Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Rodyti viską

Veiklos auditai

Aplinkos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Gamtinės aplinkos būklės vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant užtikrinti, kad gamtinės aplinkos kokybė gerėtų, būtų saugoma sveika ir švari aplinka visuomenei, mažėtų gamtos vertybių praradimo pavojus ir laiku būtų imtasi priemonių klimato kaitai mažinti, būtinas nuolatinis ir sistemingas gamtinės aplinkos būklės stebėjimas ir vertinimas. Sukurta gamtinės aplinkos stebėjimo sistema neužtikrina, kad keičiantis aplinkybėms (miestų ir pramonės plėtra, naujos infrastruktūros sukūrimas ir kt.) šios aplinkos stebėjimo vietos būtų periodiškai peržiūrimos. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes ir ūkio subjektus stebėti gamtinės aplinkos kokybę, tačiau tai daro tik nedaugelis savivaldybių, o ūkio subjektai ne visada suinteresuoti pateikti informaciją apie realią gamtinės aplinkos būklę. Be to, nėra sistemingai analizuojami ir apibendrinami visi (oro, vandens, dirvožemio ir kt.) stebėsenos duomenys. Audito metu bus analizuojama, ar turimi patikimi gamtinės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenys, pagal kuriuos parenkamos efektyvios priemonės gamtinės aplinkos sričių problemoms spręsti, ar priimami tinkami sprendimai, kurie užtikrintų, kad būtų sumažinta išmetamų teršalų įtaka gamtinei aplinkai ir klimato kaitai. Analizuosime, kokią įtaką COVID-19 padarė klimato kaitos tikslams ir numatytoms priemonėms klimato kaitai mažinti.

Šiuo metu vykdomas

Lietuvos miškų išteklių naudojimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėtų būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc. Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra. Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas, tvarkant miškus išlaikoma medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyra, užtikrinama miško naudojimo kontrolė. Vertinsime, kaip keitėsi medienos pardavimo apimtys ir kaina COVID-19 pandemijos metu.

Informacinių išteklių valdymas

Nepradėtas

Kibernetinio saugumo užtikrinimas Lietuvoje

Perkeliant vis daugiau veiklų į elektroninę erdvę, kyla ir kibernetinių grėsmių lygis. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, 2019 m. kibernetinių incidentų skaičius padidėjo beveik 2 kartus: 2019 m. buvo užregistruotas 3241 incidentas, 2018 m. – 1701, o apdorojamų įvykių padaugėjo nuo 50 tūkst. 2018 m. iki 300 tūkst. 2019 m. Kibernetinių atakų taikiniai buvo daugiausia kritinės infrastruktūros objektai. Lietuva pastaruoju metu įgyvendina priemones, skirtas kibernetiniam saugumui ir atsparumui kibernetinėms grėsmėms stiprinti: parengta Kibernetinio saugumo strategija ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, baigtas valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidavimas, sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumai, bendrai valdomi kibernetiniai incidentai, plėtojamas Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas, sujungsiantis svarbiausias valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas. NKSC duomenimis, 2019 m. ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdytojai įgyvendino 80 proc., o valstybės informacinių išteklių valdytojai – apie 20 proc. organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų. Nuo 2019 m. NKSC pradėti faktiniai kibernetinio saugumo būklės patikrinimai parodė, kad subjektų deklaruojamas kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas yra formalus ir kad jie de facto įgyvendinami ne visa apimtimi. Audito metu vertinsime kibernetinio saugumo incidentų ir rizikų valdymą nacionaliniu lygiu. Audito rezultatai prisidės prie didesnio Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo kibernetinėms grėsmėms ir sudarys sąlygas didinti nacionalinio saugumo užtikrinimo kibernetinėje erdvėje brandą.

Bus baigtas per 3 mėn.

Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas

Registrų centras yra didžiausias valstybės informacinių išteklių tvarkytojas: šiuo metu tvarko 31 registrą, iš jų 12 yra ypatingos svarbos. Apie 80 proc. centro paslaugų suteikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kurių funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo centro teikiamų paslaugų. Registrų centras kuria informacines sistemas ir kasmet investuoja į esamų sistemų palaikymą bei modernizavimą. Jų pagrindu teikia kompleksines paslaugas, tačiau šių paslaugų vartotojai patiria nepatogumų dėl lėto sistemų veikimo ir jų sutrikimų. Patikimi, vientisi ir konfidencialūs duomenys, nenutrūkstamas jų teikimas iš registrų ir informacinių sistemų tampa dar aktualesni ekstremaliomis sąlygomis, todėl svarbu užtikrinti efektyvų jų tvarkymą. Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių pagrindu 2019 m. iš viso suteikta apie 125 mln. vnt. paslaugų, joms taikoma daugiau kaip 300 skirtingų atlyginimo dydžių, todėl svarbu užtikrinti skaidrų, pagrįstą atlyginimą už šių paslaugų teikimą, neapribojant svarbių paslaugų prieinamumo. Audito metu vertinsime, ar Registrų centro informacinių išteklių tvarkymas prisideda prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, ar turimi IT ištekliai panaudojami efektyviai, ar tinkamai nustatomos ir valdomos su IT susijusios rizikos, ar taikoma skaidri, pagrįsta ir objektyvi tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pagrindu teikiamų paslaugų kainodara. Audito rezultatai prisidės prie aukštesnio Registrų centro tvarkomų informacinių išteklių valdymo gebos lygio, pagerės informacinių išteklių pagrindu teikiamų paslaugų kokybė, bus užtikrinti objektyvūs ir pagrįsti atlyginimo už visas teikiamas viešąsias paslaugas dydžiai.

