Slapukų informacija

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Apie veiklos sritį

Nuo 2015 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėseną bei parengti Valstybės kontrolės įstatyme nustatytas išvadas ir ataskaitas, Valstybės kontrolėje įsteigtas Biudžeto politikos stebėsenos departamentas, atliekantis nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas.

Siekianti užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, vykdomos šios veiklos:

  • Makroekonominių prognozių vertinimas ir tvirtinimas
  • Fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimas (ex-ante ir ex-post)
  • Struktūrinio postūmio užduoties nustatymo pagrįstumas
  • Vaidmuo sprendžiant dėl išskirtinių aplinkybių
  • Fiskalinės politikos bei biudžeto vykdymo stebėsena
  • Metinių biudžeto projektų vertinimas
  • Fiskalinio skaidrumo skatinimas / propagavimas

Siekiant sustiprinti fiskalinės institucijos funkcijų vykdymą ir efektyvumą bei užtikrinti, kad teikiamos išvados ir ataskaitos atitiktų gerąją praktiką, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolėje sudaryta užsienio ekspertų patariamoji darbo grupė. Ji atlieka Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkcijas, parengtų išvadų ir ataskaitų peržiūrą ir vertinimą ir taip užtikrina kokybės kontrolės politiką ir procedūras. Ekspertų grupės nariai pagal kompetenciją teikia darbuotojams konsultacijas, patarimus, metodinę ir kitą pagalbą.

BENDRADARBIAVIMAS

Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, aktyviai bendradarbiauja su nepriklausomų fiskalinių institucijų tinklo EU IFIS narėmis, Baltijos šalių ir kitų valstybių fiskalinėmis institucijomis

Skaityti daugiau

Aktualijos

Iliustracija pranešimui spaudai Šalies ekonomikos atsigavimas priklausys nuo vakcinavimo progreso, iššūkiu išlieka nedarbasValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.

COVID-19 poveikis Lietuvos ekonomikai 2020 m. buvo nevienareikšmis: viena vertus, bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, kita vertus, nedarbo lygio pokytis – vienas didžiausių. Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo tarp mažiausiai COVID-19 paveiktų ES: realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. (ES vidurkis – 6,2 proc.). Tai lėmė išaugusi chemijos pramonės (diagnostinių ir laboratorinių reagentų) produkcijos paklausa, gausus žemės ūkio derlius ir padidėjęs maisto, gėrimų, tabako produktų eksportas. Nedarbo lygis Lietuvoje 2020 m. buvo vienas didžiausių ES ir siekė 8,5 proc. (ES vidurkis – 7,1 proc.).

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, bet ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Suvaldžius pandemiją, per 2020 m. gyventojų ir verslo sukauptos santaupos skatintų vartojimą ir, svarbiausia, privataus sektoriaus investicijas. Sėkmingas ekonomikos transformacijai skirtų finansinių išteklių nukreipimas taip pat palankiai veiktų ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu“, – sako Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Jurga Rukšėnaitė.

Egzistuoja ir neigiamos rizikos, susijusios su vakcinavimo tempu. Nauji COVID-19 atmainų protrūkiai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio visuomenės vakcinavimo planų įgyvendinimas gali atitolinti projektuojamą ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomiką gali neigiamai veikti ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu po pandemijos, užsienio paklausa ir geopolitine situacija.
 
Ekonominės raidos scenarijuje 2021 m. projektuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 m. 3,2 proc. BVP augimas, kurį skatins atsigaunantis vidaus vartojimas ir investicijos. Taip pat numatant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų atsigavimą, projektuojamas šalies realiojo prekių ir paslaugų eksporto augimas 2021–2023 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija. Užimtų gyventojų skaičių vidutiniu laikotarpiu neigiamai veiks prastėjanti Lietuvos demografinė padėtis.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. I ketv. prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra atitiks vidutinį 2020 m. lygį, tačiau išliks žemesnė nei 2017–2019 m.   


Išvada ir ataskaita: Dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo


Komentarams:
Jurga Rukšėnaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja
tel. 8 601 07 335, el. p. jurga.ruksenaite@ifi.lt


Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama

Iliustracija pranešimui spaudai Vakcina nuo COVID-19 savaime negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metaisValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos (Fiskalinės institucijos) funkcijas, tvirtina Finansų ministerijos parengtą 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijų. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

2020 m. I–III ketv. Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo mažesnis, nei tikėtasi, ir siekė 0,8 proc. Šiuo laikotarpiu mažėjo vidaus vartojimas ir investicijos, tačiau realiojo bendrojo vidaus produkto kritimą sušvelnino III ketv. atsigavęs prekių eksportas. Vis dėlto, tikėtina, kad per antrąjį karantiną įvesti apribojimai lems prastesnius IV ketv. privataus vartojimo rezultatus. Numatoma, kad Lietuvos realusis BVP 2020 m. susitrauks 1,5 proc., tačiau 2021 m. projektuojamas 2,8 proc. augimas.

„Vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo 2021 metais. Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius: vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu. Pažymėtina, kad svarbios ir kitos vidaus ir išorės rizikos bei verslo ir gyventojų galimybės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos“, – teigia Jaroslav Mečkovski, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Vyriausybės taikytos priemonės pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu galėjo padėti įmonėms atlaikyti finansinius nuostolius, tačiau, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, parama tampa dar svarbesnė. Vis dėlto priimti sprendimai prisidėjo prie augančio valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio. Dėl šios priežasties ekonomikos skatinimo priemonių tikslingumo svarba išlieka, siekiant, kad šiuo laikotarpiu prisiimti įsipareigojimai nebūtų pertekliniai.

Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su vidaus paklausa, vartotojų lūkesčiais ir darbo rinka. Dėl COVID-19 plitimo įvesti apribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti. Taip pat išlieka nedarbo lygio sumažinimo iššūkis vidutiniu laikotarpiu, labai priklausantis nuo ekonomikos atsigavimo.

Augantis COVID-19 pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes. Prie neapibrėžtumo geopolitinėje situacijoje prisideda auganti kietojo „Brexit“ tikimybė, artėjant pereinamojo laikotarpio terminui.

Fiskalinė institucija atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2020 m. prognozė rodo, kad iki COVID-19 plitimo pradžios kilusi ekonomikos temperatūra sumažėjo ir, tikėtina, nesieks 2017–2019 m. lygio.


Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimoIliustracija pranešimui spaudai Vakcina nuo COVID-19 savaime negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais
    

Komentarams:
Jaroslav Mečkovski,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas,
tel. 204 7227, el. p. jaroslav.meckovski@ifi.lt


Iliustracija pranešimui spaudai Vakcina nuo COVID-19 savaime negarantuoja greito ekonomikos atsigavimo 2021 metais

Iliustracija pranešimui spaudai Esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbąValstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos (Fiskalinės institucijos) funkcijas, atliko 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą ir pateikė Seimui išvadą. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. sudarys 8,9 proc. BVP, o 2021 m. – 5,7 proc. BVP. Prognozuojamos 2021 m. pajamos sudarys 37,3 proc. BVP, išlaidos – 43,0 proc. BVP. Fiskalinės institucijos vertinimu, 2020 m. Lietuvos fiskalinė politika yra anticiklinė.

Projektuojama, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skola sieks 47,2 proc. BVP, o 2021 m. augs toliau ir sudarys 50,7 proc. BVP. Svarbu ne tik stabilizuoti jos didėjimą, bet ir numatyti mažėjimo kryptį, siekiant didinti fiskalinę erdvę.

„Neapibrėžtumas išlieka – atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją bei galimus karantino sukeltus apribojimus, dalies jau priimtų ar naujų priemonių gali prireikti ekonomikos skatinimui ir 2021 m. Neigiamiems rizikos veiksniams išsipildžius, valdžios sektoriaus balansų rodiklių įverčiai gali prastėti ir 2022–2023 m. Todėl sprendimus dėl papildomų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie didina išlaidas, reiktų priimti atsakingai“, – sako Rasa Ibelhauptaitė, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė.

Fiskalinė institucija įvertino Lietuvos valdžios sektoriaus fiskalinį multiplikatorių vidutiniu laikotarpiu. Analizė parodė, kad jis gali būti mažesnis nei 1. Tai rodo, kad, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas ir investicijas padidinus 1 proc., BVP gali padidėti mažiau nei 1 proc. Todėl, siekiant skatinti ekonomiką, svarbu atsakingai planuoti valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas ir investicijas.

Atnaujintoje fiskalinių rodiklių švieslentėje pateikti fiskaliniai rodikliai yra aukšto rizikos lygio. Esant išskirtinėms aplinkybėms valdžios sektoriaus deficitas ypač didėja, tačiau jas atšaukus, reikės grįžti prie reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams.

Europos Sąjungos lygmeniu aktyvuota Stabilumo ir augimo pakto bendroji išlyga, leidžianti šalims nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams. Kovo mėn. nustatytos išskirtinės aplinkybės, todėl fiskalinės drausmės taisyklių taikymas nuo 2020 m. laikinai susiaurintas. Biudžeto projekte laikomasi prielaidos, kad 2022 m. turėtų būti grįžtama prie visų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo.
 
Struktūrinio postūmio užduotis 2021 m. pagrįstai nenustatyta, kadangi metams, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nėra nustatomos. Išskyrus taisykles, kurios pagrįstai netaikomos, išankstiniu vertinimu, 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetai sudaryti laikantis Konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.


Išvada dėl struktūrinio postūmio užduotiesIliustracija pranešimui spaudai Esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą
Ataskaita 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimasIliustracija pranešimui spaudai Esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą


Komentarams:
Rasa Ibelhauptaitė,
Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė,
tel. 204 7673, el. p. rasa.ibelhauptaite@ifi.lt


Iliustracija pranešimui spaudai Esančios išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos išryškina atsakingos fiskalinės politikos svarbą

Vertinimai

Rodyti viską

Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas

Nepradėtas

2021 m. birželio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. gruodžio mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų, kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Baigtas

2021 m. kovo mėn. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2021 m. rugsėjo mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo.

Nepradėtas

2022 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas

Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos.

Bus baigtas per 3 mėn.

Lietuvos stabilumo 2021 m. programos vertinimas

Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą Stabilumo 2021 m. programą ir pateiksime ataskaitą, kurioje bus: 2021–2022 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių ex-post vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, VS skolos projekcijos.

Nepradėtas

Savivaldybių ex-ante fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimasi vertinimas

Įvertinsime 2020 m. ex-post ir 2021 m. ex-ante savivaldybių biudžetus, ar buvo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, nustatytų Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme..

Fiskaliniai duomenys