Aktyvaus senėjimo skatinimas

Siekiant, kad valstybės politika būtų orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą: 1.Apibrėžti valstybės politiką dėl aktyvaus senėjimo, id entifikuojant vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslą, uždavinius, priemones, poveikio rodiklius ir tvarų biudžetą. 2. Priimti sprendimą dėl institucinės sąrangos, užtikrinančios nuoseklų aktyvaus senėjimo skatinimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir koordinavimo funkcijų vykdymą. 3. Nustatyti įrodymais dėl projektų kokybės pagrįstus reikalavimus vyresnio amžiaus asmenims atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų konkursams ir stiprinti konkursų projektų stebėseną, apimant veiklos kokybės ir rezultatų analizę, poveikio vyresnio amžiaus asmenų įtraukčiai vertinimą.

Siekiant didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą derinant darbą ir pensiją: 1. Pateikti pasiūlymus atsakingoms institucijoms dėl amžiaus apribojimų dirbti panaikinimo Valstybės tarnybos, Teismų, Mokslo ir studijų įstatymuose ir siekti jų įgyvendinimo aktyviai dalyvaujant įstatymų keitimo procese. 2. Priimti sprendimą dėl lankstaus darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į identifikuotus jų poreikius. 3. Numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, apimant finansinius, psichologinius, socialinius ir profesinius klausimus, kurios padėtų sklandžiai pereiti į naują gyvenimo etapą pensijoje ir išlikti aktyviems visuomenės gyvenime ir (ar) darbo rinkoje. 4. Strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį ir stebėti jo pokyčius, kad darbo rinkoje dalyvautų norintys ir galintys dirbti pensinio amžiaus asmenys.

Siekiant išlaikyti kuo didesnį vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą: 1. Nustatyti savivaldybėms privalomus minimalius prevencinių ir bendrųjų socialinių paslaugų, skirtų savarankiškumui išsaugoti, išvystymo normatyvus ir sistemingai analizuoti jų nepasiekimo ar viršijimo priežastis, skatinant savivaldybes vystyti šių paslaugų plėtrą. 2. Numatyti vyresnio amžiaus asmenų informavimo priemones apie socialines paslaugas jų savarankiškumui išsaugoti, sudarant sąlygas jiems gauti reikiamą pagalbą laiku.

Siekiant gerinti skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims ir taip išlaikyti jų savarankiškumą: 1. Nacionaliniu lygmeniu atlikti kompleksinę skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumo vyresnio amžiaus asmenims analizę, įvertinant teritorinius skirtumus ir atkreipiant dėmesį į savivaldybes, kurių demografinio senėjimo koeficientas viršija šalies vidurkį. 2. Remiantis analizės rezultatais, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų įtvirtintas privalomas minimalus skaitmeniniais kanalais teikiamų paslaugų prieinamumo standartas, įpareigojantis viešųjų paslaugų teikėjus turėti bent vieną ne skaitmeninę paslaugos teikimo alternatyvą (telefonu arba fiziškai), o savivaldybėse su dideliu demografiniu senėjimu – atitinkamą fizinių aptarnavimo vietų tankį arba mobiliųjų konsultantų paslaugas. 3. Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius vyresnio amžiaus vartotojų patirties vertinimą, prieš diegiant naują skaitmeniniais kanalais teikiamą paslaugą nacionaliniu lygiu. 4. Atlikti skaitmeninių įgūdžių tobulinimo veiklų stebėseną, apimančią projektų turinio atitikties vyresnio amžiaus asmenų poreikiams, rezultatų pasiekimo ir skaitmeninių įgūdžių pažangos nacionaliniu lygiu vertinimą, ir jos rezultatų pagrindu inicijuoti perėjimą nuo masinių mokymų prie nuolatinio, individualaus konsultavimo modelio, plečiant tokių konsultacijų tinklą.

Siekiant spręsti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo problemą ir užtikrinti jiems reikiamą pagalbą: 1. Įvertinti vienišumo problemos poveikį asmenų psichikos ir fizinei sveikatai, jų gyvenimo kokybei bei valstybės socialinėms ir sveikatos apsaugos sistemoms ir nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, vyresnio amžiaus asmenų vienišumo lygio rodiklį ir siektiną jo reikšmę. 2. Nustatyti vienišumo vertinimo kriterijus, jais remiantis identifikuoti vienišus asmenis (įskaitant „Socialinio recepto“ dalyvius) ir suplanuoti priemones vienišumui mažinti. 3. Numatyti priemones, skatinančias vienišus asmenis kreiptis pagalbos.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas vyresnio amžiaus asmenims įsitraukti į savanorystę, Nacionalinėje savanoriškos tarnybos programoje vyresnio amžiaus asmenis išskirti kaip atskirą tikslinę grupę, numatant jų savanorystei skatinti skirtas priemones (įskaitant jų fizines galimybes ir savivertę atitinkančių savanoriškų veiklų plėtojimą, informuotumo ir motyvacijos dalyvauti didinimą), finansavimą, rodiklius.

Siekiant įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į švietimo ir mokymosi veiklas: 1.Panaikinti amžiaus apribojimus 65+ m. asmenims dėl finansavimo mokymams Individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. 2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“ numatyti prioritetinę sritį aktyviam senėjimui skatinti pritaikytoms mokymosi programoms, apimančioms profesinių, pilietinių, socialinių, sveikatos raštingumo ir kitų kompetencijų tobulinimą. 3. 65+ m. asmenų dalyvavimo trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų vykdomose programose finansavimą keisti iš projektinio į modelį, numatantį individualų asmens mokymosi krepšelį („pinigai seka žmogų“). 4. Didinti informuotumą apie švietimo ir mokymosi galimybes (įskaitant trečiojo amžiaus universitetus) ir naudą jų aktyvumui, emocinei būklei ir sveikatai.

Siekiant didinti vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimą į sveikos gyvensenos veiklas ir sumažinti regioninius netolygumus: 1. Tobulinti „Socialinio recepto“ iniciatyvos dalyvių atrankos mechanizmą, leidžiantį visuomenės sveikatos biurams pasiekti iniciatyvos tikslinę grupę (65+ m. amžiaus asmenis, patiriančius vienišumo jausmą, socialinę atskirtį ir pan.). 2. Stiprinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimą, skatinant registruoti 65+ m. amžiaus asmenis į „Socialinio recepto“ iniciatyvą. 3. Nustatyti savivaldybėms minimalų privalomą bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą vyresnio amžiaus asmenims ir rekomenduoti savivaldybių administracijoms visuomenės sveikatos biurų vadovų veiklos vertinimą sieti su faktiniu vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimu minėtose veiklose. 4. Didinti informuotumą apie visuomenės sveikatos biurų vykdomas veiklas, taikant vyresnio amžiaus asmenims labiausiai prieinamus informavimo būdus, kuriais, pavyzdžiui, būtų aiškiai nurodyta, kada, kokiu telefono numeriu ir į kokias veiklas galima registruotis.

Siekiant didinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į kultūrinę veiklą: 1. Įvertinti vyresnio amžiaus asmenų kultūrinius poreikius ir įtraukti jų vertinimo rezultatus į kultūros veiklų planavimą. 2. Nustatyti vyresnio amžiaus asmenų įtraukties į kultūrinę veiklą rodiklius ir, remiantis poreikių vertinimu, priimti sprendimus, skatinančius kultūros įstaigas, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, plėtoti vyresnio amžiaus asmenų aktyvų dalyvavimą veiklose, pavyzdžiui, įtraukiant juos kaip bendrakūrėjus ar savanorius. 3. Vykdyti vyresnio amžiaus auditorijos plėtros stebėseną nacionalinėse ir valstybinėse kultūros įstaigose, pavedant joms į savo metines veiklos ataskaitas įtraukti lankytojų stebėsenos duomenis pagal amžių. 4. Pertvarkyti „Socialinio recepto“ iniciatyvos modelį, nustatant efektyvų įgyvendinimo ir koordinavimo mechanizmą, rezultatyvumo ir poveikio dalyvių psichologinei gerovei vertinimą, ir išplėsti iniciatyvos įgyvendinimą nacionaliniu mastu.