Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Biudžeto stebėsena - logo
Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas (VK FI).

APIE MUS

Piktograma: Apie mus


Piktograma: Meniu

SIEKDAMA UŽTIKRINTI VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ TVARUMĄ IR STABILIĄ ŪKIO PLĖTRĄ, VK FI VYKDO ŠIAS VEIKLAS:

Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas

Vykdydami fiskalinės institucijos funkcijas, teikiame Seimui savo išvadą dėl Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Vertiname ir tvirtiname jį pagal Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą (atnaujintas 2023-09-19).

Lietuvos Respublikos finansų ministerija turi du kartus per metus arba bent kartą per ketvirtį (kai galioja išskirtinės aplinkybės) viešai paskelbti ekonominės raidos scenarijų.

Siekdami patikimesnio ir skaidresnio ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo proceso, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjome skelbti savo makroekonomines prognozes.


  

Fiskalinio skaidrumo skatinimas

Vienas iš nepriklausomų fiskalinių institucijų tikslų - fiskalinio skaidrumo skatinimas. Siekiame informuoti visuomenę apie fiskalinės politikos iššūkius ir naudą. Reguliariai teikiamomis išvadomis ir ataskaitomis siekiame skatinti diskusijas viešųjų finansų klausimais. Stebime biudžeto planų įgyvendinimą ir fiskalinių taisyklių laikymąsi. Vertiname ir tvirtiname makroekonomines prognozes, siekdami, kad biudžeto planavimas būtų grindžiamas labiausiai tikėtinu arba atsargesniu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi.


  

Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Fiskalinės drausmės taisyklės leidžia prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo ir verslo ciklo poveikio mažinimo. Mūsų, kaip fiskalinės institucijos, užduotis įvertinti, ar Lietuvos valdžios sektoriaus biudžetai atitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame įstatyme numatytos trys fiskalinės drausmės taisyklės: perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė, valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė ir valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklė. Atliekame ex-post (faktinius) ir ex-ante (išankstinius) valstybės ir savivaldybių biudžetų vertinimus.


  

Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių

Vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ji parengia pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių ir pateikia jį kontrolės institucijai tvirtinti kartu su atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi. Išskirtinės aplinkybės laikomos nustatytomis ar atšauktomis, kai kontrolės institucija paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas ir pateikia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

Remiantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1466/97, išskirtinės aplinkybės apibrėžiamos kaip „<...> neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonomikos nuosmukiui.“


  

  
Piktograma: Dokumentai


DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMĖS ATLIKDAMI NEPRIKLAUSOMOS FISKALINĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJAS


Piktograma: Rodyklė

Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;

Piktograma: Rodyklė

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas;

Piktograma: Rodyklė

Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas (atnaujintas 2023-09-19);

Piktograma: Rodyklė

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos principai nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms;

Piktograma: Rodyklė

Kiti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai, direktyvos) ir tarptautinių institucijų rekomendacijos.


  
Piktograma: Kalendorius

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI TEIKIAMŲ IŠVADŲ KALENDORIUS



Piktograma: Išvadų teikimas


  
Piktograma: Peržiūra

EBPO PERŽIŪRA


2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. Šių peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus, ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgos pateikiamos ataskaitoje:


  
Piktograma: Bendradarbiavimas

BENDRADARBIAVIMAS


Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė teikia viešųjų finansų ir fiskalinės politikos analizes, aktyviai bendradarbiauja su tarptautine bendruomene, dalijasi patirtimi su kolegomis, kurie didina fiskalinį skaidrumą visame pasaulyje.

Kai kurios šių nepriklausomų fiskalinių institucijų, įskaitant VK FI, dalyvauja EBPO parlamentinių biudžetinių įstaigų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo veikloje. EBPO rengia metinius susitikimus ir skelbia jų darbotvarkes bei dokumentus interneto svetainėje.

