2026-09-04
Kaip mažinti šešėlinę ekonomiką ir kartu spartinti šalies ekonomikos augimą? Apie tai šiandien Prezidentūroje diskutavo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrais, Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ILTE vadovais.
Susitikime aptartos priemonės, galinčios padėti mažinti šešėlinę ekonomiką, didinti valstybės biudžeto pajamas ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos augimui.
Valstybės kontrolierė I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad augant gynybos, socialiniams ir kitiems valstybės poreikiams vis svarbesnis tampa klausimas, kaip užtikrinti jiems finansuoti reikalingas tvarias pajamas. Valstybės kontrolės, vykdančios ir nepriklausomos fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimai rodo, kad didėjant ilgalaikiams valstybės įsipareigojimams auga ir spaudimas viešiesiems finansams. Todėl svarbu ne tik mažinti šešėlinę ekonomiką, bet ir kritiškai įvertinti mokestines lengvatas bei užtikrinti tvarius valstybės pajamų šaltinius.
Planuojamos naujos biudžeto pajamos iš šešėlio mažinimo turi turėti tvirtą, skaičiavimais grįstą pagrindą. Nepriklausomos fiskalinės institucijos vertinimu, skolai artėjant prie 60 proc. BVP ribos (2029 m. skola gali siekti 55,3 proc. BVP), fiskalinė erdvė ateities iššūkiams sparčiai traukiasi, todėl erdvės nepagrįstiems lūkesčiams tiesiog nėra.
„Augančių valstybės poreikių negalime ilgą laiką finansuoti skolindamiesi. Turime užtikrinti stabilias pajamas – mažinti šešėlį, kritiškai vertinti mokestines lengvatas ir kartu kurti sąlygas ekonomikai augti. Kuo stipresnė ir produktyvesnė ekonomika, tuo daugiau galimybių tvariai finansuoti valstybės prioritetus“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Biudžeto pajamų reikia ieškoti tarp esamų lengvatų
Valstybės kontrolierė pasiūlė išspręsti lengvatinio pelno mokesčio tarifo iki 300 tūkst. eurų apyvartos problemą. Absoliuti 300 tūkst. eurų apyvartos riba smulkiajam verslui kartu su 10 procentinių punktų atotrūkiu tarp lengvatinio (7 proc.) ir standartinio (17 proc.) tarifo veikia kaip tiesioginis šešėlio generatorius. Tai skatina verslą riboti apyvartą arba dirbtinai skaidyti įmones. Mokesčių lengvatos privalo skatinti skaidrų augimą, o ne kurti barjerus plėtrai. Tokia lengvata kenksminga tiek valstybės biudžetui, tiek ekonomikai, nes sukuria paskatas įmonėms neaugti.
Ekonomikos augimui – dar neišnaudotas inovacijų potencialas
Siekiant spartesnio šalies ekonomikos augimo išskirtinė atsakomybė tenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Būtent nuo jos strateginės lyderystės, sprendimų greičio ir ambicijos tiesiogiai priklauso BVP augimas, darbo našumo didinimas bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtra. Ministerijos veiksmai ir rezultatai šiandien privalo būti po padidinamuoju stiklu – laiko procesiniam delsimui ar neefektyviam lėšų įveiklinimui valstybė tiesiog neturi.
Valstybės kontrolės audito „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad Lietuva dar neišnaudoja viso inovacijų potencialo. 2024 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje sudarė 825,3 mln. Eur, arba 1,05 proc. BVP. Verslo MTEP išlaidos 2022–2024 m. sumažėjo nuo 0,53 iki 0,43 proc. BVP.
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį inovacijoms buvo numatytos 174 finansavimo priemonės, kurių bendra vertė siekė beveik 3 mlrd. Eur (2 982,1 mln. Eur). Tačiau auditas parodė, kad atskiros priemonės nesudaro nuoseklios inovacijų skatinimo sistemos. Todėl siekiant, kad inovacijos labiau prisidėtų prie ekonomikos ir produktyvumo augimo, svarbu vertinti ne tik skiriamo finansavimo apimtį, bet ir tai, kokį rezultatą šios investicijos sukuria.
Inovacijų politikos įgyvendinimo efektyvumui padidinti ministerija turi įgyvendinti šias Valstybės kontrolės rekomendacijas:
- Finansavimo priemones nustatyti remiantis realiais verslo poreikiais ir pereiti prie integruoto inovacijų grandinės modelio – užtikrinti nuoseklų paramos tęstinumą nuo laboratorinės idėjos iki realaus produkto eksporto rinkose.
- Supaprastinti mokesčių lengvatų administravimą (taikant standartizuotus įkainius) bei proaktyviai padėti verslui patentavimo procesuose.
- Įdiegti realius inovatyvių viešųjų pirkimų rizikos pasidalijimo mechanizmus, kad viešasis sektorius veiktų kaip inovacijų katalizatorius ir nebijotų pirkti drąsių, pažangių sprendimų.
- Sumažinti administracinę naštą mažinant perteklinių dokumentų reikalavimus – būtina užtikrinti sklandų duomenų pasikeitimą tarp institucijų, kad įmonėms, siekiančioms pasinaudoti MTEP lengvatomis, nereikėtų teikti dubliuojančių dokumentų ir pažymų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bei Inovacijų agentūrai.
- Užtikrinti informacijos prieinamumą vieno langelio principu – verslas neturi klaidžioti tarp šešių skirtingų informacijos kanalų.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas gali padėti didinti valstybės pajamas jau artimiausiu laikotarpiu, tačiau ilgalaikes valstybės finansines galimybes lems ir spartesnis ekonomikos bei produktyvumo augimas. Todėl, siekiant tvarių viešųjų finansų, sprendimų reikia abiejose srityse.
Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]
Nuotrauka: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus)