Savižudybių prevencija ir pagalba asmenims, susijusiems su savižudybės rizika

Sveikatos apsaugos ministro 2018-01-18 įsakymu Nr. V-59 patvirtintas Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuriuo sumažintas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius kiekvienam ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo komandos nariui iki 17 tūkst., numatyta užtikrinti komandoje dirbančių specialistų paslaugų teikimą ne mažiau kaip 6 val. kiekvieną darbo dieną.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikdama konsoliduotus patikrinimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose psichikos ir psichoterapijos paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, įvertino psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų prieinamumą asmenims, susijusiems su savižudybių rizika, 10-yje savivaldybių, kurių savižudybių rodikliai yra didžiausi. Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko sveikatos priežiūros paslaugų su savižudybės rizika susijusiems asmenims prieinamumo vertinimą ir parengė ataskaitą.

Higienos institutas parengė Savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti duomenų pildymo kokybės gydymo įstaigose analizę. Sveikatos apsaugos ministerija raštu asmens sveikatos priežiūros įstaigų paprašė, pildant statistines formas, užtikrinti sužalojimų ir apsinuodijimų pildymo ir kodavimo kokybę. Higienos instituto duomenimis, tyčinio savęs žalojimo atvejų nuo 2017 m. sumažėjo, lyginant su 2013-2016 m. duomenimis, kai didelė dalis atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu atvejų buvo registruojami kaip tyčinio savęs žalojimo atvejai TLK-10-AM kodu 65X (tyčinis apsinuodijimas ir apsinuodijimas alkoholiu), iškreipiant tikrąją tyčinio žalojimosi statistiką.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2019-11-13 Nr. V-1292) patvirtinus Psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarką, nustatyti aiškūs reikalavimai kvalifikacijos įgijimui specialistams, taikantiems psichoterapijos metodus (seansus): psichoterapijos metodą gali taikyti bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, slaugytojas, akušeris, medicinos psichologas, pabaigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto vykdomą ne mažesnės nei 4 metų trukmės Psichoterapijos metodo mokymo programą bei turintis tai patvirtinantį pažymėjimą. Nustatytas (ministro įsakymu 2004-09-29 Nr. V-680) kvalifikacijos kėlimas: gydytojai, kurie verčiasi psichoterapija (siaura medicinos praktika), savo teorines žinias ir praktinius įgūdžius privalo atnaujinti ne mažiau kaip po 36 val. per penkerius metus. Ministerijos nuomone, kompetencijos įgyjamos universitetuose psichoterapijos metodo mokymo programos metu, todėl detaliau nereglamentuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija, apsvarsčiusi esamą teisinį reglamentavimą, nusprendė nenustatyti daugiau papildomų psichoterapeuto kompetencijas, kvalifikacijos kėlimą, atsakomybę bei veiklos licencijavimą reglamentuojančių teisės aktų. Nuspręsta, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti reikalavimai dėl psichoterapijos paslaugų bus svarstomi, kai bus priimtas Psichoterapeutų praktinės veiklos įstatymas.

Seimas 2019-10-17 nutarimu Nr. XIII-2493 patvirtino Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos pakeitimą, kuriame įtrauktas uždavinys „Mažinti savižudybių skaičių“ ir numatytos septynios prioritetinės veiklos kryptys. Siekiama stiprinti savižudiško elgesio supratimą, paremti bendruomenes įgyvendinant savižudybių prevenciją ir tinkamai reaguojant į savižudišką elgesį, geriau identifikuoti pažeidžiamiausias savižudybės grėsmei grupes, tobulinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, kompleksiškumą ir kokybę, sumažinti prieinamumą prie savižudybės priemonių, stiprinti duomenų rinkimą, sisteminius ir atvejų tyrimus bei stebėseną savižudybių prevencijos srityje. Remiantis LSMU atliktu sveikatos netolygumo tyrimu, JT Darnaus vystymosi darbotvarke, ES valstybių gerąja patirtimi, PSO rekomendacijomis, Lietuvos statistiniais duomenimis, suplanuotos savižudybių prevencijos ilgojo ir trumpojo laikotarpio priemonės, reikalingas finansavimas ir vertinimo kriterijai Vyriausybės sveikatos struktūrinės reformos projekto „Naujų sveikos gyvensenos paskatų sukūrimas ir prevencijos stiprinimas“ plane, Sveikatos apsaugos ministerijos strateginiame veiklos plane. Vykdant suplanuotas priemones, skirtas finansavimas prevenciniams projektams, siekiant keisti nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimus, organizuojami mokymai vietos bendruomenėms, pagalbos teikėjams, psichikos sveikatos specialistams, informacijos sklaida. Įgyvendinant rekomendaciją paskirta institucija, atsakinga už savižudybių prevencijos priemonių įgyvendinimo koordinavimą – Sveikatos apsaugos ministerija. Savižudybių problemai spręsti reikalingas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kompleksiškumas, tačiau planuojant savižudybių prevencijos priemones trūksta visų sektorių veiksmų, taip pat nenumatyti tarpiniai priemonių įgyvendinimo terminai, rezultatų įgyvendinimo periodinis matavimas, todėl rekomendaciją laikome įgyvendinta iš dalies.

