Valstybinis auditas

• 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti skirta daugiau nei 3 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos.
• Šiuo metu apie 70 proc. inovacijų finansavimo Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) dotacijos, tačiau iki 2028 m. jų apimtis turėtų sumažėti daugiau kaip tris kartus – 2027 m.  sumažės 226 mln., o 2028 m. – 58,6 mln. Eur.
• Taip pat daugiau nei dvigubai mažės valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas – nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 99,7 mln. Eur 2028 m.
• Nors inovacijų mokesčių lengvatos valstybės biudžetui kasmet kainuoja vidutiniškai 179 mln. Eur, lengvata moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) naudojamasi ribotai – ja pasinaudojo tik 41 proc. įmonių, gavusių tiesioginę paramą inovacijoms.
• Valstybė neturi visapusiškos informacijos apie inovacijų infrastruktūrą: iš 7 stebimų mokslo ir technologijų parkų net 3 nevykdė MTEP veiklos, o apie daugumą verslo inkubatorių ir klasterių veiklos duomenų apskritai nekaupiama.
• Inovacijų poreikis auga, tačiau valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų kūrimo proceso ir ne visada vertina, ar finansuoti projektai sukūrė planuotus rezultatus.

Valstybės kontrolės atliktas verslo inovacijų skatinimo sistemos auditas parodė, kad verslo inovacijoms skatinti Lietuvoje yra ir pinigų, ir priemonių. Tačiau jos vis dar neveikia kaip viena sistema, padedanti verslui nueiti kelią nuo idėjos iki sėkmingo produkto rinkoje. Dalis finansavimo lieka nepanaudota, inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant Europos Sąjungos paramai, valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį inovacijų finansavimą. Tuo metu mokesčių lengvatomis, kurios yra vienos svarbiausių paskatų investuoti į MTEP, naudojasi mažiau nei pusė teisę į ją turinčių įmonių.
  
„Ateities viešųjų finansų projekcijos aiškiai rodo būtinybę didinti valstybės pajamas. Siekdami išlaikyti šalies ekonomikos augimą ir fiskalinį stabilumą, privalome iš esmės didinti darbo našumą ir investuoti į aukštą pridėtinę vertę. Todėl inovacijų politika negali būti vertinama pagal tai, kiek pinigų paskirta ar kiek finansavimo priemonių sukurta. Svarbiausias klausimas – kiek naujų produktų, technologijų ir konkurencingų verslų tai padeda sukurti. Šiandien ne visada galime atsakyti, kokį rezultatą davė valstybės investicijos, todėl būtina daugiau dėmesio skirti ne procesui, o rezultatui ir realiam poveikiui“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Milijonai eurų nepanaudojami, nes finansavimo priemonės kuriamos neįvertinus tikrojo poreikio
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį inovacijoms skatinti buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta 3,02 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos – 1,5 mlrd. Eur. Patikrinus 28 finansavimo priemones nustatyta, kad tik 6 iš jų buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie realų verslo poreikį. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinta, kiek įmonėms iš tikrųjų reikia tokios paramos ir kokio poveikio tikimasi ją skiriant. Audito rezultatai rodo, kad dalis finansavimo verslo nepasiekia. Iš 1,68 mlrd. Eur vertintoms priemonėms skirtų pinigų daugiau kaip 1 mlrd. Eur liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo. Pasibaigus priemonės taikymo laikui, šie pinigai ne visada greitai nukreipiami kitoms didesnio verslo susidomėjimo sulaukiančioms iniciatyvoms.
  
Naujas finansavimo priemones Valstybės kontrolė rekomenduoja kurti remiantis aiškiai įvertintu verslo poreikiu. Taip pat svarbu sudaryti galimybes nepanaudotą finansavimą greičiau nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Tai leistų efektyviau panaudoti inovacijoms skirtus pinigus ir greičiau pasiekti planuotus rezultatus.
  
Neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys
  
Šiandien didžioji dalis inovacijoms skirtų pinigų Lietuvoje ateina iš ES fondų. Audituotu laikotarpiu ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos sudarė apie 70 proc. viso inovacijų finansavimo – daugiau kaip 2,1 mlrd. Eur iš visų 3,02 mlrd. Eur inovacijoms skirtų lėšų.
  
