Birželio 5 d. Valstybės kontrolėje lankėsi Vokietijos Parlamento (Bundestago) Audito komiteto delegacija. Susitikime dalyvavusi Valstybės kontrolės vadovybė bei ekspertai – valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, pavaduotojai Živilė Kindurytė ir Audrius Misevičius, patarėjas Aurimas Miškinis bei departamentų vadovai Vilma Maslauskienė, Mindaugas Šalčius, Laura Stračinskienė ir Lina Nuobarienė – su užsienio kolegomis diskutavo apie audito institucijų vaidmenį stiprinant viešųjų finansų valdymą, nacionalinio saugumo iššūkius bei parlamentinės kontrolės svarbą.
  
„Lietuvos ir Vokietijos institucijų bendradarbiavimas pastaraisiais metais tampa vis glaudesnis ir įgauna naują strateginę reikšmę. Šių metų sausį priėmėme kolegas iš Vokietijos aukščiausiosios audito institucijos (AAI) – tąkart daug dėmesio skyrėme gynybos auditų tematikai, lankėmės Rūdninkų poligone bei Vokietijos brigados štabe Lietuvoje. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, aktyvus mūsų institucijų dialogas prisideda prie didesnio viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimo. Vertiname galimybę keistis patirtimi ne tik audito metodų, bet ir parlamentinės kontrolės, viešųjų finansų priežiūros bei gynybos išlaidų efektyvumo vertinimo srityse. Tokie susitikimai, kaip šiandien, stiprina abiejų šalių institucinius ryšius ir kuria pagrindą ilgalaikei partnerystei“, – vizito reikšmę pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Viena esminių vizito diskusijų temų tapo AAI ir parlamentų bendradarbiavimo modeliai, užtikrinantys realų auditų poveikį bei kovą su korupcija.
  
Susitikimo metu valstybės kontrolierė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra vienas svarbiausių Valstybės kontrolės partnerių, padedančių užtikrinti, jog auditų išvados ir rekomendacijos virstų realiais viešojo sektoriaus pokyčiais. Būtent per komitetų ir komisijų veiklą, vykdomą parlamentinę kontrolę bei nuoseklią rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Seimas padeda sustiprinti audito poveikį ir reikšmingai prisideda prie atsakingo valstybės išteklių valdymo.

• Viešojo valdymo kokybės klausimas. Atlikus 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinį auditą, penktadalio jame nurodyto viešojo sektoriaus turto duomenų negalima laikyti patikimais. Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur (iš beveik 91 mlrd.) ilgalaikio turto duomenų teisingumo.
• Didžiausi nesutapimai – žemės apskaitoje. Reikšmingiausi iškraipymai nustatyti apskaitant miško žemę ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius, žemę ir kitą valstybės turtą.
• Neaiškumai dėl skolos korekcijos. Audito metu negauta pakankamų įrodymų, pagrindžiančių 1,28 mlrd. Eur sumažintą valdžios sektoriaus skolą.
• Biudžeto vaizdas nepatikimas. Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs, todėl neleidžia susidaryti patikimo vaizdo apie valstybės finansų būklę ir viešųjų pinigų panaudojimą.
• 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio dalimi pirmą kartą tapusioje Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitoje auditoriai nenustatė reikšmingų finansinių neatitikimų.

Valstybė valdo beveik 91 mlrd. Eur vertės turtą, tačiau daugiau kaip 19 mlrd. Eur šio turto duomenų teisingumo auditoriai negalėjo patvirtinti. Tai parodė Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinis auditas. Audito rezultatai rodo, kad reikšminga dalis viešojo sektoriaus turto apskaitos duomenų vis dar nėra patikimi. Dėl nustatytų reikšmingų struktūrinių klaidų ataskaitų rinkinyje pareikšta sąlyginė auditorių nuomonė. Klaidas lėmė duomenų iškraipymai žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitose.
  
„Šio audito rezultatai yra aiškus signalas ne apie prarastus milijardus, o apie viešojo sektoriaus valdymo būklę. Metų metus besitęsiantis procesų lėtumas, vėluojanti skaitmenizacija ir elementarios apskaitos kompetencijos stoka mus atvedė prie to, kad abejojame penktadalio valstybės turto duomenimis. Toks apsileidimas sukuria nesaugią aplinką, kurioje atsiranda rizikos kam tik nori – piktnaudžiavimui, turto dingimui ar neracionaliems sprendimams. Valstybės turtas turi būti valdomas remiantis nepriekaištingais duomenimis, o ne spėlionėmis, todėl vadovų požiūris į turto apskaitą ir vidinę kontrolę privalo keistis iš esmės“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau nei penktadalio viešojo sektoriaus turto duomenų teisingumo
  
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.
  
Didžiausi iškraipymai nustatyti savivaldybių sektoriuje apskaitant žemę. Auditoriai negalėjo patvirtinti 15,8 mlrd. Eur žemės vertės teisingumo, nes dalies savivaldybių apskaitoje registruotos vertės reikšmingai skyrėsi nuo Registrų centro duomenų. Šis masinis duomenų nesutapimas rodo ne turto fizinį trūkumą, o institucijų nesugebėjimą sinchronizuoti naudojamų registrų duomenų.
  
Taip pat nustatyta reikšmingų trūkumų apskaitant miškus ir medynus, mineralinius išteklius, kultūros vertybes, infrastruktūros statinius bei kitą valstybės turtą. Audito metu nustatyta, kad dalis turto vis dar nėra tinkamai inventorizuota, apskaitoje naudojami netikslūs ar nepakankamai pagrįsti duomenys, o kai kuriais atvejais patys apskaitos procesai neužtikrina finansinių ataskaitų patikimumo.
  
Pasikartojančios problemos signalizuoja apie sisteminius trūkumus
 
Nustatyti žemės, infrastruktūros ir kito turto apskaitos trūkumai nėra pavieniai atvejai. Daugelį metų pasikartojantys duomenų iškraipymai įvairiuose viešojo sektoriaus subjektuose rodo įsišaknijusias turto apskaitos ir kontrolės problemas, kurios ir toliau daro neigiamą įtaką nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenų patikimumui.
 
Negalima pagrįsti 1,28 mlrd. Eur skolos sumažinimo korekcijos
  
Audito metu vertinta ir valdžios sektoriaus skola, kuri 2025 m. pabaigoje sudarė 33,3 mlrd. Eur. Per metus ji padidėjo 3,3 mlrd. Eur, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis išaugo iki 39,5 proc. Apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą, iš bendros sumos buvo eliminuota 1,28 mlrd. Eur tarpusavio įsiskolinimų. Kadangi Valstybės duomenų agentūra nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šią finansinę korekciją, auditoriai negalėjo patvirtinti, kad valdžios sektoriaus skola teisingai ir pagrįstai sumažinta daugiau nei milijardu eurų.
  
Pirmą kartą audituotą Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą būtina tobulinti
  
Pirmą kartą į nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį įtraukta Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, kurioje pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės veiklos rezultatus ir tam panaudotus finansinius išteklius. Nors šioje ataskaitoje reikšmingų finansinių klaidų nenustatyta, tačiau, auditorių vertinimu, jos metodiką būtina tobulinti. Nustatyta, kad dalis pateikiamų duomenų nepakankamai aiškiai atspindi faktinę valstybės priemonių įgyvendinimo pažangą, o rodiklių ir panaudotų lėšų sąsajos nėra nuoseklios. Siekdama stiprinti ataskaitos vertę ir viešojo sektoriaus atskaitomybę, Valstybės kontrolė Vyriausybei jau yra pateikusi siūlymus, kaip tobulinti ataskaitos rengimo metodiką.
  
Konsoliduotojo biudžeto duomenys neleidžia susidaryti tikrojo viešųjų finansų vaizdo
  
Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojamas ir tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas yra bendra valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) piniginė. Buvo tikimasi, kad toks visų pinigų sujungimas leis skaidriau vertinti valstybės finansus. Vis dėlto auditas parodė, kad šie duomenys nėra tikslūs: įstaigos neteisingai grupuoja išlaidas, dalį pinigų atiduoda avansu ir neišleidžia iki metų pabaigos, todėl galutinis valstybės biudžeto vykdymo rezultatas yra iškreiptas ir gali trukdyti priimti teisingus sprendimus, efektyviai valdyti viešuosius finansus, taupyti valstybės pinigus ar juos perskirstyti. 
  
Didžiausia problema – valstybė naudoja du visiškai skirtingus skaičiavimo būdus vienu metu, todėl institucijos atlieka dvigubą darbą:

• pirmasis būdas (pinigų). Skaičiuojama tik tai, kas įkrito arba iškeliavo iš sąskaitos būtent šiandien. Tai neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti rytoj;
• antrasis būdas (kaupimo). Skaičiuojama taip, kaip veikia reali ekonomika – vertinamos realios pajamos ir visi ateities įsipareigojimai, nesvarbu, kurią dieną „suvaikščios“ bankiniai pavedimai.

Kadangi tikrąją valstybės finansinę sveikatą rodo tik antrasis būdas, institucijos dabar yra priverstos tą patį darbą atlikti du kartus ir rengti po dvi skirtingas ataskaitas.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, šalyje turėtų būti svarstomas biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jo vykdymą modelio keitimas. Auditorių nuomone, kaupimo principu grindžiama sistema leistų tiksliau atskleisti valstybės finansinę būklę, fiskalines rizikas ir pinigų srautus, kartu mažinant dvigubos atskaitomybės naštą.
  
