• 2025 m. pabaigoje valstybės rezervuose sukaupta 6,03 mlrd. Eur, per metus jie padidėjo 24,6 proc.
• Daugiau kaip 75 proc. viso rezervų augimo sudarė „Sodros“ rezervo didėjimas, tačiau jo augimas savaime nereiškia mažesnių ilgalaikių rizikų.
• Valstybėje rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
• Finansų ministerija, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją, rengia bendrą valstybės rezervų formavimo ir valdymo modelį.

2025 m. pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervuose buvo sukaupta 6,03 mlrd. Eur. Per metus valstybės rezervų suma padidėjo 24,6 proc., arba 1,19 mlrd. Eur. Tačiau, kaip pažymi Valstybės kontrolė, valstybės rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
  
„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. Didėjant geopolitiniams, ekonominiams ir demografiniams iššūkiams, rezervų valdymas turi būti grindžiamas aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Didžiausią rezervų dalį sudaro „Sodros“ rezervas
  
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezerve buvo sukaupta 4 515,1 mln. Eur. Per metus jis padidėjo 897 mln. Eur ir sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo. PSDF rezerve metų pabaigoje buvo sukaupta 723,7 mln. Eur, o Rezerviniame (stabilizavimo) fonde – 791 mln. Eur, iš kurių 119,5 mln. Eur skirta radioaktyviosioms atliekom tvarkyti ir giluminiam atliekynui įrengti.
  
Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą papildys ir iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“, ir valstybės biudžeto įmokos. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Sodrai“ jų pervesta apie 1,3 mlrd. Eur. Būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

Valstybės kontrolės vertinimu, padidėjęs rezervas neturėtų būti naudojamas naujiems nuolatiniams įsipareigojimams prisiimti, įskaitant papildomą pensijų didinimą ar kitus sprendimus, kurie ateityje didintų valstybės išlaidas, jei nėra numatyti tvarūs jų pajamų šaltiniai.

Rezervus būtina vertinti atsižvelgiant ir į ilgalaikius demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vienam senyvo amžiaus gyventojui teks tik du darbingo amžiaus asmenys, o 2025 m. jų buvo daugiau kaip trys. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, atlikta analizė rodo, kad, nekintant politikai, dėl visuomenės senėjimo poveikio „Sodros“ rezervas būtų išnaudotas dar iki 2050 m.

Ilgalaikiam ir kokybiškam valstybės rezervų valdymui pasiekti – Valstybės kontrolės rekomendacija
  
Rezervai kaupiami siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus ekonominių ar kitų sukrėtimų metu.
 
Valstybės kontrolės vertinimu, didėjant geopolitinėms, ekonominėms ir fiskalinėms rizikoms, rezervai turi būti planuojami sistemiškai, remiantis rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais, naudojimo prioritetais ir bendrais valdymo principais. Tai ypač svarbu senstant visuomenei ir augant ilgalaikiams socialinio draudimo sistemos įsipareigojimams.

Siekdama stiprinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė jau pernai rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.
  
Reaguodama į Valstybės kontrolės rekomendaciją, Finansų ministerija rengia sisteminį šalies rezervų formavimo ir valdymo modelį. Šiuo metu ministerija yra atlikusi tarptautinės praktikos analizę, vertina Lietuvos situaciją ir rengia pasiūlymus dėl bendro rezervų formavimo ir valdymo modelio. Rekomendaciją planuojama įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.
  
Įgyvendinus rekomendaciją, valstybė turės bendrą rezervų formavimo ir valdymo modelį, kuris leis rezervus planuoti remiantis rizikų vertinimu, aiškiau nustatyti jų paskirtį ir susieti rezervų politiką su valstybės skolinimosi sprendimais.

