• Nėra bendro modernizacijos pažangą parodančio rodiklio. Nors kariuomenės modernizavimui kasmet skiriama daugiau kaip pusė krašto apsaugos sistemos asignavimų, nėra bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti šių investicijų pažangą. Asignavimai modernizacijai paskirstyti per visas devynias Strateginio veiklos plano programas, todėl sprendimų priėmėjai neturi vienoje vietoje sutelktos informacijos apie modernizavimo rezultatus.
• Strateginis planavimas neparodo pasikeitusios šalies saugumo aplinkos. 16 iš 23 Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros planų, kuriais remiantis nustatomas kariuomenės pajėgumams reikalingų išteklių poreikis, nėra atnaujinti nuo 4 iki 14 metų, todėl jie nevisiškai atspindi dabartinius gynybos prioritetus (tokius kaip nacionalinės divizijos steigimas ar Vokietijos brigados priėmimas). Be to, nė viename ilgalaikiame nacionalinio lygmens strateginiame dokumente nėra įtvirtinto finansavimo tęstinumo po 2030 m., nors NATO šalys yra susitarusios siekti ne mažesnio kaip 5 proc. BVP finansavimo iki 2035 m.
• Skaitmenizavimo poreikis. Gynybos planavimo duomenys vis dar valdomi rankiniu būdu perkeliant informaciją tarp „Excel“ failų, kuriems apsaugoti nenaudojamos net bazinės dokumentų apsaugos funkcijos. Dabartinė finansų valdymo sistema (FinVIS) veikia pasenusios 2009 m. programinės įrangos pagrindu, yra nestabili ir neužtikrina šiuolaikiniam planavimui bei duomenų analizei būtino funkcionalumo.

Per 2023–2025 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. Eur, t. y. 14,7 proc. viso valstybės biudžeto. Daugiau kaip pusė šio finansavimo kasmet skiriama kariuomenei modernizuoti. Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ parodė, kad dabartinė krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos. Nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
  
„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Negalima pasakyti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą
   
2026 m. kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. Eur – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m. Tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tačiau valstybė vis dar negali atsakyti į paprastą klausimą: ar modernizacija vyksta pagal planą?

Auditas parodė, kad nėra aiškaus vaizdo, kaip vyksta kariuomenės modernizavimas. Jo pažanga matoma tik dalyje Lietuvos kariuomenės pajėgų, o bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti visos sistemos modernizavimo pažangą, nėra.
  
Modernizavimui skiriami asignavimai paskirstyti per devynias Strateginio veiklos plano programas, o daugiau kaip pusė uždavinių ir rodiklių dubliuojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne atsižvelgiant į siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus pasiskirsto tarp kelių programų koordinatorių. Dėl to sudėtinga susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus, o sprendimų priėmėjai neturi bendro vaizdo, kokių pajėgumų siekiama, kiek jie kainuos ir kokia pažanga pasiekta.
  
Be to, Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje modernizacijos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nuo 2023 m. nebuvo atnaujinti (nepadidintos 8 rodiklių reikšmės), nors modernizavimui skiriamas finansavimas nuo tada reikšmingai išaugo. Planuojama, jog 2026 m. kariuomenės modernizacijai skiriamas finansavimas sudarys apie 2,3 mlrd. Eur, t. y. 1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2023 m. Kadangi esami rodikliai buvo nustatyti planuojant gerokai mažesnį gynybos finansavimą, šiandien jie nebeparodo nei dabartinio investicijų masto, nei realios modernizacijos pažangos.
  
Strateginis planavimas nespėja paskui augantį gynybos finansavimą
  
Gynybos finansavimas auga sparčiau, nei atnaujinami jį pagrindžiantys strateginiai dokumentai. Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, Lietuvos strateginio lygmens dokumentuose ilgalaikis finansavimas daugiausia planuojamas tik iki 2030 m. Kas bus po to – neapibrėžta.
  
Vienas pavyzdžių – kariuomenės pajėgumų plėtros planai. Net 16 iš 23 planų, kuriuose numatoma, kokius karinius gebėjimus reikia ugdyti, neatnaujinti nuo 4 iki 14 metų. Dėl to dalis jų nebeparodo pasikeitusios saugumo situacijos ir šiandienos gynybos prioritetų. Auditas taip pat parodė, kad aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentai nevisiškai tiksliai apibrėžia tokius svarbiausius prioritetus kaip nacionalinės divizijos plėtra ar Vokietijos brigados priėmimas.
  
Auditas taip pat parodė, kad dabartinė finansų planavimo sistema orientuota į taikos metą ir yra ilgai trunkanti bei sudėtinga. Biudžeto sudarymas apima 19 etapų. Tačiau iki šiol nėra nustatyta, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kai sprendimus reikėtų priimti gerokai greičiau.
  
Milijardinės investicijos vis dar valdomos rankiniu būdu „Excel“ failuose
  
Sprendimų priėmėjams reikia greitai pasiekiamų ir patikimų duomenų. Tačiau auditas parodė, kad gynyba vis dar planuojama tarpusavyje nesusietomis informacinėmis sistemomis ir rankiniu darbu.
  
Gynybos planavimo dokumentai rengiami tarpusavyje nesusietuose „Excel“ failuose, šie dokumentai rankiniu būdu perkeliami iš vienų failų į kitus, todėl sudėtinga operatyviai priimti sprendimus. Nepakankamas duomenų keitimo atsekamumas ir jų saugumo užtikrinimas didina klaidų ir duomenų nepatikimumo riziką.

Auditorių vertinimu, ne visus dabartinius poreikius atitinka ir finansinių išteklių valdymo sistema FinVIS, kuri veikia naudojant 2009 m. programinės įrangos versiją. Dėl nesuderinamumo su atnaujinamomis operacinėmis sistemomis ji veikia nestabiliai, didėja sutrikimų ir veiklos nutrūkimo rizika. Audito metu 7 iš 10 apklaustų programų koordinatorių nurodė, kad sistemos galimybių finansų valdymui nepakanka.

Ką reikia pakeisti, kad milijardinės investicijos būtų valdomos efektyviau
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą taip, kad būtų aiškiai susieti gynybos prioritetai, jiems skiriamas finansavimas ir pasiekti rezultatai:

• strateginiuose dokumentuose įtvirtinti ilgalaikį gynybos finansavimą, ne mažesnį kaip 5 proc. BVP iki 2035 m.;
• atnaujinti kariuomenės pajėgumų plėtros planus pagal geopolitinės aplinkos aktualijas;
• optimizuoti Strateginio veiklos plano programų struktūrą;
• sukurti bendrą gynybos planavimo informacinę sistemą;
• nustatyti, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, bus galima matyti bendrą kariuomenės modernizacijos pažangą ir realiu laiku stebėti, ar milijardinės investicijos duoda laukiamą rezultatą. Be to, sprendimų priėmėjai galės aiškiau planuoti ilgalaikį finansavimą, greičiau priimti sprendimus bei užtikrinti, kad finansų valdymas būtų pasirengęs veikti ir karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Valstybinio audito ataskaita: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Audito metu vertintose krašto apsaugos sistemos perkančiosiose organizacijose kasmet vidutiniškai trūko 19 proc. viešųjų pirkimų specialistų (laisvas beveik kas penktas etatas). Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje.
• Centralizuotus pirkimus vykdančiose organizacijose vidutiniškai 48 proc. pirkimus vykdžiusių darbuotojų neturėjo viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo. Nors nėra privalomas, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją.
• Visose 12-oje vertintų perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų planai buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų per metus, nors dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto.
• Rizikingų pirkimų kontrolė veikia nepakankamai: 6 iš 12 vertintų organizacijų nevertino visų rizikingų pirkimų, o 24 iš 36 tikrintų pirkimų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė vakar Seimo plenariniame posėdyje pristatė LR Seimo nutarimu 2025-12-23 Nr. XV-743 pavesto atlikti audito „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ rezultatus.
  
Per pastaruosius penkerius metus krašto apsaugos sistemoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 10,8 mlrd. Eur. Tačiau augančias pirkimų apimtis krašto apsaugos sistema pasitinka stokodama viešųjų pirkimų specialistų ir jų kompetencijų.
  
Valstybės kontrolės atliktas auditas „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ parodė, kad vertintose organizacijose neužimta beveik penktadalis viešųjų pirkimų specialistų etatų, o dalis pirkimus vykdančių darbuotojų neturi viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo, kuris patvirtintų jų aukštą kompetenciją.
  
„Kai kalbame apie gynybos finansavimą, dažniausiai dėmesys krypsta į pinigus. Tačiau vien pinigai savaime nepaverčia planų realiais pajėgumais. Tam reikalingi žmonės, kurie geba profesionaliai organizuoti pirkimus, valdyti rizikas ir užtikrinti, kad kariuomenei reikalingi ištekliai pasiektų laiku. Augant investicijoms į gynybą, viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių. Todėl būtina nedelsti sukomplektuoti sistemos poreikiams adekvačius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienas didžiausių iššūkių – specialistų trūkumas ir tinkama kvalifikacija
  
2021–2025 m. vertintose organizacijose buvo patvirtinti vidutiniškai 84 viešųjų pirkimų specialistų etatai, tačiau metų pabaigoje trūkdavo apie 19 proc. specialistų. Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje. Agentūros duomenimis, atrankos dažnai neįvykdavo dėl kandidatų trūkumo arba dėl to, kad pretendentai nesurinkdavo minimalaus balų skaičiaus. Dėl nuolatinio viešųjų pirkimų specialistų trūkumo pirkimai gali užtrukti ilgiau, didėja klaidų tikimybė ir rizika, kad kariuomenė laiku negaus reikalingų resursų.
  
Taip pat nustatyta, jog daugeliu atveju krašto apsaugos sistemoje viešuosius pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimų. Nors pirkimų specialisto pažymėjimas nėra privalomas visiems darbuotojams, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją ir nuo 2023 m. jį privalo turėti bent vienas Viešųjų pirkimų komisijos narys. Įvertinus atrinktus viešuosius pirkimus nustatyta, kad visais atvejais komisijoje buvo narys, turintis pažymėjimą.

Tačiau 2023–2025 m. vidutiniškai 48 proc. viešuosius pirkimus vykdžiusių darbuotojų jo neturėjo. Auditorių nuomone, perkančiosios organizacijos, siekiančios kokybiškų pirkimų, turėtų remtis pažymėjimą turinčiais specialistais. Kai pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų kompetencijas patvirtinančio pažymėjimo, didėja pirkimų kokybės ir nuoseklaus teisės aktų reikalavimų taikymo rizika.
  
Pirkimų planai nuolat keičiasi, o rizikos ne visada vertinamos
  
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje nepakankamai dėmesio skiriama pirkimų planavimui ir rizikų valdymui. Vertintose organizacijose pirkimų planai per metus buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų. Kai kurių audito metu vertintų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai per metus išaugo kelis kartus, pavyzdžiui, Gynybos resursų agentūros 2023 m. pirkimų plano vertė padidėjo 36 kartus. Planai buvo keičiami dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, naujų poreikių, gavus papildomą finansavimą, kartojant neįvykusius pirkimus ir kt. Tačiau dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto. Auditorių nuomone, tai, kad reikšmingos pagal pirkimų skaičių ir vertę pirkimų grupės nebuvo suplanuotos metų pradžioje, rodo nepakankamai gerai veikiantį pirkimų poreikių identifikavimo procesą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą, didina pirkimų vėlavimo bei nepakankamos konkurencijos pirkimuose riziką.
 
Ne visais atvejais veikė ir rizikingų pirkimų kontrolės mechanizmai. 6 iš 12 vertintų organizacijų neįvertino visų į rizikingų pirkimų sąrašus įtrauktų procedūrų, nors būtent šiems pirkimams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Vertinant 36 pasirinktus pirkimus, 24 iš jų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams, o 17 pirkimų nustatyti didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimai.

Ką siūlo Valstybės kontrolė
  
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai sukurti nuolatinę krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programą, diegti specialistų motyvavimo sistemą, suteikti galimybes, planuojant ir vykdant pirkimus, pasitelkti ekspertus ir užtikrinti visų rizikingų pirkimų prevencinę kontrolę.
  
Siekiant užtikrinti vientisą pirkimų duomenų valdymą bei jų prieinamumą, rekomenduota konsoliduoti pirkimų duomenų valdymą ir užtikrinti sąsajas su kitomis pirkimų valdymui aktualiomis informacinėmis sistemomis. Taip pat nustatyti pirkimų efektyvumo rodiklius ir sudaryti sąlygas objektyviai vertinti viešųjų pirkimų modelio rezultatus.
  
Auditorių vertinimu, augant gynybos finansavimui, viešųjų pirkimų sistema turi užtikrinti ne tik operatyvų kariuomenės aprūpinimą, bet ir tai, kad milijardinės investicijos būtų valdomos profesionaliai, skaidriai ir efektyviai.

Valstybinio audito ataskaita: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Bankrutuojančių įmonių darbuotojams skirta valstybės pagalba turi greitai pasiekti žmones, tačiau ne mažiau svarbu, kad ji būtų apskaičiuojama ir skiriama teisingai. Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. Garantinio fondo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš fondo gali būti išmokamos didesnės sumos, nei priklauso. 

Auditoriai nustatė, kad bankrutuojančio darbdavio nemokumo administratoriai, teikdami teismams ar kreditorių susirinkimams tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, galimai jų tinkamai nepatikrina ir sumos pateikiamos neatskaičius mokėtinų mokesčių. Tokios klaidos gali lemti ne tik didesnes nei priklauso išmokas darbuotojams, bet ir pažeisti kitų kreditorių interesus.

„Valstybės pareiga – užtikrinti, kad darbuotojai, netekę darbo dėl darbdavio nemokumo, laiku gautų jiems priklausančias išmokas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ši pagalba būtų skiriama teisingai, pagrįstai ir tiksliai. Kai sistemoje atsiranda galimybė patvirtinti nepagrįstus reikalavimus, rizikuojama ne tik valstybės pinigais, bet ir visuomenės pasitikėjimu bei kitų kreditorių teisėtais interesais. Todėl skaidrumas ir patikima kontrolė šioje srityje yra būtini“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas parodė, kad problema nėra pavienė

Pernai atliekamų kontrolės procedūrų metu „Sodra“ beveik kas trečiu atveju nustatė netiksliai apskaičiuotas sumas ir kreipėsi į nemokumo administratorius arba teismus dėl duomenų tikslinimo. 

Nors tai ilgino išmokų išmokėjimo terminus, papildomas tikslinimas padėjo išvengti vidutiniškai 1,1 tūkst. eurų galimos permokos vienam darbuotojui (apie 38 proc. žmogui patvirtintos sumos). Tai labai reikšmingi skaičiai, žinant, kad vien per praėjusius metus tokias išmokas gavo daugiau kaip 9 tūkstančiai asmenų.

Rizikos priežastis – atsisakyta dalies kontrolės priemonių 

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 6 d. pakeitus Garantinio fondo administravimo procedūras, buvo atsisakyta papildomai tikrinti teismo nutarčių ir kreditorių susirinkimų sprendimų pagrindu pateikiamus duomenis. Dėl to anksčiau valdytos rizikos dėl galimų permokų tapo ne visai valdomos. 

Auditorių vertinimu, būtina užtikrinti, kad darbuotojų kreditoriniai reikalavimai būtų nustatomi ir tvirtinami vienodai bei tiksliai viso proceso metu – nuo nemokumo administratoriaus atliekamo vertinimo iki išmokos iš Garantinio fondo skyrimo.

Siekiama užkirsti kelią galimoms permokoms

Valstybės kontrolė rekomendavo „Sodrai“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis priemonių, kurios užtikrintų rizikos dėl netikslių darbuotojų kreditorinių reikalavimų valdymą ir sumažintų galimų permokų tikimybę ateityje.

Kol bus ieškoma ilgalaikių sprendimų ir tikslinamas teisinis reguliavimas, sutarta taikyti laikiną rizikos valdymo priemonę – papildomą duomenų sutikrinimą su Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru. Prireikus Garantinio fondo administratorius kreipsis į nemokumo administratorius, teismus ar kreditorių susirinkimus dėl planuojamų mokėti išmokų patikslinimo.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ilgalaikiam problemos sprendimui būtinas aktyvus visų procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės garantijos darbuotojams būtų įgyvendinamos tiksliai ir skaidriai, svarbus Nemokumo administratorių rūmų, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos bei Nacionalinės teismų administracijos įsitraukimas.

Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada