Veiklos planas

Tinkamas sveikatos apsaugos sektoriaus informacinių išteklių valdymas yra itin svarbus siekiant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo. Šiame sektoriuje veikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir kuria savo vidines informacines sistemas. Iki šiol nėra užtikrinama, kad dalis jų integruotųsi į bendrą e-Sveikatos sistemą įskaitant prisijungimą prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos ir jos naudojimo intensyvumą. Lieka aktualios ir E.sveikatos neoptimalios greitaveikos, nepakankamo IS ir registrų duomenų mainų užtikrinimo, ne visų sistemoje saugomų duomenų pasiekiamumo specialistams ir pacientams problemos. Nuo 2024 m. informacinių technologijų priežiūros ir atnaujinimų sąnaudas sveikatos priežiūros įstaigos įtraukia į skaičiuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl neefektyvus įstaigų informacinių sistemų naudojimas ir plėtra turi tiesioginės įtakos paslaugų kainai. Audito metu vertinsime Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir kitų įstaigų informacinių išteklių valdymą, IT valdymo procesų brandą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Mokinių pasiekimai yra vienas pagrindinių švietimo sistemos rezultatų rodiklių, turinčių ilgalaikę įtaką šalies žmogiškojo kapitalo plėtrai, socialiniam teisingumui ir ekonominiam konkurencingumui. Vienas svarbiausių valstybės vaidmenų šioje srityje – formuoti nuoseklią ir įgyvendinimui pritaikytą švietimo politiką, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas visiems mokiniams siekti pažangos. Pastaraisiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo esminius pokyčius – buvo priimti strateginiai sprendimai dėl ugdymo turinio atnaujinimo, mokymo priemonių aprūpinimo, pertvarkyta valstybinių brandos egzaminų (VBE) struktūra ir įvesti nauji jų vertinimo principai. Šie sprendimai turėjo būti įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra, kuri yra pagrindinė švietimo politikos įgyvendinimo institucija bendrojo ugdymo lygmenyje. 2025 m. VBE vertinimo komitetų priimti sprendimai prie VBE rezultatų pridėti papildomus 10 taškų išryškino pokyčių įgyvendinimo trūkumus, susijusius su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu, mokymo priemonių prieinamumu, bendrojo ugdymo pasiekimų (VBE) užduočių rengimo ir egzaminavimo procesu. Audito metu vertinsime, ar planuojant ir įgyvendinant švietimo pokyčius užtikrinamas kokybiškas bendrasis ugdymas bei efektyvus skirtų išteklių panaudojimas.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas – vienas svarbiausių ilgalaikių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų. Įgyvendindama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuva įsipareigojo savo pasirinktomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo (taupymo) priemonėmis iki 2030 m. suminiu būdu sutaupyti 39,3 TWh ir taip sumažinti metinį galutinės energijos vartojimą iki 51 TWh. Siekdamas įgyvendinti šiuos tikslus, viešasis sektorius turi imtis aktyvių veiksmų ir kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. bendro jam priklausančių viešųjų pastatų ploto, kad jie atitiktų beveik nulinės energijos arba visiškai netaršių pastatų reikalavimus. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 510 tūkst. kv. m centrinės valdžios ir apie 450 tūkst. kv. m savivaldybių viešųjų pastatų ploto. Audito metu vertinsime, ar užtikrinama, kad būtų pasiekti viešųjų pastatų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo tikslai.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas