2024-05-16
Valstybės kontrolė įvertino, kaip panaudojami švietimui skirti asignavimai
- Savivaldybės turi pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planus, tačiau šis tinklas dar nėra optimalus, todėl sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.
- Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. didėjo 10,7 proc., o šalies vidutinis darbo užmokestis augo 12,6 proc.
- Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis.
Valstybės kontrolė atliko Seimo nutarimu (2023-12-14 Nr. XIV-2378) pavestą atlikti auditą „Švietimui skirtų asignavimų panaudojimas“ ir įvertino, ar tinkamai įgyvendinti įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų asignavimų racionalaus naudojimo.
Vienas pagrindinių audito klausimų – ar švietimo įstaigos darbo užmokesčio fondą panaudoja taip, kad būtų įgyvendinti valstybės įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio. Valstybė yra įsipareigojusi, kad mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis 2024 m. turėtų siekti 130 proc. Papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis 2023 m. didėjo 10,7 proc., o tuo tarpu šalies vidutinis darbo užmokestis didėjo 12,6 proc.
„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, auditorių skaičiavimais, net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 proc. Tikėtina, kad jis bus 125 proc. Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis. Svarbu, kad valstybė, nustatydama įsipareigojimus mokytojams dėl darbo užmokesčio, tinkamai įsivertintų galimybes juos įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymosi tęstinumą kintant ekonominei ar politinei aplinkai“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Audito metu nustatyta, kad tik mokytojų ekspertų, kurie sudaro 3 proc. visų mokytojų, galima didžiausia pareiginė alga (su 25 proc. padidintu koeficientu), galėtų būti didesnė už siektiną mokytojų vidutinį darbo užmokestį 2023 m. – 122 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2 457 Eur). Vienu etatu dirbančių mokytojų darbo užmokestis gali didėti tik dėl apmokėjimo už pavadavimus, vienkartinių išmokų ir kitų nereguliarių priemokų. Jau pernai atliktame vertinime „Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“ Valstybės kontrolė buvo atkreipusi dėmesį, kad 25–34 metų amžiaus pedagogai uždirba mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunku išlaikyti mokyklose.
Audito metu taip pat buvo vertinama, ar racionaliai sutvarkytas švietimo įstaigų tinklas. 2020–2023 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas buvo optimizuotas ir mokyklų skaičius sumažėjo nuo 971 iki 917. Tačiau nustatyta, kad Lietuvoje 2023 m. rugsėjo 1-ąją veikė viena minimalaus 60 mokinių skaičiaus neturinti gimnazija, 30 mokyklų turinčių iki 100 mokinių, o 30 bendrojo ugdymo mokyklų sudarė minimalaus 8 mokinių skaičiaus nesiekiančias klases. Šiose mokyklose dėl itin mažo vaikų skaičiaus jungiamos pradinukų klasės, o bent vienoje mokykloje 6–9 klasių mokiniams jungiamos ir daugelio dalykų pamokos, pvz.: chemija, fizika ar istorija.
Apibendrinus audito rezultatus galima teigti, kad mokyklų tinklas dar nėra racionalus, susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį. Audito rezultatai rodo, kad tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys.
Lietuvoje, 2023 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, iš viso buvo 1 639 bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos: savivaldybių (1 331), valstybinių (27) ir nevalstybinių (281). Jose mokėsi 475,5 tūkst. mokinių. 2023–2024 m. m. jose dirbo 55,4 tūkst. mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų.
Paspaudę šią nuorodą, rasite duomenis apie mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus audituotose mokyklose.
Valstybinio audito ataskaita: Švietimui skirtų asignavimų panaudojimas
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]