Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą

Buvo patobulintas Teisingumo ministerijos kokybės vadybos sistemos žalos atlyginimo veiklos procesas – numatytas papildomas veiksmas (informuoti suinteresuotas institucijas dėl atgręžtinio reikalavimo), kuris tapo privalomu proceso vykdymo komponentu (Teisingumo ministro 2016-12-09 įsakymas Nr. 1R-308 „Dėl teisingumo ministro 2011-10-13 įsakymo Nr. 1R-236 „Dėl kokybės vadybos sistemos įdiegimo“ pakeitimo“). Taip pat sukurtas papildomas pranešimų suinteresuotoms institucijoms stebėsenai vykdyti matavimo rodiklis – informuoti suinteresuotas institucijas apie žalos atlyginimo faktą, rodiklio maksimali reikšmė – 100 proc. Informuoti privaloma per vieną mėnesį nuo sprendimo išmokėti pinigus.

Siekiant užtikrinti, kad regresiniai ieškiniai teismams būtų pateikiami nustatytais terminais buvo įvykdytos šios priemonės: 1) Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje atliktas pakeitimas – priėmus sprendimą dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sukuriama užduotis dėl regresinio ieškinio pateikimo nustatytais terminais; 2) įvertinus galimybę perskirstyti ministerijos administracijos padalinių pareigybių skaičių, Teisinio atstovavimo skyriuje buvo įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė (Teisingumo ministro 2016-09-14 įsakymas Nr. 1R-260 „Dėl teisingumo ministro 2012-12-12 įsakymo Nr. 1R-317 „Dėl Teisingumo ministerijos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“).

Lietuvos Respublikos Seimas 2017-09-28 priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą Nr. XIII-650. Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad Išmokų administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (iki 2018-01-01 – Vaikų išlaikymo fondo administracija, po šios datos administracijos veikla nutraukiama). Išmokų administratoriui suteikta teisė mokėti atitinkamo dydžio išmokas, jas išieškant iš skolininko. Skolininkas turėtų būti atitinkamai informuojamas apie atitinkamo dydžio išmokos paskyrimą, mokėjimą ir jos reikalavimą iš skolininko atgręžtinio reikalavimo teise. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos išieško 93 proc. joms mokėtinų sumų, išieškodama susidariusį socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Išmokų išieškojimui iš skolininkų taikant analogišką Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išmokų išieškojimo iš skolininkų tvarką, tikimasi, kad išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017-09-28 priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą Nr. XIII-650. Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad Išmokų administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (iki 2018-01-01 – Vaikų išlaikymo fondo administracija, po šios datos administracijos veikla nutraukiama). Išmokų administratoriui suteikta teisė mokėti atitinkamo dydžio išmokas, jas išieškant iš skolininko. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojama, kad perimamoms funkcijoms vykdyti Fondo valdyba išnaudos turimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų naudojamas patalpas. Kadangi Fondo valdyba jau turi patirties administruojant iš valstybės biudžeto mokamas išmokas, taip pat šių išmokų išsiieškojimą regreso teise, ji turi išplėtotas, automatiniu būdu besikeičiančias duomenimis su susijusiais valstybės registrais informacines sistemas, kurias, perėmus perduodamas funkcijas, reikėtų tik minimaliai adaptuoti.

Peržiūrėjus teisės aktus, buvo parengtas ir 2017-12-13 Seimui pateiktas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1520. Šio projekto 14 str. 3 d. numatyta kad sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą yra vykdomasis dokumentas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Seimas 2018-05-15 nusprendė pradėti šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Įstatymo projektas svarstytas komitete 2018-11-21. Lietuvos Respublikos Seimas 2019-01-11 priėmė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą Nr. X-296 pakeitimus (XIII-1928).