2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Nėra bendro modernizacijos pažangą parodančio rodiklio. Nors kariuomenės modernizavimui kasmet skiriama daugiau kaip pusė krašto apsaugos sistemos asignavimų, nėra bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti šių investicijų pažangą. Asignavimai modernizacijai paskirstyti per visas devynias Strateginio veiklos plano programas, todėl sprendimų priėmėjai neturi vienoje vietoje sutelktos informacijos apie modernizavimo rezultatus.
• Strateginis planavimas neparodo pasikeitusios šalies saugumo aplinkos. 16 iš 23 Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros planų, kuriais remiantis nustatomas kariuomenės pajėgumams reikalingų išteklių poreikis, nėra atnaujinti nuo 4 iki 14 metų, todėl jie nevisiškai atspindi dabartinius gynybos prioritetus (tokius kaip nacionalinės divizijos steigimas ar Vokietijos brigados priėmimas). Be to, nė viename ilgalaikiame nacionalinio lygmens strateginiame dokumente nėra įtvirtinto finansavimo tęstinumo po 2030 m., nors NATO šalys yra susitarusios siekti ne mažesnio kaip 5 proc. BVP finansavimo iki 2035 m.
• Skaitmenizavimo poreikis. Gynybos planavimo duomenys vis dar valdomi rankiniu būdu perkeliant informaciją tarp „Excel“ failų, kuriems apsaugoti nenaudojamos net bazinės dokumentų apsaugos funkcijos. Dabartinė finansų valdymo sistema (FinVIS) veikia pasenusios 2009 m. programinės įrangos pagrindu, yra nestabili ir neužtikrina šiuolaikiniam planavimui bei duomenų analizei būtino funkcionalumo.

Per 2023–2025 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. Eur, t. y. 14,7 proc. viso valstybės biudžeto. Daugiau kaip pusė šio finansavimo kasmet skiriama kariuomenei modernizuoti. Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ parodė, kad dabartinė krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos. Nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
  
„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Negalima pasakyti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą
   
2026 m. kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. Eur – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m. Tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tačiau valstybė vis dar negali atsakyti į paprastą klausimą: ar modernizacija vyksta pagal planą?

Auditas parodė, kad nėra aiškaus vaizdo, kaip vyksta kariuomenės modernizavimas. Jo pažanga matoma tik dalyje Lietuvos kariuomenės pajėgų, o bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti visos sistemos modernizavimo pažangą, nėra.
  
Modernizavimui skiriami asignavimai paskirstyti per devynias Strateginio veiklos plano programas, o daugiau kaip pusė uždavinių ir rodiklių dubliuojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne atsižvelgiant į siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus pasiskirsto tarp kelių programų koordinatorių. Dėl to sudėtinga susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus, o sprendimų priėmėjai neturi bendro vaizdo, kokių pajėgumų siekiama, kiek jie kainuos ir kokia pažanga pasiekta.
  
Be to, Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje modernizacijos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nuo 2023 m. nebuvo atnaujinti (nepadidintos 8 rodiklių reikšmės), nors modernizavimui skiriamas finansavimas nuo tada reikšmingai išaugo. Planuojama, jog 2026 m. kariuomenės modernizacijai skiriamas finansavimas sudarys apie 2,3 mlrd. Eur, t. y. 1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2023 m. Kadangi esami rodikliai buvo nustatyti planuojant gerokai mažesnį gynybos finansavimą, šiandien jie nebeparodo nei dabartinio investicijų masto, nei realios modernizacijos pažangos.
  
Strateginis planavimas nespėja paskui augantį gynybos finansavimą
  
Gynybos finansavimas auga sparčiau, nei atnaujinami jį pagrindžiantys strateginiai dokumentai. Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, Lietuvos strateginio lygmens dokumentuose ilgalaikis finansavimas daugiausia planuojamas tik iki 2030 m. Kas bus po to – neapibrėžta.
  
Vienas pavyzdžių – kariuomenės pajėgumų plėtros planai. Net 16 iš 23 planų, kuriuose numatoma, kokius karinius gebėjimus reikia ugdyti, neatnaujinti nuo 4 iki 14 metų. Dėl to dalis jų nebeparodo pasikeitusios saugumo situacijos ir šiandienos gynybos prioritetų. Auditas taip pat parodė, kad aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentai nevisiškai tiksliai apibrėžia tokius svarbiausius prioritetus kaip nacionalinės divizijos plėtra ar Vokietijos brigados priėmimas.
  
Auditas taip pat parodė, kad dabartinė finansų planavimo sistema orientuota į taikos metą ir yra ilgai trunkanti bei sudėtinga. Biudžeto sudarymas apima 19 etapų. Tačiau iki šiol nėra nustatyta, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kai sprendimus reikėtų priimti gerokai greičiau.
  
Milijardinės investicijos vis dar valdomos rankiniu būdu „Excel“ failuose
  
Sprendimų priėmėjams reikia greitai pasiekiamų ir patikimų duomenų. Tačiau auditas parodė, kad gynyba vis dar planuojama tarpusavyje nesusietomis informacinėmis sistemomis ir rankiniu darbu.
  
Gynybos planavimo dokumentai rengiami tarpusavyje nesusietuose „Excel“ failuose, šie dokumentai rankiniu būdu perkeliami iš vienų failų į kitus, todėl sudėtinga operatyviai priimti sprendimus. Nepakankamas duomenų keitimo atsekamumas ir jų saugumo užtikrinimas didina klaidų ir duomenų nepatikimumo riziką.

Auditorių vertinimu, ne visus dabartinius poreikius atitinka ir finansinių išteklių valdymo sistema FinVIS, kuri veikia naudojant 2009 m. programinės įrangos versiją. Dėl nesuderinamumo su atnaujinamomis operacinėmis sistemomis ji veikia nestabiliai, didėja sutrikimų ir veiklos nutrūkimo rizika. Audito metu 7 iš 10 apklaustų programų koordinatorių nurodė, kad sistemos galimybių finansų valdymui nepakanka.

Ką reikia pakeisti, kad milijardinės investicijos būtų valdomos efektyviau
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą taip, kad būtų aiškiai susieti gynybos prioritetai, jiems skiriamas finansavimas ir pasiekti rezultatai:

• strateginiuose dokumentuose įtvirtinti ilgalaikį gynybos finansavimą, ne mažesnį kaip 5 proc. BVP iki 2035 m.;
• atnaujinti kariuomenės pajėgumų plėtros planus pagal geopolitinės aplinkos aktualijas;
• optimizuoti Strateginio veiklos plano programų struktūrą;
• sukurti bendrą gynybos planavimo informacinę sistemą;
• nustatyti, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, bus galima matyti bendrą kariuomenės modernizacijos pažangą ir realiu laiku stebėti, ar milijardinės investicijos duoda laukiamą rezultatą. Be to, sprendimų priėmėjai galės aiškiau planuoti ilgalaikį finansavimą, greičiau priimti sprendimus bei užtikrinti, kad finansų valdymas būtų pasirengęs veikti ir karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Valstybinio audito ataskaita: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Audito metu vertintose krašto apsaugos sistemos perkančiosiose organizacijose kasmet vidutiniškai trūko 19 proc. viešųjų pirkimų specialistų (laisvas beveik kas penktas etatas). Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje.
• Centralizuotus pirkimus vykdančiose organizacijose vidutiniškai 48 proc. pirkimus vykdžiusių darbuotojų neturėjo viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo. Nors nėra privalomas, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją.
• Visose 12-oje vertintų perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų planai buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų per metus, nors dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto.
• Rizikingų pirkimų kontrolė veikia nepakankamai: 6 iš 12 vertintų organizacijų nevertino visų rizikingų pirkimų, o 24 iš 36 tikrintų pirkimų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė vakar Seimo plenariniame posėdyje pristatė LR Seimo nutarimu 2025-12-23 Nr. XV-743 pavesto atlikti audito „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ rezultatus.
  
Per pastaruosius penkerius metus krašto apsaugos sistemoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 10,8 mlrd. Eur. Tačiau augančias pirkimų apimtis krašto apsaugos sistema pasitinka stokodama viešųjų pirkimų specialistų ir jų kompetencijų.
  
Valstybės kontrolės atliktas auditas „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ parodė, kad vertintose organizacijose neužimta beveik penktadalis viešųjų pirkimų specialistų etatų, o dalis pirkimus vykdančių darbuotojų neturi viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo, kuris patvirtintų jų aukštą kompetenciją.
  
