Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai

Parengtas, mokykloms pristatytas ir ministerijos interneto svetainėje paskelbtas metodinis leidinys „Formuojamasis vertinimas - mokinio individualiai pažangai skatinti“, kuriame yra pateiktos mokinių individualios pažangos stebėjimo strategijos ir rekomendacijos, kita metodinė medžiaga, analizuojama, kaip susitarimai mokykloje gali padėti siekti individualios pažangos, aptartas tėvų vaidmuo mokinio pažangai. Sukurtas įrankis bendrųjų gebėjimų vertinimui ir individualiai pažangai įsivertinti (Erasmus projektas). Ministerijos 2020 m. pradžioje įvykdytos mokyklų apklausos duomenimis, visos apklausoje dalyvavusios mokyklos patvirtino, kad turi tvarkas dėl mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėsenos ir vertinimo. Tačiau ministerijos užsakymu atliktas Vaiko individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo bendrojo ugdymo mokyklose tyrimas rodo, kad dar reikia gilinti išmanymą apie individualios pažangos vertinimą mokyklose. Mokinių individualios pažangos stebėjimo rodikliai nenustatyti. Mūsų nuomone, nenustačius šių rodiklių šalies mastu, gali būti neužtikrinama, kad visose mokyklose individuali mokinio pažanga būtų vertinama ir stebima tolygiai ir mokiniai būtų ugdomi pagal jų individualius poreikius.

Siekiant teikti pagalbą mokykloms dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir dėl nepalankios aplinkos veiksnių, atpažinimo, 58-iose savivaldybėse įsteigtos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybės, jiems organizuoti įvadiniai mokymai. Organizuojami mokymai ir konsultacijos dėl smurto artimoje aplinkoje bei jo prevencijos savivaldybių bei mokyklų darbuotojams. Paankstinta priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pradžia. Parengta metodinė priemonė pedagogams dėl ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankių aplinkos veiksnių, atpažinimo ir individualios pagalbos tokiems mokiniams teikimo. Patvirtintos rekomendacijos dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, tačiau nėra aiškaus finansavimo modelio, numatant tikslinės paskirties lėšas. Tai neskatina kurti visos dienos mokyklų: 2019-2020 m. m. visos dienos mokyklos veiklą vykdė 8,2 proc. visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų. Detalesnių priemonių dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimo, nebuvo numatyta. Rekomendacijos stebėseną baigiame, nes ministerija daugiau veiksmų neplanuoja.

Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai (2020-06-30 Nr. XIII-3268), (įsigalioja nuo 2024-09-01), sudarantys prielaidas įtraukčiai švietime, panaikintos nuostatos, leidusios nukreipti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius į kitas mokyklas. Patvirtintas Švietimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimui skirtas Įtraukaus ugdymo plėtros 2021–2024 m. planas ( Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 10 14 įsakymas Nr. V-1879) kuris, orientuotas į mokyklų pritaikymą ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius, reikalingų specialistų pritraukimą, jų darbo sąlygų gerinimą, kompetencijų tobulinimą. Reglamentuota (Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše) švietimo pagalbos lėšų paskirtis: darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams, kurių funkcijos nėra priskiriamos švietimo pagalbai, išlaikyti. Patvirtinta nauja atsiskaitymo už švietimo pagalbai skiriamų lėšų panaudojimą tvarka, kurioje nustatyta detali atsiskaitymo už švietimo pagalbos lėšas forma. Vyriausybės 2021- 08 -18 nutarimu Nr. 674 nustatytas atskiras lėšų koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 -05-02 įsakymu Nr. V-615 patvirtintas Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose, tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašas. Įvertinus savivaldybių pateiktus projekto įgyvendinimo planus,nuo 2023-09-01 atrinktose 15-oje savivaldybių įsteigtos 103 mokinių įvairovei atviros klasės bendrosios paskirties mokyklose, kuriose nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradėti ugdyti iki 3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, ugdymo procese dalyvauja antras mokytojas, mokytojo padėjėjas. Šios klasės įsteigtos vadovaujantis 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-615 patvirtintu Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašu. Rekomendacijos stebėseną baigiame įgyvendinus visas suplanuotas priemones, kurios sudaro prielaidas didinti įtrauktį švietime. Kaip bus įgyvendinamos Švietimo įstatyme įtvirtintos nuostatos užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymą pagal jo individualius poreikius, stebėsime atlikdami šios srities strateginį tyrimą.

Išleistas ir švietimo bendruomenei pristatytas 2018 metų bendrojo ugdymo būklės apžvalgos leidinys „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, kuriame pateikta analitinė informacija apie bendrojo ugdymo padėtį šalies ir savivaldybių lygmeniu, orientuojantis į „Geros mokyklos koncepcijoje“ iškeltus siekius. Išleista 2019 m. švietimo būklės apžvalga ir leidinys „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis“, kuriuose analizuojami mokymosi pasiekimų netolygumai ir veiksniai, darantys įtaką pasiekimams. Organizuojamos konferencijos, renginiai, viešos konsultacijos siekiant dalintis patirtimi tarp savivaldybių ir mokyklų. Patvirtintas Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas, pagal kurį ES projekto lėšomis finansuojamas švietimo kokybės gerinimas. Internetinėje svetainėje www.iqesonline.lt skelbiama mokyklų patirtis įvairiais mokinių ugdymo organizavimo, mokyklos ir atskirų mokytojų veiklos įsivertinimo, mokinių pasiekimų gerinimo aspektais. Ministerijos duomenimis www.iqesonline.lt platformoje yra užsiregistravusios 1263 mokyklos, per metus bent 1 kartą prisijungia per 1000 mokyklų.

Ministerija informavo, kad Vadovų veiklos vertinimo nuostatuose ministerija nustatė (2021-01-01 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-48) reikalavimus vadovų veiklos užduotims: nustatant metines veiklos užduotis švietimo įstaigos vadovui, ne mažiau kaip viena užduotis turi būti siejama su švietimo įstaigos veiklos kokybės pokyčiais. Nacionalinės švietimo agentūros 2020 m. atliktoje vadovų metinių užduočių analizėje nurodyta, kad tiksliai į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys mokyklų vadovų veiklos ataskaitose sudaro tik nepilnus 4 proc. Už 2021 metus pažagos ataskaitas paskelbė 57 savivaldybės Savivaldybių švietimo būklės rodikliai reguliariai, kasmet pateikiami ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga “. LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta priemonė, susijusi su būtinųjų savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklių patvirtinimu (įgyvendinimo terminas – 2021m. IV ketv.) įgyvendinta. ŠMSM ministro įsakymais patvirtinti savivaldybių ir mokyklų būtinieji stebėsenos rodikliai ir jų aprašai.Nuoroda internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c821eb72675511ecb2fe9975f8a9e52e?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=f7b3b4ea-ba47-45d1-99fb-2f5e5ad7eb26, pagal aprašus rodikliai skaičiuojami, vizualizuojami ir viešai prieinami ŠVIS (švietimo valdymo informacinėje sistemoje).

Kuriant naujai priimtų mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos sistemą, patvirtintas (2018-04-23 ministro įsakymas Nr. V-393) Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas, kuriame numatyta galimybė įtraukti į rezervą, skirti mokymus potencialiems ir naujai paskirtiems vadovams, teikti kitą pagalbą. Organizuojami mokymai, renginiai naujai pradėjusiems dirbti vadovams, asmenims ketinantiems tapti vadovais ir turintiems patirties vadovams. Sukurta mentorystės sistema ir reglamentuotas (2020-11-27 ministro įsakymas Nr. V-1858) mentorių skyrimas, finansavimas (mokyklos ar steigėjo lėšomis). Mentorystės sistema pradėjo veikti, 2021-04-23 patvirtintas mentorių sąrašas (43 vadovai-mentoriai), organizuojamas naujų mentorių rengimas, mentoriai skiriami naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams, taip pat trumpalaikei mentorystei (konkrečių problemų sprendimui po vertinimo). Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas ir pradėjusi veikti mentorystės sistema sudaro prielaidas pradedantiems dirbti vadovams tobulėti, gauti reikalingą pagalbą veiksmingam švietimo įstaigų valdymui.

Ministerija informavo, kad 2023 -11-27 ministro įsakymu Nr. V-1499 patvirtintas naujas Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Jame pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį. Siekiama, kad ugdymo procese pedagogai vadovautųsi demokratijos, empatijos, laisvės spręsti, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, pilietiškumo, tarpkultūriškumo ir kt. vertybinėmis nuostatomis. Taip pat 2023 -11-28 ministro įsakymu Nr. 1500 pakeistas Pedagogų rengimo reglamentas, kuriame nustatyta pedagogų kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos, pedagogų kvalifikacijos įgijimo būdai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023 m. pavasarį diskusijoms pristatė Pedagogų karjeros modelį, kuriame buvo pasiūlytos ir nuostatos dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos. Sulaukus Pedagogų karjeros modeliui kritinių pastabų, su socialiniais partneriais sutarta tęsti diskusijas dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo, kas glaudžiai siejasi ir su pedagogų veiklos vertinimu. Todėl nesant priimtų sprendimų dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos, pedagogų veiklos vertinimo instrumentų rengimo atsisakyta.

