Veiklos planas

Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo. Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės. Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams.

Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Šie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su žvalgybinio pobūdžio ir įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas. Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus ir žvalgybinio pobūdžio pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas. Informacija apie įslaptintus pirkimus saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Žvalgybinio pobūdžio pirkimai dėl savo veiklos specifikos reglamentuojami atskiru Vyriausybės nutarimu ir informacija apie juos taip pat nėra viešai prieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrintas tinkamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir šio proceso priežiūra. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra.

Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021-2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti. Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota. 2022 m. buvo pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota.

COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis. Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas jos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo. VIISP yra pasiekiamos 65 savivaldybių teikiamos paslaugos gyventojams ir verslui, iš kurių dažniausiai naudojamos 6. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodo, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.). Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms.

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis grįstus sprendimus. Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) skaičiavimus racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvos atvirų duomenų portale paskelbti 157 organizacijų 1 857 duomenų rinkiniai. Tęsiant duomenų atvėrimą ir siekiant tinkamai pasinaudoti atvirų duomenų potencialu, būtina sudaryti palankias sąlygas veiksmingam pakartotiniam duomenų panaudojimui. Svarbu užtikrinti, kad atverti duomenys būtų aktualūs ir kokybiški, lengvai prieinami ir patogūs naudoti vartotojams. Siekiant valstybės skaitmeninės transformacijos investuojama į duomenų atvėrimą ir jų pakartotinio panaudojimo rezultatyvumo didinimą. IVPK 2017–2023 m. įgyvendinamas ES lėšų projektas, kurio vertė – 3,93 mln. Eur. 2021–2030 m. Valstybės skaitmeninimo plėtros programoje duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimui numatyta 66,91 mln. Eur valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Audito metu vertinsime, ar sudarytos prielaidos rezultatyviam duomenų pakartotiniam panaudojimui, kuris kurtų politinę, ekonominę ir socialinę naudą valstybei.

Pastaruoju metu atvykstančių į Lietuvą pabėgėlių skaičius didėja. Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą 2022 m. karo pabėgėlių vien tik iš Ukrainos atvyko daugiau nei 65 tūkst., pagalbos priemonėms suplanuota 132,3 mln. Eur Vyriausybės rezervo lėšų. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, ateityje gali didėti pabėgėlių skaičius ir iš kitų šalių, todėl svarbu suplanuoti ne tik reikalingus finansinius išteklius, bet ir užtikrinti kokybišką integraciją. Pabėgėlių integracija apima platų daugelio valstybės ir savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų paslaugų spektrą (darbo paieškos, švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros). Svarbu, kad jos laiku būtų pasirengusios teikti reikiamas paslaugas pabėgėliams, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrintų tinkamą paramos teikimo ir integracijos proceso koordinavimą ir atsiskaitymą už rezultatus. Kol kas nenumatyti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima pamatuoti ir įsitikinti vykdomų paramos ir integracijos priemonių veiksmingumu. Tyrimai rodo paslaugų prieinamumo, informuotumo, paramos lietuvių kalbai išmokti ir efektyvių kvalifikacijos kėlimo programų trūkumą, neveiksmingą paramą būstui susirasti ir kt. Audito metu vertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrinama rezultatyvi pagalbos pabėgėlių integracijai sistema.

Dėl priklausomybės ligų stigmos bei paslaugų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo priklausomybių ligų turintys asmenys nesulaukia pagalbos. Narkotikų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vartojimas – sudėtinga sveikatos ir socialinė problema. Palyginti su bendrąja populiacija, narkotikus vartojantys asmenys miršta gerokai jaunesni ne tik dėl apsinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotikų vartojimo, užkrečiamųjų ligų, o paveikti šių medžiagų – ir dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių. Lietuvoje 2005–2019 m. šių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 1,9 iki 3,5 karto trumpesnė nei populiacijos bendrai. Audito metu vertinsime, ar institucijų veiksmai ir aplinka tinkami ir pakankami skatinant žmones pripažinti priklausomybės problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat, ar pakankamas priklausomybės ligų gydymo prieinamumas ir kokybė, kodėl netenkinamas reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugų poreikis, neišvystyta kompleksinė pagalba disfunkcinėms (priklausomybę turinčių asmenų) šeimoms.

Valstybė turi ne tik rūpintis gyventojų sveikata, bet ir rasti būdus, kaip užtikrinti jiems galimybę įsigyti kainos požiūriu prieinamų, veiksmingų ir saugių vaistų ir kaip mažinti valstybės išlaidas vaistams. Lietuvoje gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių (EBPO, 2020). Pacientų organizacijų ir gydytojų teigimu, vaistų pasiūla ir kainos netenkina gyventojų poreikių. 2019–2021 m. vaistų kainos didėjo, o į kompensavimo sistemą buvo įtraukta mažiau naujų vaistų (Valstybinės ligonių kasos duomenimis). Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas blogiausių ES (Pacientų organizacijos duomenimis, priešpaskutinė vieta ES). Tam įtakos gali turėti ilgai trunkantys naujų sveikatos technologijų (vaistinių preparatų) vertinimo procesai (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2021 m. iš pateiktų 46 paraiškų įvertino 10). Vaistų prieinamumui įtakos turi ir tiekimo sutrikimai ar nutraukimas, rezultatyvių priemonių, gerinančių vaistų tiekimą, trūkumas. Audito metu vertinsime, ar gyventojams sudarytos galimybės įsigyti reikalingų vaistų, ar kompensavimo sistema orientuota į gyventojų poreikius bei valstybės finansines galimybes.

Slauga yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, apimanti ne tik sergančių asmenų fizinę ir psichikos priežiūrą, bet ir sveikų asmenų priežiūrą – sveikatos ugdymą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką. Bendrosios praktikos slaugytojų skaičius Lietuvoje – 7,8 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų – yra mažesnis nei ES vidurkis – 8,4 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų (EBPO, 2020), o slaugytojų skaičius šalies regionuose netolygus: nuo 5,2 iki 10,0 slaugytojų 1 tūkst. gyventojų (Statistikos departamentas, 2020). Slaugos specialistų trūkumas gydymo įstaigose didina dirbančiųjų darbo krūvius (slaugytojų organizacijų duomenimis, ligoninėse per 8 m. išaugo 3 kartus, nuo 7 iki 25 pacientų vienam slaugos specialistui), slaugytojai nespėja suteikti paslaugų pagal savo kompetencijas, dėl to blogėja paslaugų kokybė, išeitys gyventojų sveikatai. Veiksmingiau ir laiku teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kasmet būtų galima išvengti daugiau nei 13 tūkst. mirčių (EBPO, 2019). Senstant visuomenei, slaugos paslaugų poreikis didėja. Sveikatos priežiūros sektoriuje iš visų darbuotojų specialybių didžiausias trūkumas 2030 m. prognozuojamas bendrosios praktikos slaugytojų – 3,2 tūkst. (Vyriausybės strateginės analizės centras, 2021). Slaugos specialistų trūkumas didina riziką, kad bus netinkamai įgyvendinta Sveikatos priežiūros reforma, apimanti įstaigų tinklo ir paslaugų teikimo pertvarką. Audito metu vertinsime, ar tinkamai pagrįstas slaugytojų poreikis ir ar imamasi pakankamų priemonių jų parengimui, pritraukimui į gydymo įstaigas ir išlaikymą darbo vietose.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rezultatai svarbūs vykdant teisingumą, tinkamai ginant vaiko teises, užtikrinant, kad būtų tinkamai ginamos asmenų teisės ir interesai. Ilgai trunkančios teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės ir atliekami tyrimai turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbui. Nustatytu laiku negavus ekspertizių ar išvadų teismuose ilgėja civilinio, baudžiamojo proceso trukmė. Laiku nepateiktos išvados Vaiko teisių apsaugos tarnybai trukdo tinkamai atstovauti vaiko teisėms, be to, procesuose, į kuriuos įtraukti vaikai, ekspertizių atlikimo eilės didina antrines traumas vaikams, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Audito metu vertinsime, ar Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus išteklius; ar imamasi veiksmų teismo psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių eilėms trumpinti.

Rezultatyviai veikianti teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimo sistema – esminis pagrindas siekiant kokybiškos ir įrodymais pagrįstos teisėkūros. Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia teisės aktų gausa ir jų pakeitimų skaičiumi. 2020–2022 m. (Seimo I–IV sesijos) priimta per tūkstantis įstatymų. Iš jų tik 6 proc. naujos redakcijos įstatymai ar įstatymai, kuriais reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai. Vyriausybė per metus (2021-09-01–2022-09-01) priėmė 1 324 nutarimus. Iš jų daugiau nei pusė (753) – keičiantys anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Per šį laikotarpį priimti 9 076 įsakymai (ministrų ir įstaigų vadovų), iš jų daugiau nei pusė (4 525) – keičiantys jau galiojančius. Kai kurių teisės aktų keitimas gali būti lemiamas objektyvių priežasčių, visgi neretai tai nulemta poreikiu taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Nekokybiška teisėkūra ir dažnas teisės aktų keitimas apsunkina teisės taikymą ir sukelia teisinius ginčus, didina administracinę naštą, sudaro prielaidas korupcijai, valstybės biudžeto lėšų neefektyviam panaudojimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Pagal 2021 m. Lietuvos korupcijos rizikos žemėlapį netobuli įstatymai, jų spragos, apklausos respondentų nuomone, yra pakankamai rimta problema. Tinkamai ir laiku atliktas teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimas turėtų ne tik padėti užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, jų suderinamumą su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, bet ir suteikti visai teisėkūrai daugiau skaidrumo, atvirumo, skatinti demokratiją teisėkūros procese. Audito metu vertinsime, ar esama teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema užtikrina tinkamą poveikio vertinimų atlikimą ir jų rezultatų panaudojimą.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, valdydama valstybinės reikšmės kelius, turi užtikrinti saugių eismo sąlygų organizavimą ir koordinavimą, nuolatinį kelių infrastruktūros būklės gerėjimą, skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą kelių kokybei gerinti, tinklui plėsti ir prižiūrėti. 2023 m. šiam tikslui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 252 mln. Eur. Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbus veiksnys plėtojant ekonominius santykius, užtikrinant saugų asmenų judumą, pritraukiant užsienio investicijas. Susisiekimo ministerija nuo 2020 m. lūkesčių raštuose Lietuvos automobilių kelių direkcijai kelia tikslus priimti sprendimus dėl veiklos efektyvumo didinimo. Tačiau įmonės veiklos efektyvumo gerinimas nepakankamas orientuojant į greitą ir efektyvų kelių, tiltų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, informacinių sistemų diegimo projektų įgyvendinimą: projektai neužbaigiami suplanuotu laiku, netinkamas jų projektavimas, teismuose bylinėjamasi su rangovais ir kt. Audito metu vertinsime, ar AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos organizavimas užtikrina, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra vykdoma efektyviai numatytiems tikslams pasiekti. Analizuosime įmonės priemones veiklos efektyvumui didinti siekiant atliepti Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte iškeltus tikslus.

Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 m. pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 m. padidino krašto apsaugai finansavimą – 2,52 proc. nuo BVP (2021 m. buvo 2,03 proc. nuo BVP). Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus priimančiosios šalies paramos teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų šiai paramai, naudojimą. Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir jos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti.

Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip, socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos lėšų, kurias planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus. Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi, užtikrinti. Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų lėšų panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus.

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus ir lėšų panaudojimą.

Valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – kompetentinga Vyriausybės institucija. Išskiriamos 68 jos priežiūros sritys, kontroliuojama per 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojų, pienininkystės ūkių, gyvūnų laikymo vietų, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonių ir kt. Kasmet atliekama apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiriama per 4 tūkst. vartotojų skundų. Siekiant užtikrinti efektyvų kontrolės funkcijų vykdymą ir incidentų prevenciją, būtina aiški, grįsta rizikos vertinimu atrankos kontrolei sistema ir planavimas, leidžiantis pasiekti, kad patikrinimams būtų atrenkami rizikingiausi ūkio subjektai ar sritys, kontrolės procesas būtų organizuojamas kuo racionaliau išnaudojant turimus išteklius, o administracinės priemonės pagal kontrolės rezultatus būtų pakankamos ir rezultatyvios. Audito metu vertinsime ūkio subjektų ar sričių kontrolei atranką, rizikos vertinimą, kontrolės planų sudarymą, kontrolės proceso organizavimą ir vykdymą, pagal kontrolės rezultatus taikomas priemones, jų pakankamumą ir rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios darys įtaką pokyčiams vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę.

Ministerijose turi būti sukurta valdymo sistema, kuri užtikrintų strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytų tikslų pasiekimą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Politikos formavimo pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės rezultatyvumas priklauso nuo informacijos valdymo, atsakomybių paskirstymo, veiklos planavimo, vykdymo organizavimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo. Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti ilgalaikę konkurencingo ir tvaraus žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtrą; racionalų žemės naudojimą, efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą ir geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro plėtrą; augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę; sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui; stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe. Ministerijai skiriami biudžeto asignavimai kasmet didėja ir 2022 m. patvirtinta beveik 1,2 mlrd. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane penkerių metų laikotarpiu žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta iš viso beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 0,3 mlrd. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Ministerijos valdymo srityje veikia 4 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios įstaigos ir 9 valstybės įmonės ir valstybės valdomos bendrovės, kuriose ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas. Svarbu, kad ministerijos valdymo sistema užtikrintų tinkamą politikos formavimą jai pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę. Audito metu vertinsime, ar Žemės ūkio ministerijos valdymo sistema leidžia užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią veiklą bei valstybės strateginių tikslų pasiekimą.

Elektros energetikos sektorius apima elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, vartojimą ir prekybą šia energija. Pagrindinis elektros ūkio sektoriaus tikslas – užtikrinti techniškai patikimą, kokybišką ir nepertraukiamą šalies vartotojų aprūpinimą elektros energija mažiausiomis sąnaudomis ir konkurencingomis kainomis. Energetikos kainų tinkamas reguliavimas ir augimo suvaldymas didina visuomenės ir verslo pasitikėjimą valstybine energetikos priežiūra. Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti energijos nepriteklių Lietuvoje, ir pateikiamos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės. Audito metu vertinsime atsinaujinančių elektros energijos gamybos išteklių plėtrą, elektros perdavimo ir skirstymo sistemų infrastruktūros veikimą, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa eigą, elektros rinkos liberalizavimo procesą.

Siekiant Lietuvos valstybės energetinio saugumo, jos gyventojų ir verslo energetikos poreikių užtikrinimo buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys, jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 m. ir vizija iki 2050-ųjų. 2018 m. buvo patvirtintas jos įgyvendinimo priemonių planas iki 2022 m., skirta 3,9 mlrd. Eur. Įgyvendinant plane numatytas priemones, 2020 m. buvo nepasiekti 4 iš 5 planuotų pasiekti rodiklių, susijusių su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Taip pat stringa energijos efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo eiga (2021 m. planas atnaujinti daugiabučius įgyvendintas 48 proc., viešuosius pastatus – 5,7 proc., o pramoninių pastatų nebuvo atnaujinta, nors planuota 308 per metus). Siekiant strategijoje numatytų tikslų, svarbus tinkamas vykdomų priemonių planavimas ir įgyvendinimas. Laiku ir tinkamai neįgyvendinus suplanuotų priemonių mažėja Lietuvos galimybė pasiekti užsibrėžtus tikslus. Audito metu vertinsime Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir jai įgyvendinti numatytas priemones: ar laiku ir tinkamai jos įgyvendinamos, ar jų įgyvendinimo eiga leis pasiekti numatytus tikslus.

Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus.

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų, įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama beveik 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys.

Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.

Pensijų anuitetų fondas – atskirai apskaitomi ir valdomi finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (beveik 600) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį nuo 2023 m. sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Pensijų anuitetų fondas – atskirai apskaitomi ir valdomi finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų per metus vykdo viešuosius pirkimus, kuriems išleidžiama 5–6 mlrd. Eur, ir tai sudaro apie 1/3 visų viešojo sektoriaus išlaidų ir apie 12 proc. šalies BVP. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo viešųjų pirkimų pokyčių tendencijos: poreikis nusipirkti greitai, sparčiai augantis tiekėjų skaičius bei prekių ir paslaugų diversifikavimas. 2020 m. daugiausiai viešųjų pirkimų sutarčių sudarė Kultūros ministerijos valdymo srities biudžetinės įstaigos – 3,8 tūkst. (arba 16,7 proc. iš 22,4 tūkst. 2020 m. centrinės valdžios institucijų ir joms pavaldžių biudžetinių įstaigų sudarytų sutarčių), o 2021 m. daugiausiai sudarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srities biudžetinės įstaigos – 1,9 tūkst. (arba 15,7 proc. iš 12,1 tūkst. 2021 m. centrinės valdžios institucijų ir joms pavaldžių biudžetinių įstaigų sudarytų sutarčių). Nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, viešojo sektoriaus subjektai turėjo sukurti vidaus kontrolės sistemą, padedančią sumažinti neigiamą rizikos veiksnių, tarp jų ir pandemijos, įtaką jų veiklai. Stebimi užsitęsę viešieji pirkimai ir dėl to nepanaudoti asignavimai (2020 m. per 147 mln. Eur), vykdomi su klaidomis ar iš vieno tiekėjo pirkimai, mažėjantis pirkimų, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijų, skaičius rodo prie pasikeitusių veiklos sąlygų nepritaikytą vidaus kontrolės sistemą. Audito metu vertinsime, ar per 2020–2021 m. įvyko realus pokytis tobulinant atsirinktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kultūros ministerijos valdymo sričių biudžetinių įstaigų viešųjų pirkimų vidaus kontrolės sistemą, t. y. ar sukurta ir palaikoma vidaus kontrolės sistema šių pirkimų srityje atitinka sistemos elementams keliamus tikslus ir vidaus kontrolės principus (pagal į teisinę bazę perkeltas Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires) ir ar sukurta sistema užtikrina, kad viešųjų pirkimų procesas būtų vykdomas laikantis jam keliamų reikalavimų.

Vienas iš Nacionalinės saugumo strategijos uždavinių – stiprinti ES sieną. Poreikis ją stiprinti ypač padidėjo 2021 m. birželį, kai Lietuva susidūrė su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Didinant viešąjį saugumą tęsiamas modernios ES išorės sienų stebėjimo sistemos diegimas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų aprūpinimas ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis. Sienos apsaugai 2021 m. buvo pasitelktos ir kitos institucijos (policija, Viešojo saugumo tarnyba, kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga), didėjo VSAT pareigūnų darbo krūviai. Vertinsime, ar tinkamai planuojama ir vykdoma sienos stebėjimo sistemų plėtra, ar VSAT pareigūnų aprūpinimas ginklais, ryšio, reagavimo ir apsaugos priemonėmis atitinka nustatytus standartus, ar užtikrinamas teisingas priemokų mokėjimas pareigūnams ir kitiems darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą.

Centrinė perkančioji organizacija (CPO) atlieka viešuosius pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu, valdo ir administruoja centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą bei elektroninių pirkimų centrą. Remiantis CPO duomenimis, per 2021 m. CPO LT elektroniniame kataloge įvykusių pirkimų skaičius siekė apie 27 tūkst., bendra pirkimų vertė 532,8 mln. Eur. Lyginant su 2020 m, jų vertė išaugo 33 proc. (bendra vertė sudarė 400 mln. Eur). Didėjant CPO vykdomų pirkimų skaičiui svarbu, kad vidaus kontrolė užtikrintų pirkimų teisėtumą ir efektyvumą. Audito metu vertinsime, ar CPO veiklos organizavimas užtikrina, kad vykdomi viešieji pirkimai atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2023 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2023–2024 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Įvertinsime 2022 m. ex-post ir 2023 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2023–2026 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2023–2026 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2023– 2024 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2023–2026 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Bendras mokymosi visą gyvenimą mastas šalyje pastaruosius 6 metus yra stabilus ir neartėja prie ES vidurkio: 2021 m. sudarė 8,5 proc. ir tebebuvo mažesnis už ES vidurkį, kuris yra 10,8 proc. Šalyje nėra vienos ir efektyviai veikiančios mokymosi visą gyvenimą sistemos. Trūksta įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo galimybių. Neįdiegta vieno langelio sistema, kuri leistų asmenims rasti aktualius mokymosi pasiūlymus. 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), atlikusi bendrąjį Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimą, kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru parengė Nacionalinę įgūdžių strategiją ir sutarė su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl keturių prioritetinių sričių ir dviejų projekto horizontalių temų, bet neaiškus jų įgyvendinimas. Vyriausybė 2021 m. patvirtino 2021–2030 m. Švietimo plėtros programą, kurioje numatyti uždaviniai ir priemonės siekiant įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą. Vertinimo metu nagrinėsime, ar užtikrinamas suaugusiųjų mokymosi sistemos valdymas, ar sukurtos paskatos ir gyventojai motyvuojami mokytis visą gyvenimą, ar veiksmai, kurių imamasi kliūtims šalinti, užtikrins didesnes galimybes suaugusiesiems mokytis visą gyvenimą. Analizuosime, kokiomis priemonėmis siekiama įgyvendinti Lietuvos įgūdžių strategijoje pateiktas rekomendacijas.

Lietuvą Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai vertina kaip vieną iš dešimties Europos valstybių, turinčių geriausią sveikatos priežiūros potencialą. Tačiau vykdoma šalies gyventojų sveikatos priežiūra nepasiekia jai keliamų tikslų: gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, paslaugų prieinamumas ir jų kokybė netenkina gyventojų poreikių, skiriasi teritoriniu principu. Siekiant sudaryti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visiems Lietuvos gyventojams prielaidas, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, ir taip pagerinti jų sveikatą, pradėtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos priemonės, apimančios visas sveikatos priežiūros sistemos grandis, paslaugų organizatorius, teikėjus. Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai 2022–2027 m. laikotarpiu planuojamos valstybės biudžeto, ES fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos siekia 853,55 mln. Eur. Vertinimo metu analizuosime sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos planavimą, nustatytas kryptis, tikslus, įgyvendinimo terminus, rodiklius, ankstesnių auditų metu teiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

Siekiant ekonomikos augimo, šalies konkurencingumo didinimo, darbuotojų užimtumo didėjimo, vietos ir užsienio investicijų pritraukimo Lietuvoje 7 regionuose buvo įkurtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių teritorijose įsikūrusiems ūkio subjektams buvo įrengta infrastruktūra ir taikomos mokestinės lengvatos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. bendra LEZ įmonių apyvarta, lyginant su 2019 m., augo nuo 1,54 iki 1,98 mlrd. Eur, augo įmonių sukurta pridėtinė vertė, kuri 2021 m. siekė 415 mln. Eur (69 proc. augimas). LEZ įmonės per 2021 m. investavo 272 mln. Eur, arba 9 proc. mažiau nei 2019 m., LEZ veikiančių įmonių skaičius didėjo nuo 77 iki 86 (12 proc.), darbuotojų skaičius jose padidėjo 9 proc. ir pasiekė 7 212. Vertinsime, ar valstybės strategija dėl LEZ sudaro prielaidas, kad jų veikla duotų optimalią pridėtinę vertę, ir kaip LEZ įsikūrusios įmonės prisidėjo prie naujų darbo vietų kūrimo ir aukštųjų technologijų vystymo.

Siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą, mokyklose turėtų būti visiems mokomiems dalykams reikiami kvalifikuoti pedagogai. Jų trūkumo problemoms spręsti patvirtinta Valstybinė 2013–2022 metų švietimo strategija, Pedagogo prestižo kėlimo programa, Pedagogų rengimo modelis, numatytos ir vykdomos pedagogų rengimo ir pritraukimo priemonės. Prognozuojama, kad ateityje ypač trūks tiksliųjų dalykų mokytojų. VDU 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, per artimiausius 3–5 metus trūks per 200 matematikos ir fizikos mokytojų, o chemijos – 150. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, 2022 m. tiksliųjų mokslų pedagogikos studijas pasirinko tik 11 abiturientų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik apie 50 proc. studentų, baigusių pedagogines studijas, renkasi darbą mokykloje (regionuose – apie 20 proc.). Vertinsime, ar valstybės ir savivaldybių vykdomos priemonės pedagogams pritraukti ir išlaikyti padės užtikrinti jų poreikį.

Lietuvos bausmių vykdymo sistemai kasmet skiriama apie 100 mln. Eur, bet susiduriama su dideliais iššūkiais užtikrinant nustatytas įkalintų asmenų laikymo sąlygas. Per 2018–2020 m. beveik 2 tūkst. asmenų priteista per 1,5 mln. Eur žalos, kurią valstybė turi sumokėti nuteistiesiems dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Įgyvendinant 18-osios Vyriausybės prioritetinį projektą „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ turi būti iš esmės pertvarkyta bausmių vykdymo sistema. Pertvarka turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažinti nuteistųjų skundų skaičių, išspręsti pakartotinio kalinimo problemas ir sudaryti patrauklias ir saugias darbo sąlygas šios sistemos personalui. Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą projekto įgyvendinimo terminas 2021 m. I ketv.–2024 m. III ketv. Per 2021 m. buvo planuota pagerinti 930 asmenų laikymo sąlygas laisvės atėmimo įstaigų vietose, tačiau pagerintos tik 252-iejų. Įpusėjus projekto įgyvendinimo terminui, tikslinga įvertinti jo įgyvendinimo eigą, identifikuoti galimas rizikas, kurių netinkamas valdymas gali lemti neigiamas pasekmes projekto tikslų pasiekimui. Vertinsime, ar nuosekliai vyksta bausmių vykdymo sistemos pertvarka, ar priemonės orientuotos į rezultatą ir įgyvendinamos laiku.

Didžiausias trijų Baltijos šalių tarpvalstybinis geležinkelio transporto infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetinių transporto projektų, kuriuo siekiama sumažinti pralaidumo apribojimus, sukurti trūkstamas jungtis tarp valstybių, skatinti modalinę integraciją ir sąveikumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Keleiviniai traukiniai galės pasiekti 249 km/val. greitį. Tikimasi, kad tai leis žmonėms sutaupyti 5,4 mln. valandų per metus, kelionės traukiniu bus pigesnės už keliones automobiliu ar lėktuvu. Bendra pasirašytų finansavimo sutarčių vertė siekia 1,6 mlrd. Eur. Numatoma projekto kaina pagal 2017 m. atliktą kaštų naudos analizę yra 5,8 mlrd. Eur. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro vertinimo metu bus nagrinėjami klausimai, susiję su projekto finansavimu, koordinavimu, projektavimo darbais. Taip pat planuojama įvertinti darbų vėlavimų priežastis.

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.