Birželio 16–19 d. Valstybės kontrolėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė, kuri pradėjo antrąją fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolės (VK FI) išorės peržiūrą. Lietuvoje nuo 2015 m. fiskalinės institucijos funkcijas atlieka Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamentas, kuris prižiūri kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir užtikrinamas viešųjų finansų tvarumas.
  
EBPO atliekamų nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų tikslas – įvertinti veiklos kokybę, atsižvelgiant į joms taikomus EBPO principus ir pateikti rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Pirmą kartą tokia VK FI peržiūra atlikta 2019 m., kuomet EBPO ekspertai pateikė rekomendacijas tolimesniam fiskalinės institucijos stiprinimui. Šiemet išorinio vertinimo metu taip pat planuojama įvertinti, kaip šios rekomendacijos buvo įgyvendintos.
  
Pirmojo vertinimo metu EBPO ekspertai atkreipė dėmesį, kad VK FI priklausomybė valstybės tarnybos sistemai gali kelti riziką jos objektyvumui ir nešališkumui. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, 2020 m. buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymas: Valstybės kontrolė atskirta nuo valstybės tarnybos sistemos, sustiprintas jos finansinis savarankiškumas, įtvirtinta jos veiklos išorinių vertinimų praktika. Tai reikšmingai sustiprino veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo pakeitimas buvo ne tik rimtas ir būtinas postūmis institucijos veiklos kokybei, tačiau užtikrino ir efektyvesnę parlamentinę kontrolę.
  
„Remdamiesi EBPO rekomendacijomis, 2023 m. pradėjome skelbti savo makroekonomines prognozes. Tai prisidėjo prie didesnio Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus vertinimo skaidrumo ir patikimumo. Tačiau tolesnis Fiskalinės institucijos stiprinimas yra būtinas, ypač užtikrinant pakankamus jos finansinius išteklius“, – pažymi Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Peržiūros metu vertinama, ar VK FI veikla atitinka EBPO šalims narėms taikytinus principus: ar užtikrinamas institucijos nepriklausomumas, nešališkumas, skaidrumas ir pakankamas finansavimas, kokie yra komunikavimo su visuomene kanalai, ar jie efektyvūs, ar institucija gauna vertinimams reikiamus duomenis ir informaciją.
  
Vizito metu EBPO ekspertų grupė susitiko su Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, akademinės bendruomenės ir kitų Lietuvos bei tarptautinių institucijų atstovais.
  
Planuojama VK FI veiklos kokybės išorės peržiūros rezultatus pristatyti šių metų rudenį. Ataskaita ir rekomendacijos veiklos tobulinimui bus skelbiamos viešai.

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Beveik per 10 metų, nuo 2015 m. iki 2024 m., bendros viešojo sektoriaus informacinių technologijų (IT) infrastruktūros sukūrimui ir centralizuotam IT paslaugų teikimui užtikrinti panaudota 100 mln. Eur.
• 2024 m. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, turinti užtikrinti viešajam sektoriui centralizuotai teikiamas IT paslaugas, neteikė 22 proc. vertintų IT paslaugų, įtrauktų į paslaugų katalogą.
• Dauguma viešojo sektoriaus institucijų nepasinaudojo galimybe naudotis siūlomomis centralizuotomis IT veiklos užtikrinimo ir priežiūros paslaugomis (42 proc. vertintų centralizuotai teikiamų IT paslaugų naudojosi mažiau nei 15 proc. atrinktų institucijų).
• Nevertinama, kaip IT paslaugų centralizavimas leidžia taupyti valstybės biudžeto asignavimus, nors šio projekto tikslas buvo optimizuoti sąnaudas. 

Valstybinis auditas „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas“ parodė, kad viešajam sektoriui reikalingų IT paslaugų centralizuotas teikimas yra neefektyvus. Centralizuotai teikiamos ne visos viešajam sektoriui reikalingos IT paslaugos. Šių paslaugų finansavimo modelis neveikia, dalis institucijų visai nesinaudoja centralizuotai teikiamomis paslaugomis. Galiausiai nevertinama, ar sistema, į kurią per pastaruosius dešimt metų buvo investuota 100 mln. Eur iš valstybės biudžeto ir ES finansavimo, padeda taupyti valstybės pinigus.

IT paslaugų centralizavimas viešajame sektoriuje – ambicingas projektas, vienas jo tikslų – sumažinti viešojo sektoriaus IT paslaugų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, paslaugas teikiant centralizuotai pagal institucijų poreikius. Vis dėlto audito rezultatai rodo, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų šio IT paslaugų centralizavimo naudą.

„Nors stebima, kiek institucijų naudojasi centralizuotomis IT paslaugomis, to nepakanka. Atsiranda esminė problema – nevertinama, ar milijoninės investicijos sukūrė sistemą, kuri leistų sutaupyti. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. baigsis ES finansavimas ir tikėtina, kad projektas toliau turės būti finansuojamas tik iš valstybės biudžeto, atsakingoms institucijoms svarbu jau dabar aiškiai įsivertinti esamą naudą, realų centralizuotų IT paslaugų poreikį ir galimą ilgalaikį investicijų poveikį. Reformos nedaromos tiesiog dėl reformų – turime žinoti esamą ir būsimą naudą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Atliktas auditas rodo, kad planuotas centralizuotai teikiamų IT paslaugų finansavimo modelis nebuvo įgyvendintas. Reikalingi asignavimai turėjo būti apskaičiuojami pagal planuojamų paslaugų kiekius ir nustatytus įkainius, suderinami su paslaugų gavėjais ir iš jų biudžetų perskirstomi IT paslaugų teikėjui. Vis dėlto šis modelis taip ir neįgyvendintas. Finansavimas buvo planuojamas neatsižvelgiant į realias paslaugų apimtis ir kainas, faktinis IT paslaugų poreikis liko neapskaičiuotas.

2024 m. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra neteikė 4 iš 18 vertintų IT paslaugų, įtrauktų į paslaugų katalogą. Tarp jų – duomenų bazių valdymo sistemų priežiūra, spausdinimo paslaugos, lokalių tinklų priežiūra. Pagrindinė nesuteiktų paslaugų priežastis – IT specialistų trūkumas agentūroje, todėl viešojo sektoriaus institucijoms ir toliau tenka pačioms rūpintis IT paslaugomis, kaip ir prieš prasidedant konsolidavimo procesui. 

Vertinome, kiek 52 atrinktos institucijos naudojosi centralizuotai teikiamomis informacinių technologijų paslaugomis. Praėjusių metų pabaigoje mažiau nei 15 proc. šių institucijų naudojosi 5 iš 12 centralizuotai teikiamų IT paslaugų. Paslaugų gavėjai IT paslaugas dažnai įsigijo per viešuosius pirkimus, samdė savo IT specialistus arba turėjo galiojančias sutartis su kitais tiekėjais. Kompiuterių priežiūros, programinės ir darbo vietų įrangos paslaugų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra negalėjo suteikti visoms institucijoms, todėl konsolidavimo proceso metu sukurtos techninės galimybės nebuvo visiškai išnaudotos.

Kad valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas atneštų planuotą naudą, Valstybės kontrolė rekomenduoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai sukurti veiksmingą IT paslaugų modelį – nuo planavimo ir naudos vertinimo iki finansavimo. Jis turėtų garantuoti, kad visos kataloge numatytos ir viešajam sektoriui reikalingos paslaugos būtų teikiamos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad institucijos ne tik naudotųsi šiomis paslaugomis, bet ir gautų iš to realios naudos, nepatirdamos papildomos administracinės naštos.

  
Valstybinio audito ataskaita: Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas

 
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Birželio 17–18 d. Stokholme (Švedija) vykusiame 64-ajame Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI Valdymo tarybos susitikime dalyvavusi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pristatė Valstybės kontrolės, kartu su Vokietijos aukščiausiąja audito institucija (AAI), vadovaujamo EUROSAI 1-ojo strateginio tikslo veiklų rezultatus, naujai prijungtas ir vykdomas iniciatyvas bei preliminarų darbų planą iki 65-ojo Valdymo tarybos susitikimo 2026 m. gegužės mėn. Italijoje.
  
Valstybės kontrolierė akcentavo, kad pirmasis 2024–2030 m. laikotarpio EUROSAI strateginis tikslas prasidėjo itin sėkmingai: „Pirmieji strateginio laikotarpio metai mūsų vadovaujamam tikslui prasidėjo aktyviai – jau įsibėgėjo keli nauji tarptautiniai koordinuoti auditai. Asmeniškai didelę reikšmę teikiu tarptautiniam bendradarbiavimui atliekant bendrus auditus – tai ne tik stiprina viešojo sektoriaus priežiūrą, bet ir skatina tarpusavio mokymąsi bei kuria tvirtas, ilgalaikes partnerystes tarp aukščiausiųjų audito institucijų. Su Vokietijos AAI kolegomis į artimiausius metus taip pat žvelgiame užtikrintai ir toliau prisidėsime prie EUROSAI narių profesinio bendradarbiavimo gylio – remsime projektų lyderius tiek koordinuotų auditų, tiek kitose svarbiose iniciatyvose, rengsime siūlymus naujam strateginiam veiklos planavimui bei ruošimės 2026-aisiais planuojamam strateginio tikslo metiniam susitikimui.“
  
64-ojo EUROSAI Valdymo tarybos susitikimo metu taip pat:

• pristatyti ir kitų EUROSAI portfelių pasiekti rezultatai ir suplanuotos veiklos iki 65-ojo tarybos susitikimo,
• susitikimo dalyviai supažindinti su naujomis iniciatyvomis ir numatomais pokyčiais, tarp jų – organizacijos oficialios interneto svetainės atnaujinimu,
• vykdytas balsavimas dėl EUROSAI aktualių klausimų ir organizacijos oficialių procedūrų pakeitimų.

1990 m. įkurta EUROSAI yra Europos šalių valstybinio audito profesinė organizacija, vienijanti 51-ą aukščiausiąją audito instituciją ir Europos Audito Rūmus. Jos valdymo tarybą sudaro aštuonios narės, iš kurių keturios yra renkamos šešerių metų kadencijai. Šiuo metu valdymo tarybos narėmis yra Čekijos, Italijos, Ispanijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Slovakijos ir Švedijos AAI.
  
2021 m. vykusiame EUROSAI XI kongrese Valstybės kontrolė, po 16 metų pertraukos, išrinkta į EUROSAI Valdymo tarybą šešerių metų kadencijai, o 2024 m. vykusio XII kongreso metu išrinkta eiti ir antrojo organizacijos vicepirmininko pareigas.

Valstybės kontrolėje siekiame ne tik kokybiškai ir laiku atlikti valstybinius auditus bei vertinimus, bet ir užtikrinti veiklos skaidrumą, efektyvumą bei nuolatinį tobulėjimą. Tam pasitelkiame ISO 9001 – tarptautinį kokybės vadybos standartą, kuris padeda sistemingai valdyti procesus ir pasiekti geriausius rezultatus.

AUTORĖ 

Daina Šatkutė-Vinskienė
Strateginio valdymo departamento vadovė
el. p. [email protected]

Pirmuosius procesų valdymo žingsnius Valstybės kontrolė žengė dar 2007 m., o 2015 m. kokybės vadybos sistema sertifikuota pagal ISO 9001. Kas trejus metus atliekamas resertifikavimo auditas, kasmet vyksta priežiūros auditai – tai užtikrina, kad standartas nėra tik formalumas, o realiai veikianti sistema.

ISO standartai nuolat atnaujinami, prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos. Vadovaujantis tarptautiniais kokybės standartais, kurie iš esmės yra pasiteisinusių gerųjų praktikų rinkiniai aiškiai apibrėžiamos atsakomybės, tikslai ir veiklos rodikliai, užtikrinama, kad sprendimai būtų pagrįsti objektyviais duomenimis. Standartas integruoja rizikų valdymą, sistemingai planuoja ir kontroliuoja procesus bei užtikrina, kad visi auditai būtų vykdomi pagal aiškią ir vieningą metodiką.

Gerosioms praktikoms įgyvendinti nebūtinas sertifikatas – Valstybės kontrolė jas įgyvendino dar iki oficialaus ISO reikalavimų įdiegimo. Tačiau ISO 9001 suteikia sisteminį požiūrį, užtikrina nuoseklumą, aiškiai nustatytus rodiklius ir skatina nuolatinį tobulėjimą. Be šio standarto būtų sudėtinga užtikrinti, kad visi institucijos padaliniai veiktų pagal vieningą kokybės standartą, skatinant nuolatinį brandos tobulėjimą ir tolygų augimą.

ISO 9001 Valstybės kontrolėje – tai ne tik sertifikatas, o veiksminga sistema, prisidedanti prie skaidresnio ir atsakingesnio viešojo sektoriaus, kokybiškesnių auditų, efektyvesnio išteklių naudojimo.