Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2018 m. liepos 4 d. Nr. 655 ir 2019 m. balandžio 30 d. Nr. 433 (pakeitimas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.)) pakeisti Vidaus reikalų ministerijos nuostatai ir šiai ministerijai pavesta formuoti viešųjų įstaigų ir viešųjų paslaugų teikimo administravimo politiką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-04-30 nutarimu Nr. 432 nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeitė Vidaus reikalų ministerijos nuostatus, nustatydama, kad ministerija kaupia duomenis apie viešąsias įstaigas, kurių dalininkė (savininkė) yra valstybė ir (ar) savivaldybė, atlieka jų analizę ir vertina valstybės mastu; formuoja valstybės politiką viešųjų įstaigų srityje; rengia viešųjų įstaigų srities įstatymų projektus. Vidaus reikalų ministerija bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) parengė 2016-2019 m. Viešojo sektoriaus ataskaitą, kurioje analizuojamas visas 2019 m. Lietuvoje veikęs viešasis sektorius, vertinami jo pokyčiai, teikiami pasiūlymai dėl tolesnio viešojo sektoriaus tobulinimo. Viešosios įstaigos analizuojamos ir kaip atskiras viešojo sektoriaus komponentas, ir viso viešojo sektoriaus veikimo kontekste, vertinami viešųjų įstaigų skaičiaus pokyčiai ir juos įtakoję priežastys. 2019 m. viešųjų įstaigų daugėjo, tam įtakos turėjo biudžetinių įstaigų, valstybės įmonių pertvarkymas į viešąsias įstaigas. Didžiausias tokių viešųjų įstaigų augimas stebėtas švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo srityje.

Vyriausybės 2018-05-16 nutarimu Nr. 495 patvirtintos Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės ir jų įgyvendinimo veiksmų planas. Gairėse numatyta, kad valstybė ar savivaldybės galėtų dalyvauti tik tose viešosiose įstaigose, kurios vykdo viešojo administravimo veiklą, teikia viešąsias paslaugas ar atlieka kitas valstybei ar savivaldybei svarbias funkcijas. Kitais atvejais siūloma atsisakyti dalyvavimo kaip netikslingo. Pagal planą ministerijos, kitos viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, įstaigos atliko viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės, atitikties gairėms įvertinimą. Vidaus reikalų ministerija atliko šių vertinimo rezultatų apibendrinimą ir analizę, kuri pateikta Vyriausybei. Atlikę auditą „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ (2021-04-06 Nr. VAE-3 ), nustatėme, kad viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas objektyviai neįvertintas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją, peržiūrėti paslaugų (sveikatos, švietimo, socialinių, kultūros ir kt.) teikėjų tinklą ir turinį ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti viešosios įstaigos. Rekomendacijos stebėseną baigiame, o viešųjų įstaigų kompetencijos išgryninimo procesą toliau stebėsime minėtame audite pateikus rekomendaciją: inicijuoti, kad valstybei atstovaujančios institucijos pakartotinai atliktų valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų atitikties gairėms vertinimus ir apie jos rezultatus informuoti Vyriausybę sprendimams priimti.

Vyriausybės 2018-05-16 nutarimu Nr. 495 patvirtintos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės ir jų įgyvendinimo veiksmų planas. Gairėse nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ar savivaldybės institucijos turėtų pasirinkti steigiamos įstaigos teisinę formą: biudžetinė įstaiga – kai daugiau nei 1/2 įstaigos funkcijų yra viešojo administravimo veikla; įstaigai pavesta teikti viešąsias paslaugas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis ir šios lėšos sudaro daugiau negu 4/5 įstaigos gaunamų pajamų; viešoji įstaiga – kai daugiau nei 1/2 įstaigos funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimas. Gairėse įtvirtintos viešųjų įstaigų srities pertvarkos siekiamybės, gairių nuostatomis rekomenduojama remtis steigiant, reorganizuojant ar pertvarkant valstybės/ savivaldybių įstaigas bei įmones, tačiau teisės aktuose kriterijai nenustatyti. Rekomendacijos stebėseną baigiame, nes problemos dėl tinkamiausios įstaigos teisinės formos parinkimo ir kriterijų nustatymo teisės aktuose sprendimą toliau stebėsime audite „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ (2021-04-06 Nr. VAE-3 ), pateikus rekomendaciją: siekiant užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos pagal vykdomą veiklą galėtų pasirinkti tinkamiausią juridinio asmens teisinę formą, leidžiančią pasiekti geriausių rezultatų jį valdant, teisės aktuose nustatyti detalius VšĮ steigimo kriterijus juridinio asmens teisinei formai parinkti.

2020-05-28 patvirtinta Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija. Įstatymu patikslintos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sąvokos: viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas; viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Patikslintos viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sąvokos turėtų leisti aiškiau susieti valstybės/ savivaldybių viešųjų įstaigų veiklą su valstybės / savivaldybių funkcijų (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų) vykdymu. Įstatymas įsigalioja 2020-11-01.

2020-05-28 patvirtinta Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai įsteigti arba inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo steigimą gali tik tais atvejais, kai atlikus konkurencingą procedūrą nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Įstatymas įsigalioja 2020-11-01.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimą. Pakeitimu strateginio veiklos plano forma papildyta nauju skyriumi, kuriame pateikiama informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius. Nustatomi viešųjų įstaigų pagrindiniai veiklos rodikliai turi būti susiję su įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, strateginiais tikslais arba, jei įmanoma, įgyvendinamų programų tikslais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 455 pakeitė Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašą. Apraše nustatyti reikalavimai valstybės ir savivaldybių įstaigų interneto svetainėse viešinti veiklos planavimo dokumentus ir veiklos ataskaitas, praplėstas skelbtinų su įstaigos veiklos planavimu susijusių dokumentų sąrašas.

2018 m. lapkričio 20 d. priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1663, nustatantis teisę valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teises parduoti, jeigu viešajai įstaigai nepavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų. Taigi sudaromos sąlygos valstybei / savivaldybei pasitraukti iš viešųjų įstaigų ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė į viešosios įstaigos dalininko kapitalą investavo nekilnojamąjį turtą ir kai tas turtas viešajai įstaigai buvo perduotas panaudos teise. Tačiau teisiniame reguliavime neaptarus panaudos sutarties su viešąją įstaiga nutraukimo prieš terminą, išlieka rizika, kad pardavus dalininko teises ir šalims nesutarus dėl turto grąžinimo, turtas pagal panaudą bus naudojamas nelikus turto perdavimo pagrindo. Turto naudojimo pagal nenutrauktas panaudos sutartis klausimas bus stebimas strateginių tyrimų metu.