Paryžiuje įvyko kasmetinis Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) Ryšių palaikymo komiteto susitikimas, kuriame dalyvavusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento vadovė Lina Nuobarienė, kartu su kitų ES šalių narių AAI vadovais, Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininku Tony Murphy, Europos Komisijos nariais ir tarptautiniais ekspertais ieškojo atsakymo, ar žalioji pertvarka yra būtina sąlyga stiprinant ES ekonomiką ir strateginį savarankiškumą.
  
Šių metų renginio tema atspindėjo ES siekį suderinti ekonominį konkurencingumą, pramonės politiką bei žaliąją transformaciją. Be ekspertų pranešimų ir diskusijų apie žaliosios pertvarkos iššūkius ES strateginiam savarankiškumui ir AAI vaidmenį šiame procese, Europos AAI pristatė savo auditų rezultatus trijose lygiagrečiose darbo grupėse: energetikos, žiedinės ekonomikos bei žemės ūkio, miškų ir vandentvarkos srityse.
  
Lietuvos patirtis energetikos auditų srityje
  
Energetikos srities sesijoje, skirtoje sektoriaus transformacijai, saugumui ir investicijų pagrįstumui nagrinėti, patirtimi keitėsi 13-os ES šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovai bei Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ekspertai. Valstybės kontrolierei I. Segalovičienei šioje sesijoje buvo patikėtas pranešėjos (angl. rapporteur) vaidmuo – ji apibendrino darbo grupėje kilusias diskusijas, atliktų auditų pamokas ir visų ES AAI vadovų plenarinėje sesijoje pristatė galutines išvadas.
  
Šios sesijos tikslas – įvertinti, ar ES ir nacionaliniai energetikos bei klimato tikslai iš tiesų pasiekiami praktikoje, kas padengia augančių transformacijos kaštų naštą (valstybės biudžetas ar vartotojai) ir kaip išvengti naujų priklausomybių formavimosi rizikų. 
  
„Energetinė transformacija šiandien yra ne tik klimato darbotvarkės, bet ir valstybės saugumo bei ekonominio konkurencingumo sąlyga. Audito bendruomenės vaidmuo – užtikrinti, kad viešosios investicijos į žaliąją pertvarką kurtų realų atsparumą, o ne taptų papildoma našta piliečiams ar verslui“, – teigė valstybės kontrolierė I. Segalovičienė. 
  
Be kita ko, valstybės kontrolierė akcentavo atsparumo didinimo svarbą, nes tai ne tik pakankamas energijos kiekis krizės atveju. Tai sistemos gebėjimas pritaikyti sprendimus kintant prielaidoms ir išlaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas, sukuriant kuo mažesnę naštą visuomenei. Audituodami energetiką, turime matyti ne tik šiandienos kaštus ir rytdienos rizikas, bet ir užtikrinti, kad energetinė transformacija taptų valstybės tvirtumo, o ne pažeidžiamumo šaltiniu.

Dvišalis susitikimas su Vokietijos AAI vadovu
  
Renginio metu valstybės kontrolierė I. Segalovičienė taip pat susitiko su Vokietijos AAI (Bundesrechnungshof) vadovu Ansgar Heveling. 
  
Dvišalio susitikimo metu aptarta tolesnė eiga ir konkreti partnerystė gynybos srities auditų srityje, įskaitant planuojamą bendrą 45-osios šarvuotosios brigados medicininio aprūpinimo auditą. Taip pat apžvelgtas pasirengimas Vokietijos AAI vadovo ir delegacijos oficialiam vizitui Vilniuje, numatytam 2027 m. sausio mėnesį. 
  
Lietuvos ir Vokietijos AAI vadovai apsikeitė įžvalgomis apie gynybos išteklių valdymo kontrolę – abejose šalyse akcentuojama, kad vien didesnis finansavimas savaime neužtikrina geresnių karinių pajėgumų, jeigu kartu neįgyvendinami būtini organizaciniai pokyčiai ir neužtikrinamas efektyvus lėšų naudojimas. 
  
Apie Ryšių palaikymo komitetą
  
Ryšių palaikymo komitetas yra savarankiškas, nepriklausomas ir nepolitinis ES valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų ir Europos Audito Rūmų vadovų susirinkimas. Jo tikslas – stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą audito ir su juo susijusiose veiklose, skatinti bendrą požiūrį į audito ir atskaitomybės klausimus.
   
Komitetas suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių ES šalių, dalytis turimomis kompetencijomis, patirtimi ir gerąja praktika, siekiant nuoseklesnio ir kokybiškesnio viešųjų lėšų valdymo vertinimo visoje Europos Sąjungoje.

Viešųjų pastatų renovacija turėtų mažinti energijos vartojimą, pastatų išlaikymo sąnaudas ir tam skiriamas  išlaidas. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ parodė, kad 79 proc. auditorių vertintų atnaujintų pastatų nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Faktinis sutaupymas juose buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnis, nei deklaruota.

Baigus renovaciją, faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas – rezultatas vertinamas pagal energinio naudingumo sertifikatuose pateiktus teorinius skaičiavimus, todėl valstybė negali patikimai įvertinti, kokį rezultatą davė investicijos į pastatų atnaujinimą.
  
„Jei po renovacijos pastatas sutaupo gerokai mažiau energijos, nei planuota, pirmiausia turime žinoti, kodėl. Ar problema buvo planuojant investiciją, ar rezultatas priklausė nuo kitų veiksnių? Šiandien valstybė negali atsakyti į šiuos klausimus, nes faktinio rezultato sistemingai nestebi. Investuojant viešuosius pinigus, neužtenka žinoti, kad pastatas renovuotas – turime žinoti, ką už šią investiciją gavome. Ši informacija būtina planuojant ir kitas renovacijas, kad galėtume priimti pagrįstesnius sprendimus ir nekartoti to, kas nedavė rezultato“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Ambicingi energijos taupymo tikslai
  
Įgyvendindama ES energinio efektyvumo reikalavimus, Lietuva iki 2030 m. viešuosiuose pastatuose turės sutaupyti gerokai daugiau energijos. 2026 m. patvirtintuose planuose siekiamas sutaupyti energijos kiekis padidintas nuo 80 iki 605,5 GWh – 7,6 karto. Įgyvendinant ES direktyvą, viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet turi mažėti bent 1,9 proc.
  
Šiems tikslams pasiekti neužteks vien renovuoti daugiau pastatų – kiekviena renovacija turi užtikrinti kuo didesnį faktinį energijos sutaupymą. Todėl tampa ypač svarbu ne tik skaičiuoti planuojamą sutaupymą, bet ir po renovacijos patikrinti, ar jis iš tiesų pasiektas.
  
Prieš planuojant būsimas investicijas, būtina išsiaiškinti, kodėl nepasiektas planuotas rezultatas
  
Mažesnį, nei planuota, energijos sutaupymą gali lemti skirtingos priežastys: netikslūs pradiniai duomenys ir skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastato naudojimas ar vartotojų elgsena, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos ar statybos darbų kokybės trūkumai.
  
Todėl neužtenka nustatyti, kad planuotas rezultatas nepasiektas – svarbu išsiaiškinti, kodėl. Tai leistų spręsti, ką reikia keisti planuojant, renovuojant ar vėliau eksploatuojant pastatus, kad tos pačios problemos nesikartotų kituose projektuose.
  
Siekiant sumažinti skirtumą tarp paskaičiuotų ir faktiškai pasiektų energijos sutaupymų, Valstybės kontrolė Lietuvos energetikos agentūrai rekomendavo užtikrinti, kad būtų analizuojami atnaujintų viešųjų pastatų paskaičiuoti ir faktiniai energijos sutaupymai, nustatomos neatitikimų priežastys ir viešųjų pastatų atnaujinimo politiką formuojančioms institucijoms bei projektų vykdytojams teikiami pasiūlymai dėl priemonių šiems skirtumams mažinti.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas  
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi atnaujinti daugiau kaip 2 mln. kv. m viešųjų pastatų, o tam dar gali prireikti apie 681 mln. Eur. Tačiau Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ rodo, kad prieš skiriant reikalingus milijonus renovacijai būtina atsakyti į paprastesnį klausimą – ar valstybei ir savivaldybėms reikia visų pastatų, į kuriuos planuojama investuoti.

Audito metu nustatyta, kad viešųjų pastatų atnaujinimas nepakankamai siejamas su valstybės nekilnojamojo turto valdymu. Dauguma valstybės turto valdytojų sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia funkcijoms vykdyti. Todėl kyla rizika investuoti ir į pastatus, kurių ilgalaikėje perspektyvoje gali būti atsisakyta.
  
2024 m. valstybei priklausė 9,02 mln. kv. m nekilnojamojo turto – daugiau kaip 25 tūkst. objektų. Nors 2020–2024 m. jo plotas sumažėjo 8,4 proc., išlaikymo sąnaudos per tą patį laikotarpį padvigubėjo – nuo 176 iki 354 mln. Eur per metus.
  
„Renovuoti pastatą, kurio valstybei ilgainiui nereikės, nėra ūkiška. Tai reiškia ne tik investicijas į jo atnaujinimą, bet ir tolesnes išlaidas šildymui ir priežiūrai. Tai viešieji pinigai, kurie turi būti investuojami ten, kur kuria ilgalaikę vertę. Todėl, prieš skirdami šimtus milijonų eurų renovacijai, turime įsivertinti, kiek viešosioms paslaugoms užtikrinti nebūtino nekilnojamojo turto turime, jo atsisakyti ir investuoti tik į tą, kuris iš tiesų reikalingas“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Prieš skiriant milijonus viešųjų pastatų renovacijai – būtina įvertinti, kurio turto valstybei reikia
  
Lietuva yra įsipareigojusi kasmet atnaujinti bent 3 proc. nustatyto viešųjų pastatų ploto – toks tikslas numatytas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje. Iki 2030 m. numatyta atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m, tačiau 2021–2025 m. atnaujinta tik apie penktadalis – 436 tūkst. kv. m. Įvertinus jau įgyvendinamus projektus ir 2026–2027 m. numatytą finansavimą, iki 2030 m. būtų atnaujinta apie 970 tūkst. kv. m. viešųjų pastatų ploto. Likusio 1,2 mln. kv. m ploto atnaujinimo investicijų poreikis gali siekti apie 681 mln. Eur.
  
Planuojant tolesnes investicijas, svarbu reguliariai vertinti, ar turimas plotas atitinka institucijų poreikius, kaip efektyviai jis naudojamas ir kokios turto dalies būtų galima atsisakyti.
  
Tačiau toks sistemingas vertinimas užtikrinamas tik centralizuotai valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdantis Turto bankas šiuo metu valdo tik 7,9 proc. viso valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ir kiti valstybės turto valdytojai sistemingai nevertina, kiek nekilnojamojo turto jiems reikia ir kaip efektyviai jis naudojamas. Todėl prieš investuojant į pastato renovaciją ne visada įvertinama, ar šis turtas valstybei bus reikalingas ilgalaikėje perspektyvoje.
  
Vienas svarbiausių valstybės nekilnojamojo turto optimizavimo projektų – A. Goštauto kvartalo Vilniuje pertvarkymas į centralizuotą valstybės įstaigų miestelį. Jame planuota sutelkti valstybės institucijas, efektyviau panaudoti administracinį plotą ir atsisakyti dalies energetiškai neefektyvių bei brangiai išlaikomų pastatų. Tačiau audito metu galutinis sprendimas dėl viso projekto įgyvendinimo dar nebuvo priimtas.
  
Valstybės kontrolė siūlo mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą
 
Valstybės kontrolė rekomenduoja Vyriausybei numatyti konkrečius žingsnius, kaip mažinti valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą ir didesnę jo dalį valdyti centralizuotai, ir juos įgyvendinti. Tam pirmiausia reikia sistemingai vertinti, kiek ir kokio nekilnojamojo turto valstybės institucijoms iš tiesų reikia jų funkcijoms vykdyti ir kaip efektyviai jis naudojamas. Tai leistų geriau įvertinti valstybės institucijų turto poreikį ir nuosekliai atsisakyti jų funkcijoms vykdyti nebebūtinų pastatų.
  
Mažesnis valdomo turto plotas reikštų mažiau išlaidų jo šildymui, priežiūrai ir remontui. Kartu mažėtų ir pastatų, kuriuos ateityje reikės renovuoti, plotas bei tam reikalingų investicijų poreikis.
 
 
Valstybinio audito ataskaita: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas  
 
 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, 
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 608 93 487, el. p. [email protected]