Verslo inovacijų skatinimo sistema

• 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti skirta daugiau nei 3 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos.
• Šiuo metu apie 70 proc. inovacijų finansavimo Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) dotacijos, tačiau iki 2028 m. jų apimtis turėtų sumažėti daugiau kaip tris kartus – 2027 m.  sumažės 226 mln., o 2028 m. – 58,6 mln. Eur.
• Taip pat daugiau nei dvigubai mažės valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas – nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 99,7 mln. Eur 2028 m.
• Nors inovacijų mokesčių lengvatos valstybės biudžetui kasmet kainuoja vidutiniškai 179 mln. Eur, lengvata moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) naudojamasi ribotai – ja pasinaudojo tik 41 proc. įmonių, gavusių tiesioginę paramą inovacijoms.
• Valstybė neturi visapusiškos informacijos apie inovacijų infrastruktūrą: iš 7 stebimų mokslo ir technologijų parkų net 3 nevykdė MTEP veiklos, o apie daugumą verslo inkubatorių ir klasterių veiklos duomenų apskritai nekaupiama.
• Inovacijų poreikis auga, tačiau valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų kūrimo proceso ir ne visada vertina, ar finansuoti projektai sukūrė planuotus rezultatus.

Valstybės kontrolės atliktas verslo inovacijų skatinimo sistemos auditas parodė, kad verslo inovacijoms skatinti Lietuvoje yra ir pinigų, ir priemonių. Tačiau jos vis dar neveikia kaip viena sistema, padedanti verslui nueiti kelią nuo idėjos iki sėkmingo produkto rinkoje. Dalis finansavimo lieka nepanaudota, inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant Europos Sąjungos paramai, valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį inovacijų finansavimą. Tuo metu mokesčių lengvatomis, kurios yra vienos svarbiausių paskatų investuoti į MTEP, naudojasi mažiau nei pusė teisę į ją turinčių įmonių.
  
„Ateities viešųjų finansų projekcijos aiškiai rodo būtinybę didinti valstybės pajamas. Siekdami išlaikyti šalies ekonomikos augimą ir fiskalinį stabilumą, privalome iš esmės didinti darbo našumą ir investuoti į aukštą pridėtinę vertę. Todėl inovacijų politika negali būti vertinama pagal tai, kiek pinigų paskirta ar kiek finansavimo priemonių sukurta. Svarbiausias klausimas – kiek naujų produktų, technologijų ir konkurencingų verslų tai padeda sukurti. Šiandien ne visada galime atsakyti, kokį rezultatą davė valstybės investicijos, todėl būtina daugiau dėmesio skirti ne procesui, o rezultatui ir realiam poveikiui“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
  
Milijonai eurų nepanaudojami, nes finansavimo priemonės kuriamos neįvertinus tikrojo poreikio
  
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį inovacijoms skatinti buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta 3,02 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos – 1,5 mlrd. Eur. Patikrinus 28 finansavimo priemones nustatyta, kad tik 6 iš jų buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie realų verslo poreikį. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinta, kiek įmonėms iš tikrųjų reikia tokios paramos ir kokio poveikio tikimasi ją skiriant. Audito rezultatai rodo, kad dalis finansavimo verslo nepasiekia. Iš 1,68 mlrd. Eur vertintoms priemonėms skirtų pinigų daugiau kaip 1 mlrd. Eur liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo. Pasibaigus priemonės taikymo laikui, šie pinigai ne visada greitai nukreipiami kitoms didesnio verslo susidomėjimo sulaukiančioms iniciatyvoms.
  
Naujas finansavimo priemones Valstybės kontrolė rekomenduoja kurti remiantis aiškiai įvertintu verslo poreikiu. Taip pat svarbu sudaryti galimybes nepanaudotą finansavimą greičiau nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Tai leistų efektyviau panaudoti inovacijoms skirtus pinigus ir greičiau pasiekti planuotus rezultatus.
  
Neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys
  
Šiandien didžioji dalis inovacijoms skirtų pinigų Lietuvoje ateina iš ES fondų. Audituotu laikotarpiu ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos sudarė apie 70 proc. viso inovacijų finansavimo – daugiau kaip 2,1 mlrd. Eur iš visų 3,02 mlrd. Eur inovacijoms skirtų lėšų.
  
