Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti

Finansų ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. 1K-464 pakeistas Vidaus audito tarnybų (VAT) veiklos vertinimo tvarkos aprašas, kuriame numatytas VAT veiklos vertinimo periodiškumas ir išplėsti VAT veiklos vertinimo kriterijai. VAT veiklos vertinimo procedūrų vadovas pakeistas (2017-12-27), papildant jį priedu „VAT veiklos efektyvumo vertinimas“, nurodantį detalias VAT veiklos efektyvumo vertinimo procedūras.

Rekomendacija buvo pradėta įgyvendinti (ekspertų komisija peržiūrėjo I ir II modulio mokymo programas), tačiau likvidavus Finansų ministerijos mokymo centrą ši rekomendacija neteko aktualumo.

Finansų ministras 2018-05-31 priėmė įsakymą Nr. 1K-207 „Dėl finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal jį: 1) vidaus audito planavimo ir vidaus audito atlikimo procesai reglamentuoti vadovaujantis Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų nuostatomis, kurios yra pritaikytos viešųjų juridinių asmenų veiklos specifikai; 2) reglamentuotas rizikos vertinimo procesas, rizikingų sričių vertinimo kriterijai; 3) numatyta, kaip turi būti įvertintas vidaus kontrolės veikimas; 4) reglamentuota konsultavimo veikla; 5) nustatyti rekomendacijų reikšmingumo vertinimo kriterijai ir kriterijai, pagal kuriuos rekomendacija priskiriama prie didelio, vidutinio arba mažo reikšmingumo; 6) numatytos papildomos priemonės vidaus audito kokybei užtikrinti.

Finansų ministerija parengė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465, kurį Vyriausybė 2017-12-07 pateikė Seimui. 2018-05-08 Seimas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2019-03-13 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos patobulintam įstatymo projektui (nauja redakcija) ir jį pateikė Seimui. 2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312. Nauju teisiniu reguliavimu nustatyti vidaus kontrolės sistemos elementai, jiems keliami tikslai ir vidaus kontrolės principai, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintą gerąja praktiką (Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gaires ir Tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus).

Finansų ministerija parengė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465, kurį Vyriausybė 2017-12-07 pateikė Seimui. 2018-05-08 Seimas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2019-03-13 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos patobulintam įstatymo projektui (nauja redakcija) ir jį pateikė Seimui. 2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312. Nauju teisiniu reguliavimu nustatyta, kad Finansų ministerija: 1) rengia teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolę ir vidaus auditą, atsižvelgdama į tarptautinę gerąją vidaus kontrolės ir vidaus audito praktiką; 2) atlieka metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityse; 3) analizuoja vidaus audito tarnybų veiklą ir teikia rekomendacijas dėl jos tobulinimo; 4) užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per 5 metus finansų ministro nustatyta tvarka būtų atliekamas išorinis vidaus audito tarnybų veiklos vertinimas.

Finansų ministerija parengė Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2, 3, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1465, kurį Vyriausybė 2017-12-07 pateikė Seimui. 2018-05-08 Seimas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2019-03-13 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos patobulintam įstatymo projektui (nauja redakcija) ir jį pateikė Seimui. 2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312. Nauju teisiniu reguliavimu nustatyta, kad viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje: 1) užtikrina vidaus kontrolės, apimančios vidaus kontrolės elementus ir atitinkančios kitus įstatyme vidaus kontrolei keliamus reikalavimus, sukūrimą viešajame juridiniame asmenyje, jos įgyvendinimą ir tobulinimą; 2) nustato vidaus kontrolės politiką pagal įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas; 3) finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. Taip įtvirtinta viešojo juridinio asmens vadovo pareiga parinkti vidaus kontrolės politiką ir jam pavesta atsakomybė sukurti vidaus kontrolės sistemą, ją įgyvendinti ir tobulinti.

2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312. Nauju teisiniu reguliavimu nustatyta, kad Finansų ministerija atlieka metodinio vadovavimo funkcijas vidaus kontrolės ir vidaus audito srityje. Finansų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose 1998-09-08 Vyriausybės nutarimu Nr. 1088 (2019-10-02 Vyriausybės nutarimo Nr. 1001 redakcija), detalizuota, kad ministerija atlieka šias funkcijas rengdama rekomendacijas, teikdama konsultacijas vidaus kontrolės ir vidaus audito įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje klausimais. Taip Finansų ministerijai įtvirtinta pareiga metodiškai vadovauti ne tik vidaus auditoriams, bet ir kitiems viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės dalyviams – viešojo juridinio asmens vadovams ir vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekantiems darbuotojams.

2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312, kuriame nustatyti vidaus kontrolės sistemos elementai (kontrolės aplinka, rizikos vertinimas, kontrolės veikla, informavimas ir komunikacija, stebėsena). Šiems elementams keliami reikalavimai detalizuoti 2020-06-29 finansų ministro įsakymu Nr. 1K-195 patvirtinto Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašo III skyriaus „Vidaus kontrolė“ trečiajame skirsnyje „Vidaus kontrolės elementai“, t. y. nustatyti kiekvieną vidaus kontrolės sistemos elementą apibūdinantys principai.

2019-07-11 priimtas naujos redakcijos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas Nr. XIII-2312. Nauju teisiniu reguliavimu nustatyta, kad institucija, atsakinga už metodinį vadovavimą vidaus kontrolės srityje, yra Finansų ministerija, kuri finansų ministro nustatyta tvarka rinks informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešajame juridiniame asmenyje, įskaitant jam pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis. 2020-06-29 finansų ministro įsakymu Nr. 1K-195 patvirtintas Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašas. Jo V skyriuje „Informacijos apie vidaus kontrolės įgyvendinimą teikimas“ apibrėžtas Finansų ministerijos atliekamas vidaus kontrolės sistemos priežiūros procesas. Detalizuota, kokią informaciją ir kokiais terminais viešųjų juridinių asmenų vadovai turi teikti Finansų ministerijai. Nustatyta, kad Finansų ministerija, remdamasi viešųjų juridinių asmenų vadovų pateikta informacija, analizuoja, kaip viešuosiuose juridiniuose asmenyse įgyvendinama vidaus kontrolė, nagrinėja vidaus kontrolės įgyvendinimo trūkumus ir rengia pasiūlymus dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo tobulinimo, o nustačius sisteminių vidaus kontrolės trūkumų, teikia sprendimus priimančioms institucijoms pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Taip pat nustatyta, kad Finansų ministerijos parengta apibendrinta informacija apie vidaus kontrolės įgyvendinimą viešuosiuose juridiniuose asmenyse bus skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.