Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas

Įgyvendinant Direktyvoje numatytus reikalavimus dėl centrinės valdžios viešųjų pastatų sąrašo sudarymo, užtikrinti, kad į sąrašą būtų įtraukti visi pastatai, nuo kurių skaičiuojama metinė 3 proc. atnaujinamų viešųjų pastatų norma.

Siekiant turėti informaciją apie prasčiausios būklės ir daugiausiai energijos sunaudojančius valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, kurių pagrindu viešųjų pastatų valdytojai galėtų planuoti atnaujinimą, užtikrinti, kad tokia skirtingose informacinėse sistemose numatyta kaupti informacija būtų analizuojama.

Siekiant užtikrinti, kad viešųjų pastatų atnaujinimas būtų planuojamas nuosekliai ir pirmiausia būtų atnaujinami prasčiausios būklės ir neefektyviausi pastatai, parengti ir taikyti viešųjų pastatų atnaujinimo planavimo metodiką, nustatančią vieningas viešųjų pastatų atrankos bei atnaujinimo planų rengimo gaires.

Tam, kad iki 2030 m. būtų atnaujinta ne mažiau kaip 939,6 tūkst. m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto, įvertinti reikalingų tikslui pasiekti investicijų poreikį, parengti finansavimo scenarijus ir pateikti Vyriausybei finansavimo sprendimų alternatyvas.

Užtikrinant efektyvų finansinių išteklių panaudojimą, numatyti projektų vertinimą pagal aiškius prioritetinius kriterijus, sukuriant automatizuotą projektų vertinimo ir reitingavimo sistemą, kuri leistų pagal nustatytus kriterijus įvertinti planuojamų investicijų naudą – energijos sutaupymo potencialą, atnaujinamo viešųjų pastatų ploto apimtį ir investicijų efektyvumą.

Įgyvendinant Direktyvoje numatytus reikalavimus dėl savivaldybių viešųjų pastatų sąrašo sudarymo, parengti metodiką, kuria vadovaujantis būtų sudaromas sąrašas ir užtikrinama, kad į jį būtų įtraukti visi pastatai, nuo kurių skaičiuojama metinė 3 proc. atnaujinamų viešųjų pastatų norma.

Siekiant turėti informaciją apie prasčiausios būklės ir daugiausiai energijos sunaudojančius savivaldybėms priklausančius pastatus, kurių pagrindu savivaldybės galėtų planuoti atnaujinimą, užtikrinti, kad tokia informacija būtų analizuojama.

Siekiant turėti informaciją apie visų viešųjų pastatų būklę, numatyti priemones tokiai informacijai kaupti.

Tam, kad iki 2030 m. būtų atnaujinta ne mažiau kaip 1 248 tūkst. m2 savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų ploto, įvertinti reikalingų tikslui pasiekti investicijų poreikį ir numatyti finansavimo šaltinius.

Siekiant turėti visą informaciją apie įgyvendintus savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimo projektus, užtikrinti, kad būtų renkama, sisteminama ir analizuojama informacija apie pastatų atnaujinimo darbų įgyvendinimą savivaldybėse iš visų šiame procese dalyvaujančių institucijų.

Siekiant užtikrinti, kad būtų atnaujinami tik tie savivaldybių viešieji pastatai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje bus reikalingi viešosioms funkcijoms vykdyti, skiriant paramą savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui, nustatyti reikalavimą įvertinti planuojamo atnaujinti pastato reikalingumą ir panaudojimo efektyvumą.

Siekiant suvaldyti reikšmingai augančias valstybės valdomo turto išlaikymo išlaidas bei sumažinti investicijų poreikį viešųjų pastatų energinio efektyvumo tikslams pasiekti, sukurti ir įgyvendinti valstybės institucijų nekilnojamojo turto centralizavimo ir bendrojo ploto mažinimo strategiją.

Siekiant sumažinti skirtumą tarp paskaičiuotų ir faktiškai pasiektų energijos sutaupymų, užtikrinti, kad būtų analizuojami atnaujintų viešųjų pastatų paskaičiuoti ir faktiniai energijos sutaupymai, nustatomos neatitikimų priežastys ir viešųjų pastatų atnaujinimo politiką formuojančioms institucijoms bei projektų vykdytojams teikiami pasiūlymai dėl priemonių šiems skirtumams mažinti.

Tam, kad viešųjų pastatų atnaujinimo projektai būtų įgyvendinti laiku, numatyti papildomas projektų vertinimo ir atrankos priemones, kurios leistų įvertinti visas su projekto įgyvendinimu susijusias rizikas.