Slapukų informacija
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Biudžeto stebėsena - logo
Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas (VK FI).

APIE MUS

Piktograma: Apie mus


Piktograma: Meniu

SIEKDAMA UŽTIKRINTI VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ TVARUMĄ IR STABILIĄ ŪKIO PLĖTRĄ, VK FI VYKDO ŠIAS VEIKLAS:

Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas

Vykdydami fiskalinės institucijos funkcijas, teikiame Seimui savo išvadą dėl Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Vertiname ir tvirtiname jį pagal Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą (atnaujintas 2023-09-19).

Lietuvos Respublikos finansų ministerija turi du kartus per metus arba bent kartą per ketvirtį (kai galioja išskirtinės aplinkybės) viešai paskelbti ekonominės raidos scenarijų.

Siekdami patikimesnio ir skaidresnio ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo proceso, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjome skelbti savo makroekonomines prognozes.


  

Fiskalinio skaidrumo skatinimas

Vienas iš nepriklausomų fiskalinių institucijų tikslų - fiskalinio skaidrumo skatinimas. Siekiame informuoti visuomenę apie fiskalinės politikos iššūkius ir naudą. Reguliariai teikiamomis išvadomis ir ataskaitomis siekiame skatinti diskusijas viešųjų finansų klausimais. Stebime biudžeto planų įgyvendinimą ir fiskalinių taisyklių laikymąsi. Vertiname ir tvirtiname makroekonomines prognozes, siekdami, kad biudžeto planavimas būtų grindžiamas labiausiai tikėtinu arba atsargesniu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi.


  

Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas

Fiskalinės drausmės taisyklės leidžia prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo ir verslo ciklo poveikio mažinimo. Mūsų, kaip fiskalinės institucijos, užduotis įvertinti, ar Lietuvos valdžios sektoriaus biudžetai atitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Šiame įstatyme numatytos trys fiskalinės drausmės taisyklės: perteklinio valdžios sektoriaus taisyklė, valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė ir valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų taisyklė. Atliekame ex-post (faktinius) ir ex-ante (išankstinius) valstybės ir savivaldybių biudžetų vertinimus.


  

Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių

Vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ji parengia pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių ir pateikia jį kontrolės institucijai tvirtinti kartu su atnaujintu ekonominės raidos scenarijumi. Išskirtinės aplinkybės laikomos nustatytomis ar atšauktomis, kai kontrolės institucija paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas ir pateikia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

Remiantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1466/97, išskirtinės aplinkybės apibrėžiamos kaip „<...> neįprastas įvykis, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba esant dideliam euro zonos ar Sąjungos kaip visumos ekonomikos nuosmukiui.“


  

  
Piktograma: Dokumentai


DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMĖS ATLIKDAMI NEPRIKLAUSOMOS FISKALINĖS INSTITUCIJOS FUNKCIJAS


Piktograma: Rodyklė

Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;

Piktograma: Rodyklė

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas;

Piktograma: Rodyklė

Ekonominės raidos scenarijaus vertinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas (atnaujintas 2023-09-19);

Piktograma: Rodyklė

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos principai nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms;

Piktograma: Rodyklė

Kiti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentai, direktyvos) ir tarptautinių institucijų rekomendacijos.


  
Piktograma: Kalendorius

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI TEIKIAMŲ IŠVADŲ KALENDORIUS



Piktograma: Išvadų teikimas


  
Piktograma: Peržiūra

EBPO PERŽIŪRA


2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovaujama ekspertų grupė pirmą kartą atliko Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, išorės peržiūrą. Šių peržiūrų metu vertinama nepriklausomų fiskalinių institucijų veikla, atsižvelgiant į taikomus EBPO principus, ir pateikiamos rekomendacijas dėl veiklos efektyvumo tobulinimo ir ilgalaikės perspektyvos. Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, peržiūros įžvalgos pateikiamos ataskaitoje:


  
Piktograma: Bendradarbiavimas

BENDRADARBIAVIMAS


Fiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė teikia viešųjų finansų ir fiskalinės politikos analizes, aktyviai bendradarbiauja su tarptautine bendruomene, dalijasi patirtimi su kolegomis, kurie didina fiskalinį skaidrumą visame pasaulyje.

Kai kurios šių nepriklausomų fiskalinių institucijų, įskaitant VK FI, dalyvauja EBPO parlamentinių biudžetinių įstaigų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo veikloje. EBPO rengia metinius susitikimus ir skelbia jų darbotvarkes bei dokumentus interneto svetainėje.

VK FI aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIs narėmis ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis, dalyvauja Baltijos–Šiaurės šalių susitikimuose.

VK FI atstovai dalyvauja tarpinstitucinėse darbo grupėse, dalijasi ekspertinėmis įžvalgomis su įvairiomis viešojo sektoriaus institucijomis.

PATARIAMOJI DARBO GRUPĖ

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad Biudžeto stebėsenos departamento teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta patariamoji darbo grupė. 2024 m. kovo 26 d. jos sudėtis atnaujinta.

Skaityti daugiau

Aktualijos

  • Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją, tvirtina Finansų ministerijos 2024–2027 m. gruodžio mėn. ekonominės raidos scenarijų.
  • 2025 m. projektuojamas veržlesnis eksportas ir spartėjanti vidaus paklausa skatins didesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą nei 2024 metais.
  • Numatant Europos Sąjungos paramos srautų piką, 2025 m. tikimasi tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus investicijų atsigavimo.
  • Atlyginimams didėjant sparčiau nei kainoms, vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas tolesnis privačiojo vartojimo augimas.
  • Didžiausią nepalankią įtaką Lietuvos ekonomikos raidai gali daryti su geopolitine aplinka ir tarptautinės prekybos sąlygomis susijusios rizikos.

Iliustracija pranešimui spaudai Spartesnę Lietuvos ekonomikos raidą 2025 m. skatins atsigaunantis eksportas, bet iššūkių gali kelti sudėtinga tarptautinė aplinkaFiskalinės institucijos funkciją vykdanti Valstybės kontrolė įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos gruodžio 20 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
  
„Numatome, kad 2024 m. ekonomika augo 2,4 proc., to paties tikisi ir dauguma kitų institucijų. Prognozuojame, kad 2025 m. šalies realiojo BVP augimas spartės ir sieks 3 proc. Prie tokios raidos labiausiai prisidės veržlesnis eksporto augimas, kurį lems atsigaunanti užsienio paklausa, ir investicijos, palaikomos ES paramos srautų. Namų ūkių vartojimą ir toliau skatins stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Vis dėlto, Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė. 
  
Projektuojama, kad 2026–2027 m. laikotarpiu tęsiantis eksporto rinkų atsigavimui, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis nei 2025 metais. Situacija darbo rinkoje bus stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, o vidutinis darbo užmokestis toliau augs, nors ir lėtesniu tempu nei 2025 metais. Numatoma, kad 2024 m. 1 proc. nesiekianti vartotojų kainų infliacija vidutiniu laikotarpiu viršys 2 procentus. Ją labiausiai skatins augančios paslaugų kainos. 
 
Padidėjusi geopolitinė įtampa galėtų neigiamai paveikti pasaulio ekonomikas. Geopolitinių konfliktų eskalacija veikia žaliavų kainas. Jų kilimas galėtų ne tik kaitinti infliaciją Lietuvoje, tačiau didinti ir gamybos kaštus, ypač energijai imliose pramonės šakose. Lėtesnis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimas galėtų turėti neigiamą poveikį šalies eksportui ir ekonominei raidai. Vis dėlto, geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai, galėtų skatinti palankesnę ekonominę raidą.
  
Išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją, makroekonomines prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

  • 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų.
  • Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui.
  • Yra rizika, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc. BVP.
  • Atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, VK FI projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys 3 proc. BVP ribą.
  • Valstybės skolos finansavimas kasmet taps vis brangesnis, nesiimant būtinų veiksmų, skola didės ir 2027 m., tikėtina, sieks beveik pusę šalies BVP.

Iliustracija pranešimui spaudai 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių ir rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijausFiskalinės institucijos funkciją vykdanti valstybės kontrolė (VK FI), įvertino Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir pateikė Seimui savo išvadą.
  
VK FI ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficito projekcijos 2024–2025 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 3 proc. BVP ir bus didesnis nei 2024-aisiais. VK FI vertinimu, mažai tikėtina, kad 2025 m. deficito rodiklis būtų geresnis nei 3 proc. BVP dėl anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir sprendimų, kurie didina valdžios sektoriaus išlaidas. Galimybių valdžios sektoriaus pajamoms būti reikšmingai didesnėms, nei prognozuojama biudžeto projekte, yra mažai. Neatmestina, kad dėl įvairių rizikų 2025 m. deficitas gali peržengti Mastrichto kriterijaus ribą.
  
2020–2024 m. galiojo išskirtinės aplinkybės, leidusios netaikyti valdžios sektoriaus deficitą ribojančių fiskalinės drausmės taisyklių. Šios aplinkybės nebegalios nuo 2025 metų. Biudžeto projekte planuojant 3 proc. BVP siekiantį valdžios sektoriaus deficitą 2025 m., kyla rizika, kad nebus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
  
Remdamasi ES teisės aktų pokyčiais, Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą papildyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą nuostata, kad ši taisyklė 2025 m. nebūtų taikoma.
  
„Mūsų nuomone, toks siūlymas kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui ir tik nukelia fiskalinių problemų sprendimą į ateitį. Be to, įtilpti į fiskalinės drausmės taisyklių rėmus gali prireikti didesnių pastangų, nei būtų galima spręsti iš biudžeto projekto, nes jame nėra numatyta įprastai priimamų sprendimų, pvz. dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo, papildomo pensijų indeksavimo, neapmokestinamojo pajamų dydžio 2026–2027 m.“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
VK FI vertinimu, atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Projektuojama, kad skola 2025 m. sieks beveik 43 proc. BVP, o 2027 m. artės link 50 proc. BVP. Svarbu pažymėti, kad valdžios sektoriaus skolos finansavimas tampa vis brangesnis. Tai reiškia, kad ateityje reikės skirti daugiau išteklių skolos aptarnavimui, kai juos būtų galima panaudoti kitoms svarbioms viešosioms sritims, tokioms kaip sveikatos apsauga ir pan.
  
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, išlaidų poreikis ateityje augs ne tik dėl prisiimtų įsipareigojimų, galimų diskrecinių sprendimų, bet ir dėl visuomenės senėjimo. Siekiant tvarių viešųjų finansų struktūriniai pajamų ir išlaidų sprendimai yra būtini jau dabar.
  
Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Išvada dėl struktūrinio postūmio užduoties


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

  • Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją, tvirtina Finansų ministerijos 2024–2027 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijų.
  • Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba.
  • Realusis BVP 2024 m. gali augti sparčiau, nei tikėtasi vasarą.
  • 2025 m. numatomas gamybos ir vartojimo atsigavimas užsienyje skatins veržlesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą.
  • Norint išlikti konkurencingai šaliai, būtina skatinti aukštos pridėtinės vertės gamybos augimą.
  • Siekiant tikroviškesnių trejų metų biudžeto planų, rodikliai, koeficientai ir kiti dydžiai, veikiantys valstybės biudžetą, turėtų būti prognozuojami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Iliustracija pranešimui spaudai 2024–2027 m. ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas valstybės biudžeto projektui rengti Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkciją įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos rugsėjo 11 d. paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
  
„Atsižvelgdami į 2024 m. I pusmečio rezultatus ir atnaujintas prielaidas, nežymiai padidinome 2024 m. realiojo BVP projekcijas. Prognozuojame, kad ekonomika augs daugiau nei 2 proc., o ją labiausiai skatins namų ūkių vartojimas ir teigiamas grynasis eksportas. Šalies ekonomikos augimas 2025–2027 m. bus spartesnis ir sieks apie 3 proc. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
Projektuojama, kad BVP plėtrą vidutiniu laikotarpiu labiausiai skatins realusis eksportas, kurį teigiamai veiks atsigaunanti užsienio paklausa. Prie ekonomikos augimo taip pat prisidės investicijos ir namų ūkių vartojimas. Darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius 2024 m. bus didesnis, nei tikėtasi birželio mėn., o 2025–2027 m. situacija darbo rinkoje bus stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, toliau augs vidutinis darbo užmokestis. Palankesnę ekonominę raidą gali skatinti geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas. Vis dėlto pastebima, kad per pandemiją smarkiai augęs Lietuvos darbo našumas atsilieka nuo daugiametės tendencijos, o tai gali kelti iššūkių konkurencingumui. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, siekiant išlikti konkurencingiems, svarbu didinti investicijas, diegti inovacijas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.
  
Pagal atnaujintą Biudžeto sandaros įstatymą, spalio mėn. Vyriausybė pirmą kartą pateiks trimetį valstybės biudžeto projektą. Vienas iš atnaujinto įstatymo privalumų yra reikalavimas, kad teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės būtų numatomos ne trumpesniam nei trejų biudžetinių metų laikotarpiui. Remiantis dydžiais, kurie numatyti visam vidutiniam laikotarpiui, būtų galima formuoti tikslesnius ir skaidresnius biudžeto projektų planus, tinkamiau įvertinti priimtų sprendimų įtaką ateities biudžetams ir identifikuoti rizikas dėl atitikties fiskalinės drausmės taisyklių reikalavimams. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją  požiūriu, aiškesnės tokių dydžių kaip MMA gairės padėtų tiksliau prognozuoti ir makroekonominius rodiklius, todėl svarbu, kad prasidėjus biudžeto rengimo ciklui atsakingos įstaigos paskelbtų tokius dydžius viešai.
  
Išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkciją makroekonomines prognozes ir kitus priedus rasite čia:

Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo


Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]

Makroekonominės ir fiskalinės prognozės

Makroekonominių ir fiskalinių duomenų stebėsena