Biudžeto stebėsena

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto projektas) ir pateikė Seimui savo išvadą.
  
VK FI ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficitų projekcijos 2023–2024 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatomas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 proc. BVP, tačiau bus didesnis nei 2023-iaisiais. Tuo tarpu daugelis euro zonos valstybių projektuoja mažesnius 2024 m. deficitus nei 2023 m. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus. Mastrichto sutartyje įtvirtinti skolos ir deficito kriterijai nusako fiskalinės drausmės reikalavimus Europos Sąjungoje.
  
VK FI vertinimu, 2024 m. šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei 2023 m. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas. Vis dėlto, VK FI nuomone, skatinti ekonomikos su dar didesnėmis išlaidomis, nei numatyta biudžeto projekte, šiuo metu nederėtų. Egzistuojančios rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficito dydį. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant ir papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Atitinkamai tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 m. siektų beveik 46 proc. BVP.
  
„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. VK FI vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Nuo 2020 m. dėl paskelbtų išskirtinių aplinkybių taikoma tik dalis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Išankstiniu vertinimu, 2024 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetai sudaryti laikantis jiems taikomų taisyklių. VK FI vertinimu, išskirtinių aplinkybių tolesnio taikymo pagrindu laikant geopolitinę situaciją, svarbu įvertinti, ar struktūrinis deficitas auga dėl šios priežasties. Struktūrinis balansas apskaičiuojamas iš valdžios sektoriaus nominalaus balanso eliminavus ekonomikos ciklo poveikį bei vienkartinių ir laikinųjų priemonių įtaką. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, numatoma, kad 2024 m. jis viršys vidutinio laikotarpio tikslą, kurį Seimas yra patvirtinęs kaip –1 proc. BVP. Tokia situacija išlieka net eliminavus paramos Ukrainai priemones. Tai rodo, kad ne tik šios išlaidos lemia struktūrinio deficito augimą ir indikuoja rizikas dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ateityje bei valdžios sektoriaus finansų tvarumo.

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties

Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė (VK FI) įvertino Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.
  
VK FI vertinimu, 2023 m. II ketv. augęs Lietuvos realusis BVP leido švelninti numatomą ekonomikos susitraukimą 2023 m., lyginant su birželio mėn. scenarijumi. Geopolitinės įtampos ir dėl aukštos infliacijos griežtėjančios monetarinės politikos fone pasaulio ekonomikos raida išlieka neapibrėžta ir skatina atsargiai vertinti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas 2024 metais.
  
„Viena vertus, dėl numatomos vangios užsienio paklausos nesitikima itin spartaus Lietuvos realiojo prekių ir paslaugų eksporto atsigavimo 2024 m., kita vertus – realiojo BVP raidą turėtų palaikyti investicijos ir stipri darbo rinka. Mūsų manymu, projektuojamas nuosaikus ekonomikos augimas 2024 m. yra tikėtinas. Reikšmingai neišsiskyrus požiūriams dėl ekonomikos perspektyvų tvirtiname 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Kartu su tvirtinimo išvada, VK FI pirmą kartą viešai skelbia ir savo makroekonomines prognozes. Šios prognozės kartu su kitais analizės elementais padeda VK FI atlikti scenarijaus vertinimą ir priimti sprendimą dėl tvirtinimo.
„EBPO džiaugiasi, kad Biudžeto stebėsenos departamentas pradeda skelbti savo makroekonomines prognozes kartu su ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimu. Tai atitinka gerąją EBPO tokių institucijų praktiką ir prisidės prie didesnio skaidrumo ir patikimumo“, – teigė EBPO atstovė Scherie Nicol. Ji kartu su kitais EBPO vadovaujamais užsienio ir Lietuvos ekspertais 2019 m. pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. Viena iš pateiktų rekomendacijų buvo skelbti makroekonomines prognozes.
  
Lietuvos ekonominei raidai išliekant gana stabiliai, numatant labiau subalansuotas rizikas dėl energetikos išteklių kainų ir mažėjant infliacijai plataus masto paramos priemonės nebeturėtų būti taikomos. Be to, Europos Sąjungos šalims narėms nuo 2024 m. reikės grįžti prie bendrai taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo metu neturint duomenų, kad Lietuvoje išlieka pagrindas tolesniam išskirtinių aplinkybių taikymui, VK FI vertinimu, reikėtų remtis visomis nacionalinėmis fiskalinės drausmės taisyklėmis. Ekonomikai artimiausiais metais išliekant žemiau savo potencialaus lygio ir netaikant išskirtinių aplinkybių, valdžios sektoriaus deficitai galėtų būti formuojami tiek, kiek leidžia fiskalinės drausmės taisyklės. 

• Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
• Nuomonė dėl išskirtinių aplinkybių taikymo 2024 m.
           
  Komentarams:
  Jurga Rukšėnaitė,
  Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
  mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]

Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos birželio 30 d. paskelbtą 2023–2026 metų ekonominės raidos scenarijų.

2023 m. I ketv. palankius pasaulio ekonomikos augimo rezultatus lėmė išliekanti atspari JAV darbo rinka, atsigaunanti Kinijos ekonomika, mažiau, nei tikėtasi, susitraukusi euro zonos ekonomika. Tai prisidėjo ir prie gegužės mėn. skelbtų geresnių, nei vasario mėn., Europos Komisijos projekcijų pasauliui ir ES. Vis dėlto, neapibrėžtumas dėl ekonominės raidos išlieka.

Lietuvos ekonomika 2023 m. I ketv. patyrė didesnį, nei tikėtasi, – 2,4 proc. siekiantį ekonomikos susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė dėl sumenkusios išorės paklausos sumažėjęs eksportas, aukštos infliacijos veikiamų namų ūkių vartojimo išlaidų smukimas ir palyginamosios bazės efektas. 2023 m. I ketv. nedarbo lygis išaugo iki 7,7 proc., tačiau laisvų darbo vietų lygis liko aukštas.
 
„Numatoma, kad antroji šių metų pusė šalies ekonomikos plėtrai bus palankesnė ir stipraus ekonomikos nuosmukio 2023 m. bus išvengta. Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų, vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas. Dėl šios priežasties manome, kad, tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo, darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
 
Žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos sudarys palankesnes sąlygas lėtėti infliacijai ir vystytis Lietuvos ekonomikai antroje 2023 m. pusėje, tačiau išliekantis kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis. Pateiktoms Lietuvos ekonomikos projekcijoms įtaką turi numatomas pagrindinių šalies eksporto partnerių ekonomikų sulėtėjimas 2023 m. ir jų atsigavimas 2024-aisiais. Birželio mėn. ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP sumažės 1,0 proc., o 2024 m. jau augs 2,5 proc. Šalies ekonomiką teigiamai veiks investicijos ir grynasis eksportas.
 
Fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 m. Sulėtėjus 2023 m. realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio. 

  
 
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo
         
         
Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto stebėsenos departamento vadovė,
mob. 8 608 93 823, el. p. [email protected]