| Būklė |
Rekomendacija |
Terminas |
Auditas: Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga
|
Stebėsena
|
 |
Siekiant apsaugoti vartotojų teisę į ekonominių interesų apsaugą ir valdyti pardavėjų ir paslaugų teikėjų nesąžiningų veiksmų riziką, stiprinti prevencinę veiklą, užtikrinant, kad planuojant pardavėjų ir paslaugų teikėjų nesąžiningų veiksmų stebėseną būtų įvertintas visų vartojimo sričių ir ūkio subjektų rizikingumas ir vykdomos stebėsenos apimtys leistų pasiekti stebėsenos tikslus.
Skaityti daugiau
|
2020-03-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Pokytis
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VTAT) 2020-03-02 raštu Nr. 4E-5224 informavo, kad įgyvendindama 4 rekomendaciją, VTAT parengė bei patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą (2020-02-27 direktoriaus įsakymas Nr. 1-66). Taip pat VTAT atliko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos stebėsenos (monitoringo)
taisyklių (2017-03-22 direktoriaus įsakymas Nr. 1-57) pakeitimus, 8 punkte įtvirtindama, kad VTAT inicijuoja stebėseną (monitoringą) ir sudaro planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašus, vadovaudamasi atlikto rizikos vertinimo rezultatais. Rizikos vertinimas atliekamas pagal VTAT direktoriaus patvirtintą Vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą. Rekomendacija įgyvendinta laiku.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Siekiant užtikrinti, kad vykdant stebėseną reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pažeidimų srityse būtų atliktas vartojimo sričių ir ūkio subjektų rizikingumo vertinimas, bus patikslintos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu tvirtinamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos stebėsenos (monitoringo) taisyklės.
Priemonę įgyvendina
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
|
2020-03-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VTAT) 2020-03-02 raštu Nr. 4E-5224 informavo, kad įgyvendindama 4 rekomendaciją, VTAT parengė bei patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą (2020-02-27 direktoriaus įsakymas Nr. 1-66). Taip pat VTAT atliko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos stebėsenos (monitoringo)
taisyklių (2017-03-22 direktoriaus įsakymas Nr. 1-57) pakeitimus, 8 punkte įtvirtindama, kad VTAT inicijuoja stebėseną (monitoringą) ir sudaro planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašus, vadovaudamasi atlikto rizikos vertinimo rezultatais. Rizikos vertinimas atliekamas pagal VTAT direktoriaus patvirtintą Vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą. Rekomendacija įgyvendinta laiku.
|
|
|
|
Siekiant, kad vartotojui, kaip silpnesnei vartojimo sutarties šaliai, būtų sudarytos palankesnės sąlygos apsaugoti ir apginti pažeistas teises: nustatyti, kokių tipinių vartojimo sutarčių projektų standartinės sąlygos turėtų būti derinamos su vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis institucijomis.
|
2020-06-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo priimti šie VVTAT direktoriaus įsakymai: Nr. 1-118, kuriuo buvo pakeistos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos stebėsenos (monitoringo) taisyklės ir Nr. 1-119, kuriuo buvo pakeistas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas (2020-05-29), kuriuose reglamentuotas išankstinis vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų vertinimas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Šiais įsakymais nustatyta, kad VTTAT išankstinį vartojimo sutarties projekto standartinių sąlygų vertinimą atlieka verslininko prašymu ar savo iniciatyva. Verslininko prašymu išankstinis vartojimo sutarties projekto vertinimas atliekamas, jeigu vartojimo sritis patenka į rizikingiausią vartojimo sritį, kuri nustatoma kasmet, pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus patvirtintą Vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą. Teisingumo ministerija patikslino, kad VVTAT atlieka sutarčių projektų vertinimą savo iniciatyva, kai [prieš tai] VVTAT priėmus nutarimą, kuriame nustatomos vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos, verslininkas parengia naujos vartojimo sutarties projektą (standartines sąlygas). Taip pat jau galiojančių standartinių vartojimo sutarčių sąlygų vertinimas atliekamas vykdant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu stebėseną (monitoringą), kuri atliekama vadovaujantis rizikos vertinimo, atlikto pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos apraše (2020-02-27 direktoriaus įsakymas Nr. 1-66) nustatytus kriterijus, rezultatais.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Kriterijų ir/ar atvejų, kada Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų (išankstinį) įvertinimą nesąžiningumo aspektu, reglamentavimas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-06-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija 2020-06-01 el. paštu informavo, kad įgyvendinant rekomendacijos priemonę, siekiant reglamentuoti išankstinį vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų vertinimą nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo priimti šie VVTAT direktoriaus įsakymai: Nr. 1-118, kuriuo buvo pakeistos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos stebėsenos (monitoringo) taisyklės ir Nr. 1-119, kuriuo buvo pakeistas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas (2020-05-29), kuriuose reglamentuotas išankstinis vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų vertinimas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Šiais įsakymais nustatyta, kad VTTAT išankstinį vartojimo sutarties projekto standartinių sąlygų vertinimą atlieka verslininko prašymu ar savo iniciatyva. Verslininko prašymu išankstinis vartojimo sutarties projekto vertinimas atliekamas, jeigu vartojimo sritis patenka į rizikingiausią vartojimo sritį, kuri nustatoma kasmet, pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus patvirtintą Vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos aprašą. Teisingumo ministerija 2020-06-05 el. paštu patikslino, kad VVTAT atlieka sutarčių projektų vertinimą savo iniciatyva, kai [prieš tai] VVTAT priėmus nutarimą, kuriame nustatomos vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos, verslininkas parengia naujos vartojimo sutarties projektą (standartines sąlygas). Iš Teisingumo ministerijos gauti papildomi duomenys apie 2019-2020 m. VTTAT atliktą išankstinį vartojimo sutarties projektų vertinimą pagal nustatytus kriterijus (VTTAT priėmė 14 nutarimų, kuriais buvo pripažinta, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos, po kurių 10 bendrovių pateikė sutarties sąlygas ir naujų sutarčių projektus vertinimui, 2019 m. iš 27 derintų atvejų, 16 bendrovių pateikė sutarčių projektus išankstiniam vertinimui). VTTAT gauna ir pačių bendrovių prašymus įvertinti sutarties projektus, kai sutartys prieš tai Tarnybos nebuvo vertintos. 2020 m. per I pusmetį, VTTAT gavo 3 bendrovių prašymus. Taip pat jau galiojančių standartinių vartojimo sutarčių sąlygų vertinimas atliekamas vykdant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu stebėseną (monitoringą), kuri atliekama vadovaujantis rizikos vertinimo, atlikto pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo sričių ir jose veikiančių ūkio subjektų rizikingumo vertinimo tvarkos apraše (2020-02-27 direktoriaus įsakymas Nr. 1-66) nustatytus kriterijus, rezultatais. 2019 m. atlikti du monitoringai (pirmojo monitoringo metu buvo įvertintos 35 kelionių organizatorių vartotojams teikiamos pasirašyti vartojimo sutartys, po pateiktų pasiūlymų, VTTAT buvo pateikti 28 sutarčių projektai išankstiniam vertinimui, antrojo monitoringo metu buvo įvertinta 11 atlygintinų medicininių paslaugų teikimo sutarčių).
|
|
|
|
Siekiant didinti vartotojų informuotumą, parengti institucijoms, atsakingoms už vartotojų švietimą, švietimo organizavimo gaires, kuriose būtų nustatyta, kaip turėtų būti identifikuojami vartotojų švietimo poreikiai, planuojamos švietimo priemonės ir vertinamas įvykdytų švietimo priemonių rezultatyvumas.
|
2020-07-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Pokytis
Siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo, ekonomijos ir sklandesnio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis, buvo nuspręsta nerengti atskiro Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašo, tačiau vartotojų švietimo organizavimą ir koordinavimą reglamentuoti Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos apraše. Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas pakeistas teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymu Nr. 1R-218, jame numatant, kad Vartotojų švietimas planuojamas, organizuojamas ir jo rezultatai vertinami pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus tvirtinamas vartotojų švietimo gaires. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė, suderino su atsakingomis institucijomis bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl vartotojų švietimo gairių patvirtinimo“ patvirtino Vartotojų švietimo gaires, kuriose aptartas vartotojų švietimo planavimas ir organizavimas, švietimo priemonės, švietimo rezultatų vertinimas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/30679400f26311eaa12ad7c04a383ca0).
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Siekiant pagerinti vartotojų informavimą, bus parengtas ir patvirtintas vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas.
Priemonę įgyvendina
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
|
2020-07-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo, ekonomijos ir sklandesnio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis, buvo nuspręsta nerengti atskiro Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašo, tačiau vartotojų švietimo organizavimą ir koordinavimą reglamentuoti Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos apraše. Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas pakeistas teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymu Nr. 1R-218, jame numatant, kad Vartotojų švietimas planuojamas, organizuojamas ir jo rezultatai vertinami pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus tvirtinamas vartotojų švietimo gaires. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė, suderino su atsakingomis institucijomis bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl vartotojų švietimo gairių patvirtinimo“ patvirtino Vartotojų švietimo gaires, kuriose aptartas vartotojų švietimo planavimas ir organizavimas, švietimo priemonės, švietimo rezultatų vertinimas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/30679400f26311eaa12ad7c04a383ca0).
|
|
|
|
Siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, būtina veiksmingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, todėl siūlome, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, atsakingomis už tam tikros vartojimo srities reguliavimą: nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų bei vartotojų asociacijų bendradarbiavimo būdus ir formas.
Skaityti daugiau
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su vartotojų asociacijomis, 2020-01-14 Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2779, įsigaliojusį 2020-07-01. Šiuo įstatymu įgaliotosioms vartotojų asociacijoms suteiktos teisės atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus (išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą), teikti ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir grupės ieškinius, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių. Nuo 2021-01-01 įsigaliojo įstatymo nuostata, leidžianti įgaliotosioms vartotojų asociacijoms teisingumo ministro nustatyta tvarka gauti išlaidų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu apmokėjimą.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su vartotojų asociacijomis, bus sudarytos galimybės finansuoti vartotojų asociacijų veiklą, organizuojant vartojimo ginčų neteisminį sprendimą, reiškiant grupės ieškinius ir ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. Įgyvendinant šią priemonę, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2020-01-14 Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2779, kuris įsigaliojo 2020-07-01. Šiuo įstatymu sudarytos galimybės finansuoti įgaliotųjų vartotojų asociacijų veiklą, teikiant ieškinius dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir grupės ieškinius, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių, atliekant vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus (išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą) (nuostata dėl finansavimo įsigaliojo 2021-01-01). Taip pat Vyriausybės 2019-12-04 nutarimu Nr. 1230 pakeistos Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklės, jose nustatant finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimą, siekiant padengti vartotojų asociacijų išlaidas, susijusias su grupės ieškiniais dėl vartotojų apsaugos ir (ar) ieškiniais ar pareiškimais (skundais) dėl vartotojų viešojo intereso gynimo. Vartotojų asociacijų veikla spendžiant ginčus neteisminiu būdu (šalių sutaikinimas) finansuojama pagal teisingumo ministro 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 1R-327, kaip viena iš 2020 metų vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetinių krypčių. Teisingumo ministro 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1R-69 skirta 10 tūkst. eurų Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vykdomai priemonių programai „Ginčo šalių sutaikymas sprendžiant vartojimo ginčus neteisminiu būdu“ įgyvendinti. Teisingumo ministerijos teigimu, nuo 2021 m. ši vartotojų asociacijų veikla bus finansuojama pagal naujas teisingumo ministro patvirtintas įgaliotųjų asociacijų išlaidų apmokėjimo ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomų vartotojų apsaugos projektų atrankos ir finansavimo taisykles.
|
|
|
Priemonė
Siekiant sudaryti palankias sąlygas socialiniams partneriams, ypač vartotojų asociacijoms, organizuoti vartojimo ginčų neteisminį sprendimą, sumažinant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2020 m. sausio 14 d. Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2779, kuris įsigaliojo 2020-07-01. Šiuo įstatymu sudarytos sąlygos įgaliotosioms vartotojų asociacijoms atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus (išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą) ir finansuoti tokią įgaliotųjų vartotojų asociacijų veiklą.
|
|
|
|
Siekiant efektyvinti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą ir užtikrinti, kad ginčai būtų išnagrinėti kompetentingai ir įstatymo nustatytais terminais: nustatyti, kas (vartotojas, verslininkas ar ginčus nagrinėjanti institucija) ir kokiais atvejais turėtų inicijuoti ekspertizių ir laboratorinių tyrimų atlikimą ir už juos sumokėti.
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Teisingumo ministerija, siekdama efektyvinti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą ir užtikrinti, kad ginčai būtų išnagrinėti kompetentingai ir įstatymo nustatytais terminais, nustatė kas ir kokiais atvejais turėtų inicijuoti ekspertizių ir laboratorinių tyrimų atlikimą ir už juos sumokėti:
- pakeitė Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles (2019-12-06 įsakymas Nr. 1R-324), kuriose nustatė, kad ekspertizės ir laboratorinių tyrimų išlaidos apmokamos mutatis mutandis pagal Civilinio proceso kodekso 90 str. nuostatas, t. y. ginčo šalis, kuri prašo atlikti prekių ir (ar) paslaugų kokybės ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, privalo iš anksto sumokėti vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms jų nustatyto dydžio avansą. Kadangi Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta pareiga vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apmokėti minėtas išlaidas, įstatymo pakeitimas nėra reikalingas;
- surinko duomenis apie vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų paskirtas ekspertizes ir laboratorinius tyrimus bei jų išlaidų apmokėjimą 2020 m. Ministerija informavo, kad taikant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių nuostatas praktikoje, teisinių neaiškumų ar problemų dėl ekspertizių ir laboratorinių tyrimų atlikimo inicijavimo bei jų išlaidų apmokėjimo, nekilo.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Galimybės vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apmokėti ekspertizės ir/ar laboratorinių tyrimų išlaidas panaikinimas. Įgyvendinant šią priemonę, bus pakeistos Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-01-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2020-01-06 Teisingumo ministerija informavo, kad įgyvendinant priemonę pakeistos Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės (Teisingumo ministro 2015-12-30 įsakymas Nr. 1R-382), nustatant, kad ekspertizės ir laboratorinių tyrimų išlaidos apmokamos mutatis mutandis pagal Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio nuostatas, t. y. ginčo šalis, kuri prašo atlikti prekių ir (ar) paslaugų kokybės ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, privalo iš anksto sumokėti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatyto dydžio avansą šioms išlaidoms padengti.
|
|
|
Priemonė
Siekiant aiškiau reglamentuoti ekspertizių ir laboratorinių tyrimų atlikimo inicijavimą ir jų apmokėjimą nagrinėjant vartojimo ginčus ne teismo tvarka, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija informavo, kad priemonė ) įgyvendinta Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse (Teisingumo ministro 2015-12-30 įsakymas Nr. 1R-382), nustačius, kad ekspertizės ir laboratorinių tyrimų išlaidos apmokamos mutatis mutandis pagal Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio nuostatas (ginčo šalis, kuri prašo atlikti prekių ir (ar) paslaugų kokybės ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, privalo iš anksto sumokėti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatyto dydžio avansą šioms išlaidoms padengti). Kadangi Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra reglamentuojama galimybė vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apmokėti ekspertizių ir laboratorinių tyrimų išlaidas, įstatymo pakeitimas dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ekspertizės išlaidų nėra reikalingas. 2021-03-24 raštu Teisingumo ministerija informavo, kad siekdama įgyvendinti rekomendaciją ir užtikrinti vieningą vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų praktiką dėl ekspertizių ir laboratorinių tyrimų skyrimo bei jų išlaidų apmokėjimo, surinko duomenis apie vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų paskirtas ekspertizes ir laboratorinius tyrimus bei jų išlaidų apmokėjimą 2020 metais: vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nepaskyrė nei vienos ekspertizės ir laboratorinio tyrimo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūroje, todėl nebuvo poreikio spręsti dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtų ekspertizės ar laboratorinių išlaidų atlyginimo. Taikant Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių nuostatas praktikoje teisinių neaiškumų ar problemų dėl ekspertizių ir laboratorinių tyrimų atlikimo inicijavimo bei jų išlaidų apmokėjimo nekilo. Papildomai informavo, kad ekspertizių ir laboratorinių tyrimų energetikos srityje atlikimas yra reglamentuotas atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose, numatant ir ekspertizių bei laboratorinių tyrimų inicijavimo ir apmokėjimo tvarką (apmoka inicijuojanti šalis). Atsižvelgiant į tai, kad ministerija pasirinko kitą priemonės įgyvendinimo būdą – ekspertizės ir laboratorinių tyrimų išlaidų apmokėjimo tvarką nustatė Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse ir, siekdama užtikrinti vienodą praktiką, atliko vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų paskirtų ekspertizių ir laboratorinių tyrimų bei jų išlaidų apmokėjimo 2020 metais analizę, laikome, kad priemonės tikslai pasiekti.
|
|
|
|
Siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, būtina veiksmingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, todėl siūlome, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, atsakingomis už tam tikros vartojimo srities reguliavimą: užtikrinti, kad periodiškai būtų vertinamas institucijų, atsakingų už vartotojų teisių apsaugą, veiklos rezultatyvumas ir valdoma informacija, reikalinga politikai vartotojų teisių apsaugos srityje formuoti.
Skaityti daugiau
|
2020-10-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Siekiant užtikrinti, kad periodiškai būtų vertinamas institucijų, atsakingų už vartotojų teisių apsaugą, veiklos rezultatyvumas ir valdoma informacija, reikalinga valstybės politikai vartotojų teisių apsaugos srityje formuoti: - Pakeisti Vartotojų teisių apsaugos tarybos nuostatai (Teisingumo ministro 2020-03-17 įsakymas Nr. 1R-80), kuriuose patikslintos Tarybos funkcijos, numatant, kad Taryba kasmet analizuoja ne tik vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą, bet ir jų veiklos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų ir vartotojų asociacijų veiklos tobulinimo ir (ar) koordinavimo; teikia pasiūlymus ministerijoms, institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, priėmimo ir keitimo ir kt. Vykdant patikslintas Tarybos funkcijas 2021-02-05 Tarybos posėdyje aptarti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, vartotojų asociacijų vykdytų projektų rezultatai. - Teisingumo ministro 2021-01-07 įsakymu Nr. 1R-2 Tarybos sudėtis papildyta įtraukiant daugiau vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų atstovus (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kt. institucijų atstovus). - Patvirtintas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas (Teisingumo ministro 2020-03-17 įsakymas Nr. 1R-82), kuriame nustatyta Tarybos vykdomos valstybės ir savivaldybių institucijų, įgyvendinančių savo funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje, veiklos koordinavimo tvarka. Apraše numatyta, kad Taryba surinks iš institucijų aktualią informaciją, kurią apibendrinusi parengs vartotojų teisių apsaugos būklės ir vartotojų teisių apsaugos institucijų veiklos metinę apžvalgą. Apžvalga bus skelbiama Tarybos interneto svetainėje ir pristatoma bei aptariama Tarybos posėdyje. - Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas papildytas veiklomis, susijusiomis su vartotojų švietimo organizavimu ir koordinavimu (teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymas Nr. 1R-218). Vadovaujantis šiuo aprašu, 2020-05-05 parengta ir viešai paskelbta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga, kurioje pateikta informacija apie nagrinėtus vartojimo ginčus, teisėkūros iniciatyvas, susijusias su vartotojų teisių apsauga, vartotojų švietimo veiklas ir kt. aktuali informacija (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879). - Patvirtintos Vartotojų švietimo gairės (VTTAT direktoriaus 2020-09-07 įsakymas Nr. 1-196), surinkta informacija apie planuojamas vartotojų švietimo veiklas ir parengtas 2021 m. tarpinstitucinis vartotojų švietimo planas.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Vartotojų teisių apsaugos tarybos vaidmens stiprinimas, prie jos funkcijų įtraukiant ir institucijų, atsakingų už vartotojų teisių apsaugą, pateiktos informacijos ir šių institucijų veiklos bei rezultatų vertinimą. Įgyvendinant šią priemonę, bus pakeisti Vartotojų teisių apsaugos tarybos nuostatai.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-03-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija 2020-03-18 raštu Nr. (1.18E) 7R-1714 informavo, kad pakeisti Vartotojų teisių apsaugos tarybos (toliau - Taryba) nuostatai (Teisingumo ministro 2020-03-17 įsakymas Nr. 1R-80). Patikslintos Tarybos funkcijos, numatant, kad Taryba kasmet analizuoja ne tik vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą, bet ir jų veiklos rezultatus, įskaitant vartotojų asociacijų, gavusių valstybės finansinę paramą, veiklos įgyvendinimo rezultatus; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų ir vartotojų asociacijų veiklos tobulinimo ir (ar) koordinavimo; teikia pasiūlymus ministerijoms, institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, priėmimo ir keitimo; turi teisę gauti iš kitų vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų, suinteresuotų institucijų bei asmenų informaciją, reikalingą Tarybos funkcijoms vykdyti. Teisingumo ministro 2021-01-07 įsakymu Nr. 1R-2 Tarybos sudėtis papildyta įtraukiant daugiau vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų atstovus (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kt. institucijų atstovus). Vykdant patikslintas Tarybos funkcijas 2021-02-05 Tarybos posėdyje aptarti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, vartotojų asociacijų vykdytų projektų rezultatai. Vadovaujantis Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašu 2020-05-05 parengta ir viešai paskelbta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga, kuri apsvarstyta Vartotojų teisių apsaugos tarybos 2021-05-28 posėdyje (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879).
|
|
|
Priemonė
Siekiant užtikrinti informacijos iš institucijų, atsakingų už vartotojų teisių apsaugą, surinkimą ir apibendrinimą, bus parengtas ir patvirtintas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-03-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija 2020-03-18 raštu Nr. (1.18E) 7R-1714 informavo, kad patvirtintas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas (Teisingumo ministro 2020-03-17 įsakymas Nr. 1R-82), kuriame nustatyta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdomos valstybės ir savivaldybių institucijų, įgyvendinančių savo funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje, veiklos koordinavimo tvarka. Apraše numatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba surinks iš institucijų informaciją apie numatomas teisėkūros iniciatyvas, priemones ir veiksmus, įtrauktus į planavimo dokumentus, jų kompetencijos srityje iškilusius probleminius klausimus, pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo ir kitą aktualią informaciją. VTTAT, apibendrinusi gautą informaciją, parengs vartotojų teisių apsaugos būklės ir vartotojų teisių apsaugos institucijų veiklos metinę apžvalgą, kuri bus skelbiama VVTAT interneto svetainėje ir pristatoma bei aptariama Tarybos posėdyje. Vadovaujantis Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašu, parengta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879).
|
|
|
Priemonė
Siekiant įvertinti vartotojų švietimo priemonių rezultatyvumą, bus parengtas ir patvirtintas Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-10-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija 2020-07-14 el. paštu informavo, kad siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo, ekonomijos ir sklandesnio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis, buvo nuspręsta nerengti atskiro Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašo, tačiau vartotojų švietimo organizavimą ir koordinavimą reglamentuoti Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos apraše. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 1R-218, kuriuo buvo papildytas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas veiklomis, susijusiomis su vartotojų švietimo organizavimu ir koordinavimu. Pagrindiniai pakeitimai: 1) Valstybės institucijos turės kasmet pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai informaciją apie vartotojų švietimo veiklą kartu su informacija apie kitą veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje. 2) Aprašas papildytas nauju IV skyriumi, kuriame numatomas vartotojų švietimo koordinavimas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi informaciją apie valstybės institucijų planuojamą vykdyti vartotojų švietimo veiklą, kasmet iki kovo 1 d. parengs vartotojų švietimo veiklos planą, kuris bus skelbiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje. 3) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius įpareigojamas patvirtinti vartotojų švietimo gaires, kuriose turėtų būti identifikuojami vartotojų švietimo poreikiai, planuojamos švietimo priemonės ir vertinami jų rezultatai. 4) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet parengs ir teiks savivaldybių institucijoms apibendrintą informaciją apie priimtus ir (ar) pakeistus teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga, taip pat parengs informacinę medžiagą vartotojams (rekomendacijas, atmintines ir kitus praktinius vartotojams patarimus), kurią savivaldybių institucijos paskelbs savo interneto svetainėse. 5) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat rinks informaciją apie vartotojų asociacijų vykdomą vartotojų švietimą. Įgyvendinant Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašo nuostatas patvirtintos Vartotojų švietimo gairės (VTTAT direktoriaus 2020-09-07 įsakymas Nr. 1-196), surinkta informacija apie planuojamas vartotojų švietimo veiklas ir parengtas 2021 m. tarpinstitucinis vartotojų švietimo planas (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengtas-pirmasis-tarpinstitucinis-vartotoju-svietimo-planas:1848?fbclid=IwAR1kIqAFr8mS-pwEvJTZPnof3wIMoJIOkblkhxjPwyCBz7Feh2fNX8B0Kyk). Vadovaujantis Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašu 2020-05-05 parengta ir viešai paskelbta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga, kurioje pateikta informacija apie vartotojų švietimo veiklas (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879).
|
|
|
|
Siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, būtina veiksmingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, todėl siūlome, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, atsakingomis už tam tikros vartojimo srities reguliavimą: nustatyti, kokios valstybės ir savivaldybių institucijos turi organizuoti vartotojų švietimą, ir užtikrinti, kad būtų koordinuojama šių institucijų veikla organizuojant vartotojų švietimą.
Skaityti daugiau
|
2020-10-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-218 papildytas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas veiklomis, susijusiomis su vartotojų švietimo koordinavimu, numatant, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet iki kovo 1 dienos parengia vartotojų švietimo veiklos planą, kuriame nurodo vartotojų švietimo prioritetines sritis, priemones ir vartotojų švietimą vykdančias institucijas, taip pat numatyta, kad vartotojų švietimas planuojamas, organizuojamas ir jo rezultatai vertinami pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarybos direktoriaus tvirtinamas vartotojų švietimo gaires. Patvirtintos Vartotojų švietimo gairės, kuriose aptartas vartotojų švietimo planavimas ir organizavimas, švietimo priemonės, švietimo rezultatų vertinimas (VVTAT 2020-09-07 įsakymu Nr. 1-196). Vadovaujantis Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašu parengtas 2021 m. tarpinstitucinis vartotojų švietimo planas (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengtas-pirmasis-tarpinstitucinis-vartotoju-svietimo-planas:1848?fbclid=IwAR1kIqAFr8mS-pwEvJTZPnof3wIMoJIOkblkhxjPwyCBz7Feh2fNX8B0Kyk) bei atlikta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga, kurioje pristatyta praėjusių metų vykdyta vartotojų švietimo veikla (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879).
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Siekiant nustatyti, kokios valstybės ir savivaldybių institucijos turi organizuoti vartotojų švietimą ir užtikrinti šių institucijų vykdomo vartotojų švietimo koordinavimą, bus parengtas ir patvirtintas Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-10-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija informavo, kad siekiant didesnio teisinio reguliavimo aiškumo, nuoseklumo, ekonomijos ir sklandesnio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis, buvo nuspręsta nerengti atskiro Vartotojų švietimo organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašo, tačiau vartotojų švietimo organizavimą ir koordinavimą reglamentuoti Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos apraše. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 1R-218, kuriuo buvo papildytas Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašas veiklomis, susijusiomis su vartotojų švietimo koordinavimu, numatant, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet iki kovo 1 dienos parengia vartotojų švietimo veiklos planą, kuriame nurodo vartotojų švietimo prioritetines sritis, priemones ir vartotojų švietimą vykdančias institucijas, taip pat numatyta, kad vartotojų švietimas planuojamas, organizuojamas ir jo rezultatai vertinami pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarybos direktoriaus tvirtinamas vartotojų švietimo gaires. Patvirtintos Vartotojų švietimo gairės, kuriose aptartas vartotojų švietimo planavimas ir organizavimas, švietimo priemonės, švietimo rezultatų vertinimas (VVTAT 2020-09-07 įsakymu Nr. 1-196). Vadovaujantis Veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje koordinavimo tvarkos aprašu parengtas 2021 m. tarpinstitucinis vartotojų švietimo planas (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengtas-pirmasis-tarpinstitucinis-vartotoju-svietimo-planas:1848?fbclid=IwAR1kIqAFr8mS-pwEvJTZPnof3wIMoJIOkblkhxjPwyCBz7Feh2fNX8B0Kyk) bei atlikta 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos būklės bei veiklos vartotojų teisių apsaugos srityje metinė apžvalga, kurioje pristatyta praėjusių metų vykdyta vartotojų švietimo veikla (https://vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/parengta-pirmoji-vartotoju-teisiu-apsaugos-bukles-bei-veiklos-vartotoju-teisiu-apsaugos-srityje-metine-apzvalga:1879).
|
|
|
|
Siekiant, kad vartotojui, kaip silpnesnei vartojimo sutarties šaliai, būtų sudarytos palankesnės sąlygos apsaugoti ir apginti pažeistas teises: nustatyti, kad visi vartotojų teisių apsaugos institucijų sprendimai, kuriuos įvykdžius būtų apgintos vartotojų pažeistos teisės, turėtų vykdomojo dokumento galią.
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
2021 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Nr. XIV-550 ( įsigalios 2022 -01-03) kuriuo reglamentuota vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo administracinė procedūra (ją atskiriant nuo vartotojų viešojo intereso gynimo), numatyta, kad VVTAT, išnagrinėjusi vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų, priima nutarimą atsisakyti pripažinti arba pripažinti, kad vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos ir įpareigoti pardavėją (paslaugų teikėją) netaikyti tokių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis, numatyta atsakomybės už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą (bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 000 eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus – bauda iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 000 eurų).
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Duomenų apie Lietuvos banko sprendimų dėl ginčo esmės, priimtų išnagrinėjus vartojimo ginčus ne teismo tvarka, neįvykdymą surinkimas ir analizė, siekiant nustatyti sprendimų neįvykdymo priežastis ir jas pašalinti, bei sprendimų privalomumo galimybių įvertinimas. Įvertinus analizės rezultatus, siekiant pašalinti sprendimų nevykdymo priežastis, prireikus bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir/ar Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo miniterija atliko duomenų apie Lietuvos banko sprendimų dėl ginčų esmės, priimtų išnagrinėjus vartojimo ginčus ne teismo tvarka, neįvykdymo analizę. Taip pat ministerija susipažino su Lietuvos banko 2020 m. atliktų Ginčų, kurie buvo išnagrinėti Lietuvos banke ir dėl kurių Lietuvos bankas priėmė sprendimą dėl ginčo esmės bei kurie vėliau persikėlė nagrinėti į teismus ir dėl kurių teismai priėmė sprendimus, analizės ir Lietuvos ir kitų ES valstybių alternatyvaus ginčų nagrinėjimo institucijų praktikoje naudojamų šalių taikinimo priemonių analizės rezultatais. Remiantis rezultatais nustatyta, kad sprendimų vykdymo lygis yra aukštas (apie 90 proc.) ir nuolat didėja, dalis Lietuvos banko ir teismų sprendimų, kuriose išsiskyrė pozicijos, buvo dėl nevienareikšmiškai galimų vertinti ginčų situacijų, kurių sprendime teismų praktika nėra vieninga. Todėl nėra poreikio parengti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir (ar) Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektus, o identifikuotoms galimoms banko sprendimų vykdymo problemoms šalinti suformuluotos kitos reikalingos priemonės (prevenciniai Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių susitikimai, siekiant bendrai aptarti ginčų nagrinėjimo praktiką, pasikartojančias problemas ir jų galimus sprendimo būdus, skatinti bendradarbiavimą, informacijos apie institucijos formuojamą praktiką, teisės aktų taikymą viešinimas, kt.). Atsižvelgus į ministerijos atliktos analizės rezultatus, priemonė laikoma įvykdyta.
|
|
|
Priemonė
Siekiant nustatyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų yra privalomi, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2021 m. rugsėjo 30 d priimtas
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS . Nr. XIV-550
Šiuo įstatymu reglamentuota vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo administracinė procedūra , nustatyta, kad VVTAT, išnagrinėjusi vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų, priima nutarimą atsisakyti pripažinti arba pripažinti, kad vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos ir įpareigoti pardavėją (paslaugų teikėją) netaikyti tokių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis, numatyta atsakomybė (bauda) už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą.
|
|
|
|
Siekiant, kad vartotojui, kaip silpnesnei vartojimo sutarties šaliai, būtų sudarytos palankesnės sąlygos apsaugoti ir apginti pažeistas teises: užtikrinti, kad visi vartotojų teisių apsaugos institucijų nustatyti pažeidimai būtų paviešinti ir paskelbta informacija, reikalinga vartotojams, kad jie galėtų įgyvendinti savo teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.
Skaityti daugiau
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Vartotojui, kaip silpnesnei vartojimo sutarties šaliai, sudarytos palankesnės sąlygos apsaugoti ir apginti pažeistas teises:
-2021 m. rugsėjo 30 d. priimtas VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Nr. XIV-550 ( įsigalios 2022 -01-03). Įstatymu nustatyta, kad VVTAT nutarimai, priimti išnagrinėjus vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų, yra vieši ir skelbiami VVTAT interneto svetainėje.
- 2019-12-18 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas (2019-04-10 įsakymas Nr. 1-128) papildytas nuostata, kad kartu su tarnybos nutarimais dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo ir dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų tarnyba interneto tinklalapyje skelbia informaciją galimai nukentėjusiems vartotojams apie jų teisės į pažeistų teisių gynimą įgyvendinimo tvarką.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigos viešinti informaciją apie nustatytus vartotojų ekonominių interesų pažeidimus ir pareigos pateikti informaciją galimai nukentėjusiems vartotojams apie vartotojų teisės į pažeistų teisių gynimą įgyvendinimo tvarką, nustačius vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas ir nesąžiningą komercinę veiklą, nustatymas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-01-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Įgyvendinant 2 priemonę, 2019-12-18 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas (2019-04-10 įsakymas Nr. 1-128) papildytas nuostata, kad kartu su tarnybos nutarimais dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo ir dėl Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų tarnyba interneto tinklalapyje skelbia informaciją galimai nukentėjusiems vartotojams apie jų teisės į pažeistų teisių gynimą įgyvendinimo tvarką.
|
|
|
Priemonė
Siekiant nustatyti, kad sprendimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų yra viešai skelbiami, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2021 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Nr. XIV-550, kuris įsigalios 2022 -01-03. Šiuo įstatymu nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra vieši ir skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje
|
|
|
|
Siekiant efektyvinti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą ir užtikrinti, kad ginčai būtų išnagrinėti kompetentingai ir įstatymo nustatytais terminais: skatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus tenkinti pagrįstus vartotojų reikalavimus, nustatant, kad iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų, pažeidusių vartotojų teises, būtų išieškotos ginčų nagrinėjimo sąnaudos.
Skaityti daugiau
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
2021 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Nr. XIV-550, kuris įsigalios 2022 -01-03. Siekiant didinti ginčo šalių suinteresuotumą spręsti ginčus taikiai, įstatyme nustatytos finansinio pobūdžio priemonės: pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojų reikalavimų daliai.
Skaityti daugiau
|
|
|
|
Priemonė
Siekiant skatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus tenkinti vartotojų pagrįstus reikalavimus, vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų dėl ginčo esmės, kai tenkinami vartotojų reikalavimai, finansinio poveikio pardavėjams, paslaugų teikėjams peržiūra. Prireikus bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2021 m. rugsėjo 30 d. priimtas VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 12, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 351, 352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS Nr. XIV-550, kuris įsigalios 2022 -01-03. Šiuo įstatymu nustatyta, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai.
|
|
 |
Siekiant efektyvinti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą ir užtikrinti, kad ginčai būtų išnagrinėti kompetentingai ir įstatymo nustatytais terminais: pertvarkyti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucinę sistemą, atsižvelgiant į tam tikrose vartojimo srityse kylančių ginčų skaičių ir institucijų turimas kompetencijas išnagrinėti šiuos ginčus.
Skaityti daugiau
|
2020-12-01
|
| |
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Pokytis
Siekiant efektyvesnio vartotojų ginčų nagrinėjimo iš 2 - jų numatytų priemonių įgyvendinta tik viena:
-2020 m. sausio 14 d. Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2779, kuris įsigaliojo 2020-07-01. Šiuo įstatymu sudarytos sąlygos įgaliotosioms vartotojų asociacijoms atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus (išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą) ir finansuoti tokią įgaliotųjų vartotojų asociacijų veiklą.
- antra priemonė neįgyvendinta, t.y. nepertvarkyta vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucinė sistema. TM informavo, kad pertvarkyti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinę sistemą neplanuoja. Optimizuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį sieks kitomis priemonėmis: pavedant ginčus nagrinėti vartotojų asociacijoms, skatinant taikų ginčų nagrinėjimą ir plečiant mediacijos apimtis.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Duomenų apie atskirose vartojimo srityse 2019 metais nagrinėtų vartojimo ginčų skaičių surinkimas ir analizė, taip pat kitų valstybės institucijų turimų kompetencijų ir išteklių įvertinimas, siekiant pertvarkyti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinę sistemą. Prireikus bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
 |
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
Teisingumo ministerija informavo, kad pertvarkyti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinę sistemą neplanuoja. Optimizuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį sieks kitomis priemonėmis: pavedant ginčus nagrinėti vartotojų asociacijoms, skatinant taikų ginčų nagrinėjimą ir plečiant mediacijos apimtis.
|
|
|
Priemonė
Siekiant sudaryti palankias sąlygas socialiniams partneriams, ypač vartotojų asociacijoms, organizuoti vartojimo ginčų neteisminį sprendimą, sumažinant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį, bus parengtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
|
2020-12-01
|
|
Rezultatas (audituotų subjektų pateikta informacija)
2020 m. sausio 14 d. Seimas priėmė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2779, kuris įsigaliojo 2020-07-01. Šiuo įstatymu sudarytos sąlygos įgaliotosioms vartotojų asociacijoms atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus (išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą) ir finansuoti tokią įgaliotųjų vartotojų asociacijų veiklą.
|
|