Tačiau šis finansavimo šaltinis nėra nuolatinis. ES skiriamas finansavimas inovacijoms artimiausiais metais mažės: 2027 m. – 226 mln. Eur, o 2028 m. –  58,6 mln. Eur. Valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas taip pat mažės nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 142,7 mln. Eur 2027 m. ir 99,7 mln. Eur 2028 m.
  
Auditas parodė, kad valstybė kol kas nėra aiškiai apsisprendusi, kaip ateityje bus finansuojamos prioritetinės inovacijų sritys ir kokiems tikslams bus teikiama pirmenybė. Tai ypač svarbu artėjant naujam 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui. Europos Komisijos pasiūlyme būsimam Europos konkurencingumo fondui ir programai „Europos horizontas“ numatyta beveik 400 mlrd. Eur, tačiau finansavimo modelis ir lėšų paskirstymas dar derinami. Valstybės kontrolės vertinimu, būtina iš anksto identifikuoti strategines inovacijų kryptis ir planuoti ilgalaikį jų finansavimą. Taip pat svarbu pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios inovacijų kūrimo grandinės, apimančios visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje. Tai padėtų užtikrinti nuoseklų inovacijos politikos įgyvendinimą ateityje ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
  
Žemas patentavimo aktyvumas
  
Lietuvoje patentavimo aktyvumas išlieka žemas – 2024 m. paraiškų milijonui gyventojų (45) buvo 3 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (152). Mažam patentavimo aktyvumui įtakos gali turėti patentavimo finansavimo sąlygų bei proceso trukmės nesuderinamumas. Verslui taip pat trūksta informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą. Auditas nustatė, kad iš 30 atrinktų projektų patentuotas tik 1 rezultatas, nors 27 atvejais buvo sukurti ar komercializuoti produktai. Informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą stoka ir patentavimo išlaidų kompensavimo trūkumai riboja patentavimo aktyvumą.
  
Valstybė skiria milijonus mokesčių lengvatoms, tačiau verslas jomis naudojasi ribotai
  
Valstybė verslo inovacijas skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokesčių lengvatomis. 2022–2024 m. jų taikymas valstybės biudžetui kasmet kainavo vidutiniškai 179 mln. Eur. Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata (142,5 mln. Eur per metus), taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų trigubas atskaitymas (21 mln. Eur) bei lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo (15,6 mln. Eur).
  
Vis dėlto auditas parodė, kad šiomis paskatomis naudojamasi ribotai. Tik 41 proc. įmonių (122 iš 301), gavusių tiesioginę paramą inovacijoms, papildomai pasinaudojo ir MTEP mokesčių lengvata. Per trejus metus bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius net sumažėjo 5 proc.
  
Įmonės nurodo, kad naudotis lengvatomis trukdo sudėtingas administravimas ir  dokumentavimas, neaiškūs reikalavimai ir rizika, kad išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla. Tai ypač aktualu mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurioms administravimo kaštai dažnai tampa neproporcingai dideli.
  
Auditorių vertinimu, šiandien problema nėra lengvatų dydis – problema ta, kad daliai įmonių jomis naudotis pernelyg sudėtinga. Todėl Valstybės kontrolė rekomenduoja pertvarkyti MTEP mokesčių lengvatų administravimą, taikyti standartizuotus įkainius ir mažinti administracinę naštą verslui.
  
Mokslo parkai, inkubatoriai ir klasteriai – sistema, kurios valstybė nemato
  
Mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai ir klasteriai turėtų padėti verslui kurti inovacijas, tačiau auditas parodė, kad valstybė neturi visapusiško vaizdo apie šios infrastruktūros veiklą. Inovacijų agentūra stebi tik 7 mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai. Iš stebimų parkų net 3 per pastaruosius dvejus metus nevykdė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos. 2009–2020 m. į parkų infrastruktūrą investuota 11,6 mln. Eur. Dėl nepakankamos stebėsenos ir valdymo trūkumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti parkų indėlį į šalies inovacijų sistemos plėtrą.
  
Situacija panaši ir verslo inkubatorių srityje – ministerija turi duomenų tik apie vieną Europos kosmoso agentūros inkubatorių. Tuo metu Lietuvoje iki šiol nėra bendros klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos, nors ši problema nustatyta dar 2014 metais.
  
Valstybės kontrolė rekomenduoja nustatyti mokslo ir technologijų parkų bei verslo inkubatorių identifikavimo kriterijus, jų įtraukimo į stebėseną ir vertinimą principus, užtikrinti jų veiklos vertinimą ir rezultatų panaudojimą priimant sprendimus dėl inovacijų infrastruktūros plėtros ir išlaikymo. Klasterių srityje papildomai siūloma patikslinti teisinį reguliavimą.
  
Neišnaudojamos inovatyvių viešųjų pirkimų galimybės verslo inovacijoms skatinti
  
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų metodinei pagalbai ir įsteigė kompetencijų centrą, inovatyvių viešųjų pirkimų mastas šalyje auga itin lėtai (nuo 34 pirkimų 2022 m. iki 52 pirkimų 2025 m.). Šis vangus augimas rodo, kad už inovatyvius pirkimus atsakingos ministerijos taikomos priemonės išlieka pernelyg rezervuotos ir stokoja ambicijos, todėl realiam proveržiui pasiekti būtina diegti ne tik metodines gaires, bet ir konkrečias finansines paskatas bei rizikos pasidalijimo mechanizmus. Tai sudarytų motyvuojančias sąlygas perkančiosioms organizacijoms plėtoti inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie turėtų veikti kaip strateginis katalizatorius ir skatintų privataus sektoriaus inovacijas ir verslo investicijas į aukštą pridėtinę vertę.
  
Augant investicijoms į gynybą, didėja ir inovacijų poreikis
  
Gynybos technologijos tampa vis svarbesne inovacijų sritimi. Vis dėlto auditas parodė, kad valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų vertės kūrimo proceso nuo mokslinių tyrimų ir prototipų kūrimo iki produktų diegimo rinkoje ir viešajame sektoriuje. Šiuo metu inovacijų finansavimo sistema labiau orientuota į atskiras priemones nei į vientisą inovacijų kūrimo grandinę. Tyrimams numatyta 206,7 mln. Eur, prototipavimui – 491 mln. Eur, o didžiausia finansavimo dalis – 1,83 mlrd. Eur – skirta jau sukurtų produktų plėtrai ir eksportui.
  
Didelį verslo susidomėjimą gynybos inovacijomis parodė priemonės „Gynybos inovaciniai čekiai“ įgyvendinimas. Audito duomenimis, priemonė sulaukė didesnės paklausos, nei buvo numatyta finansavimo, todėl buvo skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Tačiau patikrinus 10 projektų, kuriems buvo skirta 279,8 tūkst. Eur, nustatyta, kad nebuvo vertinama, ar sukurti produktai atitiko savybes ir kriterijus, už kuriuos paraiškų vertinimo metu buvo skirti balai.
Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės parama inovacijoms turi būti siejama ne tik su pinigų panaudojimu, bet ir su pasiektu rezultatu. Tai ypač svarbu gynybos srityje, kur inovacijų vertė matuojama ne paraiškų skaičiumi, o realiai sukurtomis ir pritaikytomis technologijomis.
  
Svarbu vertinti ne tik išleistus pinigus, bet ir pasiektą poveikį
  
Auditas parodė, kad inovacijų skatinimo priemonių poveikis galėtų būti didesnis, jei jų poreikis būtų pagrįstas duomenimis, nustatomi aiškūs atrankos kriterijai ir nuosekliai vertinami rezultatai. Nors kai kurių priemonių vertinimai atliekami, vis dar nepakanka informacijos, leidžiančios įvertinti, kurios jų sukuria didžiausią naudą, todėl sudėtinga priimti pagrįstus sprendimus dėl priemonių tęstinumo ir tobulinimo.
  
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai šiandien labiausiai reikia ne naujų priemonių, o vientisos inovacijų sistemos, kuri leistų ne tik finansuoti inovacijas, bet ir žinoti, kurios investicijos kuria didžiausią vertę valstybei. Tokia sistema turėtų sujungti finansavimą, mokestines paskatas, inovacijų infrastruktūrą, talentų ugdymą ir inovatyvius viešuosius pirkimus į vieną nuoseklią grandinę – nuo idėjos iki produkto rinkoje.
   
  
Valstybinio audito ataskaita: Verslo inovacijų skatinimo sistema

 
Komentarams:
Gretė Maziliauskaitė, 
Komunikacijos  ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė 
mob.  +370 627 21 287, el. p. [email protected]