VK FI aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIs narėmis ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis, dalyvauja Baltijos–Šiaurės šalių susitikimuose.

VK FI atstovai dalyvauja tarpinstitucinėse darbo grupėse, dalijasi ekspertinėmis įžvalgomis su įvairiomis viešojo sektoriaus institucijomis.

PATARIAMOJI DARBO GRUPĖ

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad Biudžeto stebėsenos departamento teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta patariamoji darbo grupė. 2024 m. kovo 26 d. jos sudėtis atnaujinta.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai EBPO pradėjo antrąjį fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolė veiklos vertinimąBirželio 16–19 d. Valstybės kontrolėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė, kuri pradėjo antrąją fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolės (VK FI) išorės peržiūrą. Lietuvoje nuo 2015 m. fiskalinės institucijos funkcijas atlieka Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamentas, kuris prižiūri kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir užtikrinamas viešųjų finansų tvarumas.
  
EBPO atliekamų nepriklausomų fiskalinių institucijų peržiūrų tikslas – įvertinti veiklos kokybę, atsižvelgiant į joms taikomus EBPO principus ir pateikti rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Pirmą kartą tokia VK FI peržiūra atlikta 2019 m., kuomet EBPO ekspertai pateikė rekomendacijas tolimesniam fiskalinės institucijos stiprinimui. Šiemet išorinio vertinimo metu taip pat planuojama įvertinti, kaip šios rekomendacijos buvo įgyvendintos.
  
Pirmojo vertinimo metu EBPO ekspertai atkreipė dėmesį, kad VK FI priklausomybė valstybės tarnybos sistemai gali kelti riziką jos objektyvumui ir nešališkumui. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, 2020 m. buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymas: Valstybės kontrolė atskirta nuo valstybės tarnybos sistemos, sustiprintas jos finansinis savarankiškumas, įtvirtinta jos veiklos išorinių vertinimų praktika. Tai reikšmingai sustiprino veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo pakeitimas buvo ne tik rimtas ir būtinas postūmis institucijos veiklos kokybei, tačiau užtikrino ir efektyvesnę parlamentinę kontrolę.
  
„Remdamiesi EBPO rekomendacijomis, 2023 m. pradėjome skelbti savo makroekonomines prognozes. Tai prisidėjo prie didesnio Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus vertinimo skaidrumo ir patikimumo. Tačiau tolesnis Fiskalinės institucijos stiprinimas yra būtinas, ypač užtikrinant pakankamus jos finansinius išteklius“, – pažymi Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Peržiūros metu vertinama, ar VK FI veikla atitinka EBPO šalims narėms taikytinus principus: ar užtikrinamas institucijos nepriklausomumas, nešališkumas, skaidrumas ir pakankamas finansavimas, kokie yra komunikavimo su visuomene kanalai, ar jie efektyvūs, ar institucija gauna vertinimams reikiamus duomenis ir informaciją.
  
Vizito metu EBPO ekspertų grupė susitiko su Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko, akademinės bendruomenės ir kitų Lietuvos bei tarptautinių institucijų atstovais.
  
Planuojama VK FI veiklos kokybės išorės peržiūros rezultatus pristatyti šių metų rudenį. Ataskaita ir rekomendacijos veiklos tobulinimui bus skelbiamos viešai.

 
Komentarams:

Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

  • 2024 m. visų savivaldybių biudžetai buvo vykdomi laikantis jiems keliamų reikalavimų.
  • Pagal suplanuotus 2025 m. savivaldybių biudžetus yra rizika, kad 2 savivaldybės nesilaikys joms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių.
  • Jei vertinimas būtų atliktas pagal nepatikslintus duomenis, 5-ių savivaldybių 2025 m. biudžetai būtų laikomi neatitinkančiais fiskalinės drausmės taisyklių.

Iliustracija pranešimui spaudai Siekiant tinkamai finansuoti gynybą ir nemažinti viešųjų paslaugų – papildomos biudžeto pajamos yra būtinosFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) atliko savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą. Jo tikslas – nustatyti, ar 2024 m. vykdant ir 2025 m. tvirtinant savivaldybių biudžetus buvo laikomasi taisyklių. Taip pat vertinimas atskleidžia, kaip apskaičiuojami savivaldybių balansų dydžiai, kuriuos jos gali planuoti nepažeisdamos teisės aktų nustatytų ribų.
  
VK FI nustatė, kad 2024 m. visų savivaldybių biudžetai buvo vykdomi laikantis jiems keliamų reikalavimų. Visos savivaldybės taip pat laikėsi skolos ir garantijų limitų. Kita vertus, išankstiniu vertinimu, dviejų savivaldybių (Anykščių ir Rokiškio r.) tarybų patvirtinti pirminiai 2025 m. biudžetai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
  
„Atlikdami 2025 m. išankstinį vertinimą siekiame padėti savivaldybėms identifikuoti rizikas dėl taisyklių nesilaikymo, kad iki metų pabaigos jos galėtų pasikoreguoti savo biudžetus ir užtikrinti taisyklių laikymąsi. Tikimės, kad savivaldybės, kurių suplanuoti biudžetai neatitinka keliamų reikalavimų, atkreips dėmesį į šį vertinimą“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
VK FI taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesilaikančiųjų skaičius išaugtų iki 5-ių, jei 2025 m. vertinimas būtų atliktas pagal nepatikslintus duomenis. Vertinimo metu identifikavus galimas klaidas savivaldybių pateiktuose dokumentuose, buvo paprašyta peržiūrėti duomenis ir, esant pagrindui, juos patikslinti. Atsižvelgus į tai, 3 iš 5-ių savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo rizika nepasitvirtino.
  
Nuo 2023 m. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams padidintos savivaldybių galimybės skolintis. Pradėtas taikyti lankstumas, kai savivaldybės gali papildomai skolintis Europos Sąjungos ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti ir prie pajamų pridėti sukauptą nepanaudotą pajamų dalį.
  
„Problema dėl netiksliai nurodomos arba nenurodomos nepanaudotos pajamų dalies yra pasikartojanti. Klaidos savivaldybių finansinės atskaitomybės dokumentuose gali paveikti išvadą dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi, todėl savivaldybėms svarbu atkreipti dėmesį į teikiamos informacijos teisingumą. Jei taisyklių nebūtų laikomasi, didesnį skolinimąsi leidžianti lankstumo taisyklė gali nebebūti taikoma“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Kaip savivaldybės laikėsi fiskalinės drausmės taisyklių 2025 metais, bus vertinama 2026 m. birželį.
  
Išvadą dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2024–2025 metais, ex-post ir ex-ante fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi skaičiuokles ir kitus priedus rasite čia:
  
Išvada dėl savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi 2024–2025 m.  


Komentarams:

Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

  • Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas atitinka naujas ES fiskalinės drausmės taisykles.
  • Atsižvelgiant į įprastai priimamus biudžeto sprendimus, VK FI projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2026–2028 m. bus artimas Mastrichto kriterijaus ribai.
  • Siekiant didinti gynybos finansavimą ir nemažinti viešųjų paslaugų kiekio ir kokybės būtini valdžios sektoriaus pajamas didinantys sprendimai.
  • VK FI vertinimu, valdžios sektoriaus skola 2025–2028 m. augs sparčiau, nei pateikta fiskaliniame struktūriniame plane.
  • 2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiko nacionalines fiskalinės drausmės taisykles.

Iliustracija pranešimui spaudai Siekiant tinkamai finansuoti gynybą ir nemažinti viešųjų paslaugų – papildomos biudžeto pajamos yra būtinosFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) atliko Lietuvos 2025–2029 m. vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano (FSP)  fiskalinės dalies vertinimą.
  
Įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms, kiekviena ES valstybė narė privalo parengti 4–7 metų fiskalinį struktūrinį planą. Lietuva šį planą parengė ir pateikė Europos Komisijai. Jame integruojama fiskalinė politika, planuojamos investicijos ir reformos. Pagrindinis šio plano elementas, skirtas fiskalinio tvarumo užtikrinimui, yra įsipareigojimas, susijęs su grynųjų išlaidų* augimo tempu. Šio įsipareigojimo reikės laikytis rengiant būsimus valstybės biudžetus.
  
„Mūsų vertinimu, Lietuvos FSP pateiktas grynųjų išlaidų planas atitinka naujas ES fiskalinės drausmės taisykles. Grynųjų išlaidų planas yra didesnis, nei nurodyta Europos Komisijos gairėse, tačiau yra pagrįstas tinkamomis makroekonominėmis prielaidomis ir leidžia užtikrinti tvarius viešuosius finansus“, – pažymi Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Šiemet VK FI prognozuoja 3 proc. BVP deficitą. 2026–2028 m. iliustruodama viešiesiems finansams kylantį spaudimą, VK FI parengė du scenarijus: pagrindinį ir alternatyvų. Pagrindinis scenarijus įtraukia beveik kasmet priimamus sprendimus, didinančius ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas (viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, papildomas pensijų indeksavimas ir pan.). Remiantis šiuo scenarijumi, minėtu laikotarpiu deficitas būtų artimas 3 proc. BVP, o grynųjų išlaidų augimas viršytų FSP pateiktus įsipareigojimus. FSP pateiktas fiskalinis įsipareigojimas neapima tikėtinos nacionalinės išlygos dėl gynybos taikymo, dėl kurios Lietuva kreipėsi į ES Tarybą. Pagal alternatyvų scenarijų, kuris be pagrindinio scenarijaus prielaidų apima ir gynybos finansavimo didinimą nuo 3 iki 5 proc. BVP bei svarstomų mokestinių siūlymų įtaką, 2026–2028 m. deficitas būtų didesnis nei 4 proc. BVP.
  
„Siekiant didinti gynybos finansavimą ir nemažinti viešųjų paslaugų kiekio ir kokybės, reikia struktūrinių biudžeto pajamas didinančių sprendimų. Siūlomi mokestiniai pakeitimai padidintų biudžeto pajamas ir jų kryptis yra tinkama, tačiau jie atliepia tik dalį tarptautinių institucijų rekomendacijų ir palieka neišspręstų problemų. Išlieka skirtingas pajamų apmokestinimas pagal veiklos rūšis ir nesvarstoma galimybė atsisakyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo, kuris skatina įmones išlikti mažomis. Taip pat svarbu pažymėti, kad planuojami mokesčių pakeitimai nepadengia papildomo gynybos finansavimo poreikio“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
VK FI vertinimu, šiemet valdžios sektoriaus skola sieks 42,6 proc. BVP. Dėl įprastai su biudžetu priimamų sprendimų, skola 2028 m., tikėtina, sieks 49 proc. BVP. Tai yra daugiau, nei pateikta FSP (43,7 proc. BVP). Remiantis alternatyviu scenarijumi, ji augtų dar sparčiau ir viršytų pusę šalies BVP (53,8 proc. BVP).
  
2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai atitiko nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Praėjusiais metais valdžios sektoriaus deficito dydis nebuvo ribojamas, galiojant išskirtinėms aplinkybėms.
  
Lietuvos 2025–2029 m. vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimą, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, fiskalines prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano fiskalinės dalies vertinimas


* Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos atėmus išlaidas palūkanoms, diskrecines pajamų priemones, ES programų išlaidas, nacionalines išlaidas ES programų bendrajam finansavimui, ciklines nedarbo išmokas ir vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. 
  

Komentarams:

Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Makroekonominės ir fiskalinės prognozės

Makroekonominių ir fiskalinių duomenų stebėsena