Pedagogų poreikio vertinimui parengtas Pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Pedagogų rengimo reglamente numatyta, kad pedagoginių studijų programų užsakymas formuojamas remiantis pedagogų perspektyvine / prognostine poreikio analize. 2019 m. valstybės finansuojamos vietos į pedagogines studijas planuotos atsižvelgiant į parengtas prognozes (7 proc. daugiau nei prognozės), tačiau faktinis priėmimo į šias vietas skaičius buvo 24 proc. mažesnis nei prognozės ir 29 proc. mažesnis nei suplanuotas vietų skaičius. Siekiant pritraukti daugiau stojančiųjų, ministerija planuoja visiems studentams, 2020 m. priimtiems į pedagogų rengimo studijų programas, skirti skatinamąsias stipendijas. Pedagogų poreikio prognozė 2020 metams nebuvo atnaujinta ir nenumatyta, kad Vyriausybės strateginės analizės centras periodiškai vykdytų tokią prognozę. Periodiškai nevertinant pedagogų poreikio, gali būti neužtikrintas reikalingų specialistų rengimas ir pritraukimas ateityje. Dėl to rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta.

2024 -04-25 priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 9 dalies pakeitimas (dėl pedagogikos profesinių studijų apimties padidinimo nuo 60 iki 120 studijų kreditų), ir taip sudarytos teisinės ir finansinės prielaidos į mokytojo profesiją pritraukti asmenis, jau turinčius aukštojo mokslo kvalifikaciją, t. y. jie pedagoginių studijų metu galės įgyti pedagogo kvalifikaciją bei dalyko, kurio mokytoju siekia tapti, kompetencijas. Taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ ir įgyti kito dalyko ar kitos pedagoginės specializacijos kompetencijų. 2018–2023 mokslo metais projekto lėšomis papildomų dalykinių kompetencijų įgijo 1127 dalyviai. Per 2023–2029 m. planuojama finansuoti 4 370 asmenų, kurie įgis kitą dalyko (specializacijos) kvalifikaciją (2023-2024 m. m. priimta studijuoti 470 asmenų).

Vyriausybės nutarimu (2018-07-11 Nr. 682) nuo 2018-09-01 pakeistos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, tačiau kriterijai, skirti skatinti kokybišką ugdymą, neįvesti. Priešingai: nekokybiškas ugdymas įteisintas leidžiant jungti 5-8 klases visų tipų ugdymo įstaigose. Savivaldybėms, kurioms 2020 m. skiriamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti, ministro įsakymu (2020-01-20 Nr. V-72) nustatytas tikslas ir vertinimo kriterijai, susiję su jungtinių klasių mažinimu. Nenustačius reikalavimų, neleidžiančių jungti 5-8 klasių, rekomendaciją laikome neįgyvendinta. Rekomendacijos dėl jungtinių klasių atsisakymo stebėseną tęsime audite „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ (2020-09-14 Nr. VAE-11), pateikus rekomendaciją: siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą ir efektyvesnį išteklių naudojimą numatyti priemones, įpareigojančias ugdymo procesą organizuoti taip, kad nebūtų jungtinių bent 5-8 klasių ir jungtinių privalomų dalykų pamokų, jeigu neužtikrinama mokinių pažanga.

Siekiant įgyvendinti rekomendaciją, ministerijos užsakymu parengtos rekomendacijos dėl mokyklų tinklo pertvarkos, Švietimo būklės apžvalgose pateikiami rodikliai, susiję su mokyklų tinklo savivaldybėse pokyčiais. Patvirtintas Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašas, reglamentuojantis mokyklų veiklos kokybės gerinimo priežiūrą tik toms įstaigoms, kurių vadovų metinė veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai. Tačiau į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys vadovams nenustatomos (nustatyta mažiau nei 4 proc.), dėl to nuo aprašo įsigaliojimo (per 2,5 metų) neatsirado mokyklų, kurioms būtų reikėję rengti kokybės gerinimo planus, nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalies mokinių pasiekimai prasti ir negerėja. Įgyvendinus ministerijos numatytas priemones, reikiami pokyčiai neįvyko – mokyklų tinklo pertvarkos priemonės, kurių turėtų imtis ministerija, teisės aktuose nenumatytos, dėl to rekomendaciją laikome neįgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. Rekomendacijos dėl jungtinių klasių atsisakymo (ir su tuo susijusios tinklo pertvarkos) stebėseną tęsime audite „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ (2020-09-14 Nr. VAE-11), pateikus rekomendaciją: siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą ir efektyvesnį išteklių naudojimą numatyti priemones įpareigojančias ugdymo procesą organizuoti taip, kad nebūtų jungtinių bent 5-8 klasių ir jungtinių privalomų dalykų pamokų, jeigu neužtikrinama mokinių pažanga.

Atlikta analizė, pateiktos išvados ir siūlymai dėl klasės krepšelio metodikos.