Kūno kultūra ir sportas

Baigtas

Aukšto meistriškumo sporto valdymas

Sporto plėtros dokumentuose užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami. Per pastaruosius 5 metus sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, sumažėjo 3 kartus, o tarptautinėse varžybose iškovotų medalių per metus sumažėjo 7 kartus (2019 m. iškovoti 2 medaliai). Sporto valdymo sritis vis dar stokoja patikimų duomenų, suteikiančių galimybes stebėti valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Aukšto meistriškumo sporto veikla nėra pakankamai koordinuojama, o sporto šakų federacijų finansavimas orientuotas į ilgalaikių tikslų siekimą, sporto šakų plėtrą, gero valdymo principų diegimą ir sportininkų pamainos rengimą. Valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už veiklos rezultatą kontrolės mechanizmas nepakankamas. Valstybės mastu nėra vertinamas infrastruktūros prieinamumas ir galimybės sportininkams treniruotis ir rengtis varžyboms, sporto infrastruktūros plėtra vykdoma neturint aiškios strategijos, kad sporto objektai būtų ekonomiškai naudingi, maksimaliai panaudojami, atviri, universalūs. Iki šiol nesukurta nuosekli sportininkų rengimo ir perspektyvių jaunų sportininkų ugdymo bei šiuolaikinio aukšto meistriškumo sporto reikalavimus atitinkanti trenerių kompetencijų kėlimo sistema. Dėl COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos buvo nukeltos olimpinės žaidynės, sporto čempionatai ir varžybos, apribotos sportininkų treniruotės. Todėl gali būti neužtikrintas tinkamas aukšto meistriškumo sporto programų lėšų panaudojimas ir sportininkų pasirengimas čempionatams. Audito metu vertinsime, ar sukurtos sąlygos sportininkams siekti aukštų rezultatų ir rengti jų pamainą, ar tinkamai formuojama aukšto meistriškumo sporto politika, infrastruktūros plėtra, ar ugdomi jauni perspektyvūs sportininkai, kaip finansuojamos sporto federacijos.

Socialinė apsauga ir darbas

Išbrauktas

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Įvertinę audito metu surinktą informaciją ir atliktas audito procedūras, rezultatus pateiksime vertinimo ataskaitoje. Paskelbus karantiną gydymo ir globos įstaigų, socialinių paslaugų teikimo centrų veiklos prioritetai buvo nukreipti į pandemijos valdymą, todėl nebuvo galimybės planuota apimtimi atlikti audito procedūras. Siekiant racionaliai naudoti Valstybės kontrolės žmogiškuosius ir finansinius išteklius, audito metu surinkti įrodymai, atliktos apklausos ir atvejo tyrimai bus pateikti „Slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms“ vertinimo ataskaitoje.

Šiuo metu vykdomas

Užimtumo tarnybos veikla Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Šalyje pastaraisiais metais augant ekonomikai nebuvo išspręstos esminės užimtumo problemos: dideli teritorinio nedarbo skirtumai (5 kartus skiriasi tarp savivaldybių), struktūrinis nedarbas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius, kvalifikuotos – trūkumas (trečdalis registruotų bedarbių neturi kvalifikacijos). Pandemijos metu išaugo nedarbas ir jo padidėjimas vienas didžiausių ES: COVID-19 laikotarpiu registruotas nedarbas išaugo 2 kartus – iki 15 proc., Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per 2020 m. 9 mėn. išaugo nuo 6,3 iki 9,6 proc. (ES vidurkis – 7,5 proc.). Užimtumo tarnybos veikla ypač svarbi mažinant pandemijos padarinius darbo rinkai, skatinant jos atsigavimą ir mažinant nedarbą, todėl, padidėjus darbo ieškančių asmenų srautui, pasikeitus darbo rinkos poreikiams, reikia greitai ir sklandžiai organizuoti tarnybos veiklą naujomis sąlygomis. 2018 m. įvykus pertvarkai, Užimtumo tarnyba siekia efektyvaus įstaigos valdymo ir aukštos teikiamų darbo rinkos paslaugų kokybės. Tačiau užimtumo rėmimo priemonių poveikis, mažinant nedarbą, per paskutinius 3 metus ne didėjo, o sumažėjo 0,4 proc., vykdomos priemonės netenkina darbo rinkos ir asmens poreikių. Siekdama didinti darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybes, tarnyba įgyvendina ES projektus, tačiau neatliekama projektų analizė, nenaudingos projekto veiklos ne keičiamos į efektyvesnes, o tęsiamos. Dėl COVID-19 sukeltos krizės tarnybai atsirado papildomų funkcijų, padidėjo darbo krūvis, todėl, neperskirsčius funkcijų, sumažėjo darbo rinkos paslaugų ir priemonių prieinamumas. Vertinsime, ar tarnyba veiklos organizavimą, darbo procesus orientuoja į paslaugų prieinamumo ir kokybės, užimtumo priemonių efektyvumo didinimą, besikeičiančius darbo rinkos poreikius, į greitą ir tvarų įdarbinimą remiantis darbo rinkos analize, pažangių, lanksčių, veiksmingų metodų diegimą prisitaikant prie naujos, pandemijos krizės paveiktos darbo rinkos situacijos. Vertinsime, ar tarnyba užtikrino darbdaviams subsidijų mokėjimą prastovų laikotarpiu ir po prastovų, kaip nustatyta Užimtumo įstatyme, taikomų priemonių darbo vietoms išlaikyti taiklumą ir rezultatyvumą. Pažymėdama užimtumo tarnybų ypatingą svarbą šalyse, EBPO parengė gaires (2020-04-28) dėl jų veiklos krypčių įveikiant COVID-19 sukeltą krizę. Todėl vertinsime, ar Užimtumo tarnybos veiklos kryptys atitinka nustatytas šiose gairėse.

Nepradėtas

Vaiko teisių apsauga ir globa Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje vaikų gerovė atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių: UNICEF 2020 m. įvertinus vaikų psichinę ir fizinę sveikatą, akademinius ir bendravimo įgūdžius, Lietuva užima 33 vietą tarp 38 šalių; blogiausias psichikos būklės ir paauglių savižudybių skaičiaus rodiklis – 36 vieta, pagal vaikų įgūdžius – 33. 2018-07-01 startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai stebimi teigiami pokyčiai, mažėjo nukentėjusių vaikų skaičius, tačiau 2019–2020 m. buvo atvejų, pasibaigusių vaikų mirtimi. Neužtikrinama vaiko ir šeimos poreikius atitinkanti, laiku teikiama prevencinė pagalba ir kompleksinės paslaugos problemų turinčioms šeimoms. Nuo 2020-01-01 atsisakyta grėsmės lygių nustatymo ir pereita prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo, o vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų tik kraštutiniais atvejais, pritaikius pagalbos šeimai priemones, tačiau rizika išlieka dėl nepakankamos darbuotojų kompetencijos ir metodinės pagalbos atpažinti smurtą šeimoje, gebėti įvertinti vaiko situaciją ir suteikti tinkamą pagalbą. Įgyvendinant perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje priemones, institucijose globojamų vaikų skaičius mažėja (2018 m. – 2 534, 2019 m. – 2 204 vaikai), tačiau čia jų dalis iki planuotų 20 proc. nesumažėjo. Išlieka globėjų ir pagalbos jiems trūkumas, globėjų šeimos tinkamumo vertinimo problemos. Vaikus globojančių šeimų ir šeimynų nedaugėja (per 5 m. jų sumažėjo 9 proc., 6 savivaldybės iki šiol neturi budinčių globotojų). Neskatinama atsirasti įtėvių ir jų nedaugėja, neužtikrinamas įvaikinimo proceso skaidrumas. Ekstremaliųjų situacijų atveju nepasirengta teikti pagalbą nuotoliniu ar kitais alternatyviais būdais: neužtikrinamas smurtą patiriančių vaikų identifikavimas, riziką patiriančių šeimų vaikams sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu, vaikai negauna visaverčio maitinimo ir kitų būtinų paslaugų, todėl didėja jų socialinė atskirtis. Vertinsime, ar, įvykdžius pokyčius vaiko teisių apsaugos srityje ir institucinės vaikų globos pertvarką, sistema užtikrina saugią aplinką kiekvienam vaikui augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje; ar imtasi taiklių priemonių apsaugoti vaikus nuo prievartos ir nepriežiūros dėl COVID-19 susidariusiomis ekstremaliomis sąlygomis; ar kompleksinės pagalbos paslaugos yra prieinamos ir padeda šeimoms įveikti krizines situacijas ir sunkumus, siekiant tinkamai rūpintis savo vaikais.

Sveikatos apsauga

Šiuo metu vykdomas

Sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimas esant ekstremaliosioms situacijoms Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Vienas svarbiausių tvarios sveikatos priežiūros bruožų – gebėjimas tinkamai ir laiku reaguoti į visuomenei kylančias grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas ir nepertraukiamai teikti visas reikalingas sveikatos paslaugas. Šalies sveikatos priežiūros sistema didelio masto epidemiologinei krizei nebuvo pasiruošusi. Nei gydymo įstaigose, nei valstybiniame rezerve nebuvo sukaupta pakankamai asmens apsaugos priemonių atsargų. Nuo pandemijos pradžios praėjus beveik metams, bendro gydymo įstaigų aprūpinimo ar atitinkamų priemonių rezervų formavimo klausimai vis dar aktualūs. Nepakankamas epidemiologinių priemonių (režimo) taikymas lemia vis pasikartojančius infekcijos protrūkius gydymo įstaigose. Komunikacinės gydymo įstaigų problemos (per menki pajėgumai aptarnauti pacientus telefonu, pasikartojantys informacinių sistemų veiklos trikdžiai), sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas blogina paslaugų prieinamumą, o nuotolinės paslaugos neužtikrina kokybės. Todėl jau stebimas net tik gyventojų sveikatos rodiklių pablogėjimas, sergamumo lėtinėmis ligomis didėjimas, bet ir mirčių gausėjimas dėl kitų nei COVID-19 viruso sukeltų pasekmių. Audito metu analizuosime, kodėl sistema neužtikrina tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nepertraukiamo ir saugaus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, sergantiems kitomis nei COVID-19 ligomis. Auditas padės atsakyti į klausimą, ko trūksta ir kas turėtų būti padaryta, kad, esant ekstremaliajai situacijai (šalyje, regione, savivaldybėje), sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nesutriktų ir atlieptų kylančius iššūkius.

Švietimas

Baigtas

Studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Studijų programų kokybė tobulintina: daugiau nei 1/4 studijų krypčių laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis (325 studijų programos 2018 m.). Nustatyti esminiai studijų kokybės skirtumai tarp kolegijų. Tarptautinis aukštojo mokslo konkurencingumas skatinamas nepakankamai: studentai nemotyvuojami įgyti patirties užsienyje, nors tokia patirtis padidina galimybes įsidarbinti. Tik 9,4 proc. studentų buvo išvykę dalinių studijų į užsienį, o 70 proc. studentų nesinaudojo ir neplanuoja naudotis mainų galimybėmis. Tik 6–7 proc. dėstytojų tobulino kvalifikaciją užsienyje. Nepakankama mokslinių tyrimų kokybė neigiamai veikia studijų kokybę, tačiau dėstymo krūvis neleidžia skirti pakankamai dėmesio mokslinei veiklai. Neskiriant pakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kokybei ir žinomumui, nepritraukiami aukšto lygio tyrėjai ir dėstytojai iš užsienio. Pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuva rikiuojasi 26 vietoje tarp ES šalių. Paskelbus karantiną, aukštosioms mokykloms reikėjo persiorientuoti į nuotolines studijas. Vertinsime, ar valstybinės aukštosios mokyklos užtikrina studijų kokybę, kaip sekėsi užtikrinti, kad dėstymo kokybė nenukentėtų paskelbus karantinus dėl COVID-19 pandemijos.

Teisingumas

Išbrauktas

Notarų taikomi įkainiai

Sprendimas netęsti audito buvo priimtas Teisingumo ministerijai užtikrinus skirti deramą dėmesį 2021 m. vasario 10 d. Valstybės kontrolės atlikto audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ rekomendacijų įgyvendinimui, pagrįstų notaro atlyginimo įkainių nustatymui bei praktinio įkainių taikymo analizei. Tolesnę proceso eigą Valstybės kontrolė stebės strateginio tyrimo ir rekomendacijų įgyvendinimo metu.

Transportas ir komunikacijos

Nepradėtas

Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas

Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto centras Lietuvoje, per metus galintis perkrauti iki 65 milijonų tonų įvairių krovinių. Uoste sukuriama per 58 tūkst. indukuotų darbo vietų ir 6,13 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, tiesiogiai su jo veikla yra susiję per 800 įmonių. Siekiant maksimalios naudos miestui ir valstybei, uosto infrastruktūra turėtų būti naudojama racionaliai ir efektyviai, užtikrinama tvari jos plėtra ir priežiūra. Viena pagrindinių infrastruktūros plėtros problemų – laisvų teritorijų uosto veiklai plėsti trūkumas ir efektyvus rezervinių teritorijų panaudojimas. Vis dar neapsispręsta dėl uosto plėtros ateityje. Be to, ne visada užtikrinama nuolatinė jo aplinkos taršos stebėsena. Audito metu vertinsime, ar efektyviai panaudojama VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė, infrastruktūra ir rezervinės teritorijos, reikalingos uosto veiklos plėtrai, ar užtikrinama nuolatinė ir ilgalaikė uosto aplinkos taršos stebėsena.

Valstybės turto ir finansų valdymas

Nepradėtas

Oficialiosios statistikos tvarkymas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio. Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus.

Išbrauktas

Tarptautinės finansinės paramos valdymas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Išbraukti auditą iš Valstybės kontrolės 2021 m. metinio veiklos plano nuspręsta, nes tęsti jį šiuo metu netikslinga. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad yra vykdoma strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, kuri turės įtakos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimui ir valdymui, neparengti ir nesuderinti naujojo 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio reglamentai, atitinkamai nesuderintos Lietuvos su Europos Komisijos 2021–2027 m. laikotarpio programos. Valstybės kontrolė Finansų ministeriją informavo apie išankstinio tyrimo metu nustatytus trūkumus dėl informacijos apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos šaltinių valdymo, kurie, mūsų nuomone, riboja galimybes viešojo ir privataus sektorių subjektams efektyviau pasinaudoti įvairesniais finansavimo šaltiniais vykdant Lietuvai svarbius projektus. Valstybės kontrolė stebės vykstančius pokyčius ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimo, administravimo srityse ir, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, bus vertinamas tikslingumas atlikti auditą.

Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė

Baigtas

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvos valstybė 2019 m. pabaigoje įgyvendino savininkės teises ir pareigas 50-yje valstybės valdomų įmonių, kurios turi 43 patronuojamąsias įmones, savininkės (dalininkės) teises ir pareigas 158-iose viešosiose įstaigose, o savivaldybės – 247-iose įmonėse ir 510 viešųjų įstaigų. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių mokami dividendai bei pelno įmokos yra reikšmingas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Siekiant gerinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdyseną ir didinti jų veiklos efektyvumą, periodiškai peržiūrimas teisinis reguliavimas. Vis dar trūksta bendro praktikos taikymo nustatant aiškius valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje tikslus, didinant veiklos skaidrumą, planuojant ir vykdant jų veiklos priežiūrą, atskiriant įmonių komercines ir nekomercines funkcijas. Todėl neužtikrinama valstybės ir savivaldybės įmonių bei viešųjų įstaigų optimalus portfelis, veiklos skaidrumas ir maksimali grąža. Audito metu vertinsime valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonių ir įstaigų veikloje tikslingumą, joms keliamus tikslus ir jų įgyvendinimo kontrolę, veiklos koordinavimą ir skaidrumą, valdymo organų veiklą, finansinius rodiklius, vykdomus viešuosius pirkimus. Vertinsime valstybės įmonių patronuojamųjų įmonių ir jų paskesnių eilių patronuojamųjų įmonių valdyseną. Dėl COVID-19 įvestas karantinas turėjo neigiamos įtakos šalies ekonomikai, todėl audito metu papildomai vertinsime, kaip buvo spendžiamos kilusios problemos, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų finansinį stabilumą.

