• Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau nei numatyta.
• Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) pagal miškingumo vidurkį: Lietuvoje miškai užima 33,91 proc. šalies teritorijos., ES vidurkis – 39 proc.
• Lietuvos miškuose vis dar vyrauja po plynų kirtimų atsodinami vienaamžiai ir vienarūšiai medynai, kurie yra mažiau atsparūs klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.
• Daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir toliau blogėja, o griežtai saugomi miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto.
• Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

Miškai šiandien turi būti ne tik medienos šaltinis. Jie turi padėti kovoti su klimato kaita, išsaugoti biologinę įvairovę ir kartu išlikti svarbūs šalies ekonomikai. Valstybės kontrolės atlikta Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad šiuo metu Lietuva susiduria su sisteminiais iššūkiais, kurie trukdo užtikrinti darnią ekologinių ir ekonominių funkcijų pusiausvyrą.
  
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Lietuvos miškingumas žemesnis už ES vidurkį
  
Lietuvos miškingumas vienas mažiausių šiaurės šalių regione. 2025 m. miškai dengė 33,91 proc. šalies ploto (2 214 323 ha), ES vidurkis – 39 proc., Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
  
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą šį atotrūkį mažinti. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 m. turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 m. – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 m. padidinti Lietuvos miškingumą iki 40 proc.

Tačiau pažanga atsilieka nuo planų, o dabartinis miškų plėtros tempas yra nepakankamas. Jei miškingumas ir toliau didėtų tokiu pačiu vidutiniu tempu kaip pastarąjį dešimtmetį, 35 proc. riba būtų pasiekta tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta. Apie 40 proc. iki 2050 m. kalbėti dar sunkiau.

Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
  
Vien miškų ploto didinti neužtenka
  
Valstybės kontrolė pažymi, kad miškų politikos sėkmę lemia ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei atsparumas.
 
Europos miškų strategijoje pabrėžiama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai. Tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nestebima.  Vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o trijų ar daugiau kartų medynų tėra 6 proc. Tokia miškų struktūra susijusi ir su taikomomis miškininkystės praktikomis – po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi masyvai miško, todėl formuojasi vienaamžiai miškai.
  
Saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė – prasta
  
Nors miškai yra svarbiausia biologinės įvairovės buveinė, daugumos saugomų miškų buveinių būklė Lietuvoje išlieka nepalanki. Lyginant su ankstesniais vertinimais, dalies jų būklė dar pablogėjo. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomos miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaita.
  
Griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar labai mažai. 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė tik 1,25 proc. viso miškų ploto, o per pastarąjį dešimtmetį jų dalis padidėjo vos 0,04 procentinio punkto. Tuo metu ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad griežta apsauga turėtų būti taikoma bent 10 proc. sausumos ploto. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatinių miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. ha.
  
Biologinės įvairovės apsaugai svarbus ir „Natura 2000“ tinklas, į kurį įtraukiamos vertingiausios Europos mastu saugomos buveinės ir rūšys. Valstybės kontrolė dar 2022 m. audite „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ nustatė, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas pakankamo ploto „Natura 2000“ tinklas – į jį papildomai turėjo būti įtraukta daugiau kaip 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, taip pat nebuvo nustatyti aiškūs teritorijų apsaugos tikslai. Nors per pastaruosius metus padaryta pažanga, problema iki šiol neišspręsta. 2025 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinkle tebetrūksta apie 15 tūkst. ha miškų buveinių.
  
Ekonomikos ir gamtos apsaugos pusiausvyra – vis dar nepasiekta
  
Miškų sektorius išlieka svarbi Lietuvos ekonomikos dalis – 2024 m. jis sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra svarbi baldų, statybų ir energetikos sektoriams.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc. – kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl praktikoje kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Valstybės kontrolė pažymi, kad intensyvėjant ūkinei veiklai būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, nes daugumos miškų buveinių apsaugos būklė išlieka nepalanki.
  
Pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos

Apžvalga rodo, kad būtinus pokyčius miškų sektoriuje stabdo tiek užsitęsę teisėkūros procesai, tiek nepakankamai patikimi duomenys. Iki šiol nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai, o Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas vis dar rengiamas. Valstybės kontrolės vertinimu, dėl to atidedami svarbūs sprendimai, susiję su miškų naudojimu, apsauga ir valdymu.

