Valstybės kontrolierė Seime pristato svarbiausių ataskaitų auditų rezultatus: valstybės finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių

2026-06-18

Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita – reikšmingų neatitikimų nenustatyta, tačiau ją būtina tobulinti.
Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkiniuose ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl to buvo pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Svarbiausios rekomendacijos pateiktos Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, ir Finansų ministerijoms.
Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo.
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. Eur išlaidų buvo netinkamai suklasifikuotos pagal panaudojimo turinį.
Daugiau kaip 1 mlrd. Eur buvo eliminuota kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skola, tačiau šios sumos pagrindimui reikalinga informacija nebuvo pateikta.
Valstybės rezervai per 2025 m. padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur, todėl svarbu kuo greičiau nustatyti aiškius jų kaupimo ir valdymo principus, stiprinančius valstybės finansinį atsparumą.

Iliustracija pranešimui spaudai Valstybės kontrolierė Seime pristato svarbiausių ataskaitų auditų rezultatus: valstybės finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių Šiandien valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatys audito išvadas dėl 2025 m. svarbiausių šalies finansinių ataskaitų. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad valstybė žengia svarbius žingsnius stiprindama atsiskaitymą už veiklos rezultatus, tačiau viešųjų finansų valdyme vis dar išlieka problemų, trukdančių aiškiai matyti, kaip panaudojami valstybės pinigai ir kokie rezultatai pasiekiami.

Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė finansinių auditų išvadas dėl 2025 m. nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių, Valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinių. Dėl Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Tai reiškia, kad rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, susijusių su valstybės turto apskaita, fondo įsipareigojimais dėl socialinių išmokų ir tikruoju gautinų sumų dydžiu.

„Valstybėje pradėjome matuoti, kokį rezultatą sukuriame už išleistus pinigus. Tačiau viešųjų finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų. Todėl auditorių rekomendacijos skirtos ne tik klaidoms ištaisyti, bet ir viešojo sektoriaus valdymui stiprinti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Didžiausią įtaką sąlyginėms auditorių nuomonėms turėjo valstybės turto apskaitos problemos, socialinių išmokų apskaitos ir kontrolės trūkumai bei nepakankama dalies valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kontrolė.

Turto apskaitos problemos išlieka

Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose – 16,94 mlrd. Eur.

Auditoriai negalėjo patvirtinti dalies duomenų apie miško žemę ir medynus (15,8 mlrd. Eur), mineralinius išteklius (634,43 mln. Eur) bei kultūros vertybių (474,91 mln. Eur) teisingumo. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.

Socialinio draudimo fonde – kontrolės spragos

Auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų sąnaudų teisingumo. Nustatyta, kad skiriant ir mokant šias išmokas nevertinamos užsienyje gaunamos darbinės veiklos pajamos, o taikomos kontrolės priemonės ne visuomet leidžia įsitikinti, kad už tą patį vaiką analogiškos išmokos nėra mokamos ir kitose valstybėse tuo pačiu metu. Tai sukuria ir piktnaudžiavimo rizikas. Atsakingos institucijos įsipareigojo įgyvendinti rekomendacijas ir konkrečiais terminais pateikti teisės aktų projektus, kurie užvers teisinio reguliavimo spragas ir apsaugos šalies socialinį biudžetą.

Išlieka reikšmingų biudžeto vykdymo duomenų problemų

Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad 916,8 mln. Eur išlaidų buvo priskirta netinkamoms išlaidų kategorijoms, todėl ne visada aišku, kam iš tikrųjų panaudoti valstybės pinigai. Ši problema kartojasi ne pirmus metus ir, auditorių vertinimu, turi būti sprendžiama iš esmės keičiant biudžeto planavimo ir atsiskaitymo modelį.

Auditoriai taip pat negalėjo patvirtinti 26,5 mln. Eur išlaidų teisingumo. Didžiausią įtaką tam turėjo trūkumai kontroliuojant Lietuvos šaulių sąjungai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Taip pat negalėta įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis apmokėtų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu.

Stiprintina valstybės pinigų panaudojimo kontrolė krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos srityse

Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus. Reikšmingų kontrolės trūkumų nustatyta tiek krašto apsaugos, tiek sveikatos apsaugos srityse.

Krašto apsaugos sistemoje vienas iš pavyzdžių – Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas. Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai skiriamas finansavimas nuosekliai didinamas – nuo 18,73 mln. Eur 2025 m. iki planuojamų 41,6 mln. Eur 2028 m. Tačiau auditoriai nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos šių asignavimų panaudojimo kontrolės. Nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos 2025 m. ataskaitoje dalis išlaidų pagal paskirtį buvo pateikta neteisingai, o patikrinus 32 iš 88 2025 m. gruodį atliktų avansinių mokėjimų, visuose nustatyta trūkumų. Valstybės kontrolė rekomendavo Krašto apsaugos ministerijai nustatyti aiškesnes lėšų planavimo, panaudojimo vertinimo ir atsiskaitymo procedūras bei sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos ir jai skirtų asignavimų kontrolę.

