| Būklė |
Rekomendacija |
Terminas |
Auditas: Teismų sistema
|
Stebėsena
|
 |
Siekiant suformuoti tinkamus žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima efektyviai nagrinėti bylas, įvertinti teismų sistemai pavestoms funkcijoms įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikį ir priimti sprendimus dėl optimalaus teisėjų skaičiaus nustatymo ir operatyvesnio teisėjų korpuso ir jų komandos suformavimo. (Teisėjų taryba)
|
2026-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
|
Rodiklis:
Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: Nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai. (2019 m.)
Siektina reikšmė: Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomi optimalūs teisėjų darbo krūviai, leidžiantys suformuoti optimalų teisėjų korpusą (2026 m.)
Faktinė reikšmė: Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikoje apibrėžti kriterijai naudojami apylinkių teismų teisėjų optimaliam darbo krūviui skaičiuoti. Dėl kitų instancijų teismų teisėjų optimalaus darbo krūvio vertinimo sistemos kūrimo yra diskutuojama. (2025 m.) |
|
|
|
Priemonė
Sukurti teisėjų korpuso formavimo strategiją.(Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-12-31
 |
|
Rezultatas
Lietuvos teismų sistemos ilgalaikėje vystymosi vizijoje numatyta priemonė – teisėjų korpuso formavimo strategijos parengimas, kurioje, atsirėmus į teisėjo optimalaus darbo krūvio apskaičiavimo modelį, bus nustatyti optimalaus teisėjų etatų skaičiaus teisme nustatymo kriterijai, taip pat parengta bendra teisėjų ir kitų teisinių profesijų atstovų egzamino turinio koncepcija, įvertintos galimybės teisėjų ir kitų teisinių profesinių bendram egzaminui įteisinti bei atlikta pretendentų į teisėjus egzamino turinio ir formos reforma (atsisakant testo bei tikrinant bendruosius teisininkų gebėjimus). Šiuo metu įgyvendinami 2023-01-01 įsigalioję Teismų įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys naują atrankų į apylinkių, apygardų ir apygardų administracinių teismų teisėjų pareigas vykdymo tvarką. Vadovaujantis Teismų įstatymo 551 str. 3 d., pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka organizuojama nuolat, prieš tai atlikus teisiškai reikšmingas procedūras: pretendentai įvertinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje ir įtraukti į bendruosius atitinkamos jurisdikcijos teismų eiliškumo sąrašus.
Šiuo metu sėkmingai vykdomos naujosios Teismų įstatymo nuostatos dėl teisėjų atrankos ir skyrimo procedūrų efektyvesnio ir operatyvesnio įgyvendinimo. Bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaryti ir skelbiami NTA interneto svetainėje, be to, yra nuolat atnaujinami po kiekvieno Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (PTAK) sprendimo dėl pretendento įrašymo į šį sąrašą. Bendruosiuose pretendentų eiliškumo sąrašuose nurodoma: kiekvieno pretendento surinktas galutinis balų skaičius, PTAK balsavimo rezultatas dėl pretendento tinkamumo eiti pareigas, taip pat pateikiama PTAK posėdžio protokolo dalis, susijusi su sprendimu įrašyti konkretų pretendentą į Bendrąjį pretendentų eiliškumo sąrašą ir pretendento surinkti balai pagal kiekvieną vertinamąjį kriterijų. https://www.teismai.lt/lt/teismams/teiseju-atranka/bendrasis-apylinkes-teismo-eiliskumo-sarasas/11042, https://www.teismai.lt/lt/teismams/teiseju-atranka/bendrasis-apygardos-administracinio-teismo-eiliskumo-sarasas/11699. PTAK, gavusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informaciją apie numatomą kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjo pareigas parinkimą, Teismų įstatymo nustatyta tvarka parengia ir, kartu su reikšmingais duomenimis apie pretendentą, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą. https://www.teismai.lt/lt/teismu-savivalda/pretendentu-i-teisejus-atrankos-komisija/kandidaturu-i-konkreciu-teismu-teiseju-pareigas-sarasai/11532. Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu NTA interneto svetainėje skelbia NTA.
Buvo priimtas sprendimas palaipsniui reformuoti pretendentų į teisėjus egzamino formą ir turinį. Teisėjų tarybos 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 13P-87-(7.1.2.) pakeitus Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, patvirtintus Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2) „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta, kad pretendentų, išlaikiusių pretendentų į teisėjus egzamino teorinę dalį (testą), tačiau neišlaikiusių praktinės dalies (užduočių), išlaikytas testas galios vienerius metus, ir per šį vienerių metų laikotarpį testą išlaikęs asmuo turės galimybę pakartotinai vieną kartą laikyti egzamino praktinę dalį. Teisinio reguliavimo pokyčiai įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d. Šiuo metu PTEK renka ir analizuoja informaciją dėl galimų pretendentų į teisėjus egzamino programos turinio pokyčių.
Kiti teisėjų korpuso formavimo strategijos elementai (optimalaus teisėjų etatų skaičiaus teisme nustatymo kriterijai, bendro teisėjų ir kitų teisinių profesijų atstovų egzamino turinio koncepcija) yra vertinami ir analizuojami naujai (2024 m. lapkričio mėn.) sudarytuose 2024 m. spalio mėn. išrinktos Teisėjų tarybos komitetuose. Lietuvos teismų sistemos ilgalaikėje vystymosi vizijoje numatyta priemonė – teisėjų korpuso formavimo strategijos parengimas – numatyta įgyvendinti 2033 m.
Pažymėtina, kad pradėtas racionalaus ir efektyvaus teismų sistemos valdymo modelio (teismų tinklo sukūrimo) įgyvendinimas: (1) 2022 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymas Nr. XIV-1574; (2) 2023 m. birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136, pagal kurį buvo numatyta apylinkių teismų reformą įgyvendinti keliais etapais; (3) pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos apylinkės teismo reorganizavimo įstatymą Nr. XIV-2799 ir Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2800 nuo 2025 m. sausio 1 d. įgyvendinti apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos pokyčiai – sujungiamos ir perskirstomos teismų veiklos teritorijos; (4) taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismas reorganizuotas prijungimo būdu – šio teismo teisės ir pareigos perduodamos Klaipėdos apylinkės teismui; nuo minėtos datos Klaipėdos apylinkės teismą sudaro dveji rūmai – Klaipėdos rūmai ir Plungės rūmai.
|
|
Priemonė
Inicijuoti teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant padidinti teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių pareigybių patrauklumą ir žmonių pritraukimą į teismų sistemą. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-07-01
|
|
Rezultatas
Priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją (2023-05-25 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985), atrankos decentralizuotos visos šalies valstybės tarnybos mastu, išskyrus atrankas į įstaigų vadovų pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga (Viešojo valdymo agentūra - VAA) prižiūrės, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguos atstovus į konkursų komisijas ir teiks rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinės asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo. Teismai, siekdami operatyvaus atrankų procedūrų įgyvendinimo, bet neturėdami resursų profesionalioms atrankoms vykdyti, turės galimybę pasitelkti į pagalbą VAA ekspertus, tačiau tai neužtęs pačios procedūros. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme sudarytos prielaidos ir didesniems teisėjų padėjėjų bei kitų teismų sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimams.
|
|
|
Priemonė
Išgryninus bylų sudėtingumo vertinimo metodikos tobulinimo kryptį, nustatyti optimalų teismo (teisėjo) darbo krūvį, pakeisti teisės aktus ir pritaikyti Lietuvos teismų informacinę sistemą. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2024-07-01
|
|
Rezultatas
Teisėjų taryba 2023-12-01 priėmė nutarimą Nr. 13P-173-(7.1.2.) „Dėl Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodikos patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Apylinkės teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodiką (įsigaliojo 2023-12-08). Metodika skirta apylinkės teismo teisėjo darbo su bylomis krūviui apibrėžti, vertinant teismų sistemai pavestoms funkcijoms įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikį, ir sprendimams dėl optimalaus apylinkės teismo teisėjų skaičiaus nustatymo, darbo krūvio apylinkių teismuose tolygumo užtikrinimo planuoti bei priimti (2 punktas). Metodika apibrėžia apylinkės teismo teisėjo (kaip pareigybės) darbo su bylomis krūvio normą, t. y. kiek teisėjas galėtų išnagrinėti bylų, įvertinus jų sudėtingumą, darbo laiko, skirto jurisdikcinei veiklai, metu. Metodika kaip bandomasis projektas pradėta taikyti nuo 2023-12-01 Vilniaus m., Klaipėdos ir Marijampolės apylinkių teismuose, o likusiuose apylinkių teismuose pradėta taikyti nuo 2024-07-01. Nacionalinė teismų administracija, vykdydama minėtame nutarime priimtus sprendimus, parengė metodikos taikymui aktualią skaičiuoklę, ji buvo naudojama ir bandomojo projekto Vilniaus m., Klaipėdos ir Marijampolės apylinkių teismuose metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos pritaikymas šių duomenų tvarkymui numatomas skyrus finansavimą įgyvendinant pažangos priemonėse numatytas veiklas. 2024 m. pab. – 2025 m. diskutuojama dėl poreikio peržiūrėti minėtos metodikos taikymo praktinius aspektus, spręsti ir dėl kitų teismų teisėjų optimalaus darbo krūvio nustatymo. Pažymėtina, kad minėtoje metodikoje yra nustatyta jai naudojama apylinkių teismuose nagrinėjamų bylų sudėtingumo vertinimo metodika. Tačiau toliau aktyviai diskutuojama su teismais dėl bylų skirstymo grupių sudarymo ir joms priskirtinų balų kituose teismuose. Planuojama atnaujintą bylų skirstymo sudėtingumo vertinimo sistemą visuose teismuose pradėti taikyti kartu su modernizuotos Lietuvos teismų informacinės sistemos veikimo pradžia.
|
|
|
|
Siekiant sudaryti reikiamas sąlygas pažeidžiamiausių proceso dalyvių saugumui užtikrinti ir teismo posėdžiams organizuoti, įvertinti teismams ir jų rūmams reikalingų patalpų poreikį ir priimti sprendimus dėl jų valdomo turto, užtikrinant, kad būtų įrengtos patalpos, būtinos pažeidžiamiausių proceso dalyvių saugumui užtikrinti, ir teismo posėdžių salės, būtinos žodinio proceso byloms nagrinėti.(Teisėjų taryba)
Skaityti daugiau
|
2033-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
|
Rodiklis
Teismų, kuriuose liudytojams ir nukentėjusiems asmenims užtikrintos saugios sąlygos, dalis (apylinkės teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: 33 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė: 50 proc. (2024 m.)
|
|
|
Rodiklis
Teismų, kuriuose liudytojams ir nukentėjusiems asmenims užtikrintos saugios sąlygos, dalis (apygardos teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: 40 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė: 20 proc. (2024 m.)
|
|
|
Rodiklis
Teismų, kuriuose užtikrintos saugios sąlygos vaikų apklausoms, dalis (apylinkės teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: 76 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė: 86 proc. (2024 m.)
|
|
|
Rodiklis
Teismų, kuriuose užtikrintos saugios sąlygos vaikų apklausoms, dalis (apygardos teismuose)
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: 60 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2033 m.)
Faktinė reikšmė: 60 proc. (2024 m.)
|
|
|
|
|
Priemonė
Visuose naujai statomuose, rekonstruojamuose ir kapitališkai remontuojamuose teismų pastatuose įrengti nepilnamečių apklausos kambarius bei atskirus laukiamuosius liudytojams ir nukentėjusiems asmenims
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2033-04-01
|
|
Rezultatas
2025 m. ir toliau bus siekiama visuose teismų pastatuose, kuriuose nėra įrengta nepilnamečių apklausos kambarių bei atskirų laukiamųjų liudytojams ir nukentėjusiems asmenims, juos įrengti, su sąlyga, jeigu bus skirtas finansavimas ir jeigu konkrečiame pastate nėra patalpų (jų ploto) trūkumo.
|
|
|
Priemonė
Visuose teismų pastatuose įrengti nepilnamečių apklausos kambarius bei atskirus laukiamuosius liudytojams ir nukentėjusiems asmenims
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2031-12-31
|
|
Rezultatas
2025 m. ir toliau bus siekiama visuose teismų pastatuose, kuriuose nėra įrengta nepilnamečių apklausos kambarių bei atskirų laukiamųjų liudytojams ir nukentėjusiems asmenims, juos įrengti, su sąlyga, jeigu bus skirtas finansavimas ir jeigu konkrečiame pastate nėra patalpų (jų ploto) trūkumo.
