Būklė |
Rekomendacija |
Terminas |
Auditas: Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai
|
Stebėsena
|
|
Užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio ugdymo(-si) poreikius: remiantis turimais gerosios praktikos pavyzdžiais nustatyti mokinių individualios pažangos stebėjimo rodiklius, kuriuos turėtų stebėti visos mokyklos, ir įpareigoti jas įtraukti į pažangos stebėseną ir tėvus.
|
2018-06-30
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Parengtas, mokykloms pristatytas ir ministerijos interneto svetainėje paskelbtas metodinis leidinys „Formuojamasis vertinimas - mokinio individualiai pažangai skatinti“, kuriame yra pateiktos mokinių individualios pažangos stebėjimo strategijos ir rekomendacijos, kita metodinė medžiaga, analizuojama, kaip susitarimai mokykloje gali padėti siekti individualios pažangos, aptartas tėvų vaidmuo mokinio pažangai.
Sukurtas įrankis bendrųjų gebėjimų vertinimui ir individualiai pažangai įsivertinti (Erasmus projektas).
Ministerijos 2020 m. pradžioje įvykdytos mokyklų apklausos duomenimis, visos apklausoje dalyvavusios mokyklos patvirtino, kad turi tvarkas dėl mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėsenos ir vertinimo. Tačiau ministerijos užsakymu atliktas Vaiko individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo bendrojo ugdymo mokyklose tyrimas rodo, kad dar reikia gilinti išmanymą apie individualios pažangos vertinimą mokyklose.
Mokinių individualios pažangos stebėjimo rodikliai nenustatyti. Mūsų nuomone, nenustačius šių rodiklių šalies mastu, gali būti neužtikrinama, kad visose mokyklose individuali mokinio pažanga būtų vertinama ir stebima tolygiai ir mokiniai būtų ugdomi pagal jų individualius poreikius.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Bus parengta individualios mokinio pažangos vertinimo metodika, kurioje pateikti formuojamojo ugdymo principai, kriterijai ir pavyzdžiai, kaip mokytojai vertina mokinio pažangą, o mokyklos administracija užtikrina, kad mokyklos mokinio individualios pažangos vertinimo sistemoje įsitrauktų ir dalyvautų mokinių tėvai (globėjai ir rūpintojai) vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu ir bendraisiais ugdymo planais.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Parengtas metodinis leidinys „Formuojamasis vertinimas - mokinio individualiai pažangai skatinti“, kuriame yra pateiktos mokinių individualios pažangos stebėjimo strategijos ir rekomendacijos, kita metodinė medžiaga, analizuojama, kaip susitarimai mokykloje gali padėti siekti individualios pažangos, aptartas tėvų vaidmuo mokinio pažangai.
Sukurtas įrankis bendrųjų gebėjimų vertinimui ir individualiai pažangai įsivertinti (Erasmus projektas).
Ministerijos 2020 m. pradžioje įvykdytos mokyklų apklausos duomenimis, visos apklausoje dalyvavusios mokyklos patvirtino, kad turi tvarkas dėl mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėsenos ir vertinimo. Tačiau ministerijos užsakymu atliktas Vaiko individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo bendrojo ugdymo mokyklose tyrimas rodo, kad dar reikia gilinti išmanymą apie individualios pažangos vertinimą mokyklose.
Mokinių individualios pažangos stebėjimo rodikliai nenustatyti.
|
|
Priemonė
Metodika bus išleista ir pristatyta mokykloms, organizuoti gerosios patirties pristatymai regionuose.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Metodinis leidinys „Formuojamasis vertinimas – individualiai pažangai skatinti“ pristatytas visoms mokykloms, elektroninė versija paskelbta ministerijos svetainėje.
|
|
|
Užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio ugdymo(-si) poreikius: teikti pagalbą mokykloms, kad būtų lengviau atpažįstami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, taip pat ir dėl nepalankių aplinkos veiksnių, ir užtikrinti jiems reikalingą pagalbą.
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Siekiant teikti pagalbą mokykloms dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir dėl nepalankios aplinkos veiksnių, atpažinimo, 58-iose savivaldybėse įsteigtos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybės, jiems organizuoti įvadiniai mokymai. Organizuojami mokymai ir konsultacijos dėl smurto artimoje aplinkoje bei jo prevencijos savivaldybių bei mokyklų darbuotojams. Paankstinta priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pradžia. Parengta metodinė priemonė pedagogams dėl ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankių aplinkos veiksnių, atpažinimo ir individualios pagalbos tokiems mokiniams teikimo. Patvirtintos rekomendacijos dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo, tačiau nėra aiškaus finansavimo modelio, numatant tikslinės paskirties lėšas. Tai neskatina kurti visos dienos mokyklų: 2019-2020 m. m. visos dienos mokyklos veiklą vykdė 8,2 proc. visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų. Detalesnių priemonių dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimo, nebuvo numatyta. Rekomendacijos stebėseną baigiame, nes ministerija daugiau veiksmų neplanuoja.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Ankstinti privalomo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pradžią.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
2017-12-19 priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus, paankstinta privalomo priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pradžia.
|
|
Priemonė
Finansuoti savivaldybėse įsteigtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybes, teikti koordinatoriams metodinę pagalbą, kad jie būtų pajėgūs savivaldybėse telkti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų sektorius ir pagal švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos ministrų patvirtintą veikimo schemą užtikrintų koordinuotą pagalbą ir paslaugas vaikams ir jų šeimoms, taip mažinant smurto, skurdo ir kitų nepalankių socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių poveikį ir vykdytų galimų rizikų prevenciją ir intervenciją.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis skyrė finansavimą tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti 58 savivaldybėse, organizavo jiems įvadinius mokymus, suteikė metodinę pagalbą, siekiant užtikrinti koordinuotą pagalbą ir paslaugas vaikams ir jų šeimoms.
