Kaip Kultūros ministerija formuoja kultūros politiką, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą

Paviešintos visos (buvo 70 proc.) kultūros srities tyrimų ataskaitos, taip sudarant galimybes visuomenei pasinaudoti tyrimų rezultatais, susipažinti su srities būkle, ją stebėti, reikalauti pokyčių ir įrodymais pagrįstų sprendimų.

Nuo 2018 m. sausio 15 d. įsigaliojo nauja ministerijos struktūra, patvirtinta ministro 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-89: nebeliko departamentų, iš 18 struktūrinių padalinių suformuota 11 skyrių. Ministrui buvusios pavestos funkcijos pavestos skyriams, skyrių uždaviniai ir funkcijos įtvirtinti nuostatuose, o darbuotojų funkcijos – pareigybių aprašymuose. Šie dokumentai patvirtinti ministro įsakymais ir viešai prieinami ministerijos interneto svetainėje.

Kultūros ministerijoje sudaryta darbo grupė atliko patariamųjų tarybų, komisijų ir darbo grupių analizę ir įvertino jų poreikį, parengė pertvarkos principus, kuriems pritarė Kultūros ministerijos kolegija. Ministro įsakymu (2018 m. balandžio 3 d. Nr. ĮV-334) patvirtintos patariamųjų ministerijos tarybų, komisijų ir darbo grupių sudarymo rekomendacijos, kuriose pateiktos darbo grupės, komisijos, tarybos sąvokos, jų steigimo tikslai bei sudarymo principai, jų atliekamų funkcijų trukmė. Pažymėtina, kad sumažėjo net 35-iomis komisijomis,4-iais komitetais, o tarybų padaugėjo 4-iomis.

Kultūros ministerijos interneto svetainėje (nuoroda: http://lrkm.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes) visuomenė gali viešai susipažinti su paskelbtu Kultūros ministerijos 2017–2020 metų strateginių ir reikminių tyrimų planu (patvirtintu 2017-10-02 ministro įsakymu Nr.ĮV-981), Kultūros ministerijos atliktomis bei Lietuvos kultūros tarybos finansuotomis tyrimų ataskaitomis, taip pat tarptautiniais tyrimais, analizėmis bei metodine informacija kultūros įstaigų vartotojų tyrimams atlikti. Tyrimų rezultatai ir pasiūlymai naudojami situacijos įvertinimui, intervencijų pagrindimui, rengiant programinius dokumentus, strateginio veiklos plano programas ir priemones ir jų įgyvendinimą stebint per nusistatytų rodiklių pasiekimą, veiklos rezultatų įvertinimą, parengiamų strateginių ar sektorinių strateginių dokumentų siekiamų pokyčių įgyvendinimą. Tyrimų metu pateiktų konkrečių rekomendacijų įgyvendinimui vykdoma stebėsena: pvz.: -atsižvelgiant į Kultūros ir meno įstaigų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studijos rezultatus (2015 m.), buvo patvirtinta Kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo metodika; patikslintos įstaigų koordinatorių funkcijos ir atsakomybės; -atsižvelgiant į 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos poveikio kultūrai vertinimą (2016 m.), ministerija vertina regioninių priemonių investicijų projektus (su savivaldybėmis suderino 14 pradėtų projektų), siekdama užtikrinti investicijų į tęstinumą (pradėtų objektų sutvarkymo užbaigimą). Taip pat ministerija vertina jai teikiamų investicijų projektų kultūros pasiūlos-paklausos analizės duomenis bei investicijų efektyvumo rodiklius.

Nuo 2019 m. liepos 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas (2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198, nauja redakcija patvirtinta 2018 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1739), kuriame nustatyta komisijų narių darbo apmokėjimo tvarka. Kultūros ministerija patvirtino (2019 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. ĮV-459) įstatymų pagrindais sudarytų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių atlygio mokėjimo tvarkos aprašą, kuriame nustatė Vyriausybės nutarimu (2017-04-05 nutarimas Nr. 253, nauja redakcija 2019-07-03 Nr. 680) nurodytų tarybų ir komisijų narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką. Minėtu aprašu taip pat rekomenduojama įsigyjant ekspertų komisijų, kitų komisijų ar tarybų, kurios nenurodytos tvarkos apraše, narių (pirmininkus ir jų pavaduotojus) paslaugas, taikyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatytų komisijos nario atlygio dydžių vidurkius, diferencijuojant juos pagal komisijos veiklos pobūdį, tačiau neviršijant per metus vienam nariui išmokamo 30 BSI atlygio dydžio.

2017 m. balandžio–rugpjūčio mėn. atlikta ministerijos darbo organizavimo, struktūros ir funkcijų analizė. Pagal ją atlikta struktūros pertvarka įsigaliojo 2018 m. sausio 15 d. Nuo 2019 m. kovo 1 d. ministerijoje įvyko dar viena struktūrinė pertvarka, suformuota Strateginių sprendimų paramos grupė, padaliniai, sprendžiantys sudėtingus, kompleksinius su politikos formavimu, susijusius ministerijos uždavinius performuoti į grupes. Atlikus padalinių funkcijų analizę, atskirtos tarpusavyje nesusijusios veiklos ir pradėjo veikti atskiros Atminties institucijų politikos ir Kultūros paveldo politikos grupės. Kultūros ministerija teigia, kad ministerijos kaip valstybės politiką formuojančios institucijos struktūra ir funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planu, todėl atliktą struktūros pertvarkymo efektyvumą ji vertina ne pagal formalizuotas procedūras, bet pagal pagrindinius veiklos rezultatus – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane suplanuotų veiksmų įvykdymą (2020 m. liepos 1 d. duomenimis – iš 58 veiksmų įvykdyta 51 arba 88 proc.). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus susidariusią situaciją dėl COVID-19 viruso (paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino), ministerijos nuomone, veikla turi būti organizuojama pagal aktualią situaciją (orientuojant ją į pandemijos pasekmių švelninimą), todėl atlikti veiklos bei struktūros pertvarkos (įvykusios 2018 m.) vertinimą nėra aktualu ir tikslinga. Kadangi atliktų pertvarkų poveikis (vertinant funkcijų apimties ir joms skiriamo laiko, tam naudojamų žmogiškųjų ir finansinių resursų sutaupymo atžvilgiu, pagal nusistatytus rodiklius) nebuvo vertinamas, ir tolimesnių veiksmų vertinant šių pertvarkų poveikį ministerija neplanuoja, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Ministerija, vykdydama Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Vyriausybės 2018-05-15 nutarimu Nr. 495, reikalavimus: - parengė Tautinių mažumų departamento nuostatų pakeitimus, kurie buvo patvirtinti Vyriausybės 2020-03-10 nutarimu Nr. 210; - kultūros ministro 2019-12-13 įsakymu Nr. ĮV-827 buvo patvirtintos Muziejaus valdymo tobulinimo gairės, reglamentuojančios reikalavimus muziejų struktūrai ir darbuotojams (remiantis jomis peržiūrima ir tikslinama nacionalinių ir respublikinių muziejų struktūra bei nuostatai); - kultūros ministro 2020-07-07 įsakymu Nr. ĮV-960 buvo patvirtinta nauja Kultūros paveldo departamento struktūra, susieta su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis šios institucijos funkcijomis. Ministerijos teigimu, Kultūros ministerijos ir kultūros ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų struktūra ir funkcijos yra tiesiogiai susijusios su galiojančia Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planu, todėl įgyvendinti ankstesnių Vyriausybių metu teiktas rekomendacijas, kurios, ministerijos nuomone, neatitinka galiojančių teisės aktų, netikslinga. Kadangi tolimesnių veiksmų ministerija imtis neketina, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Kultūros ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ĮV-675 patvirtinta Kultūros įstaigų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo metodika. Kultūros ministro valdymo srityje veikiančioms įstaigoms pavesta (taip pat rekomenduota kitoms kultūros paslaugas teikiančioms įstaigoms) įsivertinti vartotojų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, tyrimą atliekant kas 1 metus (arba ne rečiau kaip kartą per 2 metus), pradedant nuo 2017 m. Įvertinus kultūros įstaigų ir jų vykdomos veiklos specifiką, Kultūros ministerijos nuomone, kokybės vadybos sistemos (-ų) kaip visumos diegimas jose neleis pasiekti norimų tikslų, todėl šią rekomendaciją vykdyti netikslinga. Tačiau praktikoje yra siekiama pritaikyti atskirus kokybės vadybos sistemų elementus/priemones, leidžiančias gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Auditorių nuomone, siekiant, kad kultūros paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų visuomenės lūkesčius, kultūros ir meno įstaigose turėtų būti diegiamos bent vidinės kokybės vadybos sistemos. Kadangi ministerija tolimesnių veiksmų imtis neketina, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Kultūros ministerija internetinio tinklalapio skiltyje „Komisijos ir darbo grupės“ nuo 2017 m. kovo mėn. skelbia informaciją apie sudarytas tarybas, komisijas ir darbo grupes ir ministro įsakymais patvirtintą jų sudėtį. Ministerijos kanclerio potvarkiu (2018 m. birželio 11 d. Nr. PV-10) nustatyta, kad bus viešinami galutiniai komisijų ir darbo grupių veiklos rezultatai/produktai. Ministerijos tinklalapyje skelbiamos tik kai kurių tarybų, komisijų 2018, 2019 m. veiklos ataskaitos, tačiau ataskaitose nėra informacijos apie priimtus sprendimus ir pateiktus pasiūlymus. Kadangi ministerija nesiima aktyvesnių veiksmų, kad būtų viešinami konkretūs tarybų, komisijų ir darbo grupių priimti sprendimai ir galutiniai aktualūs jų veiklos rezultatai, kad visuomenė būtų informuojama apie svarbiausius patariamųjų institucijų priimtus ir jų pagrindu ministerijos patvirtintus sprendimus, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Mažinant su valstybės politikos formavimu nesusijusių funkcijų skaičių, pakeistas kompensacinio atlyginimo paskirstymo mechanizmas ir kompensacinio atlyginimo skirstymas iš Kultūros ministerijos perduotas Lietuvos kultūros tarybai. Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ pertvarkyta (ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. ĮV-33) į biudžetinę įstaigą Kultūros infrastruktūros centrą, kuri įgyvendins paveldotvarkos programas ir įstaigų infrastruktūros (nekilnojamojo turto ir kultūros veiklų organizavimui reikiamos įrangos) modernizavimo programas. Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui pavesta (2020-06-30 įsakymu Nr. ĮV-817) vykdyti funkcijas dėl asmenų, vykstančių į užsienio lietuvių organizacijas ar bendruomenes vykdyti kultūrinę veiklą, rėmimo. Valstybės vardu paskolintų lėšų, skirtų kultūros ir meno veikloms įgyvendinti, skirstymo funkciją ministerija pavedė (2020-05-25 įsakymu Nr. ĮV-644) Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos kino centrui. Parengtas ir Vyriausybei pateiktas Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo atsisakoma dalies su salių nuomos išlaidų kompensavimu susijusių funkcijų vykdymo ministerijoje: salių nuomos išlaidų kompensavimo visoms savivaldybių įstaigoms, privatiems juridiniams asmenims funkciją planuojama perduoti Lietuvos kultūros tarybai, kuri tai organizuotų konkurso būdu. Tačiau ministerija tebevykdo su politikos formavimu nesusijusias funkcijas: biudžeto lėšų skyrimą įvairių projektų vykdymui (pvz., profesionaliojo scenos meno viešosioms įstaigoms ir kt.). Ministerijos teigimu, su valstybės politikos formavimu nesusijusių funkcijų skaičiaus mažinimą apsunkina tai, kad kultūros ministro valdymo srityje nėra institucijos ar įstaigos, kuriai visa apimtimi būtų galima perduoti lėšų ir (ar) projektų administravimą. Atsižvelgiant į tai, kad kitų funkcijų, nesusijusių su politikos formavimu, perdavimo ar mažinimo klausimas nėra įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, patvirtintą 2021-03-10 nutarimu Nr. 155, ir tolimesni sprendimai dėl funkcijų mažinimo neplanuojami, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Patvirtintas (ministro 2019-11-14 įsakymu Nr. ĮV-748) vieningas kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų veiklos vertinimo kriterijų rinkinys, kuriuo vadovaujantis kasmet bus atliekamas visų įstaigų metinių rezultatų vertinimas. Rinkinys apima bendruosius ir specialiuosius kriterijus, kuriuos lyginant planuojama nustatyti objektyvius įstaigų veiklos rezultatus. Sudaryta (ministro 2020-06-08 įsakymu Nr. ĮV-719) Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų veiklos rezultatų vertinimo komisija, kuriai pavesta kasmet teikti rekomendacijas kultūros ministrui dėl įstaigų grupių ir (ar) individualių įstaigų veiklos ir valdymo tobulinimo, siekiant įstaigų veiklos efektyvumo, teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo, bei įstaigoms planuojamų biudžeto asignavimų pagrįstumo ir kasmet teikti siūlymus kultūros ministrui dėl įstaigoms keliamų tikslų ir siekiamų rezultatų. 2020 m. atliktas įstaigų veiklos vertinimas bei parengtos Kultūros ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų ir (ar) įstaigų grupių veiklos ir valdymo tobulinimo rekomendacijos. Ministerijos nuomone, tiesioginis įstaigų finansavimo susiejimas su veiklos rezultatais įmanomas tik įvykdžius finansavimo reformą visos valstybės mastu (centralizuojant pastoviųjų išlaidų apmokėjimą iš valstybės biudžeto). Atsižvelgdama į tai, tolimesnių veiksmų dėl finansavimo susiejimo su veiklos rezultatais ministerija neplanuoja, todėl rekomendacijos stebėseną baigiame.

