Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

• Lietuva siekia, kad iki 2030 m. miškai užimtų 35 proc. šalies teritorijos. Dabartiniu tempu šį tikslą Lietuva pasiektų tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau nei numatyta.
• Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) pagal miškingumo vidurkį: Lietuvoje miškai užima 33,91 proc. šalies teritorijos., ES vidurkis – 39 proc.
• Lietuvos miškuose vis dar vyrauja po plynų kirtimų atsodinami vienaamžiai ir vienarūšiai medynai, kurie yra mažiau atsparūs klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.
• Daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir toliau blogėja, o griežtai saugomi miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto.
• Valstybės kontrolė pabrėžia, kad būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

Miškai šiandien turi būti ne tik medienos šaltinis. Jie turi padėti kovoti su klimato kaita, išsaugoti biologinę įvairovę ir kartu išlikti svarbūs šalies ekonomikai. Valstybės kontrolės atlikta Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga rodo, kad šiuo metu Lietuva susiduria su sisteminiais iššūkiais, kurie trukdo užtikrinti darnią ekologinių ir ekonominių funkcijų pusiausvyrą.
  
„Lietuvos miškų politikoje miškingumo didinimas ir jo kokybinis atsparumas turi žengti kartu. Siekdami ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei. Tam reikalingi spartesni strateginiai sprendimai, padedantys suderinti gamtos apsaugos, klimato kaitos ir ekonomikos tikslus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Lietuvos miškingumas žemesnis už ES vidurkį
  
Lietuvos miškingumas vienas mažiausių šiaurės šalių regione. 2025 m. miškai dengė 33,91 proc. šalies ploto (2 214 323 ha), ES vidurkis – 39 proc., Latvijoje ir Estijoje miškai užima daugiau nei pusę teritorijos, Suomijoje ir Švedijoje – daugiau nei 60 proc.
  
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą šį atotrūkį mažinti. Pagal Nacionalinį pažangos planą iki 2025 m. turėjo būti pasiektas 34 proc. miškingumas, iki 2030 m. – 35 proc., o pagal Seimo rezoliuciją dėl Miškų politikos siekiama iki 2050 m. padidinti Lietuvos miškingumą iki 40 proc.

Tačiau pažanga atsilieka nuo planų, o dabartinis miškų plėtros tempas yra nepakankamas. Jei miškingumas ir toliau didėtų tokiu pačiu vidutiniu tempu kaip pastarąjį dešimtmetį, 35 proc. riba būtų pasiekta tik apie 2047 m. – beveik dviem dešimtmečiais vėliau, nei numatyta. Apie 40 proc. iki 2050 m. kalbėti dar sunkiau.

Šalies miškingumo didinimą riboja mažėjantis tinkamų plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
  
Vien miškų ploto didinti neužtenka
  
Valstybės kontrolė pažymi, kad miškų politikos sėkmę lemia ne tik miškų plotas, bet ir jų būklė bei atsparumas.
 
Europos miškų strategijoje pabrėžiama, kad klimato kaitai atsparesni yra įvairiaamžiai ir mišrūs miškai. Tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 73–74 proc. visų miškų, o aiškių rūšinės įvairovės didėjimo tendencijų nestebima.  Vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o trijų ar daugiau kartų medynų tėra 6 proc. Tokia miškų struktūra susijusi ir su taikomomis miškininkystės praktikomis – po plynųjų kirtimų atsodinami ištisi masyvai miško, todėl formuojasi vienaamžiai miškai.
  
Saugomų miškų – per mažai, o biologinės įvairovės būklė – prasta
  
Nors miškai yra svarbiausia biologinės įvairovės buveinė, daugumos saugomų miškų buveinių būklė Lietuvoje išlieka nepalanki. Lyginant su ankstesniais vertinimais, dalies jų būklė dar pablogėjo. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomos miškininkystės praktikos, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaita.
  
Griežtai saugomų miškų Lietuvoje vis dar labai mažai. 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė tik 1,25 proc. viso miškų ploto, o per pastarąjį dešimtmetį jų dalis padidėjo vos 0,04 procentinio punkto. Tuo metu ES biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad griežta apsauga turėtų būti taikoma bent 10 proc. sausumos ploto. Norint priartėti prie šio tikslo, Lietuvoje rezervatinių miškų plotą reikėtų beveik padvigubinti – iki maždaug 68 tūkst. ha.
  
Biologinės įvairovės apsaugai svarbus ir „Natura 2000“ tinklas, į kurį įtraukiamos vertingiausios Europos mastu saugomos buveinės ir rūšys. Valstybės kontrolė dar 2022 m. audite „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ nustatė, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas pakankamo ploto „Natura 2000“ tinklas – į jį papildomai turėjo būti įtraukta daugiau kaip 100 tūkst. ha saugotinų miško buveinių, taip pat nebuvo nustatyti aiškūs teritorijų apsaugos tikslai. Nors per pastaruosius metus padaryta pažanga, problema iki šiol neišspręsta. 2025 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinkle tebetrūksta apie 15 tūkst. ha miškų buveinių.
  
Ekonomikos ir gamtos apsaugos pusiausvyra – vis dar nepasiekta
  
Miškų sektorius išlieka svarbi Lietuvos ekonomikos dalis – 2024 m. jis sukūrė 3,63 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 6,7 proc. eksporto, o mediena yra svarbi baldų, statybų ir energetikos sektoriams.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ūkinių miškų dalis padidėjo nuo 71,4 proc. iki 75 proc. – kitų miško grupių sąskaita. Apie penktadalis ūkinių miškų patenka į saugomas teritorijas, todėl praktikoje kyla konfliktų tarp ūkinės veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Valstybės kontrolė pažymi, kad intensyvėjant ūkinei veiklai būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, nes daugumos miškų buveinių apsaugos būklė išlieka nepalanki.
  
Pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos

Apžvalga rodo, kad būtinus pokyčius miškų sektoriuje stabdo tiek užsitęsę teisėkūros procesai, tiek nepakankamai patikimi duomenys. Iki šiol nebaigti Miškų įstatymo pakeitimai, o Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas vis dar rengiamas. Valstybės kontrolės vertinimu, dėl to atidedami svarbūs sprendimai, susiję su miškų naudojimu, apsauga ir valdymu.

Problemų kelia ir miškų apskaita. Dėl vėluojančios inventorizacijos 2024 m. Miškų valstybės kadastre dar nebuvo apskaityta 1,85 tūkst. ha savaime užaugusių miškų, o registrų duomenys ne visada atitinka faktinę situaciją. Tai ne tik iškraipo statistiką, bet ir sudaro prielaidas netinkamiems sprendimams bei piktnaudžiavimui.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai naudojamos nuotolinio stebėjimo, geoinformacinės ir automatizuotos duomenų analizės technologijos, nors jos leistų realiu laiku stebėti miškų pokyčius ir užtikrinti tikslesnę apskaitą.

Ką siūlo Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė pažymi, kad būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus bei užtikrinti ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.

Taip pat būtina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir užtikrinti patikimą miškų apskaitą bei stebėseną.

Kadangi dalis 2022 m. atlikto valstybinio audito „Lietuvos miškų išteklių apsauga“ rekomendacijų iki šiol neįgyvendintos, o šioje apžvalgoje nustatyti iššūkiai išlieka aktualūs, 2026 m. Valstybės kontrolė pradės auditą „Biologinės įvairovės apsauga ir miškų atsparumo klimato kaitai didinimas“. Jo metu bus vertinama, ar taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę, didinti miškų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti ilgalaikį miškų išteklių išsaugojimą.

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga

Nuotrauka: Pixabay

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]