Veiklos planas

Siekiant didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, skatinamas mokslui imlaus verslo kūrimasis, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida. Lietuva siekia iki 2030 m. patekti tarp 20 inovatyviausių šalių ir padidinti MTEP išlaidas verslo sektoriuje, palyginti su BVP, iki 1,3 proc. Lietuva 2023 m. pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ užėmė 34 vietą (2018 m. – 40 vieta). 2023 m. rodiklis dėl MTEP išlaidų verslo sektoriuje siekė 0,45 proc. (2018 m. – 0,39 proc.). Vienas veiksnių, lemiantis sėkmingą mokslui imlaus verslo kūrimąsi ir vystymąsi, yra viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumas, atsakingumas, efektyvus ir geros kokybės administracinių ir viešųjų paslaugų teikimas, administracinės naštos proporcingumas siekiamai naudai. 2022 m. buvo konsoliduotos inovacijų paramos agentūrų funkcijos ir įsteigta Inovacijų agentūra, siekiant užtikrinti nuoseklią, sistemingą ir aiškią pagalbos verslui sistemą, vienoje vietoje teikti verslui reikalingas paslaugas. Audito metu vertinsime, ar verslo inovacijų skatinimo sistema suteikia pagalbą verslui ir skatina jį kurti ir diegti inovacijas.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai. Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. EBPO duomenimis, 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau / 100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Audito metu vertinsime, ar šalyje vykdomos priemonės sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką, visuomenės gyvenimą ir vienišumo mažinimo problemas, ar ilgalaikėse strategijose numatyti prioritetai dėl aktyvaus senėjimo, skatinant vyresnių žmonių socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur. Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-12-23 nutarimu Nr. XV-743.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimams skirti asignavimai 2025 m. sudaro 46 proc. krašto apsaugos sistemos biudžeto. Finansavimas jiems kasmet reikšmingai didėja (2024 m. panaudota 797 mln. Eur, 2025 m. skirta 1 487 mln. Eur, 2026 m. planuojama 2 505 mln. Eur). Sparčiai augantis finansavimas turi užtikrinti poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės aprūpinimą modernia ginkluote, technika, karine įranga, o priimti sprendimai – sklandų naujų sistemų diegimą, eksploataciją ir aptarnavimą bei mokymų naudotis įsigyta technika poreikio patenkinimą. Audito metu vertinsime, ar ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai inicijuojami pagal planavimo dokumentuose nustatytą poreikį, užtikrina strateginių tikslų pasiekimą didinant gynybos pajėgumus ir skirto finansavimo efektyvų panaudojimą. Analizuosime įsigijimų planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir kontrolę, pasirengimą naudoti ir tinkamai prižiūrėti įsigyjamą įrangą, taip pat pramoninio bendradarbiavimo vykdymą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Krašto apsaugos sistemos finansavimas kasmet auga – 2025 m. asignavimai, palyginti su 2024 m., padidėjo beveik 40 proc. Planuojami valstybės biudžeto asignavimai Krašto apsaugos ministerijai (įskaitant ES paramos lėšas, lėšas pagal Europos taikos priemonę ir iš Valstybės gynybos fondo) 2025 m. sudaro 3 349,0 mln. Eur, arba 4,04 proc. BVP. Sparčiai didėjant gynybos finansavimui, itin svarbu užtikrinti efektyvų ir skaidrų lėšų planavimą bei valdymą. Tinkamas biudžeto planavimas, asignavimų paskirstymas ir perskirstymas, taip pat nuosekli biudžeto vykdymo stebėsena yra esminiai siekiant įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje nustatytus prioritetus – iki 2027 m. įrengti priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją, kuri iki 2030 m. pasiektų visišką operacinį pajėgumą, ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Audito metu vertinsime, ar finansų valdymas yra efektyvus ir užtikrina krašto apsaugos sistemos prioritetų bei strateginių projektų įgyvendinimą, suplanuotą gynybos pajėgumų stiprinimą ir Lietuvos įsipareigojimų NATO vykdymą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinį rengia Valstybinė ligonių kasa.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (iki 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Valstybės rezervas – vienas valstybės saugumo garantų, skirtas civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų būtiniesiems poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti. Vienas Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytų uždavinių – nustatyti tvarius valstybės rezervo kaupimo principus ir kriterijus, įdiegti inovatyvius jo administravimo sprendimus, užtikrinti reikiamą valstybės rezervo kaupimą. Sudėtinga geopolitinė situacija ir didėjanti įvairių grėsmių kilimo rizika didina šio uždavinio įgyvendinimo svarbą ir valstybės rezervo aktualumą. Audito metu vertinsime, ar sudarytas ir sukauptas valstybės rezervas pakankamas, tinkamas ir gali būti operatyviai pasitelkiamas, siekiant užtikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos bei nukentėjusių gyventojų poreikius ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo bei pateiksime savo makroekonomines prognozes.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Pateiksime išvadą dėl pastarųjų pasibaigusių metų faktinių valdžios sektoriaus finansų duomenų atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Pateiksime 2025 m. faktinį (ex-post) ir 2026 m. išankstinį (ex-ante) fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą pagal savivaldybių biudžetų duomenis.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

2024 m. pradėta viešojo valdymo pertvarka siekiama sukurti konkurencingą ir tolygią darbo užmokesčio sistemą bei suteikti vadovams daugiau sprendimų laisvės, leidžiančios pačioms įstaigoms formuoti jų poreikius atitinkančią atlygio struktūrą, pritraukti reikalingos kompetencijos specialistų, išlaikyti esamus darbuotojus ir stiprinti jų motyvaciją siekti geresnių veiklos rezultatų. Valstybės kontrolės 2025 m. atlikta apžvalga atskleidė, kad vidutinis bruto darbo užmokestis viešojo administravimo institucijose padidėjo apie 10 proc., sumažėjo atlygio skirtumai tarp institucijų, o darbuotojų skaičius iš esmės nekito (augimas apie 1 proc.). Taip pat nustatyta, kad dalis įstaigų nesinaudojo galimybe lanksčiau valdyti joms skirtą darbo užmokesčio fondą. Siekiant įvertinti, ar šie pokyčiai yra tvarūs ir ar jie atspindi kryptingus institucijų valdymo sprendimus, apžvalgos tikslas – nustatyti, kaip po 2024 m. pradėtos pertvarkos keičiasi viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių valdymo praktika, įskaitant darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio ir darbuotojų sudėties pokyčius.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas