Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė kartu su savivaldybių kontrolieriais pradeda bendrą neformaliojo vaikų švietimo sistemos auditąŠiandien Valstybės kontrolėje neeilinis įvykis – Valstybės kontrolė kartu su 56 Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) susitaria pradėti bendrą valstybinį veiklos auditą „Neformaliojo vaikų švietimo sistema“. Valstybės kontrolėje vykstančio įvadinio susitikimo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir SKAT atstovaujantys savivaldybių kontrolieriai pradėjo bendradarbiavimo susitarimų pasirašymą.
  
„Neformalusis vaikų švietimas yra kur kas daugiau nei tiesiog būreliai po pamokų – tai valstybės strateginio saugumo ir socialinio kapitalo pamatas. Mokykloje vaikai sužino, ką žino pasaulis. Neformaliajame ugdyme jie sužino, kas yra jie patys. Kokybiški ir prieinami būreliai veikia kaip stipriausia prevencinė sistema, nes jie tiesiogiai stiprina vaikų fizinę ir psichikos sveikatą, saugo nuo priklausomybių ir kuria lygias galimybes visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tinkamai užtikrinti šį tinklą visoje Lietuvoje – tai investuoti į mūsų šeimų ir demografinę politiką. Daug pigiau ir išmintingiau yra statyti stiprius vaikus, negu vėliau remontuoti palūžusius suaugusiuosius. Būtent todėl siekiame įvertinti, ar ši sistema veikia taip, kaip tikimės, ir kokių sprendimų reikia, kad ji kurtų didžiausią vertę vaikams bei visuomenei“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Valstybės kontrolės 2026 metų veiklos plane yra suplanuotas veiklos auditas „Neformaliojo vaikų švietimo sistema“, o dalis SKAT 2026 m. vertina arba planuoja vertinti neformaliojo vaikų švietimo sritį, todėl nutarta apjungti jėgas siekiant nuosekliau įvertinti sistemines problemas ir palyginti savivaldybių praktiką. 
  
Audito metu bus vertinama, ar valstybės sukurta neformaliojo vaikų švietimo finansavimo sistema leidžia pasiekti numatytus tikslus, ar užtikrinama paslaugų kokybė ir prieinamumas, kaip naudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos, ar jos pasiekia didžiausią poreikį turinčius vaikus, įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius ir socialinę riziką patiriančiose šeimose augančius vaikus. Taip pat bus vertinama, ar savivaldybėse užtikrinama pakankama lėšų panaudojimo kontrolė, paslaugų tinklo plėtra ir kokybės stebėsena.
  
Nors valstybės finansavimas šiai sričiai per dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 9,7 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m., augantis finansavimas savaime dar negarantuoja, kad sistema veikia efektyviai ir pasiekia visus vaikus. Valstybės kontrolės atlikta išankstinė analizė rodo, kad neformaliojo vaikų švietimo sistema susiduria su sisteminiais iššūkiais. Taip pat skirtingose savivaldybėse labai nevienoda programų pasiūla ir prieinamumas, nepakanka duomenų apie faktiškai teikiamas paslaugas, nėra vieningų kokybės vertinimo kriterijų, o dalis vaikų vis dar neranda jų poreikius atitinkančių veiklų.
  
Svarbu pažymėti, kad kiekviena SKAT pagal šį susitarimą veiks savarankiškai, pagal jai nustatytą kompetenciją ir bendradarbiaus su Valstybės kontrole tiek, kiek tai susiję su neformaliojo vaikų švietimo sistemos veikimu ir finansavimu savivaldos lygmeniu. SKAT pagal Valstybės kontrolės parengtą audito planą atliks jame numatytas audito procedūras, rinks ir analizuos informaciją, dokumentuos atliktų procedūrų rezultatus ir parengs konkrečios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito ataskaitą. Bendrą audito ataskaitą parengs Valstybės kontrolės auditoriai ir ją planuojama skelbti 2027 m. rudenį. 
  
Valstybės kontrolė tikisi, kad bendras auditas padės ne tik nustatyti sistemines problemas, bet ir pateikti optimaliausias rekomendacijas, padėsiančias pasiekti realų pokytį užtikrinant visiems vaikams prieinamą neformaliojo vaikų švietimo sistemą. Tam svarbus savivaldybių įsitraukimas ir bendras siekis, kad investicijos į vaikų ugdymą būtų panaudojamos tikslingai, skaidriai ir kurtų didžiausią naudą visuomenei.