Sveikatos apsaugos srityje auditoriai negalėjo įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis finansuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu. Nustatyta, kad 1,98 mln. Eur 2025 m. asignavimų buvo panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taip pat nustatyta itin brangių pavėžėjimo atvejų – vieno paciento pavėžėjimo kaina siekė 1 355 Eur, o kai kuriais mėnesiais paslaugos administravimo išlaidos sudarė net 80–85 proc. visų pavėžėjimui skirtų lėšų. Kraujo donorystės srityje auditoriai nustatė, kad kraujo ir jo komponentų apskaita iki šiol nesutvarkyta, kraujo komponentų pardavimo kainos nebuvo peržiūrėtos nuo 2009 m., nors sąnaudų kainos per šį laikotarpį reikšmingai keitėsi. Valstybės kontrolė rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą, aiškiai nustatyti atsakomybes ir įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą kainodarą, o kraujo donorystės srityje – reglamentuoti kraujo ir jo komponentų pardavimo procesą ir kainodaros principus.

Pirmą kartą audituota valstybės rezultatų ataskaita

Pirmą kartą kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu buvo audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Ankstesniais metais ši ataskaita Valstybės kontrolei nebuvo pateikiama laiku, todėl auditoriai neturėjo galimybės įvertinti joje pateiktų duomenų ir pateikti išvados Seimui bei visuomenei. Šios atskaitos tikslas – vienoje vietoje parodyti svarbiausius valstybės veiklos rezultatus ir jiems panaudotus finansinius išteklius. Auditoriai nenustatė reikšmingų neatitikimų tarp šios ataskaitos ir biudžeto vykdymo duomenų. Tačiau auditas parodė, kad ataskaitą dar galima ir būtina tobulinti – daliai rodiklių nebuvo pateikta visa informacija, ne visada aiškiai atskleidžiami pasiekti rezultatai ir jų ryšys su panaudotu finansavimu.

Konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neinformatyvūs

Nuo 2024 m. Lietuvoje tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas, apimantis valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų finansus. Auditas parodė, kad dabartiniai biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs – nustatyta išlaidų grupavimo klaidų, avansinių mokėjimų ir kitų neatitikimų, kurie iškreipia valstybės finansinę padėtį. Todėl Finansų ministerijai siūloma svarstyti perėjimą prie kaupimo principu grindžiamo biudžeto modelio, kuris leistų tiksliau parodyti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus ir rizikas bei sumažintų dvigubos atskaitomybės naštą. Valstybės kontrolės vertinimu, tai, kad valstybė vienu metu naudoja dvi skirtingas finansų apskaitos sistemas (pinigų apskaitos, kuri rodo tik pinigų judėjimą, bet neparodo realios situacijos, nes nesimato skolų ar pinigų, kuriuos privalėsime sumokėti ateityje ir kaupimo, kai skaičiuojama vertinant realias pajamas ir visus ateities įsipareigojimus), yra ne tik administracinė našta, bet ir neefektyvus kompetencijų, laiko ir valstybės išteklių naudojimas.

Valstybės skola ir rezervai: dėmesys duomenų pagrįstumui ir ilgalaikiam valdymui

Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atlikus auditą patvirtinta, kad nekonsoliduoti skolos valstybės vardu duomenys reikšmingais atžvilgiais teisingi. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei 1 mlrd. Eur Valstybės duomenų agentūra eliminavo kaip valdžios sektoriaus subjektų vidaus skolą, tačiau šios sumos pagrindimui reikalingos informacijos nepateikė.

Vertinant valstybės finansinį atsparumą, svarbūs ir rezervai. 2025 m. pabaigoje jų bendra suma siekė 6,03 mlrd. Eur ir per metus padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur (24,6 proc.). Didžiausią rezervų dalį sudarė „Sodros“ rezervas – 4,52 mlrd. Eur, o jo padidėjimas – apie 75 proc. bendro rezervų augimo per metus. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupta 791 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve – 723,7 mln. Eur. Nors rezervai nuosekliai auga, iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kokio dydžio rezervai reikalingi skirtingoms valstybės rizikoms amortizuoti. Valstybės kontrolė jau anksčiau rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika. Finansų ministerija informavo rengianti strateginį rezervų valdymo pagrindimą. Tikimasi, kad šis darbas padės sukurti nuoseklią rezervų valdymo sistemą, stiprins valstybės finansinį atsparumą ir leis planuoti finansinį saugumą ilgesnėje nei trejų metų perspektyvoje.

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]