Patvirtintas (sveikatos apsaugos ministro 2018-07-26 įsakymu Nr. V-859) Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašas, kuriame nustatytos asmens savižudybės grėsmės nustatymo ir pagalbos šią grėsmę patiriantiems asmenims organizavimo ir teikimo, skubios pagalbos teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tęstinės pagalbos asmeniui, kuriam buvo teikiama skubi pagalba, teikimo tvarkos. Į apraše nustatytą pagalbos teikėjų apibrėžimą neįtraukti statutiniai pareigūnai dėl jiems nepriskirtinų kompetencijų. Aprašas netaikomas, kai savižudybės grėsmę patiriantis asmuo pats telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kreipiasi emocinės pagalbos į emocinės paramos tarnybą, Bendrąjį pagalbos centrą, greitosios medicinos pagalbos tarnybą, sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų įstaigas. Aprašas nereglamentuoja, kam ir kaip nukreipti asmenį įvykus artimojo giminaičio ar kito artimo asmens savižudybei, nes jo objektas yra tik savižudybės grėsmę patiriantys asmenys, t. y., asmenys, kurie ketina žudytis ir (ar) tyčia žalojasi. Kriziniams įvykiams valdyti patvirtintos (švietimo ir mokslo ministro 2018-03-08 įsakymu Nr. V-229)Krizių valdymo mokyklose rekomendacijos. Po krizinio įvykio skubi psichologinė pagalba atitinkamos sistemos ribose taip pat teikiama kariams, policijos bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnams bei jų artimiesiems. 2020-09-09 patvirtintas (sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-2008) Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų planas 2020–2024 m., kurio pagrindiniai uždaviniai apima psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencines veiklas labiausiai pažeidžiamoms grupėms, psichologinės pagalbos prieinamumą, kokybę ir nuoseklumą bei stebėsenos sistemos sukūrimą ir tobulinimą. Didinant pagalbos prieinamumą bandžiusių nusižudyti ir nusižudžiusių asmenų artimiesiems, suplanuota plėtoti savitarpio pagalbos grupių veiklą ir tęstinę pagalbą. Taip pat numatyta visose emocinės paramos linijose parengti ir patvirtinti pagalbos teikimo algoritmus savižudybės grėsmę išgyvenantiems asmenims; sistemingai vertinti pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims sistemos veikimą bei teikti rekomendacijas dėl jos tobulinimo. Kad pagalbą su savižudybės rizika susijusiems asmenims teikiančios institucijos galėtų kompleksiškai reaguoti, nukreipti ir laiku suteikti pagalbą, reikalinga pagalbos organizavimo ir informacijos perdavimo sistema. Tačiau kuriant pagalbos su savižudybės rizika susijusiems asmenims teikimo sistemą, trūksta didelės dalies asmenų, institucijų, kurie gali susidurti su ketinančiais ar bandančiais žudytis, veiksmų, nenumatyta, kam ir kaip perduoti informaciją, kai asmuo susiduria su artimojo giminaičio ar kito asmens savižudybe, todėl rekomendaciją laikome įgyvendinta iš dalies. Kadangi patvirtinto plano priemonėmis numatyta tobulinti dalį aprašu nereglamentuotų sričių, be to, numatytas ir nuolat vyksta pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims sistemos tobulinimas, rekomendacijos stebėseną baigiame.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat organizuoja vartininkų mokymus pagal dvi Lietuvai adaptuotas mokymų programas (SAFE TALK ir ASIST). Iki 2019 m. lapkričio mėn. 9 088 asmenys buvo išmokyti, kaip atpažinti savižudybės riziką, mokėti paklausti ir nukreipti pagalbai bei 2 677 asmenys išmokyti, kaip atpažinti savižudybės riziką ir suteikti pirminę emocinę pagalbą.

Sveikatos apsaugos ministro 2017-03-31 įsakymu Nr. V-368 reglamentuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose nuo 2017-04-01 turi būti teikiama emocinė pagalba – paciento būklės psichodiagnostinis įvertinimas. Ši asmens sveikatos priežiūros paslauga apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ministro 2018-01-18 įsakymu Nr. V-59 patvirtintas Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja psichodiagnostinio vertinimo atlikimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Psichodiagnostinį įvertinimą atlieka gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras arba medicinos psichologas. Ministras 2018-07-26 įsakymu Nr. V-856 patvirtino Savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašą, kuriame nustatė kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi atlikti psichosocialinį įvertinimą ir, nustačiusios, kad asmeniui tikslingas ambulatorinis gydymas, sudaryti asmens savisaugos planą, numatant konkrečias veiklas, asmenis ir tarnybas, kurie gali padėti savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui įveikti savižudybės krizę. Ministras 2018-07-26 įsakymu Nr. V-859 patvirtino Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustatė kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti skubią, proaktyvią ir tęstinę pagalbą. Informacija apie asmenį, kuriam teikiama pagalba gydymo įstaigoje dėl ketinimų ir (ar) bandymo nusižudyti, gali būti teikiama kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmens sveikatos priežiūros specialistams organizuojami mokymai, kaip teikti pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims, organizuoti ir atlikti savižudybės krizę išgyvenančio asmens psichosocialinį vertinimą, taikyti atvejo vadybą savižudybės krizę išgyvenusiam asmeniui. Šių specialistų kompetencijos tobulinamos Lietuvai adaptuotomis savižudybių prevencijos mokymo programomis: „Savižudybių prevencijos įgūdžių mokymai“ ir „Kaip atpažinti savižudybės pavojų“ (SAFE TALK ir ASIST). Nuo 2018 m. psichikos sveikatos priežiūros specialistams, greitosios medicinos pagalbos personalui, kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams mokymai savižudybių rizikos atpažinimo, vertinimo ir pagalbos teikimo asmenims, išgyvenantiems krizę, temomis organizuojami nuolat.

