Praėjus daugiau nei trejiems metams po Valstybės kontrolės audito „Komunalinių atliekų tvarkymas“, įgyvendintos dvi iš septynių pateiktų rekomendacijų. Svarbiausi pokyčiai dar priešakyje: daugiau atliekų turi būti perdirbama, o ne sudeginama ar šalinama sąvartynuose, gyventojams turi būti sudarytos geresnės sąlygos rūšiuoti, o atliekų tvarkymas planuojamas ir vertinamas remiantis patikimais duomenimis.
„Pastarieji rezonansiniai atliekų tvarkymo atvejai Vilniuje primena, kad pavienės krizės dažnai yra neefektyviai veikiančios sistemos pasekmė. Perdirbti tinkamos atliekos Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose, užuot grąžinus jas į ekonomiką. Kad situacija keistųsi, būtina laiku plėtoti maisto, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo infrastruktūrą, didinti perdirbimo pajėgumus ir užtikrinti patikimus duomenis sprendimams priimti. Sistema turi sudaryti sąlygas rūšiuoti, tačiau ir patys gyventojai turi tomis galimybėmis naudotis aktyviau, nes per daug perdirbti tinkamų atliekų vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Rūšiuojame daugiau, tačiau perdirbama vis dar per mažai
Nors gyventojai rūšiuoja vis aktyviau, didelė dalis perdirbti tinkamų atliekų vis dar prarandama – jos patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir galiausiai yra sudeginamos arba šalinamos sąvartynuose.
2023 m. auditas parodė, kad nors 2016–2021 m. rūšiuojančių gyventojų dalis išaugo nuo 40 iki 60 proc., į mišrias komunalines atliekas vis dar patekdavo daug perdirbti tinkamų atliekų – pakuotės ir kitos antrinės žaliavos sudarė apie trečdalį jų kiekio. 2021 m. mišriose komunalinėse atliekose jų buvo 240,2 tūkst. tonų, tačiau perdirbti paruošta tik 8,5 proc. atliekų. Didžioji dalis buvo sudeginta arba išvežta į sąvartynus. Auditas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp savivaldybių organizuojant atliekų tvarkymą. Vidutinės mėnesio išlaidos vienam gyventojui siekė nuo 0,8 Eur Rokiškio rajone iki 4 Eur Molėtų rajone, o 19 savivaldybių atliekų surinkimo paslauga buvo užtikrinama ne visiems gyventojams.
Po audito – pirmieji konkretūs pokyčiai
Po Valstybės kontrolės audito jau matomi pirmieji konkretūs pokyčiai. Visose 60 savivaldybių pradėti taikyti vienodi kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar gyventojams užtikrinama atliekų tvarkymo paslauga. Tai sudaro prielaidas vienodžiau vertinti paslaugos prieinamumą visoje Lietuvoje.
Sustiprinta ir importuojamų komunalinių atliekų kontrolė – numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad importuojamos komunalinės atliekos būtų perdirbamos, o ne deginamos ar šalinamos sąvartynuose.
Didesniam atliekų perdirbimui būtini darbai dar nebaigti
Vienas svarbiausių dar laukiančių pokyčių – didesnis komunalinių atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. Audito metu šalyje per metus buvo perdirbama 596 tūkst. tonų, arba 44,33 proc. komunalinių atliekų. Įgyvendinant audito rekomendacijas, siekiama iki 2029 m. pabaigos sudaryti galimybes papildomai perdirbti 128,2 tūkst. tonų atliekų per metus. Tam turi būti atnaujinta ir išplėsta atliekų perdirbimo infrastruktūra, kad būtų galima daugiau perdirbti tekstilės, baldų, plastiko, pakuočių, biologinių, elektronikos ir kitų atliekų.
Atliekų tvarkymui vis dar trūksta duomenų
Patikimi ir palyginami duomenys būtini norint matyti, kaip savivaldybėse ir regionuose tvarkomos komunalinės atliekos ir kur reikia pokyčių. Po audito parengtos gairės, kaip Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) pildyti ir teikti metines ataskaitas apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemas savivaldybėse ir regionuose. Taip pat atnaujintos duomenų teikimo formos GPAIS ir pakeista informacijos teikimo tvarka. Tačiau metines ataskaitas už 2025 m. pateikė ne visos savivaldybės.
Visų šalies savivaldybių duomenys leistų tiksliau vertinti atliekų srautus, planuoti reikalingus pajėgumus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl visos atliekų tvarkymo sistemos.
Nors auditas baigtas 2023 m., rekomendacijų stebėsena tęsiama
Valstybės kontrolė toliau stebės, kaip įgyvendinamos audito rekomendacijos ir ar pasiekiami suplanuoti pokyčiai. Išsamią informaciją apie kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo pažangą galima rasti Valstybės kontrolės rekomendacijų stebėsenos puslapyje.
Valstybinio audito ataskaita: Komunalinių atliekų tvarkymas
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]
Lietuvoje yra apie 12 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Daugiau nei 90 proc. jų mokosi kartu su bendraamžiais, o norintiems SUP turintiems jaunuoliams užtikrinama galimybė mokymąsi tęsti profesinio mokymo įstaigose (PMĮ). Vis dėlto Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad nors daugiau kaip 90 proc. SUP turinčių moksleivių sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką jiems pavyksta retai – apie 70 proc. profesines mokyklas baigusių SUP turinčių mokinių neįsidarbina.
Vakar valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė su komanda ir finansų ministru Taurimu Valiu aptarė, kaip didėjant gynybos ir socialinėms išlaidoms bei kitiems valstybės poreikiams išlaikyti tvarius viešuosius finansus.