Veiklos planas

Lietuvos miškai ir saugomos teritorijos reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kadangi miškai užima daugiau nei trečdalį šalies teritorijos ir yra svarbūs nacionalinių klimato kaitos tikslų pasiekimui, jų atsparumas šios kaitos poveikiui ypač reikšmingas. Valstybės kontrolės 2022 m. atlikto audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja, ypač miškingumo didinimo ir biologinės įvairovės apsaugos gerinimo srityse. 2030 m. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatytas tikslas užtikrinti, kad saugomos teritorijos sudarytų bent 30 proc. šalies teritorijos, o trečdalis jų būtų griežtai saugomos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2025 m. spalio 15 d. duomenimis, bendras saugomų teritorijų plotas (rezervatai, draustiniai, parkai ir kt.) sudaro apie 18,5 proc. visos šalies teritorijos, o griežtai saugomos teritorijos (rezervatai) sudaro tik apie 0,7 proc. šalies teritorijos. Europos Komisija (EK) yra išreiškusi susirūpinimą dėl sisteminių trūkumų nustatant ir užtikrinant „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, pabrėždama, kad Lietuva vėluoja užbaigti būtinus veiksmus dėl saugotinų teritorijų ir nenustatė pakankamai išsamių ir kiekybiškai apibrėžtų šių teritorijų apsaugos tikslų ir būtinų apsaugos priemonių. Audito metu vertinsime, ar Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų valdymas užtikrina ES biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimą ir atsparių miškų kūrimą, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius. Bus analizuojama, ar užtikrinamas balansas tarp miškų apsaugos funkcijų ir ūkinės veiklos, kaip įgyvendinama ES biologinės įvairovės strategija ir kaip valdomi informaciniai ištekliai. Auditas taip pat prisidės prie Lenkijos AAI inicijuoto tarptautinio audito „Miškų valdymo pritaikymas klimato kaitai".

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) – svarbi švietimo sistemos dalis, padedanti visapusiškai ugdyti vaikų gebėjimus, kūrybiškumą, socialinius ir emocinius įgūdžius, skatinti jų saviraišką. NVŠ paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, sudarant sąlygas tapti aktyviais ir pilietiškai brandžiais visuomenės nariais. 2016 m. įvestas NVŠ krepšelis padidino švietimo paslaugų teikėjų skaičių, programų įvairovę. Valstybės finansavimas NVŠ kasmet auga – nuo 9,72 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m. Krepšelio dydis išlieka nekintantis ir siekia 15–25 Eur (specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems vaikams – dvigubai didesnis). Tikslinio finansavimo programose dalyvauja palyginti nedidelė dalis vaikų: 2024 m. – apie 31,1 proc. (2023 m. – 27,5 proc.), specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų – 35,9 proc. (2023 m. – 30,7 proc.) Neformalusis ugdymas atlieka svarbų socialinį vaidmenį – mažina švietimo ir socialinius netolygumus tarp savivaldybių, suteikia vaikams iš įvairių socialinių aplinkų galimybę tobulėti ir prasmingai leisti laisvalaikį. Kokybiškas laisvalaikio užimtumas veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią elgesio problemoms, emociniams sunkumams ir ankstyvam pasitraukimui iš švietimo sistemos. Audito metu bus vertinama, ar neformaliojo vaikų švietimo sistema ir jos finansavimas yra efektyvūs ir leidžia pasiekti numatytus tikslus valstybės ir savivaldybių lygmenyje. Bus analizuojama, ar sistema užtikrina galimybes visiems vaikams, ypač turintiems specialiųjų poreikių ir augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, gauti kokybiškas ir jų poreikius atitinkančias paslaugas, ar lėšos naudojamos efektyviai ir pagal paskirtį ir ar užtikrinama jų panaudojimo kontrolė.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Per pastaruosius penkerius metus gynybos finansavimas Lietuvoje sparčiai augo – nuo 1,8 mlrd. Eur 2020 m. iki daugiau kaip 3,3 mlrd. Eur 2025 m. Planuojama, kad artimiausiais metais asignavimai viršys 4,8 mlrd. Eur ir sudarys daugiau kaip 5 proc. BVP. Reikšminga šių lėšų dalis skiriama karinės technikos įsigijimams ir infrastruktūros plėtrai, tačiau logistikos pajėgumų stiprinimas ir procesų tobulinimas vyksta lėčiau. Logistika yra būtina kariuomenės veikimo parengties sąlyga – nuo jos priklauso tinkamas vienetų aprūpinimas, veiksmingas išteklių panaudojimas ir gynybos sistemos atsparumas. Logistikos infrastruktūros plėtra, personalo stiprinimas ir atsargų valdymas išlieka reikšmingais iššūkiais. Nepakankamas logistikos sistemos efektyvumas gali riboti kariuomenės veikimo parengtį, tinkamą vienetų aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Šie iššūkiai ypač aktualūs dabartinėje saugumo situacijoje, kai stiprinama kariuomenės divizijos struktūra, plečiami sąjungininkų pajėgumai ir didėja priimančiosios šalies paramos poreikis. Efektyvus logistikos valdymas lemia kariuomenės pasirengimą veikti tiek taikos, tiek krizių ar karo metu, o nepakankamas koordinavimas, planavimas ar išteklių paskirstymas mažina gynybos sistemos veiksmingumą ir atsparumą. Audito metu bus vertinama, ar Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas užtikrina tinkamą aprūpinimą, veiksmingą išteklių panaudojimą ir kariuomenės veikimo parengtį. Bus analizuojama, ar logistikos valdymas aiškiai apibrėžtas, suderintas su kariuomenės modernizacijos planais ir užtikrina koordinuotą sprendimų priėmimą; ar logistikos procesai (tiekimas, transportas, remontas, sandėliavimas) organizuojami efektyviai, užtikrinant tinkamą aprūpinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą; ar atsargos, įskaitant neliečiamąsias ir strategines, valdomos efektyviai ir sudaro sąlygas kariuomenės veikimo parengčiai; ar jų apskaita ir stebėsena vykdoma patikimose informacinėse sistemose, užtikrinant duomenų tikslumą, prieinamumą ir apsaugą nuo kibernetinių grėsmių; ar logistikos personalo dydis, kompetencijos ir planavimas pakankami užtikrinti logistikos funkcijų vykdymą; ir ar taikomi vidaus kontrolės bei rizikų valdymo mechanizmai užtikrina skaidrų ir ekonomišką išteklių panaudojimą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešojo saugumo statutinės įstaigos ypač svarbios užtikrinant visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir valstybės stabilumą. Tinkamas šių tarnybų formavimas, personalo planavimas ir adekvatus pareigūnų aprūpinimas yra būtinos prielaidos veiksmingam jų funkcijų vykdymui kasdienėje veikloje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba turi būti pasirengusios karo atveju integruotis į Lietuvos kariuomenės sudėtį, o Policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – vykdyti jiems priskirtas specialiąsias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai turi būti aprūpinti ne tik kasdienės veiklos, bet ir karinio aprūpinimo standartuose numatytomis priemonėmis, reikalingomis veikti nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu. Pagal Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinės sistemos 2025 m. kovo 26 d. duomenis, viešojo saugumo įstaigose kasmet didėja neužimtų pareigybių dalis – nuo 15 proc. 2022 m. iki 18 proc. 2024 m. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, viešojo saugumo įstaigose buvo įsteigtos 17 847 pareigybės, iš kurių neužimtos – 3 242. Be to, 2 565 pareigūnai turi 25 metų ir didesnį tarnybos stažą, todėl artimiausiu laikotarpiu šis skaičius gali sumažėti dar apie 15 proc. Audito metu bus vertinama, ar nuosekliai didinami viešojo saugumo statutinių įstaigų pajėgumai. Bus analizuojama, ar finansiniai ištekliai, skirti šių įstaigų pajėgumams didinti, yra planuojami ir valdomi taip, kad atlieptų realų personalo poreikį, mažintų neužimtų pareigybių skaičių ir užtikrintų nuoseklų pareigūnų aprūpinimo pagal kasdienės veiklos ir karinius standartus lygio augimą.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, apimantis valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita apima Ministro Pirmininko pranešimą, pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse rodiklių analizę, su šiais rodikliais susijusią valstybės veiklos sritims skirtų finansinių išteklių informaciją, taip pat Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo informaciją. Pagrindiniai rezultatai valstybės veiklos srityse – tai per ataskaitinius metus pasiekti, rengiant pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą turimais duomenimis įvertinami ir ataskaitiniais metais reikšmingą poveikį atitinkamos valstybės veiklos sričiai turintys pokyčiai arba pasiekimai. Nuo 2026 metų valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų grupes sudaro ne tik valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus subjektai, bet ir valstybės ir savivaldybių kontroliuojami pelno siekiantys subjektai. Kartu su nacionaliniu metinių ataskaitų rinkiniu teikiami savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Projektinio (atrankos) finansavimo būdas yra svarbi priemonė, užtikrinanti skaidrų ir tikslingą valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Šis būdas plačiai taikomas remiant švietimo, mokslo, kultūros, sporto, žemės ūkio ir kitų sričių iniciatyvas. 2018 m. valstybės finansinių ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai atskleidė, kad projektų atrankos ir finansavimo procesams trūko skaidrumo, objektyvumo ir kontrolės. Netinkamai parinkti vertinimo rodikliai neleido objektyviai įvertinti projektinių veiklų rezultatų, o nepakankamas šių veiklų viešinimas mažino finansavimo proceso skaidrumą. Įgyvendinus rekomendacijas, pakeistas Strateginio valdymo įstatymas ir metodika, nustatyti bendrieji projektų rengimo ir vykdymo reikalavimai, o asignavimų valdytojai iki 2024 m. pabaigos turėjo peržiūrėti ir pagal naujas nuostatas papildyti ar parengti naujas projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas. Atlikus institucijų apklausą, 2025 m. šiuo būdu įgyvendinta daugiau nei 70 veiklos priemonių, kurių finansavimas viršijo 300 mln. Eur. Tinkamas projektų administravimas ir įgyvendinimas svarbus užtikrinant konkursų skaidrumą, tikslingą finansavimo skyrimą, teisėtą ir rezultatyvų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Audito metu bus vertinama, ar projektinio (atrankos) finansavimo taikymas užtikrina pagrįstą, teisėtą ir skaidrų valstybės biudžeto pinigų naudojimą, kad būtų pasiekti strateginiai tikslai. Bus analizuojama, ar po reglamentavimo pakeitimų projektinis (atrankos) finansavimas taikomas remiantis aiškiais kriterijais ir siekiamais rezultatais, ar projektų atranka, finansavimo sutarčių sudarymas ir vykdymas užtikrina tikslingą ir teisėtą valstybės biudžeto pinigų panaudojimą ir projektinės veiklos skaidrumą.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo bei pateiksime savo makroekonomines prognozes.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Pateiksime išvadą dėl biudžetų rodiklių atitikties fiskalinės drausmės taisyklei. Išvadoje bus: valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklės laikymosi aspektu, valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, skolos projekcijos, fiskalinės politikos krypties vertinimas.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Įvertinsime Finansų ministerijos rengiamo ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidas ir nustatysime, ar šios paklaidos darė didelį poveikį ekonominės raidos scenarijaus projekcijai bei valdžios sektoriaus finansų projekcijai.

Atsakingas Fiskalinės stebėsenos centras

Lietuva siekia iki 2030 m. apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Dėl spartėjančios AEI plėtros reikšmingai didėja saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių kiekis, o ateityje susidarys didelės apimties jų atliekos. Šių įrenginių veikimo laikas yra ilgas, tačiau būtina jau dabar imtis priemonių, kad pasibaigus jų eksploatacijai būtų užtikrintas veiksmingas atliekų tvarkymas ir gaminantys vartotojai ateityje nepatirtų papildomų iššūkių. Vertinsime, ar kuriamos prielaidos didelės apimties AEI atliekų perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui, vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais. Taip pat bus analizuojamas Gamintojo atsakomybės principo taikymas, pajamų iš mokesčio už aplinkos teršimą panaudojimo kontrolė bei tarpinstitucinis bendradarbiavimo veiksmingumas.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (EGADP), kuriam skirta 3,849 mlrd. Eur, turi būti įgyvendintas iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., o lėšų išmokėjimai – atlikti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Europos Komisija ragina Lietuvą racionalizuoti planą ir spartinti jo įgyvendinimą, atkreipdama dėmesį į fragmentišką institucijų bendradarbiavimą, kuris lėtina pažangą. 2025 m. spalio 8 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Nr. COM(2025)637 pažymima, kad Lietuva patenka į šalių grupę, kurioje EGADP lėšų išmokėjimai sudaro vos kiek daugiau nei 30 proc. skirtos sumos. Todėl 2026 m. ypač svarbu veiksmingai valdyti rizikas, spartinti reformas ir investicijas bei užtikrinti, kad numatyti tikslai būtų pasiekti laiku. Tai būtina siekiant sustiprinti šalies ekonominį atsparumą, socialines iniciatyvas ir žaliąją pertvarką. Atliksime analitines duomenų apžvalgas apie plano „Naujos kartos Lietuva“ reformų ir investicijų įgyvendinimo eigą, finansavimo informaciją, rodiklių pasiekimus ir rizikas, galinčias turėti įtakos numatytų tikslų įgyvendinimui laiku.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas