Valstybės nekilnojamojo turto valdymas

Vyriausybės 2020-06-03 nutarimu Nr. 553 patvirtintas Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašas, kuriame nustatyti valstybės nekilnojamojo turto perdavimo savivaldybėms kriterijai ir tvarka. Savivaldybės, teikdamos prašymus dėl valstybės nekilnojamojo daikto perdavimo savivaldybės nuosavybėn, turi nurodyti: savivaldybės savarankiškąją funkciją, kuriai įgyvendinti jis yra tinkamas naudoti; motyvuotai pagrįsti būtinybę šį turtą perimti ir jį naudoti pagal paskirtį savivaldybės savarankiškajai funkcijai įgyvendinti; nurodyti lėšų, reikalingų valstybės nekilnojamajam daiktui pagerinti, atnaujinti, pertvarkyti, rekonstruoti ir (arba) jam panaudoti pagal nurodytą savivaldybės savarankiškąją funkciją, poreikį ir jų skyrimo galimybes. Valstybės turto valdytojas arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, vertindamas savivaldybės prašymą, turi išanalizuoti, ar savivaldybė nėra įtraukusi į Viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, taip pat nėra išnuomojusi ar perdavusi panaudos pagrindais subjektams, kurie nėra laikomi viešojo sektoriaus subjektais, savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių toje pačioje savivaldybės teritorijoje, kurioje yra prašomas perduoti valstybės nekilnojamasis daiktas ir kurių naudojimo paskirtis atitinka prašomo perduoti valstybės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirtį. Priimti pakeitimai sudaro prielaidas tik esant būtinybei valstybės nekilnojamąjį turtą perduoti savivaldybių nuosavybėn savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimui.

Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo su šio turto naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutartys buvo pakeistos į administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Įsigaliojo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto nuomos modelis.

VĮ Turto bankas, siekdamas užtikrinti didesnį turto naudotojų užklausų sprendimo efektyvumą bei spartą, įdiegė „Operatyvinę trikčių registravimo sistemą (OTRS)“, o 2020-07-01 pradėjo diegti papildomą turto naudotojų aptarnavimo funkciją, kuri pradėjo pilnai veikti 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje. Pagal 2021-07-08 pateiktą informaciją, 2021 m. I pusm. vartotojų pasitenkinimo apklausos duomenimis, turto priežiūros procesas vertinamas 26 procentiniais punktais geriau nei 2020 m. I pusm. Numatytos kontrolės priemonės užtikrino geresnę VĮ Turto banko teikiamų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo paslaugų kokybę.

Įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo tobulinimas“, Valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje (VTIPS) sukurtos priemonės, leidžiančios, subjektams, teikiantiems duomenis į VTIPS (VTIPS duomenų teikėjams), užtikrinti suvedamų duomenų į šią sistemą išsamumą bei nuolatinį atnaujinimą. VTIPS sukurtos naujos ataskaitos, leidžiančios VTIPS duomenų teikėjams pasitikrinti, ar į šią sistemą suvesti duomenys yra teisingi. VTIPS identifikavus koreguotinų duomenų atvejus, juos galima koreguoti ir pakartotinai pateikti į VTIPS. Duomenis sistemoje galima koreguoti pagal poreikį (tiek kartų, kiek reikia), iki duomenų apie valstybės turtą pateikimo laikotarpio pabaigos.

Finansų ministerija 2021-05-12 Seimo Audito komitete pristatė valstybės nekilnojamojo turto (VNT) analizę ir jo efektyvaus valdymo gaires. Remiantis šiomis gairėmis, numatyta sukurti efektyvaus VNT valdymo sistemą, integruotą į 2022–2030 m. Finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programą. Ši sistema leis optimizuoti įvairių sričių (švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, kultūros, teisingumo, vidaus reikalų) VNT apimtį, mažinti sąnaudas ir gerinti turto kokybę. Pagal Vyriausybės 2020-09-09 nutarimu Nr. 998 patvirtintą 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (8 strateginis tikslas), iki 2030 m. numatyta didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, įskaitant centralizuotą VNT valdymą, kad valstybė turėtų tiek turto, kiek reikia jos funkcijoms vykdyti. 2025-11-13 Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo pakeitimus (Nr. XV-527), įsigaliosiančius 2026-06-01. Minėto įstatymo 18 straipsnyje „Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo“ reglamentuota galimybė centralizuoti kitos šio straipsnio 1 d. nurodytos paskirties VNT valdymą, vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis. Centralizuotą VNT valdymą ir priežiūrą įgyvendinantiems subjektams nustatyti VNT valdymo pokyčio rodiklių stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimai. Administracinio turto centralizuoto valdymo reguliavimas perkeltas į Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pakeitimo įstatymą, taip pat įsigaliosiantį 2026-06-01. Šie pakeitimai leis efektyviau valdyti VNT, optimizuoti jo apimtį, spręsti valdymo problemas ir mažinti išlaikymo sąnaudas.

Finansų ministerijos 2023-02-09 pateiktais duomenimis, situacija dėl valstybės nekilnojamojo turto (VNT) panaudos nuo 2018 m. iš esmės pasikeitė. Švietimo, kultūros, sveikatos srityje veikiančios viešosios įstaigos (tuo metu pagrindinės panaudos gavėjos) tapo patikėjimo, o ne panaudos, subjektais. Sugriežtintos panaudos suteikimo sąlygos minimizavo VNT panaudą ne viešojo sektoriaus subjektams, kuriems panaudos teisė numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 str. (susiaurintas panaudos subjektų skaičius, atsisakant panaudos ne viešojo sektoriaus subjektams, išskyrus asociacijas, labdaros ir paramos fondus, regionų plėtros tarybas, viešąsias įstaigas – mokyklas, egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, kai kurias nevyriausybines organizacijas ir kitus subjektus). VNT panauda 2021 m. valstybės turto valdymo ataskaitos duomenimis, sumažėjo iki 12 proc. viso VNT ploto, iš kurių pagrindiniai panaudos gavėjai yra biudžetinės įstaigos, o ne viešojo sektoriaus subjektų panauda sudaro 4 proc. arba 52 tūkst. kv. m. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad efektyviomis teisinio reguliavimo priemonėmis VNT panauda gali būti efektyviai valdoma. Nors bus keičiamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, esminių pokyčių atsisakant VNT panaudos nebus siūloma. Finansų ministerijos nuomone, esama geopolitinė situacija, kai panauda buvo reikalinga kaip viena pagrindinių pagalbos ukrainiečiams priemonių, kaip ir egzilio sąlygomis veikiančioms švietimo įstaigoms, suponuoja išvadą, kad panaudos visiškas panaikinimas kelia pagrįstų abejonių ir šiuo metu nesvarstytinas. Atsižvelgdami į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu buvo susiaurintas panaudos subjektų skaičius, teisinio reguliavimo priemonėmis VNT panauda gali būti efektyviai valdoma, rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta ir jos stebėseną baigiame. Kadangi galimybė VNT gauti panaudos pagrindais išlieka, stebėsenos metu surinktą informaciją panaudosime stebėdami viešųjų finansų ir oficialiosios statistikos srities rizikas.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (2019-07-25 Nr. XIII-2398) buvo susiaurintas panaudos subjektų skaičius, atsisakant panaudos ne viešojo sektoriaus subjektams (išskyrus asociacijas bei labdaros ir paramos fondus) ir į tai, kad yra tęsiama teiktos rekomendacijos „Numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis neperduodamas“ įgyvendinimo stebėsena, rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta. Rekomendacijos stebėsena baigta.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus 2018-02-23 pavedimu Nr.1PAV-75-(1.8 E) pavesta teritorinių skyrių vedėjams iki 2018-03-15 kreiptis į valstybės nekilnojamojo turto valdytojus, nurodytus 2018-01-24 valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-2018-P-60-8-1 5 priede, kad pastarieji NŽT teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą pateiktų prašymus perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, kurių reikia pastatams eksploatuoti. NŽT 2024-01-12 pateiktais duomenimis apie valstybės nekilnojamojo turto valdytojų atliktus veiksmus, iš 129 buvusių nesuformuotų sklypų liko suformuoti 15 sklypų (iš kurių 9 –pradėtos procedūros, iš jų 2 sklypų formavimo procedūros baigtos, tačiau sklypai dar neįregistruoti NTR, 6 – nesuformuoti), o 6 sklypų formuoti nebeaktualu. Nuo 2024-01-01 įsigaliojus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2023-06-29 Nr. XIV-2115) pakeitimams, NŽT savivaldybėms perdavė funkcijas dėl miestuose ir miesteliuose savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės, kuri nėra suplanuota valstybės reikmėms, valdymo. Vadovaujantis Vyriausybės 2024-01-10 nutarimu Nr. 32 NŽT įgaliota savivaldybėms perduoti valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus. Atsižvelgdami į tai, rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta ir jos stebėseną baigiame.

2021 m. užbaigtas ES fondų lėšomis finansuotas Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) modifikavimo projektas, kurio metu buvo įdiegtos integracinės sąsajos su Nekilnojamojo turto (NT) registru ir VĮ „Turto bankas“ vidinėmis turto valdymo bei finansų valdymo sistemomis, patobulintas sąnaudų pateikimo į VTIPS modulis, sukurta integracinė sąsaja, leidžianti kitoms valstybės institucijoms sąnaudas pateikti automatizuotu būdu. Atsižvelgiant į VTIPS atliktas modifikacijas, parengtos ir finansų ministro 2023-12-01 įsakymu Nr. 1K-392 patvirtintos naujos redakcijos Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų pateikimo, naudojimo ir sprendimų derinimo taisyklės. Taisyklių II skirsnyje nurodyta duomenų apie valstybės NT ir NT, įskaitant ir sąnaudas, pateikimo į VTIPS ir jų tvarkymo tvarka.