Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ pelnė EUROSAI Savivaldybių audito darbo grupės (WGMA) apdovanojimą už geriausią savivaldybių audito darbą poveikio žmonėms kategorijoje. Tarptautinis įvertinimas įteiktas rugsėjo 24 d. Bukarešte (Rumunija) vykusiame jubiliejiniame, 10-ajame kasmetiniame WGMA susitikime.
  
WGMA apdovanojimas įsteigtas siekiant išskirti išskirtinius savivaldybių auditus, skatinti gerosios praktikos sklaidą ir inovatyvius audito metodus. Šiuo įvertinimu siekiama, kad laimėjęs darbas taptų profesiniu orientyru bei įkvėpimu kitų Europos šalių aukščiausiosioms audito institucijoms (AAI).
  
Apdovanotas auditas jau keičia gyventojų pasiruošimą krizėms
  
Piliečių rengimo ir šalies atsparumo tema šiandienos geopolitiniame kontekste yra gyvybiškai svarbi. 2025 m. atliktame audite „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui“ vertinta, ar Lietuvoje sudaromos tinkamos sąlygos gyventojams pasiruošti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Nors vertinimas apėmė nacionalinį lygmenį, išskirtinis dėmesys skirtas savivaldai – juk realus gyventojų pasirengimas krizėms vyksta būtent ten, kur jie gyvena, dirba ir kuria bendruomenes.

Audito metu nustatyta, kad su pilietiniu pasipriešinimu susijusių priemonių įgyvendinime vis dar trūko institucijų ir nevyriausybinių organizacijų koordinavimo, o gyventojams sudarytos sąlygos įgyti žinių bei įgūdžių buvo nepakankamos. Pavyzdžiui, suaugusiųjų mokymai vyko tik pusėje (31 iš 60) šalies savivaldybių, be to, savivaldoms trūko patikimų duomenų apie gyventojus, kuriems krizės atveju reikėtų pagalbos.
  
Audito įžvalgos ir rekomendacijos jau duoda konkrečių rezultatų: atsižvelgusi į jas, Vyriausybė patvirtino 2026–2030 m. piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planą. Jame numatytas praktinis gyventojų įgūdžių stiprinimas bendradarbiaujant savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat visiems gyventojams išplėsti ir lengviau prieinami mokymai.
  
Audito rezultatai jau sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės susidomėjimą – WGMA susitikimo metu audito patirtį ir rezultatus pristatė Planavimo ir poveikio departamento srities vadovė Aurelija Brukštutė. Auditas pristatytas ir keliuose skirtinguose EUROSAI seminaruose ir naujienlaiškiuose, jo rezultatais taip pat domėjosi ir Europos Audito Rūmai.
  
Dėmesys savivaldos finansiniam savarankiškumui
  
Rugsėjo 22–24 d. Bukarešte vykusiame renginyje Europos audito ekspertai taip pat diskutavo savivaldybių finansinio savarankiškumo bei nuosavų pajamų tema. Šis klausimas išlieka itin aktualus ir Lietuvoje.
  
Valstybės kontrolė dar 2019 m. atliko auditą „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ rekomendavo peržiūrėti funkcijų finansavimo sistemą ir įvertinti alternatyvas, kurios skatintų savivaldybes veikti efektyviau. Nors ši rekomendacija kol kas neįgyvendinta, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. atlikti savivaldybių funkcijų vertinimą ir peržiūrėti jų finansavimo modelį, todėl Valstybės kontrolė ir toliau tęsia šios srities stebėseną.
  
WGMA 2016 m. įsteigė Valstybės kontrolė ir jai pirmininkavo iki 2024 m., kai pirmininkavimas perduotas Latvijos AAI. Šiandien WGMA yra profesinio bendradarbiavimo ir patirties mainų platforma, kurios misija – dalytis gerąja savivaldybių audito praktika. Tarp jos strateginių tikslų – profesinio bendradarbiavimo savivaldybių audito srityje stiprinimas ir praktinės patirties, metodų, inovatyvių priemonių bei technologijų sklaida. Darbo grupėje pilnateisėmis narėmis dalyvauja 27 Europos AAI, o dviem institucijoms suteiktas stebėtojų statusas.

Valstybės kontrolės paskelbtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu vėluojama įgyvendinti 34 didelės svarbos audito rekomendacijas. Tarp tokių – ir vėlavimai priešgaisrinėje, vaistų kompensavimo bei elektroninių nusikaltimų prevencijos srityse.
  
Vidutiniškai rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja net 19 mėnesių, t. y. daugiau nei pusantrų metų. Institucijų teigimu, dažniausios delsimo priežastys – užtrukęs teisės aktų rengimas bei derinimas, žmogiškųjų išteklių bei kompetencijų trūkumas ir užsitęsę IT sistemų kūrimo ar modernizavimo procesai.
  
„Ataskaitos duomenys atskleidžia itin opias vietas: priešgaisrinėje saugoje tik 25 proc. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus, 72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja daugiau nei pusmetį, o kovos su elektroniniais nusikaltimais sprendimai įstrigę iki 20 mėnesių. Mėnesiais ar net metais trunkantis institucijų delsimas nėra tik biurokratinė statistika, tai neišspręstos problemos, už kurių stovi paprastas žmogus. Todėl svarbu ne tik suplanuoti veiksmus, bet ir laiku pasiekti jų rezultatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Tik ketvirtadalis ugniagesių budinčių pamainų atitinka keliamus reikalavimus
  
Priešgaisrinės apsaugos srityje vis dar fiksuojami ilgalaikiai iššūkiai, svarbūs gyventojų ir jų turto saugumui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, 2025 m. šalyje kilo beveik 8 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 70, o sužeisti 155 žmonės. 
  
Nepaisant Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, dalis 2020–2025 m. padidėjo nežymiai – nuo 19 iki 25 proc. Nuo 52 iki 57 proc. padidėjo ir visus gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis, o reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo technikos dalis 2025 m. sumažėjo iki 60 proc. (2020 m. sudarė 62 proc.).
  
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad nepaisant taikytų gaisrų prevencijos priemonių, tikrinamuose objektuose gaisrų skaičius nesumažėjo: 2020 m. juose kilo 188 gaisrai, o 2025 m. – 189. Susijusių audito rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja nuo 2 iki 23 mėnesių, todėl vis dar būtina tobulinti teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti institucijų atsakomybes už gaisrų prevenciją ir užtikrinti tinkamą priešgaisrinių pajėgų aprūpinimą bei žmogiškuosius išteklius.
  
72 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo priimti pavėluotai
  
Sveikatos apsaugos srityje sisteminiai pokyčiai, kuriais siekta užtikrinti spartesnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, ataskaitiniu laikotarpiu neįvyko. Nors patobulinta paraiškų vertinimo tvarka leido sutrumpinti patį paraiškų kompensuoti vaistus vertinimo etapą, galutiniai  sprendimai dėl vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą vis dar priimami pavėluotai. 
  
Valstybės kontrolės duomenimis, 72 proc. sprendimų buvo priimti vėliau nei per nustatytą 180 dienų terminą – nuo 184 iki 616 dienų. Procesą ilgina sudėtingos procedūros, kelių institucijų vertinimai, užsitęsusios derybos ir kvalifikuotų specialistų trūkumas.
  
Elektroninių nusikaltimų prevencijai vis dar trūksta sisteminio koordinavimo
  
Siekiant stiprinti visuomenės saugumą elektroninėje erdvėje, vis dar būtina gerinti elektroninių nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą. Audito rekomendacijų įgyvendinimas šioje srityje vėluoja nuo 8 iki 20 mėnesių. 
  
Vidaus reikalų ministerija iki šiol nėra sukūrusi ir įgyvendinusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo, kuris užtikrintų sisteminį elektroninių nusikaltimų prevencijos planavimą, koordinavimą ir poveikio matavimą. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnyba dar turi užbaigti priemonių, skirtų elektroniniams nusikaltimams iš laisvės atėmimo vietų užkardyti, įgyvendinimą – ryšio blokavimą, vaizdo įrangos modernizavimą, patalpų pertvarką ir kitas priemones. 
  
Kryptingai įgyvendinama prevencinė veikla padėtų gyventojams geriau atpažinti elektronines grėsmes, o laisvės atėmimo vietose taikomos užkardymo priemonės padėtų mažinti elektroninių nusikaltimų skaičių ir specializuotų teisėsaugos padalinių krūvį, kylantį dėl neišspręstų problemų laisvės atėmimo vietose.
  
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis. Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje: Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita du kartus per metus – kovą ir rugsėjį – teikiama Seimui ir skelbiama viešai. Kokie pokyčiai vyksta Lietuvoje ir kur kyla rizikos, remiantis Valstybės kontrolės surinktais duomenimis, taip pat galima stebėti įrankyje „Viešojo sektoriaus apžvalga“.

• Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 proc., tačiau augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi pavasarį. Viena pagrindinių priežasčių – dauguma iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. Ateinančių 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui, planuojant ateinančių metų valstybės finansus, būtinas ypatingas atsargumas, siekiant ne tik užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, bet ir išsaugoti valstybės galimybes reaguoti į netikėtus ekonominius bei geopolitinius iššūkius. 

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
  
NFI prognozuoja, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. – tokiu pačiu tempu kaip 2025 metais. 2027 m. ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,4 procento. Šių metų prognozė yra mažesnė, nei skelbta kovą, kai buvo tikimasi 3,3 proc. augimo. Tai daugiausia lėmė mažesnis, nei prognozuota, II pensijų pakopos pokyčių poveikis ekonomikai, nepaisant reikšmingo pasitraukimo iš pensijų fondų masto.
  
„II pensijų pakopos pakeitimai gyventojams suteikė galimybę atsiimti sukauptus pinigus, tačiau kol kas matome, kad didelė jų dalis nėra išleidžiama. Balandį vienadienių indėlių likutis, kuris iš esmės atitinka pinigus bankų sąskaitose, buvo beveik 30 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė daugiau nei 22 mlrd. Eur, o liepą dar šiek tiek padidėjo. Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą. Tai paaiškina, kodėl ekonomikos augimas išliko solidus, bet nesukūrė tokio impulso, kokio buvo tikėtasi iš milijardinių išmokų“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nepaisant padidėjusios infliacijos, gyventojų perkamoji galia turėtų augti
  
Šiuo metu didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Pakilus energetinių išteklių kainoms, NFI padidino infliacijos prognozę iki 5 proc. šiemet ir 3,7 proc. kitąmet.
  
Darbo rinkoje didelių pokyčių nesitikima: nedarbo lygis nedidės, užimtųjų skaičius iš esmės nesikeis, o vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia turėtų didėti, tačiau bendrą ekonomikos raidą gali reikšmingai pakeisti geopolitinė situacija ir jos poveikis energijos kainoms.
  
Šių metų pajamų planas turėtų būti įvykdytas, tačiau ateities biudžetui reikia atsargumo
  
Atnaujintos ekonomikos prognozės leidžia tikėtis, kad 2026 m. valstybės pajamų planas bus įgyvendintas. Net jei pelno mokesčio būtų surinkta mažiau, nei tikėtasi, tai galėtų atsverti didesnės gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių pajamos.
  
Tačiau planuojant tolesnių metų valstybės finansus, svarbu įvertinti, kad ekonominė aplinka gali greitai keistis.
  
„Šių metų valstybės biudžeto pajamų perspektyva išlieka pakankamai palanki, tačiau tai neturėtų tapti pagrindu pernelyg optimistiškai planuoti ateinančių metų biudžetą. Neapibrėžtumas šiuo metu yra didelis, o pasikeitus ekonominei situacijai, keistųsi ir valstybės pajamos. Todėl planuojant 2027–2029 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti ypatingą atsargumą ir pasilikti manevro laisvę galimiems netikėtumams atremti bei užtikrinti tvarų valstybės skolos lygį“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Nepriklausoma fiskalinė institucija patvirtino Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų
  
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino Finansų ministerijos 2026 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 2026–2029 m. ekonominės raidos scenarijų.
  
NFI patvirtino fiskaliniam planavimui skirtas Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
  
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia:  Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]