Didėjant gynybos finansavimo poreikiams, Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms tenka ieškoti sprendimų, kaip stiprinti saugumą, kartu išsaugant ekonomikos augimo galimybes ir tvarius viešuosius finansus. Vien didinti valstybės skolą – nėra ilgalaikis ar tvarus sprendimas. Tam būtini stabilūs pajamų šaltiniai, aiškūs išlaidų prioritetai ir fiskalinė drausmė. Tokios pagrindinės įžvalgos aptartos lapkričio 9 d. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Saugumas, ekonominis augimas ir tvarūs viešieji finansai: ar galime turėti viską?“.
  
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto organizuotoje konferencijoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos ekspertai dalijosi patirtimi, kaip suderinti augančius gynybos finansavimo poreikius su ilgalaikiu valstybės finansų tvarumu.
  
„Stipriai gynybai reikia tvirto ilgalaikio finansinio pagrindo. Priimdami sprendimus šiandien, turime numatyti, kaip finansuosime prisiimtus įsipareigojimus po penkerių ar dešimties metų. Nuo ekonomikos augimo ir viešųjų finansų tvarumo priklauso mūsų galimybės nuosekliai stiprinti šalies saugumą ir užtikrinti kitas visuomenei svarbias paslaugas. Kitų šalių patirtis rodo, kad kuo ilgiau atidėliojami sprendimai dėl ilgalaikio finansavimo, tuo sudėtingesnių pasirinkimų prireikia ateityje“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Konferenciją moderavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas akcentavo būtinybę ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti šalies saugumą ir kartu išlaikyti valstybės galimybes vykdyti kitus svarbius įsipareigojimus. 
  
„Šalies saugumas pirmiausia reiškia kiekvieno žmogaus saugumą ir galimybę gyventi oriai bei užtikrintai. Todėl, stiprindami valstybės gynybą, turime nepamiršti, kad žmonėms ne mažiau svarbios prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, kokybiškas švietimas, socialinis saugumas ir auganti gyvenimo kokybė. Mūsų pareiga – rasti pusiausvyrą tarp šių poreikių ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai tarnautų žmogui ne tik šiandien, bet ir ateityje. Tam būtinas atsakingas biudžeto planavimas, aiškūs prioritetai ir ilgalaikiai finansavimo sprendimai“, – pabrėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
  
Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais
  
Latvijos fiskalinės drausmės tarybos vadovas Jānis Priede pabrėžė, kad fiskalinis tvarumas yra svarbi nacionalinio atsparumo dalis. Pasak jo, laikinas fiskalinis lankstumas gali padėti skubiai investuoti į gynybą, tačiau nuolat didesnėms išlaidoms būtini ilgalaikiai finansavimo sprendimai. Latvijos patirtis rodo, kad didinant gynybos finansavimą svarbu ne tik rasti papildomų pinigų, bet ir nustatyti aiškius valstybės išlaidų prioritetus bei laikytis fiskalinės drausmės.
  
Apie panašius iššūkius kalbėjo ir Estijos fiskalinės tarybos vadovas Peter Lõhmus. Jo pristatytomis perspektyvomis, dėl didėjančių gynybos ir kitų išlaidų artimiausiu laikotarpiu  šalyje numatomas nuolatinis 4–4,5 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Ilgą laiką nedidelė Estijos valstybės skola sparčiai auga, o palūkanų mokėjimai tampa vis reikšmingesne biudžeto išlaidų dalimi. Pasak P. Lõhmus, maža pradinė skolos našta ir ES fiskalinių taisyklių suteikiamas lankstumas leido atidėti sprendimus, kaip nuolat finansuoti išaugusius gynybos poreikius.
  
Švedijos patirtis: mažą valstybės skolą padėjo išlaikyti ilgalaikė politika
  
Švedijos fiskalinės politikos tarybos sekretoriato vadovo pavaduotojas Niklas Frank pristatė Švedijos patirtį valdant valstybės skolą. Prieš tris dešimtmečius Švedija pradėjo nuosekliai mažinti valstybės skolą ir iki šiol sugebėjo išlaikyti ją palyginti nedidelę. Konferencijoje aptarta, kaip šaliai pavyko pasiekti tokį rezultatą ir ar ši politika išliks tvari ateityje, didėjant spaudimui valstybės išlaidoms. Švedijos pavyzdys rodo, kad viešųjų finansų tvarumas priklauso ne tik nuo vienų ar kelerių metų biudžeto sprendimų, bet ir nuo ilgalaikės fiskalinės politikos.
  
Lietuvai reikia sprendimų, kurie užtikrintų tvarų finansavimą
  
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kartu su gynybos finansavimo poreikiais auga ir kitų svarbių viešųjų sričių finansavimo poreikis.
  
Lietuvos 2027–2029 m. biudžeto projekte įvardytos rizikos rodo, kad ilgalaikis papildomų išlaidų finansavimas vien didinant skolą nėra tvarus. Todėl būtini sprendimai, užtikrinantys tvarius pajamų šaltinius. Šiandien priimami sprendimai nulems, ar ateityje Lietuva turės pakankamai fiskalinės erdvės reaguoti į krizes, finansuoti strateginius prioritetus ir išlaikyti kokybiškas viešąsias paslaugas. Svarbu vertinti ne tik tai, kiek papildomo finansavimo reikia artimiausiais metais, bet ir kaip dabartiniai įsipareigojimai paveiks valstybės skolą, palūkanų išlaidas ir galimybes finansuoti kitus poreikius ateityje.
  
Konferencijos įrašą galima peržiūrėti čia: https://youtube.com/live/AluQ0vePoV4.
   
  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

 
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

2027–2029 m. valstybės biudžeto projektas sudarytas pažeidžiant nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas gali augti gerokai sparčiau, nei numato Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP, o valstybės skola – prie 60 proc. BVP ribos. Augant gynybos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimo poreikiams, be papildomų tvarių pajamų šaltinių grįžti prie fiskalinės drausmės laikymosi bus ypač sudėtinga.

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą ir išvadoje pateikė fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą bei savo fiskalinių rodiklių 2026–2029 m. prognozes.
  
Biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių
  
NFI vertinimu, 2026–2029 m., net ir atsižvelgus į laikiną išlygą gynybos išlaidoms, planuojamas grynųjų išlaidų* augimas viršija leistinas ribas. Be to, biudžeto projekte kasmet numatomas didesnis nei 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
  
Pagal Fiskalinės valdysenos įstatyme įtvirtintą atsižvelgimo arba paaiškinimo principą, Vyriausybė turėtų patikslinti biudžeto projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę, arba pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl jos nesilaikoma. NFI nuomone, paaiškinime turėtų būti pateiktas priemonių planas, kaip būtų mažinamas nukrypimas nuo fiskalinės drausmės taisyklių, ir jo įgyvendinimo terminai.
  
„Ilgalaikiai valdžios sektoriaus įsipareigojimai auga sparčiau nei pajamos. Fiskalinės drausmės taisyklių laikytis vis sunkiau, tačiau jų prasmė nesikeičia  –  šiandien turimus įpareigojimus ateityje teks apmokėti. Jei sprendimai bus atidėti, būsimos kartos gali pajusti jų kainą: didesnę skolos naštą ar prastesnes viešąsias paslaugas. Todėl Vyriausybė turėtų pateikti konkretų planą, kokių pajamų ir išlaidų priemonių bus imtasi ir kada jos duos rezultatą“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Valdžios sektoriaus deficitas gali būti gerokai didesnis, nei numatyta biudžeto projekte
  
NFI vertinimu, į biudžeto projektą nėra įtraukta dalis tikėtinų išlaidų, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės, nei numatyta. Pavyzdžiui, į 2027 m. išlaidų planą neįtrauktos tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitos. Į pajamų dalį įtraukta 197 mln. eurų papildomų pajamų iš mokesčių administravimo gerinimo. Tokių priemonių poveikis pasižymi dideliu neapibrėžtumu, todėl, NFI vertinimu, jos neturėtų būti įtrauktos į projekcijas. 
2028–2029 m. projekte nepakankamai įvertinti anksčiau prisiimti valstybės įsipareigojimai, susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didėjančiomis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Dėl šių priežasčių valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei numatyta biudžeto projekte.
  
Didesnį 2026–2029 m. valdžios sektoriaus deficitą, nei projektuota 2026 m. metinėje pažangos ataskaitoje, didele dalimi lemia ir krašto apsaugos srities išlaidų karinei įrangai įsigyti statistinės kaupimo korekcijos pokyčiai, kurie per metus vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesni. Karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo išlaidos valdžios sektoriaus finansų statistikoje apskaitomos kaupimo principu, todėl deficite jos atsispindi tada, kai atsiranda ekonominė nuosavybė, dažniausiai pristatymo metu. NFI vertinimu, net ir nepriimant papildomų diskrecinių sprendimų, valdžios sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu išliktų didesnis nei 3 proc. BVP.
  
„Mūsų prognozės rodo didesnį spaudimą viešiesiems finansams, nei numatyta biudžeto projekte. Problema neapsiriboja vien naujais sprendimais didinti išlaidas – dalis valstybės įsipareigojimų jau egzistuoja, tačiau jų poveikis būsimiems biudžetams nėra pakankamai atspindėtas. Įvertinus šias išlaidas ir pajamų nesurinkimo rizikas, 2029 m. deficitas gali priartėti prie 6 proc. BVP. Todėl sprendimai dėl tvarių valstybės pajamų yra būtini“, – pažymi Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Sparčiai augant valstybės skolai, reikės vis daugiau išlaidų palūkanoms
  
NFI projektuojant didesnį deficitą, valstybės skola augs sparčiau, nei numatyta biudžeto projekte, ir 2029 m. priartės prie 60 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos. Ši riba gali būti viršyta jau 2030 m.
  
Didėjant skolai, sparčiai augs ir jos aptarnavimo išlaidos. NFI skaičiavimais, palūkanų mokėjimai nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 m. gali padidėti iki 2,1 mlrd. eurų 2029 m. Tai reiškia, kad vis didesnė biudžeto dalis turės būti skiriama ne viešosioms paslaugoms ar investicijoms, o anksčiau prisiimtos skolos aptarnavimui.
  
Be sprendimų dėl pajamų viešųjų finansų tvarumo užtikrinti nepavyks
  
Remiantis NFI projekcijomis ir siekiant, kad 2029 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus ribos, reikėtų, kad jis būtų mažesnis daugiau nei 3 mlrd. eurų. NFI atkreipia dėmesį, kad biudžeto projekte trūksta aiškaus plano, kaip vidutiniu laikotarpiu bus mažinamas valdžios sektoriaus deficitas ir grįžtama prie fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi.
  
Pagal pajamas iš mokesčių ir socialinių įmokų, palyginti su BVP, Lietuva yra 23-ioje vietoje iš 27-ių ES šalių narių. Tuo pat metu didėja ilgalaikiai gynybos, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros finansavimo poreikiai.
  
NFI vertinimu, vien išlaidų efektyvumo didinimo šioms problemoms spręsti nepakaks. Būtina ieškoti tvarių papildomų pajamų šaltinių – nuosekliai plėsti mokesčių bazę, peržiūrėti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.
  
NFI išvadą dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto, fiskalines prognozes ir kitus priedus rasite čia: Išvada dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto.

 
* Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus išlaidas palūkanoms, diskrecines pajamų priemones, ES programų išlaidas, nacionalines išlaidas ES programų bendrajam finansavimui, ciklines nedarbo išmokas, vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. 
 
  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolės veikla viešųjų ir privačių interesų derinimo srityje atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytus tikslus ir reikalavimus. Tai patvirtino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atliktas Valstybės kontrolės veiklos atitikties vertinimas, dėl kurio atlikimo inciatyvą parodė savanoriškai Valstybės kontrolė.
  
Plačiau vertinimo išvadas bei tolesnes abiejų institucijų partnerystės kryptis lapkričio 5 d. Valstybės kontrolėje susitiko aptarti valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė. Susitikime taip pat dalyvavo VTEK Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė, vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius ir Valstybės kontrolės atitikties pareigūnas Gediminas Švetkauskas.
  
Aukšti skaidrumo standartai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
  
VTEK išvadose pabrėžiama, kad Valstybės kontrolės veiklą reglamentuojančiuose vidaus teisės aktuose detalizuotos įstatyme numatytos pareigos, vykdoma nuosekli jų laikymosi priežiūra ir organizuojamas darbuotojų švietimas. Institucijos veikla taip pat grindžiama aukščiausiais skaidraus elgesio standartais, organizacija formuoja bei taiko gerosios interesų konflikto valdymo praktikos pavyzdžius, o viešųjų pirkimų procedūrose netoleruojamos interesų konfliktų rizikos.
  
„Vertindami kitus, turime rodyti pavyzdį ir nuosekliai tikrinti savo pačių veiklą. Savanoriškai atvėrę interesų valdymo sistemą VTEK įvertinimui, siekėme įsitikinti, kad savo veikloje taikome aukštus skaidrumo ir etikos standartus bei numatyti ką dar galėtume patobulinti. Gautos įžvalgos ir užsimezgęs metodinis bendradarbiavimas padės toliau stiprinti mūsų atsparumą rizikoms bei formuoti gerosios valdysenos praktikas viešajame sektoriuje. Todėl kviečiu ir kitas institucijas imtis iniciatyvos bei drąsiai atverti savo procesus – tai vienintelis kelias į pasitikėjimu grįstą valstybės valdymą“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nuo vertinimo – prie abipusio bendradarbiavimo
  
Susitikimo metu akcentuotas perėjimas nuo Valstybės kontrolės interesų konfliktų valdymo sistemos įvertinimo prie abipuse ekspertine patirtimi grįsto bendradarbiavimo. Institucijų vadovės aptarė tarpusavio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo galimybes atliekant valstybinį auditą ir įgyvendinant abiejų institucijų įstatymuose nustatytus uždavinius.
  
Planuojama, kad prireikus VTEK konsultuos Valstybės kontrolės auditorius dėl audito metu nustatytų aplinkybių preliminaraus įvertinimo, taip pat teiks informaciją apie stebimas rizikas tose viešojo sektoriaus srityse, kuriose fiksuojama mažiausia interesų valdymo sistemos branda. Savo ruožtu Valstybės kontrolė įsipareigojo informuoti VTEK apie audito metu nustatytas sistemines problemas viešojo sektoriaus sritysebei teikti pastebėjimus apie teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo spragas.
 
Institucijų vadovės sutarė, kad toks abipusis metodinis pagalbos teikimas stiprina viso viešojo sektoriaus valdyseną, interesų konfliktų prevenciją bei sprendimų priėmimo skaidrumą.
  
Pateiktos VTEK rekomendacijos – pagrindas tolesniam sistemos tobulinimui
  
Nors Valstybės kontrolės veiklos organizavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, VTEK pateikė kelias neprivalomo pobūdžio rekomendacijas, prisidėsiančias prie Institucijos veiklos tobulinimo.
  
Valstybės kontrolėje numatoma detaliau reglamentuoti deklaracijų ir privačių interesų stebėsenos, patikros ir rizikų vertinimo procesus bei juose dalyvaujančių darbuotojų atsakomybes, aiškiau apibrėžti atitikties pareigūno funkcijas ir įgaliojimus, taikant prevencines priemones, teikiant nusišalinimo siūlymus ar rengiant išankstines rekomendacijas darbuotojams, ir taikyti kitas papildomas priemones, užtikrinančias visapusišką galimų interesų konflikto rizikų suvaldymą.