Veiklos planas

Viešojo saugumo statutinės įstaigos ypač svarbios užtikrinant visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir valstybės stabilumą. Tinkamas šių tarnybų formavimas, personalo planavimas ir adekvatus pareigūnų aprūpinimas yra būtinos prielaidos veiksmingam jų funkcijų vykdymui kasdienėje veikloje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba turi būti pasirengusios karo atveju integruotis į Lietuvos kariuomenės sudėtį, o Policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – vykdyti jiems priskirtas specialiąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai turi būti aprūpinti ne tik kasdienės veiklos, bet ir karinio aprūpinimo standartuose numatytomis priemonėmis, reikalingomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu. Pagal Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos 2025 m. kovo 26 d. duomenis, viešojo saugumo įstaigose kasmet didėja neužimtų pareigybių dalis – nuo 15 proc. 2022 m. iki 18 proc. 2024 m. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, viešojo saugumo įstaigose buvo įsteigtos 17 847 pareigybės, iš kurių neužimtos – 3 242. Be to, 2 565 pareigūnai turi 25 metų ir didesnį tarnybos stažą, todėl artimiausiu laikotarpiu šis skaičius gali sumažėti dar apie 15 proc. Audito metu bus vertinama, ar nuosekliai didinami viešojo saugumo statutinių įstaigų pajėgumai. Bus analizuojama, ar finansiniai ištekliai, skirti šių įstaigų pajėgumams didinti, yra planuojami ir valdomi taip, kad atlieptų realų personalo poreikį, mažintų neužimtų pareigybių skaičių ir užtikrintų nuoseklų pareigūnų aprūpinimo pagal kasdienės veiklos ir karinius standartus lygio augimą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai. Nuo 2026 metų valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų grupes sudaro ne tik valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektai, bet ir valstybės ir savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Projektinio (atrankos) finansavimo būdas yra svarbi priemonė, užtikrinanti skaidrų ir tikslingą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Šis būdas plačiai taikomas remiant švietimo, mokslo, kultūros, sporto, žemės ūkio ir kitų sričių iniciatyvas. 2018 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai atskleidė, kad projektų atrankos ir finansavimo procesams trūko skaidrumo, objektyvumo ir kontrolės. Netinkamai parinkti vertinimo rodikliai neleido objektyviai įvertinti projektinių veiklų rezultatų, o nepakankamas šių veiklų viešinimas mažino finansavimo proceso skaidrumą. Įgyvendinus rekomendacijas, pakeistas Strateginio valdymo įstatymas ir metodika, nustatyti bendrieji projektų rengimo ir vykdymo reikalavimai, o asignavimų valdytojai iki 2024 m. pabaigos turėjo peržiūrėti ir pagal naujas nuostatas papildyti ar parengti naujas projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas. Atlikus institucijų apklausą, 2025 m. šiuo būdu įgyvendinta daugiau nei 70 veiklos priemonių, kurių finansavimas viršijo 300 mln. Eur. Tinkamas projektų administravimas ir įgyvendinimas svarbus užtikrinant konkursų skaidrumą, tikslingą finansavimo skyrimą, teisėtą ir rezultatyvų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Audito metu bus vertinama, ar projektinio (atrankos) finansavimo taikymas užtikrina pagrįstą, teisėtą ir skaidrų valstybės biudžeto pinigų naudojimą, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Bus analizuojama, ar po reglamentavimo pakeitimų projektinis (atrankos) finansavimas taikomas remiantis aiškiais kriterijais ir siekiamais rezultatais, ar projektų atranka, finansavimo sutarčių sudarymas ir vykdymas užtikrina tikslingą ir teisėtą valstybės biudžeto pinigų panaudojimą ir projektinės veiklos skaidrumą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo bei pateiksime savo makroekonomines prognozes.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Pateiksime išvadą dėl biudžetų rodiklių atitikties fiskalinės drausmės taisyklei. Išvadoje bus: valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklės laikymosi aspektu, valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, skolos projekcijos, fiskalinės politikos krypties vertinimas.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Įvertinsime Finansų ministerijos rengiamo ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidas ir nustatysime, ar šios paklaidos darė didelį poveikį ekonominės raidos scenarijaus projekcijai bei valdžios sektoriaus finansų projekcijai.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Lietuva siekia iki 2030 m. apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Dėl spartėjančios AEI plėtros reikšmingai didėja saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių kiekis, o ateityje susidarys didelės apimties jų atliekos. Šių įrenginių veikimo laikas yra ilgas, tačiau būtina jau dabar imtis priemonių, kad pasibaigus jų eksploatacijai būtų užtikrintas veiksmingas atliekų tvarkymas ir gaminantys vartotojai ateityje nepatirtų papildomų iššūkių. Vertinsime, ar kuriamos prielaidos didelės apimties AEI atliekų perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui, vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais. Taip pat bus analizuojamas Gamintojo atsakomybės principo taikymas, pajamų iš mokesčio už aplinkos teršimą panaudojimo kontrolė bei tarpinstitucinis bendradarbiavimo veiksmingumas.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas