Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai

Siekiant užtikrinti sprendimų priėmimo operatyvumą ginkluotės ir karinės įrangos pirkimuose ir aiškų atsakomybės už juos paskirstymą, atskirti kiekvienos patariamosios institucijos ir sprendimus priimti įgalioto subjekto kompetencijas, atsakomybes, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir maksimalius derinimo su reikiamomis institucijomis terminus

Siekiant didinti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų proceso efektyvumą, užtikrinti jo stebėseną ir priimti duomenimis grįstus sprendimus jam tobulinti: atlikus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų efektyvumo rodiklių analizę, priimti sprendimus dėl pirkimų proceso efektyvinimo, didinant efektyviausių pirkimų būdų taikymo galimybes; nustatyti atskirus viešųjų pirkimų vertinimo rodiklius ir jų siektinas reikšmes ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų (įskaitant vykdomus pagal išimtis) efektyvumo stebėsenai, atsižvelgiant į tokių pirkimų specifiškumą, lyginant su kitais krašto apsaugos sistemoje vykdomais viešaisiais pirkimais; nustatyti atskirus viešųjų pirkimų rodiklių rinkinius, skirtus kiekvieno pirkimo, pirkimų segmentų ir visos perkančiosios organizacijos proceso stebėsenai, ir numatyti, kokie pirkimai turi būti įtraukiami į kiekvieno rodiklio vertinimo imtį; numatyti mechanizmą, leidžiantį mobilizacijos ir karo atveju operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus.

Siekiant didinti skaidrumą, išvengti interesų konfliktų ir priimtų sprendimų šališkumo rizikos: apibrėžti kitų asmenų, dalyvaujančių pirkime arba galinčių daryti įtaką jo rezultatams, grupę; stiprinti interesų konfliktų prevencijos kontrolę ginkluotės ir karinės įrangos pirkimuose (įskaitant atliekamus pagal išimtis).

Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus atitinkantį ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų procesą, nustatyti papildomas kontrolės priemones ir įtvirtinti pareigą: kiekviename ginkluotės ir karinės įrangos pirkime atlikti ir dokumentuoti rinkos analizę ar rinkos konsultaciją, užtikrinant pokyčių konkrečiame sektoriuje ar technologijose ir kitų rinkos siūlomų alternatyvų, galimų tiekėjų ir kainų įvertinimą, pirmenybę teikiant tiekėjų apklausai raštu, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo atsekamumas ir pagrįstumas; neskelbiamų derybų būdu vykdomų pirkimų dokumentuose nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos privalės atitikti kiekvienas pasiūlymas ir dėl kurių negalės būti deramasi; reikalauti tiekėjo, pateikusio neįprastai mažos kainos pasiūlymą, pateikti jo pagrindime nurodytos informacijos pagrįstumą įrodančius dokumentus; pirkimo dokumentuose įtvirtinti nuostatas, kad laimėjusiam tiekėjui laiku nepateikus sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento, pirkimo sutartį sudaryti siūloma tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po laimėjusio tiekėjo.

Siekiant efektyviau valdyti svarbių ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų projektų įgyvendinimo rizikas, užtikrinti (6-asis audito rezultatas): vienodą projektų identifikavimo kriterijų taikymą ir krašto apsaugos sistemos gynybos planavimo procese, ir GRA projektiniame valdyme; privalomą viso projekto vertės identifikavimą kiekvieno projekto pradžioje, apimantį infrastruktūros, amunicijos, ryšių ir kitos būtinos įrangos, gyvavimo ciklo bei kitų sąnaudų vertinimą; ministerijos ar patariamųjų institucijų lygiu veikiantį stebėsenos mechanizmą, apimantį ir periodinę projekto įgyvendinimo priežiūrą.

Siekiant užtikrinti reikiamą Lietuvos kariuomenės pajėgumų, susijusių su ginkluote ir karine įranga, plėtrą ir objektyviai pamatuojamą pajėgumų plėtros pažangos (efekto) stebėseną, atnaujinus pajėgumų plėtros planus, nustatyti esamą ir siektiną kiekvieno pajėgumo išvystymo lygį (proc.) ir rodiklius, matuojančius konkrečių įsigijimų įtaką (svorį) bendram pajėgumo išvystymo lygio pasiekimui.