Biudžeto stebėsena

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar tvirtinant ir vykdant savivaldybių biudžetus buvo laikomasi taisyklių.
 
Vertinimas, kaip savivaldybės laikosi fiskalinės drausmės, atliktas dviem pjūviais: pagal faktinius duomenis įvertinant 2022 m. biudžetus (ex-post) ir analizuojant, kaip suplanuoti 2023 m. biudžetai (ex-ante).
 
Atlikus išankstinį 2023 m. biudžetų vertinimą nustatyta, kad vienos savivaldybės tarybos patvirtintas pirminis 2023 m. biudžetas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pagal finansinių ataskaitų duomenis tokių savivaldybių buvo 15. Vertinimo metu identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, patikslinti informaciją.
 
2023 m. įsigaliojo nauja Konstitucinio įstatymo redakcija, apibrėžianti fiskalinės drausmės taisykles savivaldybėms, kuri suteikia daugiau lankstumo investicijų skatinimui. Siekiant pasinaudoti šiuo lankstumu, būtinas savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.
 
„Mes savo išankstiniu vertinimu taip pat siekiame padėti savivaldybėms identifikuoti rizikas dėl taisyklių nesilaikymo, kad iki metų pabaigos jos galėtų pasikoreguoti savo biudžetus ir užtikrinti taisyklių laikymąsi. Norime atkreipti dėmesį, kad dar pasitaiko klaidų savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose. Savivaldybės teikdamos neteisingą informaciją rizikuoja netekti galimybės investicijas finansuoti skolinantis, nes lankstumo taisyklės taikymas gali būti apribotas, jei remiantis faktiniu vertinimu taisyklių bus nesilaikoma“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
 
Pastaraisiais metais savivaldybių biudžetų balansai būdavo geresni, nei planuota. 2019–2022 m. savivaldybių biudžetų pajamų planai vidutiniškai viršyti apie 19 proc., o išlaidų – apie 11 proc. Toks atsargus savivaldybių pajamų planavimas prisidėjo prie to, kad visos savivaldybės laikėsi fiskalinės drausmės taisyklių 2022-aisiais.
 
Siekiant, kad savivaldybių teikiami duomenys būtų patikimi, o biudžetai sudaromi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių, šiais metais buvo organizuoti mokymai savivaldybių atstovams, kuriuose Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos specialistai pristatė reglamentavimo pokyčius. Be to, Valstybės kontrolės svetainėje skelbiama pagalbinė savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuoklė, kurioje nurodytos ir vertinimui naudojamos finansinės ataskaitos. Taip siekiama padėti savivaldybėms preliminariai įsivertinti savo biudžetų atitiktį taisyklėms. 
  

Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2022–2023 m.
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo 2023 m. programos vertinimą. 2022 m. buvo laikomasi išskirtinių aplinkybių laikotarpiu taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Prie visų taisyklių taikymo tikimasi grįžti 2024 m.
 
Po pandemijos susidariusi ekonominė situacija ir aukšta infliacija lėmė netikėtai gerus viešųjų finansų rezultatus 2022 m., tačiau toks reiškinys gali būti vienkartinis. Infliacija padidina valdžios sektoriaus pajamų lygį, bet vėlesniais metais išlaidos įprastai tampa didesnės. Vidutiniu laikotarpiu išlaidos gali augti dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir galimų politikos formuotojų sprendimų. Atsižvelgiant į pajamų neapibrėžtumą ir spaudimą augti išlaidoms, siekiant laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, ateityje reikės konkrečių priemonių.
 
„Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų užtikrinimo, būtinos didesnės biudžeto pajamos. Šiuo metu Lietuvoje mokestinių pajamų ir BVP santykis yra vienas mažiausių euro zonoje. Mūsų vertinimu, pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai yra reikalingi, tačiau pateikti siūlymai galėtų būti dar ambicingesni ir geriau atliepti tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Reikėtų nepamiršti ir siekio didinti valstybės išlaidų efektyvumą“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Siūlomi pakeitimai gyventojų pajamų mokesčio srityje, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos. Vis dėlto neatliepiamos tarptautinių institucijų rekomendacijos suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios asmuo tampa PVM mokėtoju.

Pateikti biudžetų planavimų pakeitimai, nustatantys, kad politikos formuotojų sprendimai būtų numatomi ne vieneriems, o trejiems metams, vertinami teigiamai. Tai prisidėtų prie tikslesnio ir skaidresnio viešųjų finansų prognozavimo, tačiau išlieka rizika dėl jų įgyvendinimo.

Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkciją, vertinimu, skola 2026 m. gali siekti apie 40 proc. BVP ir, tikėtina, išliks viena mažiausių Europos Sąjungoje. Ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, 2023–2024 m. numatomas nuosaikus jos skatinimas. 
  

Lietuvos stabilumo 2023 m. programos vertinimas
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos kovo 20 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.
 
Geresni, nei tikėtasi rudenį, 2022 m. vidaus vartojimo, tarptautinės prekybos rodikliai ir Kinijos atsivėrimas po COVID-19 pandemijos metu taikytų priemonių prisideda prie palankesnių 2023 m. pasaulio ekonominės raidos perspektyvų. Be to, vienu didžiausių iššūkių laikyta energetikos krizė paveikė ES, taigi ir Lietuvos, ekonomiką mažiau, nei buvo prognozuota rudenį.
 
„Dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, valdžios sektoriaus deficitas yra galimas, tačiau, pakilus palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų valdymas reikalauja didesnio apdairumo. Turėtų būti orientuojamasi į ekonomikos atsparumą didinančias investicijas, o ne į visus gyventojus nukreiptas kompensacijas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu lyginant su kitomis Baltijos šalimis Lietuva skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo potencialo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

2022 m. augusią Lietuvos ekonomiką pasivijo perkamosios galios sumažėjimas ir tai atsiliepė prastesniam, nei tikėtasi, 2022 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatui, kuris per metus sumažėjo 0,4 proc. Neigiamą įtaką realiojo BVP pokyčiui turėjo sumažėjęs grynasis eksportas ir smukusios namų ūkių vartojimo išlaidos. Tokį vartojimo pokytį lėmė tai, kad infliacija aplenkė spartų atlyginimų augimą, kuris augo nepaisant karo Ukrainoje bei energetinės krizės.

Vangesnė, nei tikėtasi, vidaus ir užsienio paklausa ir 2022 m. ketvirtojo ketvirčio ekonominė raida skatina atsargiau vertinti 2023 m. Lietuvos realiojo BVP augimo perspektyvas. Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas 2023 m. sieks 0,5 proc. Ekonomikos plėtrą, tikėtina, palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Taip pat numatoma, kad šiais metais grynasis eksportas BVP augimą veiks neigiamai. Infliacijos tempo mažėjimui įtaką darys gerėjanti situacija energetikos rinkose, aukšta palyginamoji bazė, lėtėjanti ekonomikos plėtra ir įtampos mažėjimas tiekimo grandinėse.  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]