (AAI) ir ekspertai diskutuoja, kaip piliečių ir pilietinės visuomenės įsitraukimas gali stiprinti valstybinio audito poveikį. Valstybės kontrolės patirtį konferencijoje pristato valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Komunikacijos bei tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė.

„Dažnai audito sėkmę matuojame parengtomis ataskaitomis, pateiktomis ar įgyvendintomis rekomendacijomis. Tai labai svarbu. Bet svarbiausias klausimas mums – ar žmogus pajuto pokytį, kurį siekėme sukurti. Todėl piliečių balsas mums svarbus ne tik planuojant auditus ar vertinimus, bet ir audito vykdymo procese, formuluojant rekomendacijas ir informuojant apie rezultatus. Mus svarbu jausti kaip valstybės sprendimai veikia realiame gyvenime. Tarptautinis bendradarbiavimas leidžia mums šią kryptį stiprinti – mokytis iš kitų šalių patirties ir geriausius sprendimus pritaikyti Lietuvoje.“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Dvi dienas vykstančiose plenarinėse sesijose ir praktiniuose seminaruose nagrinėjamas piliečių įtraukimas į skirtingus audito etapus – nuo temų pasirinkimo ir audito planavimo iki jo vykdymo, rezultatų komunikavimo bei rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos.
  
Konferencijos sesijoje „Kodėl piliečių įsitraukimas svarbus aukščiausiosioms audito institucijoms“ I. Segalovičienė skaitė pranešimą „Nuo piliečio balso iki visuomeninės vertės“ (From Citizen Voice to Public Value).

Valstybės kontrolierė pristatė požiūrį, kad piliečių įsitraukimas turi lydėti visą audito procesą, o ne prasidėti tik paskelbus jo rezultatus. Prieš auditą gyventojų patirtys gali veikti kaip ankstyvojo perspėjimo sistema – padėti identifikuoti problemas ten, kur viešoji politika susiduria su kasdieniu žmogaus gyvenimu. Audito metu administracinius duomenis gali papildyti tiesioginė žmonių patirtis, pavyzdžiui, visuomenės apklausos, fokusuotos grupės. Po audito svarbiausias klausimas turėtų būti ne tik tai, ar rekomendacija įgyvendinta, bet ir ar įvyko realus pokytis žmonėms.

Ši kryptis siejama ir su Valstybės kontrolės komunikacijos pokyčiais. Institucija daugiau dėmesio skiria paprastai ir suprantamai kalbai, skirtingiems skaitmeniniams formatams ir audito rezultatų ir rekomendacijų įgyvendinimo viešumui bei paaiškinimui per jų reikšmę žmogui, informacijos prieinamumui žmonėms su negalia. Vos per pusmetį Valstybės kontrolės sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose išaugo 40 proc., taip pat pasiekti rekordiniai institucijos matomumo nacionalinėje žiniasklaidoje rodikliai.
  
Kitas Valstybės kontrolės žingsnis – nuo informavimo judėti link aktyvesnio piliečių įtraukimo: sudaryti daugiau galimybių žmonėms išsakyti problemas ir patirtis, plėsti dialogą regionuose ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip visuomenės pateikta informacija panaudojama Valstybės kontrolės veikloje.
  
Apie EUROSAI–OLACEFS jungtines konferencijas
  
EUROSAI–OLACEFS jungtinės konferencijos – tai periodiniai dviejų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) regioninių organizacijų bendri renginiai. Šių susitikimų paskirtis yra sudaryti erdvę tarpregioniniam dialogui, skatinti AAI patirties ir gerosios praktikos mainus bei kartu ieškoti atsako į besikeičiančio viešojo sektoriaus iššūkius. Renginiai organizuojami rotacijos principu, pakaitomis priimant delegacijas skirtinguose regionuose.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ pelnė EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės (WGMA) apdovanojimą už geriausią savivaldybių audito darbą poveikio žmonėms kategorijoje. Tarptautinis įvertinimas įteiktas rugsėjo 24 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame jubiliejiniame, 10-ajame kasmetiniame WGMA susitikime.

WGMA apdovanojimas įsteigtas siekiant išskirti išskirtinius savivaldybių auditus, skatinti gerosios praktikos sklaidą ir inovatyvius audito metodus. Šiuo įvertinimu siekiama, kad laimėjęs darbas taptų profesiniu orientyru bei įkvėpimu kitų Europos šalių aukščiausiosioms audito institucijoms (AAI).
  
Apdovanotas auditas jau keičia gyventojų pasiruošimą krizėms
  
Piliečių rengimo ir šalies atsparumo tema šiandienos geopolitiniame kontekste yra gyvybiškai svarbi. 2025 m. atliktame audite „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui“ vertinta, ar Lietuvoje sudaromos tinkamos sąlygos gyventojams pasiruošti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Nors vertinimas apėmė nacionalinį lygmenį, išskirtinis dėmesys skirtas savivaldai – juk realus gyventojų pasirengimas krizėms vyksta būtent ten, kur jie gyvena, dirba ir kuria bendruomenes.

Audito metu nustatyta, kad su pilietiniu pasipriešinimu susijusių priemonių įgyvendinime vis dar trūko institucijų ir nevyriausybinių organizacijų koordinavimo, o gyventojams sudarytos sąlygos įgyti žinių bei įgūdžių buvo nepakankamos. Pavyzdžiui, suaugusiųjų mokymai vyko tik pusėje (31 iš 60) šalies savivaldybių, be to, savivaldoms trūko patikimų duomenų apie gyventojus, kuriems krizės atveju reikėtų pagalbos.
  
Audito įžvalgos ir rekomendacijos jau duoda konkrečių rezultatų: atsižvelgusi į jas, Vyriausybė patvirtino 2026–2030 m. piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planą. Jame numatytas praktinis gyventojų įgūdžių stiprinimas bendradarbiaujant savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat visiems gyventojams išplėsti ir lengviau prieinami mokymai.
  
Audito rezultatai jau sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės susidomėjimą – WGMA susitikimo metu audito patirtį ir rezultatus pristatė Planavimo ir poveikio departamento srities vadovė Aurelija Brukštutė. Auditas pristatytas ir keliuose skirtinguose EUROSAI seminaruose ir naujienlaiškiuose, jo rezultatais taip pat domėjosi ir Europos Audito Rūmai.
  
Dėmesys savivaldos finansiniam savarankiškumui
  
Rugsėjo 22–24 d. Bukarešte vykusiame renginyje Europos audito ekspertai taip pat diskutavo savivaldybių finansinio savarankiškumo bei nuosavų pajamų tema. Šis klausimas išlieka itin aktualus ir Lietuvoje.
  
Valstybės kontrolė dar 2019 m. atliko auditą „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ rekomendavo peržiūrėti funkcijų finansavimo sistemą ir įvertinti alternatyvas, kurios skatintų savivaldybes veikti efektyviau. Nors ši rekomendacija kol kas neįgyvendinta, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. atlikti savivaldybių funkcijų vertinimą ir peržiūrėti jų finansavimo modelį, todėl Valstybės kontrolė ir toliau tęsia šios srities stebėseną.
  
WGMA 2016 m. įsteigė Valstybės kontrolė ir jai pirmininkavo iki 2024 m., kai pirmininkavimas perduotas Latvijos AAI. Šiandien WGMA yra profesinio bendradarbiavimo ir patirties mainų platforma, kurios misija – dalytis gerąja savivaldybių audito praktika. Tarp jos strateginių tikslų – profesinio bendradarbiavimo savivaldybių audito srityje stiprinimas ir praktinės patirties, metodų, inovatyvių priemonių bei technologijų sklaida. Darbo grupėje pilnateisėmis narėmis dalyvauja 27 Europos AAI, o dviem institucijoms suteiktas stebėtojų statusas.