Nuo 2025-01-01 galioja Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcija, pagal kurią, palyginus su 2019 m., nebesutampa sąvokos „rūmai“ ir „pastatas“: yra apylinkių teismų rūmų su daugiau nei vienu pastatu. Be to, nuo 2024-01-01 teismai atsisakė 5 pastatų (buvusių rūmų Lazdijuose, Skuode, Akmenėje, Pakruojyje ir Pasvalyje), todėl bendras apylinkių teismų pastatų skaičius sumažėjo nuo 49 iki 44. Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi nutolusių teismo rūmų ir yra įsikūręs viename pastate. Priemonėje minimi „pastatai“; manome, kad tikslingiau skaičiuoti „teismus“ arba „rūmus“.
|
|
|
|
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vykdyti teisingumą ir užtikrinti nuoseklią teismų sistemos tobulinimą, atsisakant teismams nebūdingų funkcijų ir sudarant sąlygas teisėjų specializacijai, numatyti ilgalaikes teismų sistemos plėtros prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius ir laukiamą rezultatą.(Teisėjų taryba)
|
2026-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
Rekomendacijai įgyvendinti suplanuotos 4 priemonės. Visos priemonės įgyvendintos: sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija, parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektai dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo, patvirtinti teisės aktai (Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136; Seimo nutarimas dėl apylinkės teismo reorganizavimo Nr. XIV-2135; Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2137; Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2138) sudarantys sąlygas peržiūrėti teismų žemėlapį, įgyvendinti teisėjų specializaciją visuose teismų rūmuose, efektyvinti civilinį procesą ir kt. Rekomendacija bus laikoma įgyvendinta, kai bus pasiektas numatytas pokytis.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Rodiklis
Teisėjų, besispecializuojančių nagrinėjant civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas, dalis apylinkės teismuose
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: 70 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 85 proc. (2026 m.)
Faktinė reikšmė: 93 proc. (2024 m.)
|
|
|
Rodiklis:
Užtikrintas nuoseklus teismų sistemos tobulinimo vizijos formavimas, įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: Teismų sistemoje nėra numatyta prioritetinių teismų tobulinimo krypčių, tikslų, uždavinių ir laukiamo rezultato (2019 m.)
Siektina reikšmė: Užtikrintas nuoseklus teismų sistemos tobulinimo vizijos formavimas, įgyvendinimas ir įgyvendinimo stebėsena (2026 m.)
Faktinė reikšmė: Teisėjų taryba 2021-02-26 nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtino Teisėjų tarybos 2021-2024 metų strategines veiklos kryptis. Viena iš patvirtintų strateginės veiklos krypčių – „Teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimas“, kuriai įgyvendinti patvirtinta priemonė „Sukurti ilgalaikę teismų sistemos tobulinimo viziją, numatant ilgalaikes teismų sistemos vystymosi prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, užtikrinant nuoseklų teismų veiklos tobulinimą“. Šios priemonės siektinas rezultatas – sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija. Numatytas įgyvendinimo terminas – 2023-03-31. 2022-12-19 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-232-(7.1.2.) „Dėl Lietuvos teismų sistemos ilgalaikės vystymosi vizijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis: 1. Teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas; 2. Teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas; 3. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas; 4. Išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai. (2025 m.) |
|
|
Rodiklis:
Atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų
Būsena: Stebėsena vykdoma
Pradinė reikšmė: Atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymus). Įstatymai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2025 m.)
Siektina reikšmė: Identifikuotos teismams nebūdingos funkcijos, priimti ir įgyvendinti sprendimai dėl jų perdavimo kitoms institucijoms – teismai vykdo tik jiems būdingas funkcijas. (2026 m.)
Faktinė reikšmė: 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.542, 3.543, 3.544, 3.761 straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymus). Įstatymai įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (2025 m.) |
|
|
|
|
Priemonė
Sukurti teismų sistemos tobulinimo viziją. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2023-04-01
|
|
Rezultatas
2022-12-19 Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-232-(7.1.2.) „Dėl Lietuvos teismų sistemos ilgalaikės vystymosi vizijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos teismų sistemos ilgalaikė vystymosi vizija „Lietuvos teismų vystymosi vizija 2023-2033“. Vizijoje nustatyta, kad Lietuvos teismų sistemos vystymas yra įgyvendinamas šiomis prioritetinėmis kryptimis: 1. Teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimas; 2. Teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas; 3. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas; 4. Išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas. Patvirtintame dokumente taip pat numatyti tikslai, priemonės jiems įgyvendinti bei laukiami rezultatai.
|
|
|
Priemonė
Įvertinus teismų sistemos tobulinimo vizijos nuostatas ir kryptis, numatyti teisėkūros ir organizacines priemones, sudarančias galimybes didinti teisėjų, besispecializuojančių nagrinėti civilines arba baudžiamąsias ir (ar) administracinių nusižengimų bylas apylinkės teismuose, dalį (proc.).
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2024-04-01
|
|
Rezultatas
Seimas 2023-06-29 patvirtino teisės aktų paketą (Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2136; Seimo nutarimas dėl apylinkės teismo reorganizavimo Nr. XIV-2135; Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2137; Civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2138), kurie sudaro sąlygas peržiūrėti teismų žemėlapį, įgyvendinti teisėjų specializaciją visuose teismų rūmuose, efektyvinti civilinį procesą ir kt. Šiais įstatymais siekiama, kad apjungus apylinkių teismus, teismo rūmus, jų veiklos teritorijas, apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės, taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas.
|
|
|
Priemonė
Priimti sprendimus dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo, parengiant įstatymų projektus ir pateikiant juos Seimui.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-31
 |
|
Rezultatas
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.54(1), 3.54(2), 3.54(3), 3.54(4), 3.76(1) straipsniais įstatymą ir susijusius įstatymus. Įstatymų įsigaliojimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Teisingumo ministerija informavo, kad atliko teismams nebūdingų funkcijų vertinimą bei parengė atitinkamus teisės aktų projektus – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492 ir 6.493 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3.541, 3.761 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 6, 28 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27, 35, 80, 82, 86, 115, 1622, 284, 350, 515, 577, 582 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35, 38 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – įstatymų projektai). 2022 m. sausio 21 d. įstatymų projektai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
|
|
|
Priemonė
Įtraukti teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimą į Teisėjų tarybos 2021-2024 m. strategines veiklos kryptis, tvirtinamas Teisėjų tarybos nutarimu. (Teisėjų taryba)
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2021-07-01
|
|
Rezultatas
Teisėjų taryba 2021-02-26 nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtino Teisėjų tarybos 2021-2024 metų strategines veiklos kryptis. Viena iš patvirtintų strateginės veiklos krypčių – „Teismų sistemos tobulinimo vizijos sukūrimas“, kuriai įgyvendinti patvirtinta priemonė „Sukurti ilgalaikę teismų sistemos tobulinimo viziją, numatant ilgalaikes teismų sistemos vystymosi prioritetines kryptis, tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, užtikrinant nuoseklų teismų veiklos tobulinimą“. Šios priemonės siektinas rezultatas – sukurta ir Teisėjų tarybos patvirtinta ilgalaikė (iki 2030 m.) teismų sistemos tobulinimo vizija. Numatytas įgyvendinimo terminas – 2023-03-31.
|
|
|
|
Siekiant užtikrinti efektyvų bylų nagrinėjimą, sudaryti visiems teismams reikiamas sąlygas nuotoliniu būdu organizuoti teismo posėdžius
|
2023-04-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
Siekiant, kad kiekvienuose teismo rūmuose būtų sudarytos sąlygos teisėjams organizuoti teisminius procesus panaudojant stacionarią ar mobilią vaizdo konferencijų įrangą arba kitus įrankius, leidžiančius teismui organizuoti nuotolinius posėdžius:
• Nacionalinė teismų administracija 2021 m. visuose Lietuvos teismuose arba jų rūmuose (100 proc.) sudarė galimybę naudotis nuotoline vaizdo stacionaria arba mobilia įranga arba kitais įrankiai, kurie leidžia vykdyti posėdžius nuotoliniu būdu.
• 2021-06-01 priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai reglamentuojantys informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
Teisinio reglamentavimo pokyčiai ir Nacionalinės teismų administracijos priimti sprendimai sudaro prielaidas teismams organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Rodiklis
Teismo rūmų, kuriuose sudarytos teisėjams sąlygos organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu, dalis
Būsena: Stebėsena baigta
Pradinė reikšmė: 80 proc. (2019 m.)
Siektina reikšmė: 100 proc. (2023 m.)
Faktinė reikšmė: 100 proc. (2021 m.)
|
|
|
|
|
Priemonė
Kiekvienuose teismo rūmuose sudaryti teisėjams sąlygas organizuoti teisminius procesus panaudojant stacionarią ar mobilią vaizdo konferencijų įrangą arba kitus įrankius, leidžiančius teismui organizuoti nuotolinius posėdžius
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
2021-10-01
|
|
Rezultatas
Nacionalinė teismų administracija 2021-06-08 el. paštu informavo, jog sudarė teisėjams sąlygas organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu naudojantis 182 vnt. „Zoom“ platformos licencijomis, kurios yra prieinamos visiems (100proc.) Lietuvos teismams / teismo rūmams. Nacionalinė teismų administracija taip pat pažymėjo, kad siekia dar labiau plėsti sąlygas organizuoti teisminius procesus nuotoliniu būdu papildomai įsigydama vaizdo konferencinės įrangos (stacionarios arba mobilios), jeigu tam bus skirtas finansavimas.
Nuo 2021-06-01 įsigaliojus Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimams (82 str.) teismams suteikta teisė išimtinais atvejais, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, bylų nagrinėjimą užtikrinti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.
|
|
|
Kitos šio audito metu teiktos rekomendacijos
|
|
Siekiant, kad teismų administracinės ir organizacinės veiklos patikrinimai padėtų tobulinti teismų darbo organizavimą, siūlome užtikrinti, kad atliktų patikrinimų rezultatai būtų susisteminami, apibendrinami ir nustatytu periodiškumu pateikiami Teisėjų tarybai.
|
2021-06-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Nacionalinė teismų administracija
Pokytis
Nacionalinė teismų administracija 2020-09-22 informavo, kad įgyvendinant rekomendaciją 2020-09-21 direktorius įsakymu Nr. 6P-124-(1.1) „Dėl teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų apibendrinimo ir pateikimo Teisėjų tarybai“ pavedė Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriui kasmet atlikti teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų už praėjusius metus apibendrinimą ir iki einamųjų metų III ketvirčio pateikti apibendrintą informaciją bei siūlymus dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių svarstyti Teisėjų tarybai.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Užtikrinti atliktų teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų gavimą, šių rezultatų sisteminimą bei apibendrinimą, apibendrintos informacijos ir siūlymų dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių pateikimą svarstyti Teisėjų tarybai.
Priemonę įgyvendina
Nacionalinė teismų administracija
|
|
|
Rezultatas
Nacionalinė teismų administracija 2020-09-22 informavo, kad įgyvendinant rekomendaciją 2020-09-21 direktorius įsakymu Nr. 6P-124-(1.1) „Dėl teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų apibendrinimo ir pateikimo Teisėjų tarybai“ pavedė Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriui kasmet atlikti teismų išorinių administravimo patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, rezultatų už praėjusius metus apibendrinimą ir iki einamųjų metų III ketvirčio pateikti apibendrintą informaciją bei siūlymus dėl galimų teismų veiklos tobulinimo priemonių svarstyti Teisėjų tarybai.
|
|
|
