2026-11-12
Lapkričio 12 d. Valstybės kontrolėje įvykusioje konferencijoje „Grupės auditas viešajame sektoriuje: pokyčiai ir gairės sklandžiam bendradarbiavimui“ auditorių bendruomenė, Finansų ministerijos bei savivaldos atstovai apsvarstė esminius 2026 m. viešojo sektoriaus atskaitomybės ir audito reglamentavimo pokyčius.
Nacionalinis metinių ataskaitų rinkinys apima daugiau nei 3,1 tūkst. viešojo sektoriaus ir valstybės bei savivaldybių valdymo subjektų, kurių valdomas turtas, remiantis Valstybės kontrolės atlikto 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatais, viršija 90 mlrd. Eur, o įsipareigojimai – siekia beveik 40 mlrd. Eur.
Renginyje, kurį organizavo Valstybės kontrolė kartu su Lietuvos auditorių rūmais (LAR), akcentuota, kad siekiant užtikrinti patikimą šių duomenų visumą, skaidresnį viešųjų išteklių valdymą bei aukštesnę audito kokybę, itin svarbus sklandus visų audito procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas bei savalaikis keitimasis auditams būtina informacija.
„Kai sprendžiame, ką valstybė gali sau leisti, turime patikimai žinoti, kokį turtą turime ir kokius įsipareigojimus jau esame prisiėmę. Rengiant 2026 metų ataskaitas, į jas pirmą kartą bus įtraukti ir valdžios sektoriui priskirtų valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių duomenys. Visuomenė matys išsamesnį valstybės finansų vaizdą. Mūsų, auditorių, pareiga – nepriklausomai įvertinti, ar šiuo vaizdu galima pasitikėti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Vienu svarbiausių konferencijos klausimų tapo 2026 metų viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės pokyčiai ir jų įgyvendinimas praktikoje. Renginio metu Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė apžvelgė teisinį reglamentavimą, subjektų prievoles teikti duomenis, įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius bei pateikė praktinių patarimų perėjimui prie naujų reikalavimų.
Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas grupės audito procesui ir sklandžiam grupės auditoriaus bei komponentų auditorių bendradarbiavimui. Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė ir Inovacijų ir metodologijos departamento metodologė Lina Venckūnaitė pristatė nacionalinio ataskaitų rinkinio ir valstybės ataskaitų rinkinio finansinių auditų metodinius reikalavimus, aptarė auditų eigą, bendradarbiavimo su komponentų auditoriais gaires ir ankstesnių auditų praktikoje išryškėjusius iššūkius.
Lietuvos auditorių rūmų atstovas, „Deloitte Lietuva“ partneris Simonas Rimašauskas pasidalijo įžvalgomis apie efektyvų įmonių pasiruošimą audito procesui bei esminius praktinius jo aspektus.
Konferenciją užbaigusioje diskusijoje dalyviai aptarė konkrečius klausimus, kylančius taikant naujus reikalavimus, dalijosi patirtimi ir ieškojo sprendimų, kurie padėtų stiprinti skirtingų audito proceso dalyvių bendradarbiavimą.
Valstybės kontrolės ir LAR inicijuotas dialogas sudarė galimybę skirtingoms audito ir atskaitomybės procese dalyvaujančioms šalims iš anksto aptarti laukiančius pokyčius ir praktinius jų įgyvendinimo aspektus. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad viešojo sektoriaus finansinė atskaitomybė būtų ne tik tinkamai parengta, bet ir patvirtinta nepriklausoma auditoriaus nuomone.