| Būklė |
Rekomendacija |
Terminas |
Auditas: Teismų sistema
|
Stebėsena
|
|
Siekiant suformuoti tinkamus žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima efektyviai nagrinėti bylas, įvertinti teismų sistemai pavestoms funkcijoms įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikį ir priimti sprendimus dėl optimalaus teisėjų skaičiaus nustatymo ir operatyvesnio teisėjų korpuso ir jų komandos suformavimo. (Teisėjų taryba)
|
2026-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
|
Rodiklis: Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą
Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: Nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai. (2019 m.)
Siektina reikšmė: Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą (2026 m.)
Faktinė reikšmė:
Teisėjų taryba 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2.) patvirtino Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodiką (toliau – Metodika), nustatančią apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio kriterijus ir jų apskaičiavimo tvarką. Tačiau, įvertinus praktikoje kilusius pastebėjimus dėl Metodikos taikymo, Teisėjų taryba 2025 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 13P-64-(7.1.2.E) patvirtindama Teisėjų tarybos 2025–2028 metų strategines veiklos kryptis, kaip vieną iš priemonių numatė peržiūrėti ir įvertinti optimalaus teisėjo darbo krūvio nustatymo modelį.
Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 13P-81-(7.1.2.E) sudarė darbo grupę (toliau – Darbo grupė) ir pavedė jai iki 2026 m. balandžio 30 d. peržiūrėti Teisėjų tarybos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu patvirtintos Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos modelį, kompleksiškai įvertinant galimybę jį pritaikyti visai teismų sistemai ir ryšį su kitais teisės aktais.
Vykdydama Teisėjų tarybos pavedimą ir nutarusi Metodikos modelį peržiūrėti iš esmės, darbo grupė išanalizavo užsienio šalių praktiką, pasirinko duomenų rinkimo metodą galutiniam bylos sudėtingumui nustatyti, nusprendė, kokiais tikslais bus naudojamas naujasis modelis, nusprendė dėl bylų sąrašo nustatymo bei dėl to, kad naujasis Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelis bus taikytinas visai teismų sistemai, neapsiribojant Lietuvos Respublikos apylinkių teismais, taip pat apsisprendė ir dėl kitų aktualių aspektų.
Taigi, naujajame Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelyje planuojama nustatyti kriterijus ne tik dėl apylinkių, bet ir dėl kitų instancijų teismų teisėjų optimalaus darbo krūvio skaičiavimo.
Tačiau pažymėtina, kad, įvertinusi reikiamus atlikti darbus, kuriant naująjį Optimalaus teismo (teisėjų) darbo krūvio nustatymo modelį, Darbo grupė kreipsis į Teisėjų tarybą dėl darbo grupės veiklos termino pratęsimo, prašydama šį terminą pratęsti iki 2026 metų pabaigos. (2026 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA ir apylinkės teismų pateikiama informacija |
|
|
|
Priemonė
Sukurti teisėjų korpuso formavimo strategiją.(Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-12-31
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2025-05-30 priimtas Teisėjų tarybos nutarimas „Dėl Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir Teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priimtu Teisėjų tarybos nutarimu yra susistemintos ir atnaujintos Asmenų įrašymo į Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir Teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę taisyklės. Naujas Teisėjų tarybos nutarimas numato svarbią naujovę asmenims, siekiantiems tapti teisėjais bei siekiantiems teisėjo karjeros, kuri yra susijusi su dokumentų teikimo būdu bei dokumentų valdymu priimant sprendimus teisėjų korpuso formavimo etapuose.