Komentarams:

Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]

  • Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau nei numatyta.
  • Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) pagal miškingumo vidurkį: Lietuvoje miškai užima 33,91 proc. šalies teritorijos., ES vidurkis – 39 proc.
  • Lietuvos miškuose vis dar vyrauja po plynų kirtimų atsodinami vienaamžiai ir vienarūšiai medynai, kurie yra mažiau atsparūs klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.
  • Daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir toliau blogėja, o griežtai saugomi miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto.
  • Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: dabartinis miškų plėtros tempas rodo poreikį spartinti strateginius sprendimusMiškai šiandien turi būti ne tik medienos šaltinis. Jie turi padėti kovoti su klimato kaita, išsaugoti biologinę įvairovę ir kartu išlikti svarbūs šalies ekonomikai. Valstybės kontrolės atlikta Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad šiuo metu Lietuva susiduria su sisteminiais iššūkiais, kurie trukdo užtikrinti darnią ekologinių ir ekonominių funkcijų pusiausvyrą.
  
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Lietuvos miškingumas žemesnis už ES vidurkį
  
Lietuvos miškingumas vienas mažiausių šiaurės šalių regione. 2025 m. miškai dengė 33,91 proc. šalies ploto (2 214 323 ha), ES vidurkis – 39 proc., Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
  
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą šį atotrūkį mažinti. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 m. turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 m. – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 m. padidinti Lietuvos miškingumą iki 40 proc.

Tačiau pažanga atsilieka nuo planų, o dabartinis miškų plėtros tempas yra nepakankamas. Jei miškingumas ir toliau didėtų tokiu pačiu vidutiniu tempu kaip pastarąjį dešimtmetį, 35 proc. riba būtų pasiekta tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta. Apie 40 proc. iki 2050 m. kalbėti dar sunkiau.

Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
  
Vien miškų ploto didinti neužtenka
  
Valstybės kontrolė pažymi, kad miškų politikos sėkmę lemia ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei atsparumas.
 
Europos miškų strategijoje pabrėžiama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai. Tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nestebima.  Vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o trijų ar daugiau kartų medynų tėra 6 proc. Tokia miškų struktūra susijusi ir su taikomomis miškininkystės praktikomis – po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi masyvai miško, todėl formuojasi vienaamžiai miškai.
  
Saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė – prasta
  
Nors miškai yra svarbiausia biologinės įvairovės buveinė, daugumos saugomų miškų buveinių būklė Lietuvoje išlieka nepalanki. Lyginant su ankstesniais vertinimais, dalies jų būklė dar pablogėjo. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomos miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaita.
  
Griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar labai mažai. 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė tik 1,25 proc. viso miškų ploto, o per pastarąjį dešimtmetį jų dalis padidėjo vos 0,04 procentinio punkto. Tuo metu ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad griežta apsauga turėtų būti taikoma bent 10 proc. sausumos ploto. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatinių miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. ha.
  
Biologinės įvairovės apsaugai svarbus ir „Natura 2000“ tinklas, į kurį įtraukiamos vertingiausios Europos mastu saugomos buveinės ir rūšys. Valstybės kontrolė dar 2022 m. audite „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ nustatė, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas pakankamo ploto „Natura 2000“ tinklas – į jį papildomai turėjo būti įtraukta daugiau kaip 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, taip pat nebuvo nustatyti aiškūs teritorijų apsaugos tikslai. Nors per pastaruosius metus padaryta pažanga, problema iki šiol neišspręsta. 2025 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinkle tebetrūksta apie 15 tūkst. ha miškų buveinių.
  
Ekonomikos ir gamtos apsaugos pusiausvyra – vis dar nepasiekta
  
Miškų sektorius išlieka svarbi Lietuvos ekonomikos dalis – 2024 m. jis sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra svarbi baldų, statybų ir energetikos sektoriams.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc. – kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl praktikoje kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Valstybės kontrolė pažymi, kad intensyvėjant ūkinei veiklai būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, nes daugumos miškų buveinių apsaugos būklė išlieka nepalanki.
  
Pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos

Apžvalga rodo, kad būtinus pokyčius miškų sektoriuje stabdo tiek užsitęsę teisėkūros procesai, tiek nepakankamai patikimi duomenys. Iki šiol nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai, o Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas vis dar rengiamas. Valstybės kontrolės vertinimu, dėl to atidedami svarbūs sprendimai, susiję su miškų naudojimu, apsauga ir valdymu.

Problemų kelia ir miškų apskaita. Dėl vėluojančios inventorizacijos 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo apskaityta 1,85 tūkst. ha savaime užaugusių miškų, o registrų duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Tai ne tik iškraipo statistiką, bet ir sudaro prielaidas netinkamiems sprendimams bei piktnaudžiavimui.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai naudojamos nuotolinio stebėjimo, geoinformacinės ir automatizuotos duomenų analizės technologijos, nors jos leistų realiu laiku stebėti miškų pokyčius ir užtikrinti tikslesnę apskaitą.

Ką siūlo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė pažymi, kad būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus bei užtikrinti ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.

Taip pat būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir užtikrinti patikimą miškų apskaitą bei stebėseną.

Kadangi dalis 2022 m. atlikto valstybinio audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, o šioje apžvalgoje nustatyti iššūkiai išlieka aktualūs, 2026 m. Valstybės kontrolė pradės auditą „Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas“. Jo metu bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę, didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį miškų išteklių išsaugojimą.

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

Nuotrauka: Pixabay


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

  • 2025 m. pabaigoje valstybės rezervuose sukaupta 6,03 mlrd. Eur, per metus jie padidėjo 24,6 proc.
  • Daugiau kaip 75 proc. viso rezervų augimo sudarė „Sodros“ rezervo didėjimas, tačiau jo augimas savaime nereiškia mažesnių ilgalaikių rizikų.
  • Valstybėje rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
  • Finansų ministerija, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją, rengia bendrą valstybės rezervų formavimo ir valdymo modelį.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė: rekordiškai augantys rezervai skatina sparčiau kurti naują jų valdymo modelį2025 m. pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervuose buvo sukaupta 6,03 mlrd. Eur. Per metus valstybės rezervų suma padidėjo 24,6 proc., arba 1,19 mlrd. Eur. Tačiau, kaip pažymi Valstybės kontrolė, valstybės rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
  
„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. Didėjant geopolitiniams, ekonominiams ir demografiniams iššūkiams, rezervų valdymas turi būti grindžiamas aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Didžiausią rezervų dalį sudaro „Sodros“ rezervas
  
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezerve buvo sukaupta 4 515,1 mln. Eur. Per metus jis padidėjo 897 mln. Eur ir sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo. PSDF rezerve metų pabaigoje buvo sukaupta 723,7 mln. Eur, o Rezerviniame (stabilizavimo) fonde – 791 mln. Eur, iš kurių 119,5 mln. Eur skirta radioaktyviosioms atliekom tvarkyti ir giluminiam atliekynui įrengti.
  
Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą papildys ir iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“, ir valstybės biudžeto įmokos. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Sodrai“ jų pervesta apie 1,3 mlrd. Eur. Būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

Valstybės kontrolės vertinimu, padidėjęs rezervas neturėtų būti naudojamas naujiems nuolatiniams įsipareigojimams prisiimti, įskaitant papildomą pensijų didinimą ar kitus sprendimus, kurie ateityje didintų valstybės išlaidas, jei nėra numatyti tvarūs jų pajamų šaltiniai.

Rezervus būtina vertinti atsižvelgiant ir į ilgalaikius demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vienam senyvo amžiaus gyventojui teks tik du darbingo amžiaus asmenys, o 2025 m. jų buvo daugiau kaip trys. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, atlikta analizė rodo, kad, nekintant politikai, dėl visuomenės senėjimo poveikio „Sodros“ rezervas būtų išnaudotas dar iki 2050 m.

Ilgalaikiam ir kokybiškam valstybės rezervų valdymui pasiekti – Valstybės kontrolės rekomendacija
  
Rezervai kaupiami siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus ekonominių ar kitų sukrėtimų metu.
 
Valstybės kontrolės vertinimu, didėjant geopolitinėms, ekonominėms ir fiskalinėms rizikoms, rezervai turi būti planuojami sistemiškai, remiantis rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais, naudojimo prioritetais ir bendrais valdymo principais. Tai ypač svarbu senstant visuomenei ir augant ilgalaikiams socialinio draudimo sistemos įsipareigojimams.

Siekdama stiprinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė jau pernai rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.
  
Reaguodama į Valstybės kontrolės rekomendaciją, Finansų ministerija rengia sisteminį šalies rezervų formavimo ir valdymo modelį. Šiuo metu ministerija yra atlikusi tarptautinės praktikos analizę, vertina Lietuvos situaciją ir rengia pasiūlymus dėl bendro rezervų formavimo ir valdymo modelio. Rekomendaciją planuojama įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.
  
Įgyvendinus rekomendaciją, valstybė turės bendrą rezervų formavimo ir valdymo modelį, kuris leis rezervus planuoti remiantis rizikų vertinimu, aiškiau nustatyti jų paskirtį ir susieti rezervų politiką su valstybės skolinimosi sprendimais.

2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Nuorodos