2025 m. vienos savivaldybės biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės taisyklės, o visi suplanuoti 2026 m. savivaldybių biudžetai reikalavimus atitinka. Vis dėlto Valstybės kontrolės vertinimas parodė, kad finansinių duomenų tikslumas išlieka problema – nepatikslinus duomenų, fiskalinės drausmės taisyklių neatitiktų daugiau savivaldybių.
  
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino, ar 2025 m. vykdant ir 2026 m. tvirtinant savivaldybių biudžetus, buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių.
  
Viena savivaldybė 2025 m. nesilaikė fiskalinės drausmės taisyklės
  
2025 m. fiskalinės drausmės taisyklės nesilaikė Rokiškio rajono savivaldybė. Ši rizika buvo nustatyta jau 2025 m. atlikto išankstinio vertinimo metu.
   
Savivaldybės duomenimis, didesnį nei leidžiama deficitą lėmė išaugusios investicinio projekto įgyvendinimo išlaidos, kurioms padengti teko papildomai skolintis. Pagal galiojančius teisės aktus, savivaldybė per dvejus metus turės kompensuoti susidariusį 1,1 mln. eurų nuokrypį. Remiantis 2026 m. biudžeto planu, numatoma jį kompensuoti jau šiais metais.
  
Vertinimo metu nustatyta, kad finansinių ataskaitų duomenų tikslumas išlieka viena pagrindinių problemų. Identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, juos patikslinti. Jei būtų remtasi pirminiais nepatikslintais duomenimis, fiskalinės drausmės taisyklių 2025 m. nesilaikančiomis būtų laikomos keturios savivaldybės. Tokiu atveju joms būtų tekę kompensuoti apie 6,4 mln. eurų bendrą nuokrypį. Jei 2026 m. biudžetų planų duomenys nebūtų patikslinti, fiskalinės drausmės reikalavimų neatitiktų dvi savivaldybės.
  
 „Problema dėl netiksliai teikiamų duomenų yra pasikartojanti. Klaidos savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose gali paveikti išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, todėl savivaldybėms svarbu užtikrinti teikiamos informacijos teisingumą. Nuo duomenų kokybės priklauso ne tik vertinimo tikslumas, bet ir galimybė taikyti fiskalinėje valdysenoje numatytą lankstumą“, – teigia Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Pažymėtina, kad nors įstatymas reikalauja vertinti ir savivaldybių 2027–2028 m. planuojamų biudžetų rodiklių atitiktį fiskalinės drausmės taisyklei, šiuo metu pagrįstam vertinimui nepakanka duomenų.
  
2025 m. nė viena savivaldybė neviršijo įstatyme nustatytų skolos ir garantijų ribų. Ekonomistų vertinimu, visos savivaldybės, sudarydamos 2026 m. biudžetus, laikėsi fiskalinės drausmės taisyklės.
  
Atnaujintos taisyklės suteikia daugiau galimybių investuoti
  
Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigaliojo atnaujinti fiskalinės drausmės reikalavimai, kurie suteikia savivaldybėms daugiau galimybių finansuoti investicijas ir lanksčiau planuoti biudžetus. Tarp svarbiausių pokyčių – vienoda biudžeto balanso taisyklė visoms savivaldybėms, platesnė pajamų bazė vertinant skolos ir garantijų ribas bei naujos lankstumo sąlygos projektams, finansuojamiems nacionalinio plėtros banko pinigais.
  
„Fiskalinės drausmės taisyklė yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir atsakingą savivaldybių finansų valdymą. Jos laikymasis leidžia savivaldybėms ne tik išlaikyti finansinį stabilumą, bet ir pasinaudoti įstatymuose numatytomis lankstesnėmis galimybėmis finansuoti investicijas. Atnaujinta fiskalinės valdysenos sistema suteikia daugiau galimybių investuoti ir lanksčiau valdyti biudžetus, tačiau kartu reikalauja atsakingo požiūrio į viešųjų finansų valdymą. Todėl svarbu, kad savivaldybės, planuodamos ir vykdydamos biudžetus, laikytųsi nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
NFI išvadą dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 metais, fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuokles ir kitus priedus rasite čia: Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2025–2026 m.  

