• Audito metu vertintose krašto apsaugos sistemos perkančiosiose organizacijose kasmet vidutiniškai trūko 19 proc. viešųjų pirkimų specialistų (laisvas beveik kas penktas etatas). Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje.
• Centralizuotus pirkimus vykdančiose organizacijose vidutiniškai 48 proc. pirkimus vykdžiusių darbuotojų neturėjo viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo. Nors nėra privalomas, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją.
• Visose 12-oje vertintų perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų planai buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų per metus, nors dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto.
• Rizikingų pirkimų kontrolė veikia nepakankamai: 6 iš 12 vertintų organizacijų nevertino visų rizikingų pirkimų, o 24 iš 36 tikrintų pirkimų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė vakar Seimo plenariniame posėdyje pristatė LR Seimo nutarimu 2025-12-23 Nr. XV-743 pavesto atlikti audito „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ rezultatus.
  
Per pastaruosius penkerius metus krašto apsaugos sistemoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė siekė 10,8 mlrd. Eur. Tačiau augančias pirkimų apimtis krašto apsaugos sistema pasitinka stokodama viešųjų pirkimų specialistų ir jų kompetencijų.
  
Valstybės kontrolės atliktas auditas „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“ parodė, kad vertintose organizacijose neužimta beveik penktadalis viešųjų pirkimų specialistų etatų, o dalis pirkimus vykdančių darbuotojų neturi viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimo, kuris patvirtintų jų aukštą kompetenciją.
  
„Kai kalbame apie gynybos finansavimą, dažniausiai dėmesys krypsta į pinigus. Tačiau vien pinigai savaime nepaverčia planų realiais pajėgumais. Tam reikalingi žmonės, kurie geba profesionaliai organizuoti pirkimus, valdyti rizikas ir užtikrinti, kad kariuomenei reikalingi ištekliai pasiektų laiku. Augant investicijoms į gynybą, viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių. Todėl būtina nedelsti sukomplektuoti sistemos poreikiams adekvačius pajėgumus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Vienas didžiausių iššūkių – specialistų trūkumas ir tinkama kvalifikacija
  
2021–2025 m. vertintose organizacijose buvo patvirtinti vidutiniškai 84 viešųjų pirkimų specialistų etatai, tačiau metų pabaigoje trūkdavo apie 19 proc. specialistų. Didžioji dalis laisvų etatų (88 proc.) buvo Gynybos resursų agentūroje. Agentūros duomenimis, atrankos dažnai neįvykdavo dėl kandidatų trūkumo arba dėl to, kad pretendentai nesurinkdavo minimalaus balų skaičiaus. Dėl nuolatinio viešųjų pirkimų specialistų trūkumo pirkimai gali užtrukti ilgiau, didėja klaidų tikimybė ir rizika, kad kariuomenė laiku negaus reikalingų resursų.
  
Taip pat nustatyta, jog daugeliu atveju krašto apsaugos sistemoje viešuosius pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimų. Nors pirkimų specialisto pažymėjimas nėra privalomas visiems darbuotojams, jis patvirtina darbuotojo, vykdančio viešuosius pirkimus, kompetenciją ir nuo 2023 m. jį privalo turėti bent vienas Viešųjų pirkimų komisijos narys. Įvertinus atrinktus viešuosius pirkimus nustatyta, kad visais atvejais komisijoje buvo narys, turintis pažymėjimą.

Tačiau 2023–2025 m. vidutiniškai 48 proc. viešuosius pirkimus vykdžiusių darbuotojų jo neturėjo. Auditorių nuomone, perkančiosios organizacijos, siekiančios kokybiškų pirkimų, turėtų remtis pažymėjimą turinčiais specialistais. Kai pirkimus vykdo darbuotojai, neturintys viešųjų pirkimų kompetencijas patvirtinančio pažymėjimo, didėja pirkimų kokybės ir nuoseklaus teisės aktų reikalavimų taikymo rizika.
  
Pirkimų planai nuolat keičiasi, o rizikos ne visada vertinamos
  
Auditas parodė, kad krašto apsaugos sistemoje nepakankamai dėmesio skiriama pirkimų planavimui ir rizikų valdymui. Vertintose organizacijose pirkimų planai per metus buvo keičiami vidutiniškai 14 kartų. Kai kurių audito metu vertintų perkančiųjų organizacijų pirkimų planai per metus išaugo kelis kartus, pavyzdžiui, Gynybos resursų agentūros 2023 m. pirkimų plano vertė padidėjo 36 kartus. Planai buvo keičiami dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, naujų poreikių, gavus papildomą finansavimą, kartojant neįvykusius pirkimus ir kt. Tačiau dalis poreikių, auditorių nuomone, galėjo būti suplanuota iš anksto. Auditorių nuomone, tai, kad reikšmingos pagal pirkimų skaičių ir vertę pirkimų grupės nebuvo suplanuotos metų pradžioje, rodo nepakankamai gerai veikiantį pirkimų poreikių identifikavimo procesą, apsunkina kryptingą pirkimų valdymą, didina pirkimų vėlavimo bei nepakankamos konkurencijos pirkimuose riziką.
 