Problemų kelia ir miškų apskaita. Dėl vėluojančios inventorizacijos 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo apskaityta 1,85 tūkst. ha savaime užaugusių miškų, o registrų duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Tai ne tik iškraipo statistiką, bet ir sudaro prielaidas netinkamiems sprendimams bei piktnaudžiavimui.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai naudojamos nuotolinio stebėjimo, geoinformacinės ir automatizuotos duomenų analizės technologijos, nors jos leistų realiu laiku stebėti miškų pokyčius ir užtikrinti tikslesnę apskaitą.

Ką siūlo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė pažymi, kad būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus bei užtikrinti ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.

Taip pat būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir užtikrinti patikimą miškų apskaitą bei stebėseną.

Kadangi dalis 2022 m. atlikto valstybinio audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, o šioje apžvalgoje nustatyti iššūkiai išlieka aktualūs, 2026 m. Valstybės kontrolė pradės auditą „Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas“. Jo metu bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę, didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį miškų išteklių išsaugojimą.

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

Nuotrauka: Pixabay

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• 2025 m. pabaigoje valstybės rezervuose sukaupta 6,03 mlrd. Eur, per metus jie padidėjo 24,6 proc.
• Daugiau kaip 75 proc. viso rezervų augimo sudarė „Sodros“ rezervo didėjimas, tačiau jo augimas savaime nereiškia mažesnių ilgalaikių rizikų.
• Valstybėje rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
• Finansų ministerija, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją, rengia bendrą valstybės rezervų formavimo ir valdymo modelį.

2025 m. pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervuose buvo sukaupta 6,03 mlrd. Eur. Per metus valstybės rezervų suma padidėjo 24,6 proc., arba 1,19 mlrd. Eur. Tačiau, kaip pažymi Valstybės kontrolė, valstybės rezervų kaupimas nėra pagrįstas aiškiu strateginiu vertinimu – nenustatyta, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turėtų būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
  
„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. Didėjant geopolitiniams, ekonominiams ir demografiniams iššūkiams, rezervų valdymas turi būti grindžiamas aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Didžiausią rezervų dalį sudaro „Sodros“ rezervas
  
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezerve buvo sukaupta 4 515,1 mln. Eur. Per metus jis padidėjo 897 mln. Eur ir sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo. PSDF rezerve metų pabaigoje buvo sukaupta 723,7 mln. Eur, o Rezerviniame (stabilizavimo) fonde – 791 mln. Eur, iš kurių 119,5 mln. Eur skirta radioaktyviosioms atliekom tvarkyti ir giluminiam atliekynui įrengti.
  
Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą papildys ir iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“, ir valstybės biudžeto įmokos. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Sodrai“ jų pervesta apie 1,3 mlrd. Eur. Būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

Valstybės kontrolės vertinimu, padidėjęs rezervas neturėtų būti naudojamas naujiems nuolatiniams įsipareigojimams prisiimti, įskaitant papildomą pensijų didinimą ar kitus sprendimus, kurie ateityje didintų valstybės išlaidas, jei nėra numatyti tvarūs jų pajamų šaltiniai.

Rezervus būtina vertinti atsižvelgiant ir į ilgalaikius demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vienam senyvo amžiaus gyventojui teks tik du darbingo amžiaus asmenys, o 2025 m. jų buvo daugiau kaip trys. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, atlikta analizė rodo, kad, nekintant politikai, dėl visuomenės senėjimo poveikio „Sodros“ rezervas būtų išnaudotas dar iki 2050 m.

Ilgalaikiam ir kokybiškam valstybės rezervų valdymui pasiekti – Valstybės kontrolės rekomendacija
  
Rezervai kaupiami siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus ekonominių ar kitų sukrėtimų metu.
 
Valstybės kontrolės vertinimu, didėjant geopolitinėms, ekonominėms ir fiskalinėms rizikoms, rezervai turi būti planuojami sistemiškai, remiantis rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais, naudojimo prioritetais ir bendrais valdymo principais. Tai ypač svarbu senstant visuomenei ir augant ilgalaikiams socialinio draudimo sistemos įsipareigojimams.