Tačiau šis finansavimo šaltinis nėra nuolatinis. ES skiriamas finansavimas inovacijoms artimiausiais metais mažės: 2027 m. – 226 mln. Eur, o 2028 m. –  58,6 mln. Eur. Valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas taip pat mažės nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 142,7 mln. Eur 2027 m. ir 99,7 mln. Eur 2028 m.
  
Auditas parodė, kad valstybė kol kas nėra aiškiai apsisprendusi, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys ir kokiems tikslams bus teikiama pirmenybė. Tai ypač svarbu artėjant naujam 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui. Europos Komisijos pasiūlyme būsimam Europos konkurencingumo fondui ir programai „Europos horizontas“ numatyta beveik 400 mlrd. Eur, tačiau finansavimo modelis ir lėšų paskirstymas dar derinami. Valstybės kontrolės vertinimu, būtina iš anksto identifikuoti strategines inovacijų kryptis ir planuoti ilgalaikį jų finansavimą. Taip pat svarbu pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios inovacijų kūrimo grandinės, apimančios visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje. Tai padėtų užtikrinti nuoseklų inovacijos politikos įgyvendinimą ateityje ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
  
Žemas patentavimo aktyvumas
  
Lietuvoje patentavimo aktyvumas išlieka žemas – 2024 m. paraiškų milijonui gyventojų (45) buvo 3 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (152). Mažam patentavimo aktyvumui įtakos gali turėti patentavimo finansavimo sąlygų bei proceso trukmės nesuderinamumas. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Auditas nustatė, kad iš 30 atrinktų projektų patentuotas tik 1 rezultatas, nors 27 atvejais buvo sukurti ar komercializuoti produktai. Informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą stoka ir patentavimo išlaidų kompensavimo trūkumai riboja patentavimo aktyvumą.
  
Valstybė skiria milijonus mokesčių lengvatoms, tačiau verslas jomis naudojasi ribotai
  
Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokesčių lengvatomis. 2022–2024 m. jų taikymas valstybės biudžetui kasmet kainavo vidutiniškai 179 mln. Eur. Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata (142,5 mln. Eur per metus), taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų trigubas atskaitymas (21 mln. Eur) bei lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo (15,6 mln. Eur).
  
Vis dėlto auditas parodė, kad šiomis paskatomis naudojamasi ribotai. Tik 41 proc. įmonių (122 iš 301), gavusių tiesioginę paramą inovacijoms, papildomai pasinaudojo ir MTEP mokesčių lengvata. Per trejus metus bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius net sumažėjo 5 proc.
  
Įmonės nurodo, kad naudotis lengvatomis trukdo sudėtingas administravimas ir  dokumentavimas, neaiškūs reikalavimai ir rizika, kad išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla. Tai ypač aktualu mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurioms administravimo kaštai dažnai tampa neproporcingai dideli.
  
Auditorių vertinimu, šiandien problema nėra lengvatų dydis – problema ta, kad daliai įmonių jomis naudotis pernelyg sudėtinga. Todėl Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti MTEP mokesčių lengvatų administravimą, taikyti standartizuotus įkainius ir mažinti administracinę naštą verslui.
  
Mokslo parkai, inkubatoriai ir klasteriai – sistema, kurios valstybė nemato
  
Mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai ir klasteriai turėtų padėti verslui kurti inovacijas, tačiau auditas parodė, kad valstybė neturi visapusiško vaizdo apie šios infrastruktūros veiklą. Inovacijų agentūra stebi tik 7 mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai. Iš stebimų parkų net 3 per pastaruosius dvejus metus nevykdė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos. 2009–2020 m. į parkų infrastruktūrą investuota 11,6 mln. Eur. Dėl nepakankamos stebėsenos ir valdymo trūkumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti parkų indėlį į šalies inovacijų sistemos plėtrą.
  
Situacija panaši ir verslo inkubatorių srityje – ministerija turi duomenų tik apie vieną Europos kosmoso agentūros inkubatorių. Tuo metu Lietuvoje iki šiol nėra bendros klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos, nors ši problema nustatyta dar 2014 metais.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja nustatyti mokslo ir technologijų parkų bei verslo inkubatorių identifikavimo kriterijus, jų įtraukimo į stebėseną ir vertinimą principus, užtikrinti jų veiklos vertinimą ir rezultatų panaudojimą priimant sprendimus dėl inovacijų infrastruktūros plėtros ir išlaikymo. Klasterių srityje papildomai siūloma patikslinti teisinį reguliavimą.
  
Neišnaudojamos inovatyvių viešųjų pirkimų galimybės verslo inovacijoms skatinti
  
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų metodinei pagalbai ir įsteigė kompetencijų centrą, inovatyvių viešųjų pirkimų mastas šalyje auga itin lėtai (nuo 34 pirkimų 2022 m. iki 52 pirkimų 2025 m.). Šis vangus augimas rodo, kad už inovatyvius pirkimus atsakingos ministerijos taikomos priemonės išlieka pernelyg rezervuotos ir stokoja ambicijos, todėl realiam proveržiui pasiekti būtina diegti ne tik metodines gaires, bet ir konkrečias finansines paskatas bei rizikos pasidalijimo mechanizmus. Tai sudarytų motyvuojančias sąlygas perkančiosioms organizacijoms plėtoti inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie turėtų veikti kaip strateginis katalizatorius ir skatintų privataus sektoriaus inovacijas ir verslo investicijas į aukštą pridėtinę vertę.
  
Augant investicijoms į gynybą, didėja ir inovacijų poreikis
  
Gynybos technologijos tampa vis svarbesne inovacijų sritimi. Vis dėlto auditas parodė, kad valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų vertės kūrimo proceso nuo mokslinių tyrimų ir prototipų kūrimo iki produktų diegimo rinkoje ir viešajame sektoriuje. Šiuo metu inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į atskiras priemones nei į vientisą inovacijų kūrimo grandinę. Tyrimams numatyta 206,7 mln. Eur, prototipavimui – 491 mln. Eur, o didžiausia finansavimo dalis – 1,83 mlrd. Eur – skirta jau sukurtų produktų plėtrai ir eksportui.
  
Didelį verslo susidomėjimą gynybos inovacijomis parodė priemonės „Gynybos inovaciniai čekiai“ įgyvendinimas. Audito duomenimis, priemonė sulaukė didesnės paklausos, nei buvo numatyta finansavimo, todėl buvo skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Tačiau patikrinus 10 projektų, kuriems buvo skirta 279,8 tūkst. Eur, nustatyta, kad nebuvo vertinama, ar sukurti produktai atitiko savybes ir kriterijus, už kuriuos paraiškų vertinimo metu buvo skirti balai.
Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės parama inovacijoms turi būti siejama ne tik su pinigų panaudojimu, bet ir su pasiektu rezultatu. Tai ypač svarbu gynybos srityje, kur inovacijų vertė matuojama ne paraiškų skaičiumi, o realiai sukurtomis ir pritaikytomis technologijomis.
  
Svarbu vertinti ne tik išleistus pinigus, bet ir pasiektą poveikį
  
Auditas parodė, kad inovacijų skatinimo priemonių poveikis galėtų būti didesnis, jei jų poreikis būtų pagrįstas duomenimis, nustatomi aiškūs atrankos kriterijai ir nuosekliai vertinami rezultatai. Nors kai kurių priemonių vertinimai atliekami, vis dar nepakanka informacijos, leidžiančios įvertinti, kurios jų sukuria didžiausią naudą, todėl sudėtinga priimti pagrįstus sprendimus dėl priemonių tęstinumo ir tobulinimo.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai šiandien labiausiai reikia ne naujų priemonių, o vientisos inovacijų sistemos, kuri leistų ne tik finansuoti inovacijas, bet ir žinoti, kurios investicijos kuria didžiausią vertę valstybei. Tokia sistema turėtų sujungti finansavimą, mokestines paskatas, inovacijų infrastruktūrą, talentų ugdymą ir inovatyvius viešuosius pirkimus į vieną nuoseklią grandinę – nuo idėjos iki produkto rinkoje.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

• 2024–2025 m. m. net 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų mokėsi bendrose mokyklose, tačiau 56 proc. jų nesulaukia reikiamos pagalbos.
• Pagalba vaikams dažnai vėluoja arba jų nepasiekia dėl ilgo poreikių nustatymo proceso, tėvų pasipriešinimo , o gabių ir talentingų vaikų poreikiai dažnai lieka neatpažinti.
• Švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūksta kas antrai (52 proc.) bendrojo ugdymo mokyklai ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų. Tai lemia krūvių netolygumus – vienam etatui tenkantis vaikų skaičius įstaigose svyruoja nuo 16 iki 337 mokinių.
• Finansavimas švietimo pagalbai auga (2025 m. skirta 287,4 mln. Eur), tačiau savivaldybių savarankiškas indėlis vienam mokiniui skiriasi šimtais kartų, o dabartinių lėšų pakanka tik nedidelių poreikių vaikams.
• Profesinę kvalifikaciją sėkmingai įgyja daugiau nei 90 proc. SUP turinčių mokinių, tačiau net 70 proc.  jų neįsidarbina.

Lietuvoje didžioji dalis specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų šiandien mokosi bendrosiose klasėse ar ikimokyklinio ugdymo grupėse kartu su savo bendraamžiais. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas  auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad pati galimybė mokytis kartu savaime dar negarantuoja pilnavertės įtraukties. Daugiau nei pusei SUP turinčių mokinių mokyklose nesuteikiama visos Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų pagalba, o dalis vaikų apskritai paliekami be jos.
  
„Fizinis vaiko buvimas bendroje klasėje savaime dar nėra įtrauktis. Šiandien skaičiai popieriuje rodo gražią statistiką – net 94 procentai specialiųjų poreikių vaikų mokosi kartu su bendraamžiais, tačiau už šių skaičių slepiasi kita, skausminga realybė. Daugiau nei pusė šių vaikų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, o šeimos paliekamos vienos su savo iššūkiais. Negalime toleruoti situacijos, kai vaiko teisė į pilnavertį ugdymą virsta geografine loterija, kurioje parama vienam vaikui savivaldybėse skiriasi šimtais kartų, o įgytas profesinio mokymo diplomas galiausiai neatveria durų į darbo rinką. Po šio audito sistemoje neužteks tik kosmetinių pakeitimų – teisės aktai privalo garantuoti realią pagalbą kiekvienam vaikui, kuriam jos reikia“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Trūksta specialistų, o esantiems tenka kritiniai darbo krūviai
  
Lietuvoje 2024–2025 mokslo metų laikotarpiu net 94 proc. SUP turinčių vaikų mokosi bendrose mokyklose ir klasėse kartu su visais vaikais. Švietimo sistemos prieinamumą rodo ir tai, kad net 93 proc. apklaustų tėvų nurodė, jog jų vaikai buvo sėkmingai priimti į pasirinktą ar norimą mokyklą, o savivaldybėse iš esmės buvo patenkinti visi prašymai.
  
Vis dėlto, auditas parodė, kad daugiau nei pusei (56 proc.) SUP turinčių mokinių mokyklose nesuteikiamos visos rekomenduotos švietimo pagalbos specialistų paslaugos, o net 5 proc. negauna jokios pagalbos. Dėl to kyla rizika, kad mokiniai negali visapusiškai dalyvauti ugdymo procese ir pasiekti savo potencialo. Tai patvirtina ir tėvų patirtis – 27 proc. jų pripažino, kad vaikai mokykloje negauna reikiamos pagalbos,  o daugiau nei pusė (57 proc.) šeimų buvo priverstos ieškoti privačių specialistų už mokyklos ribų.
  
Prie šios situacijos prisideda ir tai, kad priėmimo metu mokyklos dažnai neturi išankstinės informacijos apie vaiko poreikių lygį, todėl negali tolygiai paskirstyti mokinių. Nors rekomenduojama vienoje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius su dideliais ar labai dideliais poreikiais, realybėje pasitaiko klasių, kur tokių mokinių skaičius siekia net 6. Siekiant, kad informacija apie mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius laiku pasiektų mokyklas ir leistų pasirengti švietimo pagalbos teikimui bei klasių formavimui, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja suteikti galimybę mokykloms su informacija apie nustatytus naujai priimamų mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius susipažinti anksčiau nei rugsėjo 1 d.
  
Sisteminę problemą dar labiau gilina tai, kad net 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų  trūksta švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų. Su šiuo stygiumi tiesiogiai susiduria net 91 proc. audituotų savivaldybių. Nors valstybė ir savivaldybės taiko įvairias pritraukimo priemones, pavyzdžiui, skiria finansinę paramą pedagogikos krypčių studentams pasirašant įsidarbinimo sutartis su savivaldybėmis, pritraukti reikiamus darbuotojus visoje šalyje išlieka itin sudėtinga dėl nepatrauklių darbo sąlygų, didelių emocinių bei administracinių krūvių ar nepilnų etatų.
  
Ši situacija lemia milžiniškus krūvių netolygumus: nors siekiama, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tektų iki 111 mokinių, vienam etatui realybėje tenkantis vaikų skaičius savivaldybėse svyruoja nuo 60 iki 176 mokinių. Atskirose ugdymo įstaigose šie svyravimai dar didesni: nuo 16 iki 337 mokinių vienam etatui, o 6 proc. šalies mokyklų apskritai neturi nė vieno švietimo pagalbos specialisto. Dėl to dalis mokinių negauna visų jiems rekomenduotų paslaugų, o pagalba priklauso nuo to, ar konkreti mokymosi įstaiga pajėgia pritraukti darbuotoją.
  
Siekiant sistemiškai spręsti milžiniškus krūvių netolygumus įstaigose ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų kiekvieną vaiką, ŠMSM rekomenduojama skubiai spręsti specialistų pritraukimo klausimą ir atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas (diegti atvirųjų klasių modelį) arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
  
Vėluojanti pagalba, tėvų pasipriešinimas ir gabių vaikų šešėlis
  
Šalyje veikiantis išplėtotas PPT tinklas taiko eiliškumo prioritetus SUP turintiems vaikams, kuriems pagalba reikalingiausia (pvz., prieš egzaminus ar keičiant ugdymo pakopą). Tačiau pagalba SUP turintiems vaikams dažnai vėluoja: net 34 proc. tarnybų šalyje nurodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo mokiniams tenka laukti ilgiau nei mėnesį, nors ankstyva pagalba yra kritinis veiksnys geresniems ugdymo rezultatams pasiekti.
  
Procesą ir specialistų darbą taip pat stabdo priklausomybė nuo tėvų pateikiamų dokumentų – 85 proc. tarnybų juos gauna tiesiogiai iš tėvų. Procesą stabdo ir pačių tėvų pasipriešinimas - net 35,8 proc. tarnybų nurodo atvejus, kai mokyklos negalėjo užregistruoti vaiko vertinimui dėl tėvų nesutikimo.
  
Kartu išryškėjo ir kita opi problema – audito duomenimis, net 88-98 proc. PPT ir 73 proc. mokyklose dirbančių švietimo pagalbos specialistų stinga standartizuotų instrumentų mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams vertinti. Be to, šalyje nėra vientisos ir aiškios SUP turinčių mokinių pasiekimų bei pažangos vertinimo sistemos, kuria galėtų vieningai vadovautis mokytojai. Kai pažanga nematuojama objektyviai – stabdomas vaiko potencialas. Taip pat trūksta reglamentavimo, kaip identifikuoti išskirtinių gabumų turinčius vaikus, todėl talentingi mokiniai dažnai lieka neatpažinti.
  
Siekiant užtikrinti poreikių nustatymą laiku, ŠMSM rekomenduojama nustatyti aiškią veiksmų seką tiems atvejams, kai tėvai nesutinka atlikti pirminio vertinimo ar atsisako pasirašyti išvadas.
  
Kad švietimo pagalbos specialistai bei pedagoginės psichologinės tarnybos visoje šalyje galėtų vienodai vertinti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei įsigyti reikiamus instrumentus. Taip pat ŠMSM rekomenduojama parengti vieningus mokinių individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo įrankius bei nustatyti aiškias gabių vaikų atpažinimo priemones.
  
Augantis finansavimas ir šimtus kartų besiskirianti savivaldybių parama
  
Pastaraisiais metais bendros švietimo pagalbai skiriamos lėšos šalyje augo: švietimo pagalbai mokyklose 2025 m. skirta 287,4 mln. Eur (2024 m. – 233,4 mln. Eur). Iš šios sumos 199,5 mln. Eur sudarė valstybės biudžeto lėšos, o savivaldybės iš savarankiškųjų biudžetų prisidėjo 87,9 mln. Eur.
  
Tačiau valstybės pažadas švietimo pagalbos srityje neturi priklausyti nuo geografinės vaiko gyvenamosios vietos. Savivaldybių savarankiškų biudžetų indėlis švietimo pagalbai skiriasi šimtais kartų – nuo 1 Eur iki 648 Eur vienam vaikui. Nors šie finansiniai netolygumai sukuria nevienodas pradines sąlygas, pagalbos prieinamumą konkrečioje įstaigoje stipriai lemia ir kiti kompleksiniai veiksniai, kaip: mokyklų gebėjimas efektyviai organizuoti darbą bei pačių specialistų trūkumas darbo rinkoje, dėl kurio net ir didesnį finansavimą turinčios mokyklos kartais lieka be reikiamų darbuotojų.
  
Auditas parodė, kad dabartinio finansavimo dažnai pakanka tik nedidelių poreikių vaikams, o didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių mokiniams realiai reikėtų maždaug dvigubai daugiau lėšų.
  
Profesinis mokymas: diplomas kišenėje, bet durys į darbo rinką užvertos
  
Galimybės tęsti mokslus baigus mokyklą nuteikia optimistiškai – didžioji dalis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių baigusių 10 ir (ar) 12 klasę bendrojo ugdymo mokyklose sėkmingai tęsia mokslus profesinio mokymo įstaigose (69 proc.), o daugiau nei 90 proc. jų sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją.
  
Tačiau auditas atskleidė kitą problemą – net 70 proc. šių absolventų po mokslų neįsidarbina. Problema ne tik ta, kad darbdaviai dažnai turi išankstinių nuostatų dėl SUP turinčių mokinių gebėjimų ir nenori jų priimti, bet ir pačioje profesinio mokymo struktūroje. Šiuo metu esančios kvalifikacijos ir siūlomos mokymo programų nėra pakankamai orientuotos į šiandienos realius darbo rinkos poreikius. Todėl išsilavinimą įgiję jaunuoliai tiesiog neturi kur eiti dirbti. Be to, darbdaviams netaikomos valstybinės skatinimo priemonės (pvz., subsidijos), o perėjimo iš mokyklos suolo į darbo rinką mechanizmas iš esmės nefunkcionuoja.
  
Tai rodo, kad vien suteikti galimybę mokytis nepakanka – būtina užtikrinti ir sėkmingą perėjimą į darbo rinką. Siekiant, kad asmenims su intelekto sutrikimais būtų prieinamos į šiuolaikines tendencijas ir į praktinių kompetencijų įgijimą orientuotos profesinio mokymo programos, Valstybės kontrolė ŠMSM rekomenduoja inicijuoti ir papildyti kvalifikacijų aprašus, kad būtų sukurtos naujos profesinio mokymo programos, atliepiančios darbdavių ir darbo rinkos poreikius.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo pagalba mokyklose

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]

Šiandien Valstybės kontrolėje neeilinis įvykis – Valstybės kontrolė kartu su 56 Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybomis (SKAT) susitaria pradėti bendrą valstybinį veiklos auditą „Neformaliojo vaikų švietimo sistema“. Valstybės kontrolėje vykstančio įvadinio susitikimo metu valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė ir SKAT atstovaujantys savivaldybių kontrolieriai pradėjo bendradarbiavimo susitarimų pasirašymą.
  
