Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


   

Nuotraukoje Valstybės kontrolės pastatas

Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomos ir naudojamos valstybės lėšos ir turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Tai vienintelė institucija Europos Sąjungoje, vienu metu vykdanti trijų institucijų funkcijas: aukščiausiosios audito institucijos (AAI), Europos Sąjungos investicijų audito institucijos ir biudžeto stebėsenos institucijos.

Iliustracijoje Valstybės kontrolės, vykdančios trijų institucijų funkcijas schema: aukščiausiosios audito institucijos, Europos Sąjungos investicijų audito institucijos ir biudžeto stebėsenos institucijos

Valstybės kontrolė siekia šalyje ir tarptautinėje bendruomenėje būti atpažįstama kaip nepriklausoma aukščiausioji audito institucija, vertinama dėl savo profesionalumo ir naudinga skatindama teigiamus pokyčius viešajame sektoriuje.

Valstybės kontrolė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka valstybinį auditą. Valstybinis auditas – tai nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
Valstybės kontrolė atlieka trijų tipų valstybinį auditą: 

  • Finansinį auditą – kai vertina audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareiškia nepriklausomą auditoriaus nuomonę.
     
  • Veiklos auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
     
  • Atitikties auditą – kai vertina audituojamo subjekto veiklos atitiktį teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali pareikšti nepriklausomą auditoriaus nuomonę.

Siekiant audituojamo (-ų) subjekto (-ų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo, valstybinių auditų rezultatų pagrindu formuluojami siūlymai – rekomendacijos audito metu nustatytoms problemoms išspręsti. Valstybinis auditas – svarbus veiksnys skatinant viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą, atskaitingumą ir rezultatyvumą, gerinant piliečių gyvenimą.

Nuo 2013 m. lapkričio 14 d. Seimo nutarimu Valstybės kontrolė įpareigojama atlikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams auditą ir vykdyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos audito institucijos funkcijas.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniam įstatymui ir jį lydintiems įstatymų pakeitimo įstatymams, nuo 2015 m. sausio 1 d. Valstybės kontrolei priskiriama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcija. Vykdydama šią funkciją, Valstybės kontrolė stebi ekonominės ir pinigų sąjungos narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymąsi Lietuvoje ir teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymą bei savo išvadas teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir skelbia viešai.

Valstybės kontrolės įgaliojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme bei kituose teisės aktuose. 
  
Institucijos kokybės vadybos sistema nuo 2015 m. išorės ekspertų yra patvirtinta kaip atitinkanti ISO9001 standarto reikalavimus. 

 
Misija ir vertybės


Valstybės kontrolės misija – padėti mūsų valstybei išmintingai valdyti jos finansus ir turtą. Ją vykdyti padeda profesionalumas, atsakingumas, bendradarbiavimas ir novatoriškumas – pagrindinės vertybės, kuriomis savo veikloje vadovaujasi aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai.

 

Profesionalumas

 

Atsakingumas

 

Bendradarbiavimas

 

Novatoriškumas

 
P
rofesionalumas – pasitelkę gerąją praktiką ir nuolat tobulėdami darbuotojai priima objektyvius sprendimus ir kuria kokybišką rezultatą.

Atsakingumas – darbuotojai dirba sąžiningai, atsako ne tik už savo ir komandos rezultatus, bet ir visą instituciją.

Bendradarbiavimas – darbuotojai, veikdami kartu, puoselėdami pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius su suinteresuotomis šalimis, siekia bendro tikslo.

Novatoriškumas – darbuotojai yra smalsūs ir drąsūs ieškodami, atrasdami, išbandydami ir pritaikydami naujoves savo kasdienėje veikloje.