Teisėkūros procesas

Parengta Viešųjų konsultacijų metodika ir Viešųjų konsultacijų metodikos taikymo gairės (www.epilietis.lrv.lt/lt/dalyvauk-1/viesuju-konsultaciju-metodika). Metodikos tikslas – nustatyti konsultacijų vykdymo mechanizmą, kurį savo veikloje taikys LR valstybės institucijos ir įstaigos. Metodikoje apibrėžiami atviro valdymo ir konsultacijų principai, nustatomi konsultacijas vykdantys subjektai ir jų tarpusavio ryšys, nubrėžiamas viešųjų konsultacijų organizavimo ir vykdymo proceso standartas. Gairės bus taikomos praktikoje ir vertinamas jų veiksmingumas.

1. Ministras Pirmininkas pavedė (2018-06-29 pavedimas Nr. S-2222) ministerijoms taikyti pavedime nurodytas priemones, o Užsienio reikalų ministerijai ir Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos užtikrinti šių priemonių taikymo koordinavimą ir priežiūrą Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos posėdžiuose. 2. Vyriausybė 2018-12-27 priėmė nutarimą Nr. 1375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ pakeitimo“. Šiuo nutarimu buvo pakeistas Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos Vyriausybės nutarime numatyta, kad nuo 2019-08-01 įsigalioja nauji reikalavimai: 1) už ES teisės akto įgyvendinimą atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo Europos teisės departamento pranešimo apie ES teisės akto registraciją gavimo dienos Europos teisės departamentui per LINESIS turi pateikti ir informaciją apie numatomą įstatymo projekto (jeigu jis planuojamas rengti) pateikimo derinti su suinteresuotomis institucijomis datą (65.2 papunkčio redakcija, įsigaliojanti 2019-08-01); 2) jeigu valstybės institucijos ir įstaigos nustato, kad direktyvai perkelti būtina parengti Lietuvos Respublikos įstatymo projektą, numatoma data, kada įstatymo projektas turėtų būti pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, turi būti ne vėlesnė kaip 2 mėnesiai iki planuojamos pateikimo Vyriausybei datos (66 punkto redakcija, įsigaliojanti 2019-08-01). 3. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2019-01-24 įsakymu Nr. KKK-4 patvirtino "Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų projektų atitikties lentelių pildymo rekomendacijas". Rekomendacijų 7.2.2 punkte numatyta, kad atitikties lentelėse turi būti nurodytos priežastys, kodėl įgyvendinant ES teisės akto nuostatas nacionalinėje teisėje pasirenkami griežtesnio pobūdžio reikalavimai iš ES teisės akto nuostatose pateiktų įgyvendinimo alternatyvų ir (arba) griežtesni nei minimalūs reikalavimai numatyti įgyvendinamame ES teisės akte.

Valstybės kontrolės 2024 m. atlikto audito "Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema" metu nustatyta, kad priemonių dėl sisteminių peržiūrų atlikimo gairių parengimo ir jų pristatymo subjektas neplanuoja tęsti. Šio audito metu Vyriausybės kanceliarijai teikta nauja rekomendacija: "Siekiant suvienodinti sisteminės teisinio reguliavimo peržiūros taikymą, pateikti informaciją ministerijoms dėl galimų šios peržiūros apibrėžčių ir atlikimo atvejų". Atsižvelgiant į tai, kad bus vykdoma naujos rekomendacijos stebėsena, rekomendaciją laikome iš dalies įgyvendinta (stebėsena baigta).

Seimas 2019-05-28 priėmė Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymą. Įstatyme nustatyta, kad galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekanti ministerija informaciją, susijusią su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, skelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje informacinėje sistemoje ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje per penkias darbo dienas nuo parengimo paskelbiama galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaita. Vyriausybės darbo reglamento 21 p. ir 38 p. (atitinkami pakeitimai padaryti 2019-05-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 513) numato, kad rengėjai, teikdami teisės akto projektą institucijoms derinti ir Vyriausybei svarstyti, turi pateikti informaciją bei duomenis, pagrindžiančius siūlomo teisinio reguliavimo naudą bei įgyvendinimo kaštus, taip pat pateikti informaciją apie konsultacijų su visuomene būdus, terminus, apibendrintus konsultacijų rezultatus, o teikiant Vyriausybei svarstyti teisės akto projektą – gautas suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, šių pastabų ir pasiūlymų įvertinimą. Teisės aktų projektai derinami su institucijomis ir teikiami Vyriausybei svarstyti naudojantis Seimo kanceliarijos teisės aktų informacine sistema (toliau – Sistema). Sistemoje skelbiami visi teisės akto projektų (kiekvienos projekto versijos) lydraščiai ir teikimai. Taip užtikrinama, kad Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyta informacija būtų skelbiama. Vyriausybė 2021-05-05 nutarimu Nr. 308 patvirtino Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką. Metodikos 55 p. nustatyta, kad ex post vertinimą atliekanti ministerija savo interneto svetainėje, TAIS, prireikus – ir kitomis pasirinktomis priemonėmis skelbia ex post vertinimo plano projektą, ex post vertinimo planą ir ex post vertinimo ataskaitos projektą bei galutinę ex post vertinimo ataskaitą, taip pat gali skelbti ir kitą informaciją, susijusią su ex post vertinimu (pvz., vykdant viešąsias konsultacijas gautus apibendrinamuosius duomenis, kvietimą teikti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo). Informacijos skelbimo reikalavimai ir procesai bus atitinkamai aptarti ir rengiant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos pakeitimus. 2024-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-26 nutarimo Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeista numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, tačiau ji bus keičiama dar kartą, kurios peržiūrą planuojama atlikti iki 2025 m. IV ketvirčio. Rekomendacijos stebėseną baigiame. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką vertinsime atlikdami audito "Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema" (2024 m.) rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

