2025-12-04
Tinkamas finansinės apskaitos tvarkymas nėra tik finansus tvarkančiam asmeniui keliamas ir niekam kitam neįdomus reikalavimas. Tinkama, tvarkinga apskaita – tai būtina sąlyga sklandžiam veiklos valdymui, tinkamam išteklių paskirstymui, tai skaidrumas, skatinantis pasitikėjimą atskira įstaiga ir visa valstybe, be to, tai dar ir padidintas kredito reitingas, ir geresnės skolinimosi galimybės, ir pirmoji šešėlio prevencijos priemonė.
AUTORĖ
Danguolė Krištopavičienė
Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė
el. p. [email protected]
Neseniai Vyriausybė pateikė seimui 2024-ųjų nacionalinį ataskaitų rinkinį – tai mūsų valstybės viso viešojo sektoriaus finansiniai duomenys. Gegužę buvo pateikti atskirų šio rinkinio dalių – Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondų metiniai ataskaitų rinkiniai. Valstybės kontrolė šiems pagrindiniams ataskaitų rinkiniams pateikė sąlygines nuomones – tai reiškia, kad juose yra reikšmingų klaidų.
Dar vienas ataskaitinis laikotarpis – 2025-ieji – eina į pabaigą. Valstybė valdo didžiulį turtą – žemę, pastatus, infrastruktūrą, kultūros objektus. Kaip užtikrinti, kad informacija, kiek to turto yra iš tikrųjų ir kokia jo vertė, būtų teisinga? Kaip užtikrinti, kad sumokėti mokesčiai nepaskęstų netvarkingoje apskaitoje? Ką dar būtina padaryti, kad sumažintume, o gal ir visai išsilaisvintume nuo reikšmingo klaidų mąsto?
Svarbiausia metų pabaigoje – tinkamai atlikti inventorizaciją. Tai viena iš svarbiausių vidaus kontrolės procedūrų, ir kai atliekama reguliariai, kasmet, ši procedūra leidžia pačiai įstaigai įsivertinti metų veiklą: patikrinti, ar apskaitoje registruotas turtas, atsargos ir įsipareigojimai sutampa su faktiniais duomenimis, aptikti klaidas, neatitikimus, galimą turto trūkumą ar perteklių ir, nemažiau svarbu, suteikia galimybę ištaisyti apskaitos netikslumus prieš sudarant metines finansines ataskaitas. Atlikti inventorizaciją įpareigoja Finansinės apskaitos įstatymas. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Tai reiškia, kad apskaitos registruose užregistruoti visi turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai turi būti faktiškai patikrinti, o faktiškai esantis turtas užregistruotas apskaitos registruose.
Viešojo sektoriaus apskaitos standartai reikalauja kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš sudarant finansines ataskaitas, įvertinti, ar nėra turto vertės sumažėjimo požymių. Šis reikalavimas taikomas visam turtui: ir materialiajam, ir nematerialiajam, ir finansiniam. Būtent inventorizacijos metu ir turi būti patikrinama, ar turtas nėra apgadintas, pasenęs, nebenaudojamas, įvertinamos tolesnės turto naudojimo perspektyvos ir pan. Inventorizacija – ir turto grobstymo prevencijos priemonė. Inventorizacijos metu faktiškai patikrinama, ar turtas iš tikrųjų egzistuoja ir ar jis yra ten, kur turi būti, ar jis tinkamai saugomas. Kai tai daroma reguliariai, darbuotojai įpranta labiau rūpintis jiems patikėtu turtu, atsakingiau jį naudoti. Patikrinus turto buvimo faktą, jo būklę, nustatomos ir finansinės apskaitos klaidos, nes būtent apskaitoje viešasis sektorius visuomenei pateikia informaciją apie viešąjį turtą ir svarbu, kad ji būtų teisinga.
Dažnokai auditoriai susiduria su situacijomis, kai šiam procesui neskiriamas tinkamas dėmesys, akivaizdžiai parašai sudedami ant turto sąrašų, nepatikrinus to turto buvimo fakto. Tokiu atveju inventorizacija – kaip svarbi kontrolės procedūra – praranda savo prasmę, o auditoriai ataskaitose nustato reikšmingų klaidų.
Kitas, ne mažiau svarbus darbas – metų uždarymas. Tai ne tik techninis buhalterinių sąskaitų uždarymas, bet labai svarbi proceso dalis. Kiekviena reikšminga ataskaitų pozicija turi būti „uždaryta“ atlikus išsamias peržiūros / analitines procedūras ir trūkstamus koregavimus:
- pinigai ir bankai: išanalizuoti visų sąskaitų suderinimai, ištaisyti neatitikimai;
- gautinos sumos: peržiūrėtos senėjimo ar panašios ataskaitos, į finansines sąskaitas / apskaitos registrus įrašytos reikalingos korekcijos, svarbu, kad įrašai būtų pagrįsti – dokumentuoti;
- mokėtinos sumos ir kaupimai: svarbu įrašyti visus žinomus įsipareigojimus, net jeigu sąskaitos iš tiekėjų bus gaunamos po ataskaitinės datos;
- atsargos: skirtumų inventorizacijos protokoluose tyrimas, atsargų tinkamumo analizė ir padarytos korekcijos;
- ilgalaikis turtas ir nusidėvėjimas/amortizacija: patikrinti įsigijimus/ pardavimus/ perdavimus, peržiūrėti nusidėvėjimą, išanalizuoti inventorizacijos protokolus ir įvertinti galimus vertės sumažėjimo požymius;
- pajamų pripažinimas: peržiūrėtos sutartys, ar užregistruoti visi pardavimai;
- mokesčiai: pasitikrinti, ar gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo, pridėtinės vertės mokesčio (jei toks yra) sumos suderintos su mokesčių administratoriais;
- nuomos sutartys: ar yra naujų nuomos sutarčių, ar tikrai visos sutartys įvertintos pagal 19-ojo VSAFAS reikalavimus;
- susijusios šalys ir sandoriai: visi sandoriai turi būti atskleisti finansinėse ataskaitose ir įvertintas jų atitikimas teisės aktams;
- poataskaitiniai įvykiai: surinkti ir dokumentuoti informaciją dėl poataskaitinių įvykių, dėl kurių turi būti koreguotos ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose rodomos sumos;
- galiausiai: nepamiršti uždaryti Didžiąją knygą – suvestinį finansinės apskaitos registrą, kuriame kaupiami duomenys iš kitų finansinės apskaitos registrų ir apskaičiuojami ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos sąskaitų likučiai, jų padidėjimo ir sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį sumos.
Ir dar labai svarbu – nepamiršti pasitikrinti, ar mums visiems viešai paskelbtose ataskaitose duomenys yra tokie patys kaip ir apskaitos registruose, ar tie patys duomenys suvesti ir į ataskaitų konsolidavimo sistemą. Pasitikrinkite, nes auditoriai tikrai patikrins. Kaip bebūtų apmaudu, tokių atvejų, ir ne po vieną, valstybiniai auditoriai nustato kasmet. Kas tai – duomenų klastojimas? Būna atvejų, kai auditoriai identifikuoja apgaulės riziką, bet dažniausiai – kompetencijos, atsakomybės, vidaus kontrolės sistemų trūkumas.
Vietoje išvadų: auditų patirtis rodo, kad stipri vidaus kontrolė, tvarkingos dokumentų bylos, įskaitant finansinės apskaitos, ir aiški vadovybės lyderystė – kertiniai elementai, kurie didina pasitikėjimą įstaigų ir visos valstybės veikla.