Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas

Teisingumo ministras 2017-03-30 įsakymu Nr. 1R-90 patvirtino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sudėtį, į ją įtraukė institucijų, suteikiančių tam tikros srities kvalifikaciją atstovus: Statybos produkcijos sertifikavimo centro, Lietuvos auditorių rūmų, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos.

Teisingumo ministras 2017-03-30 įsakymu Nr. 1R-90 pakeitė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – TEVKT) nuostatus. TEVKT nuostatuose reglamentuota, kad TEVKT veikla organizuojama vadovaujantis TEVKT patvirtintu metiniu veiklos planu. Apie veiklos plano įvykdymą TEVKT atsiskaitys Teisingumo ministerijai.

Teisingumo ministras 2017–06–19 įsakymu Nr. 1R-162 patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių (tyrimų) įkainių dydžių apskaičiavimo metodiką, pagal kurią ekspertinių tyrimų kaina nustatoma atsižvelgiant ir į panaudotas tyrimui laboratorines medžiagas ir priemones. Įkainių apskaičiavimo formulės principai yra suderinti su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centru. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2017-08-02 įsakymu Nr. 5-V-685 patvirtino Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre ir kitose policijos įstaigose atliekamų ekspertizių ir objektų tyrimų kainų apskaičiavimo metodiką.

Teisingumo ministras 2017-03-30 įsakymu Nr. 1R–90 pakeitė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau–TEVKT) nuostatus ir reglamentavo, kad TEVKT nustato teismo ekspertizės srities strategines kryptis ir prioritetus. TEVKT 2017-09-29 patvirtino Strateginių teismo ekspertizės srities krypčių ir prioritetų 2017–2019 metais įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir siekiamų jų reikšmių sąrašą (nuoroda į dokumentą: http://www.ltec.lt/get.php?f.411). Dokumente numatytos teismo ekspertizės įstaigoms strateginės kryptis ir prioritetai ir jų vertinimo kriterijai. 2017-11-24 raštu Nr. S-(40-4345)-1455 atkreipėme Teisingumo ministerijos dėmesį, kad nevisos teismo ekspertizės įstaigos Strateginių teismo ekspertizės srities krypčių ir prioritetų 2017–2019 metais įgyvendinimo vertinimo kriterijų ir siekiamų jų reikšmių sąraše numatė siektinus vertinimo kriterijus. Dėl to gali būti nepasiekti teismo ekspertizių srities plėtros tikslai.

Teisingumo ministerija inicijavo Lietuvos Teisės institute tyrimą tema: „Teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus“. Taip pat inicijavo suinteresuotų institucijų apklausą dėl aiškesnio teismo ekspertizės ir objekto tyrimo sampratos ir jų skyrimo pagrindų apibrėžimo tikslingumo. Lietuvos Teisės institutas, atlikęs tyrimą, pateikė išvadą, kad Teismo ekspertizės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese, atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus, yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Tačiau pabrėžė, kad ekspertizė ir objekto tyrimas, atliekamas specialisto, tampa lygiaverčiai, yra atliekami tų pačių specialių žinių turinčių teismo ekspertų, turi iš esmės vienodą įrodomąją galią nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Apsispręsta teisinio reguliavimo nekeisti.

Teisingumo ministras 2017-03-30 įsakymu Nr. 1R–90 į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (TEVKT) sudėtį įtraukė Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus. TEVKT sudėtis patikslinta Teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymu Nr. 1R-215. 2020-07-01 įsigaliojo nauja Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 redakcija. Naujojoje įstatymo redakcijoje patikslinta teismo ekspertizės įstaigos sąvoka. Įstatymo 22 str. 2 d. papildyta nuostatomis, jog teismo ekspertizės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija.

Įsigaliojus naujai Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 redakcijai, sukurtos tinkamos teisinės prielaidos įvertinti teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia ne teismo ekspertizės įstaigos, kvalifikaciją: įstatymo 5-9 str. yra nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais (6 str.),teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, skundų nagrinėjimas (5 str.), teismo ekspertų kvalifikacijosos suteikimas, patvirtinimas ir pripažinimas, kvalifikacijos pažymėjimo išdavimas ir galiojimas (8 str.) bei teismo ekspertų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminas nepratęsimas, galiojimo sustabdymas ir galiojimo sustbadymo panaikinimas, pripažinimas negaliojančiu (9 str.). Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad teismo ekspertų, kuriems kvalifikaciją suteikia ne teismo ekspertizės įstaigos, kvalifikacijos patikrinimą atlieka Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba vadovaujantis teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu, kuris patvirtintas Teisingumo ministro 2020-07-13 įsakymu Nr. 1R-215. Įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, atlikdama funkcijas, susijusias su skundų nagrinėjimu, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis ir paaiškinimus, dokumentus ar dokumentų nuorašus. Teismo ekspertizės įstaigos ir kitos kvalifikaciją suteikiančios institucijos pagal kompetenciją privalo pateikti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai informaciją ir paaiškinimus, ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus.

Siekdama užtikrinti užsakovų poreikius atitinkančių ekspertinių paslaugų teikimą ir sudaryti visiems paslaugų teikėjams vienodas konkurencines sąlygas, Teisingumo ministerija: - parengė Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektą, kuris registruotas Seime (projektas 2018-10-19 Nr. XIIIP-2650, priimtas 2020-06-04 Nr. XIII-3028). 2020-07-01 įsigaliojus naujai Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 redakcijai, nustatytos teismo ekspertizių rūšys, kurių negali atlikti privatūs teismo ekspertai (21 str. 4 d.). Naujoje teismo ekspertizės įstatymo redakcijoje nurodoma, kad privatūs teismo ekspertai taip pat negali atlikti ekspertinių tyrimų, kurie sudaro valstybės, tarnybos paslaptį, jeigu asmuo neturi leidimo dirbti, susipažinti ar gauti tokią informaciją, ar kuriuos draudžia atlikti kiti įstatymai. Įstatyme taip pat nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją tos rūšies ekspertizėms, kurios yra atliekamos toje įstaigoje, asmenims, nedirbantiems įstaigoje, bet norintiems įgyti teismo eksperto kvalifikaciją (8 str. 3 d.). - pasiūlė Generalinei prokuratūrai peržiūrėti Generalinio prokuroro rekomendacijas dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo ir apsvarstyti galimybę atsisakyti pirmenybės skirti ekspertinį tyrimą valstybės teismo ekspertizės įstaigoms (2017-02-01 ministerijos raštas Nr. (1.16)7R-970). Generalinė prokuratūra 2021-02-10 įsakymu Nr. I-26 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-18 įsakymo Nr. I-14 „Dėl Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė, kad užduotis atlikti objektų tyrimą ir (ar) ekspertizę gali būti skiriama valstybės institucijose (įstaigose) dirbantiems ir (ar) privatiems specialistams ar ekspertams; taip pat nustatė užduoties atlikti objektų tyrimą ir (ar) ekspertizę inicijavimo ir apmokėjimo tvarką, kai tyrimas skiriamas atlikti privatiems teismo ekspertams ar specialistams; - inicijavo apmokėjimo sistemos baudžiamajame procese, kad lėšos būtų skiriamos tyrimus užsakantiems subjektams, o ne teismo ekspertizės įstaigoms, pakeitimo galimybių svarstymą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryboje (TEVKT). 2017-05-02 TEVKT posėdyje buvo nutarta nepritarti siūlymui pakeisti apmokėjimo už ekspertinius tyrimus sistemą. Valstybės kontrolė 2017-11-14 raštu Nr. S-(40-4345)-1425 kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją ir pasiūlė, sprendžiant teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo ir laboratorijų optimizavimo klausimus, spręsti ir apmokėjimo už ekspertinius tyrimus baudžiamajame procese apmokėjimo klausimą. Sprendžiant teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo ir laboratorijų optimizavimo klausimus, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) 2020 m. atlieka valstybinių laboratorijų funkcijų ir (ar) jų tinklo optimizavimo tyrimą, kurio rezultatai turėjo būti pateikti Vyriausybės kanceliarijai 2020 m. IV ketv. Teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo ir laboratorijų optimizavimo procesas stebimas atliekant 2017 m. audito ataskaitoje „Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“ pateiktos rekomendacijos „Siekiant efektyviai ekonomiškai ir rezultatyviai panaudoti valstybės biudžeto lėšas, optimizuoti valstybės finansuojamų laboratorijų tinklą“ stebėseną.

Siekdama užtikrinti užsakovų poreikius atitinkančių ekspertinių paslaugų teikimą ir sutrumpinti ekspertinių tyrimų rezultatų teikimo terminus, Teisingumo ministerija: - pasiūlė suinteresuotoms institucijoms atlikti žmogiškųjų išteklių ir finansavimo poreikio, vidutinių ekspertizių atlikimo terminų analizę; - sudarė darbo grupę teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo veiksmų planui parengti ir vertinti, ar teismo ekspertizės įstaigų konsolidacija padėtų spręsti ekspertų trūkumą ir sutrumpinti ekspertinių tyrimų rezultatų teikimo terminus. Ministerija Vyriausybės kanceliarijai 2019-02-25 pateikė darbo grupės teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo veiksmų planui parengti išvadas. - patvirtino teisėsaugos institucijų mokymo programas, kuriose įtraukti mokymai teismo ekspertizių klausimais. - parengė 2021 -2030 m. Teisingumo sistemos plėtros programos projektą (https://tm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/administracine-informacija/planavimo-dokumentai), kuriame numatytos priemonės padėtų sutrumpinti ekspertinių tyrimų rezultatų teikimo terminus. Vyriausybės kanceliarija įpareigojo Vyriausybės strateginės analizės centrą (STRATA) 2020 m. atlikti valstybinių laboratorijų funkcijų ir (ar) jų tinklo optimizavimo tyrimą, kurio rezultatai turėjo būti pateikti 2020 m. IV ketv. Teismo ekspertizės įstaigų konsolidavimo ir laboratorijų optimizavimo procesas stebimas atliekant 2017 m. audito ataskaitoje „Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“ pateiktos rekomendacijos „Siekiant efektyviai ekonomiškai ir rezultatyviai panaudoti valstybės biudžeto lėšas, optimizuoti valstybės finansuojamų laboratorijų tinklą“ stebėseną.