Teisėkūros pagrindų įstatyme, Vyriausybės darbo reglamente ir Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikoje reglamentuota, kad informacija, susijusi su galiojančio ir siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu turi būti skelbiama tiek Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), tiek ministerijų interneto svetainėse. 2024-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-26 nutarimo Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeista numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, tačiau ji bus keičiama dar kartą, peržiūrą planuojama atlikti iki 2025 m. IV ketv. Rekomendacijos stebėseną baigiame. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką vertinsime atlikdami audito "Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema" (2024 m.) rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

Audito metu nustatyta, kad Seimui pateiktų įstatymų projektų gausa ir itin dažnai taikoma skubos ar ypatingos skubos tvarka svarstant projektus trumpina įstatymų projektams svarstyti skirtą laiką, todėl nesudarytos sąlygos nustatyti tinkamą teisinį reguliavimą ir užtikrinti įstatymų leidybos proceso skaidrumą bei viešumą, nes taikomi ne visi įprastai įstatymų projektų svarstymo tvarkai būdingi etapai, mažėja galimybė teisėkūroje dalyvauti suinteresuotiems asmenims. Seimo statute (162 str. 2 ir 3 d.; 164 str. 1 ir 2 d.) nurodyta, kas turi teisę teikti siūlymus taikyti skubos ar ypatingos skubos tvarką ir kokiu būdu priimami sprendimai dėl šių tvarkų taikymo, bet nenustatyti kriterijai ar aplinkybės, kurioms esant būtų teikiami motyvuoti siūlymai dėl skubos ar ypatingos skubos tvarkos. Taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką, laikas tarp svarstymo stadijų ypač sutrumpėja. 2019-12-04 įsigaliojo Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 str. pakeitimai, kuriais griežčiau reglamentuojama, kada įstatymų projektai gali būti svarstomi, taikant skubos ar ypatingos skubos tvarką: - Įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. - Ypatingos skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-09-26 parengė Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-3020(2), kuriuo pasiūlė nustatyti ilgesnį, 30 darbo dienų (vietoje nustatyto 4 savaičių) terminą Vyriausybei išvadoms dėl įstatymų projektų Seimui pateikti. Seimas apsvarstė termino, kuris skiriamas Vyriausybei išvadoms dėl svarstomo projekto pateikti, keitimo tikslingumą ir šį projektą atmetė. Seimo statuto pakeitimais nustačius kriterijus ar aplinkybės, kurioms esant būtų teikiami motyvuoti siūlymai dėl įstatymų projektų svarstymo skubos ar ypatingos skubos tvarka, sudaro sąlygas užtikrinti, kad įstatymų rengimui ir leidybai būtų skiriama pakankamai laiko, o skubos ir ypatingos skubos tvarka būtų taikoma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, laikome rekomendaciją įgyvendinta.

Rekomendacijai įgyvendinti numatytos 5 priemonės, 3 iš jų įgyvendintos: parengtos įstatymų projektų pagrindimo ir analizės išvadų pristatymo gairės, kurios bus taikomos praktikoje ir vertinamas jų veiksmingumas, atrinktos teisėkūros iniciatyvos, , atlikta įstatymų projektų pagrindimo ir analizės išvadų pristatymo gairių taikymo analizė. 2024-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-26 nutarimo Nr. 276 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeista numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, tačiau ji bus keičiama dar kartą, kurią planuojama atlikti iki 2025 m. IV ketv. Rekomendacijos stebėseną baigiame. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką vertinsime atlikdami audito "Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema" (2024 m.) rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.