Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją

Sveikatos apsaugos ministerija įvertino Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir plėtros poreikį ir galimybes. Specialistų praktikų nuomone, paslaugos turėtų būti teikiamos ambulatoriškai ir tik išimtinais atvejais stacionare. Išplėtus ambulatorinių paslaugų teikėjų tinklą ir užtikrinant jų kokybę, stacionarinių paslaugų poreikis sumažėtų. Prielaidos gerinti ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą, prieinamumą, paslaugų kokybę sudarytos pakeitus Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarką (sveikatos apsaugos ministro 2023-01-19 įsakymas Nr. V-22) ir ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų, apmokamų iš PSDF, bazines kainas (sveikatos apsaugos ministro 2023-03-30 įsakymas Nr. V-392).

Sveikatos apsaugos ministro 2018-02-08 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas. Aprašo 5 d. nustatyta, kad Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, o vaikams iki 4 metų šios paslaugos teikiamos prioritetine tvarka. Nuostatos, ribojančios ambulatorinių kompleksinių paslaugų teikimą ugdymo įstaigas lankantiems 4–7 m. amžiaus vaikams, paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo pakeistoje tvarkoje nėra.

Sveikatos apsaugos ministro 2018-02 08 įsakymu Nr. V-150 nustatyta ankstyvosios reabilitacijos antrinio lygio išplėstinės specialistų komandos paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarka, o 2018-02-08 įsakymu Nr. V-151 – specialistų komandos konsultacijos bazinė kaina.

Sveikatos apsaugos ministro 2018-02-08 įsakymu Nr. V-150 patvirtinto Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo 11 p. numatyta, kad kartu su kitais ambulatorines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančiais specialistais gali dirbti ergoterapeutas ir (ar) specialusis pedagogas. Ši nuostata gali turėti įtakos formuojant reikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią specialistų komandą, bet, vadovaujantis ja, šių specialistų paslaugų teikimas nebus užtikrintas visose Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, nes specialistai (ergoterapeutas ir specialusis pedagogas) nėra privalomi Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandoje.

Vaiko raidos centras nuo 2018-07-01 perkeltas į patalpas Kairiūkščio g. 2 ir Santariškių g. 7 Vilniuje iki kol bus pastatytas naujas centro pastatas Santariškių g. 7. Pastačius naują Santaros klinikų Vaikų ligoninės pastatą, Vaiko raidos centras jame paslaugas pradėjo teikti nuo 2022 m. lapkričio mėn.

Vaikų raidos sutrikimų diagnostikos testų (metodikų) poreikis nustatytas (validuotų ar atnaujintų vaiko raidos vertinimo testų (diagnostikos metodikų), naudojamų nacionaliniu mastu, Lietuvoje nebuvo). Vadovaujantis profesinėmis žiniomis, tarptautiniais moksliniais straipsniais ir tarptautinėmis praktinėmis rekomendacijomis, parinkti tarptautinėje praktikoje naudojamus testus (diagnostikos metodikos). Inicijavus testų (metodikų) pritaikymą testai (metodikos) baigti rengti 2023-08-31.

Parengtos vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikos paskelbtos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/motinos-ir-vaiko-sveikata/vaiku-raidos-sutrikimu-ankstyvoji-reabilitacija/).

Patvirtinti tipiniai vaikų raidos sutrikimų diagnostikos, gydymo ir stebėjimo protokolai, metodikos.

Specialistų, teikiančių vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, darbo krūviai sureguliuoti paslaugas teikiant pagal naujai nustatytus Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos reikalavimus (sveikatos apsaugos ministro 2023-01-09 įsakymas Nr. V-22), nustatyta specialistų / komandų pacientui (šeimai) teikiamų konkrečių paslaugų teikimo trukmė (tvarkos aprašo VI skyrius VRSAR paslaugų teikimo reikalavimai), užkertama galimybė nepagrįstai didinti aptarnaujamų pacientų skaičių (darbo krūvį), per darbo laiką aptarnauti daugiau pacientų, nei nustatyta tvarkoje. Tuo pačiu sudaromos prielaidos, skiriant pacientui reikiamą laiką, suteikti kokybiškesnes paslaugas.

Suplanuotos ir įgyvendintos priemonės skirtos didinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kiekį detalizavus paslaugų teikimo teritoriją ir įstaigas, padidinus iš PSDF apmokamų paslaugų įkainius ir paslaugų nomenklatūrą. Pakeista Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarka. Nustatytas aiškus šių paslaugų teikimo organizavimas: apimtos visos šalies savivaldybės, nustatyta kurias paslaugas kurios įstaigos teikia, jų funkcijos, bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, išdėstytas paciento kelias gaunat paslaugas nuo šeimos gydytojo ir grįžtant pas jį. Gerinti paslaugų prieinamumą leis paslaugų teikimo tvarka kai prireikus vykti į kitą savivaldybę paslaugų teikiama transporto organizavimo paslauga pagal Socialinių paslaugų katalogą arba kitus pacientų pavėžėjimą nustatančius teisės aktus.

Įgyvendintos priemonės, finansuotos ES fondo projekto „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra“ lėšomis, įsteigta daugiau švietimo pagalbos specialistų etatų metodiniuose centruose ir socialinių pedagogų etatų pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašą, Finansuojamų mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose projektų sąrašą, Nefinansuojamų mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose projektų ir Rezervinių mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose projektų sąrašus. Sudarytos sutartys su 15 savivaldybių ir finansuojamos 103 bandomosios klasės, kuriose nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradėti ugdyti iki 3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, ugdymo procese dalyvauja antras mokytojas, mokytojo padėjėjas. Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekto „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“ lėšomis įsigytos specialiosios mokymo ir techninės pagalbos priemonės ugdymui paskirtos mokykloms, parengti metodiniai leidiniai autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ugdymui ir jų socialinėms kompetencijoms ugdyti.

Ugdymo įstaigų aplinką pritaikyti prie judėjimo ir kitą negalią turinčių vaikų poreikių siekiama įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą priemonę „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“. Investicijos (31 mln. Eur) skirtos savivaldybių iniciatyvų rėmimui, tobulinant mokyklų tinklą ir gerinant ugdymo kokybę per pastatų, ugdymo priemonių ir aplinkos modernizavimą skiriant didelį dėmesį kūrybiškumą skatinančiai ugdymo(si) aplinkai, užtikrinant vaikų saugumą ir pritaikant nenaudojamas švietimo įstaigų patalpas švietimo reikmėms. Priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše (ministro 2017-04-03 įsakymas Nr. V-232) atnaujinamiems statiniams atrinkti numatyti 4 kriterijai (iš kurių turi atitikti 3), susiję su patalpų pritaikymu specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Įgyvendinant priemonės „Švietimo prieinamumo didinimas“ projektą „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“, iki 2020 m. pabaigos modernizuotos 49 mokyklos. Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos negalios organizacijų forumas 2020 m. sausio mėn. pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojama kiekvienoje savivaldybėje kasmet pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigą (2020 m. IV ketv. visiškai pritaikyta asmenims vežimėlyje buvo 10 proc. mokyklų, iš dalies – 64 proc., asmenims su regos negalia – visiškai pritaikyta 4 proc., o iš dalies pritaikyta 26 proc. mokyklų). Mokyklų pritaikymas vykdomas ir toliau planuojamas vykdyti kartu su savivaldybėmis. 2020 m. skirta 120 tūkst. Eur 4 valstybinių švietimo įstaigų patalpoms pritaikyti asmenų su negalia poreikiams, 2021 m. numatyta skirti 218 tūkst. Eur, 2022 m. – 301 tūkst. Eur valstybinių švietimo įstaigų pastatų pritaikymui neįgaliųjų poreikiams. Įtraukaus ugdymo plėtros 2021–2024 metų veiksmų plano projekte numatoma priemonė nustatyti švietimo įstaigų fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliųjų reikmėms kriterijus ir vykdyti jų stebėseną. 2020 m. atlikus valstybinį auditą „Asmenų su negalia socialinė integracija“ (2020-09-07 Nr. VAE-9), pateikta rekomendacija dėl svarbių valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų (tarp jų ir mokyklų) pritaikymo asmenims su negalia (iki 2025 m. numatyta pritaikyti 40 proc. tokių pastatų). Atsižvelgdami į tai, šios rekomendacijos stebėseną baigiame.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimu Nr. 679 patvirtintas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyti skirtingi ugdymo reikmių koeficientai (pareiginės algos baziniai dydžiai), atsižvelgiant į mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį. Pagal aprašą lėšos švietimo pagalbai atskiriamos nuo mokyklų administravimui ir valdymui skirtų lėšų, jos skaičiuojamos pagal nustatytą dydį kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į ugdymo pakopą ir specialiųjų ugdymosi poreikių lygį (mokiniams, turintiems nedidelių arba vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, integruotiems į bendrąsias klases; mokiniams, turintiems didelių arba labai didelių ugdymosi poreikių, integruotiems į bendrąsias klases). Tačiau minėti reglamentavimo pakeitimai vis dar neleidžia užtikrinti pakankamo švietimo pagalbos specialistų etatų skaičiaus mokyklose, o 2020 m. pabaigoje trūko apie 4640 šių specialistų etatų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su kitų šalių ministerijomis dalyvavo Europos Specialiojo ir Įtraukiojo Ugdymo Agentūros 2016-2018 m. vykdytame projekte (KA-3) "Įtraukiojo švietimo sistemų finansavimo politika". Parengta projekte dalyvavusių šalių švietimo sistemų finansavimo analizė ir išvados, kurios bus panaudotos rengiant Švietimo įstatymo pakeitimo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kadangi švietimo pagalbos prieinamumo užtikrinimas yra tęstinis procesas, priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus dėl įtraukties švietime numatytas veiksmų planas šioms problemoms spręsti ir skiriamos papildomos lėšos švietimo pagalbos specialistų etatams steigti, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Parengtos ar įsigytos metodinės priemonės ir organizuoti darbo su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais mokymai švietimo įstaigų darbuotojams (dalyvavo apie 4 tūkst. asmenų), ES fondų lėšomis finansuota švietimo pagalba tiesiogiai daugiau kaip 30-yje bendrojo ugdymo mokyklų. Plėtojant įtraukiojo švietimo pagalbos metodinę pagalbą, vystytas tokios pagalbos teikimo modelis ir metodikos. Įsigytos specialiosios mokymo bei ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės, kurios ugdymo procesą turėtų pagerinti apie 20 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Nacionalinė švietimo agentūra 2020 m. gruodžio mėn. atliko bendrojo ugdymo mokyklų apklausą apie turimas specialiąsias mokymo priemones bei jų ir techninės pagalbos priemonių poreikį. Mokyklų aprūpinimas metodikomis ir specialiosiomis ugdymo priemonėmis tęsiamas įgyvendinant Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano ir įtraukiojo švietimo plėtros veiksmų plano priemones.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių centrų interneto svetainės atnaujinamos, jose talpinama įvairi medžiaga specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tema. Nacionalinė švietimo agentūra administruoja internetinį portalą Mokykla TV, kur skiriamas dėmesys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pažinimui ir ugdymui: pateikiami transliacijų įrašai su informacija, kaip atpažinti, ugdyti vaikus su autizmo, kitais specialiais ugdymosi poreikiais, atskleidžiama kai kurių mokyklų, užsienio šalių patirtis, pateikiamas mokomasis filmas. Visi parengti leidiniai, metodinė medžiaga apie vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, atpažinimą, lavinimą prieinama internetu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro interneto svetainėje (srvks.lt) skelbiamos rekomendacijos darbui su sutrikusios regos vaikais, vaikais, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų (pvz., leidinys „Pasiruošimas ugdyti vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimų“, Funkcinio elgesio vertinimo gairės su elgesio vertinimo įrankiais). LASUC parengus metodinę medžiagą ar rekomendacijas, pedagogai apmokomi taikyti jas LASUC renginių bei konsultacijų metu, organizuojami seminarai. Vienas iš ministerijos patvirtintų 2017-2019 ir 2020-2022 m. mokytojų ir pagalbos mokytojui specialistų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų yra mokinio skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo pažangos. Pagal šią prioriteto kryptį akredituotos 67 kvalifikacijos tobulinimo programos. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dirbančių su įvairiomis specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių grupėmis, kvalifikacijos tobulinimas vykdomas, įgyvendinant projektą „Pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimas“. Jo metu organizuojami mokymai šiomis temomis: agresijos prevencijos ir valdymo mokymai mokyklų, turinčių specialiąsias klases bei specialiųjų mokyklų darbuotojams (500 dalyvių); mokymai taikyti specialiąsias mokymo priemones ir ugdymui skirtas techninės pagalbos priemones (1250 dalyvių); mokymai švietimo pagalbos specialistams ir mokytojams dirbantiems specialiojo ugdymo centruose, ugdančiuose vaikus, turinčius elgesio ar/ir emocijų sutrikimus (90 dalyvių). Planuojama 2021 m. parengti metodinę filmuotą medžiagą, iliustruojančią įtraukiojo ugdymo organizavimą bendrojo ugdymo mokykloje, bei išleisti metodinę medžiagą bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams apie įtraukųjį ugdymą. Įgyvendinant projektą „Tęsk“, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimai ir problematika aptariama pradedančiųjų pedagogų, atliekančių stažuotes, refleksijose. Aprūpinimas metodikomis bei pedagogų ir kitų specialistų kvalifikacijos tobulinimas yra tęstinė veikla, kuriai ypatingas dėmesys skiriamas stiprinant įtraukųjį švietimą Seimui priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus (2020-06-30 Nr. XIII-3268). Šią veiklą planuojama tęsti įgyvendinant Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano ir įtraukiojo švietimo plėtros veiksmų plano priemones.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019 m savivaldybių administracijos švietimo padalinių vadovams organizavo seminarą, skirtą užtikrinti palankias sąlygas vaikų ugdymo(si) sėkmei bei projektuoti tolimesnius veiksmus. 2019 m. Nacionalinė švietimo agentūra kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo viešas paskaitas – diskusijas. 2017 m. sukurtas videofilmas „Ką žinome apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymą?“ (ministerija, Ugdymosi plėtotės centras), kuris 2018 m. buvo pristatytas savivaldybių švietimo padalinių vedėjų renginiuose, patalpintas Ugdymo plėtotės centro internetiniame puslapyje. 2019 m. sukurtas vaizdo klipas “Skirtingi bet drauge” (buvo demonstruojamas Vilniaus viešajame transporte). Rengiant Švietimo įstatymo 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektą, vykdytos 3 viešosios konsultacijos su neįgaliuosius atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, jų siūlymai panaudoti rengiant įstatymo pataisas. 2020 m. ministerija organizavo viešąsias konsultacijas, kurių metu su grupėmis, atstovaujančiomis įvairių ugdymosi poreikių vaikus, jų tėvus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, NVO, buvo siekiama susitarti, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, kai 2024 m. rugsėjį įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro interneto svetainėse skelbiama informacija apie vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skiriamą švietimo pagalbą, įvairi metodinė medžiaga darbui su šiais vaikais, tačiau nepakanka informacijos, skatinančios visos visuomenės toleranciją neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Ministerijos nuomone, visuomenės tolerancijos neįgaliesiems skatinimas yra tęstinė veikla, o priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus šiai veiklai skiriamas dėmesys didesnis. Įtraukties švietime plėtros 2021–2024 metų veiksmų plano projekte, siekiama, į įtraukties švietime kūrimą įtraukti kuo daugiau suinteresuotų asmenų, keisti požiūrį į įvairius ugdymosi poreikius, negalias ar išskirtinius gebėjimus. Numatyta organizuoti viešąsias konsultacijas, teikti konsultacinę pagalbą savivaldybėms dėl kokybiškos įtraukties švietime; vykdyti viešąsias konsultacijas mokykloms dėl bendrųjų ugdymo planų pritaikymo ir ugdymo turinio individualizavimo mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Numatyta sukurti rubrikas ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Kvalifikacijos ir profesinio mokymo centro, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro interneto svetainėse ir jose skelbti informaciją apie įtrauktį švietime Lietuvoje ir kitose šalyse.