Siekdama stiprinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė jau pernai rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.
  
Reaguodama į Valstybės kontrolės rekomendaciją, Finansų ministerija rengia sisteminį šalies rezervų formavimo ir valdymo modelį. Šiuo metu ministerija yra atlikusi tarptautinės praktikos analizę, vertina Lietuvos situaciją ir rengia pasiūlymus dėl bendro rezervų formavimo ir valdymo modelio. Rekomendaciją planuojama įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.
  
Įgyvendinus rekomendaciją, valstybė turės bendrą rezervų formavimo ir valdymo modelį, kuris leis rezervus planuoti remiantis rizikų vertinimu, aiškiau nustatyti jų paskirtį ir susieti rezervų politiką su valstybės skolinimosi sprendimais.

2025 metų nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai; Išvada

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

• Nėra bendro modernizacijos pažangą parodančio rodiklio. Nors kariuomenės modernizavimui kasmet skiriama daugiau kaip pusė krašto apsaugos sistemos asignavimų, nėra bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti šių investicijų pažangą. Asignavimai modernizacijai paskirstyti per visas devynias Strateginio veiklos plano programas, todėl sprendimų priėmėjai neturi vienoje vietoje sutelktos informacijos apie modernizavimo rezultatus.
• Strateginis planavimas neparodo pasikeitusios šalies saugumo aplinkos. 16 iš 23 Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtros planų, kuriais remiantis nustatomas kariuomenės pajėgumams reikalingų išteklių poreikis, nėra atnaujinti nuo 4 iki 14 metų, todėl jie nevisiškai atspindi dabartinius gynybos prioritetus (tokius kaip nacionalinės divizijos steigimas ar Vokietijos brigados priėmimas). Be to, nė viename ilgalaikiame nacionalinio lygmens strateginiame dokumente nėra įtvirtinto finansavimo tęstinumo po 2030 m., nors NATO šalys yra susitarusios siekti ne mažesnio kaip 5 proc. BVP finansavimo iki 2035 m.
• Skaitmenizavimo poreikis. Gynybos planavimo duomenys vis dar valdomi rankiniu būdu perkeliant informaciją tarp „Excel“ failų, kuriems apsaugoti nenaudojamos net bazinės dokumentų apsaugos funkcijos. Dabartinė finansų valdymo sistema (FinVIS) veikia pasenusios 2009 m. programinės įrangos pagrindu, yra nestabili ir neužtikrina šiuolaikiniam planavimui bei duomenų analizei būtino funkcionalumo.

Per 2023–2025 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas išaugo 73 proc. 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. Eur, t. y. 14,7 proc. viso valstybės biudžeto. Daugiau kaip pusė šio finansavimo kasmet skiriama kariuomenei modernizuoti. Valstybės kontrolės auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ parodė, kad dabartinė krašto apsaugos sistemos finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos. Nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
  
„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Negalima pasakyti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą
   
2026 m. kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. Eur – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m. Tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo. Tačiau valstybė vis dar negali atsakyti į paprastą klausimą: ar modernizacija vyksta pagal planą?

Auditas parodė, kad nėra aiškaus vaizdo, kaip vyksta kariuomenės modernizavimas. Jo pažanga matoma tik dalyje Lietuvos kariuomenės pajėgų, o bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti visos sistemos modernizavimo pažangą, nėra.
  
Modernizavimui skiriami asignavimai paskirstyti per devynias Strateginio veiklos plano programas, o daugiau kaip pusė uždavinių ir rodiklių dubliuojasi skirtingose programose. Kadangi programos formuojamos pagal kariuomenės pajėgas ir padalinius, o ne atsižvelgiant į siekiamus rezultatus, atsakomybė už bendrus tikslus pasiskirsto tarp kelių programų koordinatorių. Dėl to sudėtinga susieti prioritetus, finansavimą ir rezultatus, o sprendimų priėmėjai neturi bendro vaizdo, kokių pajėgumų siekiama, kiek jie kainuos ir kokia pažanga pasiekta.
  
Be to, Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje modernizacijos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nuo 2023 m. nebuvo atnaujinti (nepadidintos 8 rodiklių reikšmės), nors modernizavimui skiriamas finansavimas nuo tada reikšmingai išaugo. Planuojama, jog 2026 m. kariuomenės modernizacijai skiriamas finansavimas sudarys apie 2,3 mlrd. Eur, t. y. 1,2 mlrd. Eur daugiau nei 2023 m. Kadangi esami rodikliai buvo nustatyti planuojant gerokai mažesnį gynybos finansavimą, šiandien jie nebeparodo nei dabartinio investicijų masto, nei realios modernizacijos pažangos.
  
Strateginis planavimas nespėja paskui augantį gynybos finansavimą
  
Gynybos finansavimas auga sparčiau, nei atnaujinami jį pagrindžiantys strateginiai dokumentai. Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, Lietuvos strateginio lygmens dokumentuose ilgalaikis finansavimas daugiausia planuojamas tik iki 2030 m. Kas bus po to – neapibrėžta.
  
Vienas pavyzdžių – kariuomenės pajėgumų plėtros planai. Net 16 iš 23 planų, kuriuose numatoma, kokius karinius gebėjimus reikia ugdyti, neatnaujinti nuo 4 iki 14 metų. Dėl to dalis jų nebeparodo pasikeitusios saugumo situacijos ir šiandienos gynybos prioritetų. Auditas taip pat parodė, kad aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentai nevisiškai tiksliai apibrėžia tokius svarbiausius prioritetus kaip nacionalinės divizijos plėtra ar Vokietijos brigados priėmimas.
  
Auditas taip pat parodė, kad dabartinė finansų planavimo sistema orientuota į taikos metą ir yra ilgai trunkanti bei sudėtinga. Biudžeto sudarymas apima 19 etapų. Tačiau iki šiol nėra nustatyta, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kai sprendimus reikėtų priimti gerokai greičiau.
  
Milijardinės investicijos vis dar valdomos rankiniu būdu „Excel“ failuose
  
Sprendimų priėmėjams reikia greitai pasiekiamų ir patikimų duomenų. Tačiau auditas parodė, kad gynyba vis dar planuojama tarpusavyje nesusietomis informacinėmis sistemomis ir rankiniu darbu.
  
Gynybos planavimo dokumentai rengiami tarpusavyje nesusietuose „Excel“ failuose, šie dokumentai rankiniu būdu perkeliami iš vienų failų į kitus, todėl sudėtinga operatyviai priimti sprendimus. Nepakankamas duomenų keitimo atsekamumas ir jų saugumo užtikrinimas didina klaidų ir duomenų nepatikimumo riziką.

Auditorių vertinimu, ne visus dabartinius poreikius atitinka ir finansinių išteklių valdymo sistema FinVIS, kuri veikia naudojant 2009 m. programinės įrangos versiją. Dėl nesuderinamumo su atnaujinamomis operacinėmis sistemomis ji veikia nestabiliai, didėja sutrikimų ir veiklos nutrūkimo rizika. Audito metu 7 iš 10 apklaustų programų koordinatorių nurodė, kad sistemos galimybių finansų valdymui nepakanka.

Ką reikia pakeisti, kad milijardinės investicijos būtų valdomos efektyviau
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą taip, kad būtų aiškiai susieti gynybos prioritetai, jiems skiriamas finansavimas ir pasiekti rezultatai:

• strateginiuose dokumentuose įtvirtinti ilgalaikį gynybos finansavimą, ne mažesnį kaip 5 proc. BVP iki 2035 m.;
• atnaujinti kariuomenės pajėgumų plėtros planus pagal geopolitinės aplinkos aktualijas;
• optimizuoti Strateginio veiklos plano programų struktūrą;
• sukurti bendrą gynybos planavimo informacinę sistemą;
• nustatyti, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, bus galima matyti bendrą kariuomenės modernizacijos pažangą ir realiu laiku stebėti, ar milijardinės investicijos duoda laukiamą rezultatą. Be to, sprendimų priėmėjai galės aiškiau planuoti ilgalaikį finansavimą, greičiau priimti sprendimus bei užtikrinti, kad finansų valdymas būtų pasirengęs veikti ir karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis.

Valstybinio audito ataskaita: Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]