|
|
Priemonė
Įvairiomis komunikacijos priemonėmis vykdyti auklėtojų, mokytojų, tėvų švietimą, kaip atpažinti nepalankiose sąlygose augančių vaikų ugdymosi poreikius ir kaip teikti jiems reikalingą pagalbą.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Parengta metodinė priemonė pedagogams „Ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankių aplinkos veiksnių, atpažinimo kriterijai ir rekomendacijos dėl individualios pagalbos mokiniams, turintiems ugdymosi poreikių dėl nepalankių aplinkos veiksnių“. Metodinė priemonė skelbiama Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (dabar – Nacionalinė švietimo agentūra) interneto svetainėje (http://www.sppc.lt/veikla/itraukusis-ugdymas/pagalba-mokyklai-ir-mokytojui/ugdymosi-poreikiu-kylanciu-del-nepalankiu-aplinkos-veiksniu-atpazinimo-kriterijai-ir-rekomendacijos-del-pagalbos-priemoniu-mokiniams-turintiems-ugdymosi-poreikiu-del-nepalankios-aplinkos-veiksniu/), tačiau kitomis komunikacijos priemonėmis neplatinta.
|
|
Priemonė
Organizuoti metodines konsultacijas regionuose dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose praktinio taikymo.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Patvirtintos Smurto prevencijos įgyvendinimo mokykose rekomendacijos (2017-03-22 ministro įsakymu). Organizuota 11 metodinių konsultacijų įvairiuose šalies regionuose savivaldybių administracijų švietimo padalinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, švietimo pagalbos tarnybų ir pan. atstovams apie smurto prevencijos vykdymą mokyklose, prevencinių programų įgyvendinimą ir t.t. (dalyvavo 274 asmenys). Organizuotos 4 metodinės konsultacijos (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje) smurto prevencijos veiksmingumo didinimo galimybėms aptarti, dalyvavo 76 savivaldybių administracijų atstovai iš 56 savivaldybių.
|
|
Priemonė
Organizuoti mokymus mokyklų administracijų, vaiko gerovės komisijų atstovams, švietimo pagalbos specialistams smurto artimoje aplinkoje atpažinimo ir pagalbos vaikams teikimo srityje.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Organizuoti mokymai mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, pedagoginių psichologinių tarnybų ir pan. darbuotojams apie smurtą artimoje aplinkoje, apie smurto prevenciją ir pagalbos priemones nukentėjusiems (apmokyti 1099 asmenys). Mokymus numatoma organizuoti nuolat.
|
|
Priemonė
Parengti Visos dienos mokyklos koncepciją, jos veiklos organizavimo ir finansavimo modelius.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministro įsakymu (2018-06-26 Nr. V-606) patvirtintos „Rekomendacijos dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo“, kuriomis 40-iai mokyklų rekomenduota išbandyti modelį 2018-2019 m. m. Remiantis pilotiniame projekte dalyvavusių mokyklų patirtimi, ministerijos užsakymu sukurtos „Metodinės rekomendacijos visos dienos mokyklai kurti“, kuriomis gali pasinaudoti mokyklos, pradedančios kurti visos dienos mokyklą. Tačiau nėra aiškaus finansavimo modelio, numatant tikslinės paskirties lėšas (finansavimui siūloma naudoti esamus švietimo (formaliojo, neformaliojo vaikų švietimo, švietimo pagalbos) ir kitus lėšų šaltinius, taip pat tėvų įmokas). Tai neskatina kurti visos dienos mokyklų ir neprisideda prie atskirties mažinimo. 2019-2020 m. m. visos dienos mokyklos veiklą vykdė 8,2 proc. visų šalies bendrojo ugdymo mokyklų 18-oje savivaldybių.
|
|
|
Užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio ugdymo(-si) poreikius: skatinti įtraukųjį ugdymą patikslinant Švietimo įstatymą dėl specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių teisių užtikrinimo, įteisinant mokytojų ir mokinių padėjėjus; įteisinant mokymo lėšų, skiriamų specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, paskirtį, kad jos pasiektų mokinį, ir atsiskaitymą už jų panaudojimą.
Skaityti daugiau
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai (2020-06-30 Nr. XIII-3268), (įsigalioja nuo 2024-09-01), sudarantys prielaidas įtraukčiai švietime, panaikintos nuostatos, leidusios nukreipti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius į kitas mokyklas. Patvirtintas Švietimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimui skirtas Įtraukaus ugdymo plėtros 2021–2024 m. planas ( Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 10 14 įsakymas Nr. V-1879) kuris, orientuotas į mokyklų pritaikymą ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius, reikalingų specialistų pritraukimą, jų darbo sąlygų gerinimą, kompetencijų tobulinimą. Reglamentuota (Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše) švietimo pagalbos lėšų paskirtis: darbo užmokesčiui mokėti, paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams, kurių funkcijos nėra priskiriamos švietimo pagalbai, išlaikyti. Patvirtinta nauja atsiskaitymo už švietimo pagalbai skiriamų lėšų panaudojimą tvarka, kurioje nustatyta detali atsiskaitymo už švietimo pagalbos lėšas forma. Vyriausybės 2021- 08 -18 nutarimu Nr. 674 nustatytas atskiras lėšų koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 -05-02 įsakymu Nr. V-615 patvirtintas Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose, tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašas. Įvertinus savivaldybių pateiktus projekto įgyvendinimo planus,nuo 2023-09-01 atrinktose 15-oje savivaldybių įsteigtos 103 mokinių įvairovei atviros klasės bendrosios paskirties mokyklose, kuriose nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pradėti ugdyti iki 3 didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, ugdymo procese dalyvauja antras mokytojas, mokytojo padėjėjas. Šios klasės įsteigtos vadovaujantis 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-615 patvirtintu Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašu.
Rekomendacijos stebėseną baigiame įgyvendinus visas suplanuotas priemones, kurios sudaro prielaidas didinti įtrauktį švietime. Kaip bus įgyvendinamos Švietimo įstatyme įtvirtintos nuostatos užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymą pagal jo individualius poreikius, stebėsime atlikdami šios srities strateginį tyrimą.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Pakeisti Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (numatyti atvejus, kai ugdymo procese privalėtų dalyvauti 2 pedagogai (mokytojas ir specialusis pedagogas ar antras mokytojas).
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Nuostata dėl 2 pedagogų dalyvavimo ugdymo procese įteisinta Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XIII-3268, kuris įsigalioja 2024 -09-01. Pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui yra patvirtintas Pasirengimo įgyvendinti švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2023 -05-02 įsakymu Nr. V-615 patvirtino Mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo organizavimo jose, tvarkos ir finansavimo sąlygų aprašą, kuriuo vadovaujantis nuo 2023-09-01 atrinktose savivaldybėse bus finansuojama 100 klasių, kuriose ugdymas bus organizuojamas dalyvaujant antram mokytojui ir mokytojo padėjėjui, skirtam visai klasei.
|
|
Priemonė
Kartu su savivaldybėmis steigti mokinio padėjėjų etatus bendrojo ugdymo mokyklose.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Vadovaujantis Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3268, kuris įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d., užtikrinant pagalbą mokiniui, bendrojo ugdymo mokyklose steigiami mokytojo padėjėjo etatai. Steigiamų mokytojų padėjėjų etatų skaičius nuosekliai didėja: 2021-2022 m. m. mokyklose dirbo 3415 mokytojo padėjėjų, 2022-2023 m. m. - 3597, šiuo metu - 4280. Mokytojų padėjėjų pareigybių aprašyme nustatytos, ir atliekamos funkcijos užtikrina mokinio dalyvavimą ugdymo procese.
|
|
Priemonė
Mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, kam naudojamos švietimo pagalbos lėšos.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
LRV 2021-08-18 nutarimu Nr. 674, buvo patikslintas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas LRV 2018-07-11 nutarimas Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, šiuo nutarimu buvo nustatytas atskiras lėšų koeficientas mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti (1 priedo 1.6
|
|
Priemonė
Pakeisti Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 (pakeisti mokytojo padėjėjo sąvoką į mokinio padėjėjo / asistento).
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Seimui priėmus Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45-1 straipsniu įstatymą (2020-06-30 Nr. XIII-3268), įtvirtinta mokinio padėjėjo sąvoka. Numatyta, kad mokinio padėjėjai teiks specialiąją pagalbą didindami ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Įstatymo pakeitimai įsigalioja 2024-09-01.
|
|
Priemonė
Pakeisti Švietimo įstatymą stiprinant įtraukiojo ugdymo teisinį reglamentavimą.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Seimui priėmus Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45-1 straipsniu įstatymą (2020-06-30 Nr. XIII-3268), apibrėžta įtraukties sąvoka, panaikinta 29 straipsnio 10 dalis dėl siūlymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis kitose mokyklose. Priėmus pakeitimus, sudaromos teisinės prielaidos įtraukčiai švietime, atsisakant Švietimo įstatyme diskriminuojančių nuostatų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių atžvilgiu, kuriomis buvo leidžiama mokykloms, dėl objektyvių priežasčių negalinčioms šiems mokiniams užtikrinti švietimo pagalbos, siūlyti kitą mokyklą, kartu plėtojant pagalbos pamokoje / ugdymosi veiklose priemones. Įstatymo pakeitimai įsigalioja 2024-09-01.
|
|
Priemonė
Parengti ir patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2014-04-10 įsakymo Nr. V-312 „Dėl specialiųjų tikslinių dotacijų (išskyrus kapitalo investicijoms finansuoti) pervedimo savivaldybėms ir savivaldybių atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą Švietimo ir mokslo ministerijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, nustatant atsiskaitymą už mokymo lėšų, skiriamų specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, panaudojimą pagal paskirtį, kad pinigai būtų naudojami šių mokinių švietimo pagalbai.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Atnaujintas (ministro 2019-01-25 įsakymas Nr. V-55) Specialių tikslinių dotacijų pervedimo savivaldybėms ir savivaldybių atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tvarkos aprašas, kuris nustato prievolę metams pasibaigus, iki kitų metų kovo 10 d. savivaldybėms pateikti suvestinę Mokymo lėšų panaudojimo atitinkamais metais ataskaitą, kurioje nurodoma, kiek lėšų panaudota švietimo pagalbai mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančiose įstaigose (Aprašo 2 priedo 13 skiltis). Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše (2018-07-11 Nr. 679) numatyta, kad švietimo pagalbai savivaldybė turi skirti ne mažiau kaip 100 procentų šiam poreikiui apskaičiuotų lėšų.
Patvirtinta nauja Specialių tikslinių dotacijų pervedimo savivaldybėms ir savivaldybių atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tvarkos aprašo redakcija (2021-03-15 ministro įsakymas Nr. V-386), nustatyta detali atsiskaitymo už švietimo pagalbos lėšas forma (išskiriant išlaikomų etatų skaičių, darbo užmokestį, lėšas prevencinėms programoms ir kt.).
|
|
Priemonė
Parengti įtraukiojo ugdymo gaires, numatyti jų įgyvendinimui reikalingus darbus ir lėšas patikslinant ir papildant Vaikų įtraukties ir įvairiapusio ugdymo 2017– 2022 metų veiksmų planą, patvirtintą 2017 m. birželio 27 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-527.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
2021-10-14 švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1879 patvirtintas Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/12f3fd202cb711ecad73e69048767e8c
|
|
Priemonė
Skleisti mokyklų patirtį apie tai, kaip sekasi siekti įtraukiojo ugdymo tikslų.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerijos planuoti renginiai ir veiklos, kuriuose buvo planuota viešinti mokyklų gerąją patirtį įtraukiojo ugdymo srityje nebuvo vykdomi, tačiau Seimui priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus (2020-06-30 Nr. XIII-3268), visos mokyklos nuo 2024-09-01 privalės sudaryti sąlygas mokytis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Siekiant pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, ministerija pradėjo organizuoti viešąsias konsultacijas įvairioms suinteresuotoms grupėms (taip pat ir mokyklų vadovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams).
|
|
|
Užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio ugdymo(-si) poreikius: dalytis savivaldybėse ir mokyklose gerosios praktikos pavyzdžiais apie sėkmingus atvejus ugdant vaikus pagal poreikius, apie apsirūpinimą reikalingais švietimo pagalbos specialistais, kt.
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Išleistas ir švietimo bendruomenei pristatytas 2018 metų bendrojo ugdymo būklės apžvalgos leidinys „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, kuriame pateikta analitinė informacija apie bendrojo ugdymo padėtį šalies ir savivaldybių lygmeniu, orientuojantis į „Geros mokyklos koncepcijoje“ iškeltus siekius. Išleista 2019 m. švietimo būklės apžvalga ir leidinys „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis“, kuriuose analizuojami mokymosi pasiekimų netolygumai ir veiksniai, darantys įtaką pasiekimams.
Organizuojamos konferencijos, renginiai, viešos konsultacijos siekiant dalintis patirtimi tarp savivaldybių ir mokyklų. Patvirtintas Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas, pagal kurį ES projekto lėšomis finansuojamas švietimo kokybės gerinimas.
Internetinėje svetainėje www.iqesonline.lt skelbiama mokyklų patirtis įvairiais mokinių ugdymo organizavimo, mokyklos ir atskirų mokytojų veiklos įsivertinimo, mokinių pasiekimų gerinimo aspektais. Ministerijos duomenimis www.iqesonline.lt platformoje yra užsiregistravusios 1263 mokyklos, per metus bent 1 kartą prisijungia per 1000 mokyklų.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Kasmet švietimo būklės apžvalga atspindėti savivaldybių patirtis įgyvendinant „Geros mokyklos koncepciją“.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Išleistas ir švietimo bendruomenei pristatytas 2018 metų bendrojo ugdymo būklės apžvalgos leidinys „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, kuriame pateikta analitinė informacija apie bendrojo ugdymo padėtį šalies ir savivaldybių lygmeniu, orientuojantis į „Geros mokyklos koncepcijoje“ iškeltus siekius. Išleista 2019 švietimo būklės apžvalga ir leidinys „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis“, kuriuose analizuojami mokymosi pasiekimų netolygumai ir veiksniai, darantys įtaką pasiekimams.
|
|
Priemonė
Mokyklų patirtis ugdant vaikus pagal poreikius skelbti www.iqesonline.lt bibliotekoje.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Internetinėje svetainėje www.iqesonline.lt skelbiama mokyklų patirtis įvairiais mokinių ugdymo organizavimo, mokyklos ir atskirų mokytojų veiklos įsivertinimo, mokinių pasiekimų gerinimo aspektais. Ministerijos duomenimis www.iqesonline.lt platformoje yra užsiregistravusios 1263 mokyklos, per metus bent 1 kartą prisijungia per 1000 mokyklų.
|
|
Priemonė
Organizuoti viešąsias konsultacijas su mokyklomis ir savivaldybėmis aptariant švietimo būklę regionuose ir inicijuoti konkrečius susitarimus dėl švietimo kokybės gerinimo, efektyvaus išteklių naudojimo.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Organizuojamos konferencijos, renginiai, viešos konsultacijos siekiant dalintis patirtimi tarp savivaldybių ir mokyklų. Patvirtintas Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas, pagal kurį ES projekto lėšomis finansuojamas švietimo kokybės gerinimas.
|
|
|
Susitarti dėl švietimo pažangos rodiklių, susijusių su mokinių pasiekimais ir ugdymo kokybe, mokykloms ir savivaldybėms bei numatyti atsiskaitymą už juos. Tai užtikrintų, kad valstybės švietimo prioritetai būtų įgyvendinami kryptingai, o sprendimai priimami įrodymų pagrindu.
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Ministerija informavo, kad Vadovų veiklos vertinimo nuostatuose ministerija nustatė (2021-01-01 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-48) reikalavimus vadovų veiklos užduotims: nustatant metines veiklos užduotis švietimo įstaigos vadovui, ne mažiau kaip viena užduotis turi būti siejama su švietimo įstaigos veiklos kokybės pokyčiais. Nacionalinės švietimo agentūros 2020 m. atliktoje vadovų metinių užduočių analizėje nurodyta, kad tiksliai į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys mokyklų vadovų veiklos ataskaitose sudaro tik nepilnus 4 proc. Už 2021 metus pažagos ataskaitas paskelbė 57 savivaldybės
Savivaldybių švietimo būklės rodikliai reguliariai, kasmet pateikiami ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga “.
LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta priemonė, susijusi su būtinųjų savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklių patvirtinimu (įgyvendinimo terminas – 2021m. IV ketv.) įgyvendinta. ŠMSM ministro įsakymais patvirtinti savivaldybių ir mokyklų būtinieji stebėsenos rodikliai ir jų aprašai.Nuoroda internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c821eb72675511ecb2fe9975f8a9e52e?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=f7b3b4ea-ba47-45d1-99fb-2f5e5ad7eb26, pagal aprašus rodikliai skaičiuojami, vizualizuojami ir viešai prieinami ŠVIS (švietimo valdymo informacinėje sistemoje).
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Kiekvienais metais švietimo pažangos rodiklių pagrindu viešai paskelbti apžvalgą / pranešimą apie švietimo būklę šalyje ir regionuose, pateikiant rekomendacijas savivaldybėms dėl švietimo tobulinimo.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Leidinyje „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018“ pateikti kelerių metų švietimo būklės rodikliai, jais remiantis kiekvienai savivaldybei pateiktos rekomendacijas švietimo būklei gerinti.
|
|
Priemonė
Patvirtinti Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus, tarp kurių būtų numatoma įsivertinti veiklos rezultatus, siekiant mokyklos, savivaldybės ir šalies švietimo tikslų, susijusių su mokinių pasiekimais.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerija patvirtino (2018-12-05 įsakymas Nr. V-986) reikalavimus švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai, nustatant reikalavimus šios ataskaitos struktūrai, tačiau nėra įpareigojimo nusistatyti ir įsivertinti siekiamų rezultatų, susijusių su ugdymo kokybe, mokinių pasiekimais.
Ministerija patvirtino (2021-01-01 Nr. V-48) veiklos vertinimo nuostatų (2018-03-27 Nr. V-279) pakeitimus papildant reikalavimais vadovų veiklos užduotims: nustatant metines veiklos užduotis švietimo įstaigos vadovui, ne mažiau kaip viena užduotis turi būti siejama su švietimo įstaigos veiklos kokybės pokyčiais (pvz., mokinių pasiekimais; paslaugas gavusiais ir pozityvų pokytį patyrusiais švietimo pagalbos įstaigos klientais; ikimokyklinės įstaigos vaikų pažangos vertinimu, lankomumu ir pan.).
Nacionalinės švietimo agentūra, vykdydama vadovų metinės veiklos vertinimo stebėseną, 2020 m. atliko vadovų metinių užduočių analizę, pagal kurią tiksliai į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys mokyklų vadovų veiklos ataskaitose sudaro tik nepilnus 4 proc. Agentūra rekomenduoja siekti, kad bent viena iš metinių vadovo užduočių būtų tiesiogiai susijusi su ugdymo rezultatais, o ne su kontekstu, indėliu ar procesu.
|
|
Priemonė
Remiantis Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija atnaujinti Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašą ir pagal sutartus kokybinius ugdymo rodiklius susieti jį su savivaldybių pažangos ataskaitomis.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė ir 2021 metams (2021-02-12 įsakymas Nr. V-243) savivaldybėms, gaunančioms valstybės biudžeto tikslines dotacijas ugdymo reikmėms finansuoti, nustatė tikslus ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus bei jų reikšmes. 2021-12-27 LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė įsakymu Nr. V- 2308 patvirtino būtinuosius savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklius, kuriuos rekomendavo savivaldybėms įtraukti į stebėsenos rodiklių sąrašus ir taikyti juos vykdant švietimo stebėseną ir rengiant savivaldybių švietimo pažangos ataskaitas, taikyti juos stebint mokyklų veiklos kokybę. LRV 2021- 12-22 nutarimu Nr. 1110 patvirtino mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus, kurių tikslas- ugdymo kokybės gerinimas.
|
|
|
Siekiant veiksmingo ir tolygaus mokyklų valdymo, sukurti ir įdiegti naujai paskirtų mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos sistemą, kad mokyklų vadovai būtų tinkamai pasirengę vadovauti mokyklai.
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Kuriant naujai priimtų mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo ir pagalbos sistemą, patvirtintas (2018-04-23 ministro įsakymas Nr. V-393) Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas, kuriame numatyta galimybė įtraukti į rezervą, skirti mokymus potencialiems ir naujai paskirtiems vadovams, teikti kitą pagalbą. Organizuojami mokymai, renginiai naujai pradėjusiems dirbti vadovams, asmenims ketinantiems tapti vadovais ir turintiems patirties vadovams. Sukurta mentorystės sistema ir reglamentuotas (2020-11-27 ministro įsakymas Nr. V-1858) mentorių skyrimas, finansavimas (mokyklos ar steigėjo lėšomis). Mentorystės sistema pradėjo veikti, 2021-04-23 patvirtintas mentorių sąrašas (43 vadovai-mentoriai), organizuojamas naujų mentorių rengimas, mentoriai skiriami naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams, taip pat trumpalaikei mentorystei (konkrečių problemų sprendimui po vertinimo).
Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas ir pradėjusi veikti mentorystės sistema sudaro prielaidas pradedantiems dirbti vadovams tobulėti, gauti reikalingą pagalbą veiksmingam švietimo įstaigų valdymui.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Diegti sisteminę pagalbą mokykloms po išorinio vertinimo, esant poreikiui, mokyklos vadovui skiriant mentorių.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Parengtas ir 2018-07-13 Ugdymo plėtotės centro direktoriaus patvirtintas Mokyklų vadovų mentorystės veiklos aprašas. Parengta 15 mentorių. 2018 m. dėl finansavimo trūkumo naujiems vadovams mentoriai nebuvo skirti. 2018 m. po išorinio vertinimo veiklos tobulinimo klausimais konsultuota 75 mokyklos.
Ministro įsakymu (2020-11-27 Nr. V-1858) atnaujintas Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas ir patvirtintas Švietimo įstaigų vadovams skirtų mentorių atrankos ir veiklos tvarkos aprašas, kuriame numatyta atlygį mentoriui mokėti iš mokyklai skirtų kvalifikacijos tobulinimo lėšų, mokyklos pajamų ar kitų steigėjo skirtų lėšų.
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus įsakymu ( 2021-04-23 Nr. VK-225) patvirtintas ir oficialiai paskelbtas 43 vadovų – mentorių sąrašas. Organizuojamas naujų mentorių rengimas (baigiami rengti dar 30 mokyklų vadovų mentorių). Mentoriai skiriami naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams, taip pat 10 švietimo įstaigų vadovų skirti mentoriai trumpalaikei mentorystei (konkrečių problemų sprendimui po vertinimo).
Organizuojami mokymai, renginiai naujai pradėjusiems dirbti vadovams, asmenims ketinantiems tapti vadovais ir turintiems patirties vadovams, pvz., 2021 m. organizuotas renginys (mentorės paskaita) 1-2 metus dirbantiems švietimo įstaigų vadovams; vaizdo konferencijų ciklas „Įsivertinimas, vadybiškumas, geros mokyklos kūrimas“ (paskaitos, dalijimasis gerąja patirtimi) mokyklų vadovams, pavaduotojams, mokyklų įsivertinimo grupėms.
|
|
Priemonė
Parengti ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą:
- numatyti potencialių vadovų įtraukimą į vadovų rezervą;
- numatyti mentorių pagalbos skyrimą naujai paskirtiems nepatyrusiems švietimo įstaigų vadovams;
- numatyti mentorių mokymus;
- siūlyti diferencijuotus mokymus vadovams pagal jų poreikius;
- įvesti privalomus įvadinius mokymus švietimo įstaigų vadovams, neturintiems vadovavimo patirties.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerija parengė ir patvirtino (2018-04-23 ministro įsakymas Nr. V-393) Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, kuriame numatyta galimybė įtraukti į rezervą ir skirti mokymus potencialiems vadovams, skirti pagalbą ir mentorius naujai paskirtiems vadovams, organizuoti mentorių ir nepatyrusių vadovų mokymus, organizuoti mokymus skirtingoms vadovų grupėms pagal poreikius. Per 2019 m. I pusmetį į rezervą įtraukti 3 asmenys. Aktyvesnis rezervo pildymasis tikėtinas patenkinus esamą vadovų poreikį, nes šiuo metu įsivertinę kompetencijas asmenys iš karto dalyvauja konkursuose ir tampa vadovais.
|
|
|
Kad pedagogai nuolat tobulėtų ir jų atlyginimas būtų susietas su veiklos rezultatais ir turimomis kompetencijomis, sukurti mokytojų karjeros ir vertinimo sistemą.
|
2018-06-29
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Ministerija informavo, kad 2023 -11-27 ministro įsakymu Nr. V-1499 patvirtintas naujas Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Jame pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį. Siekiama, kad ugdymo procese pedagogai vadovautųsi demokratijos, empatijos, laisvės spręsti, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, pilietiškumo, tarpkultūriškumo ir kt. vertybinėmis nuostatomis.
Taip pat 2023 -11-28 ministro įsakymu Nr. 1500 pakeistas Pedagogų rengimo reglamentas, kuriame nustatyta pedagogų kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos, pedagogų kvalifikacijos įgijimo būdai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023 m. pavasarį diskusijoms pristatė Pedagogų karjeros modelį, kuriame buvo pasiūlytos ir nuostatos dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos. Sulaukus Pedagogų karjeros modeliui kritinių pastabų, su socialiniais partneriais sutarta tęsti diskusijas dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo, kas glaudžiai siejasi ir su pedagogų veiklos vertinimu. Todėl nesant priimtų sprendimų dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos, pedagogų veiklos vertinimo instrumentų rengimo atsisakyta.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Parengti periodinio privalomo pedagogų veiklos vertinimo tvarką.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad po diskusijų su socialiniais partneriais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė nebesiekti mokytojų karjeros modelio atnaujinimo. Nuspręsta įgyvendinti 2022-12-16 atnaujintos kolektyvinės sutarties su profesinėmis sąjungomis „Dėl 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo“ 8.8 papunktį: „iki 2023 m. gruodžio 31 d. šalys paruošia mokytojų darbo apmokėjimo modelį, pagrįstą „bazinės pareiginės algos“ taikymu, susietą su mokytojų karjeros modeliu“.
Dėl šios priežasties Vyriausybės programos nuostatų priemonių plano veiksmas nebus įgyvendinamas.
|
|
Priemonė
Parengti Pedagogų veiklai reikalingų kompetencijų aprašą.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerija informavo, kad 2023 m. lapkričio 27 d. ŠMS ministro įsakymu Nr. V-1499 patvirtintas naujas Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų aprašas. Jame pedagogų kompetencijos grupuojamos į keturias sritis: profesinės elgsenos, kognityvinę, veikimo kartu ir emocinę-motyvacinę sritį. Siekiama, kad ugdymo procese pedagogai vadovautųsi demokratijos, empatijos, laisvės spręsti, atsakomybės, pasitikėjimo, atvirumo, pilietiškumo, tarpkultūriškumo ir kt. vertybinėmis nuostatomis. Taip pat 2023 -11-28 ministro įsakymu Nr. 1500 pakeistas Pedagogų rengimo reglamentas kuriame nustatyta pedagoginės kvalifikacijos ir pedagoginės kompetencijos, pedagoginės kvalifikacijos įgijimo būdai.
|
|
Priemonė
Sukurti pedagogų veiklos vertinimo instrumentus.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerija informavo, kad 2023 m. pavasarį diskusijoms pristatė Pedagogų karjeros modelį, kuriame buvo pasiūlytos ir nuostatos dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos. Sulaukus Pedagogų karjeros modeliui kritinių pastabų, su socialiniais partneriais sutarta tęsti diskusijas dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo, kas glaudžia siejasi ir su pedagogų veiklos vertinimu. Todėl nesant priimtų sprendimų dėl pedagogų veiklos vertinimo kaitos, pedagogų veiklos vertinimo instrumentų rengimo atsisakyta.
|
|
|
Periodiškai vertinti pedagogų poreikį pagal patikimus duomenis, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų rengimą ir pritraukimą.
|
2018-06-29
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Pedagogų poreikio vertinimui parengtas Pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Pedagogų rengimo reglamente numatyta, kad pedagoginių studijų programų užsakymas formuojamas remiantis pedagogų perspektyvine / prognostine poreikio analize.
2019 m. valstybės finansuojamos vietos į pedagogines studijas planuotos atsižvelgiant į parengtas prognozes (7 proc. daugiau nei prognozės), tačiau faktinis priėmimo į šias vietas skaičius buvo 24 proc. mažesnis nei prognozės ir 29 proc. mažesnis nei suplanuotas vietų skaičius. Siekiant pritraukti daugiau stojančiųjų, ministerija planuoja visiems studentams, 2020 m. priimtiems į pedagogų rengimo studijų programas, skirti skatinamąsias stipendijas.
Pedagogų poreikio prognozė 2020 metams nebuvo atnaujinta ir nenumatyta, kad Vyriausybės strateginės analizės centras periodiškai vykdytų tokią prognozę. Periodiškai nevertinant pedagogų poreikio, gali būti neužtikrintas reikalingų specialistų rengimas ir pritraukimas ateityje. Dėl to rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Parengti ir išbandyti pedagogų poreikio prognozavimo įrankį.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Bendradarbiaujant su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (nuo 2019-08-06 Vyriausybės strateginės analizės centras) parengtas Pedagogų poreikio prognozavimo modelis, pristatyti (2018-06-28) rezultatai: pedagogų poreikio darbo rinkoje prognozės.
|
|
Priemonė
Studijų programų tikslinį finansavimą skirti pagal nustatytą pedagogų poreikį.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Pedagogų rengimo reglamente (ministro 2018-05-29 įsak. Nr. V-501, 21 p.) nurodyta, kad „pedagoginių studijų programų užsakymas formuojamas remiantis pedagogų perspektyvine / prognostine poreikio analize“.
Siekiant užtikrinti reikalingų specialistų rengimą ir pritraukimą bei studijų programų tikslinį finansavimą skirti pagal nustatytą poreikį, 2019 m. valstybės finansuojamos vietos į pedagogines studijas planuotos atsižvelgiant į Vyriausybės analizės strateginio centro (toliau – STRATA) prognozes (prognozė – 617, suplanuota valstybės finansuojamų vietų – 661). Tačiau faktinis priėmimo į pedagogines studijas skaičius 2019 m. buvo 24 proc. mažesnis nei STRATA prognozės ir 29 proc. mažesnis nei ministerijos planuotas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Siekiant sumažinti nuokrypį nuo STRATA prognozuojamo pedagogų poreikio, pritraukti daugiau stojančiųjų ir užtikrinti reikalingų specialistų rengimą, ministerija planuoja skirti visiems studentams, 2020 m. priimtiems į pedagogų rengimo studijų programas, skatinamąsias stipendijas.
|
|
|
Siekiant subalansuoti jaunų ir vyresnio amžiaus pedagogų skaičiaus pusiausvyrą ir užtikrinti ugdymo tęstinumą, numatyti ir įgyvendinti priemones, skirtas pritraukti į mokyklas dirbti jaunų ir gabių mokytojų.
|
2020-09-30
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
2024 -04-25 priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 9 dalies pakeitimas (dėl pedagogikos profesinių studijų apimties padidinimo nuo 60 iki 120 studijų kreditų), ir taip sudarytos teisinės ir finansinės prielaidos į mokytojo profesiją pritraukti asmenis, jau turinčius aukštojo mokslo kvalifikaciją, t. y. jie pedagoginių studijų metu galės įgyti pedagogo kvalifikaciją bei dalyko, kurio mokytoju siekia tapti, kompetencijas. Taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ ir įgyti kito dalyko ar kitos pedagoginės specializacijos kompetencijų. 2018–2023 mokslo metais projekto lėšomis papildomų dalykinių kompetencijų įgijo 1127 dalyviai. Per 2023–2029 m. planuojama finansuoti 4 370 asmenų, kurie įgis kitą dalyko (specializacijos) kvalifikaciją (2023-2024 m. m. priimta studijuoti 470 asmenų).
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Diegiant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, kompetencijų pagrindu etatą susieti su pareigybės aprašu ir pareigine alga, įvesti pradedančiojo mokytojo pareigybę, siekiant mažinti atlygio sirtumus.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
2019 m. kovo 1 d. ministro įsakymu Nr. V-186 patvirtintas Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas. Jame numatyta daugiau valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti mokytojams, kurių darbo stažas iki 2 metų. Kompetencijų vertinimo sistema, kurios pagrindu etatas būtų susietas su pareigybės aprašu ir pareigine alga, bus kuriama įgyvendinant rekomendaciją „Skatinant pedagogų nuolatinį tobulėjimą, atlyginimą susieti su veiklos rezultatais ir turimomis kompetencijomis, sukurti mokytojų karjeros ir vertinimo sistemą“.
|
|
Priemonė
Įvesta privaloma pedagoginė stažuotė pirmaisiais darbo metais, suteikiant reikiamą pagalbą įsitvirtinti profesijoje ir numatant dvigubą apmokėjimą (darbo užmokestis ir stipendija).
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Pedagogų rengimo reglamente 2018-05-30 buvo reglamentuota pedagoginė stažuotė pirmaisiais darbo metais. 2018-2019 m. m. stažuotės modelio išbandyme dalyvavo 60 pradedančiųjų pedagogų.
Įteisinus pradedančiojo pedagogo sąvoką ir pradėjus taikyti etatinį darbo apmokėjimo modelį, nustatytos kontaktinių ir nekontaktinių valandų proporcijos leidžia pradedančiajam pedagogui gaunant tą patį atlyginimą skirti daugiau laiko pasiruošimui ir mokymuisi.
|
|
Priemonė
Pakeista kandidatų į pedagogines studijas atranka, vertinant jų mokymosi pasiekimus, motyvaciją, asmenines savybes, vertybines nuostatas ir numatant aukštesnį konkursinį stojimo balą siekiant pritraukti geriausius.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Ministerija informavo, kad 2021 m. Vytauto Didžiojo Universitetas vykdė stojančiųjų atranką pagal pakeistą tvarką, kurią vėliau dar tobulino. Patobulinta tvarka buvo aptarta su Vilniaus universiteto atstovais. 2022 m. I-II ketvirtį planuojama ją aptarti su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Įvertinus kitų aukštųjų mokyklų siūlymus, 2022 m. vasario 28 d. švietimo, sporto ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-322 pakoreguotas motyvacijos vertinimo tvarkos aprašas.
|
|
Priemonė
Sukurti teisines prielaidas ir jų įgyvendinimo mechanizmus, leidžiančius mokytojams mokyti kitus dalykus ir įgyti kitą pedagoginę specializaciją, persikvalifikuoti, alternatyviu būdu pripažinti asmenims pedagogo kvalifikaciją.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Pakeitus (2018-06-13 ministro įsak. Nr. V-569) Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą sukurtos teisinės prielaidos, sudarančios galimybę mokytojams dirbti ir studijuoti kitą mokomąjį dalyką arba mokomojo dalyko modulio programą ir įgyti būtinas kompetencijas per dvejus-trejus metus. Teisę dirbti kito dalyko mokytoju 2018-2019 metais įgijo daugiau nei 700 mokytojų.
|
|
|
Savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka / optimizavimas turi užtikrinti gerėjančius mokinių pasiekimus ir ugdymo(-si) rezultatus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, todėl reikia pakeisti teisės aktus, kad juose būtų nustatyta:
privalomi ir aiškūs savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkymo tikslai / uždaviniai, kuriais siekiama gerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo(-si) rezultatus; mokyklų tinklo pertvarkos kriterijai, tarp jų – neleidžiama jungti 5–8 klasių.
Skaityti daugiau
|
2018-01-01
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Vyriausybės nutarimu (2018-07-11 Nr. 682) nuo 2018-09-01 pakeistos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, tačiau kriterijai, skirti skatinti kokybišką ugdymą, neįvesti. Priešingai: nekokybiškas ugdymas įteisintas leidžiant jungti 5-8 klases visų tipų ugdymo įstaigose. Savivaldybėms, kurioms 2020 m. skiriamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti, ministro įsakymu (2020-01-20 Nr. V-72) nustatytas tikslas ir vertinimo kriterijai, susiję su jungtinių klasių mažinimu.
Nenustačius reikalavimų, neleidžiančių jungti 5-8 klasių, rekomendaciją laikome neįgyvendinta. Rekomendacijos dėl jungtinių klasių atsisakymo stebėseną tęsime audite „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ (2020-09-14 Nr. VAE-11), pateikus rekomendaciją: siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą ir efektyvesnį išteklių naudojimą numatyti priemones, įpareigojančias ugdymo procesą organizuoti taip, kad nebūtų jungtinių bent 5-8 klasių ir jungtinių privalomų dalykų pamokų, jeigu neužtikrinama mokinių pažanga.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, nustatant minimalius reikalavimus mokyklos dydžiui, klasės / grupės dydžiui, jungtinėms klasėms sudaryti.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
2018-07-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą (nutarimu Nr. 682), kuris įsigaliojo 2018-09-01. Nors mokyklų tinklo kūrimo taisyklės pakeistos, tačiau kriterijai, skirti skatinti kokybišką ugdymą, neįvesti. Priešingai: nekokybiškas ugdymas įteisintas leidžiant jungti 5-8 klases visų tipų ugdymo įstaigose.
Savivaldybėms, kurioms 2020 m. skiriamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti, ministro įsakymu (2020-01-20 Nr. V-72) nustatytas tikslas – racionaliau panaudoti turimus išteklius, užtikrinant savivaldybių mokyklų ugdymo kokybę ir prieinamumą. Patvirtinti šio tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai, nukreipti į išteklių naudojimo efektyvumą ir švietimo kokybę, pvz., bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis; bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis.
Nenustačius reikalavimų, neleidžiančių jungti 5-8 klasių, priemonę laikome neįgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. Rekomendacijos stebėsena tęsiama kitame audite „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“.
|
|
|
Savivaldybių mokyklų tinklo pertvarka / optimizavimas turi užtikrinti gerėjančius mokinių pasiekimus ir ugdymo(-si) rezultatus, ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, todėl reikia pakeisti teisės aktus, kad juose būtų nustatyta:
mokyklų tinklo pertvarkos priemonės, kurių turi imtis ministerija, savivaldybėms neužtikrinant gerėjančių mokinių pasiekimų ir nesilaikant teisės aktų dėl tinklo pertvarkymo ir mokyklų finansavimo.
Skaityti daugiau
|
2019-09-30
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Siekiant įgyvendinti rekomendaciją, ministerijos užsakymu parengtos rekomendacijos dėl mokyklų tinklo pertvarkos, Švietimo būklės apžvalgose pateikiami rodikliai, susiję su mokyklų tinklo savivaldybėse pokyčiais. Patvirtintas Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašas, reglamentuojantis mokyklų veiklos kokybės gerinimo priežiūrą tik toms įstaigoms, kurių vadovų metinė veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai. Tačiau į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys vadovams nenustatomos (nustatyta mažiau nei 4 proc.), dėl to nuo aprašo įsigaliojimo (per 2,5 metų) neatsirado mokyklų, kurioms būtų reikėję rengti kokybės gerinimo planus, nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalies mokinių pasiekimai prasti ir negerėja.
Įgyvendinus ministerijos numatytas priemones, reikiami pokyčiai neįvyko – mokyklų tinklo pertvarkos priemonės, kurių turėtų imtis ministerija, teisės aktuose nenumatytos, dėl to rekomendaciją laikome neįgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. Rekomendacijos dėl jungtinių klasių atsisakymo (ir su tuo susijusios tinklo pertvarkos) stebėseną tęsime audite „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ (2020-09-14 Nr. VAE-11), pateikus rekomendaciją: siekiant užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą ir efektyvesnį išteklių naudojimą numatyti priemones įpareigojančias ugdymo procesą organizuoti taip, kad nebūtų jungtinių bent 5-8 klasių ir jungtinių privalomų dalykų pamokų, jeigu neužtikrinama mokinių pažanga.
Skaityti daugiau
|
|
|
Priemonė
Įgyvendinant projektą „Pasirengimas įgyvendinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo finansavimo pertvarką ir įgyvendinimo koordinavimas“ parengti Rekomendacijas, numatančias konkrečius veiksmus siekiant geresnių ugdymo (-si) pasiekimų ir rezultatų, užtikrinti ekonomišką ir efektyvų infrastruktūros išlaikymą, didinti mokyklų finansinį savarankiškumą, atskleidžiančias jungtinių mokyklų tikslus, uždavinius, veiklos kryptis ir inicijuoti jų kūrimą savivaldybėse.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Įgyvendinant projektą ministerijos užsakymu 2018 m. parengtos rekomendacijos dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Tolimesnių veiksmų dėl mokyklų tinklo tvarkymo remiantis šiomis rekomendacijomis nebuvo. Kadangi rekomendacijos dėl jungtinių klasių atsisakymo stebėseną tęsime pateikus audito ataskaitą „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“ (2020-09-14 Nr. VAE-11), šios priemonės stebėseną baigiame.
|
|
Priemonė
Kasmet švietimo būklės apžvalga atspindėti mokyklų tinklo savivaldybėse pokyčius siekiant veiksmingai naudoti turimus išteklius.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Švietimo būklės apžvalgoje „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018“ ir 2019 m. švietimo būklės apžvalgoje bei leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis“ dalis rodiklių, pvz., bendrojo ugdymo mokyklų išsidėstymas savivaldybės teritorijoje, mokinių skaičiai mokyklose, atspindi savivaldybės mokyklų tinklo situaciją ir švietimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą.
|
|
Priemonė
Parengti ir patvirtinti Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašą, kuriame būtų įrašyta nuostata, kad mokinių pasiekimų gerinimas yra privalomas pažangos įsivertinimo aspektas, atitinkamai numatant mokyklos steigėjo ir vadovo atsakomybę už kokybės gerinimo plano įgyvendinimą bei pagalbos mokyklai ir mokytojui priemones.
Priemonę įgyvendina
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
|
|
|
Rezultatas
Patvirtintas Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašas (2018-01-03 įsak. Nr. V-9), kuriame mokinių pasiekimai numatyti kaip vienas iš privalomų kokybės gerinimo aspektų, įtraukiamų į kokybės gerinimo planus. Tačiau, remiantis aprašu, kokybės gerinimo planus turi rengti tik tos mokyklos, kurių vadovų metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai. Reikalavimai vadovų ataskaitai ir užduotims dėl mokinių pasiekimų gerinimo nenumatyti. Dėl to tiksliai į mokinių pasiekimų gerinimą orientuotos užduotys mokyklų vadovų veiklos ataskaitose sudaro tik nepilnus 4 proc. (Nacionalinės švietimo agentūros 2020 m. atlikta vadovų metinių užduočių analizė). Nuo aprašo įsigaliojimo (per 2,5 metų) neatsirado mokyklų, kurioms, remiantis ministerijos patvirtintu aprašu, būtų reikėję rengti kokybės gerinimo planus, nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalies mokinių pasiekimai prasti ir negerėja.
Kokybės gerinimo planus rengia 180 mokyklų (tiek turinčių stiprią, tiek silpną geros mokyklos požymių raišką), dalyvaujančių ES lėšomis finansuojamame kokybės krepšelio projekte. Šių mokyklų planų rengimas nesusijęs su mokyklų vadovų veiklos vertinimu.
Kadangi tolimesnių veiksmų dėl aprašo keitimo ministerija neplanuoja, priemonės stebėseną baigiame.
|
|
|
EBPO Lietuvai rekomendavo susilaikyti nuo visuotinio universalaus klasės krepšelio įvedimo, todėl reikia įvertinti planuojamos švietimo finansavimo reformos naudą, kad ji skatintų ne mažų mokyklų išgyvenimą, o sukurtų prielaidas bendrojo ugdymo rezultatų gerėjimui.
|
2018-12-28
|
|
Rekomendaciją įgyvendina: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pokytis
Atlikta analizė, pateiktos išvados ir siūlymai dėl klasės krepšelio metodikos.
|