„Neformalusis vaikų švietimas yra kur kas daugiau nei tiesiog būreliai po pamokų – tai valstybės strateginio saugumo ir socialinio kapitalo pamatas. Mokykloje vaikai sužino, ką žino pasaulis. Neformaliajame ugdyme jie sužino, kas yra jie patys. Kokybiški ir prieinami būreliai veikia kaip stipriausia prevencinė sistema, nes jie tiesiogiai stiprina vaikų fizinę ir psichikos sveikatą, saugo nuo priklausomybių ir kuria lygias galimybes visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. Tinkamai užtikrinti šį tinklą visoje Lietuvoje – tai investuoti į mūsų šeimų ir demografinę politiką. Daug pigiau ir išmintingiau yra statyti stiprius vaikus, negu vėliau remontuoti palūžusius suaugusiuosius. Būtent todėl siekiame įvertinti, ar ši sistema veikia taip, kaip tikimės, ir kokių sprendimų reikia, kad ji kurtų didžiausią vertę vaikams bei visuomenei“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Valstybės kontrolės 2026 metų veiklos plane yra suplanuotas veiklos auditas „Neformaliojo vaikų švietimo sistema“, o dalis SKAT 2026 m. vertina arba planuoja vertinti neformaliojo vaikų švietimo sritį, todėl nutarta apjungti jėgas siekiant nuosekliau įvertinti sistemines problemas ir palyginti savivaldybių praktiką. 
  
Audito metu bus vertinama, ar valstybės sukurta neformaliojo vaikų švietimo finansavimo sistema leidžia pasiekti numatytus tikslus, ar užtikrinama paslaugų kokybė ir prieinamumas, kaip naudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos, ar jos pasiekia didžiausią poreikį turinčius vaikus, įskaitant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius ir socialinę riziką patiriančiose šeimose augančius vaikus. Taip pat bus vertinama, ar savivaldybėse užtikrinama pakankama lėšų panaudojimo kontrolė, paslaugų tinklo plėtra ir kokybės stebėsena.
  
Nors valstybės finansavimas šiai sričiai per dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 9,7 mln. Eur 2016 m. iki 25 mln. Eur 2025 m., augantis finansavimas savaime dar negarantuoja, kad sistema veikia efektyviai ir pasiekia visus vaikus. Valstybės kontrolės atlikta išankstinė analizė rodo, kad neformaliojo vaikų švietimo sistema susiduria su sisteminiais iššūkiais. Taip pat skirtingose savivaldybėse labai nevienoda programų pasiūla ir prieinamumas, nepakanka duomenų apie faktiškai teikiamas paslaugas, nėra vieningų kokybės vertinimo kriterijų, o dalis vaikų vis dar neranda jų poreikius atitinkančių veiklų.
  
Svarbu pažymėti, kad kiekviena SKAT pagal šį susitarimą veiks savarankiškai, pagal jai nustatytą kompetenciją ir bendradarbiaus su Valstybės kontrole tiek, kiek tai susiję su neformaliojo vaikų švietimo sistemos veikimu ir finansavimu savivaldos lygmeniu. SKAT pagal Valstybės kontrolės parengtą audito planą atliks jame numatytas audito procedūras, rinks ir analizuos informaciją, dokumentuos atliktų procedūrų rezultatus ir parengs konkrečios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos audito ataskaitą. Bendrą audito ataskaitą parengs Valstybės kontrolės auditoriai ir ją planuojama skelbti 2027 m. rudenį. 
  
Valstybės kontrolė tikisi, kad bendras auditas padės ne tik nustatyti sistemines problemas, bet ir pateikti optimaliausias rekomendacijas, padėsiančias pasiekti realų pokytį užtikrinant visiems vaikams prieinamą neformaliojo vaikų švietimo sistemą. Tam svarbus savivaldybių įsitraukimas ir bendras siekis, kad investicijos į vaikų ugdymą būtų panaudojamos tikslingai, skaidriai ir kurtų didžiausią naudą visuomenei.

Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja 
mob.  +370 684 84 573, el. p. [email protected]