Verslo inovacijų skatinimo sistema

Siekiant užtikrinti nuoseklų inovacijų skatinimą nuo tyrimų iki rinkos, pereinant nuo pavienių projektų finansavimo prie integruotos inovacijų grandinės modelio, užtikrinti, kad inovacijų finansavimas būtų organizuojamas kaip nuosekli grandinė nuo tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, sudarant sąlygas tęstiniam aukštos pridėtinės vertės projektų finansavimui ir pašalinant barjerus tarp skirtingų finansavimo etapų.

Siekiant užtikrinti nuoseklų inovacijų skatinimą nuo tyrimų iki rinkos ir stiprinti finansavimo priemonių tarpusavio suderinamumą, tęstinumą bei koordinavimą: užtikrinti, kad prieš priimant sprendimus dėl valstybės subsidijų ir (ar) dotacijų, skiriamų verslo inovacijoms skatinti, būtų vertinamas poreikis, įvertinant paklausą, alternatyvas, suderinamumą su kita teikiama ar planuojama teikti valstybės parama; užtikrinti, kad būtų vertinamas finansavimo priemonių poveikis, įskaitant jų naudą, tikslų pasiekimą ir indėlį į inovacijų kūrimą; tobulinti inovacijų finansavimo modelį, pereinant nuo atskirų finansavimo priemonių prie integruotų technologinių iššūkių ir (ar) inovacijų programų, sudarančių galimybes užtikrinti nuoseklų finansavimą nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki produktų kūrimo, diegimo ir eksporto, kartu sudarant sąlygas operatyviau perskirstyti pinigus atsižvelgiant į įgyvendinimo pažangą, paklausą ir strateginius valstybės prioritetus.

Siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą, užtikrinti efektyvų inovacijų politikos įgyvendinimą, didinti valstybės investicijų grąžą ir stiprinti viešojo sektoriaus vaidmenį kuriant inovacijų paklausą: užtikrinti, kad ministerijos ir jų valdymo sričių institucijos pagal savo veiklos specifiką ir inovacijų poreikį nusistatytų inovatyvių viešųjų pirkimų taikymo tikslus, rodiklius ir stebėtų jų įgyvendinimą; taikyti papildomas inovatyvių viešųjų pirkimų rizikos valdymo priemones, mažinančias perkančiųjų organizacijų riziką diegiant inovatyvius sprendimus.

Siekiant užtikrinti verslo inovacijų finansavimo iš būsimo Europos konkurencingumo fondo ir (ar) kitų finansavimo šaltinių tęstinumą, parengti pasiūlymus dėl strateginių sričių, kuriose verslo inovacijos duotų didžiausią naudą valstybei, finansavimo.

Siekiant geriau atliepti inovacijų sistemos poreikius aukštą pridėtinę vertę kuriantiems specialistams, įvertinti inovacijų sistemai reikalingų kompetencijų ir specialistų poreikį ir numatyti šio poreikio sistemingą integravimą į žmogiškųjų išteklių plėtros ir talentų pritraukimo priemones.

Siekiant užtikrinti, kad inovacijų infrastruktūra prisidėtų prie verslo inovacijų plėtros: patikslinti inovacijų infrastruktūros subjektų (mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių) identifikavimo, stebėsenos ir veiklos vertinimo teisinį reguliavimą (nustatant šių subjektų identifikavimo kriterijus bei jų įtraukimo į stebėseną ir vertinimą principus); paskirstyti institucines funkcijas ir atsakomybes inovacijų infrastruktūros subjektų (mokslo ir technologijų parkų, verslo inkubatorių) stebėsenos srityje; užtikrinti sistemingą poreikio, numatomo poveikio, regioninių ypatumų ir inovacijų politikos prioritetų vertinimą ir jo rezultatų panaudojimą, priimant sprendimus dėl inovacijų infrastruktūros plėtros ir išlaikymo.

Siekiant skatinti klasterizacijos plėtrą, patikslinti klasterių identifikavimo, veiklos stebėsenos ir vertinimo, institucinių funkcijų ir atsakomybių teisinį reguliavimą

Siekiant didinti valstybės paramos startuoliams veiksmingumą: nustatyti startuolių ekosistemos stebėsenai naudojamų metodologinių kriterijų ir teisės aktuose nustatyto startuolio apibrėžimo taikymo tikslus bei skirtumus; užtikrinti nuoseklią startuolių ekosistemos stebėseną, integruojant pagrindinius rodiklius, jų tendencijų vertinimą ir rezultatų panaudojimą formuojant bei tobulinant startuolių politiką.

Siekiant sudaryti verslui patogias sąlygas gauti aktualią informaciją apie inovacijų finansavimo galimybes, jų kūrimą ir diegimą, nustatyti ir įgyvendinti bendrus institucijų bendradarbiavimo, informacijos apsikeitimo ir informacijos pateikimo principus, užtikrinančius nuoseklų ir aktualų informacijos prieinamumą vieno langelio principu.

Siekiant didesnio patentavimo sistemos veiksmingumo Lietuvoje ir jos dermės su inovacijų sistema, sukurti priemones, užtikrinančias nuoseklią pagalbą pareiškėjams patentavimo procese nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo.

Siekiant didinti inovacijų srityje taikomų mokesčių lengvatų veiksmingumą ir prieinamumą verslui, kartu su Tarpinstitucine darbo grupe, sudaryta mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti: pertvarkyti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms taikomų mokesčių lengvatų administravimo procesus, mažinant administracinę naštą verslui ir užtikrinant, kad kontrolė būtų grindžiama rizikos vertinimu; taikyti standartizuotus įkainius deklaruojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų sąnaudas, supaprastinant administracinius procesus, užtikrinant tinkamą kontrolę ir atitiktį taikomiems reikalavimams; išplėsti inovacijoms skirtų mokesčių lengvatų taikymą, kuris skatintų intelektinės nuosavybės kūrimą, apsaugą ir komercializavimą.

Siekiant sumažinti administracinę naštą verslo subjektams, sukurti informacijos apsikeitimo sprendimus tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės duomenų agentūros ir administruojančių institucijų dėl MTEP išlaidų duomenų naudojimo, patikslinti projektų finansavimo sąlygų aprašus ir užtikrinti, kad pareiškėjams nereikėtų pakartotinai teikti valstybės institucijų jau turimų duomenų.