„Finansų ministerija turėtų pradėti svarstymus dėl viso biudžeto modelio keitimo ir perėjimo prie vienos, kaupimo principu grįstos sistemos. Tai leistų atsisakyti dvigubo darbo, sumažintų biurokratiją ir parodytų tikrąją, o ne tariamą valstybės finansinę sveikatą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
   
Būtina gerinti valstybės turto apskaitos kokybę
  
Nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai rodo, kad dalis viešojo sektoriaus finansinių duomenų vis dar nėra patikimi, o daugelis nustatomų problemų kartojasi ne vienerius metus. Todėl Valstybės kontrolė pabrėžia rekomendacijų įgyvendinimo svarbą, siekiant gerinti viešojo sektoriaus turto apskaitos kokybę, stiprinti vidaus kontrolę ir užtikrinti, kad valstybės finansiniai sprendimai būtų grindžiami tiksliais ir patikimais duomenimis. 
  
Aktuali informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę, rezultatus ir įvykusius pokyčius skelbiama atviruose duomenyse Valstybės kontrolės interneto svetainėje.
  

• 2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė šiandien susitiko su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Susitikime aptarti aktualūs viešųjų finansų valdymo, fiskalinės politikos bei valstybės pažangos ataskaitoje fiksuoti šalies fiskalinio tvarumo klausimai. Taip pat diskutuota apie Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų įgyvendinimą finansų srityje, konsoliduotos atskaitomybės poreikį ir aptarti tolesnio institucijų bendradarbiavimo klausimai.
  
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), atliktas 2026 m. metinės pažangos ataskaitos fiskalinės dalies vertinimas parodė, kad nors 2025 m. viešieji finansai atitiko fiskalinės drausmės taisykles, artimiausiais metais viešiesiems finansams didės spaudimas dėl augančių valstybės išlaidų gynybai ir senstančios visuomenės keliamų iššūkių.
  
Valstybės kontrolierė dar kartą pabrėžė, kad be tvarių pajamų šaltinių ir efektyvesnio viešojo sektoriaus išlaidų valdymo bus sunku laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, jau artimiausiais metais nemažinant viešųjų paslaugų prieinamumo. Jei papildomų pajamų klausimo neišspręsime laiku, ateityje reikės rinktis tarp gynybos finansavimo ar kitų išlaidų mažinimo.
 
„Valstybės finansai nėra guminiai, o laikas patogiems sprendimams iš esmės jau baigėsi. Jei artimiausiu laikotarpiu nesurasime tvarių pajamų šaltinių ir neišdrįsime aktyviau tvarkyti neefektyvias viešojo sektoriaus išlaidas, jau netrukus būsime prispausti prie sienos ir turėsime rinktis, kaip finansuoti šalies gynybą, išlaikant viešųjų paslaugų prieinamumą. Valstybės kontrolė nėra tik stebėtoja – esame Finansų ministerijos partneriai, identifikuojantys  rizikas ir pasirengę remti nepopuliarius, bet valstybės finansiniam saugumui būtinus sprendimus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Susitikime taip pat buvo aptarta pernai ministerijai teikta rekomendacija dėl valstybės rezervų. Valstybės kontrolė yra rekomendavusi ministerijai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.
  
I. Segalovičienė pabrėžė, kad rezervų kaupimas ir naudojimas yra vienas svarbiausių instrumentų, didinančių valstybės finansinį atsparumą ekonominių ar geopolitinių krizių laikotarpiu. Finansų ministerija šiuo metu rengia strateginį rezervų valdymo pagrindimą, kuris padėtų užtikrinti ilgalaikį valstybės finansinį saugumą.
  
Nemažai dėmesio vadovai skyrė viešojo sektoriaus išlaidų efektyvumo didinimo klausimui, kad institucijos su tais pačiais ištekliais sukurtų didesnę vertę visuomenei. Valstybės kontrolės auditai yra identifikavę ne vieną sritį, kurioje būtina didinti išlaidų efektyvumą – nuo ministerijų valdymo išlaidų, valstybės turto valdymo, IT paslaugų konsolidavimo iki vaiko priežiūros išmokų užsieniečiams ar pavėžėjimo paslaugų.
  
Susitikime diskutuota ir apie galimybes tobulinti valstybės biudžeto formavimo ir atsiskaitymo sistemą taikant kaupimo principą. Tokia praktika leistų turėti vieningesnę, išsamesnę ir analizei tinkamesnę viešojo sektoriaus atskaitomybės sistemą, geriau atskleidžiančią valdžios sektoriaus finansinę būklę, fiskalines rizikas ir pinigų srautus, mažintų administracinę naštą bei sprendimų pagrįstumą.
  
Galiausiai institucijų vadovai apžvelgė planuojamus ir atliekamus finansų srities auditus, stebimas reformų ir strateginių projektų valdymo rizikas bei tvaraus Valstybės kontrolės nepriklausomumą stiprinančio finansavimo klausimus.

Komentarams:      
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]