Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi

Ūkio ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri įvertino konsolidavimo ir funkcijų optimizavimo galimybes septyniose prioritetinėse priežiūros srityse ir pateikė atitinkamus pasiūlymus, kuriuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija aptarė su atsakingų ministerijų atstovais ir parengė Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių plano projektą, kuriam Vyriausybė 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarime pritarė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija įpareigota atlikti šio plano įgyvendinimo stebėseną ir Vyriausybės kanceliarijai teikti įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Tolesnė rekomendacijos stebėsena netikslinga, nes AAI 2020 m. atliko rekomendacijų įgyvendinimo auditą „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas“, kurio rezultatai parodė, kad įgyvendinant audito rekomendacijas ir priimant konsolidavimo sprendimus jie nepakankamai buvo pagrįsti priežiūros kaštų ir naudos analize, sukeliamos priežiūros naštos vertinimu, dėmesys kreiptas į institucijų skaičiaus mažinimą, o ne į priežiūros funkcijų peržiūrėjimą. Konsolidavimo plane nenumatytas priežiūros funkcijų perdavimas savivaldai ar verslo savikontrolei. Pateiktos rekomendacijos, kurios dar kartą leis atlikti esamos situacijos vertinimą ir pasiekti reikalingų pokyčių šioje srityje.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.4-194 buvo sudaryta Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo galimybių įvertinimo darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti, kurios iš Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2020-05-04 nutarimu Nr. 511, nurodytų priežiūros institucijų ir (ar) jų vykdomų funkcijų galėtų būti konsoliduojamos ir (ar) optimizuojamos. Darbo grupė įvertino konsolidavimo ir funkcijų optimizavimo galimybes septyniose prioritetinėse priežiūros srityse bei pateikė atitinkamus siūlymus, kuriuos Ūkio ministerija aptarė su atsakingų ministerijų atstovais. Šiuose pasitarimuose priimti sprendimai ir atskirų ministerijų nuspręstos įgyvendinti (suderintos) pavaldžių priežiūros institucijų konsolidavimo ir (ar) jų funkcijų optimizavimo iniciatyvos buvo įtrauktos į ministerijos parengtą Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių plano projektą. 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarime Vyriausybė pritarė pateiktam Planui. AAI 2020 m. atliko rekomendacijų įgyvendinimo auditą „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas“, kurio rezultatai parodė, kad įgyvendinant audito rekomendacijas ir priimant konsolidavimo sprendimus jie nepakankamai buvo pagrįsti priežiūros kaštų ir naudos analize, sukeliamos priežiūros naštos vertinimu, dėmesys kreiptas į institucijų skaičiaus mažinimą, o ne į priežiūros funkcijų peržiūrėjimą. Konsolidavimo plane nenumatytas priežiūros funkcijų perdavimas savivaldai ar verslo savikontrolei.

Seimas 2020-05-28 priėmė naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymą, kuriuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikti įgaliojimai atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėseną. Įstatyme įteisinta nuostata, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymu ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios priežiūros institucijos įpareigojamos teikti dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą įvertinti ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo būklę. Viena iš funkcijų numatyta įstatymo 31 str. priežiūrą atliekančioms institucijoms – tarpusavio bendradarbiavimas. Pakeitimais siektas sustiprinti ministerijos, kaip verslo priežiūros politikos formuotojos, verslo priežiūros sistemos tobulinimo koordinatorės vaidmuo. Vyriausybė atsižvelgdama į naujos redakcijos įstatymo nuostatas, 2020-05-20 patvirtino nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimus, kuriais įtvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Teisingumo ministerijai pareigą teikti kasmetines ataskaitas Vyriausybei apie verslo priežiūrą Lietuvoje ir pranešti apie priežiūros funkcijų optimizavimo eigą ir rezultatus, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl priežiūros funkcijų optimizavimo priemonių ir jų įgyvendinimo.

Seimui 2020 m. gegužės 28 d. priėmus naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymą, įsigaliojo nuostatos aiškiau apibrėžiančios, kas yra laikoma verslo priežiūrą atliekančiu viešojo administravimo subjektu ir kokias pagrindines funkcijas atlieka priežiūrą vykdantis subjektas. Vadovaujantis įstatymo 31 str. 2 d. laikoma, kad viešojo administravimo subjektas vykdo ūkio subjekto veiklos priežiūrą, jeigu atlieka ūkio subjekto veiklos patikrinimus. Tai yra esminis bruožas, priežiūros institucijas skiriantis nuo kitų viešo administravimo funkcijas vykdančių subjektų. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus 2020-05-20 patikslintas Vyriausybės nutarimas Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ ir atnaujintas šiuo nutarimu tvirtinamas Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sukūrė ir 2018 m. pristatė Priežiūros institucijų pažangumo vertinimo (Švieslentės) metodiką, kurios pagrindu periodiškai vertinama, kaip priežiūros institucijos įgyvendina pažangias verslo priežiūros priemones ir kaip diegia kitas moderniąsias veiklos praktikas. Ministerija kasmet atlieka ekspertinį tyrimą ir vertina priežiūros institucijų pažangumo lygį pagal numatytas vertinimo kategorijas. Detalūs vertinimo rezultatai pateikti Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo (Švieslentės) ataskaitose, su kuriomis galima susipažinti ministerijos tinklapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/verslo-prieziuros-politika. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Viešojo administravimo įstatymo 36 str. 1 d. naujai įtvirtintas teisinis pagrindas verslo priežiūrą atliekantiems subjektams vadovautis norminiame administraciniame teisės akte įtvirtintu priežiūrą atliekančio subjekto pagrindiniu priežiūros veiklos siekiu (misija), vertinti veiklos patikrinimais sukeliamą naštą ūkio subjektams ir priežiūrai skiriamus išteklius. Naujai įtvirtintas teisinis reguliavimas ir ministerijos teikiama metodinė pagalba sudaro visas prielaidas priežiūros institucijoms tobulinti priežiūros veiklos planavimo ir vertinimo procesus. Priežiūros institucijų veiklos vertinimo kriterijų kategorija įtraukta į Priežiūros institucijų veiklos pažangumo vertinimo tyrimo apimtį. Ministerijos 2021 m. atliktas Švieslentės tyrimas rodo 2020 m. didėjančią rodiklių diegimo dinamiką, kuri pagrindžia institucijų pažangą šioje vertinimo kategorijoje.

Vyriausybė 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarime patvirtino ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planą, kuriame be priežiūros institucijų skaičiaus mažinimo ir priežiūros funkcijų optimizavimo sprendimų, inter alia, pritarta priemonėms, kuriomis siekiama tobulinti priežiūros institucijų veiklos procesus, lavinti priežiūros specialistų gebėjimus ir kelti jų kvalifikaciją. Įgyvendindama Konsolidavimo plane paskirtas priemones, ministerija parengė: Metodines rekomendacijas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių darbuotojų adaptacijos proceso, Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų darbuotojų etikos, nešališkumo ir nepriklausomumo gaires, Priežiūros institucijų veiklos pažangumo vertinimo metodiką, Statybų priežiūros srities reformų gaires, Priežiūros institucijose gaunamų skundų dėl ūkio subjektų veiklos nagrinėjimo tvarkos tobulinimo gaires ir Ūkio subjekto patikrinimais sukeliamos naštos skaičiavimo metodikos gaires bei teikė ataskaitas Vyriausybės kanceliarijai. Įgyvendindama vieną iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto Nr. 10.1.4-ESFA-V-921-02-0001 „Verslo priežiūros sistemos tobulinimas“ veiklų, ministerija 2019-2020 m. laikotarpiu organizavo ir vykdė tikslinius priežiūros specialistų mokymus. Buvo parengtos 3 mokymų programos, seminarai vykdomi visuose Lietuvos regionuose, apmokyta 3500 priežiūros specialistų.