2017-09-28 Baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII–653 buvo įtvirtintos nuostatos, kuriomis padidinami įmokų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžiai (dabar nuo 5–125 MGL, buvo nuo 5–25 MGL). 2019-06-27 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame įtvirtinta galimybė kartu su bausme (išskyrus baudą) skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat šią priemonę taikyti ir juridiniams asmenims (tik su veiklos apribojimo bausme). Po atliktų pakeitimų ir Teisingumo ministerijai sustiprinus paskitų įmokų išieškojimo kontrolę per 2017 m. - 2019 m. didėjo teismo paskirtų ir išeiškotų įmokų dalis (2017 m. paskirta 425,5 tūkst. Eur, sumokėta 363 tūkst. Eur, 2018 m. paskirta 833,9,5 tūkst. Eur, sumokėta 655,5 tūkst. Eur, 2019 m. paskirta 761,6, sumokėta 628,5 tūksr. Eur), nurodytu laikotarpiu teismo paskirtos įmokos fonde sudarė apie 90 proc., iki audito atlikimo (2013-2015 m.) teismo paskirtų įmokų dalis fonde sudarydavo vidutiniškai apie 26 proc. Atitinkmai 2017-2019 m. mažėjo valstybės biudžeto lėšų dalis, panaudota smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti: 2017 m. valstybės biudžeto lėšos sudarė apie 61 proc. (iš valstybės biudžeto kompensuota 437,6 tūkst. Eur., iš fondo - 279,7 tūkst. Eur), 2018 m. - apie 24 proc. (iš valstybės biudžeto kompensuota 178,3 tūkst. Eur., iš fondo - 550,7 tūkst. Eur), 2019 m. ir 2020 m. I pusm. valstybės biudžeto lėšos smurtiniais nusikaltimais padarytai žalai kompensuoti nebuvo naudojamos – visa žala kompensuota iš teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ir lėšų, gautų regreso tvarka.

Įgyvendinant 1 priemonę, atnaujinta Finansų ministro įsakymu sudarytos darbo grupės dėl Išieškojimų valstybės naudai koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 104 veikla. Teisingumo ministerija 2019-07-02 raštu Nr. 1(40E)7R-4056 informavo, kad darbo grupės veikla baigta ir jos suformuluotos išvados turėtų būti teikiamos Vyriausybei. Priklausomai nuo Vyriausybės pritarimo ir suformuotų pavedimų, bus ieškoma būdų konsoliduoti išieškojimus valstybės naudai ir perduoti juos vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2020-03-02 raštu Nr. S-702 infomavo, kad Teisingumo ministerija 2019-10-07 raštu Nr. (1.16E)7R-6067 pritarė Finansų ministerijos siūlymui etapais konsoliduoti visų išieškojimų administravimą VMI. Ministro pirmininko pavedimu, 1.1 rekomendaciją įgyvendinti pavesta Finansų ministerijai kartu su Valstybine mokesčių inspekcija.2021-03-31 raštu Nr. ((14.14Mr-03)-5K-2022025)-6K- 2102164 Finansų ministerija informavo, kad atsižvelgiant į tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymus konsoliduoti ir optimizuoti piniginių prievolių valstybės naudai administravimo procesą ir gavus Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos pritarimą darbo grupės pateiktiems pasiūlymams, siekiant efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuoti vieno langelio principu, šiuo metu imamasi veiksmų pradėti skaitmenizuoti ir centralizuoti visų piniginių prievolių valstybės naudai administravimą (visų pirma – prievolių apskaitą ir įskaitymą) vienoje institucijoje – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI). Lietuvos nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatytas investicinis projektas „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“. Įgyvendinus šį projektą, VMI taps vieninteliu prievolių valstybei administratoriumi. Projekto įgyvendinimo terminas 2026 metai. Įgyvendinant rekomendacijos 2 priemonę: Finansų ministerija parengė Mokesčių administravimo įstatymo projektą. Juo keičiamas Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnis, kuriuo numatoma galimybė laiku nesumokėtų valstybės naudai išieškotinas sumas pagal vykdomuosius dokumentus įskaityti iš turimos mokesčių permokos. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-05-23 priėmė Mokesčių administravimo įstatymą (Nr. XIII-374). Atsižvelgdami į tai, kad rekomendacijos įgyvendinimas tęsiasi ilgą laiką (nuo 2017-06-30), o ją įgyvendinsiančio projekto terminas yra numatytas 2026 m., rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena baigiama, laikant rekomendaciją įgyvendinta iš dalies. Projekto įgyvendinimo eiga bus stebima stebint viešojo sektoriaus sričių rizikas.

