Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

Ministerija patvirtino Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2017-2019 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus (2017-08-25 įsakymas Nr. V-647). Pagal šiuos prioritetus 2018 m. vykdytos 9 akredituotos kvalifikacijos tobulinimo programos. Atskiras prioritetų įgyvendinimo veiksmų planas nebuvo rengiamas. 2020-04-02 ministro įsakymu Nr. V-504 patvirtinti Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2020–2022 metų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, atsižvelgiant į nacionalinių ir tarptautinių (EBPO TALIS, OECD PISA ir kt.) tyrimų duomenis, mokslininkų, pedagogų rengėjų siūlymus, savivaldybių apklausos rezultatus. Ministro įsakymu (2020-01-02 Nr. V-2) Nacionalinė švietimo agentūra įpareigota vykdyti pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stebėseną, organizuoti ir koordinuoti kvalifikacijos tobulinimo prioritetų ir ministerijos inicijuotų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimą. 2021-03-19 patvirtintas Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokinių specialistų kvalifikacijos tobulinimo (PKT) stebėsenos vykdymo aprašas (Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus įsakymas Nr. VK-159). Apraše numatyta, kad nacionalinio lygmens PKT stebėseną (pagal rodiklius) vykdo Nacionalinė švietimo agentūra, PKT prioritetuose numatytomis kryptimis vykdomos PKT stebėsenos rezultatai pristatomi kas trejus metus. Apraše numatyti PKT veiklos stebėsenos rodikliai, susiję su programų pasiūlos aktualumo įvertinimu: siūlomų PKT programų atitiktis kvalifikacijos tobulinimo prioritetams (prioritetinėms kryptims), PKT programų pagal kiekvieną prioritetinę kryptį (ir ŠMSM ministro įsakymu patvirtintų nacionalinių programų) skaičius, jų procentinė dalis (nuo užregistruotų registre ir nuo priskirtų konkrečiai krypčiai), baigusių programą dalyvių skaičius. Įgyvendinant XVIII-osios Vyriausybės programą numatyta sudaryti nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo programų paketą, apimantį šiuolaikinės didaktikos (atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikių įvairovę), užsienio kalbų ir kitas aktualias sritis. Reglamentuota nacionalinio lygmens pedagogų kvalifikacijos tobulinimo stebėsena ir programų atitikties prioritetams vertinimas, rengiamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, paremtos nacionaliniuose prioritetuose išskirtomis prioritetinėmis kvalifikacijos tobulinimo kryptimis, sudaro sąlygas nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo prioritetų įgyvendinimui.

Įgyvendinant XVIII-osios Vyriausybės programą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numatė sudaryti (iki 2022 m. II ketv.) pedagogo motyvavimo ir paramos paketą, suteikiantį galimybę tobulinti kvalifikaciją. Patvirtinti reikiami teisės aktai: Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) 2023–2025 metų prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7f71bc407b2511edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=be8b255c-e73b-469a-b268-7da007579273; Reikalavimai pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms ir nacionalinėms kvalifikacijos tobulinimo programoms ir nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo, akreditavimo ir registravimo tvarkos aprašas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f95b53508ba511edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=be8b255c-e73b-469a-b268-7da007579273; Atnaujinti Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštąsias mokyklas) kvalifikacijos tobulinimo nuostatai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.295263/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=be8b255c-e73b-469a-b268-7da007579273

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinti nauja redakcija) įtvirtinamas tęstinis kvalifikacijos tobulinimas: programos trukmė ne mažesnė kaip 40 val. Kvalifikacijos tobulinimo programas gali sudaryti vienas ar keli moduliai, jos gali būti įgyvendinamos įvairiomis formomis (seminarai, kursai, stažuotės ir pan.). Kvalifikacijos tobulinimo formas siūlo akredituotos kvalifikacijos tobulinimo institucijos. Nacionalinei švietimo agentūrai deleguota funkcija vykdyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų išorinį vertinimą, kuris apima įsivertinimą ir vertinimą, ir veiklos kokybės stebėseną. Parengtos Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos. Išorinio vertinimo metu, remdamiesi įsivertinimo išvadomis, išorinio vertinimo ekspertai institucijai padeda nustatyti veiklos rezultatų kokybę ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir veiksmingiausių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formų. Kadangi patvirtinus nuostatus nustatyta minimali programos trukmė, tačiau reglamentavimas dėl formų iš esmės nesikeitė, rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta.

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinti nauja redakcija) įtvirtinamas kvalifikacijos tobulinimo poreikių planavimas visais lygmenimis (asmens, švietimo įstaigos, savivaldybės ir nacionaliniu) ir numatyta, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimas būtų derinamas su Švietimo įstatyme numatytomis pagalbos mokytojui ir mokyklai priemonėmis. Švietimo įstaiga analizuoja pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų augimą ir jų poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai remdamasi švietimo įstaigos veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų įsivertinimo duomenimis ir kitais prieinamais duomenimis ir rekomendacijomis; atsižvelgdama į pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikius planuoja pedagoginių darbuotojų profesinį tobulėjimą. Savivaldybė ne rečiau nei kartą per metus analizuoja švietimo įstaigų veiklos rezultatus, remdamasi švietimo įstaigų ataskaitomis, vadovų veiklos ataskaitomis, išorės vertinimo rodikliais ir planuoja kvalifikacijos tobulinimą atsižvelgdama į nacionalinio lygmens kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Nustatydama šiuos prioritetus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija be kita ko atsižvelgia ir į švietimo įstaigų išorinio vertinimo rezultatus.

Nacionalinis egzaminų centras vykdo nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, jų rezultatai naudojami reguliariai švietimo būklės stebėsenai ir tobulinimui. Ataskaitos paskelbtos internete ir yra prieinamos visuomenei. Kasmet rengiamos, skelbiamos ir pristatomos savivaldybių merams, savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir socialiniams partneriams ataskaitos apie švietimo būklę šalyje (pvz.: „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Mokinių pasiekimai (2016)", „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Mokytojai (2017)“). Mokinių pasiekimų tyrimų ir kitų galimų tyrimų rezultatų panaudojimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimui numatytas Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinta nauja redakcija). Remiantis nuostatais ministerija numato nacionalinio lygmens pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, atsižvelgdama į tarptautinių tyrimų duomenis ir kitą objektyvią informaciją (2020 - 2022 m. prioritetai rengiami atsižvelgiant į OECD PISA ir OECD TALIS tyrimų duomenis). Savivaldybė analizuoja švietimo įstaigų veiklos rezultatus, remdamasi nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitais rezultatais, planuoja kvalifikacijos tobulinimą bendradarbiaudama su kvalifikacijos tobulinimo programas rengiančiomis institucijomis (PRC) ir atsižvelgdama į kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Programas rengiančios ir įgyvendinančios institucijos kvalifikacijos tobulinimą vykdo atsižvelgdamos į prioritetus, švietimo tendencijas ir ugdymo mokslų tyrimus, aktualius pedagoginių darbuotojų tobulinimosi poreikius, kuriuos pedagogai turi įsivertinti remdamiesi mokinių pasiekimais ir pažanga.

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinti nauja redakcija) reglamentuotas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poveikio vertinimas mokyklos lygmenyje: numatyta, kad švietimo įstaiga analizuoja pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų augimą ir jų poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai remdamasi švietimo įstaigos veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų įsivertinimo duomenimis ir kitais prieinamais duomenimis ir rekomendacijomis. Nacionaliniame lygmenyje ministerijos įgaliotai institucijai (Nacionalinei švietimo agentūrai) pavesta vykdyti pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stebėseną.

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinti nauja redakcija) numatyta, kad švietimo įstaiga analizuoja pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų augimą ir jų poveikį mokinių pasiekimams ir pažangai remdamasi švietimo įstaigos veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, pedagoginių darbuotojų profesinių kompetencijų įsivertinimo duomenimis ir kitais prieinamais duomenimis ir rekomendacijomis.

Švietimo ir mokslo ministro 2017-08-25 įsakymu Nr. V-646 patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, kurio reikalavimuose numatyta projekto sutartyje nustatomas privalomas reikalavimas, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teikėjai, laimėję paslaugų teikimo konkursus, kvalifikacijos tobulinimo programas akredituos teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (2019-11-25 patvirtinti nauja redakcija) išsamiau reglamentuotos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos: nustatyta struktūros forma, programos trukmė (ne mažesnė kaip 40 valandų), numatyta, kad ji gali būti sudaryta iš vieno ar kelių modulių, įgyvendinama įvairiomis formomis (seminarai, kursai, stažuotės ir pan.). Nuostatuose reglamentuotas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikio nustatymas ir planavimas švietimo įstaigos, savivaldybės ir valstybės lygmenimis. Nuostatuose numatytas programų rengimas ir įgyvendinimas: jas rengia Pedagogų rengimo centrai, kitos aukštosios mokyklos vykdančios pedagoginių studijų programas, gali inicijuoti ministerija; įgyvendina – jas rengiančios institucijos ir akredituotos švietimo įstaigos, kurioms numatyta užtikrinti kokybę ir vykdyti stebėseną. Ministerijos įgaliota institucija (Nacionalinė švietimo agentūra) vykdo pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimo stebėseną, koordinuoja ministerijos inicijuotų programų ir prioritetų įgyvendinimą.

Siekiant, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimo teisinis reglamentavimas atitiktų realią situaciją atnaujinami ir keičiami su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įgyvendinimu susiję teisės aktai: 1. Patvirtinta Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų nauja redakcija (2019-11-25 ministro įsakymu Nr. V-1367). 2. Patvirtintas Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašas (2019-03-01 ministro įsakymu Nr. V-184). 3. 2019-05-28 ministro įsakymu Nr. 648 patvirtintas Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos tvarkos aprašas (institucijų vertinimą ir akreditaciją pavesta organizuoti Nacionalinei švietimo agentūrai). 4. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašas panaikintas kaip neaktualus (ministro 2019-03-12 įsakymu Nr. V-198). Programų akreditavimo funkcija perduota jas rengiantiems pedagogų rengimo centrams ir akredituotoms kvalifikacijos tobulinimo institucijoms. Nacionaliniu lygiu kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo reikalavimai neparengti. Kadangi naujas Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas nebus rengiamas, programų akreditavimo funkcijos nacionaliniu lygiu neplanuojama reglamentuoti ir vykdyti, taip pat nebus tvirtinamas Mokytojo profesijos kompetencijų aprašas, rekomendacijos stebėseną baigiame. Pedagogų veiklai reikalingų kompetencijų aprašo rengimo klausimą stebėsime vykdant audito „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ rekomendacijos „Skatinant pedagogų nuolatinį tobulėjimą, atlyginimą susieti su veiklos rezultatais ir turimomis kompetencijomis, sukurti mokytojų karjeros ir vertinimo sistemą“ stebėseną.