Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje

Patobulinti atrankos konkursų nuostatai atsižvelgiant į audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Atrankos konkursų projektų nuostatai papildyti kokybinę pažangą matuojančiais kriterijais, atsižvelgiant į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Parengus Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos 2017–2019 m. veiksmų planą buvo įvertintos ir numatytos sąsajos su Lietuva 2030 ir Nacionaline 2014–2020 m. pažangos programa, išlaikytas integralumas bei atitiktis šių programų keliamiems tikslams, siekiant numatyti pažangą ir tą išmatuojančius kriterijus. Vis tik būklė fiksuojama kaip iš dalies įgyvendinta, nes aiškiai atsekamų sąsajų vis dar trūksta.

Ministerija inicijavo susitikimą su Vyriausiąją rinkimų komisija dėl rekomendacijos įgyvendinimo, buvo aptartos iškylančios problemos bei galimos grėsmės, susitikimo metu buvo suderintas mechanizmas padėsiantis išvengti politinių tikslų bei su politine veikla susijusių priemonių finansavimo per jaunimo organizacijas. Susitarimas bendradarbiauti siekiant šios rekomendacijos įgyvendinimo suderintas ir įtvirtintas protokolu.

Ministerija peržiūrėjo nuostatus, patikslino atrankos kriterijus, kurie rodytų kokybinę pažangą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko Jaunimo reikalų departamento darbuotojų pareigybių aprašymų ir Jaunimo reikalų departamento veiklos nuostatų analizę, lyginant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymais ir veiklos nuostatais. Ministerijoje buvo atlikta struktūrinė pertvarka turėjusi įtakos jaunimo politikos srities funkcijų formavimo ir įgyvendinimo peržiūrai ir jų perplanavimui: įsteigta vyriausiojo jaunimo politikos patarėjo pareigybė, kuria siekiama užtikrinti politikos priemonių koordinavimo horizontalumą. Struktūrinė pertvarka atlikta ir Jaunimo reikalų departamente, perskirstant funkcijas, sumažinant vadovaujančių darbuotojų pozicijas. Seimui 2020-06-29 priėmus Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3204, viešoji įstaiga Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra išbraukta kaip jaunimo politiką formuojantis ir įgyvendinantis subjektas, o tarptautines ir Europos Sąjungos programas jaunimo srityje numatyta įgyvendinti ir (ar) administruoti jaunimo politiką įgyvendinančiai Vyriausybės įgaliota institucijai. Šiais pakeitimais pritariama Jaunimo reikalų departamento ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros sujungimui ir planuojama, jog nauja įstaiga pradėtų veikti 2021-07-01.

Ministerija peržiūrėjo jaunimo politikos strateginius dokumentus. Esminiai dokumentai jaunimo amžiaus tarpsnį apibrėžia taip, kaip nustatyta Jaunimo politikos pagrindų įstatyme – 14-29 metų. Dėl jaunimo amžiaus apibrėžties suvienodinimo visuose strateginiuose dokumentuose ministerija suorganizavo suinteresuotų institucijų susitikimą, kurio metu buvo nutarta, kad institucijos pagal galimybes rinks informaciją bei organizuos individualius susitikimus su atskiromis institucijomis dėl galimybės savo kompetencijos ribose rinkti duomenis apie 14-29 metų amžiaus asmenis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis jaunimo tarpsnis yra specifinis ir nevienalytis (kai jaunas žmogus būna mokiniu, studentu, kuria šeimą, dirba), taip pat į atlikto tyrimo duomenis, patvirtinančius, kad priemonės jaunimui turi būti planuojamos būtent atsižvelgiant į specifinius amžiaus tarpsnius, o ne visai tikslinei grupei iš esmės, ministerijos nuomone, suvienodinti jaunimo amžiaus apibrėžtį strateginiuose dokumentuose (tiek vykdomose priemonėse, tiek rodikliuose) netikslinga.

Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos 2017–2019 m. veiksmų plane ir ministerijos (2017-2019 m.) strateginiame veiklos plane patvirtinti kriterijai, kuriais galima vertinti jaunimo situacijos pokytį, tačiau nustatyti rodikliai yra kiekybiniai, ne visi rodikliai suplanuoti ambicingai, nenustatyti kokybinį pokytį rodantys rodikliai. 2020-2022 metų strateginiame veiklos plane ministerija numatė didėjančius rodiklius, tačiau didžioji dalis su jaunimo politika susijusių rodiklių – kiekybiniai. Siekiant matuoti intervencijų jaunimo politikos srityje kokybinius pokyčius, pradėti taikyti poveikio tyrimai atskirose priemonėse, tokiose kaip jaunimo savanoriška tarnyba, darbas su NEET, tautinių mažumų jaunimui skirtos integracinės programos, emocinės pagalbos tarnybų užtikrinimas. Nuo 2021 m. iš esmės keičiantis strateginiam planavimui valstybėje, stebėseną tikslinga baigti.

Ministerija nurodė ministerijos strateginio veiklos plano tikslų, uždavinių sąsajas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių plano darbais, taip pat strateginio veiklos plano ir Nacionalinės jaunimo politikos 2011-2019 m. plėtros programos įgyvendinimo veiksmų plano kriterijų sąsajas. Tačiau nenumatytos konkrečių strateginio veiklos plano tikslų, uždavinių, priemonių sąsajos su Nacionalinės jaunimo politikos 2011-2019 m. plėtros programos priemonėmis, taip pat Nacionaline pažangos programa, strategija Lietuva 2030 ir kitais strateginiais dokumentais, kuriais įgyvendinama jaunimo politika Lietuvoje. 2021-2030 m. periodui priemones jaunimui planuojama integruoti horizontaliai tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek kitų ministerijų sritims priskiriamose priemonėse, atsižvelgiant į strateginio planavimo pakeitimus nuo 2021 m., Seimui priėmus Strateginio valdymo įstatymą (2020-06-25 Nr. XIII-3096).

Vykdant jaunimo politikos įgyvendinimo efektyvumo didinimo projektų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu identifikuotos jaunimo grupių problemos, pagal kurias rekomenduotos intervencinės priemonės bei rodikliai, kuriais būtų matuojamas intervencinių priemonių poveikis. Planuojant jaunimo politikos priemones ir vykdant intervencijas atsižvelgiama į identifikuotas tikslines grupes: numatytos atskiros priemonės tautinių mažumų jaunimui, moksleiviams ir studentam, mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms, užsienyje gyvenantiems jauniems lietuviams, niekur nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET). Siekiant matuoti intervencijų jaunimo politikos srityje kokybinius pokyčius, pradėti taikyti poveikio tyrimai atskirose priemonėse, tokiose kaip jaunimo savanoriška tarnyba, darbas su NEET, tautinių mažumų jaunimui skirtos integracinės programos, emocinės pagalbos tarnybų užtikrinimas. Ateityje planuojama poveikio tyrimus plėsti ir jaunimo problemas atliepiančias priemones naujam laikotarpiui planuoti, atsižvelgiant į strateginio planavimo pakeitimus nuo 2021 m., Seimui priėmus Strateginio valdymo įstatymą (2020-06-25 Nr. XIII-3096).