Ne visais atvejais veikė ir rizikingų pirkimų kontrolės mechanizmai. 6 iš 12 vertintų organizacijų neįvertino visų į rizikingų pirkimų sąrašus įtrauktų procedūrų, nors būtent šiems pirkimams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Vertinant 36 pasirinktus pirkimus, 24 iš jų nustatyta neatitikčių teisės aktų reikalavimams, o 17 pirkimų nustatyti didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimai.

Ką siūlo Valstybės kontrolė
  
Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai sukurti nuolatinę krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų specialistų kvalifikacijos kėlimo ir sertifikavimo programą, diegti specialistų motyvavimo sistemą, suteikti galimybes, planuojant ir vykdant pirkimus, pasitelkti ekspertus ir užtikrinti visų rizikingų pirkimų prevencinę kontrolę.
  
Siekiant užtikrinti vientisą pirkimų duomenų valdymą bei jų prieinamumą, rekomenduota konsoliduoti pirkimų duomenų valdymą ir užtikrinti sąsajas su kitomis pirkimų valdymui aktualiomis informacinėmis sistemomis. Taip pat nustatyti pirkimų efektyvumo rodiklius ir sudaryti sąlygas objektyviai vertinti viešųjų pirkimų modelio rezultatus.
  
Auditorių vertinimu, augant gynybos finansavimui, viešųjų pirkimų sistema turi užtikrinti ne tik operatyvų kariuomenės aprūpinimą, bet ir tai, kad milijardinės investicijos būtų valdomos profesionaliai, skaidriai ir efektyviai.

Valstybinio audito ataskaita: 2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti

    
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Bankrutuojančių įmonių darbuotojams skirta valstybės pagalba turi greitai pasiekti žmones, tačiau ne mažiau svarbu, kad ji būtų apskaičiuojama ir skiriama teisingai. Valstybės kontrolės atliktas 2025 m. Garantinio fondo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad bankrutuojančių įmonių darbuotojams iš fondo gali būti išmokamos didesnės sumos, nei priklauso. 

Auditoriai nustatė, kad bankrutuojančio darbdavio nemokumo administratoriai, teikdami teismams ar kreditorių susirinkimams tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus, galimai jų tinkamai nepatikrina ir sumos pateikiamos neatskaičius mokėtinų mokesčių. Tokios klaidos gali lemti ne tik didesnes nei priklauso išmokas darbuotojams, bet ir pažeisti kitų kreditorių interesus.

„Valstybės pareiga – užtikrinti, kad darbuotojai, netekę darbo dėl darbdavio nemokumo, laiku gautų jiems priklausančias išmokas. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ši pagalba būtų skiriama teisingai, pagrįstai ir tiksliai. Kai sistemoje atsiranda galimybė patvirtinti nepagrįstus reikalavimus, rizikuojama ne tik valstybės pinigais, bet ir visuomenės pasitikėjimu bei kitų kreditorių teisėtais interesais. Todėl skaidrumas ir patikima kontrolė šioje srityje yra būtini“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas parodė, kad problema nėra pavienė

Pernai atliekamų kontrolės procedūrų metu „Sodra“ beveik kas trečiu atveju nustatė netiksliai apskaičiuotas sumas ir kreipėsi į nemokumo administratorius arba teismus dėl duomenų tikslinimo. 

Nors tai ilgino išmokų išmokėjimo terminus, papildomas tikslinimas padėjo išvengti vidutiniškai 1,1 tūkst. eurų galimos permokos vienam darbuotojui (apie 38 proc. žmogui patvirtintos sumos). Tai labai reikšmingi skaičiai, žinant, kad vien per praėjusius metus tokias išmokas gavo daugiau kaip 9 tūkstančiai asmenų.

Rizikos priežastis – atsisakyta dalies kontrolės priemonių 

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 6 d. pakeitus Garantinio fondo administravimo procedūras, buvo atsisakyta papildomai tikrinti teismo nutarčių ir kreditorių susirinkimų sprendimų pagrindu pateikiamus duomenis. Dėl to anksčiau valdytos rizikos dėl galimų permokų tapo ne visai valdomos. 

Auditorių vertinimu, būtina užtikrinti, kad darbuotojų kreditoriniai reikalavimai būtų nustatomi ir tvirtinami vienodai bei tiksliai viso proceso metu – nuo nemokumo administratoriaus atliekamo vertinimo iki išmokos iš Garantinio fondo skyrimo.

Siekiama užkirsti kelią galimoms permokoms

Valstybės kontrolė rekomendavo „Sodrai“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai imtis priemonių, kurios užtikrintų rizikos dėl netikslių darbuotojų kreditorinių reikalavimų valdymą ir sumažintų galimų permokų tikimybę ateityje.