Vidaus reikalai

Šiuo metu vykdomas

Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei bei turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Baigtas

Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos. 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, dėl to operatyviau reaguojama į įvykius, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės. Statistika rodo, kad, nors užregistruotų nusikalstamų veikų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius Lietuvoje mažėja nuo 2 257 veiklų 100 tūkst. gyventojų (2017 m.) iki 1 841 (2019 m.), tačiau kasmet didėja nusikalstamų veikų, padarytų pakartotinai nusikaltusių asmenų, skaičius (2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 7,3 proc., 2019 – 8,9 proc.). Policija ištiria vidutiniškai apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, tačiau vagysčių (26,3 proc.) ar sukčiavimų (45,2 proc.) ištiriama mažai. Pareigūnai savo veikloje susiduria su rizika sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu užtikrinti, kad jie būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. Nagrinėsime, kaip buvo organizuojamas reagavimo į gautus pranešimus procesas, užtikrinant tvarką ir visuomenės saugumą COVID-19 viruso sukeltos pandemijos metu.

Baigtas

Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius

Valstybės biudžeto išlaidos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklai vykdyti didėja: 2019 m., palyginti su 2017 m., išlaidos padidėjo 15 proc. – iki 107 mln. Eur. Per tą patį laikotarpį gaisrų padaugėjo 23 proc. Ne visada užtikrinama tinkama pajėgų parengtis atlikti gaisrų gesinimo, žmonių ir turto gelbėjimo veiksmus gaisro metu. Išlieka palyginti dideli gaisrų padaryti nuostoliai. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 2,6 karto daugiau gaisruose žuvusių asmenų negu vidutiniškai pasaulyje. Daugėjant gaisrų atvirose teritorijose, 2,5 karto padidėjo jų išdegintas plotas. Audito metu vertinsime, ar pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis garantuoja efektyvų šių funkcijų vykdymą. Planuojame pateikti rekomendacijas, padėsiančias efektyviau organizuoti priešgaisrinę saugą.

Viešasis valdymas

Nepradėtas

Buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas

Siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, Vyriausybei atskaitingose institucijose 2018 m. pradėtas šių funkcijų centralizavimas ir numatytas siekis, kad joms reikalingos lėšos 2020 m. sumažėtų 20 proc. (2017 m. panaudota 44 mln. Eur.). Funkcijas atlikti centralizuotai pavesta Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui: 2020 m. centralizuotai atliekamos 127 institucijų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 216 institucijų personalo administravimo funkcijos. Planuojama šį procesą baigti 2022 m.: centralizuotai būtų atliekamos 353 įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir 328 įstaigų personalo administravimo funkcijos. Audito metu vertinsime, ar buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimas sudarė sąlygas efektyviai atlikti šias funkcijas ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Auditas padės užtikrinti, kad būtų taikomi efektyvesni centralizuotų funkcijų atlikimo būdai, sumažėtų Vyriausybei atskaitingų institucijų administracinė našta ir padidėtų jų pasitenkinimas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro veikla.

Еnergetika

Baigtas

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą numatoma baigti 2038 m., prognozuojama darbų kaina – 3 377 mln. Eur, iš jų 1 727 mln. Eur jau yra skyrusi ES ir VĮ Ignalinos atominė elektrinė. Galutinis eksploatavimo nutraukimo lėšų poreikis – 1 650 mln. Eur, o 2021–2027 m. ES finansiniu laikotarpiu Lietuva prašo skirti 780 mln. Eur. Audito metu planuojama įvertinti, ar elektrinės uždarymo procesas yra sklandus, trunka ne ilgiau, nei planuota, gal reikalauja didesnio, nei numatyta, finansavimo. Dėl COVID-19 sukeltų ekonominių pasekmių numatoma spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms, todėl gali augti valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, kad planuojamas lėšų, reikalingų Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, poreikis ateityje didėja, vertinsime, ar imamasi pakankamų priemonių užtikrinti, kad kuo didesnė numatytų veiklų dalis būtų atliekama nustatytais terminais, siekiant išvengti didesnės finansinės naštos ateityje. Audito metu taip pat bus įvertintos priemonės, kuriomis šalinami Europos Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai. Auditas padės užtikrinti sklandesnį ir efektyvesnį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti projektą pagal numatytus grafikus.

