Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Iliustracija pranešimui spaudai Rygoje susirinkusios aukščiausiosios audito institucijos spręs „Rail Baltica“ projekto rizikos ir pažangos klausimusGegužės 15–16 d. Latvijos, Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) susirinko Rygoje į metinį „Rail Baltica“ darbo grupės posėdį. Latvijos aukščiausiosios audito institucijos surengtame darbiniame susitikime daugiausia dėmesio skirta didžiausio regione infrastruktūros projekto priežiūros stiprinimui.
  
Trumpai:
  
- Latvijos, Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos susitiko Rygoje, kad sustiprintų bendrą „Rail Baltica“ projekto priežiūrą.
- Pagrindinės temos – finansiniai iššūkiai, statybų vėlavimai, žemės įsigijimas, sutarčių valdymas ir valdymo klausimai.
- Diskusijose daugiausia dėmesio skirta galimoms tolesnio bendradarbiavimo sritims ir bendro audito galimybėms, kad būtų padidintas skaidrumas ir sudarytos sąlygos anksti nustatyti riziką.

Susitikime dalyvavę auditoriai ir ekspertai vertino dabartinę projekto būklę, svarstė jo geopolitinę svarbą, finansinius iššūkius ir aptarė besikeičiančią rizikos situaciją. Darbotvarkėje buvo pateikta naujausia informacija apie pastarojo meto pokyčius, įvertinti po ankstesnio bendro vertinimo 2024 m. iškilę rizikos veiksniai, diskutuota dėl strateginio bendradarbiavimo atliekant auditą ateityje, apsilankyta „Rail Baltica“ statybų aikštelėje Rygos centrinėje stotyje, kur buvo stebima, kaip projektas įgyvendinamas.

Iliustracija pranešimui spaudai Rygoje susirinkusios aukščiausiosios audito institucijos spręs „Rail Baltica“ projekto rizikos ir pažangos klausimusDiskutuota statybų vėlavimo, žemės įsigijimo būklės, sutarčių valdymo procesų ir valdymo struktūrų klausimais. Svarbiausias susitikimo rezultatas – speciali darbo sesija, kurioje buvo nustatytos būsimo bendradarbiavimo priežiūros sritys ir aptartas kitas bendras auditas, skirtas skatinti skaidrumą ir rezultatyvų viešųjų išteklių naudojimą.
 
Remiantis bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos AAI vertinimo ataskaita, numatomos projekto „Rail Baltica“ išlaidos nuo 2017 m. padidėjo keturis kartus, todėl, atsižvelgus į projekto apimtį, gali susidaryti 10–19 mlrd. Eur finansavimo trūkumas. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į numatomą ES finansavimo trūkumą 2027–2028 m., dėl kurio gali prireikti padidinti trijų Baltijos valstybių nacionalinius įnašus.
 
Darbo grupė buvo įsteigta 2016 m. pagal Latvijos, Lietuvos ir Estijos AAI susitarimo memorandumą. Jos tikslas – remti koordinuotą projekto „Rail Baltica“ stebėseną, vertinti su jo įgyvendinimu susijusius rizikos veiksnius, dalytis išvadomis ir metodikomis, atlikti tarptautinius standartus atitinkančius auditus. Vykdant projektą darbo grupė ir toliau veikia kaip esminis išankstinio perspėjimo mechanizmas ir AAI tarpvalstybinio bendradarbiavimo platforma.

Valstybės kontrolėje lankėsi EAR narė L. L. AndrikienėValstybės kontrolierė Irena Segalovičienė šiandien susitiko su Europos Audito Rūmų (EAR) nare dr. Laima Liucija Andrikiene aptarti Valstybės kontrolės ir EAR bendradarbiavimo perspektyvų.
  
Dvišalio vizito, vykusio Valstybės kontrolėje, metu aptartos svarbiausios mūsų institucijos veiklos kryptys – nuo gynybos ir nacionalinio saugumo iki žmonių gerovę užtikrinančių veiklos sričių. Plačiai diskutuota apie EAR atliekamuose audituose kylančius iššūkius, aptartos glaudesnio abiejų institucijų bendradarbiavimo galimybės.
  
„Europos Audito Rūmai – svarbus mūsų partneris užtikrinant, kad Europos Sąjungos lėšos būtų naudojamos skaidriai ir veiksmingai. Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik dalintis gerąja audito praktika, bet ir stiprinti audito poveikį bei pasitikėjimą viešaisiais finansais visos Europos mastu“, – mintimis apie Valstybės kontrolės ir EAR partnerystės reikšmę dalijosi valstybės kontrolierė.
  
EAR yra 1977 m. įsteigta Europos Sąjungos institucija, kuri audituoja jos finansus. Tai nepriklausomas ES išorės auditorius, tikrinantis, ar už šias lėšas yra teisingai atsiskaitoma, ar jos skiriamos ir panaudojamos laikantis tinkamų taisyklių ir kitų teisės aktų, ar jos duoda ekonominės naudos. EAR veikia kaip kolegialus organas, sudarytas iš 27 narių – po vieną iš kiekvienos valstybės narės.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė pateikė Seimui audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir pažymėjo reikšmingas klaidasValstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė auditų išvadas dėl 2024 m. valstybės ataskaitų rinkinio, penkių išteklių fondų – Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Pensijų anuitetų – ataskaitų rinkinių, taip pat audito išvadą dėl Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinio.

Dėl svarbiausių ataskaitų rinkinių – valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų – pareikštos sąlyginės nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl kurių negalime susidaryti tikro ir teisingo vaizdo, kiek ir kokio turto turi valstybė, kokie fondo įsipareigojimai dėl socialinių išmokų, koks tikrasis gautinų sumų dydis.

„Teisingų ir patikimų veiklos duomenų atvėrimas ir naudojimas sprendimams priimti leidžia pasiekti didesnį viešojo administravimo institucijų darbo efektyvumą, didina valdžios skaidrumą ir skatina piliečių įsitraukimą priimant sprendimus. Deja, matome, kad finansiniai viešojo sektoriaus subjektų duomenys yra reikšmingai iškraipyti. Klaidos neleidžia turėti objektyvios, palyginamos, vartotojams vienodai suprantamos informacijos. Pavyzdžiui, jei ataskaitose neteisingai parodoma, kam panaudoti 700 mln. Eur, ar galima patikimai suplanuoti ateinančių laikotarpių biudžetus ir žinoti, kur galime sutaupyti“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų, Pensijų anuitetų ir Valstybės gynybos fondų ataskaitose reikšmingų iškraipymų nenustatyta, todėl teikiamos besąlyginės nuomonės.

Vyriausybės parengta valstybės pažangos ataskaita pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą iki 2025 m. balandžio 20 d. turėjo būti pateikta Valstybės kontrolei vertinti, tačiau 2025 m. balandžio 25 d. institucija gavo tik projektinius duomenis. Galutinių duomenų apie pažangą pateikimas laiku kartu su finansinėmis ataskaitomis leistų auditoriams patvirtinti jų teisingumą ir pateikti išsamesnį vertinimą Seimui ir visuomenei.

„Tai, kad valstybės pažangos ataskaita jau antrus metus nepateikiama laiku, rodo, kad viešojo sektoriaus veikloje būtina stiprinti lyderystę ir požiūrį į veiklos įsivertinimo svarbą. Skaidrumas ir atskaitomybė – pamatinis viešojo sektoriaus veiklos principas. Siekiant išvengti pasikartojančių valstybės pažangos ataskaitos vėlavimų ir laiku įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą atsiskaityti visuomenei apie viešųjų lėšų panaudojimą ir pasiektus tikslus, tikslinga peržiūrėti bei optimizuoti ataskaitų rengimo ir pateikimo procesus“, – teigia I. Segalovičienė.

Komentarams:
Aušra Pilkienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 463, el. p. [email protected]

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė pateikė Seimui audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir pažymėjo reikšmingas klaidas

  

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė pateikė Seimui audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir pažymėjo reikšmingas klaidas

   

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolė pateikė Seimui audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir pažymėjo reikšmingas klaidas

    

Iliustracija pranešimui spaudai VValstybės kontrolė pateikė Seimui audito išvadas dėl 2024 m. šalies finansinių ataskaitų ir pažymėjo reikšmingas klaidas

Nuorodos