Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje

Įgyvendinant jaunimo politiką socialinės apsaugos ir darbo srityje, Lietuvoje trūksta ambicingesnio planavimo ir kokybinio požiūrio į vykdomos veiklos rezultatus. Be to, jaunimo politikos priemonės ir rodikliai nėra susieti su Valstybės pažangos strategija, tad ir jų indėlis į valstybės pažangą – sunkiai išmatuojamas. Tai rodo aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas.

Įvertinus jaunimo politikos formavimą ir jaunimo politikai socialinės apsaugos ir darbo srityje 2015 m. panaudotus 1,9 mln. Eur, nustatyta, kad, finansuojant kai kuriuos projektus, nėra vertinamas kokybinis jų poveikis jaunimui, trūksta projektų vykdymo kontrolės, dubliuojamos priemonės. Pasigendama ir politiką įgyvendinančių įstaigų veiklos efektyvumo.

Valstybės auditoriai įžvelgia ir sisteminių visos jaunimo politikos formavimo trūkumų. 2016 m. 83 proc. lėšų skiriama jaunimo nedarbo problemoms spręsti, jos nukreipiamos nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nors šis sudaro tik 6,3 proc. visos jaunimo grupės. Kitų aktualių klausimų sprendimui dėmesio ir išteklių lieka mažiau. Sunkumų identifikuojant ir sprendžiant jaunimo problemas kelia ir tai, kad jaunimo amžius įvairiuose teisės aktuose ir priemonėse Lietuvoje yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai: jaunimu skirtingais atvejais laikomi asmenys nuo 14–19 m. iki 23–34 metų.

Jaunimas Lietuvoje 2015 m. sudarė beveik 20 proc. visų šalies gyventojų. Tais pačiais metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. gyventojų, iš kurių jaunimas sudarė net 49 proc. Akcentuojama, kad jaunimas – vienas svarbiausių ateities stabilumo veiksnių, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, nacionalinio biudžeto lėšų dalis, tenkanti jaunimui Lietuvoje, yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. jaunimo politikai skyrė 18 mln. Eur. Valstybės biudžeto dalis, tekusi jaunimui dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, sudarė tik 7,3 Eur vienam asmeniui (2015 m. planuotas pasiekti rodiklis – 24,62 Eur).

Atsižvelgdama į audito metu nustatytas problemas, aukščiausioji audito institucija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė rekomendacijų: užtikrinti didesnę biudžeto lėšomis finansuojamų jaunimo projektų pridėtinę vertę, stiprinti jų kontrolę, identifikuoti visų jaunimo grupių problemas, formuojant jaunimo politiką siekti kokybinio arba kokybiškai reikšmingo rezultato ir kita.

Valstybinio audito ataskaita: Jaunimo politikos strateginis planavimas ir priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje

Papildoma informacija: Aušrinė Asanavičienė, 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė, tel. (8 5) 266 6762, el. p. [email protected]

Justas Jaskonis, atstovas ryšiams su visuomene, tel. (8 5) 266 6794, el. p. [email protected]