2016 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos vertinimas

Sumažinus skolinimosi priemonės – Vyriausybės taupymo lakštų platinimas– patrauklumą mažmeniniams investuotojams (retinant platinamų emisijų skaičių ir pirkimo sąlygose apribojant priešlaikinio išpirkimo riziką) skolinimasis per 2017 metus sumažėjo dviem trečdaliais. Finansų ministerija, planuodama 2018 metų valstybės biudžetą, įvertino valstybės biudžeto lėšomis vykdomos taupymo lakštų platinimo politikos aktualumą ir jos tęsimo tikslingumą. Naudojant šią priemonę skolintis 2018 metais didesnėmis apimtimis neplanuojama. Skolinimosi priemonę tikslinga naudoti esant poreikiui pasiskolinti vidaus rinkoje greitai ir nedidelėmis apimtimis.

Finansų ministerija planavo tobulinti atsiskaitymą už vykdomą skolinimosi ir skolos valdymo politiką ir 2015–2017 m. laikotarpio svarbią informaciją atskleisti naujo vidutinio laikotarpio valstybės finansų skolinimosi ir skolos valdymo srities strateginiame dokumente – gairėse. Tačiau priimtas sprendimas naujo laikotarpio gairių nerengti, o vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo politiką perkelti į Lietuvos Stabilumo programą. Dėl minėto sprendimo Finansų ministerijai neliko prievolės atsiskaityti Vyriausybei už skolinimosi ir skolos valdymo uždavinių įgyvendinimą, o Lietuvos stabilumo programoje skolos valdymo sprendimų priėmimui svarbios informacijos atskleidimo nėra.

Finansų ministerija 2019-09-26 pakeitė Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles, kuriose nustatė, kad investavimo pelningumas į konkrečias investavimo priemones gali būti mažesnis už 0 procentų, tačiau ne mažesnis nei palūkanų norma, taikoma už Lietuvos banke laikomus valstybės piniginius išteklius.

Iki 2017 m. Finansų ministerija sudarydavo ir Seimui teikdavo valstybės skolos ataskaitas (Valstybės skolos įstatymas, 1996-08-22 Nr. I-1508). Nuo 2017 m. vienintelė institucija, atsakinga už valdžios sektoriaus skolos apskaičiavimą ir duomenų platinimą, yra Lietuvos statistikos departamentas (Vyriausybės 1997-06-02 nutarimas Nr. 537). Pagal patvirtintas formas valdžios sektoriaus subjektai pateikia duomenis apie sudarytus sandorius, iš kurių kyla skoliniai įsipareigojimai. Savivaldybės tokius duomenis pateikia atnaujintose savivaldybių skolinių įsipareigojimų ataskaitose (finansų ministro 2020-01-22 įsakymas Nr. 1K-8). Atlikus ataskaitos formos pakeitimus (finansų ministro 2018-03-15 įsakymas Nr. 1K-114), savivaldybės turi galimybę atskirti sandorius, sudarytus su pinigų finansų institucijomis, todėl apskaičiuojant valdžios sektoriaus skolą jie neįtraukiami antrą kartą. Valdžios sektoriaus subjektai duomenis apie finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus Lietuvos statistikos departamentui pateikia investicijų statistinėse ataskaitose KS-02 (Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2020-01-13 įsakymas Nr. DĮ-16, nuo 2021-03-01 įsigalios 2020-12-30 įsakymas Nr. DĮ-406). Šis duomenų šaltinis pradėtas naudoti apskaičiuojant 2017 m. skolą (Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2017-01-26 įsakymas Nr. DĮ-32, galiojo iki 2019-03-01). Ataskaitą ėmus naudoti kaip duomenų šaltinį, pildyti ją turėdavo tik biudžetinės įstaigos. Nuo 2019 metų ją turi pildyti visi valdžios sektoriaus subjektai (Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2018-11-28 įsakymas Nr. DĮ-252, galiojo iki 2020-03-20). Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas, kuriame patvirtintų formų duomenys yra naudojami ir valdžios sektoriaus skolos apskaičiavimui, išsprendžia duomenų apie sandorius su pinigų finansinėmis institucijomis dubliavimo ir valdžios sektoriaus subjektų duomenų apie finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus nepateikimo problemą.

Rekomendacijos įgyvendinimui buvo numatytos dvi priemonės: Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pakeitimas (2019-07-11 Nr. XIII-2312, įsigaliojo 2020-01-01) ir rekomendacijos viešojo sektoriaus subjektams (išsiųstos 2018-12-21). Šiose rekomendacijose pasiūlyta viešųjų juridinių asmenų vadovams atlikti vykdomų veiklų rizikos vertinimą, nustatyti rizikos veiksnius, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų rengiamų finansinių ataskaitų straipsniams, atlikti peržiūrą ir imtis priemonių. Auditų už 2019 m. ir 2020 m. rezultatai parodė, kad Finansų ministerijos parinkta priemonė neturėjo poveikio, nes finansinėse ataskaitose buvo reikšmingų duomenų iškraipymų: neteisinga pajamų ir sąnaudų apskaita, neužregistruotas turimas ir veikloje naudojamas turtas, neregistruojamos pajamos iš vykdomos veiklos ar turimi įsipareigojimai ir kt. Tokios aplinkybės tik patvirtino teiktos rekomendacijos svarbą, kuria siekta sumažinti VSS finansinėse ataskaitose nustatomų iškraipymų mastą, todėl VK teiktos rekomendacijos įgyvendinimui Finansų ministerija patvirtino kitą priemonę: „Nustatyti, kokia apskaitai tvarkyti reikalinga informacija turi būti pateikiama viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarkančiam asmeniui, nustatyti jos pateikimo tvarką.“ 2025-10-16 priimtas (įsigaliojimo data - 2026-01-01) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 712 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Viešojo sektoriaus subjektų centralizuotai organizuojamos ir tvarkomos finansinės apskaitos ir ataskaitų rengimo, kai finansinė apskaita tvarkoma centralizuotai, tvarkos aprašas. Priimtais pakeitimais nustatytas teisių, pareigų ir funkcijų pasiskirstymas tarp centralizuotos apskaitos įstaigos (CAĮ) ir viešojo sektoriaus subjektų, kurių apskaita tvarkoma ir ataskaitos rengiamos centralizuotai (VSS); informacijos keitimosi tarp VSS ir CAĮ procesai ir būdai; kontrolės priemonė, padėsianti VSS užtikrinti visų apskaitos dokumentų ir kitos informacijos, reikalingos apskaitai tvarkyti ir ataskaitoms rengti, surinkimą ir pateikimą apskaitos tvarkytojui.

Nuo 2020-07-01 įsigaliojo naujos Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklių (2011-08-11, Nr. 1K-275) ir Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių (2000-07-21, Nr. 195) redakcijos. Šie teisės aktai reglamentuoja informacijos, skirtos valstybės piniginių išteklių srautų prognozėms rengti, teikimą Finansų ministerijai, mokėjimų paraiškų rengimo ir teikimo tvarką, lėšų prognozavimą ir išmokėjimo kontrolę. Įsigaliojus naujoms redakcijoms, asignavimų valdytojai asignavimų poreikio prognozes Finansų ministerijai pradėjo teikti pagal naują modelį. Išanalizavus Finansų ministerijos pateiktus prognozių duomenis, pastebima, kad patikslinta prognozavimo tvarka turėjo teigiamos įtakos valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimo tikslumui – prognozės tapo tikslesnės.