Kol bus ieškoma ilgalaikių sprendimų ir tikslinamas teisinis reguliavimas, sutarta taikyti laikiną rizikos valdymo priemonę – papildomą duomenų sutikrinimą su Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru. Prireikus Garantinio fondo administratorius kreipsis į nemokumo administratorius, teismus ar kreditorių susirinkimus dėl planuojamų mokėti išmokų patikslinimo.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ilgalaikiam problemos sprendimui būtinas aktyvus visų procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti, kad valstybės garantijos darbuotojams būtų įgyvendinamos tiksliai ir skaidriai, svarbus Nemokumo administratorių rūmų, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos bei Nacionalinės teismų administracijos įsitraukimas.

Valstybinio audito ataskaita: 2025 metų valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

• Per dvejus Valstybės tarnybos pertvarkos metus vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo beveik visose savivaldybių administracijose – kasmet apie 11 proc., todėl šis augimas buvo nuoseklesnis nei valstybės lygmens institucijose, kur 2024 m. siekė 15 proc., o 2025 m. – 8 proc.
• Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų VDU nesumažėjo, netgi priešingai – nuo 2023 iki 2025 m. padidėjo 60 Eur.
• Didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose VDU išlieka didžiausias, o dalyje mažųjų – vis dar nesiekia nė 2 000 Eur. 

Nuo 2024 m. įgyvendinama Valstybės tarnybos pertvarka atlygio srityje siekiama sukurti konkurencingesnę ir lankstesnę darbo apmokėjimo sistemą. Valstybės kontrolės atlikta „Viešojo administravimo institucijų darbuotojų ir darbo užmokesčio pokyčių apžvalga“ rodo, kad per dvejus pertvarkos metus atlyginimai savivaldybių administracijose (tiek valstybės tarnautojų, tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis) augo nuosekliau nei valstybės lygmens institucijose. Tačiau šis augimas atlygio skirtumų tarp pačių savivaldybių – nesumažino.  
  
„Valstybės tarnybos pertvarka turėjo sudaryti institucijoms daugiau laisvės valdant atlygio sistemą ir stiprinti konkurencingumą, pritraukiant bei išlaikant reikalingas kompetencijas. Matome, kad savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo nuosekliai, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėjo. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą atlygio augimą, bet ir tai, ar turimi žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai padeda spręsti konkrečių institucijų poreikius – ypač ten, kur atlygis išlieka mažiausias“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Didžiausias VDU 2025 m. buvo didžiųjų miestų ir kurortinių savivaldybių administracijose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlyginimas viršijo 3,5 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių. Tuo metu dalyje mažesnių savivaldybių, pavyzdžiui, Lazdijų ir Šakių rajonų administracijose, VDU nesiekė nė 2 000 Eur. Svarbu pažymėti, kad VDU atotrūkis tarp savivaldybių per dvejus metus netgi padidėjo:  2023 m. jis sudarė apie 1 714 Eur, o 2025 m. – 1 774 Eur.
  
Nors bendra tendencija teigiama – administracijų, kuriose vidutinis atlygis nesiekė 2 000 Eur, šalyje sumažėjo nuo 31 (2023 m.) iki 8 (2025 m.), o pasiekusių ar viršijusių 3 000 Eur ribą padaugėjo nuo 2 iki 7, mažesnio atlygio savivaldybių administracijos ir toliau išlieka tarp mažiausiai konkurencingų pagal darbo užmokestį. Apžvalga rodo, kad kai kuriose mažesnio atlygio savivaldybių administracijose darbo užmokestis augo sparčiau nei vidutiniškai, tačiau to nepakako reikšmingai pakeisti jų padėties bendrame savivaldybių atlygio kontekste. 
  
Pavyzdžiui, 2023 m. mažiausią VDU turėjusiose Ignalinos (+40 proc.), Joniškio (+30 proc.) ir Visagino (+28 proc.) administracijose augimas viršijo bendrą savivaldybių administracijų vidurkį (22 proc.), o Lazdijų rajone didėjimas buvo lėtesnis (+18 proc.). Vis dėlto ir 2025 m. mažiausias VDU išliko mažesnėse savivaldybėse, tokiose kaip Lazdijų rajono (1 826 Eur), Šakių rajono (1 883 Eur) ar Visagino (1 943 Eur) administracijose.
  
Valstybės kontrolės atliktos apžvalgos duomenys rodo, kad savivaldybėse, kaip ir bendrai viešojo administravimo institucijose, nenustatyta tiesioginio ryšio tarp darbuotojų skaičiaus pokyčių ir atlygio augimo. Darbo užmokestis augo panašiu tempu tiek administracijose, kur darbuotojų skaičius mažėjo, tiek tose, kur jis didėjo. Pavyzdžiui, Jonavos rajone vidutinis atlyginimas augo 37 proc. darbuotojų skaičiui sumažėjus 10 proc., o Klaipėdos mieste atvirkščiai – VDU augo 36 proc. darbuotojų skaičiui padidėjus 4 proc. 
  
Apžvalgos duomenys ir rezultatai, pateikti interaktyviame įrankyje, leidžia analizuoti darbo užmokesčio bei darbuotojų skaičiaus kaitos tendencijas: Microsoft „Power BI“: Microsoft „Power BI“. 

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga

  
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]