Vakar valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė su komanda ir finansų ministru Taurimu Valiu aptarė, kaip didėjant gynybos ir socialinėms išlaidoms bei kitiems valstybės poreikiams išlaikyti tvarius viešuosius finansus.

„Viešieji poreikiai auga greičiau nei finansinės galimybės. Todėl vis svarbiau ne tik turėti pinigų naujiems prioritetams, bet ir geriau panaudoti tai, ką jau turime. Kiekvienas naujas ilgalaikis įsipareigojimas turi būti vertinamas kartu su jo finansavimo šaltiniu ir poveikiu valstybės finansams ateityje“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Viena pagrindinių susitikimo temų – fiskalinė drausmė ir valstybės skolos augimas. Valstybės kontrolės vertinimu, skola nuo 39,6 proc. BVP 2025 m. gali išaugti iki 55,3 proc. 2029 m. Jai artėjant prie 60 proc. ribos, mažėja valstybės galimybės reaguoti į būsimus ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus.

Kalbėta ir apie ilgalaikį gynybos finansavimą bei Valstybės kontrolės rekomendacija – strateginis gynybos finansavimo tęstinumas po 2030 m. privalo būti aiškiai įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, kad būtų užtikrintas tvarios plėtros tęstinumas ir partnerių pasitikėjimas. Aptartas ES finansavimo panaudojimas – 2026–2030 m. krašto apsaugos sistemai numatyta 6,375 mlrd. Eur paskola. Ilgalaikis aiškumas dėl gynybai skiriamų pinigų leistų geriau planuoti didelius įsigijimus ir kitų valstybės sričių finansavimą.

Susitikime valstybės kontrolierė išreiškė lūkestį dėl aktyvesnių valstybės veiksmų didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, geriau naudojant jau turimus valstybės išteklius – nuo bendrųjų funkcijų centralizavimo ir valstybės turto valdymo iki finansinės atskaitomybės supaprastinimo. Kalbėta ir apie Valstybės kontrolės rekomendacijos ministerijai dėl rezervų valdymo įgyvendinimo būklė. Iki metų galo finansų ministerija yra įsipareigojusi nustatyti bendrus jų sudarymo ir valdymo principus – kiek jų reikia, nuo kokių rizikų jie turi apsaugoti ir kaip jų kaupimą derinti su skolinimusi.

Svarbi, susitikime aptarta tema – valstybės duomenų kokybė, nes be patikimų duomenų sunku tikėtis kokybiškais duomenimis grįstų sprendimų ir įvertinti, ar valstybės suplanuoti darbai duoda laukiamą rezultatą.

Susitikime sutarta tęsti bendradarbiavimą ieškant sprendimų, kaip augančius valstybės poreikius suderinti su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu ir efektyvesniu valstybės išteklių naudojimu.

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Jeigu norite gauti daugiau naujienų ir informacijos apie Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos ir nepriklausomos fiskalinės institucijos – veiklą, kviečiame prenumeruoti naujienas arba periodinį naujienlaiškį mūsų interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt

Savaitgalį praūžusi audra ir iki šiol jaučiami jos padariniai primena, kaip svarbu būti pasirengus ekstremalioms situacijoms. Valstybės kontrolės atlikti auditai ir vėlesnė rekomenduotų pokyčių stebėsena rodo: pasirengimas pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau svarbių darbų dar liko – nuo elektros tinklų atnaujinimo ir rizikų vertinimo iki valstybės rezervo bei gelbėjimo pajėgų parengties.

„Ekstremali situacija labai greitai patikrina, ar tai, ką esame suplanavę, veikia praktiškai. Tada svarbu ne planų ir dokumentų skaičius, o tai, ar infrastruktūra patikima, institucijos veikia koordinuotai, o pagalba žmones pasiekia laiku. Todėl silpnąsias vietas turime sutvarkyti iš anksto, o ne tada, kai jau tenka šalinti krizės padarinius“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Pasirengimas prasideda nuo atsparios infrastruktūros

Patikimas elektros tiekimas yra būtina daugelio gyvybiškai svarbių valstybės ir visuomenės paslaugų veikimo sąlyga – nuo jo priklauso ryšių, vandens tiekimo, sveikatos priežiūros ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų veikimas.

2023 m. atliktas Valstybės kontrolės auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ parodė, kad audituotu laikotarpiu apie ketvirtadalis elektros perdavimo ir skirstymo veikloje naudojamo turto buvo naudojamas ilgiau, nei nustatytas jo naudingo tarnavimo laikas. Eksploatuojant tokią infrastruktūrą didėja gedimų ir defektų tikimybė.

Vėlavo ir infrastruktūros atnaujinimas. Laiku nebuvo įgyvendinta 37,5 proc. perdavimo ir 61,5 proc. skirstomųjų tinklų atnaujinimo ir statybos projektų.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) rekomenduota operatyviau atnaujinti pagrindinius skirstomojo tinklo elementus, mažinti ilgų elektros tiekimo nutraukimų trukmę ir dažnumą bei geriau valdyti infrastruktūros projektų vėlavimo rizikas. Šių pokyčių laukiama 2027–2028 m.

Institucijos turi žinoti, kam ruoštis ir kaip veikti

Įvykus ekstremaliai situacijai svarbu, kad institucijos būtų iš anksto įvertinusios didžiausias grėsmes, aiškiai žinotų savo atsakomybę ir būtų pasirengusios veikti kartu.

2022 m. auditas „Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas“ parodė, kad trūko tarpinstitucinio koordinavimo ir kokybiškesnio galimų pavojų bei ekstremaliųjų situacijų vertinimo.

Įgyvendinus audito rekomendacijas, aiškiau apibrėžtos institucijų atsakomybės, įtvirtintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo koordinuojant pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, nustatyta krizių valdymo planų rengimo ir atnaujinimo tvarka. Tačiau vėluojama parengti Nacionalinės rizikos analizės metodiką, kuri užtikrintų nuoseklų didelės ir labai didelės rizikos pavojų nustatymą ir vertinimą

Ekstremalios situacijos metu svarbu žinoti, kam ir kokios pagalbos reikia

Sutrikus ryšiui ar kitoms būtinoms paslaugoms, daliai gyventojų gali prireikti pagalbos. Kad ji pasiektų tuos, kam jos reikia, svarbu laiku išsiaiškinti, kam reikalinga pagalba, ir į šį procesą įtraukti NVO bei savanorius, kurie galėtų padėti ją suteikti.

2025 m. Valstybės kontrolės auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ parodė, kad tam dar nepakankamai pasirengta. Valstybės mastu trūksta NVO ir savanorių pasitelkimo koordinavimo, o savivaldybėse – konkrečių pagalbos veiksmų planų ir duomenų apie gyventojus, kuriems krizės, ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju reikėtų pagalbos.

Vyriausybės kanceliarijai rekomenduota valstybės mastu suplanuoti, kokioms užduotims, kokiais būdais ir kada būtų pasitelkiamos NVO bei savanoriai, kad gyventojams būtų užtikrinta būtinoji pagalba. Ar audito nulemti pokyčiai atnešė laukiamą rezultatą, bus vertinama 2028 m.

Valstybės rezervas turi būti kaupiamas įvertinus realias grėsmes, o krizėms turi būti pasirengusios ir savivaldybės, ir žmonės

Tinkamai įvertinti galimas grėsmes svarbu ir sprendžiant, kokių atsargų valstybei reikia sukaupti.

Šiais metais baigtas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ parodė, kad valstybės rezervas sudaromas nepakankamai atsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus. Rezervo poreikis nepagrįstas konkrečiais jų valdymo scenarijais. Todėl kritiniu atveju dalies sukauptų atsargų gali nepakakti arba jos gali neatitikti konkretaus poreikio. Be to, auditas parodė, kad sistema neužtikrina, jog prireikus atsargos būtų operatyviai pristatytos ten, kur jų labiausiai reikia.

Valstybės kontrolė rekomendavo rezervo poreikį susieti su didžiausią riziką keliančiais pavojais ir jų scenarijais. Turi būti aišku, kokių atsargų, kiek ir kokiai situacijai reikia, kas už jas atsakingas ir kaip bus užtikrinta jų logistika. Pagrindinių pokyčių laukiama iki 2026 m. pabaigos.

Auditas taip pat parodė, kad krizės atveju svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, kurios yra arčiausiai gyventojų. Pagal numatytą modelį pirmąsias 3 dienas būtiniausiais ištekliais turėtų pasirūpinti patys gyventojai, 4–6 dienomis gyventojų aprūpinimu turėtų rūpintis savivaldybės, o vėliau būtų pasitelkiamas valstybės rezervas. Tačiau ne visos savivaldybės yra įvertinusios, kiek atsargų tam reikėtų. Svarbu, kad gyventojai žinotų, kuo turi pasirūpinti patys, o savivaldybės būtų pasirengusios užtikrinti gyventojų aprūpinimą.

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis vis dar nepakankama

Daugelio ekstremaliųjų įvykių metu prireikia priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pagalbos. Pavyzdžiui, ugniagesių gelbėtojų pagalbos gali prireikti gelbėjant žmones ir jų turtą nuo audros sukeltų padarinių, tokių kaip dėl nuvirtusių medžių įvykusių avarijų, žaibo iškrovų sukeltų gaisrų ir kitų pavojingų situacijų. Todėl svarbu, kad jų pakaktų, jos būtų tinkamai pasirengusios ir aprūpintos technika. Tačiau Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo, kad šioje srityje išlieka iššūkių.

