Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Ekonomikos konkurencingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos

Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti. Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota. 2022 m. pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Informacinių išteklių valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

Duomenų pakartotinis naudojimas

Viešojo sektoriaus duomenys – vertingas išteklius, kurio pakartotinis naudojimas gali sukurti politinę, ekonominę ir socialinę naudą vystant skaitmenines inovacijas, kuriant naujus produktus ir paslaugas, vykdant mokslinius tyrimus, priimant svarbius duomenimis grįstus sprendimus. Pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) skaičiavimus racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvos atvirų duomenų portale paskelbti 157 organizacijų 1 857 duomenų rinkiniai. Tęsiant duomenų atvėrimą ir siekiant tinkamai pasinaudoti atvirų duomenų potencialu, būtina sudaryti palankias sąlygas veiksmingam pakartotiniam duomenų panaudojimui. Svarbu užtikrinti, kad atverti duomenys būtų aktualūs ir kokybiški, lengvai prieinami ir patogūs naudoti vartotojams. Siekiant valstybės skaitmeninės transformacijos investuojama į duomenų atvėrimą ir jų pakartotinio panaudojimo rezultatyvumo didinimą. IVPK 2017–2023 m. įgyvendinamas 3,93 mln. Eur vertės ES projektas. 2021–2030 m. Valstybės skaitmeninimo plėtros programoje duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo skatinimui numatyta 66,91 mln. Eur valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pinigų. Audito metu vertinsime, ar sudarytos prielaidos rezultatyviam duomenų pakartotiniam panaudojimui, kuris kurtų politinę, ekonominę ir socialinę naudą valstybei.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Nepradėtas

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas

Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti šių išteklių įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, taip pat sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti nuo 2018 metų. ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarką. Jos tikslas – visa apimtimi konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad valstybės institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, Lietuvos valstybės institucijos kasmet išleidžia daugiau kaip 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, o išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai ir pasiektų numatytus rezultatus. Gali būti nepasiektas pertvarkos tikslas iki 2026 m. pabaigos konsoliduoti 325 įstaigas, nes 2020–2022 m. laikotarpiu buvo planuota konsoliduoti 112, bet faktiškai konsoliduotos 99 įstaigos. Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Nepradėtas

Dirbtinio intelekto taikymas viešajame sektoriuje

Greita dirbtinio intelekto technologijų plėtra viešajame sektoriuje sudaro prielaidas įgyvendinti inciatyvas, leidžiančias taupyti valstybės tarnautojų darbo laiką bei gerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Labai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų nustatant plėtros kryptis, diegiant dirbtinio intelekto technologijas, užtikrinant tinkamą teisinę aplinką ir infrastruktūrą. Mokslinių tyrimų duomenimis, pasaulyje galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų per metus; 5–7 metų laikotarpiu galima sutaupyti net 30 proc. valstybės tarnautojų darbo laiko. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (Sumanios specializacijos) 2021–2027 m. koncepcijos prioritete „Informacinės ir ryšių technologijos“ numatyta tema „Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys, įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas“. Vykdant viešojo sektoriaus skaitmeninimo plėtrą yra įgyvendinami projektai, kurių apimtyje taikomos ir dirbtinio intelekto technologijos, tačiau nėra planuojama ir kaupiama informacija apie jau taikytas technologijas, jų apimtį projektuose ir vertę. Taip pat galima rizika, kad viešajame sektoriuje vykdyti dirbtinio intelekto projektus mokslo institucijoms ir verslui nėra patrauklu dėl rizikų pasiskirstymo tarp užsakovo ir tiekėjo, nepatrauklių finansavimų sąlygų, skaitmeninių duomenų stokos ir kt. Audito metu vertinsime pasirengimą pritaikyti dirbtinį intelektą (technologinė infrastruktūra, duomenų branda ir žmogiškasis kapitalas) ir jo teisinį reguliavimą, dirbtinio intelekto projektų įgyvendinimą viešajame sektoriuje.

Atsakingas Informacinių technologijų audito departamentas

Sveikatos apsauga

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veikla

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklos rezultatai svarbūs vykdant teisingumą, tinkamai ginant vaiko teises, užtikrinant, kad būtų tinkamai ginamos asmenų teisės ir interesai. Ilgai trunkančios teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės ir atliekami tyrimai turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbui. Nustatytu laiku negavus ekspertizių ar išvadų teismuose ilgėja civilinio, baudžiamojo proceso trukmė. Laiku nepateiktos išvados Vaiko teisių apsaugos tarnybai trukdo tinkamai atstovauti vaiko teisėms, be to, procesuose, į kuriuos įtraukti vaikai, ekspertizių atlikimo eilės didina antrines traumas vaikams, sumažina galimybę tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Audito metu vertinsime, ar Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus išteklius; ar imamasi veiksmų teismo psichiatrinių ir psichologinių ekspertizių eilėms trumpinti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Švietimas, mokslas ir sportas

Bus baigtas per 3 mėn.

Švietimui skirtų asignavimų panaudojimas

Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2023-12-14 nutarimu Nr. XIV-2378. Audito metu įvertinsime, ar tinkamai švietimo sistemos dalyvių įgyvendinti įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų asignavimų racionalaus naudojimo: nustatysime, ar institucijos yra patvirtinusios ir įgyvendina nustatytus reikalavimus atitinkančius švietimo įstaigų tinklo tvarkymo planus; analizuosime švietimo įstaigų darbo užmokesčio fondo struktūrą pagal visus šaltinius, vertinsime, ar švietimo įstaigos darbo užmokesčio fondą panaudoja taip, kad būtų įgyvendinti valstybės įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio; patikrinsime, kam naudojami mokymo pinigai, skiriami kaip valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Nepradėtas

Švietimo skaitmeninė transformacija

Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas. Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas iš aktualiausių švietimo skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Be to, prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės. Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Teisingumas

Bus baigtas per 3 mėn.

Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema

Rezultatyviai veikianti teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimo sistema – esminis pagrindas siekiant kokybiškos ir įrodymais pagrįstos teisėkūros. Lietuva iš kitų Europos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia teisės aktų gausa ir jų pakeitimų skaičiumi. 2020–2022 m. (Seimo I–IV sesijos) priimta per tūkstantis įstatymų. Iš jų tik 6 proc. naujos redakcijos įstatymai ar įstatymai, kuriais reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai. Vyriausybė per metus (2021-09-01–2022-09-01) priėmė 1 324 nutarimus. Iš jų daugiau nei pusė (753) – keičiantys anksčiau priimtų nutarimų nuostatas. Per šį laikotarpį priimti 9 076 įsakymai (ministrų ir įstaigų vadovų), iš jų daugiau nei pusė (4 525) – keičiantys jau galiojančius. Kai kurių teisės aktų keitimas gali būti lemiamas objektyvių priežasčių, visgi neretai tai nulemta poreikiu taisyti paaiškėjusias klaidas ar teisinio reguliavimo trūkumus. Nekokybiška teisėkūra ir dažnas teisės aktų keitimas apsunkina teisės taikymą ir sukelia teisinius ginčus, didina administracinę naštą, sudaro prielaidas korupcijai, valstybės biudžeto asignavimų neefektyviam panaudojimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams. Pagal 2021 m. Lietuvos korupcijos rizikos žemėlapį netobuli įstatymai, jų spragos, apklausos respondentų nuomone, yra pakankamai rimta problema. Tinkamai ir laiku atliktas teisinio reguliavimo poveikio (ex-ante ir ex-post) vertinimas turėtų ne tik padėti užtikrinti priimamų teisės aktų kokybę, jų suderinamumą su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, bet ir suteikti visai teisėkūrai daugiau skaidrumo, atvirumo, skatinti demokratiją teisėkūros procese. Audito metu vertinsime, ar esama teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema užtikrina tinkamą poveikio vertinimų atlikimą ir jų rezultatų panaudojimą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

Prokuratūros išteklių valdymas vykdant jai pavestą ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkciją

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta teisė į bylos ištyrimą bei išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, todėl kelias nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos atskleidimo ir sankcijos pritaikymo turėtų būti kuo trumpesnis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją prokuratūrai pavesta organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, padedant teismams vykdyti teisingumą. Prokuratūrai skiriami asignavimai kasmet didėja. Numatyti 2023 m. asignavimai – 42 mln. Eur, t. y. 5 proc. daugiau nei 2022 m. ir 15 proc. daugiau nei 2021 m. Apie 80 proc. skirtų asignavimų panaudojama baudžiamajam persekiojimui vykdyti. 2020–2021 m. buvo vykdomas prokuratūros veiklos optimizavimas, kurio tikslas – tobulinti prokuratūros struktūrą, užtikrinti veiklos efektyvumą, racionaliau valdyti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, geriau paskirstyti darbo funkcijas ir taip pagerinti vidaus administravimą. Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet užregistruojama apie 46 tūkst. nusikalstamų veikų. Prokuratūros duomenimis, 2022 m. ištirta 28 976 nusikalstamos veikos, t. y. 63 proc. visų užregistruotų veikų. Ištirtų veikų skaičius, lyginant su 2020 m., sumažėjo 5 proc. (2020 m. ištirta 31 779; 2021 m. – 28 357). Vidutinė nusikalstamos veikos tyrimo trukmė 2022 m. (4 mėn. 14 d.) lyginant su 2020 m. padidėjo beveik 30 proc. (2020 m. buvo 3 mėn. 15 d.; 2021 m. – 3 mėn. 20 d.). Vertinsime, ar prokuratūra efektyviai naudoja turimus išteklius ikiteisminio tyrimo rezultatams pasiekti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Transportas ir ryšiai

Šiuo metu vykdomas

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, valdydama valstybinės reikšmės kelius, turi užtikrinti saugių eismo sąlygų organizavimą ir koordinavimą, nuolatinį kelių infrastruktūros būklės gerėjimą, skaidrų ir efektyvų išteklių panaudojimą kelių kokybei gerinti, tinklui plėsti ir prižiūrėti. 2023 m. šiam tikslui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta 252 mln. Eur. Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbus veiksnys plėtojant ekonominius santykius, užtikrinant saugų asmenų judumą, pritraukiant užsienio investicijas. Susisiekimo ministerija nuo 2020 m. lūkesčių raštuose Lietuvos automobilių kelių direkcijai kelia tikslus priimti sprendimus dėl veiklos efektyvumo didinimo. Tačiau įmonės veiklos efektyvumo gerinimas nepakankamas orientuojant į greitą ir efektyvų kelių, tiltų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, informacinių sistemų diegimo projektų įgyvendinimą: projektai neužbaigiami suplanuotu laiku, netinkamas jų projektavimas, teismuose bylinėjamasi su rangovais ir kt. Audito metu vertinsime, ar AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklos organizavimas užtikrina, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra vykdoma efektyviai numatytiems tikslams pasiekti. Analizuosime įmonės priemones veiklos efektyvumui didinti siekiant atliepti Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte iškeltus tikslus.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Valstybės saugumas ir gynyba

Nepradėtas

Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimas

Pagrindinis Lietuvos Respublikos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti aukščiausias prioritetas. Pagal gynybos politikos strategines nuostatas Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota taip, kad būtų pajėgi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su NATO sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. 2022 m. liepos mėn. pasirašytame parlamentinių politinių partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo įsipareigota nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kuris leistų padidinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą. Lietuvos gynybos finansavimas 2022 m. pasiekė 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto lygį. Palyginti su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. 2023 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai yra 2 mlrd. Eur – tai yra daugiau kaip 20 proc. (beveik 351,6 mln. Eur) daugiau nei 2022 metais. Augantis gynybos finansavimas sudaro prielaidas sparčiau plėtoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis, ne visiškai įvykdyti 2022 m. kariuomenės komplektavimo ir aktyviojo rezervo formavimo planai: 20 proc. mažiau nei planuota karo prievolininkų priimta į profesinę karo tarnybą ir 7 proc. mažiau nei planuota atvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą, o kariuomenės aktyviajame rezerve buvo 7 proc. mažiau karo prievolininkų, nei buvo planuota. Vertinsime ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir karo prievolės administravimo sistema pasirengusi spartinti taikos meto Lietuvos kariuomenės struktūros užpildymą ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo suformavimą, kad jis būtų pakankamas karo meto Lietuvos kariuomenės struktūrai užpildyti.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui

Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą. Jame numatytoms priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.). Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir prie įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes. Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Viešasis valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

Bus baigtas per 3 mėn.

2022–2030 m. Regionų plėtros programa

Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos, kurią planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus. Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi užtikrinti. Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų išteklių panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai

Valstybėje vykdoma strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka, kuria siekiama padidinti ilgalaikio valstybės biudžeto planavimo tvarumą, biudžeto formavimo principų ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Pertvarka 2017 m. buvo pradėta įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų metu teiktas rekomendacijas. Priimtas Strateginio valdymo įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinanti Strateginio valdymo metodika, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kuriais įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu, atsiskaitymu ir išlaidų kontrole. Iki 2024 m. pabaigos planuojama parengti ir pateikti tvirtinimui pirmąjį 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto projektą, yra suplanuoti veiksmai kuriant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Valstybės kontrolė, ankstesniais metais apžvelgdama vykstančius sistemos pokyčius, yra konstatavusi tobulintinus dalykus. Svarbu, kad vykdant pertvarką strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai būtų nuoseklūs ir kryptingi, siekiant numatytų tikslų. Audito metu vertinsime strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčius atliekant pertvarką: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, aiškesnį strateginių veiklos planų sudarymą ir įgyvendinimo stebėseną, vertinimo kriterijų tinkamumą ir optimalų kiekį, visų valstybės investicijų sąsajas ir sistemišką planavimą, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

Finansinių priemonių (paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų) taikymas teikiant valstybės paramą

Finansinės priemonės – svarbi valstybės paramos verslui dalis teikiant paskolas, garantijas ir rizikos kapitalo investicijas, siekiant skatinti ilgalaikes investicijas ir verslo plėtrą, šalies ekonominį augimą ir konkurencingumo didinimą. Siekiant užtikrinti bendrą finansavimo strategiją ir efektyvesnį išteklių panaudojimą, 2023 m. finansines priemones teikusios įstaigos buvo konsoliduotos į vieną, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tapus vienintele finansų įstaiga, turinčia nacionalinės plėtros įstaigos statusą. Rengiamų priemonių vertė sudaro apie 2,8 mlrd. Eur, iš jų 1 mlrd. Eur yra planuojama papildoma investicijų suma paskoloms verslui atnaujintame ES paramos nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Finansinės priemonės ypač aktualios įgyvendinant strateginius šalies tikslus tose srityse, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, vengiant šių priemonių ir subsidijų taikymo tai pačiai tikslinei grupei panašaus pobūdžio investicijoms. Vienas iš finansinių priemonių tikslų – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas. Lietuvos banko tyrimo duomenimis, įmonėms aktuali yra finansavimo šaltinių prieinamumo problema, o kredito prieinamumo įmonėms rodiklis atsilieka nuo kitų ES šalių. Siekiant didinti energetinį efektyvumą, Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijoje numatyta iki 2050 m. atnaujinti per 30 tūkst. daugiabučių namų (74 proc. visų), iki 2029 m. investuoti 2,35 mlrd. Eur. Siekiant šio tikslo vienas iš veiksnių yra finansinių priemonių veiksmingumo didinimas. Audito metu vertinsime finansinių priemonių plėtrą ir jų veiksmingumą bei efektyvumą.

Atsakingas Veiklos audito 1-asis departamentas

Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

Baigtas

Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema

Ministerijose turi būti sukurta valdymo sistema, kuri užtikrintų strateginiuose planavimo dokumentuose nustatytų tikslų pasiekimą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Politikos formavimo pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimo ir kontrolės rezultatyvumas priklauso nuo informacijos valdymo, atsakomybių paskirstymo, veiklos planavimo, vykdymo organizavimo ir atsiskaitymo sistemų veikimo. Žemės ūkio ministerija turi užtikrinti ilgalaikę konkurencingo ir tvaraus žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtrą; racionalų žemės naudojimą, efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą ir geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro plėtrą; augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę; sudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui; stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe. Ministerijai skiriami biudžeto asignavimai kasmet didėja ir 2022 m. patvirtinta beveik 1,2 mlrd. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane penkerių metų laikotarpiu žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta iš viso beveik 4 mlrd. Eur ES paramos ir apie 0,3 mlrd. Eur nacionalinio biudžeto pinigų. Ministerijos valdymo srityje veikia 4 biudžetinės įstaigos, 3 viešosios įstaigos ir 9 valstybės įmonės ir valstybės valdomos bendrovės, kuriose ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas. Svarbu, kad ministerijos valdymo sistema užtikrintų tinkamą politikos formavimą jai pavestose valstybės valdymo srityse, jos įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę. Audito metu vertinsime, ar Žemės ūkio ministerijos valdymo sistema leidžia užtikrinti efektyvią ir rezultatyvią veiklą bei valstybės strateginių tikslų pasiekimą.

Atsakingas Veiklos audito 2-asis departamentas

Еnergetika

Bus baigtas per 3 mėn.

Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje

Siekiant nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus, jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m. ir numatyti Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros gaires iki 2030 ir 2050 m., 2012 m. patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Joje nustatoma Lietuvos energetikos sektoriaus vizija, jos įgyvendinimo principai, strateginės kryptys ir tikslai. Įgyvendinant plane numatytas priemones, buvo pasiekti ne visi 2020 metams strategijoje numatyti rodikliai dėl atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) panaudojimo. Siekiant prisidėti prie ES energetikos ir klimato kaitos bei oro taršos mažinimo tikslų, būtina plėtoti šalies AEI panaudojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Transporto sektorius suvartoja daugiau kaip 50 proc. visos Lietuvoje suvartojamos galutinės energijos, iš kurios 2022 m. tik 6,28 proc. sudarė AEI. Kadangi AEI plėtra nepakankama, o transporto priemonių skaičius ir suvartojamų naftos degalų kiekis nuolat auga, transporto sektoriaus keliama tarša nuolat didėja. Audito metu vertinsime, ar didėja AEI panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje.

Atsakingas Veiklos audito 3-iasis departamentas

Finansiniai auditai

Viešieji finansai ir oficialioji statistika

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (daugiau kaip 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Šiuo metu vykdomas

2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei pinigus giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

2023 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinys

Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinys

Privalomojo sveikatos draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas įstatyme nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūrą. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. valstybės ataskaitų rinkinys

Valstybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės pažangos ataskaita, valstybės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės pažangos ataskaita apima Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pranešimą, informaciją apie artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetus, Valstybės pažangos strategijoje nustatytų valstybės vystymosi krypčių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų valstybės veiklos srityse siekiamų pagrindinių pažangos uždavinių ir jų vertinimo rodiklių, kurie nustatyti Nacionaliniame pažangos plane, reikšmių, Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių ir jų vertinimo rodiklių reikšmių pasiekimą atitinkamais finansiniais metais ir kitą susijusią informaciją pagal valstybės veiklos sritis. Viešojo sektoriaus subjektų grupę, kai rengiamas valstybės metinių ataskaitų rinkinys, sudaro visi (daugiau kaip 500) valstybės viešojo sektoriaus subjektai.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys

Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys. Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam, vykdant bankroto ar restruktūrizavimo procesus. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas.

Atsakingas Finansinio audito 2-asis departamentas

Nepradėtas

2024 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys

Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą.

Atsakingas Finansinio audito 1-asis departamentas

Atitikties auditai

Baigtas

Valstybės sienos apsaugos stiprinimas

Vienas iš Nacionalinės saugumo strategijos uždavinių – stiprinti ES išorės sienos apsaugą. Poreikis ją stiprinti ypač padidėjo 2021 m. birželį, kai Lietuva susidūrė su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Skubiai reaguojant į susiklosčiusią situaciją buvo imtasi veiksmų fiziniam barjerui ties siena su Baltarusijos Respublika įrengti. Didinant viešąjį saugumą 2023 m. baigti modernių ES išorės sienų (LR dalies) stebėjimo sistemos diegimo darbai, pradėti 2004 m. Siekiant užtikrinti efektyvų ir saugų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų funkcijų atlikimą, pareigūnai aprūpinami priemonėmis pagal nustatytus standartus. VSAT pareigūnų aprūpinimo priemonėmis klausimas ypač svarbus tapo prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir dėl to pasikeitus saugumo situacijai šalyje, nes neparastosios padėties ir mobilizacijos metu VSAT vykdo papildomas funkcijas, o karo padėties metu įsijungia į ginkluotąsias pajėgas. Vertinsime, ar visa ES išorės siena (LR dalies) stebima taikant modernias sienos stebėjimo technologijas ir tinkamai planuojamas jų atnaujinimas, ar VSAT pareigūnų aprūpinimas priemonėmis atitinka nustatytus standartus, ar pasirinktos procedūros įrengiant fizinį barjerą padėjo greičiau jį įrengti.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Sustabdytas

Centrinės perkančiosios organizacijos veikla vykdant viešuosius pirkimus

Auditas susitabdytas dėl LR Seimo nutarimu pavesto atlikti audito "Švietimui skirtų asignavimų panaudojimas ".

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimo rizikų valdymas

Europos Sąjungos Tarybai 2023 m. lapkričio mėn. patvirtinus ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimus (papildžius jį 1,55 mlrd. Eur paskolų), Lietuvai iš viso numatyta skirti 3,85 mlrd. Eur (iš jų 2,3 mlrd. Eur subsidijų) priemonėms įgyvendinti. Lietuva, siekdama gauti finansinę paramą, įsipareigojo pasiekti rodiklius pagal nustatytą tvarkaraštį. Plane numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie reikšmingų šalies pokyčių, susijusių su švietimu, sveikata, žaliąja pertvarka, skaitmenizacija, inovacijomis ir mokslu, viešojo sektoriaus pertvarka ir socialine apsauga. Rodiklių nepasiekus laiku, Lietuva gali negauti visų plane numatytų pinigų, kurie turi įtakos šalyje vykdomų strateginės reikšmės reformų ir investicijų įgyvendinimui. Vėluojama pasiekti tarpinius rezultatus, kurie turi įtakos vėlesnių laikotarpių plane numatytų rodiklių pasiekimui. Administruojančios institucijos Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje kaip didelės neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo rizikos buvo įvertinti 72 rodikliai. Audito metu vertinsime, ar ministerijos imasi veiksmingų priemonių ir tinkamai valdo rizikas dėl rodiklių pasiekimo laiku ir tinkamai pagal nustatytus jų veiksmų planus. Analizuosime priežastis, kurios lemia rodiklių tarpinių reikšmių pasiekimo trūkumus ir dėl to kylančią riziką nepasiekti rodiklių iki finansinės paramos laikotarpio pabaigos 2026 metais.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Nepradėtas

Asignavimų ministerijų valdymo programoms panaudojimas

Ministerijų valdymo programos rengiamos nuo 2022 m., įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarką. Šiose programose planuojamos ministerijų veiklos organizavimui ir vykdymui užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos). 2023 m. joms skirta 256,3 mln. Eur valstybės biudžeto asignavimų, kurie, lyginant su 2022 m., padidėjo 11 proc. (2022 m. buvo 230,5 mln. Eur). Svarbu, kad ministerijų valdymo išlaidos būtų naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant efektyvių veiklos rezultatų. Audito metu vertinsime, ar ministerijų valdymo programoms skirti asignavimai panaudojami efektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Analizuosime šių programų stebėsenos rodiklių pasiekimą, siejant su vykdomos veiklos efektyvumo didinimu.

Atsakingas Atitikties audito departamentas

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;
Baigtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. ataskaitiniu laikotarpiu Europos Komisijai deklaruotos išlaidos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Atsakingas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas

Šiuo metu vykdomas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti.

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Atsakingas Europos Sąjungos investicijų audito departamentas

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2023 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2023–2026 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Baigtas

2024–2027 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. kovas)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Lietuvos stabilumo 2024 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2024 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2024–2025 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Savivaldybių ex-ante ir ex-post fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (2024 m.)

Įvertinsime 2023 m. ex-post ir 2024 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. birželis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. rugsėjis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m. ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

2025 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2024–2025 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Nepradėtas

Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. gruodis)

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Atsakingas Biudžeto stebėsenos departamentas

Vertinimai

Baigtas

Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas

Lietuvos bausmių vykdymo sistemai kasmet skiriama apie 100 mln. Eur, bet susiduriama su dideliais iššūkiais užtikrinant nustatytas įkalintų asmenų laikymo sąlygas. Per 2018–2020 m. beveik 2 tūkst. asmenų priteista per 1,5 mln. Eur žalos, kurią valstybė turi sumokėti nuteistiesiems dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Įgyvendinant 18-osios Vyriausybės prioritetinį projektą „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ turi būti iš esmės pertvarkyta bausmių vykdymo sistema. Pertvarka turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažinti nuteistųjų skundų skaičių, išspręsti pakartotinio kalinimo problemas ir sudaryti patrauklias ir saugias darbo sąlygas šios sistemos personalui. Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą projekto įgyvendinimo terminas 2021 m. I ketv.–2024 m. III ketv. Per 2021 m. buvo planuota pagerinti 930 asmenų laikymo sąlygas laisvės atėmimo įstaigų vietose, tačiau pagerintos tik 252-iejų. Įpusėjus projekto įgyvendinimo terminui, tikslinga įvertinti jo įgyvendinimo eigą, identifikuoti galimas rizikas, kurių netinkamas valdymas gali lemti neigiamas pasekmes projekto tikslų pasiekimui. Vertinsime, ar nuosekliai vyksta bausmių vykdymo sistemos pertvarka, ar priemonės orientuotos į rezultatą ir įgyvendinamos laiku.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Bus baigtas per 3 mėn.

„Rail Baltica“ projekto vertinimas

Didžiausias trijų Baltijos šalių tarpvalstybinis geležinkelio transporto infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ yra vienas iš ES prioritetinių transporto projektų, kuriuo siekiama sumažinti pralaidumo apribojimus, sukurti trūkstamas jungtis tarp valstybių, skatinti modalinę integraciją ir sąveikumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Keleiviniai traukiniai galės pasiekti 249 km/val. greitį. Tikimasi, kad tai leis žmonėms sutaupyti 5,4 mln. valandų per metus, kelionės traukiniu bus pigesnės už keliones automobiliu ar lėktuvu. Bendra pasirašytų finansavimo sutarčių vertė siekia 1,6 mlrd. Eur. Numatoma projekto kaina pagal 2017 m. atliktą kaštų ir naudos analizę yra 5,8 mlrd. Eur. Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendro vertinimo metu bus nagrinėjami klausimai, susiję su projekto finansavimu, koordinavimu, projektavimo darbais. Taip pat planuojama įvertinti darbų vėlavimų priežastis.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Nepradėtas

Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas ir kokybė

ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ siekiama didinant viešojo transporto kokybę, sukurti prielaidas daugiau keliauti viešuoju transportu, didinti kelionių viešuoju transportu skaičių. Siekiant užtikrinti geresnį susisiekimą tarp regionų ir taip gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir gyventojų užimtumą buvo inicijuota tarpmiestinio susisiekimo sistemos reforma. Įgyvendinant ją buvo numatyta iki 2024 m. gruodžio mėn. peržiūrėti ir optimizuoti esamą tolimojo susisiekimo sistemą užtikrinant patogų susisiekimą tarp regionų centrų, sąsają su vietinio susisiekimo sistema, persvarstyti tolimojo susisiekimo esamą tinklą ir jį optimizuoti, atlikti teisnių ir techninių sprendimų, reikalingų bendrai mobilumo platformai Lietuvoje sukurti, alternatyvų analizę. 2023 m. priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai ir jo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai, kurie turėtų sudaryti sąlygas leisti kurtis naujiems viešojo transporto maršrutams. Svarbu užtikrinti, kad, įsigaliojus teisės aktams, jų reglamentavimas bus pakankamas reformos įgyvendinimui (maršrutų ir tvarkaraščių susiderinimas užtikrinant susisiekimą tarp regionų centrų, bendrojo el. bilieto diegimo apimtys, kt.). Lietuva ES užima priešpaskutinę vietą pagal keleivių vežimą autobusais, t. y. gyventojai dažniausiai kelionėms renkasi nuosavus automobilius ir taip didina išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, keleivių vežama autobusais mažiau nei buvo prieš pandemiją: 2022 m. autobusais buvo vežama 241,0 mln. keleivių, 2019 m. – 289,4 mln. Mažėja ir galimybė keliauti tolimojo susisiekimo autobusais, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, nuo 2022 m. pradžios iki 2023 m. spalio mėn. 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Vertinsime tarpmiestinio susisiekimo sistemos reformos eigą. Analizuosime, ar pokyčiai ir vykdomos priemonės sudaro prielaidas tolimojo viešojo transporto paslaugų prieinamumo didėjimui ir kokybės gerėjimui.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Nepradėtas

UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymas ir saugojimas

Pasaulinio kultūros paveldo objektų išsaugojimas svarbus visos žmonijos dabarties ir ateities kartoms, kartu tai ir valstybės prestižas. 1991 m., prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, Lietuva įsipareigojo nustatyti, apsaugoti, išsaugoti, pristatyti ir perduoti ateities kartoms savo teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą bei šiuo tikslu bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. Nuo to laiko į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukti 5 Lietuvos kultūros ir gamtos objektai, tačiau jų apsaugos ir valdymo sistema vis dar nėra sukurta, o tai kelia grėsmę visos žmonijos paveldo dalimi pripažintų objektų išsaugojimui. 2022 m. gruodžio mėn. Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipė dėmesį į šių konvencijos nuostatų įgyvendinimo svarbą: kurti ar plėtoti nacionalinius ar regioninius paveldo apsaugos, išsaugojimo ir pristatymo mokymams skirtus centrus, skatinti nacionalinių viešųjų ar privačių fondų ar asociacijų steigimą, plačiai informuoti visuomenę apie šiam paveldui gresiančius pavojus ir veiksmus, kurių imamasi pagal šią konvenciją. Vertinimo metu analizuosime, ar esamas teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas UNESCO pasaulinio paveldo vietovių tinkamam valdymui ir apsaugai, ar naudojamasi kitų šalių gerąja praktika, ar yra prielaidos sklandžiam suinteresuotų šalių ir partnerių bendradarbiavimui.

Atsakingas Veiklos audito 4-asis departamentas

Kita veikla

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2024 m. kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Nepradėtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2024 m. rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Atsakingas Planavimo ir poveikio departamentas

Nepradėtas

Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų 2023-2024 m. atliktų auditų išorinė peržiūra

Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Atsakingas Inovacijų ir metodologijos departamentas