Finansiniai (teisėtumo) auditai

Valstybės turto ir finansų valdymas

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Garantinis fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Garantinis fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų darbuotojams, nutraukusiems su jais darbo santykius, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius, kai įmonė ar fizinis asmuo jiems yra įsiskolinęs. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. fondo ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, o fondo lėšomis buvo įgyvendinamos priemonės, kuriomis buvo siekiama padėti ir išsaugoti gyventojų pajamas: mokamos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo ir mokėjimo teisėtumas.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. fondo ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių ir, nors valstybėje paskelbta ekstremalioji padėtis ir karantinas pats savaime nebuvo priežastis, dėl kurios darbdaviai galėjo atleisti darbuotojus, tačiau su dalimi jų darbo sutartys galbūt buvo nutrauktos ir tai galėjo lemti didesnį išmokų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo poreikį. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo teisėtumas.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Kasmet teikdami Seimui išvadą dėl tų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, atliekame šio rinkinio ir valstybės skolos duomenų teisingumo ir valstybės skolos valdymo vertinimą. 2020-ieji yra išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl naudojami valstybės rezervai, padidintos skolinimosi ir garantijų teikimo apimtys. Audito metu bus vertinamas skolinimosi valstybės vardu teisėtumas, ar teikiant valstybės garantijas laikytasi Seimo nustatytų limitų, kokia apimtimi panaudoti sukaupti rezervai.

Baigtas

2020 m. Pensijų anuiteto fondas

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui. Pensijų anuitetų mokėtojas nuo 2020 m. liepos mėn. yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir fondo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą rengia Valstybės kontrolė. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2020 m. ataskaitų rinkinio, atliksime jo teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 6 skyrių (Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų) ir 6 jų administruojamų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. Į šį fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, kurias moka apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstatymu pavestoms funkcijoms atlikti, ir kt. Šiomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kompensuojama už įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuoma, apmokamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo ir centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos ir kt. Planuota, kad šio fondo įplaukos 2020 m. sudarys 2,30 mlrd. Eur, išlaidos – 2,30 mlrd. Eur (iš jų 0,2 mlrd. Eur – rezervui sudaryti), tačiau metai išskirtiniai, daug iššūkių dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl, įgyvendinant su šiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus, fondui tenka naudoti ir sukauptus rezervus: priimti sprendimai karantino metu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo išlaidas kompensuoti fondo rezervo pagrindinės dalies lėšomis. Audito metu bus vertinamas fondo lėšų, įskaitant ir jo rezervą, naudojimo teisėtumas.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Rezervinis (stabilizavimo) fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Planuota, kad šio fondo lėšų likutis 2020 m. sudarys 444,8 mln. Eur. Šie metai išskirtiniai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių, todėl buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažino fondo įplaukas. 2020 m. valstybinio audito metu analizuosime fondo plano vykdymo ar nevykdymo priežastis ir vertinsime fondo lėšų panaudojimą, atsižvelgdami į numatytų priemonių COVID-19 viruso sukeltoms pasekmėms valdyti įtaką.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadas dėl valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą.

Bus baigtas per 3 mėn.

2020 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. 2020 m. reorganizavus 2 teritorinius skyrius, fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 11 skyrių ir 11 jų fondų (iki tol buvo 13) pateiktų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Į šį fondą surenkamos draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų savanoriškai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir teisės aktų nustatyta tvarka jos skiriamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, dalinio darbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokoms. 2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių. Fondo valdyba turėjo užtikrinti labai išaugusių laikino nedarbingumo išmokų mokėjimą, vienkartinių išmokų pensininkams ir ūkininkams mokėjimą, taip pat įgyvendinti verslo likvidumui išsaugoti skirtas priemones: atidėti įmokų mokėjimą neigiamą poveikį patyrusiems draudėjams, netaikyti priverstinio poveikio priemonių dėl nesumokėtų įmokų. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo, mokėjimo ir kitų priemonių vykdymo teisėtumas.

Baigtas

2020 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“

Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01. Kiekvienais metais Seimas kompensacijai išmokėti valstybės biudžete patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka disponuoti kompensacijomis paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Nepradėtas

2021 m. Garantinis fondas

Garantinis fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos Garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų darbuotojams, nutraukusiems su jais darbo santykius, ir darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius, kai įmonė ar fizinis asmuo jiems yra įsiskolinęs. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą ir vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Nepradėtas

2021 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas

Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Nepradėtas

2021 m. nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės skola Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų valstybės išteklių fondų ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai, teikiami kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Valstybės skolą sudaro prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. Kasmet teikdami Seimui išvadą dėl tų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, atliekame šio rinkinio ir valstybės skolos duomenų teisingumo ir valstybės skolos valdymo vertinimą.

Nepradėtas

2021 m. Pensijų anuiteto fondas

Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensijos išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka pensijų anuitetų mokėtojui, o tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir audito išvadą rengia Valstybės kontrolė. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. ataskaitų rinkinio, atliksime jo teisingumo vertinimą, taip pat vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Nepradėtas

2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Į šį fondą surenkamos sveikatos draudimo įmokos, kurias moka apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos įstatymu pavestoms funkcijoms atlikti, ir kt. Šiomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kompensuojama už įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuoma, apmokamos medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo ir centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos ir kt. Šio fondo audituojami konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš 6 skyrių (Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų) ir 6 jų administruojamų fondų ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą ir vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Nepradėtas

2021 m. Rezervinis (stabilizavimo) fondas

Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. 2021 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. 2020 m. pabaigoje priimti teisės aktai, nurodantys lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti kaupti Rezerviniame (stabilizavimo) fonde, į kurį bus pervedamos lėšos, gautos pardavus Ignalinos atominės elektrinės turtą. 2021 m. valstybinio audito metu vertinsime šių pokyčių įtaką Rezervinio (stabilizavimo) fondui, analizuosime fondo plano vykdymo ar nevykdymo priežastis.