  
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kurias teikė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), buvo apmokamos didesniais tarifais, nei leidžia teisės aktai.
• Iki 85 proc. pavėžėjimo paslaugų kainos kai kuriais mėnesiais sudarė administravimo išlaidos.
• Nustatyta atvejų, kai vieno kilometro pavėžėjimas valstybei kainavo 159 Eur.
• Ketvirtadalis 2025 m. skirto finansavimo buvo panaudota ankstesnių metų skoloms padengti.
• GMPT papildomą finansavimą iš PSDF rezervo gavo nepaisant fiksuoto 2,2 mln. Eur pelno.

Pacientų pavėžėjimo sistema sukurta siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigas lengviau pasiektų žmonės, negalintys į jas nuvykti savarankiškai.  Tačiau Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad šios paslaugos organizavimas ir finansavimas neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Kai kuriais mėnesiais pacientų pavėžėjimo administravimas kainavo kelis kartus daugiau nei pats pacientų vežimas, pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara buvo neaiški, kontrolė nepakankama, o auditoriai negalėjo įsitikinti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) organizuojamų ir valstybės biudžeto pinigais apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.
  
„Pacientų pavėžėjimo paslauga turi užtikrinti pagalbą žmogui, o ne generuoti perteklines administravimo ir logistikos sąnaudas, kai už trumpą pavežimą valstybė sumoka šimtus ar net tūkstančius eurų, nes automobilis siunčiamas iš kito Lietuvos galo.  Sveikatos sistemoje kiekvienas euras turi kurti vertę pacientui, todėl paslaugų organizavimas turi būti paremtas aiškia atsakomybe, pagrįstomis sąnaudomis ir skaidriais sprendimais. Todėl kviečiu sprendimų priėmėjus siekti atsakymo į esminį klausimą – kodėl buvo pasirinktas būtent toks centralizuotas modelis ir ar nebūtų tikslinga decentralizuoti į savivaldos lygmenį, kur sprendimai būtų priimami arčiau paciento, lanksčiau ir racionaliau?“ – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Paslaugų administravimas brangesnis nei pačios paslaugos
  
Auditas parodė, kad reikšminga dalis finansavimo buvo skiriama ne pačiam pacientų pavežimui, o paslaugos administravimui. 2025 m. liepos–spalio mėnesiais pavėžėjimo paslaugų užsakymo administravimo išlaidos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų atitinkamo mėnesio pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nebuvo nustačiusi šių sąnaudų kontrolės mechanizmo. 
  
Be to, tais atvejais, kai pavėžėjimo paslaugas teikė pati GMPT, dalis netiesioginių administravimo išlaidų buvo kompensuojama papildomai, todėl faktinės administravimo sąnaudos buvo dar didesnės, nei matyti iš oficialių administravimo išlaidų duomenų.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis paslaugų organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.
  
Paslaugų įkainiai didesni, nei numatyta teisės aktuose
  
Auditas parodė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų kainodara nebuvo valdoma tinkamai. Nors GMPT neturi teisės savarankiškai nustatyti ar keisti valstybės biudžeto pinigais apmokamos paslaugos kainos,  2025 m. spalio–gruodžio mėn. tarnyba taikė savo patvirtintą 104 Eur už valandą įkainį – tai yra beveik 29 Eur daugiau, nei teisės aktuose nustatytas 75,14 Eur tarifas. Dėl to vien per tris mėnesius 21,1 tūkst. Eur valstybės biudžeto asignavimų buvo panaudota nepagrįstai.
  
Auditoriai nustatė ir daugiau kainodaros trūkumų. Nebuvo aišku, ar į paslaugų kainą įtrauktos visos su jų organizavimu susijusios sąnaudos, o dalis netiesioginių išlaidų galėjo būti kompensuojamos pakartotinai. Tai didino riziką, kad valstybės lėšos už pacientų pavėžėjimo paslaugas buvo naudojamos nepakankamai skaidriai ir efektyviai.
  
Vienas paciento pavežimas kainavo 1 355 eurus
  
Audito rezultatai rodo, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos kai kuriais atvejais buvo organizuojamos neefektyviai. Auditoriai nustatė atvejų, kai paslaugos teikėjai atvykdavo iš nutolusių miestų, nors pacientai buvo vežami palyginti trumpais maršrutais. Dėl to reikšmingą paslaugos kainos dalį sudarė ne pats pavežimas, o  vežėjo kelionė iki paciento ir atgal.
  
Pavyzdžiui, vienas pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 km atstumą, tačiau paslaugą teikęs automobilis atvyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 72 km, o realaus 1,1 km pavėžėjimo paslaugos kaina – 159 Eur. Kitu atveju pacientui nuvežti iš Palangos į Mažeikius (109 km) paslaugos teikėjas taip pat vyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas siekė 670 km, o paslaugos kaina sudarė 1 355 Eur.
  
Tai  rodo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo organizavimo modelis neužtikrina efektyvaus valstybės finansų naudojimo ir nėra orientuotas į ekonomišką paslaugų teikimą.
  
Paslaugų apmokėjimo trūkumai ir abejonių keliantis papildomas finansavimas
  
Audito metu nustatyta, kad iš 7,76 mln. Eur, skirtų 2025 m. pacientų pavėžėjimo paslaugoms, 1,98 mln. Eur panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti, nors finansavimas buvo numatytas tik 2025 m. paslaugoms.
  
2025 m. pabaigoje GMPT papildomai skirta 6,2 mln. Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų kreditiniam įsiskolinimui mažinti. Tačiau tais pačiais metais tarnyba fiksavo 2,2 mln. Eur pagrindinės veiklos perviršį.
  
Audito ataskaitoje pažymima, kad sprendimai dėl papildomo finansavimo galėjo būti priimti neįvertinus realios įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų ir turimų išteklių.
  
Neaiškus valstybės ir savivaldybių atsakomybių pasidalijimas
  
Auditoriai pažymi, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo reguliavimas nepakankamai aiškiai apibrėžia valstybės ir savivaldybių atsakomybes organizuojant šias paslaugas. Dėl to dalis pavėžėjimo paslaugų finansuojamos ir organizuojamos valstybės lygmeniu, nors pagal įstatymus jos gali būti priskiriamos savivaldybių funkcijoms.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, neaiškus funkcijų ir finansavimo atsakomybių pasidalijimas apsunkina efektyvų paslaugų organizavimą, didina administravimo sąnaudas ir riziką, kad valstybės biudžeto asignavimai bus naudojami neefektyviai.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja aiškiau apibrėžti atsakomybes ir peržiūrėti kainodarą
  
Valstybės kontrolė rekomendavo SAM sistemiškai įvertinti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo teisinį reguliavimą, aiškiai nustatyti valstybės ir savivaldybių atsakomybes bei įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą paslaugų ir jų administravimo kainodarą.
  
Įgyvendinus rekomendacijas, būtų aiškiau atskirtos valstybės ir savivaldybių atsakomybės organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas, o paslaugų ir jų administravimo kainodara būtų grindžiama realiomis sąnaudomis. Tai leistų efektyviau naudoti valstybės pinigus, sumažintų nepagrįstų išlaidų riziką ir užtikrintų skaidresnį pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą.
  
  
Valstybinio audito ataskaita:  2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Ryškėjantis pasitraukimo iš kaupimo II pensijų pakopoje mastas kelia klausimų dėl poveikio viešiesiems finansams. 2026 m. perėjus prie savanoriško kaupimo modelio, gyventojams suteikta galimybė pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje iki 2027 m. pabaigos. Jau per pirmąjį 2026 m. ketvirtį beveik 40 proc. dalyvių nusprendė nutraukti kaupimą pensijai ir atsiimti pinigus. Tai rodo itin reikšmingą pasitraukimo mastą. Palyginimui, 2021 m. Estijoje per pirmąjį etapą iš sistemos pasitraukė 20 proc. dalyvių. Lietuvoje dažniausiai kaupimą nutraukė jauni (25–35 m.) gyventojai, o pagal pajamas – asmenys, uždirbantys apie vidutinį darbo užmokestį. Tokio masto pasitraukimas iš II pensijų pakopos jau kelia rizikas jos egzistavimui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, kyla klausimas, kaip tai paveiks fiskalines rizikas, ypač susijusias su „Sodros“ rezervų panaudojimu?

AUTORIUS 

Jaroslav Mečkovski
Fiskalinės stebėsenos centro vyriausiasis ekonomistas
el. p. [email protected]