Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai

• Didėjant gynybos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų apimtys sparčiai didėjo: 2023–2025 m. sudaryta 8,7 mlrd. Eur vertės pirkimų sutarčių, o šios srities finansavimas krašto apsaugos sistemoje išaugo nuo 14 iki 40 proc. visų išlaidų.
• Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų efektyvumas mažėja – neįvykusių pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. (2023 m.) iki 59 proc. (2025 m.). 
• Sprendimų priėmimas neoperatyvus – 42 proc. pirkimų derinimų su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, o patariamosios grupės faktiškai priima sprendimus nedeklaruodamos interesų. 
• Ginkluotės pirkimai pagal išimtis sudarė beveik pusę (3,4 mlrd. Eur) sutarčių vertės, reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose nenustatyta, tačiau 38 proc. įprastų ginkluotės pirkimų rasta didelės ir (ar) vidutinės reikšmės neatitikimų.
• Reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose nenustatyta, tačiau didėjantis finansavimas ir reputacijos rizika įpareigoja stiprinti kontrolę, efektyvumo stebėseną ir interesų konfliktų prevenciją.

Lietuvos krašto apsaugos finansavimas sparčiai auga ir pasiekė rekordines aukštumas, o dėmesys nukreiptas į ginkluotųjų pajėgų pasirengimo valstybės gynybai spartinimą. Siekiant užtikrinti atgrasymą ir šalies saugumą, perkama moderni ginkluotė, aktualizuojami kariuomenės poreikiai, vystoma Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija. Vis dėlto Valstybės kontrolės atliktas auditas „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“ atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.

Auditas parodė, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistemai laiku tenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Prie vidinių priežasčių priskirtinos finansavimo galimybės ir prioritetų kaita planuojant įsigijimus, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgai trunkantys sprendimų derinimo procesai, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių ginkluotės įsigijimų projektų valdymas. Tuo metu išorinę aplinką lemia auganti ginkluotės paklausa tarptautinėje rinkoje, riboti gamintojų pajėgumai ir ilgi ginkluotės bei karinės įrangos gamybos ir tiekimo terminai. Dėl šių priežasčių dalis kariuomenės poreikių tenkinami vėliau, nei planuota. 

„Šiandien laikas gynybos srityje yra toks pat kritinis išteklius kaip ir finansavimas. Dvigubai išaugęs neįvykusių pirkimų skaičius ir mėnesius trunkantis sprendimų derinimas tiesiogiai stabdo reikalingą kariuomenės plėtrą. Todėl privalome ne tik peržiūrėti teisinę aplinką, bet ir pašalinti kitas vidines priežastis, dėl kurių stringa pirkimai ir vėluoja sprendimai. Auditu pateikėme aiškų vaizdą, ką ir kaip būtina tobulinti. Dabar visos atsakingos institucijos turi konstruktyviai susitelkti – gynybos pirkimų sistemai būtina skirti ne deklaratyvų, o realų prioritetą, garantuojant konkretų rezultatą kariuomenei ir mūsų gynybos pajėgumams“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

 Ginkluotės pirkimų procesą lėtina ilgi derinimai ir trūkstami pajėgumai

Audito duomenys rodo, kad didėjant finansavimo apimtims, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis didėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki net 59 proc. 2025 metais. Tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiajai organizacijai nepriimtinos, per didelės kainos. 

Savo ruožtu įsigijimų procesą reikšmingai ilgina sprendimų derinimas. Net 42 proc. analizuotų pirkimų atvejais derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki net 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų. Be to, tokios patariamosios institucijos kaip Gynybos resursų taryba ar Ginkluotės ir karinės technikos grupė faktiškai priima sprendimus, nors teisiškai neturi savarankiškų įgaliojimų, o jų nariai, kaip pirkime dalyvaujantys asmenys, nedeklaruoja privačių interesų, kas sukuria šališkumo ir neskaidrumo riziką.

Dėl nerezultatyvių atrankų ir karininkų rotacijos Gynybos resursų agentūra taip pat susiduria su specifinių žinių bei karinės kvalifikacijos turinčių specialistų trūkumu. Ginkluotės ir karinės įrangos pirkimams būtinas ne tik viešųjų pirkimų procedūrų išmanymas, bet ir karininkų kompetencija bei specifinė karinė patirtis. Augant įsigijimų poreikiui, pirkimų vykdymo pajėgumai nedidėja, o tai apsunkina pradėtų projektų tęstinumą ir sklandų jų užbaigimą.

Pirkimai pagal išimtis sudaro beveik pusę ginkluotės pirkimų vertės

Gynybos resursų agentūra, 2023–2025 m. pasinaudojusi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme numatytomis išimtimis, sudarė 62 ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sutartis, kurių bendra vertė siekė beveik 3,4 milijardo eurų. Tai sudarė 48 proc. visų ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sutarčių ir 40 proc. bendros vertės. Išimtys taikytos teisėtai.

Vertinant įprastus ginkluotės viešuosius pirkimus, esminių įstatymo pažeidimų, kurie būtų pakeitę pirkimų rezultatus, neaptikta, tačiau nustatyti rimti kontrolės trūkumai – 38 proc. (8 iš 21) pirkimų rasta didelės ir (ar) vidutinės reikšmės neatitikimų. Pasirengimo etape pirkimų vykdytojai dažnai neatlieka arba nedokumentuoja rinkos tyrimų, o tai kelia tiesioginę riziką netinkamai suplanuoti valstybės lėšas. 

Taip pat nustatyta, kad pirkimų pradžia po Viešųjų pirkimų tarnybos išduoto sutikimo užtrukdavo nuo keliolikos dienų iki pusantrų metų net ir tais atvejais, kai į tarnyba tekdavo kreiptis skubiai. Kontrolės trūkumas fiksuotas ir sutarčių vykdymo etapuose: informacija apie sudarytas sutartis ir jų pakeitimus nebuvo skelbiama laiku, o dalis sutarčių kurį laiką buvo vykdomos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų, rizikuojant valstybės finansine apsauga 

Lietuvos kariuomenės pajėgumai ir projektinis valdymas

Lietuvos kariuomenės pajėgumai stiprinami siekiant didinti jos kovinę galią ir užtikrinti nuoseklų Pirmosios divizijos išvystymą iki 2030 metų. Tačiau iš 16 pajėgumų, susijusių su ginkluotės įsigijimais, 13 vis dar plėtojami vadovaujantis seniau parengtais planais. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad nebuvo nustatyti rodikliai, kokį išvystymo lygį ir per kokį laikotarpį turi pasiekti kiekvienas pajėgumas, nefiksuojamas esamas pajėgumų išvystymo lygis.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ginkluotės įsigijimuose svarbu stiprinti stebėseną ir projektinį valdymą. Šiuo metu neatliekama beveik pusės pagal išimtis vykdomų pirkimų stebėsena, o jų efektyvumas tiesiog paskęsta bendroje pirkimų visumoje. Ne visus ministerijos įvardytus didelės svarbos ginkluotės įsigijimo projektus Gynybos resursų agentūra valdo projektiniu būdu. 

Dėl fragmentiškai taikyto projektinio valdymo analizuotuose projektuose nerengti projekto įgyvendinimo planai, o sprendimai priimti neįvertinus bendros projekto vertės, apimančios amunicijos, infrastruktūros ir ginkluotės gyvavimo ciklo išlaikymo sąnaudas. Vertinant tik pačios įrangos įsigijimo kainą, gali susidaryti klaidingas vaizdas apie tikruosius finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, tankų „Leopard 2 A8“ projekto vertė, įvertinus visas jau sudarytas ir planuojamas sutartis, išaugo 33 proc. Tai rodo, kad nevertinant visų su projektu susijusių išlaidų, tampa sudėtinga tiksliai planuoti finansavimą, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą. Tai tampa kritiškai svarbu augant biudžetui ir didėjant modernizacijos projektų apimtims. 

Valstybės kontrolės rekomendacijos pokyčiams užtikrinti

Siekdama, kad augančios investicijos į ginkluotę ir karinę įrangą laiku virstų realiais Lietuvos kariuomenės pajėgumais, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Krašto apsaugos ministerijai, Gynybos resursų agentūrai ir Lietuvos kariuomenei. Vienas svarbiausių numatomų pokyčių yra aiškiai nustatytas kariuomenės aprūpinimo terminas. Siekiama, kad nuo poreikio patvirtinimo iki jo patenkinimo praeitų ne daugiau kaip 730 kalendorinių dienų. Šis rodiklis leis vertinti ne tik atskirų pirkimo procedūrų trukmę, bet ir visos įsigijimų sistemos gebėjimą laiku aprūpinti kariuomenę jai reikalinga ginkluote ir karine įranga.

Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus. Įgyvendinus numatytas priemones siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tam įgalioti subjektai, o jų derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.

Ministerija taip pat įsipareigojo tobulinti pirkimų efektyvumo vertinimo sistemą. Numatoma nustatyti atskirus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų rodiklius, įskaitant pirkimus, vykdomus taikant įstatymų išimtis. Siekiama, kad neįvykusių pirkimų dalis sumažėtų iki 20 proc., o ne mažiau kaip 80 proc. pirkimų būtų atlikti neviršijant nustatytos rekomenduojamos trukmės.

Kad ginkluotę būtų galima operatyviai įsigyti išskirtinėmis aplinkybėmis, rekomendavome Krašto apsaugos ministerijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir numatyti mechanizmą, leidžiantį operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus kilus nacionalinio saugumo grėsmėms, mobilizacijos ir karo atvejais.

Siekiant didesnio skaidrumo, ministerijai rekomenduota tiksliai apibrėžti asmenis, galinčius daryti įtaką pirkimų rezultatams, ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones. Įgyvendinus rekomendaciją siekiama, kad 100 proc. pirkimuose dalyvaujančių asmenų būtų tinkamai deklaravę privačius interesus.

Krašto apsaugos ministerija taip pat numatė stiprinti didelės svarbos įsigijimų projektų valdymą. Jau projekto pradžioje turės būti nustatyta visa jo vertė, apimanti ne tik įsigyjamos ginkluotės ar įrangos kainą, bet ir jai reikalingos infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo bei kitas gyvavimo ciklo sąnaudas. Taip pat numatoma įdiegti periodinę projektų įgyvendinimo stebėseną. Siekiama, kad 100 proc. didelės svarbos projektų būtų valdomi pagal nustatytus projektinio valdymo reikalavimus, o ne mažiau kaip 80 proc. jų būtų įgyvendinti laiku, visa numatyta apimtimi ir neviršijant patvirtinto biudžeto.

Gynybos resursų agentūra stiprins pirkimų kontrolę ir atsekamumą, dokumentuos rinkos analizę, tikrins neįprastai mažos kainos pagrįstumą ir nustatys aiškius reikalavimus neskelbiamoms deryboms. Taip pat bus sudaryta galimybė sutartį siūlyti kitam tiekėjui, jei laimėtojas neužtikrintų būtino sutarties įvykdymo. Siekiama, kad reikalavimus atitiktų bent 80 proc. patikrintų pirkimų.

Lietuvos kariuomenė įsipareigojo atnaujinti visų pajėgumų plėtros planus, nustatyti esamą ir siektiną kiekvieno pajėgumo išvystymo lygį bei rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti konkrečių įsigijimų įtaką bendrai karinių pajėgumų pažangai. Numatoma, kad iki 2030 m. 80 proc. pajėgumų būtų nustatytas siektinas išvystymo lygį, o 95 proc. pajėgumų būtų faktiškai pasiekę iki 2030 m. suplanuotą pažangos lygį.

Krašto apsaugos ministerijos, Gynybos resursų agentūros ir Lietuvos kariuomenės įsipareigotos priemonės bus įgyvendinamos etapais. Valstybės kontrolė jų pažangą vertins pagal nustatytus pokyčio rodiklius. Laukiamas rezultatas yra ne vien efektyviau organizuojami pirkimai, bet ir greitesnis kariuomenės aprūpinimas, tikslesnis viso gynybos projektams reikalingo finansavimo planavimas, didesnis procesų skaidrumas ir pamatuojamas Lietuvos karinių pajėgumų stiprėjimas. 

Dalis šio audito ataskaitos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, yra įslaptinta. Visos apimties audito ataskaita pateikta sprendimų priėmėjams, turintiems teisę susipažinti su šia informacija.

Komentarams:                                                                                                

Gretė Maziliauskaitė, 

Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected] 

Jeigu norite gauti daugiau naujienų ir informacijos apie VK AAI ir NFI veiklą, kviečiame prenumeruoti naujienas arba periodinį naujienlaiškį mūsų interneto svetainėje www.valstybeskontrole.lt