2026-08-04
- Lietuvoje neužtikrinamas nuoseklus inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje – didžiausia finansavimo dalis tenka produktų plėtrai ir eksportui (1,83 mlrd. Eur), o tyrimams ir prototipų kūrimui skiriama gerokai mažiau (atitinkamai 206,7 mln. Eur ir 491 mln. Eur).
- Finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, todėl verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo tyrimų iki komercializavimo.
- Net ir sukūrus produktą, jo vertė dažnai lieka neapsaugota – iš 30 auditorių vertintų projektų patentuotas tik vienas rezultatas, nors 27 atvejais produktai buvo sukurti arba komercializuoti.
- Valstybės kontrolė rekomenduoja sukurti vientisą inovacijų finansavimo grandinę ir užtikrinti nuoseklią pagalbą viso patentavimo proceso metu.
Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti sukurtos 174 finansavimo priemonės, tačiau jos nesudaro nuoseklios grandinės nuo mokslinių tyrimų iki rinkai parengto ir intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugoto produkto. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Verslo inovacijų skatinimo sistema“ parodė, kad ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama gerokai mažiau finansavimo nei produktų plėtrai ir eksportui, o net ir sukurti ar komercializuoti produktai retai apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
Dėl to inovacijų kelias gali nutrūkti du kartus – perspektyvioms idėjoms pereinant iš vieno kūrimo etapo į kitą ir siekiant apsaugoti jau sukurtus rezultatus bei paverčiant juos ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu.
„Inovacijų politika negali baigtis finansavimo skyrimu. Valstybės tikslas – sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau idėjų nueitų visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir taptų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotais sprendimais. Tam neužtenka pavienių priemonių – reikia vientisos sistemos, kuri viešąsias investicijas paverstų ilgalaike nauda šalies ekonomikai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Finansavimo priemonės neužtikrina vientisos inovacijų grandinės
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. Eur.
Didžiausia finansavimo dalis skirta sukurtų produktų plėtrai ir eksportui – 1,83 mlrd. Eur. Prototipų kūrimui numatyta 491 mln. Eur, o moksliniams tyrimams – 206,7 mln. Eur. Tai rodo, kad inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į vidurinę ir vėlyvąją inovacijų ciklo dalį, o ankstyviesiems inovacijų kūrimo etapams skiriama mažiau dėmesio.
Auditas parodė, kad finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, o ne vientisa sistema. Dėl nepakankamo jų tarpusavio susiejimo verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, todėl dalis projektų taip ir nepasiekia rinkos. Tai patvirtina ir audito rezultatai – nebuvo nustatyta nė vieno projekto, gavusio finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose.
Sukurta vertė ne visada apsaugoma
Auditas atskleidė, kad net ir sukūrus ar komercializavus produktą, jo intelektinė nuosavybė dažnai lieka neapsaugota. Iš 30 vertintų projektų 27 atvejais buvo sukurti arba komercializuoti produktai, tačiau patentuotas tik vienas. Tai rodo, kad valstybės investicijomis sukurti produktai ne visada apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
Nepakankamą dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai atspindi ir bendri šalies patentavimo rodikliai. 2022–2025 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai išduoti 26 nacionaliniai patentai milijonui gyventojų. Pažymėtina, kad patentų paraiškų skaičius Lietuvoje daugiau kaip tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – 2024 m. Lietuvoje pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152.
Tai lemia sisteminės priežastys. Patento išdavimas trunka vidutiniškai 2–5 metus, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės galioja tik 1–24 mėnesius, todėl įmonės gali nespėti jomis pasinaudoti. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugos galimybes.
Nuo pavienių priemonių – prie vientisos inovacijų sistemos
Valstybės kontrolė rekomenduoja pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visais etapais – nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai. Taip pat siūloma sukurti nuoseklią finansinę ir ekspertinę pagalbą viso patentavimo proceso metu – nuo MTEP rezultatų sukūrimo iki ilgalaikio patento galiojimo užtikrinimo.
Įgyvendinus rekomendacijas siekiama, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose, dalis padidėtų nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP projektų rezultatų dalis – nuo 3 iki 20 proc.
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema
Komentarams:
Zita Ragelytė-Norvaišė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento komunikacijos patarėja
mob. +370 684 84 573, el. p. [email protected]