2020–2025 m. reikalavimus atitinkančių Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių budinčių pamainų dalis padidėjo nuo 19 iki 25 proc. Visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus galinčių atlikti ugniagesių dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 52 iki 57 proc. Reikalavimus atitinkančios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos dalis nepadidėjo – 2020 m. ji siekė 62 proc., o 2025 m. – 60 proc.

Valstybės kontrolė Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui rekomendavo stiprinti pajėgų žmogiškuosius išteklius ir veiklos organizavimą, gerinti jų aprūpinimą, kad būtų užtikrinta nuolatinė parengtis atlikti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus. Šių rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja.

Vertinama ir kritiškai svarbių objektų apsauga

Energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros veiklos tęstinumas yra viena svarbiausių valstybės atsparumo sąlygų. Jos pažeidimai gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.

Todėl itin svarbu iš anksto žinoti, ką būtina saugoti, nuo kokių grėsmių ir kokios apsaugos tam reikia. Būtent tai šiuo metu vertina Valstybės kontrolė, atlikdama auditą „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas“. Taip pat vertinama, kas yra atsakingas už šių objektų apsaugą ir ar taikomos apsaugos priemonės atitinka nustatytas grėsmes. Audito rezultatus planuojama paskelbti 2027 m. pradžioje.

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Jeigu norite gauti daugiau naujienų ir informacijos apie Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos ir nepriklausomos fiskalinės institucijos – veiklą, kviečiame prenumeruoti naujienas arba periodinį naujienlaiškį mūsų interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt

• 45 proc. vertintų ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų atvejų sprendimus faktiškai priėmė krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos, kurių nariai teisės aktuose neturi numatytos prievolės deklaruoti privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai.
• Vertinant pirkimus pagal išimtis (kurių vertė 3,4 mlrd. Eur), 53 proc. atvejų pirkimuose dalyvavę darbuotojai deklaracijose jokia forma nenurodė savo dalyvavimo konkrečiame pirkime.
• Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, derinimai sutrumpėtų iki 35 darbo dienų, o 100 proc. pirkimams įtaką darančių asmenų tinkamai deklaruotų privačius interesus.

Lietuvos gynybos finansavimui pasiekus rekordines aukštumas ir 2023–2025 m. sudarius 8,7 mlrd. Eur vertės ginkluotės pirkimų sutarčių, Valstybės kontrolė pabrėžia, kad kartu su augančiu biudžetu privalo didėti ir reikalavimai pirkimų skaidrumui. Atliktas auditas „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“ parodė, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimuose būtina stiprinti interesų konfliktų prevenciją bei aiškiai apibrėžti, kas priima galutinius sprendimus dėl milijardinių sutarčių.
  
„Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimuose procesų sparta privalo eiti išvien su skaidrumu. Kai pirkimų eigą faktiškai lemiantys asmenys nedeklaruoja privačių interesų, kyla tiesioginė šališkumo rizika. Tai silpnina pačią sistemą. Mūsų pateiktos rekomendacijos svarbios, užtikrinant piliečių pasitikėjimą valstybe: būtina nubrėžti aiškią ribą tarp patariamųjų ir sprendžiamųjų funkcijų bei įdiegti šimtaprocentinį privačių interesų deklaravimą pirkimuose“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Sprendimus priimančių institucijų nariai pirkimuose nedeklaruoja privačių interesų
  
Audito duomenimis, 45 proc. (14 iš 31) analizuotų ginkluotės pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos – Gynybos resursų taryba, Ginkluotės ir karinės technikos grupė bei Gynybos resursų grupė. Nustatyta, kad Gynybos resursų agentūra (GRA), vykdydama įsigijimus, vadovaujasi minėtų institucijų protokoliniais nutarimais nesant ministro ar jo įgalioto asmens priimto teisės akto.
  
Šios patariamosios institucijos teisiškai neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų – jų paskirtis tėra teikti siūlymus bei išvadas. Praktika, kai galutiniai pirkimų veiksmai grindžiami tik jų protokoliniais sprendimais, neatitinka viešojo administravimo principų: joms faktiškai suteikiama sprendimų priėmimo funkcija, kurios jos neturi, o papildomas derinimų ratas reikšmingai prailgina ir taip kritišką ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų laiką.
  
Be to, šių patariamųjų institucijų nariai, nors ir daro tiesioginę įtaką pirkimų rezultatams, nedeklaruoja privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai, kadangi tokia prievolė jiems galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta. Tai sukuria šališkumo ir neskaidrumo rizikas.
  
Iššūkių kyla ir dėl sprendimų derinimo terminų: net 42 proc. analizuotų pirkimų atvejų derinimai su ministerijos padaliniais, patariamosiomis grupėmis ir kitomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų. Neišsamus pirkimų procese dalyvaujančių subjektų funkcijų reglamentavimas vidaus teisės aktuose, patariamosioms grupėms faktiškai suteiktos sprendimų priėmimo teisės bei atsakomybių išskaidymas reikšmingai lemia strategiškai svarbių pirkimų proceso trukmę ir vilkina pačius įsigijimus.
  
Būtina stiprinti vidaus kontrolės efektyvumą
  
Skaidrumo spragų nustatyta ir pačiose perkančiosiose organizacijose. 2023–2025 m. GRA ginkluotės pirkimai pagal išimtis sudarė 40 proc. visų sutarčių vertės ir siekė 3,4 mlrd. Eur. Nors visi GRA darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, tikrinant šiuos pirkimus paaiškėjo, kad 53 proc. atvejų procedūrose dalyvavę asmenys jokia forma nenurodė savo faktinio dalyvavimo konkrečiame pirkime, o net 74 proc. jų tiesiogiai rengė pirkimo inicijavimo paraiškas. Taip pat pasitaikė atvejų, kai konfidencialumo pasižadėjimai pasirašyti pavėluotai – jau prasidėjus procedūroms. Analogiška situacija, kai darbuotojai nenurodė savo dalyvavimo, užfiksuota ir 14-oje iš 21 vertinto įprasto viešojo pirkimo.
  
Atliekant strategiškai svarbius, didelės vertės gynybos pirkimus ir siekiant išvengti procesų sulėtėjimo, būtina užtikrinti efektyvią jau esančių vidinių perkančiosios organizacijos procedūrų kontrolę. Galimus privačius interesus privalo deklaruoti visi procesui įtaką darantys asmenys – ne tik tie, kurie tiesiogiai vykdo pirkimą, bet ir rengiantys, derinantys reikalavimus ar priimantys sprendimus.

Vidinės kontrolės stiprinimas būtinas ir dokumentuojant svarbiausius pirkimų sprendimus. Nors esminių pažeidimų nenustatyta, 38 proc. (8 iš 21) pirkimų rasta didelės ir vidutinės reikšmės neatitikimų. Pasirengimo etape dažnai neatliekami arba nedokumentuojami rinkos tyrimai (apklausos neretai vykdomos žodžiu), o tai kelia abejonių, ar buvo tinkamai įvertintos rinkos alternatyvos, racionaliai suplanuoti pinigai ir užtikrintas sprendimų nešališkumas.

Sutarties sudarymo ir vykdymo etapuose pasitaikė atvejų, kai sutartys kurį laiką vykdytos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų, taip perkančiajai organizacijai prisiimant nepagrįstą finansinę riziką ir neužtikrinant valstybės finansinės apsaugos.

Rekomendacijos: trumpesni terminai ir 100 proc. privačių interesų deklaravimas
  
Siekdama, kad krašto apsaugos sistemoje būtų užtikrinti aukščiausi skaidrumo standartai ir operatyvesnis pirkimų organizavimas, Valstybės kontrolė teikė konkrečias rekomendacijas:

• Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus. Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
• Siekiant didinti skaidrumą, išvengti interesų konfliktų bei priimtų sprendimų šališkumo rizikos, Ministerijai taip pat rekomenduota apibrėžti kitų asmenų, dalyvaujančių pirkime arba galinčių daryti įtaką jo rezultatams, grupę ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones ginkluotės pirkimuose (įskaitant atliekamus pagal išimtis). Numatoma, kad įgyvendinus šias rekomendacijas 100 proc. pirkimuose ir jų sprendimuose dalyvaujančių asmenų bus tinkamai deklaravę privačius interesus.
• Gynybos resursų agentūrai rekomenduota stiprinti pirkimų kontrolę bei užtikrinti viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus atitinkantį procesą. Kiekviename ginkluotės ir karinės įrangos pirkime įsipareigota atlikti ir dokumentuoti rinkos analizę ar rinkos konsultaciją, užtikrinant pokyčių konkrečiame sektoriuje ar technologijose ir kitų rinkos siūlomų alternatyvų, galimų tiekėjų bei kainų įvertinimą. Kartu nustatyta pirmenybę teikti tiekėjų apklausai raštu, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo atsekamumas ir pagrįstumas.

Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Visos apimties audito ataskaita pateikta sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su šia informacija.

Valstybinio audito ataskaita: Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 627 21 287, el. p. [email protected]