Siekiant atliepti psichologinės pagalbos teikimo poreikį mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse ir švietimo pagalbos tarnybose, psichologinės pagalbos plėtrai 2018–2019 m. skirta 3,8 mln. Eur. ES projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ lėšomis 2019 m. psichologinė pagalba buvo teikiama 758 ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo įstaigose (toliau – mokyklos). Iš viso buvo įsteigta 118,4 psichologo pareigybių mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse/ švietimo pagalbos tarnybose, pirktos psichologinės pagalbos paslaugos savivaldybėse. Psichologinės pagalbos plėtrai 2019 m. panaudota 2,9 mln. Eur. Tęsiant plėtrą 2020 m. tam skirta 1,5 mln. Eur. Įsteigtos 75 psichologų pareigybės mokyklose, 20 psichologų pareigybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose/švietimo pagalbos tarnybose. 2018 m. patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimas (4 str. 5 d. 12 p.), kuris leidžia nepanaudotas savivaldybių biudžetų lėšas, skirtas piniginei socialinei paramai, skirti psichologų ir kitų švietimo pagalbos specialistų pareigybių išlaikymui. Tačiau dėl reikalingą kvalifikaciją turinčių psichologų stokos psichologinės pagalbos prieinamumo problema išlieka. Švietimo ir mokslo ministras 2018-03-08 įsakymu Nr. V-229 patvirtino rekomendacijas dėl krizių valdymo mokyklose. Krizės valdymo mokykloje komandos nariams būtina turėti savižudybės ir savižalos rizikos atpažinimo įgūdžius, komandoje turi būti narys, atsakingas už psichologinės pagalbos organizavimą ir (ar) teikimą. Ugdymo įstaigų vaiko gerovės komisijų, krizių valdymo komandų atstovams organizuojami mokymai krizių valdymo mokyklose tema. Vyriausybė 2018-07-11 nutarimu Nr. 679 patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, pagal kurią visos švietimo pagalbai – psichologinei, specialiajai pedagoginei ir pan. – skirtos lėšos privalo būti naudojamos tik šiam tikslui, savivaldybė lėšas turi skirstyti tikslingai pagal poreikį. Psichologinei pagalbai savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 100 proc. lėšų, apskaičiuotų pagal pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti, prevencinėms programoms įgyvendinti nustatytą koeficientą ir faktinį mokinių skaičių. Pakeitus Mokyklų finansavimo metodiką, kasmet skiriamų ir panaudojamų lėšų dalis šiai pagalbai didėjo, 2019 m. nustatytas koeficientas buvo 0,0776, 2020 m. – 0,0952. Švietimo pagalbai mokyklose ir pedagoginę psichologinę pagalbą teikiančioms įstaigoms 2019 m. savivaldybės panaudojo 62,4 mln. Eur. Pedagoginės psichologinės pagalbos modelis pertvarkomas ES lėšomis atlikus modelio ekspertinį vertinimą. Ekspertinio vertinimo ataskaita parengta 2021-04-21 ir skelbiama ministerijos interneto puslapyje: https://www.smm.lt/web/lt/teisine-informacija/tyrimai-analizes/leidiniai-svietimo-problemos-analize/svietimo-pagalba. Modelio ekspertinis vertinimas parodė, kad vienas didžiausių iššūkių užtikrinant pagalbos prieinamumą ir veiksmingumą, yra švietimo pagalbos specialistų stoka, taip pat šių specialistų, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų nuolatinis kompetencijų tobulinimo poreikis. Švietimo mokslo ir sporto ministras 2021-10-14 įsakymu Nr. V-1879 patvirtino Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ str. nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planą, numatė priemones, atliepiančias Lietuvos pedagoginio psichologinio pagalbos modelio ekspertinio vertinimo rekomendacijas (3 uždavinio priemonės sudaryti sąlygas asmenims, kurie neturi mokyklos ar pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos /švietimo pagalbos tarnybos psichologo pareigybei būtinos kvalifikacijos ar kompetencijos, ją įgyti, plėsti ir stiprinti pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos /švietimo pagalbos tarnybos specialistų kompetencijas, skirtas tikslinis finansavimas 100 asmenų pagal nustatytas trūkstamas kompetencijas).