Nepriklausoma fiskalinė institucija: augant energijos kainoms, valstybės priemonės privalo būti tikslingos ir pasiekti galutinį vartotoją

Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė Finansų ministerijos 2026 m. kovo 24 d. paskelbto ekonominės raidos scenarijaus 2026–2029 m. vertinimą ir pateikė savo prognozes. Nors dabartinis karo Irane poveikis infliacijai išlieka ribotas, svarbu iš anksto ruoštis, kad prireikus būtų galima taikyti tikslines paramos priemones.
  
Karui Irane tęsiantis penktą savaitę, o transporto srautams Hormuzo sąsiauriu beveik sustojus, energetikos išteklių kainos išlieka aukštos. NFI vertinimu, kadangi planuojamas 2026 m. biudžeto deficitas yra arti fiskalinės drausmės taisyklių leidžiamos ribos, valstybės galimybės vykdyti plačias intervencijas yra susiaurėjusios. Jei situacija išliks nepalanki ir prireiks taikyti paramos priemones, jos turės būti kuo tikslingesnės. Suplanuotame 2026 m. biudžete iš esmės jau išnaudota fiskalinė erdvė ir yra ribotos plataus masto fiskalinių paramos priemonių, tokių kaip mokesčių mažinimas ar kompensacijos visiems vartotojams, analogiškai taikytų 2022–2023 m., įgyvendinimo galimybės.
  
„Dėl didelio neapibrėžtumo energetikos rinkose turime iš anksto parengti taiklias priemones, o ne brangius horizontalius sprendimus. Ribota fiskalinė erdvė diktuoja būtinybę pagalbą telkti tik į pažeidžiamiausius namų ūkius ir energijai imlų verslą, užtikrinant maksimalų išlaidų ir naudos santykį“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Pasak jos, svarstant galimus akcizų tarifų mažinimo sprendimus, tikslinga kartu ieškoti mechanizmų, kurie užtikrintų, kad sumažinto akcizo nauda tiesiogiai atitektų galutiniams vartotojams, o ne taptų papildoma tiekimo grandinės dalyvių pelno dalimi.
  
Lietuvoje galėtų būti taikomos tikslinės kompensacijos, pasinaudojant jau veikiančiomis paramos schemomis, labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ar laikinos lengvatos energijai imliam verslui, siekiant išvengti didelio konkurencingumo sumažėjimo. Paramos priemonės taip pat privalo būti sukonstruotos taip, kad vartotojai būtų skatinami taupyti energijos išteklius.
  
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors šiuo metu energijos kainos yra aukštame lygyje, prognozuojama infliacija išlieka žemesnė nei vidutinio darbo užmokesčio projekcija. Kartu su didėjančiomis socialinėmis išmokomis tai leidžia tikėtis, kad gyventojų perkamoji galia augs, todėl mažėja plačių kompensacijų poreikis, – pažymi Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
  
NFI taip pat teigia, kad turėtų būti toliau įgyvendinamos investicinės priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Tai ne tik padeda siekti klimato kaitos švelninimo tikslų, bet ir didina Lietuvos ekonomikos atsparumą išorės šokams.
  
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia:
  
Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.

Komentarams:
Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė,
Komunikacijos ir tarptautinių ryšių departamento išorinės komunikacijos specialistė,
mob. +370 608 93 487, el. p. [email protected]