Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2019-09-20 Nr. V-1083) nauja redakcija išdėstytas Nepageidaujamų įvykių stebėsenos aprašas, įsigaliosiantis nuo 2020-01-01. Jame praplėstas nepageidaujamų įvykių sąrašas: įtraukti nepageidaujami įvykiai, susiję su chirurginėmis, diagnostinėmis bei gydomosiomis invazinėmis procedūromis, su paciento identifikavimo klaida, su pacientų priežiūra, su pacientų elgesiu ir kiti nepageidaujami įvykiai. Šioje grupėje gydymo įstaigos galės nustatyti papildomus, sąraše nenumatytus įvykius, atsižvelgdamos į teikiamų paslaugų įvairovę ir specifiškumą. Be to, papildyti nepageidaujamų įvykių identifikavimo šaltiniai: turi būti užregistruojami nepageidaujami įvykiai, nustatyti gavus pacientų skundus (jeigu apie šį įvykį anksčiau nepranešė sveikatos priežiūros specialistas), užpildant nepageidaujamų įvykių duomenų formą, kurioje, be kitų duomenų, nurodomos taikytos / planuojamos taikyti prevencinės priemonės.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2018-11-23 Nr. V-1341) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai pavesta metodiškai vadovauti (teikti metodinę pagalbą) asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms ir rengti medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus. Vykdydama šią funkciją tarnyba vidaus medicininiams auditoriams teikia konsultacijas ir rekomendacijas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir pacientų saugai gerinti, internete skelbia jiems aktualią informaciją. Patvirtintas patikrinimo klausimynas gydymo įstaigų vidaus medicininio audito veiklai vertinti ir rekomendacijoms teikti, tarnybos interneto svetainėje paskelbtas klausimynas gydymo įstaigų nuomonei apie tarnybos atliekamus patikrinimus gauti. Pakeistas Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas (2019-11-15 ministro įsakymu Nr. V-1296 patvirtinta nauja aprašo redakcija): nustatyti auditavimo principai, kurių turi laikytis vidaus medicinos auditoriai; praplėstos vidaus medicininio audito funkcijos, įtraukiant diagnostikos, gydymo, slaugos protokolų, procedūrų ir kitų kokybės vadybos dokumentų taikymo įstaigoje priežiūrą, sveikatos priežiūros specialistų veiklos, susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybe, vertinimą ir kt.

Sveikatos apsaugos ministras 2018-12-19 įsakymu Nr. V-1470 patvirtino medicinos normų rengimo ir atnaujinimo 2019, 2020 ir 2021 m. planus. 2019 m. parengtos ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos trijų gydytojų specialybių medicinos normos: „MN 164:2019 Vaikų infekcinių ligų gydytojas“; „MN 168:2019 Gydytojas vaikų reumatologas“; „MN 146:2019 Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“. Pagal ministerijos medicinos normų rengimo ir atnaujinimo planus 2020 m. atnaujinta 17 Lietuvos medicinos normų ir priimti jų pakeitimai, 2021 m. I pusm. – 14 medicinos normų pakeitimai.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2019-10-24 Nr. V-1206) patvirtintas Diagnostikos ir gydymo metodikų, kitų metodinių dokumentų, užtikrinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, rengimo 2019–2022 m. planas. Praplėstos diagnostikos ir gydymo metodikų grupės, numatyta rengti pagrindines mirties priežastis lemiančių ligų ir sutrikimų, kraujotakos sistemos ligų ir kitas diagnostikos ir gydymo metodikas, algoritmus, protokolus, gaires, taip pat slaugos proceso kokybę užtikrinančias bei kitų specialistų veiklos kokybę užtikrinančias metodikas, formas. Įgyvendinant ES projektą „Sveikatos priežiūros kokybės gerinimas, parengiant pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros standartus“ sukurti 3 standartų projektai. Patvirtintas naujos redakcijos Diagnostikos ir gydymo metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašas (ministro 2020-06-29 įsakymas Nr. V-1567), kuriuo vadovaujantis igų ir sveikatos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodiniai dokumentai bus rengiami laikantis vienodų rengimo, turinio, formos, taikymo, atnaujinimo reikalavimų. Naujai nustatyta metodinių dokumentų rengimo tvarka, jų sudedamosios dalys (be kitų dalykų turi būti numatyta dalis „paciento kelio aprašymas“, kurioje nustatyta įvardyti konkrečius veiksmus ar priemones atliekančias gydymo įstaigas ir specialistus, rengti nuodugnius protokolus ir algoritmus, įtraukiant ir diagnostikos bei gydymo eigos stebėseną, rezultatų pagal nustatytus rodiklius vertinimą), parengtų projektų derinimo tvarka. Numatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka suderintas metodinis dokumentas tvirtinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Taip pat reglamentuotas atnaujinimas: metodinis dokumentas persvarstomas ir prireikus atnaujinamas ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Patvirtinti Greitosios medicinos pagalbos metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašas (2021-04-07 įsakymas Nr. V-732) ir Slaugos metodinio dokumento rengimo, taikymo ir atnaujinimo tvarkos aprašas (2021-04-21 įsakymas Nr. V-882). Pagal šiuos dokumentus parengti pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų ir sveikatos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros (prevencijos, diagnostikos, gydymo, medicininės reabilitacijos, slaugos ir kt.) metodinių dokumentų paketai šioms 13 būklių: 1) išeminės širdies ligos, 2) smegenų kraujagyslių ligos (insultas), 3) plaučių piktybinis navikas, 4) savižudybė, 5) kolorektalinis piktybinis navikas, 6) kepenų cirozė ir fibrozė, 7) kepenų piktybinis navikas, 8) skrandžio piktybinis navikas, 9) pneumonija, 10) bronchinė astma, 11) lėtinė obstrukcinė plaučių liga, 12) prostatos piktybinis navikas, 13) sunkios traumos (politraumos). Metodinių dokumentų paketai suderinti su atitinkamomis sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis (gydytojų ar slaugytojų draugijomis), universitetais, rengiančiais gydytojus, universitetų ligoninėmis, Valstybine ligonių kasa. 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. kaip naudotis parengtais metodiniais dokumentais, apmokyti 1 702 sveikatos priežiūros specialistai.

Pakeitus Nepageidaujamų įvykių stebėsenos aprašą (2019-09-20 redakcija Nr. V-1083 ir 2020-06-12 redakcija Nr. V-1451), yra reglamentuoti nepageidaujamų įvykių priežasčių ir prevencinių priemonių klasifikatoriai, nustatytas nepageidaujamų įvykių stebėsenos periodiškumas ir jos duomenų viešinimas. Higienos institutui sukūrus Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VISS IS), kompiuterizuota nepageidaujamų įvykių stebėsena ir nuo 2021-01-01 visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms sudarytos sąlygos teikti nepageidaujamų įvykių duomenis per VISS IS. Sudarytos galimybės nepageidaujamus įvykius analizuoti norimu periodiškumu. Higienos institutas (HI) parengia apibendrintą nepageidaujamų įvykių ataskaitą ir paskelbia ją savo interneto svetainėje iki einamųjų metų gegužės 31 d. Nepageidaujamų įvykių valdymą nacionaliniu lygiu koordinuoja Nepageidaujamų įvykių ekspertų komisija (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2021-11-09 įsakymu Nr.V-2562, keista 2021-06-11 įsakymu Nr. V-1390), kuri vertina nepageidaujamų įvykių stebėsenos (Higienos instituto rengiamos ataskaitos) rezultatus, nustato prioritetines pacientų saugos tobulinimo sritis ir teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl nepageidaujamų įvykių prevencijos priemonių nacionaliniu mastu kūrimo ir diegimo sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmajame šios komisijos posėdyje 2021-09-16 pristatyta 2020 m. nepageidaujamų įvykių ataskaita, kurios išvadose akcentuotas per menkas asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ypač ambulatorinių) įsitraukimas į stebėseną. Nepageidaujamų įvykių 2021 m. ataskaita paskelbta Higienos instituto interneto svetainėje https://hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/VSTC%20IS/NI/2022/2021_m._NI_ataskaita.pdf. Jos duomenimis 2021 m. užregistruoti 3282 nepageidaujami įvykiai. Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos Nepageidaujamų įvykių modulio naudotojais 2021 m. buvo 316 asmens sveikatos priežiūros įstaigų : 67 ligoninės, 167 ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos, 75 socialinės globos namai ir 7 kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Įgyvendinant 2021-09-16 Nepageidaujamų įvykių ekspertų komisijos posėdžio nutarimus, 2021-10-26 organizuotas seminaras, skirtas nepageidaujamų įvykių stebėsenos kokybės gerinimui ir pasidalijimui gerąją praktika, kuriame dalyvavo apie 200 dalyvių. 2022-02-17 informacija apie nepageidaujamų įvykių stebėsenos problemas paviešinta per Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotą regioninį asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasitarimą, kuriame dalyvavo visų regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ar jų atstovai. Šiuo metu, siekiant tobulinti nepageidaujamų įvykių stebėseną, rengiamas Nepageidaujamų įvykių stebėsenos ir valdymo aprašo (sveikatos apsaugos ministro 2010-05-06 įsakymas Nr. V-401) pakeitimas. Nepageidaujamų įvykių ekspertų komisijos posėdyje, vykusiame 2022-05-05, akcentuota, kad pagrindinė problema yra nepakankamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ypač ambulatorinių) įsitraukimas į nepageidaujamų įvykių stebėseną: beveik 2/3 įstaigų, kurios užsiregistravo kaip informacinės sistemos naudotojai, 2021 m. neužregistravo nei vieno nepageidaujamo įvykio. Posėdyje nutarta pritarti 2021 m. Nepageidaujamų įvykių ataskaitai ir, siekiant gerinti nepageidaujamų įvykių registraciją bei dalintis gerąja praktika, vykdyti informacijos sklaidą apie nepageidaujamų įvykių stebėsenos rezultatus ir gerąją asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtį konferencijose, seminaruose, ASPĮ regioniniuose pasitarimuose, komitetuose. Ministerija pažymi, kad pacientų saugos kultūros brandos didinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis sveikatos specialistų požiūrio ir elgsenos pokyčių, kurių neįmanoma pasiekti vien teisiniu reglamentavimu. Kitose šalyse, sukūrus nepageidaujamų įvykių pranešimų sistemas, prireikė netrumpo laikotarpio, kad registruojamų įvykių skaičius atspindėtų realų jų skaičių (pavyzdžiui, Anglijoje, kur nepageidaujamų įvykių pranešimų ir mokymosi sistema startavo 2003 m. , tik po daugiau nei 10 m. pasiektas 2 mln. pranešimų apie nepageidaujamus įvykius per metus skaičius, kuris dabar eilę metų išlieka panašus).

2019 m. gegužės 31 d. ministerija suorganizavo susitikimą su sveikatos priežiūros specialistų draugijų / asociacijų atstovais, kurio metu aptarė bendradarbiavimo galimybes ir inicijavo bendradarbiavimo sutarčių su draugijomis sudarymą. Sveikatos priežiūros specialistų draugijų atstovams buvo pristatyta ministerijos parengta pavyzdinė bendradarbiavimo sutarties forma, įteiktas galimos sutarties projektas, kuriam draugijos galėjo teikti siūlymus dėl papildomų sąlygų, apimties. Pasirašytos 3 bendradarbiavimo sutartys: 2019-08-02 Nr. S-139 su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2019-11-22 Nr. S-248 su Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“, 2020-01-13 Nr. S-1 su Lietuvos akušerių sąjunga. Sveikatos apsaugos ministras 2020-01-15 įsakymu Nr. V-51 patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis tvarkos aprašą, kuriuo nustatė bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) sritis, tikslus, principus, bendradarbiavimo organizavimo, partnerių atrankos tvarką, NVO teises ir pareigas. Aprašas netaikomas, kai teisės aktų nustatyta tvarka ministerija sudaro nuolatines komisijas, kurių nariais privalomai įtraukiami NVO atstovai ir komisijų veiklą reglamentuoja atskiri ministro įsakymai ar kiti teisės aktai, NVO, vykdančioms lobistinę veiklą, kitais įvardytais atvejais. Sveikatos priežiūros specialistus vienijančių NVO aktyvus įsitraukimas, formuojant sveikatos apsaugos ministrui pavestų valdymo sričių politiką ir organizuojant jos įgyvendinimą, įgyvendinamas per jų įtraukimą į darbo grupių ar komisijų, priimančių sprendimus dėl sveikatos priežiūros tobulinimo, veiklą. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, adresu https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbo-grupes-ir-komisijos, skelbiama informacija apie veikiančias komisijas ar kitus kolegialius organus (komitetai, tarybos ir kt.), visose komisijose, darbo grupėse, politikos grupėse dalyvauja NVO, gydytojų, slaugytojų ar akušerių specialybinių draugijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir / ar mokslo įstaigų deleguoti atstovai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlikusi korupcijos rizikos analizę ir analitinę antikorupcinę žvalgybą, yra pabrėžusi, kad dažnai verslo interesai yra atstovaujami per įvairias asociacijas ar draugijas, todėl siekiant skaidrumo, būtina į komisijas ar darbo grupes įtraukti tik tokius asmenius, kurių turima profesinė kvalifikacija ir patirtis nesudarytų prielaidų abejoti dėl jų priimamų sprendimų pagrįstumo, o turima reputacija ir ryšiai – dėl sprendimų skaidrumo ir nešališkumo. STT yra išsakiusi Sveikatos apsaugos ministerijai pastabas, kad būtina tobulinti esamą teisinį reglamentavimą, tikslu užtikrinti asociacijų ir organizacijų deleguojamų į darbo grupes ar komisijas narių privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo, interesų konfliktų valdymo ir kontrolės tvarką. Atsižvelgdama į STT pastabas, ministerija šiuo metu konsultuojasi su Vyriausios tarnybinės etikos komisija ir Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, dėl esamo teisinio reglamentavimo tobulinimo, kuris leistų užtikrinti, kad darbo grupių ar komisijų veikloje dalyvaujantys įstaigų, asociacijų ir organizacijų deleguojami nariai būtų nešališki, bei būtų užtikrinta, kad jų deleguoti nariai nedelsiant nusišalintų ar būtų nušalinti nuo diskusijų, nuomonės pateikimo ir sprendimų priėmimo, galinčių sukelti interesų konfliktus. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (2021-03-10 nutarimas Nr. 155) patvirtintas projekto 4.4. “Kompetentingas ir adekvačiai apmokamas sveikatos sistemos specialistas“ veiksmas 4.4.3. „Priimti sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų savivaldos stiprinimo (licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijų perdavimo), atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus“. Veiksmo įgyvendinimo laikotarpis 2021 m. IV ketv. – 2022 m. II ketv. Įgyvendinant šią priemonę 2022 m. balandžio mėn. buvo vykdo viešoji konsultacija, kurios metu nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros specialistų savivaldos stiprinimas galėtų vykti savivaldos organizacijoms dalyvaujant specialistų kvalifikacijos tobulinimo procese. 2022 m. gegužės mėn. vyko nuotolinis susitikimas aptarti būdus ir alternatyvas, siekiant specialistus vienijančias organizacijas įtraukti į profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesą. Abejų viešųjų konsultacijų metu išsiaiškinta, kad nėra „šakinių“ asmens sveikatos priežiūros specialistų asociacijų, galinčių vieningai atstovauti asmens sveikatos priežiūros specialistų pozicijai. Į didesnį sisteminį organizacinį vienetą siekia jungtis tik odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Vyriausybė 2022-08-03 nutarimu Nr. 784 „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ nutarė pritarti odontologų rūmų įstatymo pakeitimų projektui bei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdytų Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Ministerija nurodė, kad, atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų rezultatus, nuspręsta, kad tam, kad būtų stiprinama asmens sveikatos priežiūros specialistų savivalda asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos galėtų labiau įsitraukti į specialistų kvalifikacijos tobulinimo procesą. Todėl yra inicijuojami sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriais bus sudarytos galimybės draugijoms aktyviau įsitraukti į profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo procesą ir papildyti kvalifikacijos tobulinimo formas.

Sveikatos apsaugos ministro 2023-09-21 įsakymu Nr. V-1018 reglamentuotos naujos Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo formos ir finansavimo tvarka, kompetencijų grupės bei jų tobulinimas (Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos aprašo 22 ir 23 p. ir jų papunkčiuose, taip pat kituose teisės akto punktuose), o finansavimas apibrėžtas VI skyriaus nuostatuose ir Profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše. Nuo 2025-01-01 įsigaliojo naujos redakcijos Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų ir vienkartinių profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginių derinimo taisyklės ir Profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų derinimo komisijos nuostatai (sveikatos apsaugos ministro 2011-06-28 įsakymas Nr. V-645, nauja redakcija 2024-12-12 įsakymas Nr. V-1325), kurie reglamentuoja profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo kriterijus, specialistų tobulinimo programų ir vienkartinių profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginių derinimo su Sveikatos apsaugos ministerija tvarką, tobulinimo programų teikimo įgaliotajai institucijai (Higienos institutui), Profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų sąvado sudarymo tvarką bei tobulinimo programų ir vienkartinių renginių priežiūros tvarką. Tobulinimo ir programų duomenys administruojami Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos informacinėje sistemoje (Kompetencijų platforma). Platformoje sukurtos priemonės administruoti kvalifikacijos tobulinimo procesą, apimant specialisto tobulinimo poreikio nustatymą, planavimą, monitoringą ir susiejimą su licencijų sąlygų laikymosi priežiūra; vykdyti tobulinimo programų derinimą bei viešinti išsamią informaciją apie visas Lietuvos rinkoje esančias profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas.

Nustatyta nauja Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka: sveikatos apsaugos ministro 2023-09-22 įsakymu Nr. V-1018 (įsigaliojo 2023-12-01) patvirtinta Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarka, Profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidų kompensavimo tvarka ir Kompensuojamos profesinės kvalifikacijos tobulinimo bazinės kainos nustatymo tvarka. ;https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/47080030594b11ee81b8b446907f594f

Įteisintas Nepageidaujamų įvykių valdymo modelis, kuris paskelbtas Higienos instituto interneto svetainėje http://www.hi.lt/lt/nepageidaujami_ivykiai.html. Sveikatos apsaugos ministro 2020-06-12 įsakymu Nr. V-1451 patvirtinus Nepageidaujamų įvykių stebėsenos aprašo pakeitimus (nauja redakcija) nepageidaujamų įvykių valdymą nacionaliniu lygiu koordinuoja Nepageidaujamų įvykių ekspertų komisija, kuri vertina nepageidaujamų įvykių stebėsenos rezultatus, nustato prioritetines pacientų saugos tobulinimo sritis ir teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus dėl nepageidaujamų įvykių prevencijos priemonių nacionaliniu mastu kūrimo ir diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Priimtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymas (2019-07-18 Nr. XIII-2377) įteisino žalos be kaltės modelį, skatinant atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų, o patyrusiems žalą pacientams sudaryti galimybes greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą.

Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais įsakymu tvirtinta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinas reikšmes. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, palyginimo rezultatai paskelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. (https://sam.lrv.lt/lt/administracine-informacija/aspi-veiklos-rezultatu-vertinimas/aspi-veiklos-rezultatu-vertinimo-ataskaitos).

2024-06-25 priėmus Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9-1, 9-2, 11, 12-1, 14, 18, 20, 23, 26, 26-1, 26-2, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIV-2789, sudarytos teisinės prielaidos ligonių kasai su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti sutartis atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę (26 str., sąlyga, kad įstaigų teikiamos paslaugos atitinka tų paslaugų teikimo kokybės reikalavimus) ir galimybė Valstybinės ligonių kasos direktoriui sustabdyti ar nutraukti sutartis su įstaigomis dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas (31(1) str.). Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2025-07-01. Kriterijus, taikomus atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių sudaroma apmokėjimo ir PSDF sutartis, detalizuoti, kriterijų reikšmes ir vertinimo pagal šiuos kriterijus tvarką nustatyti turi Vyriausybė - teisės aktai turėtų būti priimti iki 2025-06-30). Sveikatos apsaugos ministro 2021-12-17 įsakymu Nr. V-2869 pakeistas Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (2005-12-05 įsakymas Nr. V-943 ). Šeimos medicinos politikos grupėje priimti sprendimai periodiškai peržiūrėti gerus darbo rezultatus ir juos keisti ir tobulinti, atsižvelgiant į jų aktualumą. Rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta ir stebėseną baigiame, o reikiamų pokyčių stebėsena tęsiama strateginio tyrimo metu analizuojant atitinkamos viešojo sektoriaus srities aplinką.

Peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktai, nustatantys akreditavimo sveikatos priežiūrai reikalavimus. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2021–2023 m. Šeimos medicinos paslaugų akreditavimą vykdė pagal atnaujintus akreditavimo reikalavimus. Tarnyba asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų išorinį vertinimą plėtė atliekant planinius konsoliduotus įstaigų patikrinimus, vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų konsultavimą ir informavimą paslaugų kokybės ir teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, klausimais. 2023 m. tarnyba, atsižvelgus į Sveikatos apsaugos ministerijos žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijos pateiktą informaciją, pradėjo vykdyti planinius asmens sveikatos priežiūros įstaigų konsultacinius vizitus, kurių išdavoje įstaigoms teikė rekomendacijas paslaugų kokybės užtikrinimo, vidaus medicinos audito vykdymo klausimais ir pacientų skundų nagrinėjimo bei šių skundų prevencijos tikslais. Vadovaujant ir konsultuojant tarnybai asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininis auditas aktyviau dalyvauja gerinant šeimos medicinos paslaugų kokybę ir atliekant Akreditavimo standartų šeimos medicinos paslaugai atitikties savivertinimą.