Seimas 2019-01-11 priėmė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimus (XIII-1928), kuriais numatyta, kad Vyriausybė turi paskirti instituciją – Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoją, kuris įgyvendinantų Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliktų kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 2019-06-05 pakeistas Vyriausybės 2009-02-18 nutarimas Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojo funkcijas įgaliota įgyvendinti Teisingumo ministerija. LR Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Vyriausybės nutarimu (2019-06-05 nutarimas Nr. 550) Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą pavedus Teisingumo ministerijai, kuri taip pat formuoja valstybės politiką šioje srityje, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą, paskirtų funkcijų vykdymo terminai nenustatyti. Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateiktą informaciją, priimtus teisės aktus ir valstybinio audito ataskaitoje nurodytus trūkumus, laikoma, jog trūkumai nėra visiškai pašalinti. 2021-03-10 patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d698ded086fe11eb9fecb5ecd3bd711c), kuriame numatyta priemonė: parengti įstatymų pakeitimus, kurie padėtų stiprinti asmens teisių į žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės institucijų sprendimų ar patirtos asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų, atlyginimą apsaugą, įskaitant atitiktį ES Teisingumo Teismo praktikai, kuria reikalaujama įtvirtinti kompensacijų mokėjimą nuo visų smurtinių tyčinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, taip pat optimizuoti įmokų ir išmokų dėl žalos atlyginimo administravimą. Priemonės įvykdymo data - 2022 m. IV ketv. Vyriausybės kanceliarija informavo, kad įgyvendinant šią priemonę kartu bus įgyvendinta ir audito 1.2 rekomendacija. Atsižvelgdami į tai, kad rekomendacijos įgyvendinimas tęsiasi ilgą laiką (nuo 2017-06-30), o ją įgyvendinsiantys veiksmai suplanuoti iki 2022 m., rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena baigiama, laikant rekomendaciją įgyvendinta iš dalies. Rekomendacijos įgyvendinimo eiga bus stebima stebint viešojo sektoriaus sričių rizikas.

Vidaus reikalų ministerija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d. taikymo praktiką, padarė išvadą, kad nustatytas teisinis reguliavimas dėl regreso teisės įgyvendinimo yra pakankamas. Šešios jai pavaldžios įstaigos (Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) vidaus teisės aktais patvirtino papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias, jog, išmokėjus kompensacijas pareigūnų sveikatos sutrikdymo ar mirties atveju, regresiniai ieškiniai būtų pateikti teismams per nustatytus terminus. 2018 m. IV ketvirtį bus atliktas numatytų priemonių veiksmingumo vertinimas bei, atsižvelgus į jo rezultatus, priimti sprendimai dėl reikalingų teisės aktų pakeitimų. Teisingumo ministerija 2019 m. vasarį informavo, kad vidaus reikalų ir kitos statutinės įstaigos pasitvirtino tvarkos aprašus ar kitus teisės aktus.

Vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, Vyriausybės kancleris 2017-12-27 pateikė ministerijoms pavedimą Nr. S-53-4143, kuriuo prašoma užtikrinti, kad būtų pašalinti Valstybės kontrolės rekomendacijose nurodyti civilinės atsakomybės taikymo, valstybės skolos apskaitymo ir informacijos apie regreso teisės įgyvendinimą viešinimo trūkumai ir būtų laikomasi įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriuose konstatuojami teisės aktų pažeidimai įstaigoje, ir informacijos apie priemones, kurių imtasi šiems teisės pažeidimams pašalinti, tinkamo viešinimo reikalavimų. Taip pat ministerijų prašoma apie valstybinio audito ataskaitoje nustatytus trūkumus ir rekomendacijas informuoti įstaigas prie ministerijų ir kitas pavaldžias institucijas.

Teisingumo ministerija, įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas ir atsižvelgusi į Ministro Pirmininko 2016 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 51 sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje parengti išvadas, parengė įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2017-12-12 priėmė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 str. pakeitimo įstatymą Nr. XIII-875. Jame numatyta, kad „valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo“ (buvo – žalą padaręs asmuo privalo atlyginti visą žalą, bet ne daugiau kaip 9 jo vidutiniai darbo užmokesčiai). Atkreipiame dėmesį, kad tokiu teisiniu reguliavimu iš ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų, teisėjų, skirtingai nei iš kitų asmenų, nenumatyta galimybė, regreso tvarka atlyginus žalą, išieškoti sumų, atsiradusių dėl kaltų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų, teisėjų veiksmų.