Įgyvendinant rekomendaciją, 2023 m. IV ketv. vyko Kultūros ir meno projektų ir procesų stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemos (SAMS) diegimo darbai, Lietuvos kultūros tarybos informacinės sistemos (LKT IS) modernizavimo darbai, siekiant tobulinti paraiškų administravimo procesą bei projektų vykdymo rodiklių stebėseną bei analizę. Su Valstybės duomenų agentūra suderintos 2 platformos Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS), kuriose bus analizuojami įvairiose sistemose kaupiami duomenys, o šie, agreguoti, bus perkeliami į SAMS, skelbiami ir prieinami visuomenei Lietuvos kultūros tarybos administruojamose svetainėse ltkt.lt ir kulturosstatistika.lt. Taip pat sukurti 28 pradiniai kultūros srities rodikliai ir jų rinkinio aprašymai SAMS, rodikliai perduoti į VDV IS tolesnei integracijai ir duomenų mainų proceso įgyvendinimui su SAMS ir LKT IS.svetainėse ltkt.lt ir kulturosstatistika.lt. Pradėjus Lietuvos kultūros tarybos užsakymu sukurtų VDVIS smėliadėžių, kuriose skaičiuojami kultūros srities rodikliai, veiklą, susidurta su duomenų mainų tarp LKT IS ir VDVIS ir duomenų gavimo iš kai kurių jų šaltinių iššūkiais, kurie yra sprendžiami. Rekomendacija įgyvendinta iš dalies (baigiami IS tobulinimo darbai) ir jos stebėseną baigiame.

Įgyvendinant 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“, patvirtintos 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-274 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04- 01-01 (PP) „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ aprašo patvirtinimo“, pradėta vykdyti veikla – „Kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“. Pagrindinis šios veiklos tikslas – sukurti tvarią kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kultūros paslaugų kokybinius pokyčius ir užtikrinančią vienodas galimybes viso viešojo, nevyriausybinio bei privataus kultūros sektoriaus darbuotojams tobulinti savo kvalifikaciją. Kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo proceso vykdymas paremtas trijų lygmenų įstaigų sistema, susidedančia iš sprendimus priimančio subjekto (Ministerijos), atitinkamos srities koordinatoriaus – kvalifikacijos tobulinimo kompetencijų centrų ir naudos gavėjų (kultūros įstaigų ir jų darbuotojų). Siekiant užtikrinti ilgalaikį kultūros sektoriaus darbuotojų tobulėjimą, reikalingų naujausių žinių ir įgūdžių gavimą esamuoju laiku, kvalifikacijos tobulinimo įgyvendinime atskirtos bendrosios, profesinės ir vadybinės kompetencijos. Bendrąsias kompetencijas siūloma tobulinti visiems kultūros darbuotojams pagal jų veiklos ir atliekamų funkcijų aktualumą. Bendrųjų kompetencijų tobulinimo procesą organizuoja ir įgyvendina (bendradarbiaujant su kitų kultūros sektorių atstovais) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – LNMMB). Profesinių kompetencijų tobulinimo procesą organizuoja ir įgyvendina kvalifikacijos tobulinimo kompetencijų centrai, t. y. nacionalinio lygmens kultūros įstaigos, atsakingos už kompetencijų tobulinimą atitinkamoje kultūros srityje. Profesionaliojo scenos meno įstaigų darbuotojų atliekamų funkcijų specifiškumas reikalauja kitokio profesinių kompetencijų tobulinimo organizavimo, todėl šių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas vyks pagal individualius atskirų įstaigų poreikius, atrenkant aktualiausias tobulintinas sritis ir būdus, skatinant įstaigas sistemiškai bendradarbiauti tarpusavyje. Vieningo ir visaapimančio kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo proceso sukūrimas yra sudėtingas veiksmas, todėl jis bus įgyvendinamas palaipsniui. Pirmajame etape kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo procese dalyvaus valstybės kultūros įstaigų ir savivaldybių kultūros centrų darbuotojus. Antrajame etape kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo procesas bus išplėstas, įtraukiant į jį savivaldybių kultūros įstaigų (išskyrus kultūros centrus) ir valstybės kultūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina kitos ministerijos ar valstybės institucijos, darbuotojus. Iki 2030 m. planuojama, kad ne mažiau kaip 15 tūkstančių unikalių kultūros sektoriaus (valstybės, savivaldybių įstaigų, NVO ir privataus kultūros sektoriaus) darbuotojų (65 proc. visų kultūros sektoriaus darbuotojų) patobulins savo kvalifikaciją (bendrąsias ir/ar profesines kompetencijas).