Šiomis dienomis Valstybės kontrolės Personalo departamento vadovė Rūta Urbanienė bei Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė dalyvauja Liuksemburge vykstančiame pirmajame Aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) žmogiškųjų išteklių (HR) vadovų susitikime.
   
Europos Audito Rūmų iniciatyva organizuotame renginyje susirinko įvairių šalių AAI atstovai aptarti svarbiausių žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkių ir ateities tendencijų.
  
Susitikimo metu daug dėmesio skiriama kartų kaitai darbo rinkoje, talentų pritraukimui ir išlaikymui, darbuotojų kompetencijų ugdymui, skaitmeninei transformacijai bei dirbtinio intelekto taikymui personalo valdyme. Dalyviai taip pat diskutuoja apie tai, kaip AAI gali išlikti patraukliomis ir konkurencingomis darbdavėmis sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
  
Renginyje pristatomos naujausios tarptautinės žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijos, vyksta praktinės diskusijos ir darbo grupės, skirtos dalytis gerąja patirtimi bei ieškoti bendrų sprendimų aktualiausiems organizacijų iššūkiams.
Dalyvavimas šiame susitikime suteikia galimybę ne tik susipažinti su pažangiausiomis personalo valdymo praktikomis, bet ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei keistis patirtimi su kitų Europos aukščiausiųjų audito institucijų atstovais.

Kaip išvengti apskaitos klaidų, kurios kartojasi metų metus? Kaip užtikrinti, kad viešųjų finansų sprendimai būtų priimami remiantis patikimais duomenimis? Šie ir kiti klausimai šiandien buvo keliami Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos organizuotoje praktinėje konferencijoje „Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų kokybė: audito įžvalgos ir VSAFAS naujovės“.
  
Konferencijos tikslas – kartu su viešojo sektoriaus subjektų finansinę apskaitą tvarkančių darbuotojų bendruomene ir Finansų ministerijos kolegomis ieškoti sprendimų, kurie padėtų stiprinti viešojo sektoriaus finansinių duomenų kokybę, didintų finansinės atskaitomybės patikimumą ir užtikrintų, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų grindžiami tiksliais duomenimis.
  
Konferenciją pradėjo ir dalyvius sveikino valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė bei finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Sveikindama renginio dalyvius, valstybės kontrolierė pabrėžė, kad finansinių ataskaitų kokybė tiesiogiai lemia valstybės gebėjimą priimti pagrįstus sprendimus.
  
„Apskaita yra valstybės atmintis. Jeigu ši atmintis tiksli, galime suprasti, ką valdome, kaip naudojame viešuosius išteklius ir kokius sprendimus turime priimti. Jeigu ji netiksli, net pažangiausios technologijos ar dirbtinis intelektas nepadės priimti gerų sprendimų. Todėl finansinių ataskaitų kokybė nėra formalumas – tai pasitikėjimo valstybe, atsakomybės ir skaidraus viešųjų finansų valdymo pagrindas“, – sakė valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
  
Finansų viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pabrėžė: „Finansų ministeriją ir Valstybės kontrolę vienija bendras tikslas – stiprinti atsakingą viešųjų finansų valdymą. Ministerija formuoja viešųjų finansų politiką ir kuria apskaitos reglamentavimą, o Valstybės kontrolė atlieka pagrindinių šalies ataskaitų rinkinių finansinius auditus. Toks bendradarbiavimas leidžia identifikuoti problemas, užtikrinti, kad viešųjų finansų valdymas būtų grindžiamas patikima informacija“.
  
Renginio metu Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė ir vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Vita Andrulytė pristatė 2025 metų nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių finansinių auditų rezultatus, aptarė dažniausiai pasitaikančias apskaitos klaidas bei rekomendacijas, kaip jų išvengti ateityje.
  
Neseniai Valstybės kontrolės baigti 2025 metų pagrindinių valstybės finansinių ataskaitų auditai parodė, kad viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės kokybės problemos išlieka reikšmingos. Svarbiausiuose valstybės ataskaitų rinkiniuose reikšmingi iškraipymai nustatomi jau keturioliktus metus iš eilės. Auditorių teigimu, besitęsiančios turto apskaitos klaidos susijusios su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Kitas, visą viešąjį sektorių apimantis 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad daugiau kaip penktadalio viešojo sektoriaus turto duomenų auditoriai negalėjo patvirtinti. T. y. viešasis sektorius valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumas kelia pagrįstų abejonių.
  
Šie rezultatai rodo, kad dalis viešojo sektoriaus finansinės apskaitos problemų išlieka sisteminės ir kartojasi ne vienerius metus. Konferencijos metu auditoriai kartu su finansinės apskaitos specialistais analizavo jų priežastis, aptarė konkrečius sprendimus ir Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padės stiprinti finansinių duomenų patikimumą ir išvengti pasikartojančių klaidų.
  
Antroje renginio dalyje Finansų ministerijos atstovai finansininkams pristatė naujausius viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartų (VSAFAS) ir susijusių teisės aktų pakeitimus, aptarė jų svarbą siekiant užtikrinti kokybiškesnę viešojo sektoriaus finansinę atskaitomybę.

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]

2025 m. vienos savivaldybės biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės taisyklės, o visi suplanuoti 2026 m. savivaldybių biudžetai reikalavimus atitinka. Vis dėlto Valstybės kontrolės vertinimas parodė, kad finansinių duomenų tikslumas išlieka problema – nepatikslinus duomenų, fiskalinės drausmės taisyklių neatitiktų daugiau savivaldybių.
  
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino, ar 2025 m. vykdant ir 2026 m. tvirtinant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.
  
Viena savivaldybė 2025 m. nesilaikė fiskalinės drausmės taisyklės
  
2025 m. fiskalinės drausmės taisyklės nesilaikė Rokiškio rajono savivaldybė. Ši rizika buvo nustatyta jau 2025 m. atlikto išankstinio vertinimo metu.
   
Savivaldybės duomenimis, didesnį nei leidžiama deficitą lėmė išaugusios investicinio projekto įgyvendinimo išlaidos, kurioms padengti teko papildomai skolintis. Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybė per dvejus metus turės kompensuoti susidariusį 1,1 mln. eurų nuokrypį. Remiantis 2026 m. biudžeto planu, numatoma jį kompensuoti jau šiais metais.
  
Vertinimo metu nustatyta, kad finansinių ataskaitų duomenų tikslumas išlieka viena pagrindinių problemų. Identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, juos patikslinti. Jei būtų remtasi pirminiais nepatikslintais duomenimis, fiskalinės drausmės taisyklių 2025 m. nesilaikančiomis būtų laikomos keturios savivaldybės. Tokiu atveju joms būtų tekę kompensuoti apie 6,4 mln. eurų bendrą nuokrypį. Jei 2026 m. biudžetų planų duomenys nebūtų patikslinti, fiskalinės drausmės reikalavimų neatitiktų dvi savivaldybės.
  
 „Problema dėl netiksliai teikiamų duomenų yra pasikartojanti. Klaidos savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose gali paveikti išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, todėl savivaldybėms svarbu užtikrinti teikiamos informacijos teisingumą. Nuo duomenų kokybės priklauso ne tik vertinimo tikslumas, bet ir galimybė taikyti fiskalinėje valdysenoje numatytą lankstumą“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Pažymėtina, kad nors įstatymas reikalauja vertinti ir savivaldybių 2027–2028 m. planuojamų biudžetų rodiklių atitiktį fiskalinės drausmės taisyklei, šiuo metu pagrįstam vertinimui nepakanka duomenų.
  
2025 m. nė viena savivaldybė neviršijo įstatyme nustatytų skolos ir garantijų ribų. Ekonomistų vertinimu, visos savivaldybės, sudarydamos 2026 m. biudžetus, laikėsi fiskalinės drausmės taisyklės.
  
Atnaujintos taisyklės suteikia daugiau galimybių investuoti
  
Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigaliojo atnaujinti fiskalinės drausmės reikalavimai, kurie suteikia savivaldybėms daugiau galimybių finansuoti investicijas ir lanksčiau planuoti biudžetus. Tarp svarbiausių pokyčių – vienoda biudžeto balanso taisyklė visoms savivaldybėms, platesnė pajamų bazė vertinant skolos ir garantijų ribas bei naujos lankstumo sąlygos projektams, finansuojamiems nacionalinio plėtros banko pinigais.
  
„Fiskalinės drausmės taisyklė yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir atsakingą savivaldybių finansų valdymą. Jos laikymasis leidžia savivaldybėms ne tik išlaikyti finansinį stabilumą, bet ir pasinaudoti įstatymuose numatytomis lankstesnėmis galimybėmis finansuoti investicijas. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
NFI išvadą dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 metais, fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuokles ir kitus priedus rasite čia: Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 m.  

  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]