Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Baigtas

Aplinkos oro būklės vertinimas

Aplinkos oro tarša yra viena reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų. Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą cheminių medžiagų, galinčių tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą ir sukelti jai pavojų bei neigiamai veikti aplinką. Siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei ir būtų sudarytos sąlygos laiku imtis oro taršos mažinimo priemonių, būtinas nuolatinis ir sistemingas aplinkos oro būklės stebėjimas ir vertinimas. Vykdant aplinkos oro monitoringą neužtikrinama, kad, vykstant miestų ir pramonės plėtrai, kuriant naują infrastruktūrą, keičiantis kitoms aplinkybėms, aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos, siekiant žinoti realią oro kokybės būklę. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti aplinkos oro kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai nesuinteresuoti pateikti informaciją apie realią aplinkos oro būklę. Nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visų monitoringo lygių: valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų, aplinkos oro stebėsenos duomenys. Be to, 2021 m. EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo peržiūroje teigiama, kad dabartinės politikos priemonių nepakaks 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitos tikslams pasiekti. Audito metu bus analizuojama, ar vykdomas aplinkos oro būklės stebėjimas visuose monitoringo lygiuose, ar turimi patikimi aplinkos oro stebėsenos (monitoringo) duomenys, kurie sudarytų prielaidas imtis priemonių taršai bei klimato kaitai sumažinti.

Šiuo metu vykdomas

Komunalinių atliekų tvarkymas

Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne. Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo. Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės. Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams.

Baigtas

Lietuvos miškų išteklių apsauga

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėjo būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas.

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Kibernetinio saugumo užtikrinimas

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Nepradėtas

Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas

COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis. Savivaldybių lygmeniu maža dalis elektroninių paslaugų teikiama tik el. būdu: neteikia nė vienos viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams tik el. būdu – 70 proc., o verslui – 80 proc. savivaldybių. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodė, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.). Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas platformos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo. Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms.

Nacionalinis saugumas ir gynyba

Nepradėtas

Priimančiosios šalies parama

Priimančiosios šalies paramos (PŠP) tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 metų pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 metais padidino krašto apsaugai finansavimą, kuris užtikrina 2,52 proc. nuo BVP (2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP). Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline bei karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus PŠP teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų PŠP, naudojimą. Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir paramos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti.

Socialinė apsauga ir darbas

Bus baigtas per 3 mėn.

Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla

Asmenys (šeimos), susidūrę su krizinėmis situacijomis, patiria fizinį ar psichologinį smurtą, kyla pavojus fiziniam, emociniam ar socialiniam saugumui, patirti socialinę atskirtį. Pandemijos laikotarpiu asmenų patiriamos krizės – vis aktualesnė problema, kuriai spręsti svarbi laiku ir tinkamai suteikta paslaugų visuma. Kasmet paslaugas krizių centruose gauna vis daugiau žmonių: 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras ir laikino apgyvendinimo įstaiga, kuriose paslaugos buvo suteiktos 2,6 tūkst. (2017 m. – 1,5 tūkst.) žmonių. Tačiau 14-oje savivaldybių tokių centrų vis dar nėra. Dažniausiai pagalbos reikia ir ji teikiama moterims, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, kad krizes patiriantiems vyrams paslaugų prieinamumas labai mažas. Nesuteikus pagalbos ištikusioms krizėms valdyti, didėja psichologinės problemos ir savižudybių tikimybė. Valstybė siekia mažinti smurtą artimoje aplinkoje, stiprindama nukentėjusių apsaugą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir prevenciją. Visgi policijoje registruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja (2020 m. išaugo 10,3 proc., palyginti su 2019 m.). Tyrimų duomenys rodo, kad tik 15 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje kreipėsi į policiją ir net 31,5 proc. apklaustųjų nežino, kur gauti pagalbą. Šiuo metu specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti 16 specializuotos pagalbos centrų. 2020 m. juose pagalba iš viso buvo suteikta 11,8 tūkst. asmenų, t. y. tik 20 proc. pagal policijoje registruotus pranešimus ir 2 proc. mažiau nei 2019 m. Pastaruoju metu yra inicijuoti teisinio reglamentavimo pokyčiai dėl pagalbos akreditavimo ir finansavimo tvarumo bei tęstinumo užtikrinimo, tinkamos pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir nukentėjusiems asmenims bei asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio. Audito metu vertinsime, ar prieinama ir suteikiama kompleksinė, veiksminga pagalba ir paslaugos asmenims, atsidūrusiems krizinėse situacijose, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar nukentėjusiems bei siekiantiems atsisakyti smurto. Nagrinėsime specializuotos pagalbos, krizių centrų finansavimo sistemą ir veiklą, gyventojų informavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą siekiant padėti asmenims įveikti krizes, suteikti tinkamą pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, mažinti pakartotinius smurto atvejus, įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo programas.

Baigtas

Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas globojant ir įvaikinant vaikus Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, bet 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. –2 419, 2019 m. –1 954, 2020 m.–1 656 vaikai), tačiau iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Vis dar trūkta globėjų ir pagalbos jiems. Neišspręstos globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų per 5 m. sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų. Neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas. Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir vykstant institucinės vaikų globos pertvarkai, sistema užtikrina geriausius vaiko interesus saugiai augti savo šeimoje, likusiems be tėvų globos – artimų giminaičių, globėjų ar įtėvių šeimose, institucinėje globoje; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais; ar užtikrinamas globėjų ir įtėvių rengimas ir jiems teikiamos paslaugos pagal nustatytus poreikius.

Sveikatos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Gydymo paslaugų organizavimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims

Dėl priklausomybės ligų stigmos bei paslaugų ir kvalifikuotų specialistų trūkumo priklausomybių ligų turintys asmenys nesulaukia pagalbos. Narkotikų (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vartojimas – sudėtinga sveikatos ir socialinė problema. Palyginti su bendrąja populiacija, narkotikus vartojantys asmenys miršta gerokai jaunesni ne tik dėl apsinuodijimų (perdozavimo), ilgalaikio narkotikų vartojimo, užkrečiamųjų ligų, o paveikti šių medžiagų – ir dėl nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių. Lietuvoje 2005–2019 m. šių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 1,9 iki 3,5 karto trumpesnė nei populiacijos bendrai. Audito metu vertintina, ar institucijų veiksmai ir aplinka tinkami ir pakankami skatinant žmones pripažinti priklausomybės problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Taip pat, ar pakankamas priklausomybės ligų gydymo prieinamumas ir kokybė, kodėl netenkinamas reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugų poreikis, neišvystyta kompleksinė pagalba disfunkcinėms (priklausomybę turinčių asmenų) šeimoms.

Baigtas

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Transportas ir komunikacijos

Baigtas

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Baigtas

Oficialiosios statistikos organizavimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Nepradėtas

Įslaptintų pirkimų priežiūra ir kontrolė

Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Tokie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas. Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas. Informacija apie įslaptintus pirkimus yra saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrinta tinkama įslaptintų pirkimų proceso priežiūra ir kontrolė. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas. Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinama įslaptintų pirkimų proceso priežiūra ir kontrolė, ar ji yra pakankama neigiamoms rizikoms suvaldyti, valstybės valdymui veikiant tiek įprastomis sąlygomis, tiek esant ekstremaliajai situacijai.

Šiuo metu vykdomas

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir koncesijų politika

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei nėra investicijų politikos, todėl nėra apibrėžta, kokiam investicijų poreikiui esant, turėtų būti vertinama, ar valstybei ir savivaldybėms ekonomiškai nėra naudingiau taikyti Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės. Dėl šios priežasties finansavimo ir jo įforminimo klausimai sprendžiami vadovaujantis skirtingais teisės aktais, vienur sudaromos VPSP sutartys, kitur – ilgalaikės turto nuomos sutartys arba paslaugas vykdyti pavedama valdymo sričiai priklausančioms įmonėms ar įstaigoms. Taigi yra rizika, kad neužtikrinama sąžininga konkurencija. Sudaromose koncesijų sutartyse ne visada tinkamai įvertinamos sutarčių vykdymo, jų nutraukimo sąlygos arba koncesijų rizikų pasidalijimas tarp viešojo subjekto ir koncesininko, todėl sutartys nevykdomos, nesilaikoma jose numatytų sąlygų, prasideda bylinėjimasis teismuose. Viešieji subjektai nepakankamai užtikrina sutarčių vykdymo kontrolę, tad nėra užtikrinama didžiausia nauda valstybei ir savivaldybėms įgyvendinant Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Tinkamai sudarytos koncesijų sutartys valstybei ar savivaldybėms galėtų tapti papildomų biudžeto įplaukų šaltiniu.

Vidaus reikalai

Baigtas

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Viešasis valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2021 m. centralizuotai atliekamos 144 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 237 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2024 m.: centralizuotai būtų atliekamos atitinkamai 342 ir 319 institucijų šios funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai jas atlikti.

Žemės ūkis

Šiuo metu vykdomas

Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė

Valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – kompetentinga Vyriausybės institucija. Išskiriamos 68 jos priežiūros sritys, kontroliuojama per 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojų, pienininkystės ūkių, gyvūnų laikymo vietų, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmonių ir kt. Kasmet atliekama apie 47 tūkst. patikrinimų, ištiriama per 4 tūkst. vartotojų skundų. Siekiant užtikrinti efektyvų kontrolės funkcijų vykdymą ir incidentų prevenciją, būtina aiški, grįsta rizikos vertinimu atrankos kontrolei sistema ir planavimas, leidžiantis pasiekti, kad patikrinimams būtų atrenkami rizikingiausi ūkio subjektai ar sritys, kontrolės procesas būtų organizuojamas kuo racionaliau išnaudojant turimus išteklius, o administracinės priemonės pagal kontrolės rezultatus būtų pakankamos ir rezultatyvios. Audito metu vertinsime ūkio subjektų ar sričių kontrolei atranką, rizikos vertinimą, kontrolės planų sudarymą, kontrolės proceso organizavimą ir vykdymą, pagal kontrolės rezultatus taikomas priemones, jų pakankamumą ir rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios darys įtaką pokyčiams vykdant valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę.

Finansiniai auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Garantinis fondas

Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Baigtas

2021 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui, o tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja Valstybės kontrolė.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Rezervinis (stabilizavimo) fondas

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.

Bus baigtas per 3 mėn.

2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą.

Nepradėtas

2022 m. Garantinis fondas

Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus.

Nepradėtas

2022 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Nepradėtas

2022 m. nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma.

Nepradėtas

2022 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui, o tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja Valstybės kontrolė.

Nepradėtas

2022 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Nepradėtas

2022 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Nepradėtas

2022 m. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama beveik 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys.

Nepradėtas

2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.

Atitikties auditai

Baigtas

2021 m. VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“

Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01. Kiekvienais metais Seimas kompensacijai išmokėti valstybės biudžete patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Nepradėtas

2022 m. VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“

Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01. Kiekvienais metais Seimas kompensacijai išmokėti valstybės biudžete patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimas

Lietuvai yra numatyta skirti 2,225 mlrd. Eur ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonėms įgyvendinti. Iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva, siekdama gauti finansinę paramą, įsipareigojo pasiekti 191 rodiklį pagal nustatytą tvarkaraštį. Pirmąjį finansinį 563 mln. Eur įnašą planuojama gauti 2022 m. III ketvirtį už pasiektus 33 rodiklius, kurių dauguma susiję su teisinio reguliavimo pokyčiais. Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie reikšmingų šalies pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmenizacija, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga. Svarbu kuo ankstesniame šio plano įgyvendinimo etape pastebėti ir atskleisti galimas rizikas, susijusias su plane numatytų tikslų ir įsipareigojimų pasiekimu, kad atsakingos institucijos galėtų laiku imtis atitinkamų veiksmų siekiant įgyvendinti užsibrėžtus pokyčius ir neprarasti numatyto finansavimo. Audito metu vertinsime, ar įsipareigojimai yra vykdomi tinkamai ir pagal numatytą tvarkaraštį, ir kaip atsakingos ministerijos pasirengusios valdyti su rodiklių pasiekimu susijusias rizikas.

Šiuo metu vykdomas

Vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas vykdant viešuosius pirkimus

Apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų per metus vykdo viešuosius pirkimus, kuriems išleidžiama 5–6 mlrd. Eur, ir tai sudaro apie 1/3 visų viešojo sektoriaus išlaidų ir apie 12 proc. šalies BVP. Per COVID-19 pandemiją išryškėjo viešųjų pirkimų pokyčių tendencijos: poreikis nusipirkti greitai, sparčiai augantis tiekėjų skaičius bei prekių ir paslaugų diversifikavimas. 2020–2021 m. kovai su pandemija sudaryta per 5 tūkst. sutarčių už 333 mln. Eur. Nuo 2020-01-01 įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, viešojo sektoriaus subjektai turėjo sukurti vidaus kontrolės sistemą, padedančią sumažinti neigiamą rizikos veiksnių, tarp jų ir pandemijos, įtaką jų veiklai. Stebimi užsitęsę viešieji pirkimai ir dėl to nepanaudoti asignavimai (2020 m. per 147 mln. Eur), vykdomi su klaidomis ar iš vieno tiekėjo pirkimai, mažėjantis pirkimų, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykio ar sąnaudų kriterijų, skaičius rodo prie pasikeitusių veiklos sąlygų nepritaikytą vidaus kontrolės sistemą. Audito metu vertinsime, ar per 2020–2021 m. įvyko realus pokytis tobulinant viešojo sektoriaus subjektų vidaus kontrolės sistemą, ar sukurtos vidaus kontrolės priemonės viešųjų pirkimų srityje yra veiksmingos ir sudaro sąlygas išvengti neigiamų pasekmių ateityje.

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;

Baigtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Šiuo metu vykdomas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2021 m. liepos 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Nepradėtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

2023 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. balandis)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo.

Baigtas

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2022 m. kovas)

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo

Bus baigtas per 3 mėn.

Išvada dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai

Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai parengus pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių atšaukimo, Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 2 d., patvirtins, kad išskirtinės aplinkybės nebegalioja ir rengiant valdžios sektoriaus 2023 m. biudžetų projektus turi būti taikomos visos fiskalinės drausmės taisyklės.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2022 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2022 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2022–2023 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo

Baigtas

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2021 m. ex-post ir 2022 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Vertinimai

Baigtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Baigtas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Nepradėtas

Latvijos AAI išorinis veiklos vertinimas

Latvijos AAI kvietimu Lietuvos AAI kartu su Danijos ir Slovėnijos AAI atlieka institucijos veiklos analizę (angl. Peer review). Valstybės kontrolės vadovaujama 6 ekspertų grupė 2022 metais vertina, ar ir kaip Latvijos AAI veiklos ir teisėtumo auditų metodikos, auditų temų parinkimas, atlikti auditai ir kokybės užtikrinimo sistema atitinka tarptautinius audito standartus.

Šiuo metu vykdomas

Mokymosi visą gyvenimą apžvalga

Bendras mokymosi visą gyvenimą mastas šalyje pastaruosius 6 metus yra stabilus ir neartėja prie ES vidurkio: 2020 m. sudarė 7,2 proc. ir tebebuvo mažesnis už ES vidurkį, kuris yra 9,2 proc. Šalyje nėra vienos ir efektyviai veikiančios mokymosi visą gyvenimą sistemos. Trūksta lanksčių, vartotojų poreikius atitinkančių suaugusiųjų neformaliojo švietimo programų įvairių lygių švietimo įstaigose, įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalizavimo galimybių. Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stoka stabdo šalies pažangą ir gebėjimus reaguoti į senėjančios visuomenės kuriamus iššūkius. Neišplėtotos galimybės mažiau mokytis linkusioms senjorų grupėms (trečiojo amžiaus universitetai), nepakankama ir suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybė. Neįdiegta „vieno langelio“ sistema, kuri leistų asmenims rasti aktualius mokymosi pasiūlymus. 2021 m. EBPO, atlikusi bendrąjį Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimą, kartu su STRATA parengė Nacionalinę įgūdžių strategiją ir sutarė su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl keturių prioritetinių sričių ir dviejų projekto horizontalių temų, bet neaiškus jų įgyvendinimas. Vyriausybė 2021 m. patvirtino 2021–2030 m. Švietimo plėtros programą, kurioje numatyti uždaviniai ir priemonės siekiant įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą. Vertinimo metu nagrinėsime, ar suplanuotos priemonės sudarys prielaidas pasiekti nustatytus rodiklius, ar bus užtikrintas tolygus ir efektyvus mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumas, siekiant asmens gebėjimų ir turimos ar įgytos kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais. Taip pat vertinsime, ar atsakingos institucijos tinkamai pasirengusios vykdyti nustatytus uždavinius.

Nepradėtas

Pasirengimo valstybės tarnybos sistemos pertvarkai vertinimas

Valstybės tarnyba atlieka svarbų vaidmenį siekiant veiksmingo viešojo sektoriaus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigota didinti viešojo sektoriaus veiksmingumą pertvarkant valstybės tarnybą, patobulinant administravimo procesus, žmogiškųjų išteklių valdymą ir stiprinant viešųjų paslaugų teikimo orientaciją į klientą. Įgyvendindama šią reformą, Vidaus reikalų ministerija parengė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriam įgyvendinti numatomas papildomas valstybės lėšų poreikis 2023¬–2025 m. laikotarpiui – 74,5 mln. Eur. Siekdami laiku įvardyti rizikas, kurių netinkamas valdymas gali lemti neigiamas pasekmes viešojo sektoriaus pažangai, apibendrinsime atliktų auditų rekomendacijų įgyvendinimo pokyčius ir analizuosime valstybės tarnybos pertvarkos planus (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas), ar jie sudaro sąlygas didinti valstybės tarnybos efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą.

Baigtas

Pasirengimo vykdyti žaliuosius pirkimus vertinimas

2020 m. patvirtintoje 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad, siekiant didinti viešojo sektoriaus vaidmenį skatinant darnų vystymąsi, 2025 m. žaliųjų viešųjų pirkimų dalis sudarys 50 proc. 2021 m. šis siekis padvigubintas: 2025 m. numatoma, kad šių pirkimų dalis sudarys 100 proc. Siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą, kad nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai taptų žali, o 2022 m. šių pirkimų dalis sudarys 50 proc. Pažymėtina, kad 2020 m., palyginus su 2019 m., jų vertės dalis padidėjo tik nuo 3,3 iki 5,0 proc. Esamas reglamentavimas taikomas žaliesiems pirkimams, yra sudėtingas ir neskatina perkančiųjų organizacijų atlikti daugiau šių pirkimų (pvz.: jie turi atitikti visus minimalius kriterijus, kurie nėra atnaujinami, dažnai neaktualūs (2021 m. atnaujinti dviejų prekių grupių (iš 30) kriterijai – transporto ir maisto srityse). Kitos aplinkybės, kurios nedidina patrauklumo vykdyti šiuos pirkimus: didesnė kaina nei įprastų viešųjų pirkimų, nėra informacijos įrankių, mokymų perkančiosioms organizacijoms trūkumas, renkama netiksli statistika.

Baigtas

Pensijų sistemos pokyčių vertinimas

Demografijos tendencijos lemia visuomenės senėjimą, kurį rodo kintanti gyventojų struktūra. Senstanti visuomenė – tai didesnės sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidos, taigi ir didėjanti našta dirbantiesiems. Lietuvoje apie 615 tūkst. gyventojų gauna senatvės pensijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad Demografijos tendencijos lemia visuomenės senėjimą, kurį rodo kintanti gyventojų struktūra. Senstanti visuomenė – tai didesnės sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidos, taigi ir didėjanti našta dirbantiesiems. Lietuvoje apie 615 tūkst. gyventojų gauna senatvės pensijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia, kad į pensiją išėję lietuviai gauna apie trečdalį prieš tai buvusio atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp išsivysčiusių šalių. Prognozuojama, kad 2030 m. kas ketvirtas, o 2060 m. – kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. 2021–2030 m. pajamų nelygybės mažinimo plėtros programoje numatyta, kad vidutinės senatvės socialinio draudimo pensijos individualiosios dalies svoris turėtų didėti nuo 40 (2020 m.) iki ne mažiau nei 50 proc. (2030 m.). Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje – sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 proc. Apie 60 proc. šios grupės asmenų vidutinių pajamų sudaro pensijos, likusią dalį – darbo ir turto pajamos. Vidutinė senatvės pensija sudarė apie 80 proc. skurdo rizikos ribos, daugiau nei pusės senatvės pensijų gavėjų gaunamos pensijos buvo mažesnės nei 400 Eur. Sprendžiant senyvo amžiaus žmonių skurdo problemą, vykdomos reformos, pensijų dydžiai nuosekliai didinami. Tačiau kyla rizika dėl sistemos socialinio teisingumo ir finansinio tvarumo ateityje. Europos Komisijos užsakymu, 2018 m. atlikta valstybinių pensijų sistemos Lietuvoje analizė, kurioje galimos šių pensijų reformos alternatyvos, bet iki šiol pokyčiai neinicijuojami. Nagrinėsime senatvės ir valstybinių pensijų sistemas, vertinsime, ar vykdomi pokyčiai orientuoti į didesnį pajamų pakeitimą senatvėje, ar į pensinio amžiaus žmonių skurdo mažėjimą, siejant su demografiniais iššūkiais ilgalaikėje perspektyvoje.

Baigtas

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2021 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Sustabdytas

Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas

Dėl reikšmingai išaugusio neapibrėžtumo dėl Rusijos karo Ukrainoje atšaukiamas valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo paskelbimas. Vertinimas bus atnaujinamas ir skelbiamas sumažėjus geopolitiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui. Vertinimo paskelbimas preliminariai nukeltas iki 2023 m. kovo 15 d.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.