2026-11-13
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, parlamentų vaidmuo viešųjų finansų srityje neturėtų apsiriboti metinio biudžeto tvirtinimu. Didžiausi iššūkiai daugelyje šalių susiję su ilgalaikių fiskalinių rizikų, skolos tvarumo ir viešųjų finansų perspektyvų vertinimu.
AUTORĖS
Jurga Rukšėnaitė
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė
el. p. [email protected]
Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė
Vyriausioji ekonomistė
el. p. [email protected]
Pagal naująjį EBPO Parlamentų ir fiskalinės atsakomybės indeksą Lietuva užima pirmąją vietą tarp EBPO šalių pagal parlamento įsitraukimą į biudžeto procesą. Tačiau organizacija pabrėžia, kad stipri parlamentinė biudžeto priežiūra savaime negarantuoja mažesnės valdžios sektoriaus skolos ar deficito. Tam būtini ir tvarius viešuosius finansus užtikrinantys politiniai sprendimai.
Kaip EBPO vertina parlamentų vaidmenį viešuosiuose finansuose?
Lapkričio 9 d. paskelbtoje EBPO ataskaitoje „Parlamentų vaidmuo atkuriant viešuosius finansus“ nagrinėjamas parlamentų vaidmuo užtikrinant fiskalinę drausmę ir viešųjų finansų tvarumą.
Tyrimas remiasi 2025 m. organizacijos atlikta apklausa, kurioje dalyvavo visos 38 EBPO šalys. Parlamentų vaidmuo vertintas penkiose srityse: fiskalinės atsakomybės, biudžeto tvirtinimo, biudžeto vykdymo ir audito priežiūros, komitetų veiklos bei analitinių pajėgumų.
EBPO Parlamentų ir fiskalinės atsakomybės indeksas (angl. OECD Index on Parliaments and Fiscal Responsibility) parodo, kiek parlamentų vaidmuo biudžeto procese atitinka EBPO gerąją praktiką. Svarbu pabrėžti, kad šis indeksas nėra parlamentų „reitingas“ ar jų veiklos efektyvumo matas. Jis vertina, ar šalyje sudarytos sąlygos parlamentui veiksmingai dalyvauti biudžeto formavimo, vykdymo ir kontrolės procese, tačiau nevertina pačios viešųjų finansų būklės.
EBPO: parlamentai turėtų daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms fiskalinėms rizikoms
EBPO pastebi, kad daugumos šalių parlamentai gana gerai atlieka metinio biudžeto tvirtinimo funkciją, tačiau per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms fiskalinėms rizikoms, skolos tvarumui, vidutinio laikotarpio biudžeto planavimui ir visuomenės įtraukimui į diskusijas apie viešuosius finansus.
Todėl pagrindinė rekomendacija yra stiprinti parlamentinę fiskalinę priežiūrą ankstyvose biudžeto formavimo stadijose, aktyviau vertinti fiskalines rizikas ir tvarumą bei remtis nepriklausoma analize, kad fiskaliniai sprendimai būtų patikimesni, o viešieji finansai tvaresni ilgalaikėje perspektyvoje.
Lietuva užima pirmąją vietą pagal parlamento įtraukimą į biudžeto rengimo ir priežiūros procesą
EBPO Lietuvą išskiria kaip vieną pažangiausių šalių parlamentinės fiskalinės priežiūros srityje:
- Seimas aktyviai dalyvauja fiskalinės atsakomybės užtikrinimo procese, svarstydamas fiskalines rizikas ir tvirtindamas agreguotus fiskalinius limitus prieš detalų asignavimų svarstymą.
- Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėja ketvirčio biudžeto vykdymo ataskaitas ir gali reikalauti papildomų ministerijų paaiškinimų.
- Lietuva yra tarp vos septynių EBPO šalių, kuriose audito rekomendacijos integruojamos į vėlesnius biudžeto sprendimus.
- Pažymimas stiprus nepriklausomos analizės vaidmuo. Svarstant biudžetą remiamasi Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, ir Lietuvos banko įžvalgomis, kurios padeda parlamentui vertinti fiskalines rizikas ir viešųjų finansų perspektyvas.
Pagal EBPO indeksą Lietuva užima pirmąją vietą pagal parlamento įtraukimą į biudžeto rengimo ir priežiūros procesą, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad indeksas vertina institucinę sąrangą ir formalias parlamentines galias, o ne jų faktinį poveikį fiskaliniams rezultatams.
Aukštesnis indeksas negarantuoja mažesnės skolos ar deficito
EBPO analizė parodė, kad tarp valstybių grupių nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal valdžios sektoriaus skolą ar balansą. Skolos ir deficito dydį lemia daugybė veiksnių: ekonominės sąlygos, politiniai sprendimai, istorinės aplinkybės, demografiniai procesai ir kiti veiksniai. Pabrėžiama, kad parlamentai turėtų aktyviau vertinti fiskalines rizikas, ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir vidutinio laikotarpio fiskalines perspektyvas. Būtent šiose srityse daugelio šalių parlamentų įsitraukimas vis dar nepakankamas.
Nors Lietuva išskiriama kaip vienas stipriausių parlamentinės fiskalinės priežiūros pavyzdžių, ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas priklauso ne tik nuo procedūrų kokybės, bet ir nuo priimamų politinių sprendimų turinio.
Ši įžvalga ypač aktuali svarstant 2027–2029 m. Lietuvos biudžeto projektą, kuris Seimui pateiktas nesilaikant nacionalinių ir ES fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos (NFI), vertinimu, dalis tikėtinų išlaidų nėra įtraukta į biudžeto projektą, o ilgalaikiai valdžios sektoriaus įsipareigojimai, kaip planuojama, augs sparčiau nei pajamos.
NFI vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas 2029 m. gali priartėti prie 6 proc. BVP, o skola – prie 60 proc. BVP ribos.
Svarbiausia – ne vieta indekse, o priimami sprendimai
Svarbiausia EBPO ataskaitos žinia Lietuvai – ne pirmoji vieta indekse. Svarbu, kad vykdant parlamentinę kontrolę būtų remiamasi nepriklausomų institucijų analize, laiku nustatomos rizikos ir priimami geriau pagrįsti sprendimai.
Tačiau už viešųjų finansų tvarumą galiausiai atsakingi ne procedūriniai mechanizmai, o politinius sprendimus priimantys asmenys, kurie sprendžia dėl valstybės prioritetų, prisiimamų įsipareigojimų ir jų finansavimo šaltinių.
Todėl Seimo vaidmuo vertinant fiskalines rizikas ir ilgalaikį finansų tvarumą tampa ypač svarbus priimant sprendimus dėl 2027–2029 m. Lietuvos biudžeto.
EBPO ataskaita: Full Report: The Role of Parliaments in Restoring Public Finances | OECD