Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos kovo 20 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.
 
Geresni, nei tikėtasi rudenį, 2022 m. vidaus vartojimo, tarptautinės prekybos rodikliai ir Kinijos atsivėrimas po COVID-19 pandemijos metu taikytų priemonių prisideda prie palankesnių 2023 m. pasaulio ekonominės raidos perspektyvų. Be to, vienu didžiausių iššūkių laikyta energetikos krizė paveikė ES, taigi ir Lietuvos, ekonomiką mažiau, nei buvo prognozuota rudenį.
 
„Dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, valdžios sektoriaus deficitas yra galimas, tačiau, pakilus palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų valdymas reikalauja didesnio apdairumo. Turėtų būti orientuojamasi į ekonomikos atsparumą didinančias investicijas, o ne į visus gyventojus nukreiptas kompensacijas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu lyginant su kitomis Baltijos šalimis Lietuva skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo potencialo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

2022 m. augusią Lietuvos ekonomiką pasivijo perkamosios galios sumažėjimas ir tai atsiliepė prastesniam, nei tikėtasi, 2022 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatui, kuris per metus sumažėjo 0,4 proc. Neigiamą įtaką realiojo BVP pokyčiui turėjo sumažėjęs grynasis eksportas ir smukusios namų ūkių vartojimo išlaidos. Tokį vartojimo pokytį lėmė tai, kad infliacija aplenkė spartų atlyginimų augimą, kuris augo nepaisant karo Ukrainoje bei energetinės krizės.

Vangesnė, nei tikėtasi, vidaus ir užsienio paklausa ir 2022 m. ketvirtojo ketvirčio ekonominė raida skatina atsargiau vertinti 2023 m. Lietuvos realiojo BVP augimo perspektyvas. Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas 2023 m. sieks 0,5 proc. Ekonomikos plėtrą, tikėtina, palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Taip pat numatoma, kad šiais metais grynasis eksportas BVP augimą veiks neigiamai. Infliacijos tempo mažėjimui įtaką darys gerėjanti situacija energetikos rinkose, aukšta palyginamoji bazė, lėtėjanti ekonomikos plėtra ir įtampos mažėjimas tiekimo grandinėse.  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt

Apibendrinusi atliktų valstybinių auditų rezultatus ir pateiktus pastebėjimus bei rekomendacijas savivaldybėms, Valstybės kontrolė primena pagrindines sritis, kuriose būtini pokyčiai.

Savivaldybės turėtų būti aktyvesnės siekdamos pokyčių aplinkos apsaugos ir infrastruktūros, socialinių paslaugų, vaikų sveikatos stiprinimo ir valstybės turto valdymo srityse.

„Savivaldybės yra arčiausiai bendruomenių esančios institucijos, todėl itin svarbi jų veiklos kokybė, savarankiškumas ir lyderystė, kad žmonėms gerėtų viešųjų paslaugų kokybė ir jų prieinamumas, o valstybės turtas būtų naudojamas kuo racionaliau“, – sako Ieva Graužinytė, Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento srities vadovė.

Su visomis sritimis, kuriose būtini pokyčiai, galite susipažinti čia.

Visuomenei atvirą Informaciją apie visų atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimą galite rasti Valstybės kontrolės interneto svetainėje.
  

Siekdama kuo didesnio viešojo sektoriaus skaidrumo ir efektyvumo Valstybės kontrolė atvėrė institucijos duomenų rinkinius Lietuvos atvirų duomenų portale. Nuo šiol valstybinių auditų ir biudžeto politikos stebėsenos rezultatų duomenys bei administraciniai duomenys apie įstaigos veiklą visuomenei prienami ne tik Valstybės kontrolės interneto svetainėje, bet ir portale, kuriame atvirus duomenis teikia 166 viešojo sektoriaus organizacijos. Šioje platformoje duomenys pateiki formatu, leidžiančiu juos nuskaityti mašininiu būdu ir naudojant kompiuterines sistemas greitai ir efektyviai analizuoti, apibendrinti ir panaudoti didelius kiekius informacijos.

„Atviri duomenys daro teigiamą poveikį ne tik viešojo sektoriaus efektyvumui ir skaidrumui, bet ir kasdieniam piliečių gyvenimui, ekonomikai ir inovacijų plėtrai. Europos Sąjungoje atliktos studijos rodo, kad šalių narių pelnas iš atvirų duomenų sudaro milijardus eurų. Valstybės kontrolėje laikomės skaidrumo politikos, džiugu, kad vis daugiau institucijų supranta atvirų duomenų naudą ir buvo sukurta platforma, leidžianti viešojo sektoriaus duomenimis dalytis centralizuotai ir tokia forma, kuri užtikrina maksimalų jų panaudojimo efektyvumą“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolė ne vienerius metus kalba apie viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo visuomenei svarbą. 2016 m. atlikto audito metu buvo vertintas viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas, o audito ataskaitoje buvo konstatuota, kad dėl reglamentavimo ir techninių kliūčių nebuvo sukurta efektyvi ir patogi duomenų dalijimosi platforma. Šiandien tokia platforma jau sukurta, prie jos prisijungia vis daugiau institucijų, o viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo pokyčius įvertinsime 2023 m. rudenį pradedamame audite.