Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas

2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Vyriausybės 2020-09-09 nutarimu Nr. 998, numatytas uždavinys (1.5.) „Pritraukti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas“. Pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama užtikrinti bendrą ir ilgalaikę tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką, jos tikslus ir uždavinius įtraukė į šį planą, o rengiamoje plėtros programoje bus detalizuotas bendrų plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimas. 2014 m. buvo patvirtintas „TUI Invest Lt+“ aprašas. Jis galioja iki 2021-12-31. Atnaujinus VP teikimo reglamentą bus pratęstas ir aprašo galiojimas. Dėl „TUI Invest Lt+“ aprašo į Lietuvą kasmet pritraukiama gamybos ir paslaugų sektorių investuotojų.

Vidaus reikalų ministerija jau yra parengusi Regionų plėtros planų rengimo metodiką, o 2020-10-05 buvo pritarta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams, kurių III skirsnyje „Lietuvos Regionai 2030“ įtrauktos regionų specializacijos pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis.

Atsižvelgiant į audito ataskaitoje pateiktus siūlymus dėl TUI pritraukimo projektų atrankos ir vertinimo, įgyvendinimo priežiūros nuoseklumo ir jų įgyvendinimo viešinimo, ūkio ministro 2018-05-14 įsakymu Nr. 4-288 buvo patikslintas Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest LT+“ tvarkos aprašas.

1) Išnagrinėjus galiojančius teisės aktus nuspręsta Vyriausybės nutarimu (o ne Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu) įtvirtinti Ūkio ministerijos įgaliojimus tvirtinti LEZ stebėsenos tvarką. Šie įgaliojimai nustatyti Vyriausybės 2018-05-23 nutarimu Nr. 494, keičiančiu 1998-07-24 nutarimą Nr. 932 „Dėl LEZ valstybinės priežiūros vykdymo“. 2) LEZ stebėsenos tvarka patvirtinta ūkio ministro 2018-06-01 įsakymu Nr. 4-338 „Dėl LR veikiančių LEZ verslo planų įgyvendinimo, LEZ veikiančių įmonių ir LEZ valdymo bendrovių veiklos rezultatų stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo ir duomenų apie LEZ valdymo bendrovių ir LEZ įmonių veiklą bei jų veiklos rezultatus sąrašo formos patvirtinimo“. 3) Ūkio ministerija, įgyvendindama paramos LEZ ir pramonės parkų inžinerinei infrastruktūrai įrengti sukūrimo, konsoliduojant finansinius išteklius priemonę, yra atlikusi šiuos veiksmus: • pavedė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir ji išanalizavo galimus gamybinių pastatų infrastruktūros laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose sukūrimo teisinius modelius. • Ūkio ministerija Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms pateikė pasiūlymus dėl identifikuotų teisinių modelių, kuriais būtų siekiama konsoliduoti finansinius išteklius, įgyvendinimo galimybių. • Ūkio ministerijos 2018-06-21 organizuoto Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų atstovų pasitarimo metu aptarti Ūkio ministerijos pasiūlymai dėl bendros infrastruktūros sukūrimo finansavimo.

Buvo įvykdytos 2 priemonės: 1.Iš VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovų buvo sudaryta neformali darbo grupė, kuri vizitų regionuose metu teikė konsultacinę pagalbą savivaldybių ir regionų plėtros tarybų atstovams dėl galimų regionų plėtros krypčių nustatymo. Šios priemonės įgyvendinimo II etapo metu rengiamas regionų plėtros planavimo tobulinimo projektas. Bus sukurti kompetencijų centrai, kuriuos sudarys VšĮ Centrinės projektų agentūros (toliau – CPVA) (projekto partneris) samdyti ekspertai, kurie pasitelks mobiliąsias konsultavimo tarnybas. Projekto sutartį planuojama pasirašyti 2019 m. I ketvirtį, o šiuo metu jau yra atrinkti CPVA ekspertai, kurie Tauragės regioninio centro ir Šalčininkų funkcinėse zonose pradėjo darbą 2018-12-03 (pradžioje finansuojama iš vidinių CPVA išteklių). Kadangi koordinuotos konsultacinės pagalbos tinklo kūrimas yra faktiškai pradėtas, priemonę laikome įgyvendinta. 2. Vidaus reikalų ministro 2017-09-26 įsakymu Nr. 1V-667 patvirtinta nauja priemonė Nr. 07.1.1-CPVA-V-907 „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“.

Įgyvendinant rekomendaciją buvo sukurtas ir įteisintas Vietos plėtros fondas, skirtas alternatyviems bendrojo ekonominio intereso paslaugų teikimo projektų finansavimo būdams. Atsižvelgiant į tai, peržiūrimi regionų plėtros planai ir Integruotų teritorijų vystymo programos. Jau yra parengtos funkcinių zonų „Tauragė +“ ir „Šalčininkai +“ vystymo strategijos, vidaus reikalų ministro įsakymais patvirtintos Tauragės regiono integruotos teritorijų vystymo programos ir Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos pakeitimai. Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateiktos dvi paraiškos dėl projektų, taikant plėtros fondo modelį, finansavimo.

2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Vyriausybės 2020-09-09 nutarimu Nr. 998, numatytas uždavinys (1.5.) „Pritraukti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas“. Pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama užtikrinti bendrą ir ilgalaikę tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo politiką, jos tikslus ir uždavinius įtraukė į šį planą, o rengiamoje plėtros programoje bus detalizuotas bendrų plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimas.