Daugiau nei pusei Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vis dar trūksta švietimo pagalbos specialistų. Nors valstybė ir savivaldybės didina finansavimą, taiko specialistų pritraukimo priemones ir skatina rinktis šias profesijas, specialistų stoka išlieka. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
  
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas. Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Dideli krūviai – didžiausia kliūtis padėti vaikams
  
Sisteminį specialistų stygių aiškiai iliustruoja audito skaičiai. 2025 m. 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių. Nors net 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. 2025 m. šalies darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, kai tuo tarpu darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
  
Valstybės kontrolės atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, kad būtent per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams. Nesant pakankamam darbuotojų skaičiui, esami specialistai priversti rūpintis gerokai per dideliu mokinių skaičiumi, todėl tiesioginei, individualiai pagalbai lieka kritiškai per mažai laiko.
  
Dideli specialistų krūviai paliečia ne tik vaikus, kuriems reikia pagalbos, bet ir mokytojus. Audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes pastarieji mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.
  
Biurokratinė našta atima laiką iš vaikų
  
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, net 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
  
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
  
Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka. Trūkstant vienodų vertinimo instrumentų ir aiškių metodikų, tenka dirbti pagal skirtingas praktikas, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir papildomai skirti laiko dokumentavimui. Tai didina administracinę naštą ir mažina laiką, kurį būtų galima skirti vaikų poreikiams.
  
Dideli krūviai tenka ir mokinio padėjėjams
  
Analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis net 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui dažnai tenka iškart keli itin sudėtingi elgesio ar emocijų sutrikimų atvejai.
  
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms. Dėl šios priežasties jie fiziškai nespėja atsidurti ten, kur pagalbos reikėtų labiausiai, todėl dalis mokinių ir mokytojų pamokų metu lieka be jokios paramos.
  
Papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – net 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas. Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į pagrindinę savo misiją – kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.
  
Norint išsaugoti specialistus, neužtenka tik pritraukti naujų: Valstybės kontrolė teikia savo rekomendacijas
  
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms pateikė konkrečias rekomendacijas. Pirmiausia, siekiant sukurti veiksmingą ugdymo aplinką ir sistemiškai spręsti darbuotojų stygiaus problemą, ministerijai rekomenduojama diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
  
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
  
Galiausiai, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

• 2022–2024 m. taikomos pelno mokesčio lengvatos, skirtos inovacinei veiklai skatinti, valstybės biudžetui kasmet vidutiniškai kainavo 179 mln. Eur.  
• Mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių pasinaudojo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) mokesčių lengvata.
• Per trejus metus bendras lengvata pasinaudojusių įmonių skaičius sumažėjo 5 proc.
• Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi lengvata ir sumažinti administracinę naštą, ypač smulkiajam verslui.

Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokestinėmis paskatomis. Vis dėlto Valstybės kontrolės auditas parodė, kad viena svarbiausių inovacijų skatinimui skirtų mokesčių lengvatų nepasiekia reikšmingos dalies inovatyvaus verslo. Lengvata, skirta MTEP, pasinaudoja mažiau nei pusė (41 proc.) tiesioginę inovacijų paramą gavusių įmonių.
  
„MTEP mokesčių lengvata šiandien nesukuria jai numatytos vertės, nes pati valstybė jos kelyje stato biurokratinius barjerus. Kai daugiau nei pusė įmonių atsisako lengvatos vien dėl administracinės naštos ir reikalavimo kartoti duomenis, kuriuos institucijos jau turi savo registruose, neišnaudojame didžiulio valstybės resursų panaudojimo potencialo. Mokesčių paskatos privalo skatinti inovatyvų proveržį, o ne primesti verslui funkcijas, kurias skaitmenizuota valstybė gali atlikti pati“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Mokesčių lengvata pasinaudoja tik dalis inovatyvaus verslo
  
Nors valstybė inovacijas skatina ir tiesioginiu finansavimu, ir mokesčių lengvatomis, šiomis galimybėmis naudojasi ne visos įmonės. Iš 301 įmonės, gavusios tiesioginę valstybės paramą inovacijoms, MTEP mokesčių lengvata papildomai pasinaudojo tik 122 (t. y. 41 proc.). Be to, bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 2 869 iki 2 714.
  
Kodėl verslas nesinaudoja lengvata?
  
Audito metu nustatyta, kad pagrindinės kliūtys yra sudėtingas administravimas, dideli dokumentavimo reikalavimai ir neapibrėžtumas dėl MTEP veiklos vertinimo.
  
Apklaustos įmonės dažniausiai nurodė, kad lengvata joms nėra aktuali dėl pelno nebuvimo ankstyvaisiais veiklos metais (24 proc.), trūksta kompetencijų tinkamai dokumentuoti MTEP veiklą (17 proc.), administravimo procesas pernelyg sudėtingas ir ilgai trunkantis (16 proc.), o dalis įmonių baiminasi, kad deklaruotos išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla.
  
Nustatyta, kad sistema vis dar reikalauja perteklinių procedūrų. Norėdamos pasinaudoti mokesčių lengvatomis ar finansavimu inovacijoms kurti ir diegti, įmonės turi pateikti ir dokumentus, kuriuos valstybės institucijos jau turi savo registruose. Pavyzdžiui, pareiškėjų prašoma Inovacijų agentūrai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai pakartotinai pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas ar MTEP išlaidų ataskaitas, nors šie dokumentai jau buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybės duomenų agentūrai.
  
Auditas taip pat parodė, kad administracinė našta ypač apsunkina mažas ir labai mažas įmones. Nors beveik pusė MTEP lengvata besinaudojančių įmonių yra labai mažos, joms taikomi tokie pat dokumentavimo reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms.
  
Ką siūlo Valstybės kontrolė
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja supaprastinti naudojimąsi MTEP mokesčių lengvata ir mažinti administracinę naštą verslui. Siūloma įteisinti standartizuotų įkainių modelį, sukurti informacijos apsikeitimo sprendimus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės duomenų agentūros ir administruojančių institucijų dėl MTEP išlaidų duomenų naudojimo, patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašus ir užtikrinti, kad pareiškėjams nereikėtų pakartotinai teikti valstybės institucijų jau turimų duomenų. Taip pat išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą, bei peržiūrėti perteklinius administracinius reikalavimus.
  
Tikimasi, kad įgyvendinus šias rekomendacijas MTEP mokesčių lengvata pasinaudos gerokai daugiau tiesioginę valstybės paramą inovacijoms gavusių įmonių – jų dalį siekiama padidinti nuo 41 iki 80 proc.
  
Valstybės taikomos paskatos turi būti ne tik finansiškai patrauklios, bet ir paprastai prieinamos. Kuo mažesnė administracinė našta verslui, tuo didesnė tikimybė, kad mokesčių lengvatos paskatins investicijas į inovacijas ir sukurs didesnę grąžą valstybei.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti skirta daugiau nei 3 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos.
• Šiuo metu apie 70 proc. inovacijų finansavimo Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) dotacijos, tačiau iki 2028 m. jų apimtis turėtų sumažėti daugiau kaip tris kartus – 2027 m.  sumažės 226 mln., o 2028 m. – 58,6 mln. Eur.
• Taip pat daugiau nei dvigubai mažės valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas – nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 99,7 mln. Eur 2028 m.
• Nors inovacijų mokesčių lengvatos valstybės biudžetui kasmet kainuoja vidutiniškai 179 mln. Eur, lengvata moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) naudojamasi ribotai – ja pasinaudojo tik 41 proc. įmonių, gavusių tiesioginę paramą inovacijoms.
• Valstybė neturi visapusiškos informacijos apie inovacijų infrastruktūrą: iš 7 stebimų mokslo ir technologijų parkų net 3 nevykdė MTEP veiklos, o apie daugumą verslo inkubatorių ir klasterių veiklos duomenų apskritai nekaupiama.
• Inovacijų poreikis auga, tačiau valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų kūrimo proceso ir ne visada vertina, ar finansuoti projektai sukūrė planuotus rezultatus.

Valstybės kontrolės atliktas verslo inovacijų skatinimo sistemos auditas parodė, kad verslo inovacijoms skatinti Lietuvoje yra ir pinigų, ir priemonių. Tačiau jos vis dar neveikia kaip viena sistema, padedanti verslui nueiti kelią nuo idėjos iki sėkmingo produkto rinkoje. Dalis finansavimo lieka nepanaudota, inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant Europos Sąjungos paramai, valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį inovacijų finansavimą. Tuo metu mokesčių lengvatomis, kurios yra vienos svarbiausių paskatų investuoti į MTEP, naudojasi mažiau nei pusė teisę į ją turinčių įmonių.
  
„Ateities viešųjų finansų projekcijos aiškiai rodo būtinybę didinti valstybės pajamas. Siekdami išlaikyti šalies ekonomikos augimą ir fiskalinį stabilumą, privalome iš esmės didinti darbo našumą ir investuoti į aukštą pridėtinę vertę. Todėl inovacijų politika negali būti vertinama pagal tai, kiek pinigų paskirta ar kiek finansavimo priemonių sukurta. Svarbiausias klausimas – kiek naujų produktų, technologijų ir konkurencingų verslų tai padeda sukurti. Šiandien ne visada galime atsakyti, kokį rezultatą davė valstybės investicijos, todėl būtina daugiau dėmesio skirti ne procesui, o rezultatui ir realiam poveikiui“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Milijonai eurų nepanaudojami, nes finansavimo priemonės kuriamos neįvertinus tikrojo poreikio
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį inovacijoms skatinti buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta 3,02 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos – 1,5 mlrd. Eur. Patikrinus 28 finansavimo priemones nustatyta, kad tik 6 iš jų buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie realų verslo poreikį. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinta, kiek įmonėms iš tikrųjų reikia tokios paramos ir kokio poveikio tikimasi ją skiriant. Audito rezultatai rodo, kad dalis finansavimo verslo nepasiekia. Iš 1,68 mlrd. Eur vertintoms priemonėms skirtų pinigų daugiau kaip 1 mlrd. Eur liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo. Pasibaigus priemonės taikymo laikui, šie pinigai ne visada greitai nukreipiami kitoms didesnio verslo susidomėjimo sulaukiančioms iniciatyvoms.
  
Naujas finansavimo priemones Valstybės kontrolė rekomenduoja kurti remiantis aiškiai įvertintu verslo poreikiu. Taip pat svarbu sudaryti galimybes nepanaudotą finansavimą greičiau nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Tai leistų efektyviau panaudoti inovacijoms skirtus pinigus ir greičiau pasiekti planuotus rezultatus.
  
Neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys
  
Šiandien didžioji dalis inovacijoms skirtų pinigų Lietuvoje ateina iš ES fondų. Audituotu laikotarpiu ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos sudarė apie 70 proc. viso inovacijų finansavimo – daugiau kaip 2,1 mlrd. Eur iš visų 3,02 mlrd. Eur inovacijoms skirtų lėšų.
  
Tačiau šis finansavimo šaltinis nėra nuolatinis. ES skiriamas finansavimas inovacijoms artimiausiais metais mažės: 2027 m. – 226 mln. Eur, o 2028 m. –  58,6 mln. Eur. Valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas taip pat mažės nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 142,7 mln. Eur 2027 m. ir 99,7 mln. Eur 2028 m.
  
Auditas parodė, kad valstybė kol kas nėra aiškiai apsisprendusi, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys ir kokiems tikslams bus teikiama pirmenybė. Tai ypač svarbu artėjant naujam 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui. Europos Komisijos pasiūlyme būsimam Europos konkurencingumo fondui ir programai „Europos horizontas“ numatyta beveik 400 mlrd. Eur, tačiau finansavimo modelis ir lėšų paskirstymas dar derinami. Valstybės kontrolės vertinimu, būtina iš anksto identifikuoti strategines inovacijų kryptis ir planuoti ilgalaikį jų finansavimą. Taip pat svarbu pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios inovacijų kūrimo grandinės, apimančios visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje. Tai padėtų užtikrinti nuoseklų inovacijos politikos įgyvendinimą ateityje ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
  
Žemas patentavimo aktyvumas
  
Lietuvoje patentavimo aktyvumas išlieka žemas – 2024 m. paraiškų milijonui gyventojų (45) buvo 3 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (152). Mažam patentavimo aktyvumui įtakos gali turėti patentavimo finansavimo sąlygų bei proceso trukmės nesuderinamumas. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Auditas nustatė, kad iš 30 atrinktų projektų patentuotas tik 1 rezultatas, nors 27 atvejais buvo sukurti ar komercializuoti produktai. Informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą stoka ir patentavimo išlaidų kompensavimo trūkumai riboja patentavimo aktyvumą.
  
Valstybė skiria milijonus mokesčių lengvatoms, tačiau verslas jomis naudojasi ribotai
  
Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokesčių lengvatomis. 2022–2024 m. jų taikymas valstybės biudžetui kasmet kainavo vidutiniškai 179 mln. Eur. Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata (142,5 mln. Eur per metus), taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų trigubas atskaitymas (21 mln. Eur) bei lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo (15,6 mln. Eur).
  
Vis dėlto auditas parodė, kad šiomis paskatomis naudojamasi ribotai. Tik 41 proc. įmonių (122 iš 301), gavusių tiesioginę paramą inovacijoms, papildomai pasinaudojo ir MTEP mokesčių lengvata. Per trejus metus bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius net sumažėjo 5 proc.
  
Įmonės nurodo, kad naudotis lengvatomis trukdo sudėtingas administravimas ir  dokumentavimas, neaiškūs reikalavimai ir rizika, kad išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla. Tai ypač aktualu mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurioms administravimo kaštai dažnai tampa neproporcingai dideli.
  
Auditorių vertinimu, šiandien problema nėra lengvatų dydis – problema ta, kad daliai įmonių jomis naudotis pernelyg sudėtinga. Todėl Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti MTEP mokesčių lengvatų administravimą, taikyti standartizuotus įkainius ir mažinti administracinę naštą verslui.
  
Mokslo parkai, inkubatoriai ir klasteriai – sistema, kurios valstybė nemato
  
Mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai ir klasteriai turėtų padėti verslui kurti inovacijas, tačiau auditas parodė, kad valstybė neturi visapusiško vaizdo apie šios infrastruktūros veiklą. Inovacijų agentūra stebi tik 7 mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai. Iš stebimų parkų net 3 per pastaruosius dvejus metus nevykdė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos. 2009–2020 m. į parkų infrastruktūrą investuota 11,6 mln. Eur. Dėl nepakankamos stebėsenos ir valdymo trūkumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti parkų indėlį į šalies inovacijų sistemos plėtrą.
  
Situacija panaši ir verslo inkubatorių srityje – ministerija turi duomenų tik apie vieną Europos kosmoso agentūros inkubatorių. Tuo metu Lietuvoje iki šiol nėra bendros klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos, nors ši problema nustatyta dar 2014 metais.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja nustatyti mokslo ir technologijų parkų bei verslo inkubatorių identifikavimo kriterijus, jų įtraukimo į stebėseną ir vertinimą principus, užtikrinti jų veiklos vertinimą ir rezultatų panaudojimą priimant sprendimus dėl inovacijų infrastruktūros plėtros ir išlaikymo. Klasterių srityje papildomai siūloma patikslinti teisinį reguliavimą.
  
Neišnaudojamos inovatyvių viešųjų pirkimų galimybės verslo inovacijoms skatinti
  
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų metodinei pagalbai ir įsteigė kompetencijų centrą, inovatyvių viešųjų pirkimų mastas šalyje auga itin lėtai (nuo 34 pirkimų 2022 m. iki 52 pirkimų 2025 m.). Šis vangus augimas rodo, kad už inovatyvius pirkimus atsakingos ministerijos taikomos priemonės išlieka pernelyg rezervuotos ir stokoja ambicijos, todėl realiam proveržiui pasiekti būtina diegti ne tik metodines gaires, bet ir konkrečias finansines paskatas bei rizikos pasidalijimo mechanizmus. Tai sudarytų motyvuojančias sąlygas perkančiosioms organizacijoms plėtoti inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie turėtų veikti kaip strateginis katalizatorius ir skatintų privataus sektoriaus inovacijas ir verslo investicijas į aukštą pridėtinę vertę.
  
Augant investicijoms į gynybą, didėja ir inovacijų poreikis
  
Gynybos technologijos tampa vis svarbesne inovacijų sritimi. Vis dėlto auditas parodė, kad valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų vertės kūrimo proceso nuo mokslinių tyrimų ir prototipų kūrimo iki produktų diegimo rinkoje ir viešajame sektoriuje. Šiuo metu inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į atskiras priemones nei į vientisą inovacijų kūrimo grandinę. Tyrimams numatyta 206,7 mln. Eur, prototipavimui – 491 mln. Eur, o didžiausia finansavimo dalis – 1,83 mlrd. Eur – skirta jau sukurtų produktų plėtrai ir eksportui.
  
Didelį verslo susidomėjimą gynybos inovacijomis parodė priemonės „Gynybos inovaciniai čekiai“ įgyvendinimas. Audito duomenimis, priemonė sulaukė didesnės paklausos, nei buvo numatyta finansavimo, todėl buvo skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Tačiau patikrinus 10 projektų, kuriems buvo skirta 279,8 tūkst. Eur, nustatyta, kad nebuvo vertinama, ar sukurti produktai atitiko savybes ir kriterijus, už kuriuos paraiškų vertinimo metu buvo skirti balai.
Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės parama inovacijoms turi būti siejama ne tik su pinigų panaudojimu, bet ir su pasiektu rezultatu. Tai ypač svarbu gynybos srityje, kur inovacijų vertė matuojama ne paraiškų skaičiumi, o realiai sukurtomis ir pritaikytomis technologijomis.
  
Svarbu vertinti ne tik išleistus pinigus, bet ir pasiektą poveikį
  
Auditas parodė, kad inovacijų skatinimo priemonių poveikis galėtų būti didesnis, jei jų poreikis būtų pagrįstas duomenimis, nustatomi aiškūs atrankos kriterijai ir nuosekliai vertinami rezultatai. Nors kai kurių priemonių vertinimai atliekami, vis dar nepakanka informacijos, leidžiančios įvertinti, kurios jų sukuria didžiausią naudą, todėl sudėtinga priimti pagrįstus sprendimus dėl priemonių tęstinumo ir tobulinimo.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai šiandien labiausiai reikia ne naujų priemonių, o vientisos inovacijų sistemos, kuri leistų ne tik finansuoti inovacijas, bet ir žinoti, kurios investicijos kuria didžiausią vertę valstybei. Tokia sistema turėtų sujungti finansavimą, mokestines paskatas, inovacijų infrastruktūrą, talentų ugdymą ir inovatyvius viešuosius pirkimus į vieną nuoseklią grandinę – nuo idėjos iki produkto rinkoje.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]