Nepradėtas

2021 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys

Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2021 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo ir valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimą. Planuojama 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas, ir tam skiriami valstybės biudžeto asignavimai, todėl, remdamiesi rizikų vertinimu, pasirinksime išlaidų grupes ir (ar) įstaigas, kuriose ir vertinsime lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą.

Nepradėtas

2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas

Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą ir vertinsime, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.

Nepradėtas

2021 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“

Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01. Kiekvienais metais Seimas kompensacijai išmokėti valstybės biudžete patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Baigtas

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimo teisėtumas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 6,24 mlrd. Eur. Pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Trečdalis ekonomikos skatinimo plano lėšų skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įgyvendinti šį tikslą ypač svarbu, nes verslas yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas. Sėkminga verslo plėtra lemia didesnį užimtumą, daugiau surinktų mokesčių, socialinę gerovę ir saugumą, sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą. Stebime, kad nuo plano paskelbimo pradžios panaudota tik apie trečdalis tikslui skirtų lėšų, jų naudojimo procesai lėti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes audito metu planuojame vertinti procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktį teisės aktams, atkreipdami dėmesį į tai, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas *

*Atliktų auditų rezultatai viešinami tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 139 str.;

Baigtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Šiuo metu vykdomas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2020 m. liepos 1 d.–2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Nepradėtas

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2021 m. liepos 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos

Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka). Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas). Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas).

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Baigtas

2021 m. birželio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. gruodžio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Baigtas

2021 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. rugsėjo mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Baigtas

Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto vertinimas

Įvertinsime Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir parengsime išvadą dėl jo vertinimo.

Baigtas

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Baigtas

Savivaldybių ex-ante fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Įvertinsime 2020 m. ex-post ir 2021 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme..

Vertinimai

Baigtas

2019–2020 m tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas

INTOSAI XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2019 ir 2020 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą.

Baigtas

2019–2020 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis: 2019–2020 m. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

2020–2021 m. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinė peržiūra

Vertinamas laikotarpis 2020–2021 metai. Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti tarnybų sukurtas audito kokybės kontrolės sistemas, atliktų auditų kokybę ir padėti gerinti šių tarnybų veiklos kokybę.

Nepradėtas

Centralizuoto šilumos tiekimo vertinimas

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji energetikos sektoriaus dalis. Visuose Lietuvos miestuose veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kurios šiluma aprūpina apie 27 tūkst., arba 53 proc. visų Lietuvoje esančių pastatų. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta centralizuotai tiekiamos šilumos plėtra. Siekiama, kad iki 2050 m. šiluma būtų aprūpinama ne mažiau kaip 90 proc. miestuose esančių pastatų. Be to, planuojama, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių pagaminta centralizuotai tiekiama šiluma sudarytų 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. pagamintos šiluminės energijos. Strategijoje numatytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų atnaujinimas, kuris turėtų užtikrinti efektyvų šilumos vartojimą, patikimą tiekimą ir gamybą, leistų diegti modernias ir aplinkai palankias technologijas. Vertinimo metu planuojame nagrinėti, kokių veiksmų imasi atsakingos institucijos, siekdamos įgyvendinti strategijos tikslus. Ar pasirinktos priemonės leis užtikrinti šilumos energijos tiekimą mažiausiais kaštais ir mažins aplinkos taršą. Vertinsime, ar (ir kaip) atnaujinamos šilumos tiekimo sistemos, kaip vykstantys procesai padeda efektyvinti šilumos vartojimą.

Baigtas

COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai mažinimo priemonių vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

2019 m. Lietuvoje buvo 235 tūkst. asmenų, kuriems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, ir tokių asmenų kasmet daugėja. Dominuoja nerimo, santykių šeimoje, vienišumo, priklausomybių ir depresijos temos. Prognozuojama, kad ateityje COVID-19 pandemija ir paskelbtas karantinas bei socialinės ir ekonominės pasekmės reikšmingai padidins šių sutrikimų paplitimą Lietuvoje. Karantinui pasibaigus ar užsitęsus, psichikos sveikatos situacija gali dar labiau blogėti dėl ekonominių pasekmių. Reaguojant į pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes visuomenės psichikos sveikatai, 2020 m. liepos mėn. patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas, kuriam įgyvendinti per 2 metus numatoma skirti 8,3 mln. Eur. Dėl psichologų trūkumo ir kitų specialistų kompetencijos stokos ilgalaikės neigiamos COVID-19 pandemijos pasekmės visuomenės psichikai gali būti nesuvaldytos. Planuojame vertinti, ar imamasi visų numatytų veiksmų, kad padidėtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad būtų teikiamos individualios psichikos sveikatos raštingumo įgūdžių formavimo ir kitos asmeniui reikalingos paslaugos.

Baigtas

Lietuvos pasirengimo įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus vertinimas

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatė 17 darnaus vystymosi tikslų, skirtų visoms pasaulio valstybėms. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais (aplinkos, socialiniu ir ekonominiu), kurie apima skurdo, nelygybės, maisto saugos, švietimo, sveikatos, tvaraus vartojimo ir gamybos, ekonomikos augimo, užimtumo, infrastruktūros, tvaraus gamtinių išteklių valdymo, kovos su klimato kaita ir kitas svarbias sritis. Pagal tarptautinį darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksą 2020 m. Lietuva užima 36 vietą tarp 193 valstybių ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija užima 10, Lenkija – 23, Latvija – 24 vietą). Remdamiesi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) sukurtu modeliu, įvertinsime, ar Lietuvoje yra užtikrintas pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

Nepradėtas

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos įgyvendinimo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Siekiant kurti konkurencingą ekonomiką ir šalies gerovę, svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas, kurios lemia pažangą, kuria naujas darbo vietas, padeda pritraukti privačias šalies ir užsienio investicijas ir prisideda prie šalies ūkio plėtros tvarumo. Lietuva pagal pasaulio ir Europos inovatyvumo rodiklius vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užėmė 20 vietą ES. 2016–2017 m. atlikome tris veiklos auditus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityje (MTEPI). Dalį svarbių šių auditų rekomendacijų vėluojama įgyvendinti. MTEPI sistema vis dar yra suskaidyta, o lėšos nukreipiamos netikslingai ir nėra prieinamos visais įmonės plėtros etapais. Lietuva inovacijų srityje padarė pažangą, tačiau norint sėkmingai pereiti prie žinių ekonomikos, reikia didesnių struktūrinių reformų. Atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas dėl COVID-19, inovatyvių sprendimų ieškojimas ir taikymas tapo dar aktualesnis. Vertinimo metu planuojame nagrinėti vykdomų MTEPI priemonių aktualumą bei esamų problemų MTEPI srityje sprendimo būdus, ar įgyvendintos valstybinių auditorių teiktos rekomendacijos prisideda prie MTEPI sistemos tobulinimo, ir išsiaiškinti, kas trukdo įgyvendinti likusias. Įvertinsime valstybės vykdomas skatinimo priemones, siekiant didinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir komercializaciją.

Nepradėtas

Skurdo mažinimo priemonių taikymo vertinimas Auditas pažymėtas COVID-19 ženklu

Lietuvoje skurdas išlieka aktuali problema: nors per 2019 m. skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,3 proc. punktais, su skurdo rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, didžiausią skurdą patiria asmenys su negalia, vieniši asmenys ar šeimos, kai vaikus augina vienas iš tėvų. Pagal Statistikos departamento pirmąkart atliktas prognozes skurdo rizika ir toliau augs. Skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar tarp didžiausių ES, o COVID-19 krizės poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms didina su skurdu susijusias problemas. Pandemijos metu padaugėjo gyventojų, kuriems reikalinga valstybės pagalba netekus darbo ar sustojus savarankiškai asmens veiklai, išryškėjo socialinių paslaugų trūkumas, o karantino metu kai kurių būtinų paslaugų teikimas, nevyriausybinių organizacijų vykdomi projektai sutriko. 2019–2020 m. atliktų socialinės paramos ir asmenų su negalia socialinės integracijos valstybinių auditų rezultatai atskleidė sisteminius trūkumus: neužtikrinama prieinama, adekvati, įgalinanti socialinė parama skurdžiai gyvenantiems asmenims, neteikiamos reikiamos paslaugos ir kita pagalba pagal individualius poreikius, nedidėja asmenų su negalia integracija į darbo rinką, aplinkos ir informacijos prieinamumas. Įgyvendinus auditų rekomendacijas, savivaldybėse turėtų būti taikomas kompleksinio paramos teikimo modelis, sukurta integrali asmenų su negalia poreikių vertinimo ir pagalbos teikimo sistema, didinamas įsitraukimas į atvirą darbo rinką, aplinkos prieinamumas. Rekomendacijas planuojama įgyvendinti 2022 ir vėlesniais metais, bet savivaldybėms ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pasiūlyta nelaukiant termino skirti paramą, vertinti konkrečią faktinę asmens (šeimos) situaciją ir parinkti tinkamiausias paramos formas, galintiems dirbti teikti tam reikalingas paslaugas, skatinti paslaugų plėtrą, įtraukti daugiau NVO, dalytis gerąja praktika ir pasiteisinusiomis priemonėmis, imtis aktyvių veiksmų surandant asmenis, kurie nesikreipė pagalbos, nors ji būtina. Tačiau iki šiol aktyvių veiksmų nesiimta ir esminių pokyčių nevyksta, nors tai ypač aktualu COVID-19 sukeltos krizės metu. Vertindami skurdo situaciją šalyje, atliksime rodiklių, vykdomų priemonių, skiriamų ir panaudojamų lėšų, paramos gavėjų analizę, vertinsime būtinų paslaugų teikimą pažeidžiamoms grupėms karantino laikotarpiu, analizuosime vykdomas permainas ir pažangą įgyvendinant valstybinių auditų rekomendacijas, analizuosime savivaldybių socialinės paramos efektyvumo rodiklius, kuriuos pirmą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja apskaičiuoti ir vertinti 2021 metais.

Bus baigtas per 3 mėn.

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims

Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą. Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Vertinimo metu nagrinėsime, ar sudarytos prielaidos senyvo amžiaus asmenims gauti slaugos ir socialinės paslaugas, patenkinančias jų individulius poreikius.

Baigtas

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (kovo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.

Bus baigtas per 3 mėn.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (rugsėjo mėn.)

Siekdami didesnio auditų poveikio vertiname, ar auditų rekomendacijos įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui.