Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.
  
VK FI vertinimu, 2023 m. II ketv. augęs Lietuvos realusis BVP leido švelninti numatomą ekonomikos susitraukimą 2023 m., lyginant su birželio mėn. scenarijumi. Geopolitinės įtampos ir dėl aukštos infliacijos griežtėjančios monetarinės politikos fone pasaulio ekonomikos raida išlieka neapibrėžta ir skatina atsargiai vertinti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas 2024 metais.
  
„Viena vertus, dėl numatomos vangios užsienio paklausos nesitikima itin spartaus Lietuvos realiojo prekių ir paslaugų eksporto atsigavimo 2024 m., kita vertus – realiojo BVP raidą turėtų palaikyti investicijos ir stipri darbo rinka. Mūsų manymu, projektuojamas nuosaikus ekonomikos augimas 2024 m. yra tikėtinas. Reikšmingai neišsiskyrus požiūriams dėl ekonomikos perspektyvų tvirtiname 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Kartu su tvirtinimo išvada, VK FI pirmą kartą viešai skelbia ir savo makroekonomines prognozes. Šios prognozės kartu su kitais analizės elementais padeda VK FI atlikti scenarijaus vertinimą ir priimti sprendimą dėl tvirtinimo.
„EBPO džiaugiasi, kad Biudžeto stebėsenos departamentas pradeda skelbti savo makroekonomines prognozes kartu su ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimu. Tai atitinka gerąją EBPO tokių institucijų praktiką ir prisidės prie didesnio skaidrumo ir patikimumo“, – teigė EBPO atstovė Scherie Nicol. Ji kartu su kitais EBPO vadovaujamais užsienio ir Lietuvos ekspertais 2019 m. pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. Viena iš pateiktų rekomendacijų buvo skelbti makroekonomines prognozes.
  
Lietuvos ekonominei raidai išliekant gana stabiliai, numatant labiau subalansuotas rizikas dėl energetikos išteklių kainų ir mažėjant infliacijai plataus masto paramos priemonės nebeturėtų būti taikomos. Be to, Europos Sąjungos šalims narėms nuo 2024 m. reikės grįžti prie bendrai taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo metu neturint duomenų, kad Lietuvoje išlieka pagrindas tolesniam išskirtinių aplinkybių taikymui, VK FI vertinimu, reikėtų remtis visomis nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis. Ekonomikai artimiausiais metais išliekant žemiau savo potencialaus lygio ir netaikant išskirtinių aplinkybių, valdžios sektoriaus deficitai galėtų būti formuojami tiek, kiek leidžia fiskalinės drausmės taisyklės. 

• Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
• Nuomonė dėl išskirtinių aplinkybių taikymo 2024 m.
           
  Komentarams:
  Jurga Rukšėnaitė,
  Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
  mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Valstybės ir savivaldybių lygiu vykdomos priemonės pedagogams pritraukti, tačiau į mokyklas neateina dirbti pakankamai naujų pedagogų. Valstybės kontrolė įvertino pedagogų poreikio užtikrinimą ir pažymi, kad duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, tad nėra identifikuojamos kuriančios didesnę vertę.

„Šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi. Šalies mastu 2018 ir 2021 m. atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius. Mokyklų duomenimis, 2023–2024 m. m. pusei jų trūks 1 389 etatų pedagogų, trečdalio jų – Vilniaus mieste“, – teigia audito grupės vadovė Eivida Šlamė.

Vis daugiau savivaldybių (2020 m. – 24, 2022 m. – 39) taiko priemones pedagogams pritraukti, tačiau tik 5 iš 39 numato atlikti jų veiksmingumo vertinimą, kad atsirinktų paveikiausias. Konkuruodamos tarpusavyje savivaldybės ir mokyklos pritraukia jau dirbančius kitose mokyklose pedagogus, taip nėra sprendžiama jų trūkumo problema.

Mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kasmet didėja. Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų – dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų. 25-49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25–34 metų amžiaus – mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.

Parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 m. prioritetinė parama I pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą – vos keletas studentų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.

Vertinimo rezultatai rodo, kad galima stebėti pedagoginių studijų patrauklumo didėjimą – per trejus metus (2019-2022 m.) pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo 3 kartus. 2023 m. prioritetines specializacijas rinkosi didesnė dalis įstojusiųjų į I pakopos valstybės finansuojamas vietas (universitetuose – 78, kolegijose – 42 proc.). Profesinės pedagogikos studijos ir pedagogų perkvalifikavimas – populiariausi būdai pedagogo profesijai ir papildomai specializacijai įgyti (2023 m. sudarė 58 proc. visų pedagoginių studijų absolventų ir klausytojų). Profesinės pedagogikos studijos reikšmingai prisideda užtikrinant dalykų mokytojų poreikį.

  
Vertinimo ataskaita: Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas

Komentarams: 
Eivida Šlamė, 
Veiklos audito 4-iojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
mob. 8 608 93 756, el. p. [email protected]

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – vienas įrankių investicijoms pritraukti. Valstybė, investuodama į šių zonų teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės atliktas Laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimas.

Tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra. Auditoriai nustatė, kad nė vienai iš 7 šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc. (71 iš 91) zonų teritorijoje 2023 m. veikiančių įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos.

„Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei technologinę pažangą, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštųjų technologijų plėtrai. Prieš steigiant naujas LEZ, reikėtų išspręsti šiuos klausimus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Dėl neišvystytos infrastruktūros ir veiklai netinkamų teritorijų veikla vykdoma tik 27 proc. LEZ įstatymais pažadėtos teritorijos (t. y. 382,8 ha iš 1 433 ha). Beveik pusėje LEZ priklausančios ir nepanaudotos teritorijos (476 ha) veikla apskritai negalima dėl servitutų, apsaugos zonų ir kitų veiksnių.

  
Vertinimo ataskaita: Laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimas

Komentarams: 
Jolanta Indriulienė
Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė
Mob. 8 608 93 497, el. p. [email protected]

Rugsėjo 7-8 dienomis Taline, Estijoje, vyko antrasis Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) forumas, kurio tikslas – pasidalyti audito patirtimi, aptarti strateginius ir valdymo klausimus bei trijų kaimyninių valstybių AAI bendradarbiavimo audito srityje galimybes.
 
Pirmąją forumo dieną Estijos, Latvijos ir Lietuvos AAI delegacijos daugiausiai dėmesio skyrė elektroninės valdžios pažangai ir aukščiausiųjų audito institucijų veikimui vis labiau skaitmenizuotoje aplinkoje.
 
Antrąją susitikimo dieną Baltijos šalių AAI vadovai bei ekspertai turėjo galimybę pasidalinti mintimis apie iššūkius, su kuriais susiduria aukščiausiosios audito institucijos, plėtros galimybes sparčiai besikeičiančioje aplinkoje bei kokių pokyčių galima įžvelgti audito procese ir auditoriaus profesiniame profilyje. Susirinkę trijų AAI ekspertai buvo kviesti išsamiau diskutuoti socialinių reikalų bei švietimo audito temomis, taip supažindinant forumo dalyvius su neseniai atliktais auditais, dalinantis gerąja praktika bei patirtimi apie audito procesą ir taikomus metodus.
 
Baltijos šalių AAI forumas – tai nuo 2022 m. įsteigta ilgalaikio Estijos, Latvijos ir Lietuvos AAI bendradarbiavimo platforma, kurioje koordinuotai dalijimasi žiniomis ir patirtimi, taip bendrai aptariant ir sprendžiant aktualiausius audito institucijų iššūkius bei uždavinius, išsigryninant geriausios praktikos pavyzdžius ir dalinantis šia praktika tarptautiniu mastu.
 
Forumas nuo 2022 m. vyksta kartą metuose, 2024 m. jis planuojamas ir Lietuvoje.