„Kai kalbame apie gynybos finansavimą, dažniausiai dėmesys krypsta į pinigus. Tačiau vien pinigai savaime nepaverčia planų realiais pajėgumais. Tam reikalingi žmonės, kurie geba profesionaliai organizuoti pirkimus, valdyti rizikas ir užtikrinti, kad kariuomenei reikalingi ištekliai pasiektų laiku. Augant investicijoms į gynybą, viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių. Todėl būtina nedelsti sukomplektuoti sistemos poreikiams adekvačius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienas didžiausių iššūkių – specialistų trūkumas ir tinkama kvalifikacija
  
2021–2025 m. vertintose organizacijose buvo patvirtinti vidutiniškai 84 viešųjų pirkimų specialistų etatai, tačiau metų pabaigoje trūkdavo apie 19 proc. specialistų. Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje. Agentūros duomenimis, atrankos dažnai neįvykdavo dėl kandidatų trūkumo arba dėl to, kad pretendentai nesurinkdavo minimalaus balų skaičiaus. Dėl nuolatinio viešųjų pirkimų specialistų trūkumo pirkimai gali užtrukti ilgiau, didėja klaidų tikimybė ir rizika, kad kariuomenė laiku negaus reikalingų resursų.
  
Taip pat nustatyta, jog daugeliu atveju krašto apsaugos sistemoje viešuosius pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimų. Nors pirkimų specialisto pažymėjimas nėra privalomas visiems darbuotojams, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją ir nuo 2023 m. jį privalo turėti bent vienas Viešųjų pirkimų komisijos narys. Įvertinus atrinktus viešuosius pirkimus nustatyta, kad visais atvejais komisijoje buvo narys, turintis pažymėjimą.

Tačiau 2023–2025 m. vidutiniškai 48 proc. viešuosius pirkimus vykdžiusių darbuotojų jo neturėjo. Auditorių nuomone, perkančiosios organizacijos, siekiančios kokybiškų pirkimų, turėtų remtis pažymėjimą turinčiais specialistais. Kai pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų kompetencijas patvirtinančio pažymėjimo, didėja pirkimų kokybės ir nuoseklaus teisės aktų reikalavimų taikymo rizika.
  
Pirkimų planai nuolat keičiasi, o rizikos ne visada vertinamos
  
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje nepakankamai dėmesio skiriama pirkimų planavimui ir rizikų valdymui. Vertintose organizacijose pirkimų planai per metus buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų. Kai kurių audito metu vertintų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai per metus išaugo kelis kartus, pavyzdžiui, Gynybos resursų agentūros 2023 m. pirkimų plano vertė padidėjo 36 kartus. Planai buvo keičiami dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, naujų poreikių, gavus papildomą finansavimą, kartojant neįvykusius pirkimus ir kt. Tačiau dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto. Auditorių nuomone, tai, kad reikšmingos pagal pirkimų skaičių ir vertę pirkimų grupės nebuvo suplanuotos metų pradžioje, rodo nepakankamai gerai veikiantį pirkimų poreikių identifikavimo procesą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą, didina pirkimų vėlavimo bei nepakankamos konkurencijos pirkimuose riziką.
 
Ne visais atvejais veikė ir rizikingų pirkimų kontrolės mechanizmai. 6 iš 12 vertintų organizacijų neįvertino visų į rizikingų pirkimų sąrašus įtrauktų procedūrų, nors būtent šiems pirkimams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Vertinant 36 pasirinktus pirkimus, 24 iš jų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams, o 17 pirkimų nustatyti didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimai.

Ką siūlo Valstybės kontrolė
  
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai sukurti nuolatinę krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programą, diegti specialistų motyvavimo sistemą, suteikti galimybes, planuojant ir vykdant pirkimus, pasitelkti ekspertus ir užtikrinti visų rizikingų pirkimų prevencinę kontrolę.
  
Siekiant užtikrinti vientisą pirkimų duomenų valdymą bei jų prieinamumą, rekomenduota konsoliduoti pirkimų duomenų valdymą ir užtikrinti sąsajas su kitomis pirkimų valdymui aktualiomis informacinėmis sistemomis. Taip pat nustatyti pirkimų efektyvumo rodiklius ir sudaryti sąlygas objektyviai vertinti viešųjų pirkimų modelio rezultatus.
  
Auditorių vertinimu, augant gynybos finansavimui, viešųjų pirkimų sistema turi užtikrinti ne tik operatyvų kariuomenės aprūpinimą, bet ir tai, kad milijardinės investicijos būtų valdomos profesionaliai, skaidriai ir efektyviai.

Valstybinio audito ataskaita: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]