Teisėjų tarybos 2025-01-31 nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2.E) sudaryta darbo grupė dėl teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos procedūrų tobulinimo veiklą turi baigti 2026-02-28.
|
|
Priemonė
Inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant padidinti teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių pareigybių patrauklumą ir žmonių pritraukimą į teismų sistemą. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-07-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (2023-05-25 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985), atrankos decentralizuotos visos šalies valstybės tarnybos mastu, išskyrus atrankas į įstaigų vadovų pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra - VAA) prižiūrės, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguos atstovus į konkursų komisijas ir teiks rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinės asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. Teismai, siekdami operatyvaus atrankų procedūrų įgyvendinimo, bet neturėdami resursų profesionalioms atrankoms vykdyti, turės galimybę pasitelkti į pagalbą VAA ekspertus, tačiau tai neužtęs pačios procedūros. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme sudarytos prielaidos ir didesniems teisėjų padėjėjų bei kitų teismų sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimams.
|
|
Priemonė
Išgryninus bylų sudėtingumo vertinimo metodikos tobulinimo kryptį, nustatyti optimalų teismo (teisėjo) darbo krūvį, pakeisti teisės aktus ir pritaikyti Lietuvos teismų informacinę sistemą. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2024-07-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisėjų taryba 2023-12-01 nutarimu Nr. 13P-173-(7.1.2.) patvirtino Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodiką (toliau – Metodika), nustatančią apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio kriterijus ir jų apskaičiavimo tvarką. Siekiant įvertinti, kaip Metodika veiks praktikoje, buvo atrinkti 3 bandomieji teismai metodikos taikymui bei buvo planuojama, kad kituose apylinkių teismuose metodika bus taikoma nuo 2024 -07-01, tačiau dėl atidėtos teismų reformos datos (2025 m. sausio 1 d.) ir poreikio tobulinti Metodiką buvo atidėtas optimalaus darbo krūvio apskaičiavimo procedūros taikymas visuose apylinkės teismuose, t. y. realiai praktikoje Metodika nebuvo pradėta taikyti.
Pažymėtina, kad, įvertinus praktikoje kilusius pastebėjimus dėl Metodikos taikymo, Teisėjų taryba 2025 -03-21 nutarimu Nr. 13P-64-(7.1.2.E), patvirtindama Teisėjų tarybos 2025–2028 metų strategines veiklos kryptis, kaip vieną iš priemonių numatė peržiūrėti ir įvertinti optimalaus teisėjo darbo krūvio nustatymo modelį.
Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba 2025 -04-25 nutarimu sudarė darbo grupę ir pavedė jai iki 2026-04-30 peržiūrėti Teisėjų tarybos 2023 -12-01nutarimu patvirtintos Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos modelį, kompleksiškai įvertinant galimybę jį pritaikyti visai teismų sistemai ir ryšį su kitais teisės aktais (Administravimo teismuose nuostatais, Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarka ir kt.).
|
|
|
Siekiant sudaryti reikiamas sąlygas pažeidžiamiausių proceso dalyvių saugumui užtikrinti ir teismo posėdžiams organizuoti, įvertinti teismams ir jų rūmams reikalingų patalpų poreikį ir priimti sprendimus dėl jų valdomo turto, užtikrinant, kad būtų įrengtos patalpos, būtinos pažeidžiamiausių proceso dalyvių saugumui užtikrinti, ir teismo posėdžių salės, būtinos žodinio proceso byloms nagrinėti.(Teisėjų taryba)
Skaityti daugiau
|
2033-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
Rodiklis Teismų, kuriuose liudytojams ir nukentėjusiems asmenims užtikrintos saugios sąlygos, dalis (apylinkės teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 33 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė:
50 proc. (2024 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA pateikiami duomenys |
|
Rodiklis Teismų, kuriuose liudytojams ir nukentėjusiems asmenims užtikrintos saugios sąlygos, dalis (apygardos teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 40 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė:
20 proc. (2024 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA pateikiami duomenys |
|
Rodiklis Teismų, kuriuose užtikrintos saugios sąlygos vaikų apklausoms, dalis (apylinkės teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 76 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė:
86 proc. (2024 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA pateikiami duomenys |
|
Rodiklis Teismų, kuriuose užtikrintos saugios sąlygos vaikų apklausoms, dalis (apygardos teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma Pradinė reikšmė: 60 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė:
60 proc. (2024 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA pateikiami duomenys |
|
|
|
Priemonė
Visuose naujai statomuose, rekonstruojamuose ir kapitališkai remontuojamuose teismų pastatuose įrengti nepilnamečių apklausos kambarius bei atskirus laukiamuosius liudytojams ir nukentėjusiems asmenims
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2033-04-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2025 m. ir toliau bus siekiama visuose teismų pastatuose, kuriuose nėra įrengta nepilnamečių apklausos kambarių bei atskirų laukiamųjų liudytojams ir nukentėjusiems asmenims, juos įrengti, su sąlyga, jeigu bus skirtas finansavimas ir jeigu konkrečiame pastate nėra patalpų (jų ploto) trūkumo.
|
|
Priemonė
Visuose teismų pastatuose įrengti nepilnamečių apklausos kambarius bei atskirus laukiamuosius liudytojams ir nukentėjusiems asmenims
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2031-12-31
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2025 m. ir toliau bus siekiama visuose teismų pastatuose, kuriuose nėra įrengta nepilnamečių apklausos kambarių bei atskirų laukiamųjų liudytojams ir nukentėjusiems asmenims, juos įrengti, su sąlyga, jeigu bus skirtas finansavimas ir jeigu konkrečiame pastate nėra patalpų (jų ploto) trūkumo.
Nuo 2025-01-01 galioja Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcija, pagal kurią, palyginus su 2019 m., nebesutampa sąvokos „rūmai“ ir „pastatas“: yra apylinkių teismų rūmų su daugiau nei vienu pastatu. Be to, nuo 2024-01-01 teismai atsisakė 5 pastatų (buvusių rūmų Lazdijuose, Skuode, Akmenėje, Pakruojyje ir Pasvalyje), todėl bendras apylinkių teismų pastatų skaičius sumažėjo nuo 49 iki 44. Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi nutolusių teismo rūmų ir yra įsikūręs viename pastate. Priemonėje minimi „pastatai“; manome, kad tikslingiau skaičiuoti „teismus“ arba „rūmus“.
|
|
|
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti teisingumą ir užtikrinti nuoseklią teismų sistemos tobulinimą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų ir sudarant sąlygas teisėjų specializacijai, numatyti ilgalaikes teismų sistemos plėtros prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius ir laukiamą rezultatą.(Teisėjų taryba)
|
2026-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
2022-12-19 patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis- teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas,teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas,žmogiškųjų išteklių stiprinimas,išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai. Teisingumo ministerija atliko teismams nebūdingų funkcijų vertinimą bei parengė atitinkamus teisės aktų projektus. Priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso , Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo , Lietuvos Respublikos notariato įstatymo , Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo , Respublikos civilinio proceso kodekso , Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai ir atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų. Seimas 2023-06-29 patvirtino teisės aktų paketą kurie sudaro sąlygas peržiūrėti teismų žemėlapį, įgyvendinti teisėjų specializaciją visuose teismų rūmuose, efektyvinti civilinį procesą ir kt. Apjungus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos tapo didesnės, taip balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turi galimybes specializuotis, taip užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Pasiekta, kad visi apylinkių teismų ir jų rūmų teisėjai specializuojasi nagrinėdami civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Skaityti daugiau
|
|
|
Rodiklis Teisėjų, besispecializuojančių nagrinėjant civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas, dalis apylinkės teismuose
Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 70 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2026 m.)
Faktinė reikšmė:
100 proc. (2025 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA arba teismų pateikiami duomenys apie dirbančių ir besispecializuojančių teisėjų skaičių |
|
Rodiklis: Užtikrintas nuoseklus teismų sistemos tobulinimo vizijos formavimas, įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena
Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Teismų sistemoje nėra numatyta prioritetinių teismų tobulinimo krypčių, tikslų, uždavinių ir laukiamo rezultato (2019 m.)
Siektina reikšmė: Užtikrintas nuoseklus teismų sistemos tobulinimo vizijos formavimas, įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena (2026 m.)
Faktinė reikšmė:
Teisėjų taryba 2021-02-26 nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtino Teisėjų tarybos 2021-2024 metų strategines veiklos kryptis. Viena iš patvirtintų strateginės veiklos krypčių – „Teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimas“, kuriai įgyvendinti patvirtinta priemonė „Sukurti ilgalaikę teismų sistemos tobulinimo viziją, numatant ilgalaikes teismų sistemos vystymosi prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, užtikrinant nuoseklų teismų veiklos tobulinimą“. Šios priemonės siektinas rezultatas – sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija. Numatytas įgyvendinimo terminas – 2023-03-31. 2022-12-19 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-232-(7.1.2.) „Dėl Lietuvos teismų sistemos ilgalaikės vystymosi vizijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis: 1. Teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas; 2. Teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas; 3. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas; 4. Išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai. (2025 m.)
Duomenų šaltinis:
Subjektų pateikta informacija apie numatytas prioritetines teismų tobulinimo kryptis, tikslus, uždavinius ir laukiamą rezultatą |
|
Rodiklis: Atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų
Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: Atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymus). Įstatymai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2025 m.)
Siektina reikšmė: Identifikuotos teismams nebūdingos funkcijos, priimti ir įgyvendinti sprendimai dėl jų perdavimo kitoms institucijoms – teismai vykdo tik jiems būdingas funkcijas. (2026 m.)
Faktinė reikšmė:
Atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų. 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymus). Įstatymai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2025 m.)
Duomenų šaltinis:
Subjektų pateikta informacija apie teismams nebūdingų funkcijų atsisakymą ir perdavimą kitoms institucijoms |
|
|
|
Priemonė
Sukurti teismų sistemos tobulinimo viziją. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-04-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2022-12-19 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-232-(7.1.2.) „Dėl Lietuvos teismų sistemos ilgalaikės vystymosi vizijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis: 1. Teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas; 2. Teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas; 3. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas; 4. Išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai.
|
|
Priemonė
Įvertinus teismų sistemos tobulinimo vizijos nuostatas ir kryptis, numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, dalį (proc.).
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2024-04-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Seimas 2023-06-29 patvirtino teisės aktų paketą (Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136; Seimo nutarimas dėl apylinkės teismo reorganizavimo Nr. XIV-2135; Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2137; Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2138), kurie sudaro sąlygas peržiūrėti teismų žemėlapį, įgyvendinti teisėjų specializaciją visuose teismų rūmuose, efektyvinti civilinį procesą ir kt. Šiais įstatymais siekiama, kad apjungus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės, taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas.
|
|
Priemonė
Priimti sprendimus dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo, parengiant įstatymų projektus ir pateikiant juos Seimui.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-31
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.54(1), 3.54(2), 3.54(3), 3.54(4), 3.76(1) straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus. Įstatymų įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Teisingumo ministerija informavo, kad atliko teismams nebūdingų funkcijų vertinimą bei parengė atitinkamus teisės aktų projektus – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.761 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 6, 28 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai). 2022 m. sausio 21 d. įstatymų projektai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
|
|
Priemonė
Įtraukti teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimą į Teisėjų tarybos 2021-2024 m. strategines veiklos kryptis, tvirtinamas Teisėjų tarybos nutarimu. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2021-07-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisėjų taryba 2021-02-26 nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtino Teisėjų tarybos 2021-2024 metų strategines veiklos kryptis. Viena iš patvirtintų strateginės veiklos krypčių – „Teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimas“, kuriai įgyvendinti patvirtinta priemonė „Sukurti ilgalaikę teismų sistemos tobulinimo viziją, numatant ilgalaikes teismų sistemos vystymosi prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, užtikrinant nuoseklų teismų veiklos tobulinimą“. Šios priemonės siektinas rezultatas – sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija. Numatytas įgyvendinimo terminas – 2023-03-31.
|
|
|
Siekiant užtikrinti efektyvų bylų nagrinėjimą, sudaryti visiems teismams reikiamas sąlygas nuotoliniu būdu organizuoti teismo posėdžius
|
2023-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
Siekiant, kad kiekvienuose teismo rūmuose būtų sudarytos sąlygos teisėjams organizuoti teisminius procesus panaudojant stacionarią ar mobilią vaizdo konferencijų įrangą arba kitus įrankius, leidžiančius teismui organizuoti nuotolinius posėdžius:
• Nacionalinė teismų administracija 2021 m. visuose Lietuvos teismuose arba jų rūmuose (100 proc.) sudarė galimybę naudotis nuotoline vaizdo stacionaria arba mobilia įranga arba kitais įrankiai, kurie leidžia vykdyti posėdžius nuotoliniu būdu.
• 2021-06-01 priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai reglamentuojantys informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
Teisinio reglamentavimo pokyčiai ir Nacionalinės teismų administracijos priimti sprendimai sudaro prielaidas teismams organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu.
Skaityti daugiau
|
|
|
Rodiklis Teismo rūmų, kuriuose sudarytos teisėjams sąlygos organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu, dalis
Būsena: Stebėsena baigta Pradinė reikšmė: 80 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 100 proc. (2023 m.)
Faktinė reikšmė:
100 proc. (2021 m.)
Duomenų šaltinis:
NTA pateikiami duomenys |
|
|
|
Priemonė
Kiekvienuose teismo rūmuose sudaryti teisėjams sąlygas organizuoti teisminius procesus panaudojant stacionarią ar mobilią vaizdo konferencijų įrangą arba kitus įrankius, leidžiančius teismui organizuoti nuotolinius posėdžius
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2021-10-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Nacionalinė teismų administracija 2021-06-08 el. paštu informavo, jog sudarė teisėjams sąlygas organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu naudojantis 182 vnt. „Zoom“ platformos licencijomis, kurios yra prieinamos visiems (100proc.) Lietuvos teismams / teismo rūmams. Nacionalinė teismų administracija taip pat pažymėjo, kad siekia dar labiau plėsti sąlygas organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu papildomai įsigydama vaizdo konferencinės įrangos (stacionarios arba mobilios), jeigu tam bus skirtas finansavimas.
Nuo 2021-06-01 įsigaliojus Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimams (82 str.) teismams suteikta teisė išimtinais atvejais, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, bylų nagrinėjimą užtikrinti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.
|
|
|
Kitos šio audito metu teiktos rekomendacijos
|
Siekiant, kad teismų administracinės ir organizacinės veiklos patikrinimai padėtų tobulinti teismų darbo organizavimą, siūlome užtikrinti, kad atliktų patikrinimų rezultatai būtų susisteminami, apibendrinami ir nustatytu periodiškumu pateikiami Teisėjų tarybai.
|
2021-06-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
Nacionalinė teismų administracija 2020-09-22 informavo, kad įgyvendinant rekomendaciją 2020-09-21 direktorius įsakymu Nr. 6P-124-(1.1) „Dėl teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų apibendrinimo ir pateikimo Teisėjų tarybai“ pavedė Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriui kasmet atlikti teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų už praėjusius metus apibendrinimą ir iki einamųjų metų III ketvirčio pateikti apibendrintą informaciją bei siūlymus dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių svarstyti Teisėjų tarybai.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Užtikrinti atliktų teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų gavimą, šių rezultatų sisteminimą bei apibendrinimą, apibendrintos informacijos ir siūlymų dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių pateikimą svarstyti Teisėjų tarybai.
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
Rezultatas
Nacionalinė teismų administracija 2020-09-22 informavo, kad įgyvendinant rekomendaciją 2020-09-21 direktorius įsakymu Nr. 6P-124-(1.1) „Dėl teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų apibendrinimo ir pateikimo Teisėjų tarybai“ pavedė Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriui kasmet atlikti teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų už praėjusius metus apibendrinimą ir iki einamųjų metų III ketvirčio pateikti apibendrintą informaciją bei siūlymus dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių svarstyti Teisėjų tarybai.
|
|
|